- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-314-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00849-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) R. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos R. Z. skundas dėl skolos išieškojimo iš vienintelio skolininkės būsto, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. A., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) B2Kapital, AS A. P., UAB „Julianus Inkaso“ dėl skolos išieškojimo iš vienintelio skolininkės būsto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. Z.2024 m. balandžio 3 d. pateikė antstolei R. A. skundą dėl skolos išieškojimo iš vienintelio skolininkės būsto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
2. Skunde nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso turtas, kuris yra areštuotas vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Name gyvena jos trys nepilnamečiai vaikai. Pareiškėja teigia, jog nukreipus išieškojimą į jos turimą būstą, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Taip pat nurodo, kad nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė nei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Be to, iš pareiškėjos vyro D. Z. atlyginimo kiekvieną mėnesį darbovietė perveda įmokas jos skolai padengti.
3. Antstolė 2024 m. balandžio 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir patvarkymą su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjos R. Z. skundą dėl skolos išieškojimo iš vienintelio skolininkės būsto atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 1 090 Eur; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 5 640 Eur; lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainota 324 Eur; tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 384 Eur; daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainota 310 Eur; malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainota 95 Eur; kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainoti 5 Eur, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skolos suma yra 10 590,65 Eur (be vykdymo išlaidų antstoliui).
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, žinodama, jog yra atsakinga už gyvenamosios vietos suteikimą vaikams, turėjo suvokti neatsakingo skolinimosi riziką ir ypač atidžiai įvertinti savo galimybes grąžinti kreditus. Tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymas vaikams yra ne tik motinos, bet ir tėvo pareiga. Pareiškėjos auginami nepilnamečiai vaikai turi tėvą, tad pareiškėja turi galimybę kreiptis į tėvą, kad nepilnamečiams vaikams galėtų užtikrinti gyvenamąją vietą, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.
7. Teismas nurodė, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad antstolė R. A. jau būtų pradėjusi priverstinį turto realizavimo procesą. Pareiškėjos turimo būsto vertė yra 7 848 Eur, tad teisės aktų nuostatos suteikia antstolei teisę spręsti, ar tikslinga nukreipti išieškojimą į šį turtą. Antstolė nusprendė, kad tai daryti tikslinga.
8. Teismas konstatavo, kad didžiausias pareiškėjos turimas įsiskolinimas (6 672,93 Eur) yra išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“, vykdomoji byla užvesta 2022 m., tačiau per du metus skola nėra išieškota, nes pareiškėja nedirba ir nesistengia kuo greičiau padengti įsiskolinimus tam, kad išieškotojo interesai nebūtų pažeisti, todėl antstolė, nustačiusi, kad skolininkės sutuoktinis dirba ir gauna pajamas, kreipėsi į teismą tam, kad iš skolininkės dirbančio sutuoktinio būtų išskaitomos lėšos (2023 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-3666-632/2023, kuria nustatyta, kad skolininkei R. Z. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio D. Z. gaunamų pajamų), taigi, pirmosios instancijos teismas sutiko su antstolės patvarkyme į skolininkės skundą argumentu, kad skolininkė jokių aktyvių veiksmų tam, kad per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą (šešis mėnesius) atsiskaitytų su kreditoriais nevykdo, nedirba ir neieško darbo, nėra registruota (nepateikė teismui tokio dokumento), kaip asmuo ieškantis darbo. Teismo vertinimu, pareiškėja nesiekia gauti maksimalias pajamas ir tik antstolės aktyvių procesinių veiksmų dėka, t. y. 2023 m. kovo 29 d. priėmus patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš sutuoktinio pajamų, nuo šio patvarkymo priėmimo dienos - 2023 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. kovo 8 d. (per metus laiko) iš skolininkės sutuoktinio D. Z. darbo užmokesčio išieškojo vos dalį skolos sumos - 1 695,30 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja R. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjos prašymą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. R. Z. deda maksimalias pastangas dengti skolą, Užimtumo tarnyboje registruota nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. Jos šeima yra socialiai remtina dėl sunkios materialinės padėties.
9.2. Pareiškėjos šeima reguliariai lankoma socialinės darbuotojos dėl dukros E. Z. sveikatos būklės, kadangi jai būtina užtikrinti pakankamą priežiūrą ir socialinę pagalbą.
9.3. Pareiškėjos šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai. Nepilnamečiai vaikai turi tėvą D. Z., kuris šeimos būste yra deklaravęs gyvenamąją vietą, faktiškai šiame būste gyvena, yra dirbantis, gauna reguliarias mėnesines pajamas. Darbovietė reguliariai perveda antstolei R. A. įstatymu numatytas įmokas. D. Z. savo vardu registruoto turto neturi, todėl negali užtikrinti vaikams gyvenamosios vietos, saugių ir sveikų sąlygų.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė R. A. prašo apeliantės R. Z. atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bendra išieškotina suma 2024 m. birželio 6 d. yra 10483,60 Eur, o skolininkės sutuoktinio darbovietės pervedamos sumos vidurkis yra 137,27 Eur, todėl išieškojimas vidutiniškai dar truks 76 mėnesius, t. y. virš 6 metų. Be to, išieškojimas truks dar ilgiau, nes yra priteistos procesinės palūkanos. Kito turto, į kurį antstolė galėtų nukreipti išieškojimą ir taip padengti bent didesnę dalį įsiskolinimo, skolininkė neturi.
10.2. Išieškojimas šiuo metu vykdomas pritaikius priverstinio vykdymo priemones - nukreipus išieškojimą į sutuoktinio pajamas. Pati skolininkė papildomai į antstolės depozitinę sąskaita neperveda jokių piniginių lėšų įsiskolinimo dengimui, todėl nėra suprantama, kokiu būdu skolininkė deda maksimalias pastangas dengti įsiskolinimui.
10.3. Antstolė R. A. vykdo vykdomąsias bylas ne dėl sumų, susidariusių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Išieškotojai vykdomosiose bylose yra AS A. P., UAB „B2Kapital“, UAB „Julianus Inkaso“.
10.4. Aplinkybė, kad pareiškėja turi nepilnamečių vaikų, šiuo atveju nėra pagrindas nevykdyti varžytynių. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais. Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama teisė išieškoti iš areštuoto turto. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėja, užtikrindama savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą. Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad varžytynėse bus parduodamas paskutinis būstas ir kad pareiškėjos nepilnamečiai vaikai liks be gyvenamosios vietos, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
5. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius jos materialinę padėtį, R. Z. pastangas susirasti darbą, medicinos dokumentų išrašą apie dukros E. Z. būklę.
6. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
7. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su šiai bylai aktualiomis aplinkybėmis, jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis diskrecijos teise anksčiau paminėtus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto.
9. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Taigi, ši teisės norma yra dispozityvi ir teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti šią teisės normą.
10. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalūs, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018).
12. Pagal teismų praktikoje suformuluotus teisės į apribojimą išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto taikymo kriterijus vienas iš elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra skolininko nepiktnaudžiavimo šia teise nustatymas. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl aptariamos socialinės garantijos taikymo sąlygų visumos buvimo, vertintina, ar skolininkas atitinka ne tik socialinės padėties (neįgalumo ar kt.), bet ir sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijų. Šis vertintinas pagal skolininko elgesį kreditoriaus teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkas geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021, 26 punktas).
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galimybė nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą gali būti ribojama tik esant nustatytoms visoms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė pagrįstai.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės R. A. kontoroje vykdomos šios vykdomosios bylos: 1) išieškotojos UAB „B2Kapital“ naudai dėl 1776,13 Eur skolos ir 210,36 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. Z. pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų išduotą teismo įsakymą eL2-13713-632/2021 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai dėl 6672,93 Eur skolos ir 756,16 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. Z. pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų išduotą teismo įsakymą eL2-15161-948/2021 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) išieškotojo AS A. P. naudai dėl 199,16 Eur skolos ir 15,64 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. Z. pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų išduotą teismo įsakymą eL2-4180-632/2022 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) išieškotojo AS A. P. naudai dėl 699,99 Eur skolos ir 66,41 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. Z. pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų išduotą teismo įsakymą eL2-4450-496/2022 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė I. E. prisijungė prie R. A. vykdomų išieškojimų iš skolininkės R. Z. dėl 329,35 Eur išieškojimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškotojos VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai. Bendra apeliantės skolų suma išieškotojams UAB „B2Kapital“, UAB „Julianus Inkaso“, AS A. P., VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ sudaro 10590,65 Eur – 9762,99 Eur skola išieškotojams ir 797,66 Eur vykdymo išlaidos.
15. Antstolės R. A.2024 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto kainos nustatymo, turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo ir informacijos pateikimo apeliantei R. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas įkainotas 7 848 Eur, šiuo patvarkymu patikslintas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant konkrečią turto vertę.
16. Byloje nustatyta, kad skolininkė R. Z. augina tris nepilnamečius vaikus – E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Skolininkė registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2022 m. rugsėjo 28 d.; 2019 m. balandžio 26 d. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad skolininkei 2024-03-01 – 2024-03-31 laikotarpiu buvo skirta 284,92 Eur socialinė pašalpa, o nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. skolininkės sutuoktiniui D. Z. skirta socialinė pašalpa po 290,68 Eur per mėnesį. Taigi, pareiškėjos R. Z. šeima atitinka socialiai remtinų asmenų statusą.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantės skola atsirado dėl netinkamos pareigos mokėti už paslaugas bei grąžinti gautą kreditą ir mokėti mokesčius už komunalines paslaugas vykdymo. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014 nurodė, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad skolininkės skolos dalį sudaro ir likusi nesumokėta 306,24 Eur suma už nesumokėtas komunalines paslaugas išieškotojai VšĮ „Šiaulių regiono atliekų centras“ ir atitinkamai 23,89 Eur vykdymo išlaidos išieškant minėtą skolą. Šį skolos išieškojimą vykdo antstolė I. E. prisijungusi prie antstolės R. A. vykdomų išieškojimų iš skolininkės R. Z.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neišieškoti pareiškėjos turimi įsiskolinimai yra tie, kurie nesusiję energijos ištekliais, komunalinėmis ar kitokiomis paslaugomis, o bendra neišieškota bendra skolų suma yra 10 590,65 Eur (be vykdymo išlaidų antstoliui), tačiau apeliacinės instancijos teismas patikslina, kad bendra neišieškota skolininkės suma sudaro 9792,99 Eur (be vykdymo išlaidų) ir 306,24 Eur skola už komunalines paslaugas. Taigi, antstolės R. A. vykdomus skolininkės įsiskolinimų išieškojimus sudaro skolos už piniginių lėšų skolinimąsi bei suteiktas paslaugas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nors neteisingai nustatė konkretų skolos dydį, tačiau skundžiamoje nutartyje teisingai pasisakė dėl CPK 663 straipsnio 4 dalies normos taikymo ir šioje normoje vartojamų sąvokų aiškinimo.
18. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija skolų susidarymo aplinkybių, dėl kurių antstolės kontoroje vykdomi išieškojimai, tačiau nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neatsižvelgiant į nepilnamečių vaikų, gyvenančių ginčo name, interesus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį bei sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, vadovaujantis CPK 663 straipsnyje numatytais kriterijais, nesudaro teismui pagrindo spręsti, jog pareiškėjos pareiškimas pagrįstas.
19. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant ir gyvenamosios vietos jiems užtikrinimą, turi tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 nurodė, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Teismo ir antstolio pareiga, atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama kreditoriaus teisė išieškoti iš turto. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininkų, turinčių vaikų, gyvenamąsias patalpas, jos neduoda pagrindo netaikyti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų.
20. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjos vaikų tėvas D. Z. neprisideda prie vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimo, nenustatyta aplinkybių, kad pati pareiškėja negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, kadangi pareiga užtikrinti vaiko interesus tenka abiem tėvams. Pažymėtina, kad įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė teigia, kad jos šeimos materialinė padėtis sunki, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nepagrindė aplinkybių, dėl kurių ji negali susirasti darbo. Nors kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė dukters E. Z. medicinos dokumentų išrašą, kuris patvirtina, kad pareiškėjos dukra turi sveikatos problemų, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad pareiškėja negali dirbti jokio darbo bei kad jos dukrai nustatyta nuolatinė priežiūra, kuri apribotų pareiškėjos galimybes dirbti bet kokį darbą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja Užimtumo tarnyboje registruota nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., tačiau ji nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kiek kartų jai buvo siūloma dirbti ir kiek kartų bei dėl kokių priežasčių atsisakė dirbti. Be to, pareiškėja nenurodė jokios skolos sumokėjimo užtikrinimo priemonės, nepateikė jokių skolos užtikrinimo įrodymų. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos argumentus, kad skola išieškotojams yra nepadengta dėl jos sunkios turtinės padėties, vertina kaip nepagrįstus.
21. Taip pat pažymėtina, jog CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko būstą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Nustatyta, jog nuo 2023 m. kovo 29 d. antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės sutuoktinio pajamų iki 2024 m. birželio 6 d. skolininkės sutuoktinio darbovietė pervedė 1921,79 Eur. Kaip minėta bendras skolos likutis 2024 m. balandžio 5 d. duomenimis sudaro 9792,99 Eur (kartu su antstolės I. E. vykdomu išieškojimu, o be jo – 9486,75 Eur), vykdymo išlaidos – 797,66 Eur (kartu su antstolės I. E. vykdomo išieškojimo išlaidomis, o be jų – 770,97 Eur). Pagal antstolės vykdomus vykdomuosius dokumentus, teismas nusprendė išieškoti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymų įvykdymo, taigi bendra išieškoma suma ne tik viršija keturis tūkstančius eurų, bet ir kasdien didėja. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad skolos sumą per 6 mėnesius galima išieškoti iš gaunamų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja antstolei R. A. pateikė procesinį dokumentą, įvardintą skundu dėl turto varžytynių, kurį antstolė 2024 m. balandžio 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ir perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjos teiktas skundas savo esme yra pareiškimas dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, kuris vadovaujantis CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka turėjo būti teikiamas tiesiogiai apylinkės teismui šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškimo pateikimo teismui tvarkos nesilaikymas neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.