Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-413-790/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Data: 2025-11-06
Bylos Nr.: e2A-413-790/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00043-2025-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: N. A., A. S., Ž. J.

Kategorijos

2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-413-790/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00043-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kaukšt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kaukšt“ ieškinį atsakovams N. A., A. S. ir Ž. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Kaukšt“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų N. A., A. S. ir Ž. J. solidariai 322 479 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kaukšt“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Revertus“. Šia nutartimi teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties įsiteisėjimo dienos balanso duomenis, visus bendrovės dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus. Visi bendrovės dokumentai ir turtas privalėjo būti perduoti ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 28 d.

3. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. bendrovės vadovas buvo atsakovas Ž. J., nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. spalio 12 d. – A. S., o nuo 2022 m. spalio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo – N. A..

4. Atsižvelgusi į tai, kad iki 2022 m. spalio 13 d. bendrovei vadovavo dar du vadovai, nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 11 d. Ž. J.ir A. S. išsiųstais prašymais prašė pateikti priėmimo–perdavimo aktus ar kitus dokumentus, kurių pagrindu bendrovės dokumentai ir turtas buvo perduoti naujam direktoriui ar nurodyti aplinkybes, kurių pagrindu minėti dokumentai negalėjo būti pateikti. Nei Ž. J., nei A. S. nemokumo administratorei nepateikė informacijos ir dokumentų, galinčių pagrįsti, kad jie įvykdė pareigas perduoti bendrovės turtą ir dokumentus jų įgaliojimų pabaigos dieną.

5. Ieškovės vertinimu, egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, nes atsakovas Ž. J. neįvykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka perduoti bendrovės dokumentus ir turtą naujajam vadovui A. S., o atsakovas A. S. nesiėmė aktyvių veiksmų perimti bendrovei priklausantį turtą ir dokumentus iš Ž. J. ir pats, pasibaigus įgaliojimams, neperdavė turto ir dokumentų naujam vadovui N. A.. Pastarasis iškėlus bendrovei bankroto bylą neperdavė dokumentų nemokumo administratorei ir tokiais veiksmais prisidėjo prie bendrovės turto ir dokumentų neišsaugojimo.

6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai, būdami bendrovės vadovais, ne tik neišsaugojo turto ir dokumentų, bet ignoravo itin sudėtingą bendrovės finansinę padėtį, nes jos finansinė padėtis buvo bloga jau 2021 m. pabaigoje.

7. Atsakovams neperdavus bendrovės dokumentų ir turto, jos kreditoriai patyrė nuostolius, kuriuos sudaro paskutiniame Juridinių asmenų registrui teiktame bendrovės balanse apskaityto 322 479 Eur turto vertės praradimas. Būtent tokio dydžio suma galėjo būti dengiami bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau, atsakovams neperdavus bendrovės dokumentų ir turto, buvo eliminuota kreditorių galimybė patenkinti bent dalį jų reikalavimų ir dėl to bendrovė bei jos kreditoriai patyrė nuostolių.

8. Ieškovės įsitikinimu, tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Jeigu bendrovės vadovai būtų užtikrinę skaidrų, tinkamą dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratorei, bendrovės kreditoriai nebūtų patyrę nuostolių, nes realizavus paskutiniame balanse apskaitytą 322 479 Eur vertės turtą būtų padengti kreditorių reikalavimai. Atsižvelgusi į tai, ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 322 479 Eur žalos atlyginimą solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo N. A. ieškovei LUAB „Kaukšt“ 52 963 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis ieškovė įregistruota 2021 m. sausio 28 d., nuo ieškovės įregistravimo iki 2022 m. birželio 1 d. ieškovės vadovas buvo atsakovas N. A.. Nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. ieškovės vadovas buvo atsakovas Ž. J., nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. spalio 12 d. – atsakovas A. S., o nuo 2022 m. spalio 13 d. iki nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – vėl atsakovas N. A.. Atsakovas N. A. nuo 2022 m. lapkričio 16 d. yra vienintelis ieškovės akcininkas.

4. Teismas nustatė, kad vienintelė ieškovės finansinė atskaitomybė yra Juridinių asmenų registrui pateikta 2021 m. finansinė atskaitomybė. 2021 m. ieškovės balanse nurodyta, kad 2021 m. pabaigoje ieškovė turėjo 322 479 Eur vertės turtą.

5. Iš Juridinių asmenų registrui pateiktos 2021 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir metinių finansinių atskaitomybių teikimo formos teismas nustatė, kad bendrovės 2021 m. balansą, 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2021 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą pasirašė atsakovas N. A.. Metinių finansinių ataskaitų teikimo formoje nurodyta, kad 2021 m. finansinė atskaitomybė sudaryta 2022 m. kovo 31 d., o patvirtinta 2022 m. balandžio 30 d. Teismas pažymėjo, kad nurodytu laikotarpiu bendrovės vadovu buvo atsakovas N. A..

6. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas N. A. pasirašė 2021 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir pateikė juos Juridinių asmenų registrui, leidžia teigti, jog atsakovas N. A. disponavo bendrovės dokumentais, kurių pagrindu buvo sudaryta 2021 m. bendrovės finansinė atskaitomybė, ir 2021 m. balanse nurodytu jos turtu.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrovės vadovo pareigas pradėjus eiti atsakovui Ž. J., vėliau atsakovui A. S., atsakovas N. A. pagal perdavimo–priėmimo aktą perdavė atsakovui Ž. J. ar atsakovui A. S. bendrovės turtą ir dokumentus. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas N. A., nuo 2022 m. spalio 13 d. vėl pradėjęs eiti bendrovės vadovo pareigas ir ėjęs jas iki 2024 m. gegužės 13 d., būtų reiškęs reikalavimus atsakovui Ž. J. ar atsakovui A. S. dėl šių atsakovų žinioje esančio bendrovės turto ar dokumentų neperdavimo.

8. Teismo vertinimu, šios aplinkybės ir trumpi atsakovų Ž. J. (apie 3 mėn.) bei A. S. (apie 1 mėn.) vadovavimo bendrovei laikotarpiai tarp žymiai ilgesnių atsakovo N. A. vadovavimo laikotarpių leidžia teigti, kad formalizuotas bendrovės turto ir dokumentų perdavimas atsakovams Ž. J. ir A. S. neįvyko bei atsakovas N. A., 2022 m. spalio 13 d. vėl pradėjęs eiti bendrovės vadovo pareigas, disponavo jos turtu ir dokumentais.

9. Teismas nurodė, kad šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi bauda už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą buvo skirta būtent atsakovui N. A., o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pripažinus bendrovės bankrotą tyčiniu, atsakingu asmeniu pripažintas atsakovas N. A., kuris, neišsaugojęs ir neperdavęs bendrovės nemokumo administratorei jos dokumentų ir turto, netinkamai, aplaidžiai ir galimai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

10. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas įvertino, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovų Ž. J. ir A. S. veiksmų neišsaugojus bendrovės turto ir dokumentų. Atitinkamai, nėra pagrindo šiems atsakovams taikyti civilinę atsakomybę.

11. Spręsdamas dėl bendrovei padarytos žalos dydžio teismas nurodė, kad vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas bendrovei padarytos 322 479 Eur žalos faktas ir dydis yra 2021 m. bendrovės balansas. Tačiau, teismo vertinimu, balansas, sudarytas prieš daugiau kaip dvejus metus iki bendrovės veiklos pabaigos, nėra pakankamas įrodymas pagrįsti padarytos žalos dydį, nes per šį laikotarpį galėjo atsirasti aplinkybių, nepriskirtinų vadovo neteisėtiems veiksmams, nulėmusių bendrovės turto vertės pokytį.

12. Teismas nurodė, kad pagal 2021 m. bendrovės balansą 322 479 Eur turtą sudarė: 1) 80 483 Eur ilgalaikis turtas (52 963 Eur materialusis ir 27 520 Eur finansinis turtas); 2) 158 097 Eur trumpalaikis turtas (131 404 Eur atsargos ir 26 693 Eur per metus gautinos sumos); 3) 83 899 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. 2021 m. aiškinamajame rašte nėra detalizuota, kas sudaro ilgalaikį materialųjį ir finansinį turtą. 2021 m. aiškinamajame rašte nurodyta, kad 131 404 Eur atsargas sudaro 10 579 Eur išankstiniai apmokėjimai ir 120 825 Eur atsargos; 26 693 Eur per metus gautinos sumos susideda iš 12 978 Eur pirkėjų skolų ir 13 715 Eur pinigų sąskaitoje ir kasoje. 2021 m. aiškinamajame rašte nurodyta, kad ateinančių laikotarpių sąnaudų vertė yra 2 831 Eur, o sukauptų pajamų vertė – 81 068 Eur.

13. Atsižvelgęs į ilgalaikio finansinio turto, ateinančių laikotarpių sąnaudų, sukauptų pajamų ir atsargų apibrėžimus, įtvirtintus 2-ajame verslo apskaitos standarte „Balansas“, patvirtintame Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41 (toliau – Verslo apskaitos standartas), teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog 2021 m. bendrovės balanse apskaitytas 27 520 Eur ilgalaikis finansinis turtas, 81 068 Eur sukauptos pajamos, 2 831 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir atsargos, 2024 m. gegužės 13 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis bendrovei iškelti bankroto bylą, galėjo būti perduotos nemokumo administratorei kaip materialusis turtas piniginių lėšų pavidalu ar visos šios sumos galėjo būti realiai gautos (išieškotos) bendrovės bankroto procese, jei nemokumo administratorei būtų perduoti bendrovės dokumentai.

14. Teismas nurodė, kad debitoriniai įsiskolinimai nelaikomi realiu bendrovės turtu, kadangi nėra žinomos skolų susigrąžinimo galimybės, skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas. Be to, bendrovei veikiant dar daugiau kaip dvejus metus, nėra pagrindo teigti, kad debitoriniai įsiskolinimai per šį laikotarpį nepakito. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė nenurodė, jog rinko duomenis iš Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sistemos apie ieškovės išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras ir ėmėsi visų galimų priemonių bendrovės skolininkams nustatyti bei skoloms išieškoti. Be to, 2021 m. balanse nurodytos per vienerius metus gautinos 26 293 Eur sumos dydį sudaro ir pinigai sąskaitoje bei kasoje, kuri nėra objektyviai didelė ir, teismo įsitikinimu, per daugiau kaip dvejus metus galėjo būti panaudota kasdienėje bendrovės veikloje.

15. Dėl išdėstytų argumentų teismas konstatavo, kad 2021 m. balanse apskaityto 27 520 Eur ilgalaikio finansinio turto, 81 068 Eur sukauptų pajamų, 2 831 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudų, 12 978 Eur pirkėjų skolų, 10 579 Eur išankstinių apmokėjimų, 120 825 Eur atsargų ir 13 715 Eur pinigų kasoje ir sąskaitoje nėra pagrindo pripažinti žala, padaryta bendrovei dėl bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo nemokumo administratorei.

16. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas bendrovei padaryta žala pripažinti 2021 m. balanse apskaityto 52 963 Eur ilgalaikio materialaus turto neperdavimą nemokumo administratorei, nes ilgalaikio turto vertė greitai nemažėja, ir, nesant byloje kitų įrodymų, šis turtas per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo galėjo išlaikyti 2021 m. balanse nurodytą vertę ir būti perduotas nemokumo administratorei. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo N. A. ieškovei priteisė 52 963 Eur žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

1. Apeliaciniame skunde ieškovė LUAB „Kaukšt“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai, remdamasis tik prielaidomis, sumažino ieškovei priteistinų nuostolių dydį ir civilinę atsakomybę taikė tik vienam iš atsakovų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad už įmonės dokumentus ir turtą materialiai atsakingas yra įmonės vadovas, todėl dokumentų ir turto praradimo atveju turi už tai atsakyti. Tuo atveju, jeigu materialiai atsakingi asmenys keičiasi, turi būti pasirašomi priėmimo–perdavimo aktai, kuriuose perduodantis asmuo pasirašo, kad dokumentus ir turtą perdavė, o priimantysis pasirašo, jog priėmė. Tai reiškia, kad atsakovas Ž. J. turi įrodyti, jog perdavė bendrovės dokumentus naujam vadovui atsakovui A. S., o atsakovas A. S. turi įrodyti, kad perdavė bendrovės dokumentus naujam vadovui atsakovui N. A.. Nagrinėjamu atveju nėra jokių dokumentų ar aktų, kurie patvirtintų, kad turto ir dokumentų perdavimas įvyko. Šią aplinkybę iš esmės pripažino ir teismas. Tačiau byloje yra įrodymai, patvirtinantys ieškovės aktyvius veiksmus, siekiant tokių įrodymų gavimo iš atsakovų.

1.2. Teismo išvada, kad formalizuotas bendrovės turto ir dokumentų perdavimas atsakovams Ž. J. ir A. S. neįvyko, nes jie vadovavo bendrovei trumpus laikotarpius, yra paremta prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.

1.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog bauda už dokumentų ir turto neperdavimą buvo paskirta tik N. A. ir jis yra pripažintas kaltu bendrovės bankrotą pripažinus tyčiniu, eliminuoja kitų buvusių vadovų Ž. J. ir A. S. pareigas tinkamai perduoti bendrovės dokumentus ir turtą keičiantis vadovams. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) imperatyviai reglamentuota, kad bauda už dokumentų neperdavimą gali būti skirta tik paskutiniam įmonės buvusiam vadovui. JANĮ nenumato baudos skyrimo ankstesniems įmonės vadovams. Kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, kad keičiantis bendrovės vadovams buvo atliktas jos dokumentų ir turto perdavimas – sudaryti ir pasirašyti priėmimo–perdavimo aktai, daroma išvada, jog visi atsakovai yra tiesiogiai atsakingi už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą bei galimą neišsaugojimą. Teismas, taikydamas atsakomybę vienam iš vadovų, padarė nepagrįstas išvadas.

1.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad balansas, sudarytas prieš dvejus metus, negali būti įrodymu žalos dydžiui nustatyti. Už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas. Atsakovai, būdami atsakingi už bendrovės veiklos ir apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus. Dėl atsakovų veiksmų neįmanoma nustatyti bendrovės ūkinės–finansinės veiklos nuo 2021 m. iki bankroto bylos iškėlimo, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kadangi atsakovai nepateikė duomenų apie bendrovės veiklą, ieškovė pagrįstai remiasi 2021 m. balanso duomenimis.

1.5. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei padarytos žalos dydį. Kadangi ieškovei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, tikslus kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, nemokumo administratorė neturėjo galimybių tinkamai informuoti ieškovės kreditorių apie bankroto bylą, todėl ne visi kreditoriai yra pateikę reikalavimus. Vien tik patvirtintų kreditorių reikalavimų suma negali būti neginčijamas įrodymas, paneigiantis balanse nurodytų įsipareigojimų dydį.

1.6. Teismas iš esmės perkėlė pareigą įrodyti turto, atsargų ir pajamų išlikimą ieškovei, nors būtent atsakovai privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius turto sumažėjimą. Jei tokių įrodymų nėra, tai reiškia, kad pateiktame balanse atsispindi tiksli informacija.

1.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad debitoriniai įsiskolinimai neįskaitomi į bendrovės turimą turtą. Priešingai, debitoriniai įsiskolinimai yra įmonės turtas. Debitorinių įsiskolinimų vertė gali būti mažinama tik tuo atveju, jei yra pateikiami konkretūs įrodymai, patvirtinantys, kad nėra galimybės jų susigrąžinti. Į bylą tokie įrodymai nebuvo pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

3. Ieškovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2021 m. sausio 28 d. Nuo ieškovės įregistravimo iki 2022 m. birželio 1 d. ieškovės vadovas buvo atsakovas N. A., nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. – atsakovas Ž. J., nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. spalio 12 d. – atsakovas A. S., o nuo 2022 m. spalio 13 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo – vėl atsakovas N. A.. Be to, atsakovas N. A. nuo 2022 m. lapkričio 16 d. yra vienintelis ieškovės akcininkas.

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1723-794/2024 iškėlė bankroto bylą UAB „Kaukšt“ ir nemokumo administratorei paskyrė UAB „Revertus“. Nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. gegužės 13 d.

5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi įpareigojo bendrovės valdymo organus (šiuo atveju atsakovą N. A.) per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorei perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienos duomenimis.

6. Nemokumo administratorė 2024 m. liepos 31 d. priėmė įsakymą dėl dokumentų ir turto perdavimo, kuriame nurodė, kokius dokumentus ir per kokį terminą įgaliojimų netekęs paskutinis bendrovės direktorius N. A. privalo perduoti nemokumo administratorei. Tačiau atsakovas N. A. nei turto, nei dokumentų nemokumo administratorei neperdavė.

7. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi bendrovės vadovui N. A. už įpareigojimo perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymą paskirta 500 Eur bauda, tačiau turtas ir dokumentai iki šiol nėra perduoti.

8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1845-794/2025 pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu ir atsakovą N. A. pripažino atsakingu asmeniu. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutarties 23 punkte konstatavo, kad LUAB „Kaukšt“ vadovas (N. A.) sąmoningai blogai vykdė pareigas, susijusias su įmonės valdymu, t. y. kelis metus iš eilės Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinių finansinių ataskaitų, laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto ir juridinio asmens buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai ar aplaidžiai.

9. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama solidariai priteisti iš buvusių bendrovės vadovų žalą, kurią sudaro 2021 m. pabaigoje ieškovės balanse užfiksuota turto vertė (322 479 Eur), nes, jos teigimu, visi trys skirtingais laikotarpiais bendrovei vadovavę atsakovai neįvykdė pareigos saugoti turtą ir dokumentus, todėl yra kartu atsakingi už bendrovės turto ir dokumentų neišsaugojimą bei neperdavimą nemokumo administratorei. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nustatė, kad bendrovės turto ir dokumentų perdavimas atsakovams Ž. J. ir A. S. neįvyko, o bendrovės turtu ir dokumentais disponavo atsakovas N. A.. Teismas, vertindamas vienintelį įrodymą, kuriuo grindžiamas bendrovei padarytos 322 479 Eur žalos faktas ir dydis, t. y. 2021 m. bendrovės balansą, konstatavo, kad jis sudarytas prieš daugiau kaip dvejus metus iki bendrovės veiklos pabaigos ir nėra pakankamas įrodymas pagrįsti padarytos žalos dydį, nes per šį laikotarpį galėjo atsirasti aplinkybių, nepriskirtinų vadovo neteisėtiems veiksmams, nulėmusių bendrovės turto vertės pokytį. Teismo manymu, 2021 m. balanse apskaityto 27 520 Eur ilgalaikio finansinio turto, 81 068 Eur sukauptų pajamų, 2 831 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudų, 12 978 Eur pirkėjų skolų, 10 579 Eur išankstinių apmokėjimų, 120 825 Eur atsargų ir 13 715 Eur pinigų nėra pagrindo pripažinti žala, tačiau yra pagrindas bendrovei padaryta žala pripažinti 2021 m. balanse apskaityto 52 963 Eur ilgalaikio materialaus turto neperdavimą nemokumo administratorei, nes ilgalaikio turto vertė greitai nemažėja.

10. Ieškovė, nesutikdama su apskųstu teismo sprendimu, teigia, kad išvadą, jog bendrovės turto ir dokumentų perdavimas atsakovams Ž. J. ir A. S. neįvyko, teismas padarė remdamasis prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Be to, kadangi atsakovai nepateikė duomenų apie bendrovės ūkinę veiklą, ieškovė pagrįstai remiasi 2021 m. balanso duomenimis. Ieškovės teigimu, teismas jai nepagrįstai perkėlė pareigą įrodyti turto, atsargų ir pajamų išlikimą.

Dėl atsakovų Ž. J. ir A. S. civilinės atsakomybės sąlygų

11. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

12. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Bendrovės valdymo organų ar jų narių veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti ne tik fiduciarinių pareigų bendrovei, nurodytų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimu, bet ir įstatymuose įtvirtintų imperatyvių pareigų nevykdymu.

13. Ypač svarbios imperatyvios pareigos bendrovės valdymo organams yra nustatytos, kai bendrovė tampa nemoki. JANĮ 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad iškėlus bankroto bylą įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo per teismo nustatytą terminą perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

14. Nagrinėjamu atveju bendrovei iškėlus bankroto bylą (2024 m. gegužės 13 d.) jos vadovu buvo atsakovas N. A.. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1723-794/2024 įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorei perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienos duomenimis, tačiau atsakovas, tuo metu ėjęs bendrovės vadovo pareigas N. A., nei turto, nei dokumentų nemokumo administratorei neperdavė, dėl to Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi jam buvo paskirta bauda. Šios pareigos pažeidimas konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1845-794/2025, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, 22–23 punktuose. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti neteisėti atsakovo N. A. veiksmai, jam neįvykdžius imperatyvios pareigos, įtvirtintos JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje, reikalaujančios perduoti nemokumo administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtą.

15. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su apskųstu teismo sprendimu atmesti ieškinį kitų atsakovų Ž. J. ir A. S. atžvilgiu. Ieškovės tvirtinimu, šie atsakovai atsakingi už dokumentų ir turto neperdavimą, nes jie nepateikė įrodymų, jog keičiantis vadovams buvo atliktas bendrovės dokumentų ir turto perdavimas. Ieškovės manymu, teismas išvadą, kad bendrovės turto ir dokumentų perdavimas atsakovams Ž. J. ir A. S. neįvyko, padarė remdamasis prielaidomis.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tik bankroto bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui įstatyme yra nustatyta pareiga perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui. Visgi kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Tais atvejais, kai paskutiniam vadovui turtas ir dokumentai nebuvo perduoti ankstesnių vadovų, ankstesniems įmonės vadovams gali kilti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą naujam vadovui bendrais pagrindais (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 66 punktas).

17. Teisėjų kolegija sutinka su apskųsto teismo sprendimo išvadomis, kad atsakovų Ž. J. ir A. S. neteisėti veiksmai dėl dokumentų ir turto neperdavimo byloje nebuvo įrodyti. Nors ieškovė tvirtina, kad šie atsakovai nepateikė įrodymų, jog keičiantis vadovams jie atliko bendrovės dokumentų ir turto perdavimą, tačiau tokią pareigą šie atsakovai būtų turėję, jeigu jiems patiems pradėjus eiti vadovų pareigas ankstesnis ieškovės vadovas N. A. faktiškai būtų perdavęs bendrovės turtą ir dokumentus. Ieškovė ieškinyje (26 punktas) nurodė teisinį reglamentavimą, pagal kurį būtent buvusiam vadovui tenka pareiga perduoti įmonės dokumentus ir turtą naujai paskirtam vadovui. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikrą turtą perdavė, tenka būtent tam asmeniui, kuris turėjo organizuoti turto perdavimą (apeliacinio skundo 11 punktas). Toks ieškovės teiginys iš esmės yra pagrįstas kasacinio teismo praktika – joje nurodoma, kad būtent buvusiam vadovui kyla pareiga įrodyti, jog jis perdavė dokumentus ir turtą atsistatydinimo iš pareigų momentu naujai paskirtam vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 64 punktas).

18. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės turto ir dokumentų faktinis perdavimas atsakovams Ž. J. ir A. S. neįvyko. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuo bendrovės įregistravimo jos vadovu buvo atsakovas N. A.. Teismas iš 2021 m. finansinių ataskaitų teikimo formos teisingai nustatė, kad atsakovas N. A. 2022 m. balandžio 30 d. patvirtino bendrovės 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, o tai reiškia, jog jis tuo metu (2022 m. balandžio 30 d.) disponavo tiek bendrovės turtu, tiek buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovai Ž. J. ir A. S. bendrovės vadovais buvo tik trumpus laikotarpius (atitinkamai, nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. spalio 12 d.), po kurių bendrovės vadovu vėl tapo atsakovas N. A.. Pastarasis dar buvo ir vienintelis ieškovės akcininkas (žr. šios teismo nutarties 27 punktą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad duomenų, jog ieškovės vadovo pareigas pradėjus eiti Ž. J., o vėliau A. S., atsakovas N. A. pagal perdavimo–priėmimo aktą perdavė bendrovės turtą ir dokumentus šiems asmenims, nėra. Byloje neginčijama ta aplinkybė, kad bendrovės vadovu vėl tapus atsakovui N. A. pastarasis, kaip paskutinysis bendrovės vadovas, bendrovei iškėlus bankroto bylą disponavo bendrovės dokumentais ir turtu, tačiau jo neperdavė nemokumo administratorei. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog bendrovės turto ir dokumentų perdavimas atsakovams Ž. J. ir A. S. neįvyko, padarė remdamasis prielaidomis.

19. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovams Ž. J. ir A. S. pradėjus eiti vadovų pareigas bendrovės turtas ir dokumentai faktiškai jiems buvo perduoti, šie atsakovai negali būti atsakingi už tai, jog iškėlus bankroto bylą bendrovės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratorei bei tuo padaryta žala bendrovei. Būtent paskutinysis bendrovės vadovas (atsakovas N. A.), o ne atsakovai Ž. J. ir A. S., disponavo bendrovės dokumentais ir turtu iškėlus bankroto bylą.

20. Ieškovė reikalavimus atsakovų Ž. J. ir A. S. atžvilgiu grindė ir tuo, kad šie atsakovai, siekdami tinkamai vykdyti savo, kaip bendrovės vadovų, pareigas, turėjo imtis aktyvių veiksmų perimti bendrovės turtą ir dokumentus iš buvusio vadovo (ieškinio 27–28 punktai). Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad naujai paskirtas bendrovės vadovas, kuriam įstatymai nustato įgaliojimus organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir jos tikslų įgyvendinimą, bendrovės vardu sudaryti sandorius, užtikrinti bendrovės veiklos teisėtumą ir kt. (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7–8, 10, 12 dalys), veikdamas atidžiai ir rūpestingai, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdamas perimti bendrovės turtą ir dokumentus iš buvusio vadovo, jei pastarasis turto ir dokumentų neperduoda. Todėl šiuo aspektu gali būti pripažinti neteisėti (nepakankamai atidūs, nerūpestingi) atsakovų Ž. J. ir A. S. veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime neatsižvelgė.

21. Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė byloje nepagrindė, jog atsakovų Ž. J. ir A. S. neveikimas, jiems nesiėmus aktyvių veiksmų siekiant perimti bendrovės turtą ir dokumentus iš buvusio vadovo, sukėlė ieškovės nurodomą žalą. Atsakovai Ž. J. ir A. S., kaip buvo minėta, bendrovės vadovais buvo tik trumpus laikotarpius (atitinkamai, nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. spalio 12 d.), po kurių bendrovės vadovu vėl tapo atsakovas N. A.. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovai Ž. J. ir A. S. aktyviais veiksmais būtų siekę perimti bendrovės dokumentus ir turtą iš N. A., tai savaime nebūtų nulėmę, jog bendrovės dokumentai ir turtas jiems būtų realiai perduotas ir neprarastas. Šiuo atveju pagrindine priežastimi, dėl kurios nemokumo administratorei nebuvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai, buvo neteisėti atsakovo N. A. veiksmai, kadangi, kaip nustatyta, būtent jo dispozicijoje buvo dokumentai ir turtas tiek bendrovės veiklos laikotarpiu, tiek iškėlus bankroto bylą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų atsakovų Ž. J. ir A. S. atžvilgiu.

Dėl ieškovei padarytos žalos dydžio

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė 322 479 Eur žalą, nes tokios vertės turtas buvo apskaitytas paskutiniame bendrovės sudarytame balanse už 2021 m. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas žala pripažinti tik 2021 m. balanse apskaityto 52 963 Eur vertės ilgalaikio materialaus turto neperdavimą, o kito 2021 m. balanse apskaityto turto vertės pagrindo pripažinti žala nėra, nes per laikotarpį nuo 2021 m. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo galėjo atsirasti aplinkybių, nepriskirtinų vadovo neteisėtiems veiksmams, nulėmusių bendrovės turto vertės pokytį, turtas galėjo būti sunaudotas bendrovės veikloje. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas nepagrįstai perkėlė pareigą įrodyti turto, atsargų ir pajamų išlikimą ieškovei. Ieškovės teigimu, jeigu balanse nurodytos turto ar pajamų sumos iki bankroto bylos iškėlimo sumažėjo arba dingo, atsakovai, būdami atsakingais už tinkamą apskaitos vedimą, turėjo pateikti konkrečius įrodymus ir paaiškinimus, pagrindžiančius šiuos pokyčius.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Tačiau vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreipiamas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 28 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama įrodyti padarytą žalą, t. y. kad ji neteko turto, buvusio bendrovės vadovų žinioje, pagrįstai rėmėsi 2021 m. balanso duomenimis. Nors iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei (2024 m. gegužės 13 d.) praėjo daugiau kaip dveji metai, todėl realus bendrovės turėtas turtas galėjo pakisti, tačiau vėlesnių laikotarpių finansinės atskaitomybės dokumentai bendrovėje nebuvo rengiami, taip pažeidžiant ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą, 58 straipsnį ir Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo, galiojusio iki 2024 m. liepos 1 d., 16, 28 ir kitus straipsnius.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to pagal kasacinio teismo praktiką tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 67 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kadangi bendrovėje nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, nebuvo sudaromi 2022 ir vėlesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentai, o bendrovės dokumentai, pažeidžiant JANĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo perduoti nemokumo administratorei, įrodinėjimo našta pagrįsti, jog 2021 m. balanso duomenyse užfiksuotas turtas per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo pakito (buvo panaudotas bendrovės tolesnėje veikloje, sumažėjo jo vertė dėl nusidėvėjimo ar kitų priežasčių, pan.), teko atsakovui N. A., atsakingam už minėtų įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą.

29. Nagrinėjamoje byloje atsakovas N. A. buvo pasyvus ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2021 m. balanso duomenyse užfiksuotas turtas per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo pakito (buvo panaudotas bendrovės tolesnėje veikloje, sumažėjo jo vertė ar pan.). Nežiūrint į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas žala pripažinti tik 2021 m. balanse apskaityto 52 963 Eur vertės ilgalaikio materialaus turto neperdavimą, o kito 2021 m. balanse apskaityto turto vertės pagrindo pripažinti žala nėra, nes per laikotarpį nuo 2021 m. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo galėjo atsirasti aplinkybių, nepriskirtinų vadovo neteisėtiems veiksmams.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad kitas 2021 m. balanse apskaitytas bendrovės turtas (išskyrus 52 963 Eur vertės ilgalaikį materialų turtą) buvo neišsaugotas dėl aplinkybių, nepriskirtinų vadovo neteisėtiems veiksmams, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles ir sprendimą pagrindė prielaidomis, bet ne nustatytais faktais (CPK 185 straipsnis). Išvadą dėl bendrovės veikloje pakitusio turto pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės vien tik remdamasis ta aplinkybe, kad nuo 2021 m. balanso sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo praėjo daugiau kaip dveji metai, o bendrovė per šį laikotarpį vykdė gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statybą, kaip nurodyta 2021 m. aiškinamajame rašte. Tačiau tam, kad galima būtų konstatuoti turto pokytį bendrovės veikloje, atsakovas N. A., kuriam prieinami bendrovės veiklos dokumentai, privalėjo pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus ar kitus patikimus duomenis, tačiau to nepadarė.

32. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2021 m. bendrovės balanse užfiksuotas trumpalaikis turtas – 120 825 Eur atsargos – galėjo būti vykdomų darbų vertė, darbams atlikti reikalingos žaliavos, medžiagos, komplektavimo detalės, kurios per daugiau kaip dvejus metus iki bankroto bylos iškėlimo galėjo būti panaudotos statybos darbams atlikti ar kaip trumpalaikis turtas per nurodytą laikotarpį nusidėvėti. Šiuo atveju atsakovas N. A. nepateikė duomenų, kokie turto vienetai sudarė 2021 m. bendrovės balanse užfiksuotas 120 825 Eur atsargas (tokių duomenų nebuvo užfiksuota ir 2021 m. aiškinamajame rašte), taip pat atsakovas nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kitų patikimų duomenų, kurie patvirtintų atsargų sunaudojimo bendrovės veikloje faktą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsargų panaudojimo statybos darbams ar jų nusidėvėjimo yra paremta tik prielaidomis.

33. Dėl tų pačių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2021 m. bendrovės balanse užfiksuoti pinigai (13 715 Eur sąskaitoje ir kasoje) per daugiau kaip dvejus metus realiai galėjo būti panaudoti kasdieninėje ieškovės veikloje. Ši pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovui nepateikus pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, taip pat vertinama kaip prielaida, kuria apskųstas sprendimas negalėjo būti grindžiamas.

34. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2021 m. bendrovės balanse užfiksuoto 27 520 Eur ilgalaikio finansinio turto, 10 579 Eur išankstinių apmokėjimų (nurodytų atsargų eilutėje), 12 978 Eur pirkėjų skolų (eilutėje „Per vienus metus gautinos sumos“).

35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Verslo apskaitos standarte pateiktą ilgalaikio finansinio turto apibrėžimą, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog 2021 m. ieškovės balanse apskaitytas 27 520 Eur ilgalaikis finansinis turtas galėjo būti perduotas ieškovės nemokumo administratorei kaip materialusis turtas piniginių lėšų pavidalu ar visos šios sumos galėjo būti realiai gautos (išieškotos) ieškovės bankroto procese, jei ieškovės nemokumo administratorei būtų perduoti ieškovės dokumentai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Verslo apskaitos standarto 24 punktą ilgalaikis finansinis turtas – asocijuotųjų ir įmonių grupės įmonių akcijos, paskolos asocijuotosioms ir įmonių grupės įmonėms, iš asocijuotųjų ir įmonių grupės įmonių gautinos sumos, kitos po vienerių metų gautinos sumos, ilgalaikės investicijos ir kitas finansinis turtas. Jeigu nemokumo administratorei būtų perduoti bendrovės dokumentai, ji turėtų galimybę nustatyti, koks finansinis turtas jai priklauso, ir šį turtą realizuoti bankroto procese. Bendrovės dokumentų neperdavus, nemokumo administratorė galimybės realizuoti finansinio turto neturi. Todėl 2021 m. ieškovės balanse apskaitytas 27 520 Eur ilgalaikis finansinis turtas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, gali būti vertinamas kaip bendrovei padaryta žala.

36. Identiškai turėtų būti sprendžiama dėl 2021 m. ieškovės balanse užfiksuotų 10 579 Eur išankstinių apmokėjimų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išankstiniai apmokėjimai kaip materialusis turtas nemokumo administratorei negalėjo būti perduotas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jeigu ieškovės nemokumo administratorei būtų perduoti bendrovės dokumentai, ji turėtų galimybę nustatyti, už kokias prekes, paslaugas šie mokėjimai atlikti, įvertinti, ar tos prekės, paslaugos suteiktos. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad per daugiau kaip dvejus metus prekės, paslaugos, už kurias sumokėta iš anksto, galėjo būti bendrovei suteiktos, yra paremta tik prielaidomis.

37. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, 2021 m. ieškovės balanse užfiksuotų 12 978 Eur pirkėjų skolų nevertino kaip žalos, nes, teismo teigimu, debitoriniai įsiskolinimai negali būti laikomi realiu turtu dėl to, kad nėra žinomos skolų susigrąžinimo galimybės, praktikoje skolų susigrąžinimas visa apimtimi nėra dažnas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. Apskųstame teismo sprendime nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis, įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais; trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų; skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024 41 punktas ir jame nurodyta praktika).

38. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjant bylą dėl buvusio bendrovės vadovo padarytos žalos atlyginimo a priori (iš anksto) teigti, kad balanse užfiksuotos pirkėjų skolos neturi vertės, negalima. Atsakovas nepateikė skolininkų sąrašo, skolas pagrindžiančių dokumentų, informacijos apie prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, duomenų, kad skolininkai nemokūs, suėjęs ieškinio senaties terminas ir pan., t. y. kad realios galimybės atgauti skolas nėra. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra suformuota nagrinėjant bylas dėl juridinių asmenų nemokumo bylų iškėlimo ir vertinant, ar juridinis asmuo yra nemokus JANĮ taikymo prasme, o ne nagrinėjant bylas dėl bendrovės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

39. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškinio reikalavimo dalies dėl 12 978 Eur žalos atlyginimo priteisimo, rėmėsi ir tuo, kad nemokumo administratorė nenurodė, jog rinko duomenis iš VMI sistemos apie ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir ėmėsi visų galimų priemonių bendrovės skolininkams nustatyti bei skoloms išieškoti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes, kaip pagrįstai nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovui neperdavus bendrovės dokumentų, nemokumo administratorė negali nustatyti visų kontrahentų ir tinkamai vykdyti skolų išieškojimo procedūrų. VMI sistemoje pačių PVM sąskaitų faktūrų nėra, taip pat nėra duomenų apie sandorius, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Be to, VMI sistemoje visos išrašytos PVM sąskaitos faktūros gali būti neįregistruotos. Vadinasi, vien tik VMI sistemos duomenys nepakankami tam, kad ieškovė galėtų realizuoti reikalavimo teises, užfiksuotas 2021 m. balanse.

Žemesnės instancijos teismas

40. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, remdamasis Verslo apskaitos standarto 33 ir 34 punktuose nurodytais ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų apibrėžimais, įvertino, kad 2021 m. balanse užfiksuotos 2 831 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir 81 068 Eur sukauptos pajamos negalėjo būti perduotos nemokumo administratorei kaip materialusis turtas piniginių lėšų pavidalu, taip pat nebuvo pagrįsta, jog visos šios sumos galėjo būti realiai gautos (išieškotos) bankroto procese, jeigu nemokumo administratorei būtų perduoti bendrovės dokumentai. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos yra bendrovės turtas (Verslo apskaitos standarto 7 punktas). Ateinančių laikotarpių sąnaudos susidaro, kai įmonė per ataskaitinį ir ankstesnius ataskaitinius laikotarpius sumokėjo už būsimais laikotarpiais teiktinas tęstinio pobūdžio paslaugas, už kurias sumokėtos sumos bus tolygiai pripažįstamos sąnaudomis ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, kai bus patiriamos (Verslo apskaitos standarto 33 punktas). Ateinančių laikotarpių sąnaudos susidaro tada, kai įmonė, pavyzdžiui, per ataskaitinį ir ankstesnius ataskaitinius laikotarpius sumokėjo už būsimais laikotarpiais nenutrūkstamai teiktinas tęstinio pobūdžio paslaugas, pavyzdžiui, draudimo, leidinių prenumeratos (Verslo apskaitos standarto metodinės rekomendacijos, patvirtintos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VAS-10). Sukauptos pajamos – tai per ataskaitinį ar ankstesnius ataskaitinius laikotarpius įmonės uždirbtomis pajamomis pripažintos sumos, dėl kurių skolininkas prisiima įsipareigojimą sumokėti ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais už įmonės per tam tikrą laikotarpį teikiamas tęstinio pobūdžio paslaugas, už kurias uždirbtos pajamos kaupiamos tolygiai arba atsižvelgiant į paslaugų vykdymo lygį (Verslo apskaitos standarto 34 punktas).

42. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos kaip materialusis turtas negalėjo būti perduotas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jeigu atsakovas nemokumo administratorei būtų perdavęs bendrovės dokumentus, ji turėtų galimybę nustatyti, už kokias tęstinio pobūdžio paslaugas bendrovė yra sumokėjusi, ar šios paslaugos buvo realiai suteiktos, ar, priešingai, paslaugos nebuvo suteiktos ir bendrovė turi reikalavimo teisę į sumokėtų lėšų susigrąžinimą. Atitinkamai, turėdama dokumentus, ieškovė turėtų galimybę nustatyti, kokius įsipareigojimus bendrovės atžvilgiu už jos teikiamas tęstinio pobūdžio paslaugas buvo prisiėmę skolininkai, ar šios paslaugos buvo suteiktos, jeigu taip, ar skolininkai yra atsiskaitę su bendrove už šias paslaugas. Atsakovui neperdavus dokumentų, ieškovė prarado galimybę nustatyti turimas reikalavimo teises ir jas realizuoti, todėl 2021 m. balanse užfiksuotos 2 831 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir 81 068 Eur sukauptos pajamos gali būti pripažintos atsakovo neteisėtais veiksmais bendrovei padaryta žala.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė atsakovų Ž. J. ir A. S. civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, konstatuodamas, kad atsakovo N. A. veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimą pagrindė prielaidomis, bet ne nustatytais faktais, ir dėl to nustatė neteisingą atsakovo N. A. padarytos žalos dydį, dėl to apskųstas sprendimas pakeičiamas, ieškinį atsakovo N. A. atžvilgiu tenkinant visiškai ir iš jo priteisiant 322 479 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines procesines palūkanas. Atitinkamai, iš atsakovo N. A. priteisiamas didesnis žyminis mokestis už patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (3 394 Eur).

44. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kaukšt“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Kaukšt“, juridinio asmens kodas 305691254, iš atsakovo N. A.s, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 322 479 Eur (tris šimtus dvidešimt du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 322 479 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 394 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 60 Eur (šešiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.

Teisėjai Marius Bajoras Laima Ribokaitė Aldona Tilindienė