- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2S-163-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01604-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- J. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6828-1166/2022 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Aistė Mikulėnienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. spalio 10 d. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolės Aistės Mikulėnienės 2022 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą Nr. S-22-104-39791 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos antstolių rūmams pateikė prašymą dėl piniginės prievolės išieškojimo iš skolininkės B. Š. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-419-02/2002. Vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui jau buvo pateikęs tris kartus, kartu su vykdomuoju raštu antstolei pateikė ir Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P-660-01/2002, kuria iš skolininkės B. Š. pareiškėjo J. V. naudai nutaryta išieškoti 50 Lt administravimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi J. V. skundą atmetė bei netenkino antstolės A. Mikulėnienės prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjui J. V..
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2001 m. balandžio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-419-02/2002 išdavė vykdomąjį raštą pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimą, kuriuo iš skolininkės B. Š. pareiškėjo naudai priteista 700 Lt paskolos, 1 288 Lt delspinigių bei 99,40 Lt žyminio mokesčio (toliau – Vykdomasis raštas). Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P-660-01/2002 (toliau – Nutartis) iš skolininkės B. Š. išieškotojo J. V. naudai priteisė ir 50 Lt administravimo išlaidų, kurias šis sumokėjo vykdymui paduodamas Vykdomąjį raštą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos antstolių rūmams pateikė prašymą, kuriuo prašė pradėti išieškojimo vykdymą pagal Vykdomąjį raštą ir Nutartį. Kartu su prašymu pateikė minėtus dokumentus. Prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo antstolės Aistės Mikulėnienės kontoroje gautas 2022 m. rugsėjo 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė Aistė Mikulėnienė 2022 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu „Atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-104-39791“ atsisakė priimti vykdyti Vykdomąjį raštą ir Nutartį bei grąžino juos pareiškėjui be tolimesnio vykdymo. Atsisakymą priimti vykdyti minėtus dokumentus antstolė motyvavo tuo, kad prie kiekvieno vykdomojo dokumento turi būti pateiktas atskiras prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo, o vienoje vykdomojoje byloje nėra vykdomi keli vykdomieji dokumentai. Be to, antstolė pažymėjo, kad Vykdomajame rašte yra antstolio žyma, kad 30,41 Eur išlaidos yra išieškotos ir grąžintos J. V., pastebėjo,kad Nutartis nėra vykdomasis dokumentas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu skundžia antstolės A. Mikulėnienės patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta priimti vykdyti Vykdomąjį raštą ir Nutartį, iš esmės remdamasis vienu argumentu, t. y. tuo, kad Nutartis dar nėra įvykdyta, todėl (kaip galima spręsti iš skundo turinio), antstolė nepagrįstai nepriėmė minėtų dokumentų vykdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, be kita ko, nustato, kad nutartis yra vykdytinas dokumentas, kurios vykdymo taisykles nustato CPK VI dalies nuostatos. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdomasis dokumentas, be kita ko, yra vykdomasis raštas, išduotas teismo nutarties pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).
Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus (nagrinėjamu atveju – nutarčiai), išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotąja pašto siunta. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje (CPK 646 straipsnio 4 dalis). Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 646 straipsnio 6 dalis).
Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo antstolei pateikta Nutartis pati savaime nėra vykdomasis dokumentas, todėl antstolė pagrįstai atsisakė priimti ją vykdyti, aiškiai nurodydama grąžinimo priežastis. Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad pareiškėjas, norėdamas inicijuoti vykdymo procesą pagal Nutartį, turi kreiptis į teismą su prašymu Nutarties pagrindu išduoti vykdomąjį raštą. Skundo nagrinėjimo dalykas nėra fakto ar Nutartimi priteistos administravimo išlaidos buvo išieškotos, nustatymas, nes antstolė atsisakė vykdyti dokumentą ne dėl to, kad jis yra įvykdytas, todėl teismas dėl Nutarties ir Vykdomojo rašto kitoje pusėje esančių antstolio Leono Jankausko 2022 m. sausio 5 d. žymų apie Nutarties ir Vykdomojo rašto grąžinimą bei 30,41 Eur bylos vykdymo išlaidų išieškojimą nepasisakė.
Nors vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), tačiau vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą.
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju antstolė atsisakė priimti Vykdomąjį raštą vykdyti motyvuodama tuo, kad prie kiekvieno vykdomojo dokumento turi būti pateiktas atskiras prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo. Teismas sutinka su antstolės pozicija, kad pareiškėjas, norėdamas pateikti vykdyti Vykdomąjį raštą, turėjo antstolei pateikti atskirus prašymus tiek dėl Vykdomojo rašto, tiek dėl Nutarties vykdymo. Antstolė pagrįstai pažymėjo, kad vienoje vykdomojoje byloje nėra vykdomi keli vykdomieji dokumentai, vienoje vykdomojoje byloje gali būti vykdomas tik vienas vykdomasis dokumentas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai atsisakė priimti vykdyti Vykdomąjį raštą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pripažino skundžiamą antstolės Aistės Mikulėnienės 2022 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-104-39791 teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį ir nurodyti antstolei A. Mikulėnienei tęsti priverstinį prievolės pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-419-02/2002 ir 2002 m. gegužės 31 d. nutartį Nr. P-660-01/2002 išieškojimo vykdymą iš skolininkės B. Š. išieškotojo J. V. naudai. Atskirojo skundo argumentai:
antstolė patvarkyme Nr. S-22-104-39791 prieštaringai bei netinkamai nurodė, kad pateikta 2002 m. gegužės 31 d. nutartis Nr. P-660-01/2002 nėra vykdomasis dokumentas, kaip analogiškai ir skundžiamoje 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje nustatė teismas.
pareiškėjas šią Nutartį Lietuvos antstolių rūmams pateikė vykdyti kartu su Vykdomuoju raštu, kas buvo vienoje vykdomojoje byloje abiejų vykdomųjų dokumentų kartu vykdoma ir antstolio L. Jankausko galiojant ir tiems patiems įstatymams.
nutartimi yra priteistos iš skolininkės B. Š. 50,00 Lt/14,48 Eur administravimo išlaidos, kurias jis turėjo, kaip nurodė ir teismo antstolis V. O., pateikdamas Teismo antstolių kontorai priverstinam vykdymui vykdomąjį raštą Nr. 2-419-02/2002. Šios administravimo išlaidos yra išieškotojo sumokėtos teismo antstoliui V. O. ir jos nebuvo šio antstolio išieškotos iš skolininkės. Todėl antstolis V. O. ir pateikė prašymą Visagino miesto apylinkės teismui dėl šių, kaip administravimo išlaidų/vykdymo išlaidų iš skolininkės B. Š. priteisimo išieškotojo naudai. Antstolė A. Mikulėnienė pagal įstatymą, vykdydama priverstinį prievolės pagal Vykdomąjį raštą išieškojimą iš skolininkės B. Š., dabar privalo sugrąžinti išieškotojo turėtas 50,00 Lt/14,48 Eur vykdymo išlaidas atgal (2002 m. gegužės 31 d. nutartis Nr. P-660-01/2002).
skundžiamoje 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjo antstolei pateikta Nutartis pati savaime nėra vykdomasis dokumentas, todėl antstolė pagrįstai atsisakė priimti ją vykdyti. Apeliantas pateikia ir rašytinį įrodymą, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 31 d. nutartis (teikimo Nr. P-660-01/2002) yra vykdomasis dokumentas bei kad abu dokumentai buvo antstolio L. Jankausko vykdomi vienoje vykdomojoje byloje. Tas yra nustatyta Utenos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-1214-1005/2022 2022 m. kovo 28 d. nutartyje, kuriai Utenos apylinkės teismas civilinės bylos Nr. e2YT-6828-1166/2022 skundžiama 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis neturėtų prieštarauti, o būtent, – „Panaikinti antstolio L. Jankausko 2022-01-21 patvarkymą Nr. S-190427 bei įpareigoti tinkamai įforminti šių vykdomųjų dokumentų grąžinimą J. V.: Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 31 d. nutartis (teikimo Nr. P-660-01/2002) ir 2002 m. gegužės 31 d. nutartis (civilinės bylos Nr. P-35-02/2002).“ Mokestinio patikrinimo metu asmens pirmiau išsakyta informacija yra laikoma labiau tikėtina, negu vėliau pakartotinai nurodyta jau prieštaringa.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. k. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos A. T. 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
A. J. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus - Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-1214-1005/2022.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas yra perteklinis, nes nurodyta nutartis buvo pateikta su skundu dėl antstolio veiksmų, be to teismas turi galimybę naudotis ir gauti duomenis iš teismų informacinės sistemos, todėl pateikti rašytiniai įrodymai nepriimami ir grąžinami ją padavusiam asmeniui.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolei pateikta Nutartis pati savaime nėra vykdomasis dokumentas, todėl antstolė pagrįstai atsisakė priimti ją vykdyti ir, kad norėdamas pateikti vykdyti Vykdomąjį raštą, turėjo antstolei pateikti atskirus prašymus tiek dėl Vykdomojo rašto, tiek dėl Nutarties vykdymo.
Nustatyta, kad apeliantas pateikė antstolei A. Mikulėnienei vykdomąjį raštą Nr. 2-419-02/2002 ir 2002 m. gegužės 31 d. nutartį Nr. P-660-01/2002 dėl priverstinio skolos išieškojimo, antstolė 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-104-39791,kuriuo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Jame nurodė, kad atsisako priimti 2002 m. balandžio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-419-02/2002 ir 2002 m. gegužės 31 d. nutartį Nr. P-660-01/2002 vykdyti, kadangi prie kiekvieno vykdomojo dokumento turi būti pateiktas atskiras prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo. Vienoje vykdomojoje byloje yra vykdomas vienas vykdomasis dokumentas. Be to, vykdomajame rašte yra antstolio L. Jankausko žyma, kad 30,41 Eur išlaidos yra išieškotos ir grąžintos išieškotojui J. V.. 2002 m. gegužės 31 d. nutartis Nr. P-660-01/2002 nėra vykdomasis dokumentas. Apeliantas dėl 2022 m. rugsėjo 29 d. patvarkymo 2022 m. spalio 10 d. pateikė skundą. Antstolė 2022 m. spalio 18 d. patvarkymu atsisakė jį tenkinti ir perdavė teismui.
CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra teismo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Vykdomasis raštas išieškotojui išduodamas CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. vykdytinam spendimui įsiteisėjus ir išieškotojui pateikus prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą.
Sprendimų vykdymo instrukcijos II skyriaus „Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka“ 4 punkte reglamentuota CPK 650 straipsnio 3 dalies taikymo tvarka. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, kartu pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, norint pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolių kontorai, turi būti pateikti šie dokumentai: vykdomasis dokumentas (originalas), pasirašytas prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdomosios bylos administracinių išlaidų apmokėjimo kvitas. Jeigu išieškotojas elektroninį vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia pakartotinai, kartu su Instrukcijos 5 punkte nurodytu prašymu išieškotojas privalo pateikti antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo jam buvo grąžintas elektroninis vykdomasis dokumentas.
CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliantas pakartotinai pateikė antstolei Vykdomąjį raštą ir Nutartį vienu prašymu prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą pagal abu pateiktus dokumentus. Vykdomasis raštas – tai vykdomasis dokumentas, kuris išduodamas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties pagrindu. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Kadangi apeliantas pateikė antstolei tik Nutartį, kuri savaime nėra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, o ne nutarties pagrindu išduotą vykdomajį dokumentą, antstolė pagrįstai atsisakė jį priimti ir vykdyti. Pagal esamą teisinį reglamentavimą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, pateikdamas antstolei du dokumentus, turėjo pateikti du prašymus. Apeliantas vienu prašymu prašė pradėti vykdymą pagal Vykdomąjį raštą ir pagal Nutartį, kadangi pagal vieną vykdomajį dokumentą užvedama viena vykdomoji byla, antstolė negalėjo pateiktų vykdomųjų dokumentų vertinti atskirai ir pradėti vykdymo veiksmus pagal prašymo dalį. Sykiu pripažįstama, jog toks trūkumas (vieno, o ne dviejų prašymų pateikimas),jeigu nebūtų kitų kliūčių (šiuo atveju ja yra aplinkybė ,kad teismo nutartis pati savaime nėra vykdomuoju dokumentu),gali būti nesudėtingai ištaisomas ir, esant aiškiai išreikštai išieškotojo valiai dėl vykdymo veiksmų pradėjimo, pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip esminė kliūtis vykdymo veiksmas pradėti.
Iš apelianto pateiktos 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1214-1005/2022 turinio matyti, kad teismas įpareigojo antstolį tinkamai įforminti vykdomųjų dokumentų Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 31 d. nutarties (teikimo Nr. P-660-01/2002) ir 2002 m. gegužės 31 d. nutarties (civilinės bylos Nr. P-35- 02/2002) grąžinimą. Antstolis procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 31 d. ir 2002 m. gegužės 31 d. nutartis grąžino be lydraščio, kadangi šias nutartis J. V. buvo pateikęs į vykdomąją bylą, kurioje buvo vykdomas kitas vykdomasis dokumentas. Tai, kad antstolis L. Jankauskas buvo priėmęs Nutartį ir kitus apelianto pateiktus dokumentus, o teismas nutartimi įpareigojo nurodytus dokumentus grąžinti išieškotojui (apeliantui) su lydraščiu, savaime nereiškia, kad priverstiniai vykdymo veiksmai buvo pradėti teisėtai, be to, iš antstolio paaiškinimų, negalima vienareikšmiškai teigti, kad apskritai Nutartis buvo vykdoma. Be to, nagrinėjamoje byloje vertinamas antstolės Aistės Mikulėnienės patvarkymo teisėtumas, apelianto argumentai, kad anksčiau antstoliui nereikėjo pateikti vykdomojo rašto, nėra susiję su skunde dėstomais reikalavimais arba jais yra pasisakoma dėl anksčiau atliekamų vykdymo veiksmų, kurie šioje byloje nėra ginčijami, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.