Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Z. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. A., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), As (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos neišieškojimo iš vienintelio skolininkės būsto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė 2024 m. balandžio 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir patvarkymą su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

4. Patvarkyme nurodė, kad 2023 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatė, kad skolininkei R. Z. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio D. Z. gaunamų pajamų, nes skolininkė nedirba ir tam, kad būtų galimybė atsiskaityti su išieškotojais, kreipėsi su prašymu į teismą. 2023 m. kovo 29 d. ji priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš sutuoktinio pajamų ir nuo šio patvarkymo priėmimo dienos per metus laiko (nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. kovo 8 d.) iš D. Z. darbo užmokesčio buvo išieškota vos 1 695,30 Eur suma, nors įsiskolinimą sudaro 10 590,65 Eur. Įsiskolinimas didelis, išieškojimas vidutiniškai truktų 75 mėnesius, t. y. virš 6 metų, todėl tam, kad sprendimas išieškoti skolas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, buvo priimtas sprendimas taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones – ir išieškojimą iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio ir išieškojimą iš turto. Kadangi ji vykdo vykdomąsias bylas ne dėl sumų, susidariusių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o už kreditinius įsiskolinimus, mano kad pagrįstai priėmė patvarkymą išieškant skolas iš fizinio asmens turto. Taip pat teigia, kad jos patvarkymas dėl priverstinio turto realizavimo teisėtai priimtas todėl, kad išieškoma suma (10 590,65 Eur) viršija 4 000 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnis) ir tam, kad šie veiksmai nebūtų priverstinai vykdomi, skolininkė turėjo antstolei pateikti įrodymus apie tai, kad vykdymo išlaidos ir išieškotina suma bus išieškotos per įstatyme (CPK 663 straipsnio 1 dalis) numatytą terminą – šešis mėnesius. Tokių įrodymų skolininkė antstolei nepateikė. Aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių ir neskelbti turto pardavimo varžytinių. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnyje), ir skolininkės atvejai į šias įstatyme aptartas normas nepatenka.

6. Byla dėl antstolio veiksmų paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 593 sstraipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (įteikta per EPP), prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ar atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

7. Byloje ginčas kilęs dėl antstolės patvarkymo teisėtumo, kuomet skolos išieškojimas nukreiptas į vienintelį skolininkės būstą.

8. Iš antstolės R. A. pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad ji vykdo iš skolininkės R. Z. priverstinį skolos išieškojimą šiose vykdomosiose bylose: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 776,13 Eur skolos ir 198,03 Eur palūkanų išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; 2) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 672,93 Eur skolos ir 710,08 Eur palūkanų išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; 3) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 199,16 Eur skolos ir 14,64 Eur palūkanų išieškojimo AS (duomenys neskelbtini) naudai; 4) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 699,99 Eur skolos ir 61,82 Eur palūkanų išieškojimo AS (duomenys neskelbtini) naudai.

9. Pareiškėja jokių rašytinių duomenų prie nagrinėjamo skundo nepateikė. Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų, t. y. 2024 m. vasario 8 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 1 090 Eur; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 5 640 Eur; lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainota 324 Eur; tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 384 Eur; daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainota 310 Eur; malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainota 95 Eur; kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainoti 5 Eur, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodo, kad gyvenamajame name gyvena ir trys jos nepilnamečiai vaikai, tačiau teismui nepateikė jokių dokumentų (pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymos apie šeimos sudėtį, gaunamas išmokas ir kt.), kurie patvirtintų visų pirma jos skunde nurodytas aplinkybes ir teismas nagrinėdamas jos skundą, galėtų į tai atsižvelgti. 2023 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatė, kad skolininkei R. Z. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio D. Z. gaunamų pajamų, nes buvo nustatyta, kad skolininkė nedirba, bet dirba jos sutuoktinis ir gauna pastovias kasmėnesines pajamas. Be to skolininkė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad deda maksimalias pastangas dengti skolas. Taigi tokių duomenų šioje byloje taip pat byloje nėra.

10. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija keturis tūkstančius eurų. Nagrinėjamu atveju bendra pareiškėjos skolos suma yra 10 590,65 Eur (be vykdymo išlaidų antstoliui).

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).

13. Tačiau pažymėtina ir tai, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Tai teismo sprendimo vykdymas uždraudžiant išieškoti skolą iš buto (namo) ir gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus, išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija, vienas iš civilinio proceso tikslų. Vykdymo procese turi būti atsižvelgiama lygiateisiškai, protingai, proporcingai tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2019 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-211-569/2019).

14. Vadinasi, galimybė nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą gali būti ribojama, tik esant nustatytoms visoms šioms sąlygoms.

15. Viena iš sąlygų apriboti išieškojimą iš paskutinio gyvenamojo būsto yra ta, jog skola turi būti atsiradusi dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Antstolės R. A. kontoroje yra užvestos 4 vykdomosios bylos, taip pat vykdomosios bylos skolininkės atžvilgiu užvestas antstolės I. E., tačiau nei viena jų, negali būti priskiriamos šiai kategorijai. Iš visų antstolės R. A. vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų matyti, kad šiai dienai neišieškoti pareiškėjos turimi įsiskolinimai yra tie, kurie nesusiję energijos ištekliais, komunalinėmis ar kitokiomis paslaugomis: neišieškota bendra skolų suma yra 10 590,65 Eur (be vykdymo išlaidų antstoliui), ir šios skolos sumos sudarytos dėl skolų kreditoriams UAB (duomenys neskelbtini), As (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi šios skolos yra susijusios su finansiniais sandoriais, piniginių lėšų skolinimusi ir pan., tad nėra vienos iš būtinų CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytos taikymo sąlygos.

16. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skolos, atsiradusios iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, darytina išvada, jog šios skolos neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, ir nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo; esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; ir kt.). CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties. (pvz., Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018; ir kt.)

18. Taigi, analizuojant socialinį aspektą pažymėtina, kad pareiškėja, žinodama, jog yra atsakinga už gyvenamosios vietos suteikimą vaikams, turėjo suvokti neatsakingo skolinimosi riziką ir ypač atidžiai įvertinti savo galimybes grąžinti kreditus. Tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymas vaikams yra ne tik motinos, bet ir tėvo pareiga. Pareiškėjos auginami nepilnamečiai vaikai turi tėvą, tad pareiškėja turi galimybę kreiptis į tėvą, kad nepilnamečiams vaikams galėtų užtikrinti gyvenamąją vietą, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.

19. CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu išieškotojas nėra antstoliui nurodęs iš kokio turto išieškoti, antstolis pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad antstolė R. A. jau būtų pradėjusi priverstinį turto realizavimo procesą. Pareiškėjos turimo būsto vertė yra 7 848 Eur, tad teisės aktų nuostatos suteikia antstolei teisę spręsti, ar tikslinga nukreipti išieškojimą į šį turtą. Antstolė nusprendė, tai daryti tikslinga.

20. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Išieškotojas turi teisę į skolos susigrąžinimą ir antstolis turi užtikrinti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų pusiausvyrą.

21. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto.

22. Didžiausias pareiškėjos turimas įsiskolinimas (6 672,93 Eur) yra išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdomoji byla užvesta 2022 m., tačiau per 2 metų skola nėra išieškota, nes pareiškėja nedirba ir nesistengia kuo greičiau padengti įsiskolinimus tam, kad išieškotojo interesai nebūtų pažeisti, todėl antstolė, nustačiusi, kad skolininkės sutuoktinis dirba ir gauna pajamas), kreipėsi į teismą tam, kad iš skolininkės dirbančio sutuoktinio būtų išskaitomos lėšos (2023 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad skolininkei R. Z. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio D. Z. gaunamų pajamų), taigi sutiktina su antstolės patvarkyme į skolininkės skundą argumentu, kad skolininkė jokių aktyvių veiksmų tam, kad per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą (šešis mėnesius) atsiskaitytų su kreditoriais nevykdo, nedirba ir neieško darbo, nėra registruota (nepateikė teismui tokio dokumento), kaip asmuo ieškantis darbo. Teismo vertinimu, pareiškėja nesiekia gauti maksimalias pajamas ir tik antstolės aktyvių procesinių veiksmų dėka, t. y. 2023 m. kovo 29 d. priėmus patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš sutuoktinio pajamų, nuo šio patvarkymo priėmimo dienos - 2023 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. kovo 8 d. (per metus laiko) iš skolininkės sutuoktinio D. Z. darbo užmokesčio išieškojo vos dalį skolos sumos - 1 695,30 Eur.

23. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog draudimas išieškoti iš pareiškėjos paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjos kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjos prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų, todėl teismo vertinimu, antstolė pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl skolos neišieškojimo iš vienintelio skolininkės būsto.

24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. Z. skundą dėl skolos neišieškojimo iš vienintelio skolininkės būsto.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.