Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties, kuria patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. atstovo advokato Pavelo Ravluševičiaus (toliau – ir Pareiškėjas) skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr.10-ANR_O-72823-2024 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, Pareiškėjas 2024 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui pateikė prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK 19107339269 ir panaikinti R. D. paskirtą baudą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. ANK 656 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis, kuria panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr.10-ANR_O-72823-2024, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.).

12.1. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Pareiškėjas 2024 m. spalio 28 d. kreipėsi į Instituciją su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo nagrinėjimą ir panaikinti Institucijos priimtą 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nutarimą bei pateikė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 16 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Minėtus dokumentus Pareiškėjas pateikė, siekdamas pagrįsti naujai paaiškėjusią aplinkybę, t. y. kad R. D. vardu buvo perkamos arba parduodamos transporto priemonės, nusikaltėliai veikdavo R. D. vardu. Pateiktame prokurorės D. D. 2024 m. sausio 16 d. nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. D. vardu buvo sudaryta ne mažiau kaip 716 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių (462 vnt. nurodant R. D. kaip automobilių supirkėją ir 254 vnt. nurodant R. D. kaip automobilių pardavėją). Dėl šių sutarčių buvo atliekami ankstesni ikiteisminiai tyrimai, kuriuose priimti procesiniai sprendimai. Šio ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas (b. l. 64–65). Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendis paliktas nepakeistas ir nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad kiti asmenys pasinaudodami R. D. vardu sudarinėjo automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, tokiu būdu buvo klastojami dokumentai (b. l. 27–60).

12.2. Kaip matyti iš aptartų duomenų, Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog kiti asmenys pirkdami ar parduodami transporto priemones veikė R. D. vardu, yra pagrįsta. Be kita ko, nors Institucija skunde nurodo, jog Pareiškėjas nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galimai suklastotos automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2018 m. gruodžio 11 d. R. D. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto policijos komisariatą dėl to, kad kažkas naudojasi jo duomenimis ir jo vardu perka automobilius. Minėtame pareiškime nurodyta, kad R. D. būtent VĮ „Regitra“ sužinojo, kad jo vardu yra 170 automobilių. Jis automobilio nėra pirkęs 5 metus. Nuo vasaros pradžios pradėjo gauti laiškus dėl padarytų administracinių nusižengimų, jis turėtų sumokėti apie 180 Eur, prašoma pradėti tyrimą (b. l. 88). Pažymėtina, kad R. D. 2018 m. gruodžio 11 d. pareiškimas ne tik patvirtina kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, bet ir tai, jog jis 2018 m. pradėjo gauti laiškus apie administracinius nusižengimus, kurių, kaip galima suprasti iš pareiškimo turinio, jis nepadarė. Be to, VĮ „Regitra“ pateikė informaciją ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog R. D. registruotas kaip automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2018 m. spalio 13 d (b. l. 85–87). Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog R. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo vardu paskutinį automobilį turėjo 2015 m., tai buvo „Ford Escort“, jį pardavė metalo laužui ir daugiau naujo automobilio nepirko, jokių sutarčių nesudarinėjo. Taigi, aptarti duomenys sudaro pagrįstą manymą, kad asmenys, pasinaudodami R. D. vardu galėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. transporto priemonės, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas 2019 m. rugsėjo 22 d. 7.35 val., už kurį R. D. Institucijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nutarimu buvo paskirta 35 Eur bauda.

13. Iš aptartų faktinių aplinkybių visumos, aukštesnysis teismas sprendžia, jog Institucija, priimdama Sprendimą, transporto priemonės Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo aplinkybę vertino kaip nesudarančią pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kadangi dokumento suklastojimo faktas nėra konstatuotas. Pastebėtina, kad Institucija nevertino ir kitų faktinių aplinkybių. Šiuo atveju naujai paaiškėję duomenys yra tai, jog R. D. vardu buvo sudaryta daugybę automobilių pirkimo-pardavimų sutarčių, buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, be kita ko, vienoje byloje asmenys už dokumentų klastojimą, pasinaudojant R. D. vardu, buvo pripažinti kaltais ir nubausti, o pats R. D. jokių automobilių naujų nepirko nuo 2015 m. Šios aplinkybės Institucijai nebuvo ir negalėjo būti žinomos surašant Nutarimą, kaip ir tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra galimai nekaltas. Nors Institucija skunde nurodė, kad nėra galimybės objektyviai ištirti įvykio aplinkybių, kadangi per tokį ilgą laikotarpį galėjo būti prarasti arba pasikeisti svarbūs įrodymai, kurie būtų leidę patvirtinti arba paneigti R. D. teiginius, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir administracinio nusižengimo byla neturėtų būti atnaujinta. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, net ir nesant prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, Institucijos pareigūnai, gavę iš R. D. ar turėdami iš anksčiau duomenų apie tai, kad buvo pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai dėl 716 vnt. tuo pačiu 2018-2019 m. laikotarpiu R. D. vardu registruotų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių suklastojimo, turėjo įvertinti didelę tikimybę, kad asmuo gali būti nubaustas nepagrįstai, o tikrasis kaltininkas liko nenubaustas. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė pažeidimą, už kurį turi būti skiriama nuobauda. Visgi, kaip jau buvo minėta, pats R. D. 2018 m. gruodžio 11 d. pareiškimu kreipėsi į Instituciją nurodydamas, jog jo vardu perkami automobiliai ir toks jo kreipimasis buvo ne praėjus penkeriems metams po administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, kaip teigia Institucija savo skunde, o dar prieš administracinio nusižengimo padarymą. Dar daugiau, 2024 m. sausio 16 d. prokurorės nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad R. D. vardu buvo sudaryta ne mažiau kaip 716 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių ir dėl jų buvo atliekami ankstesni ikiteisminiai tyrimai, kas reiškia, jog tyrimų atlikimas reikalavo didelių laiko sąnaudų. Šiame kontekste pažymėtina, kad Pareiškėjas į Instituciją dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ir paskirtos baudos panaikinimo kreipėsi 2024 m. spalio 28 d. ir savo prašyme nurodė, jog gavo informacijos dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK: 19107339269, kurioje R. D. atžvilgiu 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas Nutarimas, kas reiškia, jog Pareiškėjas sužinojęs apie administracinio nusižengimo bylą buvo aktyvus bei rūpestingas ir pateikė Institucijai reikšmingus duomenis. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama atskirajame skunde, Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

14. Institucija savo skunde nurodo, kad Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, praleidus nustatytą šešių mėnesių terminą (ANK 660 straipsnio 1 dalis). Skundu nesutinkama su skundžiamos nutarties išvada, kad Institucija dėl didelio laiko tarpo negali pateikti duomenų, kada ir kokiu būdu galėjo būti išsiųstas Nutarimas, todėl ši aplinkybė vertinama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Vis dėlto, aukštesnysis teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

14.1. Pareiškėjas dėl praleisto termino paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių motyvuoja tuo, kad R. D. negavo jokių procesinių dokumentų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo eigoje, todėl nežinojo apie jam inkriminuoto nusižengimo esmę. Institucija savo skunde nurodo, jog Lietuvos pašto registruotų siuntų duomenys saugomos puse metų, todėl nėra galimybių pateikti duomenų apie pašto siuntos įteikimą. Nutarimo „Kitose aplinkybėse“ nurodyta, kad „Asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Procesinis dokumentas asmeniui buvo išsiųstas į jo reg. gyvenamąją vietą ir įteiktas. Kadangi reikalavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka gautas nebuvo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 13.40 val. Siunta pristatyta.“ Institucijos teigimu, aplinkybė, jog Nutarimas buvo siunčiamas naudojant dokumentų valdymo sistemą negali būti traktuojamas kaip netinkamas asmens informavimas apie bylos nagrinėjimą. Kaip matyti, šiuo atveju keliamas klausimas dėl praleisto termino parduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kas reiškia, jog privalu įvertinti byloje esančius objektyvius duomenis, susijusius su R. D. informavimu apie Institucijos priimtą Nutarimą.

14.2. Visų pirma, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad byloje ROIK: 19107339269 R. D. buvo siunčiami procesiniai dokumentai: 2020 m. balandžio 29 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, 2020 m. birželio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu bei ANR_19107339269_pasirašytas_dokumentas.adoc, o 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Prie minėtų dokumentų nurodyta, kad dokumentai pristatyti, įteikimo būdas „E. pristatymas“, tačiau skiltyje „Papildoma informacija“ nurodyta, jog Dėžutės pagal nurodytus duomenis nepavyko rasti. Išsiųsta popierinė siunta (b. l. 12). Byloje nėra duomenų, kad Institucija procesinius dokumentus išsiuntė R. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir jie buvo įteikti. Antra, Institucijos Nutarime nurodyta, jog R. D. 2020 m. birželio 20 d. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog minėti dokumentai R. D. iš tikrųjų būti pristatyti ir įteikti, nėra. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gavo administracinio nusižengimo protokolą, Nutarimą ar kitus procesinius dokumentus. Vien žyma apie dokumento išsiuntimą dar nepatvirtina paties gavimo fakto.

14.3. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuojančio ANK 573 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

14.4. Sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

14.5. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti. Atitinkamai, Institucija siųsdama dokumentus registruota pašto siunta turi įsitikinti, kad tie dokumentai pasiekė rezultatą. Šiuo atveju, vien Nutarime nurodyta aplinkybė, kad siunta įteikta, nesant objektyvių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o Pareiškėjui teigiant, kad R. D. apie Nutarimą nebuvo žinoma, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. Taigi, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Nutarimas buvo įteiktas R. D., šios aplinkybės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir laikytina, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Institucijos priimtą 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nutarimą, kuriuo jis nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą automobiliu „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl negalėjo nei pasinaudoti savo procesine teise laiku skųsti priimtą Nutarimą, nei pateikti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ANK 658, 660 straipsniuose nustatyta tvarka.

15. Pastebėtina, kad sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Kaip aptarta šios nutarties 13.2. punkte, Pareiškėjas dar 2018 m. gruodžio 11 d. kreipėsi pareiškimu dėl to, kad pasinaudojant jo vardu yra perkami automobiliai. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pagal šį pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau baudžiamoji byla perduota teismui, išnagrinėta ir joje Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį, kurią Pareiškėjas pridėjo prie Institucijai pateikto 2024 m. spalio 28 d. prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir paskirtos baudos panaikinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. D., sužinojęs, jog pasinaudojant jo vardu buvo sudarytos transporto priemonių pirkimo-pardavimų sutartys, ėmėsi visų reikalingų veiksmų apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms. Be kita ko, kaip jau buvo minėta šios nutarties 13 punkte, jis minėtą aplinkybę pranešė prieš ginčijamo administracinio nusižengimo galimą padarymą. Vien ta aplinkybė, kad Institucija nežinojo apie R. D. pateiktą 2018 m. gruodžio 11 d. pareiškimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad R. D. nebuvo atidus, rūpestingas ir laiku nesiėmė veiksmų pranešti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes. Šiuo atveju akcentuotina ANK 660 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog institucija, gavusi prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių arba pati sužinojusi apie šias aplinkybes, prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo klausimą turi išspręsti per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, net ir nesant prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, Institucija turėjo įvertinti aptartus duomenis ir pati savarankiškai imtis visų įmonių veiksmų ir objektyviai įvertinti aplinkybes, t. y. kad pasinaudojus R. D. asmens tapatybe, buvo sudaryta ne mažiau kaip 716 vnt. suklastotų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių, tuo pačiu 2018-2019 m. laikotarpiu, kada ir padarytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. sausio 16 d. nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog dėl žinomų 716 pirkimo-pardavimų sutarčių buvo atliekami ankstesni ikiteisminiai tyrimai, kuriuose buvo priimti skirtingi procesiniai spendimai, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamuoju aktu perduota į teismą, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu nutraukta, o ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu sustabdyta. Susipažinus su nurodytomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo medžiagomis, nustatyta, kad dėl dviejų automobilių („Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarčių klastojimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-06609-21, yra priimtas procesinis sprendimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, atlikus visus veiksmus, išnaudojus visas galimybes, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Įvertinus aptartus duomenis, nagrinėjamu atveju R. D. elgėsi sąžiningai, atidžiai bei atitinka rūpestingo asmens elgesio standartus, o jo veiksmai sudaro pagrindą spręsti, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 19107339269 nėra pateiktas tik deklaratyviai nurodant, kad administracinio nusižengimo padarymo metu minėta transporto priemonė priklausė kitam asmeniui ir būtent jis padarė pažeidimą, tokių būdu siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, išsamiai įvertino Pareiškėjo pateiktas aplinkybes, kurios laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos ar liko neįvertintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.