- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- e2-54-1105/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01520-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- T. M., MB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Alminas Liutkevičius
- Kategorijos
- 2.1.1.3.3Sutarties laisvės principas
dalyvaujant ieškovei I. S., jos ir trečiojo asmens atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl avanso grąžinimo pagal ieškovės I. S. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui A. B., tretiesiems asmenims T. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. S. atsakovui pareikštu reikalavimu prašo iš jo priteisti 650,00 Eur dydžio negrąžinto avanso. Savo ieškinio reikalavime, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat teismo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji su atsakovu pasirašė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo. Šalys sutarė, kad pagrindinė šio turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini), perkamo buto pirkimo – pardavimo kaina turėjo būti tarp 130,00 – 140,00 Eur. Preliminariosios sutarties pagrindu, ieškovė sumokėjo atsakovui 6 500,00 Eur dydžio avansą, kurio pusę atsakovas turėjo grąžinti ieškovei šalims nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovė teismui taip pat paaiškino, kad jos sutuoktinis T. M. yra užsienietis ir visos jo gaunamos piniginės įplaukos yra gaunamos iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Dėl šios priežasties nekilnojamojo turto įsigijimui šeima negalėjo kreiptis į Lietuvoje esančius bankus dėl būsto paskolos jai suteikimo ir ieškojo kredito finansavimo įstaigos, kuriai tiktų tokia susiklosčiusi situacija. Ieškovė su savo sutuoktiniu T. M. kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri siūlė išperkamosios būsto nuomos paslaugą, reiškiančią, kad būtent ši bendrovė turėjo nupirkti atsakovo būstą. Atsakovui apie tai buvo žinoma, jis tokiam sandoriui neprieštaravo, su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašęs sutartį. (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė ir tretysis asmuo T. M. sudarė nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį, kurios pagrindu MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų iš atsakovo nupirkti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei jį išperkamosios nuomos būdu perduoti naudotis ieškovei ir jos sutuoktiniui. Šios sutarties pagrindu ieškovė ir T. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 34 300,00 Eur sumą, kaip pradinę įmoką už perkamą turtą. (duomenys neskelbtini) pas notarą buvo numatytas sudaryti pagrindinis buto pirkimo – pardavimo sandoris, tačiau tretysis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio sudarymą atšaukė, vėliau sandorio pasirašymas buvo numatytas (duomenys neskelbtini), tačiau pagrindinio sandorio pasirašymas ir vėl neįvyko. MB „(duomenys neskelbtini)“ parašė, kad neturi pinigų sandorio sudarymui įvykdyti, todėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašys. Ieškovė ir jos sutuoktinis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ieškovė sumokėtų pinigų iki šiol nėra atgavusi. Atsakovas apie neteisėtus MB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus buvo informuojamas nuolat. Neįvykus pagrindinio sandorio sudarymui (duomenys neskelbtini) ieškovė skambino MB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės atstovė tikino, kad sandoris tikrai įvyks, kad į notaro depozitinę sąskaitą yra pervesti pinigai už buto pirkimą. Ieškovė kartu su atsakovu ėjo į SEB banką patikrinti šios informacijos, tačiau jokie pinigai nebuvo pervesti. O po (duomenys neskelbtini) pakartotinai neįvykusio sandorio pasirašymo, ieškovė kreipėsi į policiją dėl jos atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo. Po neįvykusio sandorio ieškovė su sutuoktiniu bandė ieškoti kitų finansavimo būdų, bandė kreiptis į kelias kredito unijas, tačiau paskolos kaina ieškovei buvo per didelė, be to, ji su sutuoktiniu ką tik buvo praradusi tikrai didelę pinigų sumą, todėl nusprendė, kad buto iš atsakovo nupirkti nebepavyks. (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje ieškovė pradėjo kalbėtis su atsakovu dėl avanso dalies, sumokėto preliminariosios sutarties pagrindu, grąžinimo. Ieškovė prašė grąžinti 50 procentų sumokėto avanso, nes taip buvo numatyta sutartyje, tačiau atsakovas pareiškė, kad jis turėjo papildomų išlaidų ir pats nusprendė, kad jis grąžins 2 600,00 Eur, ką ir padarė.
2. Ieškovės ir trečiojo asmens T. M. atstovas advokatas Alminas Liutkevičius ieškinio reikalavimą prašė tenkinti pilna apimtimi, prašė iš atsakovo priteisti ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. B. byloje pateiktu atsiliepimu, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimo nepripažįsta. Teismui paaiškino, kad preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta ieškinio reikalavime. Pasak atsakovo, tarp šalių sudaryta preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartis nutrūko (duomenys neskelbtini), kadangi iki šios datos nebuvo sudaryta ir pasirašyta pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas mano, kad pasibaigus preliminariajai sutarčiai, nustojo galioti ir sutarties 7 straipsnio 1 punkto nuostata dėl dalies avanso grąžinimo ieškovei, neįvykus pagrindinės pirkimo – pardavimo sudarymui. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė po (duomenys neskelbtini) preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties nenutraukė, atsakovo dalies avanso grąžinti neprašė, šalys ir toliau derėjosi dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Atsakovas mano, kad pati ieškovė yra kalta dėl to, kad pagrindinis pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko, nes ji nepateikė atsakovui ar teismui įrodymų apie tai, kad ji ar jos sutuoktinis ieškojo kitų finansavimo šaltinių. Pati ieškovė tik kartą informavo atsakovą, kad ji bandė kreiptis į ieškovo nurodytą kontaktą dėl buto pirkimo finansavimo, kitų panašių atvejų nėra buvę. Atsakovas taip pat manė, kad kol kas nėra įrodyta MB „(duomenys neskelbtini)“ galimai įvykdyta nusikalstama veika ieškovės atžvilgiu, todėl ieškovė, prašydama tenkinti ieškinio reikalavimą, negali šiuo faktu remtis. Atsakovas teismui taip nurodė manantis, kad jo ir ieškovės sutarimas dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo po to, kai (duomenys neskelbtini) sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, baigėsi (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovė telefonu atsakovą informavo, kad buto nepirks ir paprašė grąžinti dalį sumokėto avanso. Atsakovas tuo metu jai atsakė, kad jis patyrė nuostolių, kuriuos vertina 650,00 Eur suma ir pasakė pastarajai, kad sutinka pervesti 2 600,00 Eur. Pasak atsakovo, ieškovė su tokiu jo pasiūlymu sutiko. Atsakovas manė, kad pervedus ieškovei 2 600,00 Eur avanso, klausimas dėl kitos dalies avanso grąžinimo buvo baigtas, tačiau po kelių dienų jis pradėjo gauti trečiojo asmens T. M. laiškus, kuriuos vertina, kaip grasinančius.
4. Tretysis asmuo T. M. atsiliepimo į ieškinio reikalavimą byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jo atstovas advokatas A. L. prašė tenkinti ieškovės reikalavimus pilna apimtimi.
5. Tretysis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ byloje atsiliepimo į ieškinio reikalavimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.
7. Civilinėje byloje esminis ginčas kilo dėl preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu sumokėto avanso dalies grąžinimo, šios sutarties pabaigos bei tolimesnių sutarties derybų dėl pagrindinės sutarties pasirašymo.
8. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė I. S. ir atsakovas A. B. sudarė nekilnojamojo turto – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 58/6390 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 58/6390 dalių kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu civilinės bylos šalys sutarė pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsipareigojo per penkias kalendorines dienas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo atsakovui pervesti 5 procentus minimalios turto pirkimo kainos. Sutarties 2 straipsnio 1 punkte šalys numatė, kad parduodamo turto kaina pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje bus tarp 130 000,00 – 140 000,00 Eur. Sutarties 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pirkėjas nesudaro pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant nesudaro pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties iki jos sudarymo termino pabaigos, pardavėjui lieka 50 % pirkėjo sumokėto avanso, kaip pirkėjo mokėtina bauda už pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašymą, kuri laikoma minimaliais neįrodinėjamais ir neginčytinais pardavėjo nuostoliais. Likusią 50 % avanso dalį pardavėjas grąžina pirkėjui per vieną kalendorinę dieną nuo to, kai paaiškėja aplinkybės, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta.
9. (duomenys neskelbtini) ieškovė pervedė atsakovui 6 500,00 Eur dydžio „avansą už namus prie jūros“.
10. (duomenys neskelbtini) ieškovė I. S., tretieji asmenys T. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria MB “(duomenys neskelbtini)” įsipareigojo rezervuoti ir įsigyti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą (aprašytą teismo sprendimo 7 punkte) 30 kalendorinių dienų laikotarpyje, suteikiant klientui pirmumo teisę turtą nuomotis ir įsigyti už sutartyje nurodytą bendrą kainą sudarant preliminariąją arba, jei tokia nesudaroma, – pagrindinę išperkamosios nuomos sutartį su bendrove (sutarties 1.1. punktas). Nekilnojamojo turto bendra kaina 130 000,00 Eur. Rezervavimo mokestis 39 000,00 Eur, iš kurių 6 500,00 Eur įmokėti į turto savininko banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) Rezervavimo mokesčio likutis 32 500,00 Eur (sutarties 1.3.1. punktas). Vienkartinis sutarties sudarymo mokestis 1 300,00 Eur (sutarties 1.3.2. punktas).
11. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus (duomenys neskelbtini) raštu patvirtinama, kad Vilniaus apskrities VPK KP ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
12. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu atsakovas A. B. grąžino ieškovei I. S. 2 600,00 Eur sumą.
13. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. buvo priteista 1 284,05 Eur nuostolių atlyginimo suma, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“.
14. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apylinkės teismo sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. buvo priteista 5 950 Eur nuostolių atlyginimo suma, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl preliminariosios sutarties pabaigos ir tolimesnių sutarties šalių derybų dėl pagrindinės sutarties sudarymo
15. Preliminariosios sutarties sąvoką reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinio teismo praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas. Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai yra ribojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
16. Pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja. Taigi, asmens įsipareigojimo savanoriškai sudaryti sutartį, kuris prisiimtas ikisutartiniuose santykiuose preliminariąja sutartimi, ypatumas yra tas, jog įstatymas neužtikrina šio įsipareigojimo įvykdymo, jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011). Kita vertus, tai, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra priverstinai, nereiškia, jog pasibaigus joje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šalys nebegali tokios sutarties įvykdyti laisva valia. Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama šalių teisė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Taigi, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šios sutarties šalys jokiomis aplinkybėmis nebegali tokios sutarties vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).
17. Teismo civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytos preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Abi civilinės bylos šalys apie tai žinojo ir suprato sutarties termino pabaigos pasekmes. Nepaisant nurodyto, civilinės bylos nagrinėjimo metu abi bylos šalys nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo numatytas vizitas pas notarą dėl pagrindinės parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, kurio metu tretysis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo turėjo nupirkti parduodamą ir sutartimi sulygtą nekilnojamąjį turtą. Be kita ko, ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino jau (duomenys neskelbtini), t. y. preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos dieną, abu žinoję ir aiškiai supratę, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinė sutartis nebus sudaryta, tačiau savo ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo atsisakę. MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės sutarties pasirašymą atšaukus (duomenys neskelbtini) ir su notaru suderinus naują pagrindinio sandorio sudarymo datą (duomenys neskelbtini), šalių ketinimas sudaryti pagrindinę sutartį taip pat nebuvo pasibaigęs, nes šalys tarpusavyje nuolatos bendravo, keitėsi informacija ir nuogąstavimais apie tai, kad galimai yra apgautos MB „(duomenys neskelbtini)“. Net ir galutinai supratusios, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis ir (duomenys neskelbtini) nebus sudaryta, bylos šalys ir toliau abi komunikavo bei tarėsi dėl tolimesnių veiksmų, vis dar besitikėdamos sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį. Tokios teismo išvados patvirtinamos tiek bylos šalių žodiniais paaiškinimais, tiek byloje esančiais elektroniniais susirašinėjimais, patvirtinančiais, kad nė viena šalių neketino nutraukti preliminariosios sutarties ir jos nebevykdyti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė I. S. teismui paaiškino, kad apie tai, jog ji nebeketina pirkti atsakovo parduodamo turto atsakovą telefonu informavo maždaug (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje, kuomet ji paprašė grąžinti 50 procentų dydžio sumokėto avanso už parduodamą turtą, nes būtent taip buvo numatyta preliminariojoje sutartyje. Atsakovas teismui paaiškino, kad naujas šalių susitarimas dėl turto pardavimo nutrūko (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovė aiškiai pasakė, kad nekilnojamojo turto nebepirks ir pareikalavo grąžinti pusę avanso sumos, o atsakovas šalių sutarimu tą pačią dieną grąžino ieškovei 2 600,00 Eur dydžio sumą.
18. Pasisakydamas dėl byloje atsakovo iškelto ginčo dėl tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, teismas, nesutikdamas su atsakovo argumentais apie tai, kad nepaisant abiejų šalių valios (duomenys neskelbtini) preliminarioji sutartis baigėsi (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad tarp šalių sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis baigėsi (duomenys neskelbtini), ieškovei išreiškus valią apie tai, kad ji neketina sudaryti pagrindinio sandorio ir pareikalavus grąžinti dalį sumokėto avanso, o atsakovui tą pačią dieną jos reikalavimą iš dalies įvykdžius. Nurodytas teismo išvadas suponuoja šio teismo sprendimo 17 punkte išdėstytos faktinės aplinkybės, taip pat abiejų bylos šalių suderinta ir aiškiai išreikšta valia bei ketinimas ir po (duomenys neskelbtini) sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, nukeliant jos pasirašymo terminą. Tokiu būdu, teismas atsakovo argumentus dėl naujo žodinio susitarimo tarp jo ir ieškovės dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sudarymo ateityje buvimo, taip pat laiko nepagrįstais, todėl atmestinais.
Dėl atsakovo prievolės grąžinti likusią avanso dalį
19. CK 6.165 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).
20. Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
21. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
22. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Priežasčių, nulėmusių pagrindinės sutarties nesudarymą, vertinimas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
23. Kaip jau buvo minėta šiame teismo sprendime, (duomenys neskelbtini) preliminariojoje sutartyje jos šalys sutarė dėl netesybų ir numatė, kad jeigu pirkėjas nesudaro pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant nesudaro pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties iki jos sudarymo termino pabaigos, pardavėjui lieka 50 % pirkėjo sumokėto avanso, kaip pirkėjo mokėtina bauda už pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašymą, kuri laikoma minimaliais neįrodinėjamais ir neginčytinais pardavėjo nuostoliais. Likusią 50 % avanso dalį pardavėjas grąžina pirkėjui per vieną kalendorinę dieną nuo to, kai paaiškėja aplinkybės, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta (sutarties 7 straipsnio 1 punktas).
24. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti dalį jai negrąžinto avanso – 650,00 Eur ir nurodo, kad preliminariosios sutarties šalys taip buvo sutarę iš anksto, tačiau atsakovas pats nusprendė grąžinti jai tik dalį sumokėto avanso, nurodydamas, kad jis patyrė papildomų nuostolių. Atsakovas nurodo, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta būtent ieškovė, nes ji neieškojo kitų finansavimo šaltinių, be to, jis patyrė papildomų nuostolių dėl buto iškraustymo ir jo valymo.
25. Bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad po preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ieškovė ieškojo finansavimo šaltinių ir jos ketinimas sudaryti pagrindinę sutartį buvo realus bei sąžiningas, ką įrodo visi tolimesni jos veiksmai. Konkrečiai, (duomenys neskelbtini) ieškovė I. S., tretieji asmenys T. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Nekilnojamojo turto rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė finansavimo bendrovei sumokėjo 34 300,00 Eur įmoką už perkamą nekilnojamąjį turtą. Abi bylos šalys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini) pas notarą turėjo įvykti pagrindinio sandorio sudarymas, kuri atšaukė ne ieškovė, o tretysis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas, kad bendrovė sandorio nepasirašys, nes neturi pinigų sandorio įvykdymui. Ieškovė teismui patvirtino, kad iki šiol iš MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atgavusi už buto pirkimą sumokėtos 34 300,00 Eur sumos, ką teismui visiškai patvirtina ieškovės byloje pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo šios bendrovės atžvilgiu. Nepaisant nurodyto, ieškovė pagrindinės sutarties sudarymo ir toliau dar kurį laiką nebuvo atsisakiusi, pastaroji bandė ieškoti kitų finansavimų šaltinių, ką iš dalies teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas nurodęs, kad vienos iš galimų finansavimo bendrovių kontaktą jis pats buvo nurodęs ieškovei. Teismo aptartų įvykių eiga, ieškovės elgesys po preliminariosios sutarties pasirašymo ir jos atlikti konkretūs veiksmai laikytini sąžiningais, o galutinis atsisakymas (duomenys neskelbtini) sudaryti pagrindinę sutartį ir žodžiu išreikštas reikalavimas atsakovui grąžinti 50% sumokėto avanso, laikytinas pateisinamu dėl susiklosčiusių ir ne nuo jos valios priklausiusių objektyvių aplinkybių, kadangi ji buvo apgauta MB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai pasisavinusios, teismo vertinimu, ženklią ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausiusią pinigų sumą. Ir nors ieškovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad ir po nepavykusio sandorio sudarymo (duomenys neskelbtini), ji kreipėsi į kitas finansavimo įstaigas dėl kredito jai suteikimo, taip pat įrodymų apie tai, kad ji neturėjo kitokių galimybių įvykdyti šalių susitarimą, teismas vertina, kad jos veiksmai iki šios datos, taip pat faktas, kad ji buvo suradusi finansavimo šaltinį ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė dalį pinigų už numatomą įsigyti turtą, yra pakankami jos sąžiningumui santykiuose su atsakovu įrodyti.
26. Pasikartotina, kad preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties šalys jos sąlygose buvo sutarę dėl netesybų (CK 6.72 straipsnis) ir konkrečiai numatę, kad pirkėjui nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjui lieka 50 % pirkėjo sumokėto avanso, kaip pirkėjo mokėtina bauda už pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašymą, kuri laikoma minimaliais neįrodinėjamais ir neginčytinais pardavėjo nuostoliais. Tokiu būdu, ieškovei atsisakius pagrindinės sutarties sudarymo, t. y. nutraukus preliminariąją sutartį, atsakovui kilo pareiga grąžinti 50 % ieškovės sumokėto avanso – 3 250,00 Eur. Pastarajam gera valia ieškovei grąžinus 2 600,00 Eur sumą, iš atsakovo priteistina likusi 650,00 Eur avanso suma.
27. Atsakovas teismui nurodė, kad ieškovė sutiko su grąžinama 2 600,00 Eur avanso suma, be to, jis patyrė papildomų nuostolių dėl buto iškraustymo ir jo valymo. Ieškovė teismui nurodė, kad ji reikalavo grąžinti 50 % sumokėto avanso ir atsakovas pats nusprendė grąžinti būtent 2 600,00 Eur sumą.
28. Aiškindamas netesybų santykį su galimais nuostoliais preliminariųjų sutarčių pažeidimo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti, nes šalys juos nustato iš anksto susitardamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Reikalauti papildomų nuostolių atlyginimo galima, kai pateikiami tokių nuostolių realumo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009).
29. Remdamasis civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismų praktika, teismas spendžia, kad atsakovas byloje nepateikė įrodymų apie tai, kad šalys nutraukdamos preliminariąja sutartį sutarė dėl kitokio netesybų dydžio, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie galimai patirtų papildomų nuostolių realumą. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo galimai patirti nurodomi papildomi nuostoliai dėl buto iškraustymo ir jo išvalymo, pastarajam jau yra priteisti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šių nuostolių atlyginimo atsakovas negali reikalauti ir iš ieškovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė teikdama ieškinio reikalavimą teismui, sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas ieškovės reikalavimus tenkina, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo taip pat priteistinos 43,71 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės I. S. ieškinio reikalavimus tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) avanso ir 321,00 Eur (tris šimtus dvidešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 43,71 Eur (keturiasdešimt tris eurus 71 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.