Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos V. M. atstovas advokatas T. Juodys prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimą, kuriuo V. M. už pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, padarymą skirta nuobauda – įspėjimas.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kasacinis teismas yra pateikęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog ne kiekvienas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas lemia administracinę atsakomybę pagal ANK 110 straipsnio l dalį. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022).

2.2. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Taigi, taikant administracinę atsakomybę pagal šį ANK straipsnį, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimą ir / arba savavališką tokio objekto (žemės, miško, vandens telkinio) naudojimą. Pažymima ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).

2.3. ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-88-495/2022 ir kt.). Institucija, spręsdama asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio l dalį klausimą, turi nustatyti visus pirmiau paminėtus būtinuosius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir tik juos nustačiusi priimti sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo.

2.4. Apelianto teigimu, V. M. pateikė įrodymus, jog garažą pasistatė ir juo naudojosi žemės sklype, kuris jau 1998 m. buvo suformuotas ir skirtas naudoti daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), jame gyvena ir ji. 4 986 m² ploto žemės sklypo ribos 1998 m. liepos 29 d. paženklintos surašant ribų paženklinimo aktą. Nagrinėjamu atveju V. M. nėra tyčia užėmusi gretimo žemės sklypo su jame esančia garažo dalimi, gretimų žemės sklypų naudojimas yra nulemtas per ilgą laiką (28 metus) susiklosčiusių aplinkybių formuojant pačius žemės sklypus ir juos priskiriant naudoti prie pastatų, be to, buvo pateikti įrodymai, jog žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. G. yra sutikęs su tuo, jog teritorija, kurioje dabar yra garažų dalys, būtų naudojama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) gyventojų, šiuo atveju V. M..

2.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino V. M. pateiktų įrodymų, jog dėl to, kad per 28 metus keitėsi besiribojančių žemės sklypų ribos, pastatytų garažų likimas nebuvo sprendžiamas, jie buvo naudojami toje vietoje ir tokia apimtimi, kuri buvo nusistovėjusi iš anksčiau. Namų valdos 1763 m² ploto žemės sklypas S. G. (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas 1995 m. Sprendžiant iš įrašų žemės sklypo plane, būtent toks žemės sklypas buvo įregistruotas ir viešame registre. Vertinant situaciją, atstovo nuomone, būtina atkreipti dėmesį į žemės sklypo dydį (kraštinių ilgius) ir posūkio taškų koordinates, kurios patvirtina, jog S. G. namų valdos žemės sklypo nuosavybę įgijo be tos sklypo dalies, kuriame dabar yra V. M. ir kitų šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų garažų dalys. Pagal dabartinę faktinę situaciją, tvora, kuri yra nurodyta ir Institucijos fotofiksacijoje, eina būtent ta žemės sklypo riba, kuri buvo nustatyta 1995 m. gegužės 1 d. žemės sklypo plane, pagal kurį buvo suformuota namų valda S. G. ir įgyta nuosavybė. Vėliau buvo keičiama greta esančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), lokalizacija, dėl to garažų dalis (4 kv. m) jau pateko į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl dabar V. M. veiksmai vertinami kaip savavališki, nors ji neatliko jokių greta esančio žemės sklypo užėmimo veiksmų. Jau 1998 m. buvo pradėti statyti garažai, jie visi yra pastatyti tose ribose, kurios buvo priskirtos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) gyventojams. Žemės sklypo ribų paženklinimo akto antroje pusėje yra S. G. parašas, patvirtinantis, jog jis sutinka su 4 986 m² žemės sklypo, skirto naudoti daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) ) ribomis, taip pat kitų gretimybių savininkų parašai. Todėl susiklosčiusi situacija gali būti vertinama kaip galimas žemės sklypų savininkų civilinis ginčas dėl teisės, bet ne kaip administracinio nusižengimo padarymas.

2.6. Apelianto vertinimu, 2014 m. liepos 9 d. suformuotas V. M. priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekeitė garažų naudojimosi tvarkos sąlygų. Garažai buvo pastatyti jau iki 2014 m. liepos 9 d., todėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimas neturėjo jokios įtakos jų tolimesniam naudojimui, nes garažų naudojimas tęsėsi tiek iki sklypo suformavimo, tiek po jo, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog V. M. užėmė kito asmens privatų žemė sklypą, yra nepagrįsti. Žemės sklypo ribų formavimas ar pasikeitimas automatiškai nelemia sklype esančių daiktų naudojimo pasikeitimo, taip pat nereiškia, jog toks žemės sklypo naudojimas tampa savavališku ir atliekamas tyčia.

2.7. Apelianto teigimu, NŽT nenustatė, kada buvo pastatytas V. M. garažas. Pateikti anksčiausiai fiksuoti istoriniai palydovinių nuotraukų vaizdai, kuriuos galima gauti iš viešai prieinamų šaltinių, naudojant programą „Google Earth Pro“, patvirtina, jog jau 2003 m. stovėjo garažai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino. Nurodyti įrodymai patvirtina, jog garažų naudojimas ir jų buvimas ant žemės yra sureguliuotas ne 2014 m. liepos 9 d. formuojant žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ankstesniais dokumentais, ir naudojimosi pagrindas yra kitas. NŽT nepateikė jokių įrodymų ir teisinių argumentų, jog pareiškėjams teisė naudotis garažais užimama dalimi pasibaigė 2014 m. liepos 9 d. Teisė naudotis garažų užimama dalimi yra atsiradusi paskiriant daugiabučiui namui naudotis žemės sklypu, ji nėra pasibaigusi, nors besiribojantys žemės sklypai, jų koordinatės keitėsi. Tai, jog šiuo metu įsiterpta į privačią žemę ir užimta 4,74 kv. m žemės ploto, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtais veiksmais buvo pažeisti Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimai, numatantys, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Gretimų žemės sklypų savininkų valiniai veiksmai formuojant žemės sklypus būtent ir lėmė susiklosčiusią situacija, jog žemės dalis, kurioje dabar yra garažai, būtų naudojama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) gyventojų. Vien tik žemės sklypo naudojimas nelemia V. M. administracinės atsakomybės. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog objektyvus pakaltinamumas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą, asmens teisę į teisingą teismą, nuobaudos skyrimo tik remiantis įstatymu taisyklę, taip pat ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl vien objektyviojo administracinio nusižengimo požymio nustatymo nepakanka sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, kadangi būtina nustatyti ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, tarp jų ir būtinąjį subjektyvųjį tokio administracinio nusižengimo požymį – kaltę. Tai, jog per 28 metus susiklostė nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka ir gretimų žemės sklypų savininkai sutiko su tokiu naudojimu, ir todėl V. M. naudoja ginčo žemės sklypo dalį ir šiuo metu, nepatvirtina, jog ji tiesiogine tyčia norėjo padaryti šį administracinį nusižengimą.

2.8. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog V. M. kaltę pagrindžia jos sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo dalių nuomos su S. G., yra teisiškai nepagrįsti. Nei teismas, nei NŽT jos kaltės sąlygos apskritai neanalizavo, nors V. M. buvo pateikusi paaiškinimus apie tai, kodėl garažų dalys pateko į gretimo sklypo ribas. Pažymima, kad, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. ANK 8 straipsnio l dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o šio straipsnio 2 dalyje detalizuotas tyčios turinys formaliose ir materialiose administracinių nusižengimų sudėtyse. ANK 110 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atskleidžiant tyčios turinį būtina nustatyti, kad užimdami nurodomą žemės dalį asmenys suvokė pavojingą veikos pobūdį, t. y. kad užima ir priskiria sau jiems nepriklausančią žemę, ir norėjo taip veikti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) administracinio nusižengimo požymiai nustatomi vertinant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, bet tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, trukmę, kaltininko siekiamą rezultatą, asmens elgesį po veikos.