- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-115-843/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00018-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Virginija Liudvinavičienė, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- N. R., I. P., UAB „V.P.“
- Advokatai
- Vidmantas Baumila, Kristina Marčienė
- Kategorijos
- 1.2.18.8.2Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL (BK 220 str. 2 d.)
- 1.2.18.10.1Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 222 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
I. P. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
UAB „V.P.“ išteisinta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 19 504,97 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl 56 710,60 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. R. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą.
1.1. Jis, būdamas UAB „V.P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir pagal 21 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tyčia, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių nuo dalies išmokamo darbo užmokesčio, Lietuvos Respublikoje mokamo UAB „V.P.“ darbuotojams, vykdydamas šį savo sumanymą, susitarė su I. P., RAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktore, kad ji formaliai įdarbins 12 UAB „V.P.“ darbuotojų į RAB „T.“, turėdami tikslą jiems išmokėti dalį užmokesčio iš UAB „V.P.“ kaip atlyginimą iš RAB „T.“, o piniginių lėšų pervedimui pagrįsti susitarė sudaryti netikrą darbų atlikimo sutartį. Vykdydama bendrą susitarimą, I. P. sudarė fiktyvias darbo sutartis su esamais 12 UAB „V.P.“ darbuotojų (iš jų ir su savimi), kurie nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, ir jie buvo formaliai įdarbinti į RAB „T.“. Taip pat 2018 m. sausio 25 d. N. R. su I. P. sudarė netikrą sutartį dėl darbų atlikimo UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje Klaipėdoje, kuriuos įsipareigojo atlikti RAB „T.“, o UAB „V.P.“ šiuos darbus apmokėti žinodami, kad realiai darbus atliks UAB „V. P.“ darbuotojai. N. R., imituodamas atsiskaitymą už atliktus darbus, kuriuos realiai atliko UAB „V.P.“ darbuotojai, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 19 d. bankiniais pavedimais 15 atvejų iš UAB „V.P.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 119 690,80 Eur į RAB „T.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“ Ukrainos Respublikoje. Šioms išlaidoms pagrįsti N. R. į UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą įtraukė RAB „T.“ direktorės I. P. išrašytas sąskaitas faktūras už atliktus darbus (2018-02-28 sąskaitą faktūrą Nr. 1 – 3 763 Eur, 2018-03-30 sąskaitą faktūrą Nr. 2 – 7 788,80 Eur, 2018-04-30 sąskaitą faktūrą Nr. 3 – 7 765 Eur, 2018-05-31 sąskaitą faktūrą Nr. 4 – 9 525 Eur, 2018-06-30 sąskaitą faktūrą Nr. 5 – 9 480 Eur, 2018-07-31 sąskaitą faktūrą Nr. 6 – 7 757 Eur, 2018-08-31 sąskaitą faktūrą Nr. 7 – 8 064 Eur, 2018-09-28 sąskaitą faktūrą Nr. 8 – 9 998 Eur, 2018-10-31 sąskaitą faktūrą Nr. 9 – 9 925 Eur, 2018-11-15 sąskaitą faktūrą Nr. 10 – 12 165 Eur, 2018-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. 11 – 6 560 Eur, 2018-12-14 sąskaitą faktūrą Nr. 12 – 12 620 Eur, 2018-12-31 sąskaitą faktūrą Nr. 13 – 14 280 Eur sumai). I. P., toliau vykdydama bendrą susitarimą, iš šių 119 690,80 Eur gautų piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d. 12 UAB „V.P.“ darbuotojų, su kuriais RAB „T.“ buvo sudariusi fiktyvias darbo sutartis, išmokėjo 87 186,14 Eur kaip jiems priklausantį darbo užmokestį, maistpinigius ir dienpinigius iš RAB „T.“ banko sąskaitos ir kasos, o būtent:
1.1.1. V. S. (V. S. ) buvo išmokėta iš viso 11 733,32 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 644,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 894,70 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 037,74 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 791,01 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 364,36 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 1 240,24 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 1 314,08 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 704,03 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 862,84 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 017,27 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 431,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 462,51 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
1.1.2. I. S. (I. S.) buvo išmokėta iš viso 9 402,33 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 561,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 920,56 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 067,74 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 375,41 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 445,16 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 2 018,07 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 583,49 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 70,17 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 92,90 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 117,27 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 81,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 100 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
1.1.3. O. P. buvo išmokėta iš viso 12 586,83 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 557,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 894,70 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 037,74 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 373,01 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 218,85 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 981,25 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 1 331,06 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 1 394,80 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 919,76 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 017,27 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 432,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 965,88 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
1.1.4. I. P. buvo išmokėta iš viso 12 763,51 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 446,52 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 1 087,17 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 073,31 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 400,46 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 431,55 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 1 174,74 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 830,09 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 1 203,74 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 1 022,90 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 097,12 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 580,13 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 454,18 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 961,59 Eur);
1.1.5. I. (I.) Rozhko buvo išmokėta iš viso 13 380,70 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 567,20 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 1 087,17 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 073,31 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 400,46 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 432,52 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 1 001,48 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 1 390,02 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 1 395,24 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 1 022,90 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 049,62 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 531,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 462,51 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 966,33 Eur);
1.1.6. V. N. ( V. N.) buvo išmokėta iš viso 1 451,82 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 72,78 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 95,12 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 028,19 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 161,29 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 94,44 Eur);
1.1.7. B. D. (B. D.) buvo išmokėta iš viso 3 314,48 Eur (už 2018 metų lapkričio mėn. 705,92 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 724,74 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 431,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 483,76 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,11 Eur);
1.1.8. V. B. (V. B.) buvo išmokėta iš viso 4 498,96 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 284,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 894,70 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 028,19 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 789,30 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 92,90 Eur; už 2019 m. vasario mėn. 441,25 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
1.1.9. A. K. (A. K.) buvo išmokėta iš viso 4 374,39 Eur (už 2018 m. spalio mėn. 1 049,92 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 767,74 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 027,87 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 435,17 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 125,14 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
1.1.10. J. K. (J. K.) buvo išmokėta iš viso 862,27 Eur už 2019 m. kovo mėn.;
1.1.11. V. H. (V. H.) buvo išmokėta iš viso 3 503,55 Eur (už 2018 m. spalio mėn. 1 050,70 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 710,07 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 720,80 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 431,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 483,76 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 106,28 Eur);
1.1.12. O. A. (O. A. ) buvo išmokėta 9 314 Eur (už 2018 m. birželio mėn. 576,14 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 430,67 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 2 068,94 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 640,77 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 843,31 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 861,08 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 029,11 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 432,93 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 462,51 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur).
1.2. Tokiu būdu N. R., padedant I. P., į UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 12 UAB „V.P.“ darbuotojų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. išmokėto 87 186,14 Eur neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d., kuriuos išmokėjo per RAB „T.“.
1.3. Be to, N. R., būdamas UAB „V.P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir pagal 21 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tyčia, siekdamas išvengti dalies mokėtinų mokesčių, Klaipėdos mieste laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „V.P.“ darbuotojams nepagrįstai mokėjo dienpinigius, nuo kurių nebuvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, o būtent: N. R. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. pagamino 13 netikrų aiškiai melagingų dokumentų – UAB „V.P.“ direktoriaus įsakymus dėl 15 UAB „V.P.“ darbuotojų komandiruočių, žinodamas, kad parengtuose įsakymuose dėl komandiruočių yra nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie UAB „V.P.“ darbuotojų vykimą į komandiruotes, komandiruočių laiką ir trukmę, kai faktiškai 11 darbuotojų į komandiruotes vyko kitais laikotarpiais, dalį laiko dirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje, Klaipėdos mieste. Šių netikrų komandiruotės įsakymų pagrindu UAB „V.P.“ buhalterė T. K., neturėdama teisingų duomenų, klaidingai užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, neteisingai apskaičiavo išmokėtiną atlyginimą ir komandiruotės pinigus. Taigi šių netikrų dokumentų – įsakymų – pagrindu už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „V.P.“ darbuotojams nepagrįstai mokėjo dienpinigius, nuo kurių nebuvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, o būtent:
1.3.1. 2018-03-22 įsakymą Nr. 18-03-22-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas S. D. yra komandiruojamas 100 dienų (laikotarpiu nuo 2018-03-23 iki 2018-06-30) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-03-23 iki 2018-04-05 (14 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.2. 2018-10-05 įsakymą Nr. 18-10-05-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. F. yra komandiruojamas 38 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-10-07 iki 2018-10-13) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-10-07 iki 2018-10-13 (7 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.3. 2018-09-29 įsakymą Nr. 18-09-25-2, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas R. F. yra komandiruojamas 88 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-09-26 iki 2018-12-14) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-09-26 iki 2018-09-30 (5 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.4. 2018-02-09 įsakymą Nr. 18-02-9-2, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas I. K. yra komandiruojamas 17 dienų (laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2018-02-28) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2018-02-28 (17 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.5. 2018-08-17 įsakymą Nr. 18-08-17-02, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas D. K. yra komandiruojamas 65 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-08-18 iki 2018-10-21) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-10-08 (7 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.6. 2018-02-09 įsakymą Nr. 18-02-9-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas A. K. yra komandiruojamas 19 dienų (laikotarpiu nuo 2018-02-10 iki 2018-02-28) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2018-02-28 (17 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.7. 2018-06-04 įsakymą Nr. 18-06-04-01, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas A. K. yra komandiruojamas 11 dienų (laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-06-15) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-06-15 (11 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.8. 2018-03-09 įsakymą Nr. 18-03-9-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. N. yra komandiruojamas 20 dienų (laikotarpiu nuo 2018-03-12 iki 2018-03-31) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-03-12 iki 2018-03-31 (20 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.9. 2018-04-13 įsakymą Nr. 18-04-13-01, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. N. yra komandiruojamas 9 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-04-14 iki 2018-04-22) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-04-14 iki 2018-04-22 (9 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.10. 2018-06-12 įsakymą Nr. 18-06-12-02, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas O. O. yra komandiruojamas 18 dienų (laikotarpiu nuo 2018-06-13 iki 2018-06-30) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-06-13 iki 2018-06-30 (13 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.11. 2018-05-16 įsakymą Nr. 18-05-16-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas O. V. yra komandiruojamas 53 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-05-17 iki 2018-07-08) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-05-17 iki 2018-05-31 ir laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-06-09 (24 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.12. 2018-02-12 įsakymą Nr. 18-02-12-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. B. yra komandiruojamas 108 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-02-13 iki 2018-05-31) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-02-13 iki 2018-02-24 (12 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
1.3.13. 2018-04-23 įsakymą Nr. 18-04-23-3, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas Y. M. yra komandiruojamas 75 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-04-24 iki 2018-07-07) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-04-24 iki 2018-05-10 (17 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje.
1.4. Taigi, remdamasis tikrovės neatitinkančiais komandiruotės įsakymais, N. R. įmonės UAB „V.P.“ darbuotojams už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išmokėjo komandiruotės pinigus (dienpinigius) iš viso 9 784 Eur, nuo kurių nemokami mokesčiai (valstybės socialinio draudimo mokestis, privalomasis sveikatos draudimo mokestis ir kt.). Tokiais savo veiksmais, apgaulingai tvarkydamas teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, imituodamas komandiruotės pinigų mokėjimą, N. R. išmokėjo neįtrauktą į apskaitą darbo užmokestį UAB „V.P.“ darbuotojams:
1.4.1. D. S. išmokėjo 742 Eur (477 Eur už 2018 m. kovo mėn., 265 Eur už 2018 m. balandžio mėn.);
1.4.2. V. F. išmokėjo 483 Eur už 2018 m. spalio mėn.;
1.4.3. R. F. išmokėjo 320 Eur už 2018 m. rugsėjo mėn.;
1.4.4. J. K. išmokėjo 901 Eur už 2018 m. vasario mėn.;
1.4.5. D. K. išmokėjo 483 Eur už 2018 m. spalio mėn.;
1.4.6. A. K. išmokėjo 1 495 Eur (901 Eur už 2018 m. vasario mėn., 594 Eur už 2018 m. birželio mėn.);
1.4.7. V. N. išmokėjo 1 566 Eur (1 080 Eur už 2018 m. kovo mėn., 486 Eur už 2018 m. balandžio mėn.)
1.4.8. O. O. išmokėjo 954 Eur už 2018 m. birželio mėn.;
1.4.9. O. V. išmokėjo 1 296 Eur (810 Eur už 2018 m. gegužės mėn., 486 Eur už 2018 m. birželio mėn.);
1.4.10. V. B. išmokėjo 636 Eur už 2018 m. vasario mėn.;
1.4.11. Y. M. išmokėjo 908 Eur (378 Eur už 2018 m. balandžio mėn., 530 Eur už 2018 m. gegužės mėn.);
1.4.12. kaip komandiruotės pinigus iš viso 9 784 Eur, apskaitos registruose neužregistravo šių pinigų išmokėjimo ir darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 12 677 Eur, tokiu būdu išvengdamas 1 901,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo ir 5 018,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „V.P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. N. R. buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį tuo, kad siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „V.P.“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms. N. R. 2015 m. spalio 23 d., būdamas UAB „V.P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už UAB „V.P.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą, bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, veikdamas per UAB „V.P.“ buhalterę T. K., nesupratusią jo vykdomos nusikalstamos veikos, tyčia, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 9 d., pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti:
2.1. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d. bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais per RAB „T.“ banko sąskaitą ir įmonės kasą išmokėjo 87 186,14 Eur darbo užmokesčio 12 UAB „V.P.“ darbuotojų bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 12 darbuotojų išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 120 445,16 Eur;
2.2. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bankiniais pavedimais išmokėjo 9 784 Eur darbo užmokesčio 11 UAB „V.P.“ darbuotojų kaip komandiruotpinigius bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 11 darbuotojų išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio priskaitymo 12 677 Eur, dėl to UAB „V.P.“ buhalterė T. K., neturėdama šių duomenų, mėnesinėse pajamų mokesčio 14-oje deklaracijų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktose nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. (forma GPM313, pateiktose VMI per elektroninę deklaravimo sistemą), ir 2-ose metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio 2-e deklaracijose už 2018 m., 2019 m. (forma GPM312), pateiktose VMI per elektroninę deklaravimo sistemą) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, o būtent:
2.2.1. 2018 m. vasario mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2018-03-14, 5 eilutėje įrašė 3 207,89 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 481,18 Eur mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.2. 2018 m. kovo mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2018-04-03, 5 eilutėje įrašė 6 013,84 Eur (4 115,06+1 898,78) mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 902,28 Eur (617,26+284,82) mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.3. 2018 m. balandžio mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2018-05-15, 5 eilutėje įrašė 9 158,67 Eur (7 719,93+1 438,74) mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 1 373,80 Eur (1 157,99+215,81) mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.4. 2018 m. gegužės mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2018-06-12, 5 eilutėje įrašė 11 330,26 Eur (9 567,10+1 763,16) mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 1 699,55 Eur (1 435,07+264,48) mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.5. 2018 m. birželio mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2018-07-13, 5 eilutėje įrašė 13 012,19 Eur (10 335,87+2 676,32) mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 1 951,83 Eur (1 550,38+401,45) mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.6. 2018 m. liepos mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2018-08-06, 5 eilutėje įrašė 10 951,46 Eur mažiau, 6 eilutėje įrašė 1 642,72 Eur mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.7. 2018 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2018-09-06, 5 eilutėje įrašė 11 164,09 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 116 741 Eur mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.8. 2018 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2018-10-09, 5 eilutėje įrašė 8 433,57 Eur (8 012,52+421,05) mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 1 265,04 Eur (1 201,88+63,16) mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.9. 2018 m. spalio mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2018-11-14, 5 eilutėje įrašė 11 418,30 Eur (10 147,24+1 271,06) mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 1 712,74 Eur (1 522,09+190,65) mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.10. 2018 m. lapkričio mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2018-12-11, 5 eilutėje įrašė 9 288,19 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 1 393,23 Eur mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.11. 2018 m. gruodžio mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2019-01-15, 5 eilutėje įrašė 10 379,74 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 1 556,96 Eur mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.12. 2019 m. sausio mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2019-02-07, 5 eilutėje įrašė 6 265,92 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 1 253,18 Eur mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.13. 2019 m. vasario mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2019-03-04, 5 eilutėje įrašė 6 509,29 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 1 301,86 Eur mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.2.14. 2019 m. kovo mėn. deklaracijoje forma GPM313, pateiktoje 2019-04-09, 5 eilutėje įrašė 15 988,73 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, 6 eilutėje įrašė 3 197,75 Eur mažiau mokėtino gyventojo pajamų mokesčio;
2.3. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio už 2018 m. deklaracijoje, forma GPM312, pateiktoje 2019 m. vasario 15 d., 4 eilutėje (išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ) įrašė 104 358,21 Eur (91 681,21+12 677) mažiau, 5 eilutėje (išskaičiuoto ir (arba) išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų) 15 653,73 Eur (13 752,18+1901,55) mažiau. Deklaracijos GPM312 prieduose (GPM312L „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ ir GPM312U „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“) įrašė kiekvieno darbuotojo L8 eilutėse išmokos „išmokos, neatėmus NPD, VSDĮ ir PSDĮ“ iš viso 91 681,21 Eur mažiau, L10 eilutėse GPM „išskaičiuota GPM suma“ iš viso 13 752,18 Eur mažiau, U8 eilutėse „išmokos, neatėmus NPD, VSDĮ ir PSDĮ“, iš viso 7 538,12 Eur mažiau, U10 eilutėse „išskaičiuota GPM suma“ iš viso 1 901,55 Eur mažiau, iš jų:
2.3.1. V. S. – L8 eilutėje 12 987,28 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 1 948,09 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.2. I. S. – L8 eilutėje 10 857,68 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 1 628,65 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.3. O. P. – L8 eilutėje 14 112,50 Eur mažiau, L10 eilutėje 2 116,88 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.4. I. P. – L8 eilutėje 14 167,91 Eur mažiau, L10 eilutėje 2 125,19 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.5. I. R. – L8 eilutėje 15 026,21 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 2 253,93 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.6. V. N. – U8 eilutėje 1 770,51 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U10 eilutėje 265,58 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos, U8 eilutėje (kodas 01) – 1909,76 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U8 eilutėje (kodas 05) – 1566 Eur daugiau, U10 eilutėje – 286,46 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.7. B. D. – L8 eilutėje 1 882,45 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 282,37 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.8. V. B. – L8 eilutėje 4 064,68 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 609,70 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos, U8 eilutėje (kodas 01) – 836,84 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U8 eilutėje (kodas 05) – 636 Eur daugiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U10 eilutėje – 125,53 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.9. A. K. – L8 eilutėje 3 744,12 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 561,62 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos, U8 eilutėje (kodas 01) – 1967,11 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U8 eilutėje (kodas 05) – 1495 Eur daugiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U10 eilutėje – 295,07 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.10. V. H. – L8 eilutėje 3 265,22 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 489,78 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.11. O. A. – L8 eilutėje 9 802,65 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 1 470,40 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.12. S. D. – U8 eilutėje (kodas 01) 930,39 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U8 eilutėje (kodas 05) –742 Eur daugiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U10 eilutėje 139,56 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.13. V. F. – U8 eilutėje (kodas 01) – 635,53 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U8 eilutėje (kodas 05) –483 Eur daugiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U10 eilutėje – 95,33 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.14. R. F. – U8 eilutėje (kodas 01) – 421,05 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U8 eilutėje (kodas 05) –320 Eur daugiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U10 eilutėje – 63,16 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.15. I. K. – U8 eilutėje (kodas 01) – 1 185,53 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U8 eilutėje (kodas 05) –901 Eur daugiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U10 eilutėje – 177,83 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.16. D. K. – U8 eilutėje (kodas 01) – 635,53 Eur mažiau U8 eilutėje (kodas 05) – 483 Eur daugiau, U10 eilutėje – 95,33 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.17. O. O. – U8 eilutėje (kodas 01) –1 255,26 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U8 eilutėje (kodas 05) – 954 Eur daugiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U10 eilutėje – 188,29 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.18. O. V. – U8 eilutėje (kodas 01) – 1 705,26 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U8 eilutėje (kodas 05) – 1296 Eur daugiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, U10 eilutėje – 255,79 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.3.19. Y. M. – U8 eilutėje (kodas 01) – 1194,74 Eur mažiau U8 eilutėje (kodas 05) – 908 Eur daugiau, U10 eilutėje – 179,21 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio už 2019 m. deklaracijoje, forma GPM312, pateiktoje 2020-02-10, deklaracijoje 4 eilutėje (išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ) įrašė 28 763,95 Eur mažiau, 5 eilutėje (išskaičiuoto ir (arba) išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų) – 5 752,79 Eur mažiau. Deklaracijos GPM312 prieduose (GPM312L „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ ir GPM312U „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“) įrašė kiekvieno darbuotojo L8 eilutėse išmokos „išmokos, neatėmus NPD, VSDĮ ir PSDĮ“ iš viso 28 763 Eur mažiau, L10 eilutėse GPM „išskaičiuota GPM suma“ iš viso 13 752,18 Eur mažiau, iš jų:
2.4.1. V. S. – L8 eilutėje 3 079,33 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 615,87 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4.2. I. S. – L8 eilutėje 1 901,63 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 380,33 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4.3. O. P. – L8 eilutėje 3 076,58 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 615,32 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4.4. I. P. – L8 eilutėje 3 299,00 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 659,80 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4.5. I. R. – L8 eilutėje 3 240,95 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 631,99 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4.6. B. D. – L8 eilutėje 3 113,75 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 622,75 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4.7. V. B. – L8 eilutėje 2 330,24 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 466,05 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4.8. A. K. – L8 eilutėje 2 527,04 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 505,41 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4.9. J. K. – L8 eilutėje 1 425,24 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 285,05 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4.10. V. H. – L8 eilutėje 1 689,22 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 337,84 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos;
2.4.11. O. A. – L8 eilutėje 3 080,97 Eur mažiau išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, L10 eilutėje 616,19 Eur mažiau išskaičiuotos GPM sumos.
2.5. Be to, N. R. pažeidė 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) <...> draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu“, 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2009-02-19 Nr. XI-183 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodoma, kad „draudėjai moka 3 procentus dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje: 1) dirbančius pagal darbo sutartis <...> (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui)“ ir 17 straipsnio 2 dalyje „asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje: 1) dirbančius pagal darbo sutartis <...> (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui), moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“. Turėdamas tikslą išvengti sumokėti 48 800,12 Eur (5 018,61+43 781,51) socialinio draudimo įmokų:
2.5.1. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d. bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais per RAB „T.“ banko sąskaitą ir įmonės kasą išmokėjo 87 186,14 Eur darbo užmokesčio 12 UAB „V.P.“ darbuotojų bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 12 darbuotojų išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 120 445,16 Eur;
2.6. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bankiniais pavedimais išmokėjo 9 784 Eur darbo užmokesčio 11 UAB „V.P.“ darbuotojų kaip komandiruotpinigius bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 11 darbuotojų išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio priskaitymo sumai 12 677 Eur, dėl to UAB „V.P.“ buhalterė T. K. neturėdama šių duomenų SAM pranešimuose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ ir pranešimų prieduose SAM3SD (17-oje pranešimų, pateiktų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) (SAM06) S4 eilutėse (pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos) ir (SAM3SD) A11 eilutėse (pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos) įrašė neteisingus duomenis, deklaravo 133 122,16 Eur mažiau (120 445,16+12 677), S5 eilutėse (įmokų sumos) ir A12 eilutėse (įmokų suma) įrašė 48 800,12 Eur mažiau (43 781,51+5018,61), iš jų:
2.6.1. 2018 metų vasario mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-03-14, Nr. 18-41 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 3 207,89 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 1 333,84 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.2. 2018 metų kovo mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-04-11, Nr. 18-52 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 6 013,84 Eur (1 898,78+4 115,06) mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 2 321,67 Eur (618,62+1 703,05) mažiau įmokų sumos;
2.6.3. 2018 metų balandžio mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-05-11, Nr. 18-65 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 8 312,61 Eur (592,68+7 719,93) mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 3 392,60 Eur (193,10+3 199,50) mažiau įmokų sumos;
2.6.4. 2018 metų balandžio mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-05-11, Nr. 18-64 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 846,05 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 341,32 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.5. 2018 metų gegužės mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-06-12, Nr. 18-78 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 9 567,10 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 3 865,16 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.6. 2018 metų gegužės mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-06-11, Nr. 18-79 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 1 763,16 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 733,11 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.7. 2018 metų birželio mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-07-12, Nr. 18-94 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 13 012,19 Eur (2 676,32+10 335,87) mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 5 392,77 Eur (1 112,81+4 279,96) mažiau įmokų sumos;
2.6.8. 2018 metų liepos mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-08-13, Nr. 18-105 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 10 951,46 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 4 553,61 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.9. 2018 metų rugpjūčio mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-09-13, Nr. 18-128 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 11 164,09 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 4 642,03 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.10. 2018 metų rugsėjo mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-10-15, Nr. 18-136 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 8 012,52 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 3 280,00 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.11. 2018 metų rugsėjo mėn. SAM pranešime su priedu pateiktame 2018-10-15 Nr. 18-137 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 421,05 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 175,07 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.12. 2018 metų spalio mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-11-13, Nr. 18-151 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 11 418,30 Eur (1 271,06+10 147,24) mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 4 619,17 Eur (510,70+4 109,47) mažiau įmokų sumos;
2.6.13. 2018 metų lapkričio mėn. SAM pranešime su priedu, pateiktame 2018-12-05, Nr. 18-160 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 9 288,19 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 3 763,75 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.14. 2018 metų gruodžio mėn. SAM pranešime su priedu pateiktame 2019-01-07 Nr. 19-20 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 10 379,74 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 4 199,50 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.15. 2019 metų sausio mėn. SAM pranešime su priedu pateiktame 2019-02-14 Nr. 19-31 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 6 265,92 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 1 343,09 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.16. 2019 metų vasario mėn. SAM pranešime su priedu pateiktame 2019-03-14 Nr. 19-49 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 6 509,29 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 1 396,77 Eur mažiau įmokų sumos;
2.6.17. 2019 metų kovo mėn. SAM pranešime su priedu pateiktame 2019-01-07 Nr. 19-20 S4 eilutėje ir A11 eilutėse iš viso įrašė 15 988,73 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, S5 eilutėje ir A12 eilutėse iš viso įrašė 3 445,64 Eur mažiau įmokų sumos;
2.7. Dėl šių N. R. veiksmų valstybės biudžetas ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė 70 206,64 Eur žalą, iš jų 21 406,52 Eur (GPM) valstybės biudžetas ir 48 800,12 Eur (socialinio draudimo įmokų) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetas, kurių suma viršija 750 MGL (37 500 Eur).
3. N. R. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas UAB „V.P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai grupe su I. P., RAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktore, žinodamas, kad RAB „T.“ realiai jokių paslaugų UAB „V.P.“ nesuteiks ir neatliks jokių darbų, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrą dokumentą – 2018 m. sausio 25 d. sutartį dėl darbų atlikimo UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje Klaipėdoje, pagal kurią RAB „T.“ įsipareigojo atlikti metalo konstrukcijų surinkimo darbus, o UAB „V.P.“ šiuos darbus apmokėti pagal RAB „T.“ sąskaitas faktūras, žinodami, kad realiai darbus atliks UAB „V. P.“ darbuotojai. Panaudojus šią netikrą sutartį, netikros sutarties pagrindu N. R. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. išmokėjo 15 UAB „V.P.“ darbuotojams iš viso 87 186,14 Eur neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio, pervesdamas juos į RAB „T.“ sąskaitą, pagal netikrą išrašytą ir pateiktą iš viso 21 RAB „T.“ sąskaitą faktūrą.
3.1. Taip pat N. R., būdamas UAB „V.P.“ direktoriumi, būdamas atsakingas už darbuotojams mokamo atlyginimo dydį ir tvarką, (duomenys neskelbtini), UAB „V.P.“ veiklos vykdymo vietoje, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d., siekdamas UAB „V.P.“ darbuotojams išmokėti dalį darbo užmokesčio dienpinigiais, nuo kurių nėra mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, žinodamas, kad UAB „V.P.“ darbuotojai realiai į komandiruotes įsakymuose nurodytais laikotarpiais nevyks, pagamino 21 vnt. direktoriaus įsakymą dėl komandiruočių, patvirtindamas juos savo parašu. Tokiu būdu N. R. pagamino aiškiai netikrus dokumentus, šių netikrų dokumentų – įsakymų – pagrindu už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „V.P.“ darbuotojams nepagrįstai mokėjo dienpinigius, nuo kurių nėra mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, o būtent:
3.1.1. 2018-03-22 įsakymą Nr. 18-03-22-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas S. D. yra komandiruojamas 100 dienų (laikotarpiu nuo 2018-03-23 iki 2018-06-30) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-03-23 iki 2018-04-05 (14 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.2. 2018-10-05 įsakymą Nr. 18-10-05-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. F. yra komandiruojamas 38 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-10-07 iki 2018-10-13) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-10-07 iki 2018-10-13 (7 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.3. 2018-09-29 įsakymą Nr. 18-09-25-2, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas R. F. yra komandiruojamas 88 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-09-26 iki 2018-12-14) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-09-26 iki 2018-09-30 (5 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.4. 2018-02-09 įsakymą Nr. 18-02-9-2, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas I. K. yra komandiruojamas 17 dienų (laikotarpiu 2018-02-12 iki 2018-02-28) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2018-02-28 (17 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.5. 2018-08-17 įsakymą Nr. 18-08-17-02, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas D. K. yra komandiruojamas 65 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-08-18 iki 2018-10-21) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-10-08 (7 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.6. 2018-02-09 įsakymą Nr. 18-02-9-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas A. K. yra komandiruojamas 19 dienų (laikotarpiu nuo 2018-02-10 iki 2018-02-28) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2018-02-28 (17 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.7. 2018-06-04 įsakymą Nr. 18-06-04-01, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas A. K. yra komandiruojamas 11 dienų (laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-06-15) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-06-15 (11 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.8. 2018-03-09 įsakymą Nr. 18-03-9-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. N. yra komandiruojamas 20 dienų (laikotarpiu nuo 2018-03-12 iki 2018-03-31) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-03-12 iki 2018-03-31 (20 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.9. 2018-04-13 įsakymą Nr. 18-04-13-01, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. N. yra komandiruojamas 9 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-04-14 iki 2018-04-22) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-04-14 iki 2018-04-22 (9 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.10. 2018-06-12 įsakymą Nr. 18-06-12-02, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas O. O. yra komandiruojamas 18 dienų (laikotarpiu 2018-06-13 iki 2018-06-30) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-06-13 iki 2018-06-30 (13 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.11. 2018-05-16 įsakymą Nr. 18-05-16-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas O. V. yra komandiruojamas 53 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-05-17 iki 2018-07-08) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-05-17 iki 2018-05-31 ir laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-06-09 (24 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.12. 2018-02-12 įsakymą Nr. 18-02-12-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. B. yra komandiruojamas 108 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-02-13 iki 2018-05-31) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-02-13 iki 2018-02-24 (12 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
3.1.13. 2018-04-23 įsakymą Nr. 18-04-23-3, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas Y. M. yra komandiruojamas 75 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-04-24 iki 2018-07-07) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-04-24 iki 2018-05-10 (17 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje.
4. I. P. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad padėjo apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą. I. P., būdama RAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktore ir būdama UAB „V.P.“ darbuotoja, padėjo N. R., UAB „V.P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriui, kuris pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir pagal 21 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, yra atsakingas už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, kuris siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių nuo dalies išmokamo darbo užmokesčio Lietuvos Respublikoje mokamo UAB „V.P.“ darbuotojams išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį per RAB „T.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
4.1. N. R. susitarė su I. P., kad I. P. sudarys sąlygas UAB „V.P.“ darbuotojams gauti atlyginimą per RAB „T.“ buhalterinę apskaitą, t. y. formaliai įdarbins 12 UAB „V.P.“ darbuotojų į RAB „T.“, turėdami tikslą jiems išmokėti dalį užmokesčio iš UAB „V.P.“ kaip atlyginimą per RAB „T.“, o piniginių lėšų pervedimui pagrįsti susitarė sudaryti netikrą darbų atlikimo sutartį. Vykdydama bendrą susitarimą, I. P. sudarė fiktyvias darbo sutartis su esamais 12 UAB „V.P.“ darbuotojų (iš jų ir su savimi), kurie nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, ir jie buvo formaliai įdarbinti į RAB „T.“. Taip pat 2018 m. sausio 25 d. N. R. su I. P. sudarė netikrą sutartį dėl darbų atlikimo UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje Klaipėdoje, darbus įsipareigojo atlikti RAB „T.“, o UAB „V.P.“ šiuos darbus apmokėti žinodami, kad realiai darbus atliks UAB „V. P.“ darbuotojai. N. R., imituodamas atsiskaitymą už atliktus darbus, kuriuos realiai atliko UAB „V.P.“ darbuotojai, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 19 d. bankiniais pavedimais 15 atvejų iš UAB „V.P.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 119 690,80 Eur į RAB „T.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, Ukrainos Respublikoje. Šioms išlaidoms pagrįsti I. P. išrašė ir pateikė N. R. RAB „T.“ sąskaitas faktūras už atliktus darbus įtraukti į UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą (2018-02-28 sąskaitą faktūrą Nr. 1 – 3 763 Eur, 2018-03-30 sąskaitą faktūrą Nr. 2 – 7 788,80 Eur, 2018-04-30 sąskaitą faktūrą Nr. 3 – 7 765 Eur, 2018-05-31 sąskaitą faktūrą Nr. 4 – 9 525 Eur, 2018-06-30 sąskaitą faktūrą Nr. 5 – 9 480 Eur, 2018-07-31 sąskaitą faktūrą Nr. 6 – 7 757 Eur, 2018-08-31 sąskaitą faktūrą Nr. 7 – 8 064 Eur, 2018-09-28 sąskaitą faktūrą Nr. 8 – 9 998 Eur, 2018-10-31 sąskaitą faktūrą Nr. 9 – 9 925 Eur, 2018-11-15 sąskaitą faktūrą Nr. 10 – 12 165 Eur, 2018-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. 11 – 6 560 Eur, 2018-12-14 sąskaitą faktūrą Nr. 12 – 12 620 Eur, 2018-12-31 sąskaitą faktūrą Nr. 13 – 14 280 Eur). I. P., toliau vykdydama bendrą susitarimą, iš šių 119 690,80 Eur gautų piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d.12 UAB „V.P.“ darbuotojų, su kuriais RAB „T.“ buvo sudariusi fiktyvias darbo sutartis, išmokėjo 87 186,14 Eur kaip jiems priklausantį darbo užmokestį, maistpinigius ir dienpinigius iš RAB „T.“ banko sąskaitos ir kasos, o būtent:
4.1.1. V. S. išmokėjo iš viso 11 733,32 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 644,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 894,70 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 037,74 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 791,01 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 364,36 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 1 240,24 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 1 314,08 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 704,03 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 862,84 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 017,27 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 431,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 462,51 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
4.1.2. I. S. išmokėjo iš viso 9 402,33 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 561,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 920,56 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 067,74 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 375,41 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 445,16 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 2018,07 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 583,49 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 70,17 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 92,90 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 117,27 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 81,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 100 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
4.1.3. O. P. išmokėjo iš viso 12 586,83 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 557,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 894,70 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 037,74 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 373,01 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 218,85 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 981,25 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 1 331,06 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 1 394,80 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 919,76 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 017,27 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 432,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 965,88 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
4.1.4. I. P. išmokėjo (išmokėjo sau) iš viso 12 763,51 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 446,52 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 1 087,17 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 073,31 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 400,46 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 431,55 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 1 174,74 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 830,09 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 1 203,74 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 1 022,90 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 097,12 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 580,13 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 454,18 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 961,59 Eur);
4.1.5. I. R. išmokėjo iš viso 13 380,70 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 567,20 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 1 087,17 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 073,31 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 400,46 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 432,52 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 1 001,48 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 1 390,02 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 1 395,24 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 1 022,90 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 049,62 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 531,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 462,51 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 966,33 Eur);
4.1.6. V. N. išmokėjo iš viso 1 451,82 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 72,78 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 95,12 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 028,19 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 161,29 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 94,44 Eur);
4.1.7. B. D. išmokėjo iš viso 3 314,48 Eur (už 2018 metų lapkričio mėn. 705,92 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 724,74 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 431,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 483,76 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,11 Eur);
4.1.8. V. B. išmokėjo iš viso 4 498,96 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 284,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 894,70 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1028,19 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 789,30 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 92,90 Eur; už 2019 m. vasario mėn. 441,25 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
4.1.9. A. K. išmokėjo iš viso 4 374,39 Eur (už 2018 m. spalio mėn. 1049,92 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 767,74 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 027,87 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 435,17 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 125,14 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
4.1.10. J. K. išmokėjo iš viso 862,27 Eur už 2019 m. kovo mėn.;
4.1.11. V. H. išmokėjo iš viso 3 503,55 Eur (už 2018 m. spalio mėn. 1 050,70 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 710,07 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 720,80 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 431,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 483,76 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 106,28 Eur);
4.1.12. O. A. išmokėjo 9 314 Eur (už 2018 m. birželio mėn. 576,14 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 430,67 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 2 068,94 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 640,77 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 843,31 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 861,08 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 029,11 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 432,93 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 462,51 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur).
4.2. Tokiu būdu I. P. padėjo N. R. į UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą neįtraukti 12 UAB „V.P.“ darbuotojų laikotarpiui nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. išmokėto 87 186,14 Eur neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d., kuriuos išmokėjo per RAB „T.“. Dėl šių veiksmų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „V.P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
5. I. P. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus. I. P., būdama RAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktore, veikdama bendrai grupe su N. R., UAB „V.P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodama, kad RAB „T.“ realiai jokių paslaugų UAB „V.P.“ nesuteiks ir neatliks jokių darbų, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrą dokumentą – 2018 m. sausio 25 d. sutartį dėl darbų atlikimo UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje Klaipėdoje, pagal kurią RAB „T.“ įsipareigojo atlikti metalo konstrukcijų surinkimo darbus, o UAB „V.P.“ šiuos darbus apmokėti pagal RAB „T.“ sąskaitas faktūras, žinodami, kad realiai darbus atliks UAB „V. P.“ darbuotojai. Panaudojus šią netikrą sutartį, netikros sutarties pagrindu N. R. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. išmokėjo 15 UAB „V.P.“ darbuotojų iš viso 87 186,14 Eur neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio, pervesdamas juos į RAB „T.“ sąskaitą, iš kurios I. P. atliko mokėjimus.
5.1. Taip pat I. P. pagamintos netikros 2018 m. sausio 25 d. sutarties dėl darbų atlikimo pagrindu, siekdama pateisinti UAB „V.P.“ atliktus mokėjimus, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pagamino ir pateikė UAB „V.P.“ direktoriui 13 RAB „T.“ sąskaitų faktūrų, kuriose įrašė informaciją, neatitinkančią tikrovės, žinodama, kad RAB „T.“ nesuteikė UAB „V.P.“ jokių paslaugų ir neatliko jokių darbų, o būtent:
5.1.1. Išrašė 2018-02-28 sąskaitą faktūrą Nr. 1 – 3 763 Eur už darbų atlikimą;
5.1.2. Išrašė 2018-03-30 sąskaitą faktūrą Nr. 2 – 7 788,80 Eur už darbų atlikimą;
5.1.3. Išrašė 2018-04-30 sąskaitą faktūrą Nr. 3 – 7 765 Eur už darbų atlikimą;
5.1.4. Išrašė 2018-05-31 sąskaitą faktūrą Nr. 4 – 9 525 Eur už darbų atlikimą;
5.1.5. Išrašė 2018-06-30 sąskaitą faktūrą Nr. 5 – 9 480 Eur už darbų atlikimą;
5.1.6. Išrašė 2018-07-31 sąskaitą faktūrą Nr. 6 – 7 757 Eur už darbų atlikimą;
5.1.7. Išrašė 2018-08-31 sąskaitą faktūrą Nr. 7 – 8 064 Eur už darbų atlikimą;
5.1.8. Išrašė 2018-09-28 sąskaitą faktūrą Nr. 8 – 9 998 Eur už darbų atlikimą;
5.1.9. Išrašė 2018-10-31 sąskaitą faktūrą Nr. 9 – 9 925 Eur už darbų atlikimą;
5.1.10. Išrašė 2018-11-15 sąskaitą faktūrą Nr. 10 – 12 165 Eur už darbų atlikimą;
5.1.11. Išrašė 2018-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. 11 – 6 560 Eur už darbų atlikimą;
5.1.12. Išrašė 2018-12-14 sąskaitą faktūrą Nr. 12 – 12 620 Eur už darbų atlikimą;
5.1.13. Išrašė 2018-12-31 sąskaitą faktūrą Nr. 13 – 14 280 Eur už darbų atlikimą.
6. UAB „V.P.“ buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą. UAB „V.P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujama N. R., kuris pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 27 d. būdamas UAB „V.P.“ direktoriumi, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir kontroliuoti jos veiklą ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir pagal 21 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tyčia, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių nuo dalies išmokamo darbo užmokesčio Lietuvos Respublikoje mokamo UAB „V.P.“ darbuotojams, vykdydamas šį savo sumanymą, susitarė su I. P., RAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktore, kad jį formaliai įdarbins 12 UAB „V.P.“ darbuotojų į RAB „T.“ turėdami tikslą jiems išmokėti dalį užmokesčio iš UAB „V.P.“ kaip atlyginimą iš RAB „T.“, o piniginių lėšų pervedimui pagrįsti susitarė sudaryti netikrą darbų atlikimo sutartį. Vykdydama bendrą susitarimą I. P. sudarė fiktyvias darbo sutartis su esamais 12 UAB „V.P.“ darbuotojų (iš jų ir su savimi), kurie nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, ir jie buvo formaliai įdarbinti į RAB „T.“. Taip pat 2018 m. sausio 25 d. N. R. su I. P. sudarė netikrą sutartį dėl darbų atlikimo UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje Klaipėdoje, kuriuos įsipareigojo atlikti RAB „T.“, o UAB „V.P.“ šiuos darbus apmokėti žinodami, kad realiai darbus atliks UAB „V. P.“ darbuotojai. N. R., imituodamas atsiskaitymą už atliktus darbus, kuriuos realiai atliko UAB „V.P.“ darbuotojai, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 19 d. bankiniais pavedimais 15 atvejų iš UAB „V.P.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 119 690,80 Eur į RAB „T.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, Ukrainos Respublikoje. Šioms išlaidoms pagrįsti N. R. į UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą įtraukė RAB „T.“ direktorės I. P. išrašytas sąskaitas faktūras už atliktus darbus (2018-02-28 sąskaitą faktūrą Nr. 1 – 3 763 Eur, 2018-03-30 sąskaitą faktūrą Nr. 2 – 7 788,80 Eur, 2018-04-30 sąskaitą faktūrą Nr. 3 - 7 765 Eur sumai, 2018-05-31 sąskaitą faktūrą Nr. 4 - 9 525 Eur, 2018-06-30 sąskaitą faktūrą Nr. 5 – 9 480 Eur, 2018-07-31 sąskaitą faktūrą Nr. 6 – 7 757 Eur sumai, 2018-08-31 sąskaitą faktūrą Nr. 7 – 8 064 Eur, 2018-09-28 sąskaitą faktūrą Nr. 8 – 9 998 Eur, 2018-10-31 sąskaitą faktūrą Nr. 9 – 9 925 Eur, 2018-11-15 sąskaitą faktūrą Nr. 10 – 12 165 Eur, 2018-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. 11 – 6 560 Eur, 2018-12-14 sąskaitą faktūrą Nr. 12 – 12 620 Eur, 2018-12-31 sąskaitą faktūrą Nr. 13 – 14 280 Eur). I. P. toliau vykdydama bendrą susitarimą iš šių 119 690,80 Eur gautų piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d. 12 UAB „V.P.“ darbuotojų, su kuriais RAB „T.“ buvo sudariusi fiktyvias darbo sutartis, išmokėjo 87 186,14 Eur kaip jiems priklausantį darbo užmokestį, maistpinigius ir dienpinigius iš RAB „T.“ banko sąskaitos ir kasos, o būtent:
6.0.1. V. S. buvo išmokėta iš viso 11 733,32 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 644,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 894,70 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 037,74 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 791,01 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 364,36 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 1 240,24 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 1 314,08 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 704,03 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 862,84 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 017,27 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 431,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 462,51 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
6.0.2. I. S. buvo išmokėta iš viso 9 402,33 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 561,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 920,56 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 067,74 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 375,41 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 445,16 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 2 018,07 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 583,49 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 70,17 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 92,90 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 117,27 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 81,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 100 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
6.0.3. O. P. buvo išmokėta iš viso 12 586,83 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 557,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 894,70 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 037,74 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 373,01 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 218,85 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 981,25 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 1 331,06 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 1 394,80 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 919,76 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 017,27 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 432,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 965,88 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
6.0.4. I. P. buvo išmokėta iš viso 12 763,51 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 446,52 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 1 087,17 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 073,31 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 400,46 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 431,55 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 1 174,74 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 830,09 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 1 203,74 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 1 022,90 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1097,12 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 580,13 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 454,18 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 961,59 Eur);
6.0.5. I. R. buvo išmokėta iš viso 13 380,70 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 567,20 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 1 087,17 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 073,31 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 1 400,46 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 432,52 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 1 001,48 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 1 390,02 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 1 395,24 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 1 022,90 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 049,62 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 531,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 462,51 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 966,33 Eur);
6.0.6. V. N. buvo išmokėta iš viso 1 451,82 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 72,78 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 95,12 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 028,19 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 161,29 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 94,44 Eur);
6.0.7. B. D. buvo išmokėta iš viso 3 314,48 Eur (už 2018 metų lapkričio mėn. 705,92 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 724,74 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 431,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 483,76 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,11 Eur);
6.0.8. V. B. buvo išmokėta iš viso 4 498,96 Eur (už 2018 m. kovo mėn. 284,07 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. 894,70 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. 1 028,19 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 789,30 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 92,90 Eur; už 2019 m. vasario mėn. 441,25 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
6.0.9. A. K. buvo išmokėta iš viso 4 374,39 Eur (už 2018 m. spalio mėn. 1 049,92 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 767,74 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 027,87 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 435,17 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 125,14 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);
6.0.10. J. K. buvo išmokėta iš viso 862,27 Eur už 2019 m. kovo mėn.;
6.0.11. V. H. buvo išmokėta iš viso 3 503,55 Eur (už 2018 m. spalio mėn. 1 050,70 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 710,07 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 720,80 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 431,94 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 483,76 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 106,28 Eur);
6.0.12. O. A. buvo išmokėta 9 314 Eur (už 2018 m. birželio mėn. 576,14 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 1 430,67 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėn. 2 068,94 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. 640,77 Eur, už 2018 m. spalio mėn. 843,31 Eur, už 2018 metų lapkričio mėn. 861,08 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. 1 029,11 Eur, už 2019 m. sausio mėn. 432,93 Eur, už 2019 m. vasario mėn. 462,51 Eur, už 2019 m. kovo mėn. 968,55 Eur);.
6.1. Tokiu būdu UAB „V.P.“, atstovaujama N. R., padedant I. P., į UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 12 UAB „V.P.“ darbuotojų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. išmokėto 87 186,14 Eur neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d., kuriuos išmokėjo per RAB „T.“.
6.2. Be to, UAB „V.P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujama N. R., kuris pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 27 d. būdamas UAB „V.P.“ direktoriumi, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir kontroliuoti jos veiklą ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir pagal 21 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tyčia, siekdamas išvengti dalies mokėtinų mokesčių, Klaipėdos mieste už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „V.P.“ darbuotojams nepagrįstai mokėjo dienpinigius, nuo kurių nebuvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, o būtent: N. R. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. pagamino 13 netikrų aiškiai melagingų, dokumentų – UAB „V.P.“ direktoriaus įsakymus dėl 15 UAB „V.P.“ darbuotojų komandiruočių, žinodamas, kad parengtuose įsakymuose dėl komandiruočių yra nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie UAB „V.P.“ darbuotojų vykimą į komandiruotes, komandiruočių laiką ir trukmę, nors faktiškai 11 darbuotojų į komandiruotes vyko kitais laikotarpiais, dalį laiko dirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje, Klaipėdos mieste. Šių netikrų komandiruotės įsakymų pagrindu UAB „V.P.“ buhalterė T. K., neturėdama teisingų duomenų, klaidingai užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, neteisingai apskaičiavo išmokėtiną atlyginimą ir komandiruotės pinigus. Taigi šių netikrų dokumentų – įsakymų – pagrindu už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „V.P.“ darbuotojams nepagrįstai mokėjo dienpinigius, nuo kurių nebuvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, o būtent:
6.2.1. 2018-03-22 įsakymą Nr. 18-03-22-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas S. D. yra komandiruojamas 100 dienų (laikotarpiu 2018-03-23 iki 2018-06-30) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-03-23 iki 2018-04-05 (14 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.2. 2018-10-05 įsakymą Nr. 18-10-05-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. F. yra komandiruojamas 38 dienoms (laikotarpiu 2018-10-07 iki 2018-10-13) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-10-07 iki 2018-10-13 (7 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.3. 2018-09-29 įsakymą Nr. 18-09-25-2, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas R. F. yra komandiruojamas 88 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-09-26 iki 2018-12-14) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-09-26 iki 2018-09-30 (5 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.4. 2018-02-09 įsakymą Nr. 18-02-9-2, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas I. K. yra komandiruojamas 17 dienų (laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2018-02-28) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2018-02-28 (17 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.5. 2018-08-17 įsakymą Nr. 18-08-17-02, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas D. K. yra komandiruojamas 65 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-08-18 iki 2018-10-21) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2018-10-08 (7 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.6. 2018-02-09 įsakymą Nr. 18-02-9-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas A. K. yra komandiruojamas 19 dienų (laikotarpiu nuo 2018-02-10 iki 2018-02-28) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2018-02-28 (17 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.7. 2018-06-04 įsakymą Nr. 18-06-04-01, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas A. K. yra komandiruojamas 11 dienų (laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-06-15) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-06-15 (11 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.8. 2018-03-09 įsakymą Nr. 18-03-9-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad: darbuotojas V. N. yra komandiruojamas 20 dienų (laikotarpiu nuo 2018-03-12 iki 2018-03-31) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-03-12 iki 2018-03-31 (20 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.9. 2018-04-13 įsakymą Nr. 18-04-13-01, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. N. yra komandiruojamas 9 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-04-14 iki 2018-04-22) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-04-14 iki 2018-04-22 (9 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.10. 2018-06-12 įsakymą Nr. 18-06-12-02, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas O. O. yra komandiruojamas 18 dienų (laikotarpiu nuo 2018-06-13 iki 2018-06-30) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-06-13 iki 2018-06-30 (13 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.11. 2018-05-16 įsakymą Nr. 18-05-16-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas O. V. yra komandiruojamas 53 dienoms (laikotarpiu 2018-05-17 iki 2018-07-08) į Olandiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-05-17 iki 2018-05-31 ir laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-06-09 (24 dienas) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.12. 2018-02-12 įsakymą Nr. 18-02-12-1, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas V. B. yra komandiruojamas 108 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-02-13 iki 2018-05-31) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-02-13 iki 2018-02-24 (12 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje;
6.2.13. 2018-04-23 įsakymą Nr. 18-04-23-3, kuriame nurodė aiškiai melagingus duomenis, kad darbuotojas Y. M. yra komandiruojamas 75 dienoms (laikotarpiu nuo 2018-04-24 iki 2018-07-07) į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018-04-24 iki 2018-05-10 (17 dienų) dirbo Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje.
6.3. Taigi, remdamasis tikrovės neatitinkančiais komandiruotės įsakymais, UAB „V.P.“, atstovaujama N. R., įmonės UAB „V.P.“ darbuotojams už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31d. išmokėjo komandiruotės pinigus (dienpinigius) iš viso 9 784 Eur, nuo kurių nemokami mokesčiai (valstybės socialinio draudimo mokestis, privalomasis sveikatos draudimo mokestis ir kt.). Tokiais savo veiksmais, apgaulingai tvarkydamas teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, imituodamas komandiruotės pinigų mokėjimą, N. R. išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį UAB „V.P.“ darbuotojams:
6.3.1. S. D. išmokėjo 742 Eur (477 Eur už 2018 m. kovo mėn., 265 Eur už 2018 m. balandžio mėn.);
6.3.2. V. F. išmokėjo 483 Eur už 2018 m. spalio mėn.;
6.3.3. R. F. išmokėjo 320 Eur už 2018 m. rugsėjo mėn.;
6.3.4. I. K. išmokėjo 901 Eur už 2018 m. vasario mėn.;
6.3.5. D. K. išmokėjo 483 Eur už 2018 m., spalio mėn.;
6.3.6. A. K. išmokėjo 1 495 Eur (901 Eur už 2018 m. vasario mėn., 594 Eur už 2018 m. birželio mėn.);
6.3.7. V. N. išmokėjo 1 566 Eur (1 080 Eur už 2018 m. kovo mėn., 486 Eur už 2018 m. balandžio mėn.)
6.3.8. O. O. išmokėjo 954 Eur už 2018 m. birželio mėn.;
6.3.9. O. V. išmokėjo 1 296 Eur (810 Eur už 2018 m. gegužės mėn., 486 Eur už 2018 m. birželio mėn.);
6.3.10. V. B. išmokėjo 636 Eur už 2018 m. vasario mėn.;
6.3.11. Y. M. išmokėjo 908 Eur (378 Eur už 2018 m. balandžio mėn., 530 Eur už 2018 m. gegužės mėn.);
6.3.12. kaip komandiruotės pinigus iš viso 9 784 Eur, apskaitos registruose neužregistravo šių pinigų išmokėjimo ir darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 12 677 Eur, tokiu būdu išvengdamas 1 901,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo ir 5 018,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „V.P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
7. UAB „V.P.“ buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį tuo, kad siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „V.P.“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms: UAB „V.P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujama N. R., kuris pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 27 d. būdamas UAB „V.P.“ direktoriumi, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir kontroliuoti jos veiklą ir būdamas atsakingas už UAB „V.P.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, veikdamas per UAB „V.P.“ buhalterę T. K., nesupratusią jo vykdomos nusikalstamos veikos, tyčia laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“. Turėdamas tikslą išvengti sumokėti 21 406,52 Eur (1 901,55+19 504,97) gyventojo pajamų mokesčio:
7.1. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 31 d. bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais per RAB „T.“ banko sąskaitą ir įmonės kasą išmokėjo 87 186,14 Eur darbo užmokesčio 12 UAB „V.P.“ darbuotojų bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 12 darbuotojų išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 120 445,16 Eur;
7.2. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m gruodžio 31 d. bankiniais pavedimais išmokėjo 9 784 Eur darbo užmokesčio 11 UAB „V.P.“ darbuotojų kaip komandiruotpinigius bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 11 darbuotojų išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio priskaitymo 12 677 Eur, dėl to UAB „V.P.“ buhalterė T. K. neturėdama šių duomenų mėnesinėse pajamų mokesčio 14-oje deklaracijų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. VMI pateiktose nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. (forma GPM313, pateiktose VMI per elektroninę deklaravimo sistemą), ir 2-ose Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio 2-ose deklaracijose už 2018 m., 2019 m. (forma GPM312), pateiktose VMI per elektroninę deklaravimo sistemą) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, o būtent:
7.5. Be to, UAB „V.P.“, atstovaujama N. R. pažeidė 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) <...> draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu“, 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2009-02-19 Nr. XI-183 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodoma, kad „draudėjai moka 3 procentus dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje: 1) dirbančius pagal darbo sutartis <...> (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui) ir 17 straipsnio 2 dalyje „asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje: 1) dirbančius pagal darbo sutartis <...>(įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui), moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“. Turėdamas tikslą išvengti sumokėti 48 800,12 Eur (5 018,61+43 781,51) socialinio draudimo įmokų:
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
9. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir:
9.1. N. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas: BK 220 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą; BK 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą; BK 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 70 MGL (3 500 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir N. R. skirti subendrintą bausmę – 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą.
9.2. I. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas: BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą; BK 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.
9.3. UAB „V.P.“ pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas: BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą; BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą; BK 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir skirti subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
9.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 56 710 Eur dydžio ieškinį ir Klaipėdos apskrities VMI 19 504,97 Eur dydžio ieškinį tenkinti visiškai.
9.5. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais:
9.6. Teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas rėmėsi išimtinai išteisintųjų parodymais, nevertino jų visumos kitų įrodymų kontekste bei visiškai neatsižvelgė į byloje esančius kaltę patvirtinančius įrodymus, liudytojų parodymus, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisino N. R., I. P., UAB „V.P.“. Teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
9.7. Teismas padarė neteisingą išvadą dėl nepasitvirtinusių kaltinimų, jog 2018 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutartis Nr. 1802, sudaryta tarp UAB „V.P.“ ir RAB „T.“, netikra bei, kad I. P. į sąskaitas faktūras (13 vnt.) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie RAB „T.“ atliktus darbus pagal 2018 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. 1802.
9.8. Bylos duomenys patvirtina, kad I. P. dirbo UAB „V.P.“ darbų (projektų) vykdytoja, visi RAB „T.“ įdarbinti asmenys (išskyrus buhalterę) taip pat dirbo UAB „V.P.“. Liudytojai nurodė, kad pradėjus dirbti RAB „T.“, gaunamas atlyginimas nepasikeitė, t. y. gaunamas atlyginimas toks pat, kaip ir dirbant vienoje įmonėje UAB „V.P.“, tik dalį gauna iš UAB „V.P.“, o kitą dalį – iš RAB „T.“, darbo valandų kiekis nepasikeitė, visi patvirtino, kad RAB „T.“ įsidarbino tik dėl socialinių garantijų Ukrainoje. Taigi, įmonės UAB „V.P.“ darbuotojams įsidarbinus RAB „T.“, niekas nepasikeitė – darbo vieta liko (duomenys neskelbtini), atlyginimas, darbdavys, meistras liko tas pats.
9.9. Nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamųjų N. R., I. P. parodymus, kad 2018 m. sausio 25 d. darbų sutartį su RAB „T.“ sudarė, nes papildomai reikėjo darbuotojų nenumatytų darbų atlikimui, kad procesas nestotų, nes UAB „V.P.“ neturėjo darbuotojų papildomiems darbams atlikti. Tačiau tuos papildomus darbus, kaip įvardija kaltinamieji bei nustatyta iš liudytojų parodymų, atliko tie patys UAB „V.P.“ darbuotojai, tik jau kaip įmonė RAB „T.“. Būtent šių liudytojų parodymai tik patvirtina, kad sutartis dėl darbų atlikimo netikra, realiai žmonės dirbo UAB „V.P.“, o tik dalį atlyginimo gaudavo per RAB „T.“.
9.10. Teismas neįvertino ir liudytojos J. A., dirbančios UAB „V.B.L.S.“ inspektore, parodymų, kad į (duomenys neskelbtini) teritoriją patenkama tik su leidimais. UAB „V.P.“ darbuotojams leidimai yra išduodami, RAB „T.“ įmonės ji nežinojo, tokios įmonės nėra jų įmonių grupėje. Kad RAB „T.“ darbuotojai neturėjo leidimų dėl įėjimo į teritoriją, patvirtino teisme ir kaltinamoji I. P.. 2019 m. vasario 13 d. UAB „V.B.L.S.“ taip pat pateikė informaciją, kad įmonė neturėjo tokio rangovo kaip RAB „T.“.
9.11. Neįvertintos ir teisme nustatytos aplinkybės, kad RAB „T.“ jokio turto neturi, su kitomis įmonėmis sutarčių dėl darbų atlikimo sudariusi neturi, visi jos darbuotojai dirba ir UAB „V.P.“, visi pinigai, kuriuos gauna RAB „T.“ iš UAB „V.P.“, išmokami darbuotojams kaip atlyginimas, komandiruotpinigiai, maistpinigiai už darbą UAB „V.P.“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir UAB „V.P.“ su jokia kita įmone nebuvo sudariusi sutarčių dėl papildomų darbų atlikimo. Būtent šios aplinkybės ir patvirtina, kad RAB „T.“ veiklos nevykdė, 2018 m. sausio 25 d. sutartis, 13 sąskaitų faktūrų, kurias išrašė RAB „T.“ direktorė, yra netikri ir RAB „T.“ mokėjo darbo užmokestį ne savo darbuotojams, o UAB „V.P.“ 12 darbuotojų. Visi šie netikri dokumentai panaudoti UAB „V.P.“ apskaitoje, siekiant išvengti į biudžetą mokamų mokesčių.
9.12. Taip pat teismas, išteisindamas kaltinamuosius, vadovavosi konsultacine išvada ir nurodė, kad RAB „T.“ mokėjo atlygį savo darbuotojams už atliktą darbą bei nustatytus mokesčius Ukrainoje. Tačiau teismas neįvertino, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 16 dalies 1 punktą ir GPMĮ 5 straipsnio 2 bei 4 dalių nuostatas, tiek nuolatinio, tiek nenuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais susijusios pajamos, gautos už darbą, atliekamą Lietuvoje, yra pajamų mokesčio objektas Lietuvoje, todėl bendruoju atveju apmokestinamos Lietuvoje (GPMĮ nustatyta tvarka). Jei RAB „T.“ nereikėjo registruoti nuolatinės buveinės Lietuvoje, kaip parodė išteisintieji N. R. ir I. P., tai kai užsienio vienetas ne per nuolatines buveines gauna pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, tai jis neprivalo registruotis mokesčių mokėtoju, nes už pelno mokesčio prievolės vykdymą yra atsakingas Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė ar nuolatinis Lietuvos gyventojas, išmokėjęs tokias pajamas, šiuo atveju UAB „V.P.“.
9.13. Ginčijamame nuosprendyje nevertinta ir tai, ar Ukrainos Respublikos ūkio subjektas RAB „T.“ privalėjo įregistruoti savo buveinę Lietuvos Respublikoje, ar nurodytas ūkio subjektas galėjo, neįregistravęs savo buveinės Lietuvos Respublikoje, vykdyti ūkinę veiklą. Jei RAB „T.“ vykdė veiklą per nuolatinę buveinę, tai išskaityti ir sumokėti visus mokesčius būtų jos prievolė. Šie mokesčiai turėtų būti įtraukti į apskaitą ir sumokėti vadovaujantis GPMĮ nustatyta tvarka, SODROS mokesčiai – VSDĮ nustatyta tvarka ir tarifais. Teismas neįvertino, kad tokiu būdu UAB „V.P.“ išvengė mokėtinų mokesčių Lietuvos Respublikoje – valstybės biudžetas ir Valstybinio socialinio draudimo fondas patyrė 70 206,64 Eur žalą, iš jų 21 406,52 Eur (GPM) valstybės biudžetas ir 48 800,12 Eur (socialinio draudimo įmokų) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas.
9.14. 2020 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti UAB „V.P.“ nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismas nesivadovavo šia specialisto išvada, nes UAB „V.P.“ buhalterinės apskaitos pažeidimai specialisto fiksuoti ne savarankiškai pagal ištirtus registrus, o pagal tyrėjo užduotyje nurodytas prielaidas. Skiriant užduotį specialistui tyrėjas vadovavosi 2011 m. sausio 18 d. Rekomendacijomis dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo. Rekomendacijų 67 punkte nurodyta, kad tyrėjas užduotyje atlikti ekonominį tyrimą privalo detaliai nurodyti visas žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kas ir buvo padaryta. Apklausta teismo posėdžio metu specialistė patvirtino savo duotą išvadą. Byloje atlikus UAB „V.P.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialisto išvadose, kuriose konstatuota, kad dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „V.P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nustatyta neapskaitytų visų ūkinių operacijų piniginė suma yra ženkli ir reikšminga (70 206 Eur).
Šalies argumentai
9.15. Dėl UAB „V.P.“ komandiruočių klastojimo fakto teismas padarė neteisingą išvadą, kad kaltinimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir dokumentų klastojimo yra paremti subjektyvia tyrimą atlikusio pareigūno nuomone, kuri teismui nėra privaloma. Teismas neįsigilino į visumą duomenų, kuriais buvo grindžiama ši kaltinimo dalis. Atliekant apžiūrą buvo sisteminami duomenys, susiję su UAB „V.P.“ darbuotojų komandiruotėmis į užsienio ir Lietuvos miestus. Apžiūrint apskaitos dokumentus buvo ieškoma kelionės bilietų, kuriuose būtų nurodytos ar kitaip pažymėtos minėtų darbuotojų pavardės ir kurie patenka į komandiruotės laikotarpį. Šie duomenys buvo lyginami su UAB „V.B.L.S.“ pateiktais patekimo į gamyklos teritoriją ataskaitos duomenimis, todėl teigti, kad tai subjektyvi tyrimą atlikusio pareigūno nuomonė, neteisinga.
9.16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, remdamasis tais pačiais aptartais duomenimis, pripažino, kad pagal: 2018 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 18-10-05-1 išmokėti 483 Eur V. F., pagal 2018 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 18-02-9-2 išmokėti 901 Eur J. K., pagal 2018 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 18-03-9-1 išmokėti 1080 Eur, pagal 2018 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 18-04-13-01 išmokėti 486 Eur V. N., pagal 2018 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 18-06-12-02 išmokėti 954 Eur O. O., viso 3 904 Eur, galėjo būti nepagrįstai įtraukti kaip dienpinigiai, o ne darbo užmokestis, ir tai traktavo kaip buhalterinės apskaitos klaidas, kurios sumine išraiška neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau neaišku, kodėl tada teismas konstatavo, kad nepasitvirtino kaltinimas dėl visų 13 netikrų įsakymų dėl komandiruočių pagaminimo ir panaudojimo BK 300 straipsnio 1 dalies kontekste.
9.17. Neteisingai įvertinęs surinktus duomenis, teismas nepagrįstai išteisino N. R. dėl veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje. Šį sprendimą teismas, be kitų argumentų, grindė ir 2022 m. kovo 9 d. konsultacine išvada, kurią teisminio nagrinėjimo metu pateikė išteisintasis N. R.. Cituoja kasacinio teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, Nr. 2K-465/2010, Nr. 2K-53/2011, Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-337/2014) ir nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas negalėjo vadovautis minėta išvada, nes ją duodamas specialistas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, t. y. ne visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus ir liudytojų parodymus, o tik pasirinktus, išteisintojo pateiktus dokumentus. Toks tyrimas negali būti vertinamas nei kaip išsamus, nei kaip patikimas, ar paneigiantis FNTT specialisto išvadą. Teisminio nagrinėjimo metu nepašalinti prieštaravimai tarp FNTT specialisto pateiktos išvados bei konsultacinės išvados.
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintieji ir jų gynėjai prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti, o prokuroras apeliacinį skundą prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinis skundas atmetamas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taip pat ir tokių, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nustatytų aplinkybių pagrindu N. R., I. P. ir UAB „V.P.“ atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
12. Nagrinėjamoje byloje išteisintiesiems pareikšti kaltinimai siejami išimtinai su N. R. su I. P. sudaryta 2018 m. sausio 25 d. sutartimi dėl darbų atlikimo UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje Klaipėdoje, kuriuos įsipareigojo atlikti RAB „T.“, o UAB „V.P.“ įsipareigojo šiuos darbus apmokėti, šios sutarties pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir N. R. pasirašytais įsakymais dėl UAB „V. P.“ darbuotojų vykimo į komandiruotes. Prokurorės teigimu, nurodyti dokumentai yra netikri (fiktyvūs), naudodamiesi jais bei kitais jų pagrindu parengtais dokumentais išteisintasis N. R. padarė BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, I. P. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o juridinis asmuo UAB „V.P.“ padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgusi į tai, kad pareikšti kaltinimai ir apeliacinio skundo reikalavimai siejami išimtinai su nurodytų dokumentų netikrumo (fiktyvumo) nustatymu, teisėjų kolegija visų pirma pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo atlikto ir apeliantės skundžiamo šių dokumentų vertinimo.
Dėl RAB „T.“ ir UAB „V.P.“ 2018 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutarties ir su ja susijusių dokumentų vertinimo
13. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 1802, sudarytą tarp UAB „V.P.“ ir RAB „T.“, vertino kaip realią teises ir pareigas šios sutarties šalims sukūrusią sutartį, nepagrįstai laikė tikromis ir šios sutarties pagrindu sudarytas 13 sąskaitų faktūrų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir jo pagrindu padarytų išvadų dėl aptariamos sutarties ir kitų dokumentų (sąskaitų faktūrų) tikrumo.
14. Sutartimis, kaip ir kitais sandoriais, siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vis dėlto pažymėtina, kad šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų. Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje skiriami tariamieji sandoriai (fiktyvūs) ir apsimestiniai sandoriai. Tariamųjų sandorių atveju sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis), apsimestinių sandorių atveju tikroji šalių sutartis sudaroma turint tikslą pridengti kitą sutartį (CK 1.87 straipsnis).
15. Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. UAB „V.P.“, atstovaujama N. R., ir RAB „T.“, atstovaujama direktorės I. P., sudarė darbų atlikimo sutartį, pagal kurią UAB „V.P.“ pavedė RAB „T.“ atlikti darbus – metalinių laivų korpusų konstrukcijų surinkimo, suvirinimo ir montavimo darbai, darbų atlikimo vieta – UAB „V.B.L.S.“. Darbų atlikimo sutartimi taip pat susitarta dėl darbų vykdymo terminų, darbų kainos, mokėjimo sąlygų, techninių sąlygų, užsakovo įsipareigojimų, vykdytojo įsipareigojimų ir kitų būtinųjų sutarties sąlygų (t. 12, b. l. 59–61). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbų atlikimo sutartis sukėlė teisines pasekmes ir realiai buvo vykdoma, be to nenustatyta ir apsimestinio sandorio požymių – siekio tokiu būdu pridengti kitą sutartį. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai.
16. Po 2018 m. sausio 25 d. tarp darbų atliko sutarties šalių buvo pasirašyti dar du papildomi susitarimai – dėl UAB „V.P.“ pareigos aprūpinti RAB „T.“ darbuotojus gyvenamuoju plotu, darbo drabužiais ir kelionės bilietais ir susitarimas dėl RAB „T.“ pareigos apmokėti banko korespondentų komisinius mokesčius. Vėliau 2018 m. sausio 25 d. sudarytos sutarties pagrindu kiekvieną 2018 m. mėnesį (lapkritį ir gruodį du kartus) bei 2019 m. kovą buvo sudaryti darbų perdavimo-priėmimo aktai, kuriais vykdytojas RAB „T.“ užsakovui UAB „V.P.“ perdavė atliktus metalinių konstrukcijų surinkimo ir suvirinimo to mėnesio darbus, o už atliktus darbus UAB „V.P.“ pervedė aktuose nurodytą sumą. Atsikaitymą patvirtina ir prie kiekvieno darbų perdavimo-priėmimo aktų pridėtos sąskaitos faktūros (t. 12, b. l. 59–93). Per nurodytą 2018–2019 m. laikotarpį UAB „V.P.“ RAB „T.“ pervedė viso 119 690 Eur. Taigi, aptartus rašytinius įrodymus vertinant formaliai, nekyla abejonių dėl UAB „V.P.“ ir RAB „T.“ sudarytos darbų atlikimo sutarties tikrumo ir jos pagrindu atliktų mokėjimų teisėtumo ar pagrįstumo.
17. Be to, nėra pagrindo sutikti su prokurorės argumentais, jog aptartos sutarties turinys netikras ir yra skirtas tik neteisėtiems N. R. veiksmams pridengti, remiantis ir išteisintųjų parodymais bei RAB „T.“ darbuotojų parodymais. Jie patvirtina realų, minėtos 2018 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutarties turinį atitinkančių darbų vykdymą.
18. Išteisintoji I. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad anksčiau ji ir RAB „T.“ įdarbinti asmenys dirbo Latvijoje, tačiau po dviejų mėnesių be jokios priežasties juos atleido iš darbo neperspėję, panaikino vizas, leidusias vykti į Europos Sąjungą, nesumokėjo paskutinio atlyginimo. Norėdami išvengti tokios situacijos pasikartojimo, I. P. sudarė susitarimą su N. R.. Atsirado RAB „T.“ ir buvo sudaryta sutartis su UAB „V.P.“, kadangi ji ir darbuotojai iš Ukrainos norėjo užsitikrinti nuolatinį darbą, apsaugą tuo atveju, jeigu juos įdarbinusi įmonė nesumokėtų priklausančio atlygio. Taip pat Ukrainoje pasikeitė įstatymai, pagal kuriuos asmenys, gaunantys atlygį užsienyje, susidūrė su socialinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros problemomis, dirbantys užsienyje asmenys nemokėjo mokesčių Ukrainai, todėl nebuvo kaupiama pensija. RAB „T.“ ir UAB „V.P.“ sudarius darbų atlikimo sutartį, RAB „T.“ darbuotojai, gaudami atlygį iš RAB „T.“, pradėjo mokėti mokesčius Ukrainai, todėl atsirado galimybė pinigus palikti Ukrainoje likusioms šeimoms, gauti socialines garantijas, užsitikrinti pensiją. RAB „T.“ užduotis (duomenys neskelbtini) buvo atlikti papildomus darbus, kurie iškyla UAB „V.P.“ atliekant su (duomenys neskelbtini) sutartus darbus, dėl ko produkcijos kaina, išdirbtų valandų skaičius padidėja. Bendradarbiaujant stengėsi veikti pagal įstatymus, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo. Jokių nusikalstamų ketinimų padėti N. R. išvengti mokesčių ar dėl to susitarti neturėjo ir nėra susijusi su UAB „V.P.“ buhalterija. Prieš sudarant susitarimą, su N. R. aptarė visas rizikas, galinčias iškilti darbe, taip pat susitarė, kokius darbus atliks RAB „T.“ ir kokius darbus atliks UAB „V.P.“. Visi 12 asmenų, kurie buvo įdarbinti abejose įmonėse, atsirado ne iš karto, po 2018 m. sausio 25 d. susitarimo buvo įdarbinti 6 asmenys, o vėliau tokiu būdu dirbti pareiškė norą ir kiti asmenys. (duomenys neskelbtini) statykloje ji pati dirbo ne kaip RAB „T.“ direktorė, o buvo gamybos meistrė UAB „V.P.“. Ji darbuotojams nurodydavo ir paskirdavo jų darbus, todėl matė, kur yra UAB „V.P.“ darbas, o kur RAB „T.“. Su N. R. aptardavo darbus, kurie buvo patvirtinti dokumentais. Darbų kaina buvo skaičiuojama ne pinigais, o technologinėmis valandomis. Su N. R. buvo sutarę valandinio atlygio dydį – 10,5 Eur, tačiau N. R. turėjo savo valandinio atlyginimo sumą už darbus, kurią jis buvo sutaręs su (duomenys neskelbtini) statykla. RAB „T.“ darbuotojams atlyginimus skaičiavo kartu su RAB „T.“ buhaltere, esančia Ukrainoje. Buvo darbuotojų, kurie dirbo tik RAB „T.“, tačiau po 3 mėnesių jie įsidarbino UAB „V.P.“ tam, kad galėtų legaliai būti Lietuvos teritorijoje. Sudaryta sutartis buvo ilgalaikė. Mėnesiui į priekį RAB „T.“ žinojo, kiek turi atlikti darbų UAB „V.P.“, žinojo darbų aprašymą, sekcijų pavadinimus, ką turi padaryti pagal (duomenys neskelbtini) statyklos dokumentus. Pirmą mėnesio dieną N. R. nurodydavo informaciją apie su statykla sutartus darbus, kurie mėnesio bėgyje gali keistis. Kai pirmą mėnesį pradėjo dirbti su N. R. UAB „V.P.“ ir RAB „T.“, visi darbuotojai pradėjo dirbi kaip UAB „V.P.“ darbuotojai, bet vėlesniais mėnesiais, kadangi darbas nėra atliekamas nuo 1 iki 30 dienos, turi pereinamuosius etapus, buvo pasirinkimai: arba dirbti UAB „V.P.“, arba mėnesį tik RAB „T.“. Viskas priklausydavo nuo to, kokie darbai turėjo būti atliekami tą mėnesį. Aptardavo su N. R., kurie darbai yra pagrindiniai, o kurie papildomi. Mėnesio gale parodydavo N. R. dokumentus, kuriuose nurodyti per mėnesį atlikti darbai, darbų buvo labai daug, atskirai kiekvienai sekcijai sutarčių nesudarinėjo. Nenurodydavo darbuotojams, kurios įmonės darbus jie turi atlikti, tiesiog pasakydavo, ką reikia padaryti. Atlygis dirbant UAB „V.P.“, o vėliau ir RAB „T.“ nepasikeitė. Kitų darbuotojų atlygio pakitimų taip pat nebuvo, kadangi tai priklausė nuo dirbtų valandų skaičiaus. RAB „T.“ darbuotojams gyvenamąsias patalpas nuomojo UAB „V.P.“ pagal sudarytą sutartį, tačiau su N. R. buvo susitarę, kad skaičiuojant atlygį, kuris turi būti mokamas RAB „T.“ pagal atliktus darbus, iš tos sumos išskaičiuos dėl nuomos patirtų išlaidų sumą. Jeigu RAB „T.“ pati sudarinėtų nuomos sutartis ir už tai mokėtų, ji būtų turėjusi išgryninti pinigus, tačiau stengėsi vengti atsiskaitymų grynaisiais. Už darbuotojų atvykimą į Lietuvą patirtas išlaidas su N. R. buvo sutarę dalintis per pusę, nes darbuotojai dirbo abejose įmonėse. Kai asmuo kaip UAB „V.P.“ darbuotojas išvažiuodavo į komandiruotę, jis tuo metu RAB „T.“ nedirbdavo, ji jam apmokėdavo tik komandiruotpinigius. Komandiruotes nutraukdavo tik tuo atveju, kai darbuotojas grįždavo į Ukrainą. RAB „T.“ sąskaitoje likdavo lėšų, kurios atsirasdavo, kadangi su N. R. paskaičiuodavo darbo sumas mėnesio pradžioje, skaičiavo pagal žmonių kiekį kiek reikia atlikti darbų. Ukrainoje mokesčius moka kartą per ketvirtį, mokesčiai skaičiuojami nuo sumos, kuri per tą laiką gaunama į įmonės sąskaitą. Įmonė moka už darbo vietą 22 procentus ir mokesčiai darbuotojų pensijoms, draudimas, karinės rinkliavos mokestis. Ukrainoje RAB „T.“ mokesčiai yra sumokėti (t. 23, b. l. 121–134).
19. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu išteisintoji I. P. iš esmės nurodė tapačias aplinkybes, tačiau konkretizavo, jog iš UAB „V.P.“ gauti pinigai buvo naudojami tik RAB „T.“ darbuotojų atlyginimams, komandiruotpinigiams, dienpinigiams, mokesčių Ukrainai sumokėjimui, po to lėšų įmonėje nelikdavo. RAB „T.“ nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja Ukrainoje, įmonei yra taikomas 5 procentų dydžio pajamų mokestis, skaičiuojamas neatsižvelgiant į įmonės patiriamas išlaidas. RAB „T.“ pelno negauna, ši įmonė įsteigta tik tam, kad darbuotojai iš Ukrainos turėtų darbdavį Ukrainoje ir čia turėtų visas socialines garantijas, todėl iš UAB „V.P.“ gautos sumos neviršijo sumos, reikalingos darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams sumokėti (t. 19, b. l. 81–85).
20. Ikiteisminio tyrimo metu I. P. taip pat pateikė ir įmonės RAB „T.“ dokumentus, kuriuose atsispindi įmonėje vesta darbuotojų darbo laiko apskaita, išskiriant valandų skaičių, dirbtą RAB „T.“ ir UAB „V.P.“, taip pat RAB „T.“ sąskaitos Ukrainos banke išrašus, kuriuose užfiksuoti atlikti atsiskaitymai, sumokėti mokesčiai, sumos, išmokėtos darbuotojų atlyginimams (t. 19, b. l. 98–190; t. 20, b. l. 1–173; t. 21, b. l. 1–95). Taigi, pateikti dokumentai patvirtina, jog RAB „T.“ buvo įsteigta ir veikė teisėtai, tvarkė visus būtinus įmonės dokumentus, darbo laiko apskaitą, buhalteriją, mokėjo mokesčius valstybei. Tai, jog RAB „T.“ nebuvo sukurta tik fiktyviai, N. R. iniciatyva siekiant nuslėpti mokesčius Lietuvoje, patvirtina ir tai, jog RAB „T.“ buhalterinę apskaitą vedė tam įdarbinta buhalterė. Liudytoja O. V. Diachenko apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dirba RAB „T.“ vyriausiąja buhaltere, įmonėje tvarko buhalterinę ir mokesčių apskaitą, užsiima personalo klausimais, užregistruoja darbo sutartis, dalį dokumentų rengia pati, o dalį gauna iš I. P.. Įmonei vadovauja I. P., ji duoda tiesioginius nurodymus. Liudytoja pati skaičiuoja darbo užmokestį darbuotojams pagal I. P. pateiktus tabelius. Taip pat apskaičiuoja komandiruotpinigius, kurie pagal darbuotojo prašymą gali būti išmokami į banko sąskaitą arba grynaisiais. Nurodė, jog asmeniškai N. R. nepažįsta, tačiau žino, jog jis yra UAB „V.P.“ direktorius (t. 12, b. l. 30–39). Taigi nurodytų įrodymų visetas, tai yra buhalterinės apskaitos vedimas, buhalterės pasitelkimas, realus mokesčių mokėjimas, suponuoja išvadą, jog RAB „T.“ buvo realiai ir teisėtai veikianti įmonė, sukurta ne siekiant UAB „V.P.“ naudai išvengti mokesčių mokėjimo Lietuvoje, o, kaip tą nurodė I. P., siekiant socialinių garantijų užsitikrinimo Ukrainoje įmonės RAB „T.“ darbuotojams, realiai atliekantiems darbus pagal darbų atlikimo sutartį.
21. Išteisintasis N. R. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesutiko su jam pareikštais kaltinimais ir nurodė, kad 2018 m. RAB „T.“ pasiūlė bendrą darbą (duomenys neskelbtini) statykloje su sąlyga pasiimti sau rizikingiausius darbus. Pagrindinė sąlyga, kad darbuotojai dirbtų visą darbo dieną. Visiems darbuotojams buvo didinamas atlyginimas, kuris, priešingai nei nurodoma kaltinime, buvo didesnis, nei minimalus atlyginimas Lietuvoje, laikydavosi atlyginimų rekomendacijų laivų statybos sektoriuje. UAB „V.P.“ gaudavo pagrindinį užsakymą iš (duomenys neskelbtini) statyklos, su jais buvo pasirašoma sutartis, sąmata, pagal technologines valandas buvo skaičiuojamas darbuotojų kiekis ir kompanija dirbdavo pagal grafiką, terminus. Užsakymai nebuvo serijiniai, o skirtingi, atsirasdavo technologinės klaidos, kurias reikia taisyti. Neįmanoma atlikti pagrindinių darbų, neatlikus papildomų darbų. Sąmatos papildomiems darbams dažniausiai atsirasdavo po šių darbų atlikimo, vienkartinių, papildomų darbų neįmanoma suplanuoti, jų gali ir nebūti. Pagrindiniam darbui gaudavo 400 val., o užbaigus užsakymą viso gaunasi 1 300 val., tai laikoma papildomais darbais, kurie atsiranda pasirašius sąmatą. Būtent tokius darbus organizuodavo RAB „T.“. Jei nebūtų buvę susitarimo su RAB „T.“, tai UAB „V.P.“ nebūtų galėjusi dirbti (duomenys neskelbtini) statykloje ir gauti pelną. Nebuvo jokio susitarimo dėl mokesčių sumažinimo, slėpimo, nėra pagrindo taip manyti. Dėl bendradarbiavimo UAB „V.P.“ apyvarta išaugo, išaugo ir mokesčiai, mokami į biudžetą. 318 000 Eur suma – pardavimų pajamos, už tokią sumą buvo atlikta darbų (duomenys neskelbtini) statyklai (t. 23, b. l. 121–134). Ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis taip pat teigė nesiekęs išvengti mokesčių, 2018 metais gavo pasiūlymą iš RAB „T.“ vykdyti darbą samdant RAB „T.“ kaip subrangovus papildomiems darbams atlikti, susitarimo mokėti neapskaitytą darbo užmokestį nebuvo. Dar 2017 m. dirbantys Ukrainos piliečiai skundėsi, kad dirbdami Lietuvoje jie Ukrainoje negauna jokių socialinių garantijų (t. 18, b. l. 156–159).
22. Liudytoja UAB „V.P.“ buhalterė T. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, jog ji UAB „V.P.“ atlieka visas buhalterines operacijas, dirba su programa. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo jos padėjėja ir direktorius N. R.. Atlyginimą apskaičiuoja pagal N. R. pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Visi darbuotojai dirbo pilnu etatu, 8 valandas per dieną, tokių, kurie dirbtų pusę laiko, nėra (t. 22, b. l. 189). Ikiteisminio tyrimo metu T. K. taip pat patvirtino, jog į jos pareigas įeina pirminių dokumentų registravimas buhalterinėje programoje „Rivilė“, atlyginimų skaičiavimas, deklaracijų teikimas VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, statistikos teikimas statistikos departamentui (t. 9, b. l. 121–124).
23. Taigi, minėti išteisintųjų ir liudytojų parodymai, taip pat ir pateikti dokumentai patvirtina, kad darbų atlikimo sutartis tarp RAB „T.“ ir UAB „V.P.“ realiai buvo vykdoma. Tarp įmonių vadovų vyko susitarimai dėl darbų nustatymo, darbuotojų dirbamų valandų kiekio padalinimo. Tiek RAB „T.“, tiek UAB „V.P.“ dirbusios buhalterės patvirtino tvarkiusios įmonių buhalterinę apskaitą pagal vadovų pateikiamus dokumentus. Nurodyti įrodymai taip pat patvirtina, jog UAB „V.P.“ darbuotojai dirbo po 8 valandas per dieną, o sugretinus šiuos duomenis su RAB „T.“ buhalterės parodymais bei išteisintosios I. P. parodymais, atitinka jų nurodytas aplinkybes apie RAB „T.“ darbuotojų darbo laiko apskaitymą už papildomas valandas (viršijančias 8 valandas per dieną) kaip RAB „T.“ dirbtą darbo laiką. Šią išvadą patvirtina ir toliau aptariami abejose įmonėse įdarbintų darbuotojų parodymai.
24. UAB „V.P.“ ir RAB „T.“ įdarbinti darbuotojai patvirtino žinoję, kad yra įdarbinti abejose įmonėse, su tokiomis sąlygomis sutiko siekdami gauti socialines garantijas ir Ukrainoje. Bylos duomenimis, tokiu būdu viso dirbo 12 asmenų – K. A., S. V., S. I., P. O., P. I., R. I., B. V., K. I., N. V., A. O., D. B., H. V.. Liudytojas O. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad atlyginimas įmonėje „V.P.“ priklausė nuo išdirbtų valandų, atlyginimo dydis nuo 1 100 iki 1 400 Eur. RAB „T.“, tai ukrainietiška įmonė, šią įmonę jie nutarė atidaryti kartu su kolegomis. I. P. buvo RAB „T.“ direktorė, o jiems reikėjo socialinio paketo ir garantijų Ukrainoje, todėl vienu metu dirbo ir RAB „T.“, ir UAB „V.P.“. D. B. laivų statykloje, bet įmonėje RAB „T.“ tai buvo traktuojama kaip komandiruotė, dalį atlyginimo ir komandiruotpinigius gaudavo iš RAB „T.“, o dalį – iš UAB „V.P.“. Pradėjus dirbti dviejose įmonėse, atlyginimas liko tokio pat dydžio, kaip ir dirbant vienoje, tiesiog atlyginimas pasidalino (t. 23, b. l. 4–5). Tapačias aplinkybes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė ir apklaustas I. R., kuris teigė, jog dirbant (duomenys neskelbtini) statykloje, atsirasdavo papildomi darbai ir šiuos papildomus darbus vykdė RAB „T.“. Jam pradėjus dirbti dvejose įmonėse, jo gaunamas atlygis nepasikeitė, jis priklausė nuo atlikto darbo, jeigu padarydavo daugiau darbų – gaudavo didesnį atlygį. RAB „T.“ jam esant Lietuvoje mokėjo komandiruotpinigius, tuo metu UAB „V.P.“ komandiruotpinigių nemokėjo (t. 22, b. l. 192–195).
25. Kitų abejose įmonėse dirbusių darbuotojų, jiems išvykus į Ukrainą, apklausti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nepavyko, todėl bylos nagrinėjimo metu perskaityti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu O. A. nurodė, jog pasiūlymą dirbti RAB „T.“ jis gavo iš I. P.. Tokiu būdu jis užsitikrino socialines garantijas ir Ukrainoje. I. P. nesakė, kad keisis darbo sąlygos, padaugės darbo, tik teigė, kad gaus šiek tiek daugiau pinigų. Atlyginimą už darbą šioje įmonėje gauna į asmeninę banko sąskaitą Ukrainoje esančiame banke, kurios mokėjimo kortele naudojasi žmona, gyvenanti Ukrainoje (t. 9, b. l. 47–50). Liudytojas V. S. nurodė, jog RAB „T.“ įsidarbino pagal I. R. pasiūlymą, jis pasiūlė dirbti įmonėje, kadangi stabiliai moka atlyginimą, darbas čia pat gamykloje. Iš RAB „T.“ gauna apie 800 Eur per mėnesį į savo asmeninę banko sąskaitą Ukrainos banke, kurios mokėjimo kortelė yra pas jo žmoną Ukrainoje. Kitą dalį pinigų, t. y. dienpinigius, RAB „T.“ I. P. jam išmokėdavo grynaisiais, Klaipėdoje. Iš viso dirbant dvejose įmonėse, kartu su dienpinigiais iš RAB „T.“ jis gauna virš 1 000 Eur per mėnesį, sumos svyruoja, kadangi atlyginimas priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Taip jis vienu metu dirbo UAB „V.P.“ ir RAB „T.“, buvo komandiruotas į Klaipėdą dirbti įmonėje UAB „V.P.“ (t. 9, b. l. 56–59). Liudytojas I. R. nurodė tapačias aplinkybes kaip ir kiti liudytojai, be to, teigė, jog darbą RAB „T.“ jam pasiūlė I. P., N. R. šio darbo jam nesiūlė. Per abi darbo vietas vidutiniškai jis gauna ne mažiau 1 000 Eur, tačiau atlyginimas dažnai svyruoja, būna gauna daugiau arba mažiau. Kai padidėja darbo krūvis, nėra pastebėjęs, kad iš kurios įmonės gautų daugiau (t. 9, b. l. 66–69). Liudytojas O. P. taip pat nurodė, jog RAB „T.“ buvo įsteigta I. P. ir kitų Ukrainos piliečių iniciatyva. Teigė, jog RAB „T.“ įsidarbino dėl to, kad Ukrainoje įvyko mokestinės reformos ir visa komanda nusprendė, kad reikalinga atidaryti įmonę Ukrainoje ir ten įsidarbinti tam, kad turėtų socialines garantijas. Jo darbo funkcijos dirbant RAB „T.“ yra tos pačios kaip ir dirbant UAB „V.P.“, bet dar tikrina, ar naujai priimtas asmuo, pradėjęs dirbti Klaipėdoje UAB „V.B.L.S.“, gali atlikti darbus, kuriuos teigė, kad moka. Jeigu asmeniui trūksta žinių – jis jį apmoko. Bendras jo gaunamas atlygis priklauso nuo išdirbto laiko ir to, ar pavyksta priduoti padarytą darbą. Pradėjus dirbti RAB „T.“, realiai jo darbo krūvis nepadidėjo, atlyginimas iš UAB „V.P.“ sumažėjo, o iš RAB „T.“ pradėjo gauti atlyginimą ir dienpinigius tiek, kiek sumažėjo atlyginimas iš UAB „V.P.“ (t. 9, b. l. 72–75). Liudytojas V. B. parodė, kad 2017 m. I. P. pasiūlė įsidarbinti UAB „V.P.“, atvyko į Klaipėdą, kur susitiko su N. R. UAB „V.P.“ administracinėse patalpose ir aptarė darbo sąlygas. N. R. pasakė, kad reikės važiuoti į Suomiją, aptarė atlyginimą, sutarė 8,5 Eur į valandą. Po trijų mėnesių Suomijoje grįžo į Lietuvą, Klaipėdą, tuo metu jo mėnesinis atlyginimas siekė nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur per mėnesį. Atlyginimas priklausydavo nuo išdirbtų valandų. 2018 m. pradžioje susitiko su I. P., ji pasiūlė dirbti RAB „T.“. I. P. jam nurodė, kad atlyginimą gaus į Ukrainoje esančią banko sąskaitą, nuo to atlyginimo bus mokami mokesčiai, kaupsis pensija ir panašiai, bus mokamas minimalus darbo užmokestis, siekiantis 4 000 grivinų, arba apie 150 Eur per mėnesį. Nuo 2018 m. jo atlyginimas siekia ne mažiau kaip 1 000 Eur ir ne daugiau kaip 1 300 Eur per mėnesį. Į tą sumą įeina dalis, gaunama iš RAB „T.“ į sąskaitą Ukrainoje esančiame banke, gaunami dienpinigiai iš RAB „T.“ ir atlyginimas iš UAB „V.P.“. Dienpinigius iš I. P. gaudavo grynais, už juos pasirašydavo mokėjimo žiniaraščiuose. Dirbdamas UAB „V.B.L.S.“ supranta, kad dirba dvejuose darbuose: kai atlieka savo darbą, t. y. virina metalines konstrukcijas ir panašiai, jis dirba RAB „T.“, tačiau kai dirba ir darbo metu apmoko darbuotojus iš UAB „V.P.“, dirba UAB „V.P.“. Per mėnesį apmoko apie 3 žmones, būna, kad per savaitę vieną žmogų apmoko, būna per savaite pavyksta 2–3 žmones apmokyti. Darbo valandas ir darbo laiko apskaitą, kur dirba UAB „V.P.“ ir kur dirba RAB „T.“, skaičiuoja I. P., pats valandų neskaičiuoja ir neskirsto (t. 9, b. l. 86–90). Liudytojas B. D. taip pat nurodė, kad darbo pasiūlymą dirbti RAB „T.“ gavęs iš I. P.. Ji papasakojo, kad jos įmonė teikia personalo paieškos paslaugas, kad reikės dirbti Klaipėdoje, bus įdarbintas lietuviškoje įmonėje UAB „V.P.“, darbo užmokestis priklausys nuo išdirbto darbo laiko, nuo atliktų darbų apimties, ir jis vidutiniškai svyruoja nuo 500 Eur iki 1 000 Eur. Atlyginimas jam yra mokamas į lietuvišką banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, dalį gauna į Ukrainoje esančią banko sąskaitą ir kitą dalį jam išmoka I. P. grynais pinigais. Ši dalis priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Už grynaisiais gaunamą dalį jis pasirašo pinigų gavimą patvirtinančiuose dokumentuose (t. 9, b. l. 102–105). Liudytojas V. H. taip pat nurodė, jog dirbo abejose įmonėse, RAB „T.“ įsidarbinti pasiūlė I. P., kuri nurodė, jog jis dirbs dvejose įmonėse, tokiu būdu užsitikrins socialines garantijas tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje. Taip pat teigė, jog iš abiejų įmonių gaunamas atlygis svyravo nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur, galutinis atlyginimas priklausė nuo dirbamų valandų skaičiaus (t. 9, b. l. 115–118).
26. Aptartų įmonėje dirbusių darbuotojų parodymų kontekste teisėjų kolegija sutinka, kad darbuotojų teigimu pradėjus dirbti ir RAB „T.“, nei darbo krūvis, nei bendras gaunamas atlygis nepasikeitė, tačiau šias aplinkybes vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu N. R. vengė mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, o UAB „V.P.“ ir RAB „T.“ darbų atlikimo sutartis yra netikra. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančios darbuotojų darbo sutartys su UAB „V.P.“ patvirtina, kad tarp UAB „V.P.“ darbuotojų, kurie buvo įdarbinti ir RAB „T.“, buvo sudarytos darbo sutartys, kuriose numatytas fiksuotas mėnesinis atlygis. Darbo sutartis su V. S. sudaryta 2016 m. liepos 19 d., nustatytas 580 Eur darbo užmokestis per mėnesį, 2019 m. sausio 1 d. atliktas sutarties pakeitimas ir nustatytas darbo užmokestis – 750 Eur per mėnesį. Darbo sutartis su I. S. sudaryta 2016 m. rugpjūčio 22 d., darbo užmokestis nustatytas 460 Eur, per laikotarpį nuo darbo sutarties pasirašymo iki 2019 m. sausio 1 d. atlikti 3 pakeitimai, kuriais buvo didinamas darbo užmokestis., su O. P. darbo sutartis sudaryta 2016 m. rugpjūčio 24 d., darbo užmokestis nustatytas 495 Eur, 20018 m. sausio 1 d. atliktas sutarties pakeitimas ir darbo užmokestis nustatytas 525 Eur, su I. P. darbo sutartis sudaryta 2016 m. rugpjūčio 29 d., darbo užmokestis nustatytas 460 Eur, atlikti trys sutarties pakeitimai, kuriais buvo didinamas darbo užmokestis, paskutinis pakeitimas padarytas 2019 m. sausio 1 d., kuriuo nustatytas 750 Eur dydžio darbo užmokestis. Su I. R. darbo sutartis sudaryta 2016 m. rugpjūčio 29 d., darbo užmokestis nustatytas 460 Eur per mėnesį, per laikotarpį nuo darbo sutarties pasirašymo iki 2019 m. sausio 1 d. atlikti 3 pakeitimai, kuriais buvo didinamas darbo užmokestis. Su B. D. darbo sutartis sudaryta 2018 m. gruodžio 6 d., darbo užmokestis nustatytas 525 Eur, o 2019 m. sausio 1 d. pakeitimu darbo užmokestis nustatytas 750 Eur. Su V. H. darbo sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 13 d., darbo užmokestis nustatytas 525 Eur, o 2019 m. sausio 1 d. pakeitimu darbo užmokestis nustatytas 750 Eur. su O. A. darbo sutartis sudaryta 2016 rugpjūčio 24 d., darbo užmokestis nustatytas 495 Eur, nuo darbo sutarties pasirašymo iki 2019 m. sausio 1 d. atlikti 2 pakeitimai, kuriais buvo didinamas darbo užmokestis. Su I. K. darbo sutartis sudaryta 2017 m. rugsėjo 1 d., darbo užmokestis nustatytas 520 Eur, nuo darbo sutarties pasirašymo iki 2019 m. sausio 1 d. atlikti 2 pakeitimai, kuriais buvo didinamas darbo užmokestis. Su A. K. darbo sutartis sudaryta 2016 m. birželio 17 d., darbo užmokestis nustatytas 580 Eur per mėnesį, 2019 m. sausio 1 d. atliktas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo didinamas darbo užmokestis. Sutartis su V. N. sudaryta 2018 m. rugsėjo 19 d., darbo užmokestis nustatytas 525 Eur, 2019 m. sausio 1 d. atliktas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo didinamas darbo užmokestis (t. 13, b. l. 115–146, t. 14, b. l. 68–96).
27. Taigi, abejose įmonėse įdarbinti darbuotojai dirbo iš esmės vienodomis sąlygomis visu jų įdarbinimo laikotarpiu, priešingai nei nurodo prokurorė, net ir UAB „V.P.“ bei RAB „T.“ sudarius 20018 m. sausio 25 d. sutartį dėl darbų atlikimo ne mažinant UAB „V.P.“ darbuotojui mokamo atlygio, o kaip tik jį didinant. Be kita ko darbuotojų sutartyse buvo sutarta 8 valandų darbo dienos trukmė. Tačiau atsižvelgiant į UAB „V.P.“ buhalterės T. K. parodymus, duotus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, darbo užmokestis darbuotojams kiekvieną mėnesį buvo skaičiuojamas pagal N. R. pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Taip pat ir jau aptarti darbuotojų parodymai patvirtina, jog darbo užmokestis priklausė nuo jų išdirbto darbo laiko, atliktų papildomų darbų. Galimybė darbuotojams mokėti priedus už papildomą darbą ir kitais atvejais numatyta ir darbuotojų darbo sutartyse. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog darbuotojai gaudavo fiksuotą darbo užmokesčio dalį, tačiau galutinė darbo užmokesčio suma priklausė nuo išdirbtų darbo valandų kiekio, atlikto papildomo darbo, taigi kliūčių darbuotojų darbo laiką padalinti tarp dviejų įmonių, o taip pat ir RAB „T.“, nebuvo. Taigi, fiksuotas darbuotojų atlygis nesikeitė ir netgi didėjo, todėl iš esmės neteisėtų veiksmų UAB „V.P.“ neatliko, kadangi savo darbuotojams išmokėjo jiems pagal darbo sutartį priklausantį atlygį, vien tai, jog papildomi darbai buvo įforminti kaip atlikti RAB „T.“ darbuotojų, nėra savaime neteisėta. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog darbų atlikimo sutartis buvo vykdoma. 2018 m. sausio 29 d. UAB „V.P.“ ir UAB „V.B.L.S.“ sudarė rangos sutartį, kuria UAB „V.P.“ įsipareigojo atlikti rangos darbus – sekcijų gamybą, bei kitus darbus pagal atskirą susitarimą, darbo užmokestis nurodytas techninėmis valandomis, susitarimai dėl darbų sudaryti iki 2019 m. kovo 31 d. (t. 1, b. l. 39–55). I. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikti dokumentai patvirtina, jog RAB „T.“ darbuotojai vykdė būtent rangos sutartyje sutarto pobūdžio darbus, be kita ko, kai kurie darbuotojai nurodė papildomą RAB „T.“ ar UAB „V.P.“ skirtą darbą – jie apmokė ir prižiūrėjo naujus gamyklos darbuotojus (liudytojų V. B. ir O. P. parodymai). Byloje nėra duomenų dėl užsakovo (UAB „V.B.L.S.“) nusiskundimų UAB „V.P.“ darbu, be to UAB „B. V. L.S.“ su UAB „V.P.“ sudaryta rangos sutartimi nenumatytas draudimas rangovui (UAB „V.P.“) darbų atlikimui pasitelkti subrangovus (t. 1, b. l. 39–55). Taigi, UAB „V.P.“ įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, atliko ir perdavė darbus užsakovui, o atsižvelgiant į N. R. parodymus, jog UAB „V.P.“ darbuotojai neatlikdami papildomo darbo nebūtų atlikę visų įsipareigojimų užsakovui, yra pagrindas išvadai, kad UAB „V.P.“ darbuotojai galėjo atlikti papildomus darbus toje pačioje laivų statykloje ir tam pačiam užsakovui ir kaip RAB „T.“ darbuotojai.
28. Prokurorė sutarties tariamą pobūdį taip pat sieja su aplinkybėmis, jog faktiškai UAB „V.P.“ darbuotojai UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje dirbdavo po 11–12 darbo valandų, todėl jie fiziškai negalėjo atlikti darbų, už kuriuos UAB „V.P.“ mokėjo RAB „T.“. Kaip minėta, kokie darbai ir kiek laiko atliekami kiekvienai iš įmonių paskirstydavo patys išteisintieji, be to, darbuotojai suprato, jog vienu metu atlieka darbus dviem skirtingoms įmonėms. Be kita ko, tokio pobūdžio darbo santykiai nėra draudžiami.
29. Tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, tiek ir išteisintojo gynėjo advokato A. Ž. byloje pateiktos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konsultacijos išvados (t. 23, b. l. 85–86) leidžia pripažinti, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nedraudžia vykdyti kelias darbo sutartis, sudarytas su skirtingais darbdaviais, tuo pačiu metu, jei visos sutarties šalys užtikrina darbuotojo saugą bei sveikatą, laikosi minimaliųjų poilsio laiko ir maksimalių darbo laiko reikalavimų. Tokios išvados atitinka ir teismų praktiką bei teisės doktriną, kurioje nurodoma, kad darbo keliems darbdaviams sutartis yra tokia darbo sutartis, kurioje darbuotojas įsipareigoja savo darbo funkciją atlikti keliems darbdaviams, paklusdamas jiems visiems vienu metu (darbo laiko norma nedalijama), ar kiekvienam atskirai tam skirtą darbo laiko normos dalį (darbo laiko norma dalijama), o darbdaviai įsipareigoja už tai atlyginti. Šios sutarties tikslas – sudaryti sąlygas keliems darbdaviams įdarbinti vieną darbuotoją, atliekantį savo darbo funkciją atskirai kiekvienam arba vienu metu visiems darbdaviams, arba taip, kad jo atliekama darbo funkcija naudotųsi keli darbdaviai vienu metu ar iš anksto neapibrėžtu laiku. Svarbus tokios sutarties požymis – įmonių bendras tikslas, leidžiantis vienam darbuotojui atlikti darbą taip, kad tuo pačiu metu tenkintų jų bendrus arba kelių įmonių interesus. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą. Kilus ginčui dėl to, ar darbdavio darbuotojo naudai atliekami veiksmai, kurie nėra apibrėžti darbo sutartyje, vertintini kaip sutarties sąlyga, būtina nustatyti, ar darbo sutarties šalių elgesys, atliekamų veiksmų pobūdis, kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų, kuri yra darbdaviui privaloma ir turi būti jo vykdoma (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-598/2012; Nr. 3K-3-68-248/2018, Nr. 3K-3-122-248/2019, Nr. e3K-3-116-943/2021). Taigi, priešingai nei nurodo prokurorė, darbas keliems darbdaviams konkrečiai neišskiriant kiekvienam iš darbdavių atliekamų darbų yra galimas ir pripažįstamas teisėtu. Tai paaiškina ir aplinkybes, jog abejose įmonėse dirbusiems darbuotojams nereikėjo gauti atskirų leidimų kaip RAB „T.“ darbuotojams ir nustatytu laiku į UAB „V.B.L.S.“ teritoriją įeiti kaip RAB „T.“ darbuotojui. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti UAB „V.P.“ ir RAB „T.“ sudarytos darbų atlikimo sutarties tikrumu ir aplinkybėmis, jog UAB „V.P.“ pagrįstai atsiskaitė su RAB „T.“ už jos darbuotojų realiai atliktus darbus.
30. Taip pat prokurorė darbų atlikimo sutarties netikrumą sieja ir su tuo, kad RAB „T.“ neturi jokio turto, nėra sudariusi sutarčių su jokiomis kitomis įmonėmis, visi iš UAB „V.P.“ gaunami pinigai yra išmokami kaip atlygis, dienpinigiai, komandiruotpinigiai UAB „V.P.“, taip pat įdarbintiems ir RAB „T.“ darbuotojams. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės nurodytų aplinkybių sąsajos su inkriminuojama nusikalstama veika tėra prielaidos, visų byloje esančių įrodymų kontekste nepatvirtinančios darbų atlikimo sutarties netikrumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Atsižvelgiant į tai, jog darbuotojai žinojo dirbantys abejose įmonėse, atlygis darbuotojams buvo skaičiuojamas pagal išdirbtą darbo laiką, gautus papildomus darbus, darbus ir darbo laiką paskirstydavo I. P. ir N. R., RAB „T.“ buvo teisėtai Ukrainoje įsteigta ir veikianti įmonė, kurioje buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, mokami visi privalomi mokesčiai, visi UAB „V.P.“ rangos sutartimi su UAB „V.B.L.S.“ sutarti darbai buvo atlikti, darbas dviem darbdaviams vienu metu nėra draudžiamas įstatymu, spręstina, kad UAB „V.P.“ ir RAB „T.“ sudaryta darbų atlikimo sutartis buvo realiai vykdoma, todėl vien prokurorės nurodomos aplinkybės nėra pakankami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti išteisintųjų kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų.
31. Prokurorė darbų atlikimo sutarties netikrumą taip pat sieja su teiginiais, jog tokiu būdu N. R. siekė sumažinti mokesčių naštą UAB „V.P.“. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinktų jau aptartų įrodymų visetas iš esmės patvirtina N. R. ir I. P. nurodytas aplinkybes, kad taip buvo siekiama užtikrinti socialines garantijas Ukrainos piliečiams Ukrainoje, o ne N. R. tyčią ir tikslą tokiu būdu sumažinti UAB „V.P.“ tenkančią mokestinę naštą. Abejose įmonėse įdarbinti darbuotojai nurodė pasiūlymą dirbti ir RAB „T.“ gavę būtent iš I. P.. Visi liudytojai taip pat nurodė, jog šio pasiūlymo tikslas buvo užsitikrinti socialines garantijas Ukrainoje.
32. Be to, priešingai nei nurodė prokurorė, tai, jog darbuotojų atlygis įsidarbinus RAB „T.“ nepasikeitė, N. R. tikslo išvengti mokesčių UAB „V.P.“ nepatvirtina. Ukrainos piliečiai, taip pat dirbę UAB „V.P.“, tačiau neįdarbinti RAB „T.“, nurodė iš esmės gaunantys tokio pat didžio atlygį, kaip ir asmenys, įdarbinti abejose įmonėse. S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nors jis dirbo tik UAB „V.P.“, tačiau jo darbo užmokestis tik iš šios įmonės siekė 700–800 Eur per mėnesį, galutinis atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų skaičiaus (t. 9, b. l. 96–99). Taip pat ir liudytojas V. R. nurodė, jog buvo įdarbintas tik UAB „V.P.“, darbą čia jam taip pat pasiūlė I. P., dėl darbo sąlygų susitarė su N. R.. Dirbti RAB „T.“ jam nesiūlė, kadangi jis 2018 metais mokėsi universitete, nemokamoje vietoje, o tokiu atveju Ukrainoje nėra leidžiama taip pat ir dirbti visą darbo dieną. Apie RAB „T.“ žinojo, čia buvo įdarbintas jo tėvas. Taip pat nurodė, jog ateityje gyventi Ukrainoje neplanuoja, todėl socialinės garantijos jam nerūpi. Jo darbo užmokestis iš UAB „V.P.“ siekia nuo 800 Eur iki 1 000 Eur per mėnesį (t. 9, b. l. 108–111). Taip pat tik UAB „V.P.“ dirbęs O. M. O. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė per mėnesį gaudavęs apie 1 000 Eur dydžio darbo užmokestį (t. 12, b. l. 17–28).
33. Nurodytų liudytojų parodymai taip pat patvirtina ir tai, jog darbo sutarties su RAB „T.“ sudarymas iš esmės priklausė tik nuo pačių darbuotojų valios, jie nebuvo įtraukti meluojant ar kitokias būdais. Be to, 2018 m. UAB „V.P.“ vidutinis samdomų darbuotojų skaičius buvo 77, 2019 m. vidutinis samdomų darbuotojų skaičius buvo 95 (t. 15, b. l. 128, 140). Laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m. UAB „V.P.“ dirbo 12 taip pat ir RAB „T.“ įdarbintų darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, jog tuo pačiu laikotarpiu įmonėje dirbo vidutiniškai 86 darbuotojai, kurių daugumos atlygis buvo vienodas, nelogiška manyti, jog atlygio išmokėjimas 12 darbuotojų per kitą įmonę sudarytų reikšmingą išvengtinų mokesčių dalį. Juo labiau byloje esantys UAB „V.P.“ pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina itin pelningą 2018 m. ir 2019 m. įmonės laikotarpį. 2018 m. UAB „V.P.“ pelnas didėjo beveik dvigubai (63 916 Eur pelnas 2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu, 121 643 Eur pelnas 2018 m. ataskaitiniu laikotarpiu), nuostolių įmonė nepatyrė (t. 15, b. l. 134). Be kita ko būtina atsižvelgti ir į tai, jog RAB „T.“ buvo teisėtai įsteigta ir veikianti įmonė Ukrainoje, taip pat mokanti visus privalomus mokesčius Ukrainoje nuo UAB „V.P.“ pervedamų sumų, papildomai įdarbinusi ir vieną asmenį (buhalterę), be to UAB „V.P.“ nesamdant papildomų darbuotojų išaugo ir įmonės pelnas, o kartu ir mokamas pelno mokestis. Taigi, aptartų aplinkybių visetas iš esmės leidžia spręsti, jog N. R. ir I. P. sudarė realų susitarimą dėl darbų atlikimo ne siekiu UAB „V.P.“ sumažinti mokesčių naštą, o tikslu užtikrinti minimalias socialines garantijas Ukrainos piliečiams, dirbantiems Lietuvoje.
34. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti UAB „V.P.“ ir RAB „T.“ sudarytos darbų atlikimo sutarties tikrumu, aplinkybėmis, jog UAB „V.P.“ pagrįstai atsiskaitė su RAB „T.“ už jos darbuotojų atliktus darbus. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog darbuotojai žinojo dirbantys dvejose įmonėse, įmonė RAB „T.“ vykdė veiklą, organizavo ją tikslu mokėti atlygį Ukrainos piliečiams, kurie realiai atlikdavo darbus UAB „V. P.“ naudai, tam kiekvieną mėnesį N. R. ir I. P. konkrečiai paskirstydavo darbus tarp įmonių, buvo vedami atliktų darbų sąrašai, skaičiuojamos technologinės valandos, vedama buhalterinė apskaita, RAB „T.“ mokėjo visus privalomus mokesčius Ukrainoje (mokesčius nuo gaunamų pajamų, darbuotojams mokamų atlyginimų ir kitų išmokų). Taigi, darbų atlikimo sutarties pagrindu buvo atliekama eilė kompleksinių veiksmų, todėl nėra pagrindo šią sutartį laikyti tariama (fiktyvia). Nustačius, jog darbų atlikimo sutartis yra tikra ir buvo realiai vykdoma, šios sutarties pagrindu sudarytos sąskaitos faktūros taip pat laikytinos tikrais dokumentais, patvirtinančiais UAB „V.P.“ pagrįstą atsiskaitymą už RAB „T.“ atliktą darbą.
Dėl N. R. pasirašytų UAB „V.P.“ darbuotojų komandiruočių įsakymų vertinimo
35. Išteisintiesiems kaltinimai dėl BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pareikšti nurodant, jog N. R. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. pagamino 13 netikrų aiškiai melagingų dokumentų – UAB „V.P.“ direktoriaus įsakymus dėl 15 UAB „V.P.“ darbuotojų komandiruočių, žinodamas, kad parengtuose įsakymuose dėl komandiruočių yra nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie UAB „V.P.“ darbuotojų vykimą į komandiruotes, komandiruočių laiką ir trukmę, kai faktiškai 11 darbuotojų į komandiruotes vyko kitais laikotarpiais, dalį laiko dirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje, Klaipėdos mieste. Pirmosios instancijos teismas atlikęs įrodymų vertinimą nustatė, jog kaltinimas dėl N. R. veiksmų suklastojus įsakymus dėl 15 darbuotojų komandiruočių nepasitvirtino, kadangi byloje surinktų įrodymų visetas nėra pakankamas kaltinime nurodytoms aplinkybėms nustatyti. Prokurorė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad priešingai nei pažymėta ginčijamame nuosprendyje, kaltinime nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos subjektyvia ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusio pareigūno nuomone, o objektyviais byloje esančiais duomenimis apie UAB „V.P.“ darbuotojų komandiruotes į užsienį ir Lietuvoje, apžiūrėtais apskaitos dokumentais, taip pat UAB „V.B.L.S.“ pateiktais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo.
36. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytos aplinkybės dėl komandiruočių įsakymų suklastojimo nustatytos 2021 m. gegužės 24 d. – birželio 30 d. apžiūros protokolo pagrindu (t. 16, b. l. 1–16). Pagrindiniai duomenys, kuriais remiantis nustatytos dienos, kada UAB „V.P.“ darbuotojai dirbo Klaipėdoje, o ne buvo išvykę, kaip nurodoma įsakyme dėl komandiruotės, yra UAB „V.B.L.S.“ pateiktos patekimo į gamyklos teritoriją ataskaitos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ir kitais byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais, šiuos duomenis laikė abejotinais ir jais nesivadovavo.
Žemesnės instancijos teismas
37. Liudytoja J. A. apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirba UAB „V.B.L.S.“ leidimų biure, išduoda leidimus įeiti į gamyklos teritoriją, leidimai gali būti suteikiami įvairiam laikotarpiui. Liudytoja teigė, jog asmenys be leidimo negali įeiti į teritoriją, leidime yra nurodomas darbuotojo vardas ir pavardė, priklausomai nuo leidimo jis gali būti su nuotrauka. Nors pati nežino atvejų, kai asmuo būtų užfiksuotas praeinantis su kito darbuotojo leidimu, tačiau tokia galimybė yra. Ryte ir vakare po darbo į teritoriją įeina labai daug žmonių, nėra galimybės visų patikrinti. Apsauga ne visada įsitikina, ar į teritoriją įėjo ar iš jos išėjo tas asmuo, kuriam išduotas leidimas (t. 22, b. l. 187–189). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai T. Č. ir I. D. nors ir nurodė, kad atvejų, kai kas nors į gamyklos teritoriją įeina ne su savo leidimu, nėra buvę, tačiau kartu patvirtino, jog rytinėmis ir vakaro valandomis į teritoriją įeina ir išeina didelis srautas asmenų, piko metu leidimus kompiuterio pateiktoje informacijoje tikrina du asmenys, o srautui praėjus – vienas (t. 9, b. l. 28–31, 33–36). Liudytojas V. B., kurio parodymai buvo perskaityti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad leidimo pateikti į statyklos teritoriją niekam nedavė ir neskolino, ilgalaikis leidimas buvo išduotas metams. Po to, kai išvyko į Suomiją, leidimą paliko bute, kuriame gyvena kartu su dar 5 asmenimis (t. 9, b. l. 86–90). Liudytojai A. K., I. S., O. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išvykę į komandiruotę leidimą įeiti į gamyklos teritoriją atiduodavo I. P. (t. 11, b. l. 166–183; t. 12, b. l. 1–15, 16–28). Nurodyti liudytojų parodymai patvirtina, jog galimybė į gamyklos teritoriją patekti su kito asmens leidimu buvo, turėję leidimus asmenys jų nuolat su savimi nesinešiojo, juos palikdavo. Tad sutiktina, kad UAB „V.B.L.S.“ pateikti duomenys apie praėjimus nėra tiek patikimi, kad patvirtintų N. R. pasirašytų komandiruočių įsakymų tikrumą. Šias išvadas sustiprina ir tai, jog apžiūros protokolą parengęs pareigūnas, remdamasis UAB „V.B.L.S.“ pateiktais duomenimis apie komandiruočių įsakymuose neatitikimus, tam tikrais atvejais savo pirmiau padarytas išvadas paneigė remdamasis N. R. ir kitais UAB „V.P.“ pateiktais duomenimis (pavyzdžiui, atvejis dėl V. B.).
38. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir aptariamo apžiūros protokolo išvadomis, įvertindamas jas kaip subjektyvią apžiūrą atlikusio pareigūno nuomonę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visetą, sutinka, jog priimdamas nuosprendį teismas pagrįstai išvadas apie kaltinime nurodytas aplinkybes darė vadovaudamasis visų byloje esančių įrodymų visetu, o ne atskiromis vieno ikiteisminio tyrimo pareigūno pateiktomis išvadomis. Paminėtina, jog ar ir kokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys gali būti pripažinti įrodymais BPK prasme, kiekvienu atveju, sprendžia teismas.
39. Apžiūros protokole užfiksuota, kad D. S. 2018 m. kovo 22 d. direktoriaus įsakymu yra komandiruojamas į Suomiją laikotarpiui nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. birželio 30 d., apžiūrą atlikęs pareigūnas nustatė, jog atsižvelgiant į UAB „V.B.L.S.“ pateiktus patekimo į gamyklos teritoriją duomenis, N. R. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas kelionės bilietas dėl D. S. kelionės į Suomiją 2018 m. kovo 25 d. nepatvirtina to, kad jis į komandiruotę išvyko 2018 m. kovo 22 d., kadangi bilietas nėra vardinis, įrašai ant bilieto atlikti vėliau nei dokumentai buvo pateikti ikiteisminiam tyrimui. Vis tik, iš N. R. pateiktų dokumentų galima nustatyti, jog D. S. grįžo iš Suomijos 2018 m. liepos 7 d. (t. 18, b. l. 95), o laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki liepos 6 d. dirbo įmonėje, į kurią buvo komandiruotas (t. 18, b. l. 91–94). Taigi neabejotina, jog nurodomu laikotarpiu D. S. buvo išvykęs į Suomiją. Nors 2018 m. kovo 25 d. bilietas nėra vardinis, tačiau matyti, jog asmuo vyko automobiliu, 2018 m. liepos 7 d. biliete nurodyta, jog bilietas įsigytas D. S. ir dar dviem asmenims bei automobiliui, taigi grįžta, kaip ir nuvykta, automobiliu. Be kita ko, iš aptariamo apžiūros protokolo matyti, jog buvo peržiūrimi ne tik N. R. pateikti dokumentai, tačiau ir kiti UAB „V.P.“ pateikti dokumentai, tarp kurių nerasta bilietų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių D. S. išvykimą kitomis datomis. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat jau minėtą UAB „V.B.L.S.“ pateiktų duomenų nepatikimumą, spręstina, jog vien faktas, kad pirmiau minėtas 2018 m. kovo 25 d. bilietas nėra vardinis, nepatvirtina, jog D. S. nesinaudojo šiuo bilietu ir neišvyko į Suomiją, todėl nėra pakankamų duomenų 2018 m. kovo 22 d. direktoriaus N. R. įsakymo netikrumui pagrįsti.
40. 2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 18-10-05-1 nurodyta, jog V. F. yra komandiruojamas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 13 d. į Suomiją darbams atlikti. Visų pirma pareikštame kaltinime klaidingai nurodoma, jog įsakymu V. F. komandiruojamas 38 dienoms, nes įsakyme nurodytas 7 dienų laikotarpis (t. 16, b. l. 60). Apžiūros protokolą parengęs pareigūnas nesivadovavo N. R. pateiktu 2018 m. spalio 6 d. kelto bilietu, kuriame pateikta informacija apie bilietų įsigijimą 3 asmenims ir automobiliui ir 2018 m. spalio 16 d. kelionės bilietu iš Helsinkio į Taliną vienam asmeniui. Pareigūno teigimu, dokumentuose, kurie buvo rasti UAB „V.P.“, ir N. R. pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, be to iš komandiruočių įsakymų matyti, jog šie bilietai galėjo būti įsigyti būtent UAB „V.P.“ pateiktuose dokumentuose nurodytiems asmenims. Tačiau nurodomi asmenys O. B., S. B., Y. V., S. N. į komandiruotę buvo siunčiami visai kitomis dienomis, atitinkamai S. N. nuo 2018 m. spalio 28 d., Y. V. nuo liepos 20 d., O. B. nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d., S. B. nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. (t. 16, b. l. 65, 68–70). Taigi, apžiūros protokole nurodomos aplinkybės niekaip nepaneigia to, jog V. F. įsakyme dėl komandiruotės nurodytu metu galėjo būti išvykęs į komandiruotę.
41. 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 18-09-25-2 R. F. komandiruotas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. į Olandiją darbams atlikti, apžiūros protokolu nustatyta, kad pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (5 dienas) dirbo Klaipėdoje, UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje. Pagal pareigūno nagrinėtus duomenis apie R. F. patekimą į gamyklos teritoriją matyti, jog gamykloje jis lankėsi tik rugsėjo 28 d., apsilankymas truko valandą, taigi net pagrindiniai pareigūno nurodomi duomenys nepatvirtina, jog darbuotojas nebuvo komandiruotėje nurodomu laikotarpiu. Be kita ko visiškai nepagrįstai nesivadovauta duomenimis apie 2018 m. rugsėjo 29 d. pasienio su Lenkija kirtimą automobiliu, su kuriuo pateiktais duomenimis darbuotojas galėjo išvykti į komandiruotę (t. 16, b. l. 71–87). Kad darbuotojai į komandiruotes galėjo vykti ir automobiliais, patvirtina tiek N. R. (t. 18, b. l. 75–81), tiek įmonėje dirbusio liudytojo D. B. parodymai pirmosios instancijos teisme. Jis nurodė, kad darbuotojai į komandiruotę galėjo vykti įvairiais būdais: lėktuvu, įmonės transportu, užsakovo transportu, ar savo automobiliu. Apskaitoje nefiksuoja, kas kokiu automobiliu važiuoja (t. 23, b. l. 70–73). Be to, rugsėjo 29 d. ir 30 d. buvo savaitgalis, todėl logiška, jog darbuotojo darbas užsienio įmonėje buvo žymimas tik nuo spalio 1 d. Atsižvelgiant į nurodytą sutiktina, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina aptariamo komandiruotės įsakymo netikrumo.
Žemesnės instancijos teismas
42. 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 18-02-9-2 darbuotojas I. K. yra komandiruojamas laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į Suomiją darbams atlikti, tačiau apžiūros protokole pateikta išvada, jog pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo ir dirbo Klaipėdoje, UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje. Išvykimui į komandiruotę patvirtinti N. R. nepateikė jokių duomenų, tai patvirtinantys duomenys nebuvo rasti ir tarp UAB „V.P.“ dokumentų. Vis tik atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau ne kartą minėta, UAB „V.B.L.S.“ pateikti praėjimo į teritoriją duomenys nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys melagingų duomenų komandiruotės įsakyme pateikimą, tik šie duomenys nepatvirtina šio komandiruotės įsakymo netikrumo.
43. 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 18-08-17-02 D. K. komandiruotas laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. spalio 21 d. į Suomiją darbams atlikti, nors pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d. ir dirbo Klaipėdoje, UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu vien tai, kad automobilis, kuris buvo pažymėtas prie D. K. vardo, 2018 m. rugsėjo 30 d. grįžo į Lietuvos Respubliką, o 2018 m. spalio 8 d. iš Lietuvos išvyko, nepatvirtina, kad D. K. grįžo šiam laikotarpiui dirbti Lietuvoje. Iš UAB „SIDC LT“ pateiktos darbo laiko apskaitos lentelės matyti, jog spalio 1 d. ir 8 d. pažymėtas D. K. darbo laikas, be kita ko, tuo pat metu šioje įmonėje dirbo ir kiti UAB „V.P.“ darbuotojai (t. 16, b. l. 144), kurie galėjo pasinaudoti automobiliu nurodytu laikotarpiu.
44. 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 18-02-9-1 A. K. komandiruotas laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į Suomiją darbams atlikti, 2018 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 18-06-04-01 A. K. komandiruotas laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 15 d. Apžiūros protokolu nustatyta, jog A. K. komandiruotėse nebuvo ir nurodomais laikotarpiais dirbo Klaipėdoje, UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje. Vis tik nustatant šias aplinkybes nebuvo įvertinti paties A. K. parodymai, kurie buvo gauti dar iki apžiūros atlikimo, taip pat buvo perskaityti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 2020 m. liepos 15 d. apklausoje liudytojas nurodė, kad dirbdamas Klaipėdoje buvo siųstas į komandiruotę Suomijoje, 2019 m. rugsėjo mėnesį ir į Švediją. Su komandiruočių įsakymais prieš išvykstant buvo supažindintas, pinigus už komandiruotes mokėjo įmonė „UAB „V.P.“, komandiruotpinigius gavo grynaisiais prieš išvykstant, visus kitus kartus gaudavo ne grynaisiais. Supažindintas su kaltinime nurodytais įsakymais teigė, jog 2018 m. buvo Suomijoje, atliko laivų korpusų suvirinimo darbus, o ar birželio mėnesį buvo Olandijoje jis neprisimena (t. 11, b. l. 166–183). Taigi, pats A. K. patvirtino, jog buvo išvykęs į Suomiją, nurodė, kokius darbus ten dirbo. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, jog vien UAB „V.B.L.S.“ pateikti praėjimo duomenys nėra pakankamas įrodymas komandiruotės įsakymų netikrumui pagrįsti, laikyti, jog komandiruotės įsakymas yra netikras, nėra pagrindo.
45. 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 18-05-16-1 darbuotojas O. V. komandiruotas laikotarpiui nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. liepos 8 d. į Olandiją darbams atlikti, tačiau apžiūros protokolu nustatyta, jog pastarasis komandiruotėje Olandijoje nebuvo ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. berželio 9 d. dirbo Klaipėdoje, UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje. Šios aplinkybės iš esmės grindžiamos tik informacija apie patekimą į gamyklos teritoriją. O. V. išvykimui pagrįsti N. R. pateikė 2018 m. gegužės 13 d. kelionės bilietą, tačiau pareigūno teigimu N. R. pateiktame dokumente nurodyti vardai nesutampa su vardais, nurodytais UAB „V.P.“ rastuose apskaitos dokumentuose. Vis tik N. R. pateikti bei UAB „V.P.“ buhalterinėje apskaitoje rasti lėktuvo bilietai patvirtina, jog O. V. 2018 m. liepos 8 d., grįžo iš Olandijos (t. 17, b. l. 18), taigi neabejotina, jog komandiruotė vyko, o atsižvelgiant į duomenų apie įėjimą į gamyklos teritoriją nepatikimumą nėra pakankamo pagrindo abejoti komandiruotės įsakymo tikrumu.
46. 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 18-02-12-1 darbuotojas V. B. komandiruotas laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. į Suomiją darbams atlikti, tačiau apžiūros protokolu nustatyta, kad pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 24 d. dirbo Klaipėdoje, UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje. Vis tik šios išvados grindžiamos tik patekimo į teritoriją duomenimis. Be to, UAB „V.P.“ buhalterijoje buvo rastas ir 2018 m. kovo 25 d. kelto bilietas iš Talino į Helsinkį, taigi neatmestina galimybė, kad V. B. galėjo į kelionę išvykti anksčiau nei biliete numatyta data, dėl ilgos kelionės iš Klaipėdos. Taigi pakankamų įrodymų, patvirtinančių V. B. neišvykimą į komandiruotę nurodytu laiku, byloje nėra.
47. 2018 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 18-04-23-3 darbuotojas Y. M. komandiruotas laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 7 d. į Suomiją darbams atlikti, tačiau apžiūros protokolu nustatyta, kad pastarasis komandiruotėje Suomijoje nebuvo, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. dirbo Klaipėdoje, UAB „V.B.L.S.“ teritorijoje. Tačiau šios išvados taip pat paremtos tik duomenimis apie patekimą į teritoriją, todėl nėra pakankamas įrodymas komandiruotės įsakymo netikrumui pagrįsti.
48. Pasisakydamas dėl 2018 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 18-10-05-1 V. F., 2018 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 18-02-9-2 I. K., 2018 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 18-03-9-1 V. N., 2018 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 18-04-13-01 V. N., 2018 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 18-06-12-02 O. O., pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju galėjo būti padarytos buhalterinės klaidos ir nurodytiems darbuotojams priklausantis atlygis galėjo būti pervestas kaip dienpinigiai už komandiruotes, tačiau susidariusi suma neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, su kuo teisėjų kolegija sutinka. Vis tik pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl nurodytų darbuotojų komandiruočių įsakymų tikrumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, o šiuo atveju tai, kad asmenų buvimas komandiruotėse iš esmės buvo grindžiamas tik informacija apie patekimą į gamyklos teritoriją, taip pat nurodyti darbuotojai nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, vien UAB „V.B.L.S.“ pateikta informacija nėra pakankama nustatyti, jog aptarti komandiruočių įsakymai yra netikri.
49. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir pagrįstai sprendė, jog kaltinimas dėl N. R. pasirašytų darbuotojų komandiruočių įsakymo melagingo turinio nepasitvirtino. Byloje esantis apžiūros protokolas iš esmės buvo parengtas remiantis tik UAB „V.B.L.S.“ pateiktais įėjimo į statyklos teritoriją dokumentais. Dėl kurių patikimumo jau pasisakyta. Byloje surinkti įrodymai nebuvo lyginami tarpusavyje, neatsižvelgta į asmenų, kurie buvo komandiruojami įsakymais, parodymus, paties N. R. ir kitų liudytojų (D. B.) parodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir nustatęs jų įrodomąją reikšmę priėmė pagrįstas išvadas dėl įrodymų viseto nepakankamumo kaltinime nurodytoms aplinkybėms dėl komandiruočių įsakymų netikrumo patvirtinti.
50. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei pati įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, jog N. R. ir I. P. sudaryta 2018 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartis yra tikra ir buvo tiesiogiai vykdoma, dėl šių priežasčių UAB „V.P.“ atsiskaitymai už darbų atlikimo sutarties pagrindu RAB „T.“ atliktus darbus yra pagrįsti, o sudarytos sąskaitos faktūros yra tikri teisiniai dokumentai. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog kaltinimas dėl N. R. pasirašytų komandiruočių įsakymų netikrumo nepasitvirtino. Šių išvadų kontekste teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių nustatymo.
Dėl apgaulingo UAB „V.P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis)
51. N. R. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas). Pagal pareikštą kaltinimą N. R. veiksmai padarant šią nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, kad jis tyčia, siekdamas išvengti mokesčių nuo dalies išmokamo darbo užmokesčio, mokamo Lietuvos Respublikoje, sudarė netikrą UAB „V.P.“ ir RAB „T.“ atstovaujamos I. P. darbų atlikimo sutartį, kurios pagrindu N. R. iš UAB „V.P.“ 15 skirtingų pavedimų, pagrįstų 13 sąskaitų faktūrų, išmokėjo RAB „T.“ viso 119 690,80 Eur, iš kurių 87 186,14 Eur iš tikrųjų buvo panaudoti UAB „V.P.“ darbuotojų atlyginimui išmokėti. Taip pat N. R. viso pagamino 13 netikrų aiškiai melagingų dokumentų – UAB „V.P.“ direktoriaus įsakymus dėl 15 UAB „V.P.“ darbuotojų komandiruočių, nors faktiškai 11 darbuotojų į komandiruotes vyko kitais laikotarpiais ir dalį laiko dirbo Lietuvoje, todėl jiems turėjo būti mokamas atlyginimas, o ne dienpinigiai, nuo kurių nebuvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Taigi, N. R., nurodytus melagingo turinio, netikrus dokumentus pateikęs apie tai nieko nežinančiai UAB „V.P.“ buhalterei, taip apgaulingai tvarkė UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą.
52. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jau išsamiai aptarė aplinkybes, kurių pagrindu patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas, jog UAB „V.P.“ ir RAB „T.“ darbų atlikimo sutartis yra tikra ir buvo realiai vykdoma, todėl UAB „V.P.“ pagrįstai atsiskaitė su RAB „T., o RAB „T.“ atsiskaitė su savo darbuotojais, kurie kartu dirbo ir UAB „V.P.“. Taip pat teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog N. R. kaip UAB „V. P.“ direktoriaus įsakymai dėl darbuotojų komandiruočių buvo netikri, kadangi byloje esantys įrodymai nepagrindžia kaltinimo teiginių, jog komandiruočių įsakymuose nurodytu laikotarpiu darbuotojai dirbo Lietuvoje, o ne buvo išvykę į komandiruočių įsakymuose nurodytas šalis dirbti. Šių išvadų pagrindu negali būti nustatytas BK 222 straipsnio 1 dalies požymis – N. R. tyčiniai veiksmai, kuriais jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o nenustačius neteisėtumo (netikrumo) elemento aptartuose dokumentuose darytina išvada, jog N. R. į buhalterinę apskaitą pateikė teisėtus dokumentus, todėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarka nebuvo pažeista.
53. Be kita ko, negalėjo kilti ir minėtame straipsnyje nurodyti nusikalstamos veikos padariniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pateikdamas išvadas dėl šios nusikalstamos veikos, priešingai nei nurodė prokurorė, pagrįstai nesivadovavo ir byloje esančia 2020 m. rugsėjo 9 d. vyresniosios specialistės M. Š. specialisto išvada (t. 13, b. l. 19–31).
54. Byloje pateikta 2020 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada yra sąlyginė. Tokia (sąlyginė) specialisto išvada įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-161-628/2020). Specialistė M. Š. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jos išvada yra teisinga tik tuo atveju, jeigu pasitvirtins jos išvadoje nurodytos aplinkybės. Teigė, kad jai buvo suformuluotos užduotys nurodant, jog komandiruočių įsakymai yra neteisingi ir dalį laiko darbuotojai dirbo Lietuvoje, taip pat pateikta vertinimo sąlyga formuota nurodant – jei darbų atlikimo sutartis buvo apsimestinė. Jos išvada padaryta su „jeigu“, jeigu teisme pasitvirtins (t. 23, b. l. 94–97). Kaip jau minėta, kaltinimas dėl darbų atlikimo sutarties bei sąskaitų faktūrų netikrumo, komandiruočių įsakymų neteisingo turinio, nepasitvirtino, todėl vadovautis šia specialistės išvada ir nustatyti, jog dėl N. R. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „V.P.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nėra pagrindo. Be kita ko, specialisto išvadoje nurodoma, jog UAB „V.P.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti tik iš dalies, todėl teisinga vertinti, jog nepasitvirtinus nurodytoms sąlygoms, kliūčių nustatyti šiuos UAB „V.P.“ rodiklius nėra.
55. Išteisintoji I. P. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, tuo, kad padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „V.P.“ buhalterinę apskaitą, sudarė sąlygas UAB „V.P.“ darbuotojams gauti atlygį per RAB „T.“, sudarė darbų atlikimo sutartį su UAB „V.P.“ ir sudarė fiktyvias darbo sutartis su UAB „V.P.“ darbuotojais. Taigi, pagal kaltinimą nurodytu atveju I. P. tyčia pasireiškia padėjimu N. R. įtraukti į buhalterinę apskaitą netikrus dokumentus, padedant šiuo dokumentus ir šių dokumentų patikimumą užtikrinančioms sąlygoms sudaryti. Kaip jau minėta, darbų atlikimo sutartis realiai buvo vykdoma ir sukūrė pareigą atsiskaityti UAB „V.P.“ už RAB „T.“ suteiktas paslaugas, o RAB „T.“ darbuotojai nurodė supratę dirbantys abejose įmonėse, teigė prisijungę prie įmonės pasiūlius I. P., darbas dviem darbdaviams vienu metu nėra draudžiamas įstatymo. Taigi, I. P. vykdė tikrą darbų atlikimo sutartį su UAB „V.P.”, dėl kurios taip pat sudarė realias darbo sutartis su RAB „T.“ ir UAB „V.P.“ darbuotojais, todėl ji savo veiksmais neteisėtų tyčinių veiksmų neatliko. I. P. veiksmai nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, kadangi ji sudarė tikrus ir teisėtus dokumentus, padėdama šiuos dokumentus (darbų atlikimo sutartį) N. R. įtraukti į buhalterinę apskaitą, tuo, kad jos valdoma įmonė RAB „T.“ buvo viena iš šios sutarties šalių, buhalterinės apskaitos tvarkos nepažeidė, kadangi pateikti dokumentai yra tikri. Taigi, nėra nustatyti šios nusikalstamos veikos požymiai – tyčia padėti vesti apgaulingą buhalterinę apskaitą sudarant melagingą netikrą darbų atlikimo sutartį ir abejų įmonių darbuotojų darbo sutartis.
56. Pagal BK 222 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama ir UAB „V.P.“ kaip juridinis asmuo. Vadovaujantis BK 20 straipsnio 2 dalimi juridinis asmuo esant tam tikroms sąlygoms atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju N. R. yra teisėtas UAB „V.P.“ vadovas, todėl N. R. atžvilgiu dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priėmus išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo kilti ir juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei.
Dėl neteisingų duomenų įrašymo į valstybės institucijoms teikiamas deklaracijas (BK 220 straipsnio 2 dalis)
57. N. R. buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingą informaciją apie UAB „V.P.“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms. Pagal pareikštą kaltinimą neteisinga informacija išimtinai siejama su UAB „V.P.“ ir RAB „T.“ darbų atlikimo sutartimi, kurios pagrindu R. R. UAB „V.P.“ darbuotojams priklausantį atlygį išmokėjo per RAB „T.“ ir tokiu būdu išvengė valstybei priklausančių mokesčių sumokėjimo, taip pat N. R. pasirašytais komandiruočių įsakymais, kurių pagrindu komandiruojamiems darbuotojams buvo išmokėti dienpinigiai, o ne darbo uždarbis, kadangi nurodytu metu jie dirbo Lietuvoje, UAB „V.B.L.S.“. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, jog UAB „V.P.“ ir RAB „T.“ sudaryta darbų atlikimo sutartis yra tikra ir realiai vykdoma, tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių komandiruočių įsakymų netikrumą, negali būti nustatytas ir vienas esminių BK 220 straipsnio 2 dalies požymių – pateiktos informacijos neteisingumas. Nurodyti dokumentai yra realūs ir tikri, taigi N. R. valstybės institucijoms pateikė teisingą informaciją, todėl nustačius nurodytas aplinkybes spręstina, jog N. R. buvo pagrįstai išteisintas ir dėl BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Atitinkamai nėra pagrindo ir juridinio asmens UAB „V.P.“ baudžiamajai atsakomybei pagal nurodytą straipsnį.
58. Prokurorės teigimu pirmosios instancijos teismas, išteisindamas N. R. pagal aptariamą straipsnį, taip pat nepagrįstai vadovavosi tik 2022 m. kovo 9 d. konsultacine išvada, kurią pateikė N. R.. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog išteisindamas N. R. pagal nurodytą straipsnį pirmosios instancijos teismas be kita ko atsižvelgė į tai, jog jis yra išteisinamas dėl kitų inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Nurodoma konsultacinė išvada buvo įvertinta kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Vis tik nėra pagrindo nesutikti su konsultacine išvada, tačiau tik dėl į šios išvados vertinimo apimtį patekusių dokumentų vertinimo. Byloje esanti minėta konsultacinė išvada parengta vadovaujantis UAB „V.P.“ veiklos rezultatais laikotarpyje nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio, buhalterinės apskaitos registrais ir pirminiais dokumentais, o be kita ko laikant, kad darbų atlikimo sutartis ir komandiruočių įsakymai yra tikri (t. 23, b. l. 35–68), kaip tai ir nustatyta byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas N. R. dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, pagrįstai taip pat ir kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste atsižvelgė ir į N. R. pateiktą teismo ekspertės L. R. konsultacinę išvadą. Prokurorė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp specialistės išvados ir konsultacinės išvados. Byloje esantis protokolas patvirtina, jog specialistės buvo papildomai apklaustos apie jų pateiktas išvadas (t. 23, b. l. 89–98), o pirmosios instancijos teismas tiek jų išvadas, tiek ir pateiktus paaiškinimus įvertino. Jis nesivadovavo specialistės išvada nustatęs, kad jai suformuotos sąlygos nagrinėjant baudžiamąją bylą nepasitvirtino. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias specialistės ir konsultacines išvadas, vertindamas jas visumoje kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis)
59. Išteisintasis N. R. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad tyčia pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus – 2018 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartį ir 21 komandiruotės įsakymą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad dokumentuose nurodyta informacija yra tikra, juridiniai veiksmai buvo vykdomi, darytina išvada, kad nurodytuose dokumentuose pateikta informacija liudija tikrus, o ne melagingus faktus, todėl pagrindo baudžiamajai atsakomybei pagal nurodytą straipsnį nėra.
60. Vis tik apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog pagal 2018 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 18-10-05-1 išmokėti 483 Eur V. F., pagal 2018 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 18-02-9-2 išmokėti 901 Eur J. K., pagal 2018 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 18-03-9-1 išmokėti 1080 Eur, pagal 2018 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 18-04-13-01 išmokėti 486 Eur V. N., pagal 2018 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 18-06-12-02 išmokėti 954 Eur O. O., viso 3 904 Eur, galėjo būti nepagrįstai įtraukti kaip dienpinigiai, o ne darbo užmokestis, dėl buhalterinės apskaitos klaidos, neužtraukiančios baudžiamosios atsakomybės, turėjo šiuos komandiruočių įsakymus įvertinti ir BK 300 straipsnio 1 dalies kontekste. Toks vertinimas būtų nepagrįstas. Nors pirmosios instancijos teismas svarstė, jog nurodytų komandiruočių įsakymų pagrindu išmokėti dienpinigiai gali būti laikomi buhalterinės apskaitos klaida, tačiau, kaip jau minėta, šių komandiruočių įsakymų netikrumas iš esmės grindžiamas tik UAB „V.B.L.S.“ pateiktais duomenimis apie patekimą į statyklos teritoriją ir išėjimą iš jos. Nustačius, jog šie duomenys nėra pakankami komandiruočių įsakymų netikrumui pagrįsti, nėra pagrindo daryti išvadą dėl šių komandiruočių įsakymų netikrumo BK 300 straipsnio 1 dalies kontekste. Taigi N. R. pagrįstai išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai nėra pagrindo ir juridinio asmens UAB „V.P.“ baudžiamajai atsakomybei pagal nurodytą straipsnį.
61. I. P. taip pat buvo išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus – 2018 m. darbų atlikimo sutartį, taip pat šios sutarties pagrindu sudarytas sąskaitas faktūras. Nustačius, jog darbų atlikimo sutartis yra tikra, nėra pagrindo nustatyti, kad taip pat ir šios sutarties pagrindu sudarytose sąskaitose faktūrose yra nurodyta informacija melagingiems faktams paliudyti. Taigi, ir I. P. pagrįstai išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl RAB „T.“ buveinės registravimo Lietuvoje santykio su Lietuvoje atsirandančiomis mokestinėmis prievolėmis
62. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino, ar Ukrainos Respublikos ūkio subjektas RAB „T.“ privalėjo įregistruoti savo buveinę Lietuvoje, ar neįregistravęs buveinės galėjo vykdyti ūkinę veiklą. Tuo atveju, jeigu buveinė turėjo būti registruojama, ar RAB „T.“ (arba UAB „V.P.“) turėjo mokėti dėl to jai atsirandančius mokesčius Lietuvoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati prokurorė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog klausimas dėl RAB „T.“ buveinės registravimo nėra susijęs su kaltinimu, kaltinimai šiai įmonei nėra pareikšti. Su šiais argumentais sutiktina. Nė vieno iš pareikštų kaltinimų subjektu RAB „T.“ nėra, todėl šios aplinkybės pagrįstai nebuvo nagrinėjamos ir pirmosios instancijos teisme.
63. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat teigia, jog priklausomai nuo RAB „T.“ registravimosi Lietuvoje tvarkos, turėtų būti skaičiuojami ir UAB „V.P.“ galėję priklausyti sumokėti mokesčiai Lietuvoje. Vis tik mokesčių, atsirandančių dėl RAB „T.“ ir UAB „V.P.“ bendradarbiavimo ar atliktų atsikaitymų nesumokėjimas nė vienam iš išteisintųjų nėra inkriminuojamas, todėl pagrįstai nėra ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei pateiktų išvadų dalis.
Dėl proceso išlaidų
64. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. balandžio 18 d. pateikė pažymą Nr. APD-2024-04303, kurioje nurodyta, kad UAB „V.P.“ advokatės K. Marčienės teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 239,58 Eur. Taip pat 2024 m. balandžio 9 d. pateikta pažyma Nr. APD-2024-03886, kurioje nurodyta, kad išteisintajai I. P. advokato V. Baumilos teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 497,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę priteisti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas tik iš pripažinto kaltu asmens, o prokurorės skundas dėl pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio atmetamas, nėra teisinio pagrindo iš išteisintųjų priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. P. apeliacinį skundą atmesti.
Iš UAB „V.P.“ ir I. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisti.