Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams M. M. ir V. M., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

7. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

8. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs apelianto pateikto įrodymo – prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo – turinį, teismas sprendžia, jog apelianto pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

9. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

10. Apeliantas iš esmės nurodo, kad byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Teigia, kad priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tik Lietuvos Respublikos teisme, tai yra jo kilmės šalyje. Pažymi, kad atsakovai teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodo korespondencijos adresą, jie yra atstovaujami J. S., be to, V. M. turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje.

11. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas palikti apelianto ieškinį nenagrinėtą, kadangi jis neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tarptautinį teismingumą.

12. Nustatyta, kad apeliantas pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., pilnamečiam sūnui V. M. ir iš ieškovo K. M. priteisti jiems po 200 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų. Taip pat prašo pakeisti nustatytą ieškovo K. M. ir dukros E. M. bendravimo tvarką. Apeliantas pateiktame ieškinyje nurodo, kad atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o jų adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nors atsakovas V. M. laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje bute (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Apeliantas teigė, kad atsakovai keletą metų gyvena (duomenys neskelbtini) mieste.

13. Byloje yra kilęs ginčas dėl tarptautinę jurisdikciją šeimos teisiniuose santykiuose reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 728 straipsnis).

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, šiuo metu gyvenantis Lietuvos Respublikoje, iš esmės siekia, kad būtų pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 dalis dėl bendravimo su vaiku E. M. tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. M. ir V. M. priteisimo, sumažinant priteistą išlaikymo sumą. Nepaisant to, kad tiek šalys, tiek vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, apylinkės teismas pagrįstai byloje nustatė tarptautinį elementą.

15. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, kurioje ginčas kilo dėl to, kurios valstybės – Lietuvos Respublikos ar Škotijos – teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl tėvų pareigų – dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei CPK VII dalyje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“). Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnis įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Atsakovai pateikė teismui įrodymus, kad jų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas V. M. pateikė pažymą apie studijas (duomenys neskelbtini) universitete ir šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė M. M. pateikė duomenis, jog ji šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamete dukterimi E. M., kuri nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. mokosi dieninėse studijose. Taigi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju nepilnametės E. M. įprastinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, tai yra kartu su motina M. M., o apeliantas šioje situacijoje siekia jurisdikcijos prorogacijos, t. y. bendrųjų jurisdikcijos taisyklių išimties.

17. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Sprendžiant dėl reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies taikymo būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016. Šioje byloje kasacinis teismas, išanalizavęs reglamento „Briuselis II bis“ tekstą lietuvių kalba ir atlikęs lyginamąją analizę kitomis kalbomis, įvertinęs reglamento tikslus ir jį aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės doktriną, konstatavo, kad 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtintos sąlygos turi būti aiškinamos ne kaip alternatyvios, o kaip kumuliatyvios – tikroji jų loginė jungtis yra ne „arba“, o „ir“. Taigi jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas.

18. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinės teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas nurodė, jog, nesant duomenų apie atsakovų nuomonę dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos šiuo konkrečiu atveju, negalima sutikti, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui, tačiau ir negalima spręsti, kad apelianto ieškinys esant prorogacijos pagrindams nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismui. Pažymėjo, kad, bylos nagrinėjimo metu atsakovams pareiškus aiškų prieštaravimą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai šioje konkrečioje byloje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 782 straipsniu, turės galimybę ieškinį palikti nenagrinėtą.

19. Nagrinėjamoje byloje atsakovai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. tenkinama viena iš dviejų privalomų jurisdikcijos prorogacijos sąlygų, nustatytų reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje (a punkte). Taip pat skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties išaiškinimą, vertino antrąją jurisdikcijos prorogacijos sąlygą, t. y. kad atsakovai yra aiškiai išreiškę, jog nepritaria Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Atsakovai pateikdami atsiliepimus nurodė, jog ieškovo ieškinys yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui, kadangi atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje ir jie nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme, prašo pasiūlyti ieškovui kreiptis į G. Š. karališkąjį teismą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys apie atsakovų nepritarimą dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos šiuo konkrečiu atveju. Taip pat pažymėtina, kad atsakovai Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4877-911/2019 yra išreiškę nepritarimą nagrinėti ginčą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai E. M. ir paramos atsakovui V. M. dydžio sumažinimo Lietuvos Respublikos teismuose, teikė duomenis, jog jų faktinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, dėl to Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. apelianto ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1337-1092/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties dalį dėl ieškinio palikimo nenagrinėto paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad atsakovai yra pateikę teismui prašymus dėl bylos teismingumo nustatymo Jungtinėje Karalystėje.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovams pareiškus savo nuomonę dėl nepritarimo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai šiuo konkrečiu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismui ir apelianto ieškinys pagrįstai vadovaujantis CPK 782 straipsniu paliktas nenagrinėtas.

22. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, jog jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Priešingai – apelianto byloje pateiktuose dokumentuose yra tik nurodomas korespondencijos adresas Lietuvos Respublikoje. Tačiau atsakovo V. M. pateikta pažyma apie studijas (duomenys neskelbtini) universitete ir gyvenamąjį adresą (duomenys neskelbtini) bei atsakovės M. M. pateikti duomenys, jog ji šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamete dukterimi E. M., kuri nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. mokosi dieninėse studijose, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovai nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Tai, kad atsakovai vienu ar kitu pagrindu apsilanko ar būna Lietuvoje, nepaneigia fakto, jog vaikai studijuoja ir gyvena užsienyje, todėl negalima daryti išvados, kad jie faktiškai nuolatos gyvena Lietuvoje.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012 apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo klausimu pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį / atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilio proceso kodekso 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.