- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-1001-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14405-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fire Experts“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fire Experts“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fire Experts“ dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 591,75 Eur turtinės žalos, 33,66 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2019 m. rugpjūčio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei vykdant konstrukcijų dažymo darbus, dažais buvo apipurkštas automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju.
2.2. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. sausio 1 d., toliau – Taisyklės). Teigia, kad ieškovė pagal remonto sąmatą apskaičiavo, jog transporto priemonės remonto kaina sudaro 591,75 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovė atsakovei siuntė pretenziją, ragindama atlyginti žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės 591,75 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 33,66 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (625,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai; atsakovės prašymo paskirti 1 500 Eur baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino; priteisė iš atsakovės valstybei 10,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad liudytojo T. B. parodymais nustatyta, jog jis iš esmės prižiūrėjo atsakovo (subrangovo) darbus, buvo nuvykęs į įvykio vietą, bendravo su darbų vadovu liudytoju S. M., rangovo darbų vadovu, kuris, anot liudytoju apklausto T. B., pasisiūlė pats sutvarkyti automobilius, atsakovo kaltės neneigė, liudytojas darė fotofiksacijas, kurios pateiktos į bylą ir patvirtina liudytojo nurodomos aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad žalos automobiliui pobūdis (aptaškyta visa mašina, ypač kapotas) atitinka liudytojo T. B. parodymais įrodinėjamą žalos automobiliui padarymo mechanizmą ir darė išvadą, kad teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Akcentavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog kiti subjektai aktualiu laikotarpiu greta stovėjusių transporto priemonių būtų vykdę tokio pobūdžio statybos darbus (dažymo darbus), kurios galėtų sąlygoti žalos ginčo transporto priemonei atsiradimą.
4.2. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įvykio dieną transporto priemonės valdytojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Teismas vertino, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog transporto priemonės valdytojo veiksmai, pagal patvirtintą statybvietės planą statant automobilį numatytoje parkavimo zonoje, sudarė sąlygas kilti situacijai, kai jo valdomam automobiliui buvo padaryta žala. Darė išvadą, kad atsakovas, būdamas atsakingu už tinkamą statybos darbų organizavimą ir vykdymą, neorganizavo ir nevykdė atitinkamų remonto darbų taip, kad eliminuotų galimybę aikštelėje ar gatvėje stovinčioms transporto priemonėms žalos padarymo galimybę. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai.
4.3. Nesutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų. Teigia jog yra priešingai, ieškovas pateikė fotonuotraukas, policijos pažymą, įvertino žalą bei kitą informaciją, ieškovas buvo aktyvus ir išsprendė susiklosčiusią situaciją, atlygindamas nukentėjusiam asmeniui žalą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą pretenzija ir byloje nėra jokio atsakovo atsakymo.
4.4. Nurodė kad į bylą ieškovas pateikė sąmatą, apskaičiuotą Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, kurioje detaliai numatytas nuostolių apskaičiavimas. Darė išvadą, kad pagal į bylą pateiktus duomenis apie padarytą žalą automobiliui, t. y. fotonuotraukos, pranešimas dėl įvykio ir kt., sąmatoje darbai iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis konstatavo, jog nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas nepagrindė žalos dydžio.
4.5. Nurodė, kad konkrečiu atveju ieškovo ieškinys tenkinamas, nėra pagrindo teigti ieškovą sąmoningai veikus prieš greitą bylos nagrinėjimą, todėl darė išvadą, kad pagrindo taikyti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas nėra, o atsakovo prašymo paskirti 1 500 Eur baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Nurodo, jog nesutinka, kad iš ieškovės į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, jog automobilis Subaru valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apipurkštas dažais. Taip pat teigia, kad kitose prie ieškinio pateiktose fotonuotraukose gali būti užfiksuotas bet koks kitas automobilis, nes su automobiliu Subaru, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jos nėra susietos.
6.2. Nurodo, jog nesutinka su išvadomis, kad iš Klaipėdos m. policijos komisariato išduotos pažymos dėl įvykio, atsakovė pripažino savo kaltę. Teigia, kad tokie teiginiai yra deklaratyvūs, nes Klaipėdos AVPK išduotoje pažymoje nėra nurodyta, kad atsakovas pats, ar po apklausos, ar kitokiu atliktu procesiniu veiksmu pripažino savo kaltę. Pažymi, jog aplinkybę, kad atsakovas pripažino savo kaltę nurodė tik T. B., kuris atstovauja automobilio valdytoją. Akcentavo, kad policija į įvykio vietą kviesta nebuvo, o į policiją kreiptasi tik po kelių dienų.
6.3. Teigia, kad liudytojas S. M. pasirašė ant ieškovės pateiktų nuotraukų todėl, kad su jomis susipažino, tačiau atkreipia dėmesį, jog liudytojas paminėjo, kad jokios savo kaltės nepripažino. Mano, kad atsakovės kaltės pripažinimas nėra pagrįstas.
6.4. Nurodo, kad į bylą pateiktoje UAB „JMA Centras“ pateiktoje remonto sąmatoje, prie darbų pavadinimo nurodoma – valymas poliravimas už 400 Eur kainą, o ne remontas, kaip nurodoma ieškinyje. Darė išvadą, kad UAB „JMA Centras“ išduota sąmata nėra susijusi su įvykiu, apie kurį kalbama ieškinyje ir ji nepagrindžia automobilio remonto.
Šalies argumentai
6.5. Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra nurodytas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nes nėra nurodytas veikos atlikėjas bei jo ryšys su žala.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodė, kad byloje buvo surinkti įrodymai, kurie, ieškovės nuomone, patvirtino atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas - žalos dydį patvirtinantys dokumentai, ieškovės atstovės teikti paaiškinimai, iš policijos išreikalauta medžiaga, apklausti liudytojai.
8.2. Mano, jog nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnų išduota pažyma, pateikta su ieškiniu, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje buvo išreikalauta visa policijos medžiaga, iš kurios matyti, kad policijos pareigūnai nustatinėjo įvykio aplinkybes. Nurodo, kad iš teismo išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, - konstatuota, jog automobiliai buvo apgadinti, tačiau ne dėl tyčinės veikos, o dėl neatsargumo, o nesant didelės žalos (250 MGL), konstatuota, kad veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Darė išvadą, kad toks procesinis sprendimas policijos pareigūnų negalėjo būti priimtas netyrus įvykio aplinkybių. Taigi, pagrindo abejoti šiuo įrodymu nėra.
8.3. Pažymėjo, kad žalos dydžiui įrodyti ieškovė pateikė remonto sąmatą, nuotraukas, buvo apklaustas liudytojas, kuris patvirtino transporto priemonės apgadinimo mastą. Teigia, kad atsakovė apeliaciniame skunde kritikuoja nuotraukas, kaip įrodymą, tačiau mano, kad byloje teismas vertino įrodymų visetą – ištyręs visumą įrodymų, teismas padarė pagrįstą apie žalos buvimą bei už žalą atsakingą asmenį. Nurodo, kad tokią išvadą patvirtinta ir teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad kilusią žalą ir jos padarymo mechanizmą patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, tiek teismui pateiktos ieškovo fotonuotraukos, liudytojų parodymai.
8.4. Nurodė, kad transporto priemonės poliravimas yra vertinamas kaip remonto darbai, todėl apeliantės pasvarstymai, kad nėra duomenų apie ieškovės apdraustos transporto priemonės remontą, yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovei tenkančios įrodinėjimo pareigos nevykdymo ir įrodymų netinkamo vertinimo yra paremti tik atsakovės subjektyviu požiūriu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad draudėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) Swedbank Lizingas apdraudė transporto priemonę Subaru, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 30 d. pažymos apie įvykį matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas pranešimas, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), įmonei UAB ,,Fire experts“ vykdant konstrukcijų dažymo darbus, buvo nudažyti ir teritorijoje buvę keturi šios įmonės valdomi automobiliai (tarp jų ir transporto priemonė valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), prie dokumento pridėti keturi lapai su foto nuotraukomis dėl apgadintų automobilių. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei konstatuota, jog automobiliai buvo apgadinti, tačiau ne dėl tyčinės veikos, o dėl neatsargumo, o nesant didelės žalos (250 MGL), konstatuota, kad veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nurodyta, kad dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
13. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019 ir kt.). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
15. Civilinei atsakomybei taikyti, būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o asmens turtui padaryta žala (nuostoliai), nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginta visiškai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis).
16. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. B., kuris dirba UAB „B. ir S.“ statybos vadovu (generalinis rangovas objekte) nurodė, kad atsakovė UAB „Fire Experts“ buvo pasamdyta objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti konstrukcijų dažymo darbus. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jis, kaip statybos vadovas be kita ko turėjo prižiūrėti atsakovo UAB „Fire Experts“ vykdomus darbus bei nurodė, jog UAB „Fire Experts“ vykdydama konstrukcijų dažymo darbus objekte, nesidangstė plėvele darbų zonos, nors iš jos tai buvo ne kartą reikalauta. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šių aplinkybių apeliantė neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu, todėl šios aplinkybės laikomos įrodytomis (CPK 185 straipsnis).
18. Byloje apklaustas liudytojas T. B. taip pat paaiškino, kad atliekant dažymo darbus pakilo stiprus vėjas, todėl purškiamais dažais buvo aptaškyti liudytojo ir kitų kolegų automobiliai, kurie stovėjo pagal statybvietės planą numatytoje automobiliams parkuoti vietoje. Nors apeliantė nesutinka su šiais liudytojo paaiškinimais bei teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilis apskirtai yra aptaškytas dažais, tačiau tokius apeliantės argumentus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
19. Akcentuotina, jog į bylą buvo pateiktos foto nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas tamsios spalvos automobilis Subaru Outback valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad minėto automobilio korpusas aptaškytas smulkiais šviesios spalvos taškeliais. Taip pat iš foto nuotraukų matyti, kad vienoje kėbulo vietoje, minėtus šviesios spalvos taškelius buvo bandoma valyti, tačiau valymo vietoje liko ištepimas, kuris suponuoja išvadą, jog ant kėbulo matomi taškeliai yra tepūs. Taip pat į bylą buvo pateiktas UAB ,,JMA CENTRAS“ Audatex sistema sudaryta remonto sąmata Nr. KL-165, iš kurios matyti, jog automobiliui Subaru Outback valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti valymo-poliravimo darbai. Dar daugiau, automobilio aptaškymas dažais buvo registruotas ir Klaipėdos policijoje. Teismui pateikta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie įvykį, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-56336-19, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas pranešimas, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), įmonei UAB ,,Fire experts“ vykdant konstrukcijų dažymo darbus, buvo nudažyti ir teritorijoje buvę keturi šios įmonės valdomi automobiliai (tarp jų ir transporto priemonė valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie dokumento pridėti keturi lapai su foto nuotraukomis dėl apgadintų automobilių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti įrodymai patvirtina, jog ieškovei priklausantis automobilis Subaru Outback valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas jį aptaškant dažais.
20. Nors formaliai vertinant kai kurias į bylą pateiktas apgadinto automobilio fotonuotraukas nėra galimybės jų susieti su automobiliu Subaru valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nuotraukose nesimato automobilio valstybinio numerio, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtose nuotraukose užfiksuotus vaizdus laiko, jog visose į bylą pateiktose foto nuotraukose užfiksuotas būtent ginčo automobilis Subaru Outback valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog visų nuotraukų foninis vaizdas yra tas pat, t. y. nuotraukose fiksuotas automobilis stovi toje pačioje vietoje, nuotraukų fone matyti tie patys statomi pastatai, tie patys kiti automobiliai, nuotraukos užfiksuotas esant analogiškam laikui bei klimato sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės daromas prielaidas, jog foto nuotraukose galimai fiksuotas kitas automobilis.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, jog apeliantė neneigia ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kad būtent ji objekte vykdė dažymo darbus, neteikė įrodymų, kad atsakovės darbo vieta buvo tinkamai apsaugota nuo galimos žalos tretiesiems asmenims, neįrodinėjo kitų aplinkybių, jog dėl atsakovės atliekamų darbų objekte, tokio pobūdžio žala negalėjo atsirasti, o taip pat neįrodinėjo, jog minėta žala galėjo atsirasti dėl kitų asmenų kaltų veiksmų, taip pat atsižvelgdamas tiek į liudytojo T. Bl. nurodytas aplinkybes, kad atsakovė pripažino savo kaltę, tiek ir į oficialiuose dokumentuose užfiksuotus faktus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent dėl atsakovės kaltų veiksmų, kurie pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, buvo apgadintas (aptaškytas dažais) ieškovės automobilis Subaru Outback valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, kad būtent atsakovei, kaip profesionaliai rangovei, tenka pareiga įvertinti galimas atliekamų darbų grėsmes, susijusias su aplinkinio turto galimu apgadinimu (šiuo konkrečiu atveju atsakovė, veikdama kaip profesionali verslininkė, turėjo ir galėjo suprasti, kad nesiėmus atitinkamų saugomo priemonių bei atliekant dažymo darbus, gali kilti žalos tretiesiems asmenims grėsmė), todėl ji yra atsakinga už tokios žalos atlyginimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
24. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
25. Apeliaciniu skundu atsakovė neneigia pirmosios instancijos teismo priteisto žalos dydžio, t. y. apeliaciniu skundu nenurodomi jokie argumentai, kad buvo atlikti kokie nors pertekliniai darbai, ar, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis apskaičiuotas neteisingai, o savo apeliaciniu skundu iš esmės nurodo, kad jokie veiksmai, kurių pagrindu būtų atsiradusi žala apskritai nebuvo padaryti. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikiant ieškinį ieškovė į bylą pateikė UAB ,,JMA CENTRAS“ Audatex sistema sudaryta remonto sąmata, kurioje nurodyta valymo-poliravimo darbų remonto kaina 818,87 Eur (su PVM). Taip pat į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovė (atsakingas už žalos atlyginimą draudikas) 2020 m. sausio 13 d. žalos administravimo byloje Nr. 2241848 priėmė sprendimą atlyginti 591,75 Eur sumą, pripažinusi įvykį draudžiamuoju (818,87 Eur – 85,00 Eur (išskaita) – 142,12 Eur PVM). 2020 m. sausio 14 d. mokėjimas patvirtina, kad iš ieškovės banko sąskaitos į UAB ,,JMA CENTRAS“ banko sąskaitą (draudėjo nurodymu) buvo pervesta 591,75 Eur (mokėjimo paskirtis –išmoka, už Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos byla Nr. 2241848). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė faktiškai patyrė 591,75 Eur žalą, o nesant jokių argumentų dėl žalos dydžio apskaičiavimo, laikytina, jog ieškovė atsiradusį žalos dydį įrodė.
26. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad į bylą pateikta UAB „JMA Centras“ remonto sąmata nėra susijusi su įvykiu, apie kurį kalbama ieškinyje ir ji nepagrindžia automobilio remonto. Akcentuotina, jog minėtoje sąmatoje nurodyti ne tik atlikti darbai, kurie atitinka ieškovei priklausančio automobilio sugadinimo pobūdį, tačiau taip pat šioje sąmatoje nurodyti ir kiti remontuojamą automobilį apibudinantys požymiai, tokie kaip remontuojamos transporto priemonės valdytojas, žalos bylos Nr., automobilį identifikuojantys požymiai (VIN Nr., valstybinis Nr., ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, jog UAB „JMA Centras“ remonto sąmata nėra susijusi su įvykiu, apie kurį kalbama ieškinyje ir ji nepagrindžia automobilio remonto.
27. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Ieškovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo apeliacinės instancijos teisme nesprendžia.
31. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės (apeliantės) patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.