Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė Svetlana Kastanauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Utenos butų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) A. L. prašymas dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0056/23/00248, užvesta pagal pateiktą vykdyti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-5197-356/2022 dėl 1 716,98 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. L., išieškotojo UAB „Utenos butų ūkis“ naudai. Byloje nėra ginčo, kad elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) iš skolininkui priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 9 d. buvo nurašyti 28,03 Eur, 2025 m. rugpjūčio 8 d. – 25,67 Eur. 2025 m. rugsėjo 18 d. antstolė gavo skolininko skundą, kuriuo prašoma grąžinti nurašytas pinigines lėšas, motyvuojant tuo, jog lėšos buvo nuskaitytos iš vienintelių skolininko pajamų - gaunamos socialinės pensijos bei vienišo žmogaus išmokos, į kurias išieškojimas negalėjo būti nukreiptas. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų (ne)teisėtumo vykdant išieškojimą iš skolininko (apelianto) A. L. gautų pajamų 2025 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais.

10. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas ir yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).

11. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir AĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

12. CPK 689 straipsnis reglamentuoja skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš jų. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų yra vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis) antstoliui pateikiant kredito ar kitai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėto straipsnio 7 dalimi, nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, nustatęs, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.

13. Pagal CPK 739 straipsnio 6 ir 10 punktą, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą, išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nustatyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Pažymėtina, kad nors CPK 739 straipsnyje įvardintos lėšos plačiąja prasme laikytinos skolininko pajamomis, tačiau dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 739 straipsnyje įtvirtintų skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, paskirtis – užtikrinti skolininko interesų apsaugą vykdymo procese, nustatant draudimą nukreipti išieškojimą į tas skolininko pajamas, kurių mokėjimo tikslinė paskirtis – įstatymų nustatytais atvejais kompensuoti šių išmokų gavėjo (skolininko vykdymo procese) patirtas išlaidas, negautas pajamas, pajamų sumažėjimą ar kitų svarbių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20219 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-299-313/2019).

14. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, byloje kilo ginčas dėl dviejų antstolės Svetlanos Kastanauskienės atliktų lėšų nuskaitymų iš apelianto (skolininko) banko sąskaitos, t. y. 2025 m. liepos 9 d. atlikto 28,03 Eur nuskaitymo bei 2025 m. rugpjūčio 8 d. – 25,67 Eur nuskaitymo.

15. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad kaip matyti iš apelianto kartu su skundu dėl antstolės veiksmų pateikto banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. liepų 10 d., VSDFV 2025 m. liepos 9 d. pervedė į pareiškėjo sąskaitą 42,29 Eur dydžio ir 405,08 Eur dydžio išmokas, kuriuos, kaip matyti iš išrašo, tuo laikotarpiu buvo vienintelės pareiškėjo pajamos. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, VSDFV pervestos lėšos (42,29 Eur vienišo žmogaus išmoka ir 405,08 Eur socialinė pensija) priskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytų išmokų kategorijai, t. y. piniginėms lėšoms, kurios turėjo aiškią tikslinę paskirtį – apsaugoti socialiai pažeidžiamo asmens interesus. Todėl šiuo atveju laikytina, kad 2025 m. liepos 9 d. antstolės S. Kastanauskienės atliktas 28,03 Eur sumos nuskaitymas buvo atliktas iš skolininko pajamų, iš kurių priverstine tvarka negalėjo būti vykdomi išieškojimai.

16. Kita vertus 25,67 Eur antstolės 2025 m. rugpjūčio 8 d. iš apelianto sąskaitos nuskaitytos sumos, kaip nuskaitytos iš CPK 739 straipsnyje numatytų išmokų kategorijos (gautos socialinės pensijos ir / ar vienišo žmogaus išmokos), apeliantas neįrodė. Kaip minėta, apeliantas yra pateikęs banko sąskaitos išrašą, kurio pagrindu teismas gali vertinti per atitinkamą laikotarpį pareiškėjo gautų pajamų dydį bei kilmę, tik už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. liepų 10 d., tuo tarpu byloje nėra duomenų apie apelianto nuo 2025 m. liepos 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 9 d. gautas pajamas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ir 2025 m. rugpjūčio 8 d. atliktas 25,67 Eur lėšų nuskaitymas nuo pareiškėjo sąskaitos būtų atliktas išimtinai iš apelianto gaunamos socialinės pensijos ir / ar vienišo žmogaus išmokos, t. y. lėšų, priskirtinų CPK 739 straipsnio kategorijai.

17. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog piniginių lėšų nurašymas iš skolininko sąskaitos ir pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir sistema pinigus perveda nepriklausomai nuo jų kilmės. Antstolis tik mato, kad į jo depozitinę sąskaitą pateko pinigų suma, tačiau tuo momentu negali nustatyti piniginių lėšų kilmės. Todėl teisės aktai numato skolininkui pareigą per įstatymo nustatytą terminą pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius piniginių lėšų, patenkančių į skolininko sąskaitą, kilmę. Jei skolininkas šia galimybe nepasinaudoja, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes – piniginių lėšų paskirstymą ir išmokėjimą skolininko kreditoriams.

18. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcijos 96-97 punktuose nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktas).

19. Kasacinio teismo nurodyta, jog sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 51 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantui buvo žinoma apie priverstinai iš jo banko sąskaitoje esamų lėšų vykdomą (-us) išieškojimą (-us); taip pat, kaip matyti iš antstolės 2023 m. gegužės 31 d. Nurodymo priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-23-56-19685, skolininkas buvo informuotas apie teisę per 14 d. nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę (tame tarpe ir apie negalimumą priverstinai nukreipti išieškojimo į tam tikras banko sąskaitoje esančias lėšas); iš vykdomosios bylos akivaizdu, jog šie du ginčijami lėšų nurašymai nuo skolininko sąskaitos nebuvo nei pirminiai, nei vienkartiniai, todėl spręstina, kad apeliantas negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad jo sąskaitoje esančios lėšos nebus nurašytos antstolės, išieškančios skolas pagal apelianto atžvilgiu užvestą (-as) vykdomąją (-ąsias) bylą (-as). Dar kartą pažymėtina, jog pats skolininkas, kuris vykdymo procese turi būti aktyvus ir domėtis procesu, privalėjo informuoti antstolę, jog jo vienintelės pajamos ginčo laikotarpiu buvo tik socialinė pensija ir vienišo asmens išmokos, t. y. tik tos pajamos, į kurias vadovaujantis teisiniu reglamentavimu priverstinis išieškojimas negalėjo būti nukreiptas. Faktas, kad skolininkas tik sužinojęs apie nurašytas lėšas nedelsiant kreipėsi į antstolę, vėlgi nekeičia 14 dienų termino skaičiavimo tvarkos.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

22. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolės veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui nurašytas 28,03 bei 25,67 Eur sumas remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (pareiškėjo) A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.