Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R., jo atstovui advokatui K. G.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas J. R. surašytas už tai, kad jis, turėdamas statytojo statusą, 2019 m. rugsėjo mėnesį, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, savavališkai, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, Klipščių kaime, Lazdynų gatvėje, atliko neypatingojo kitos paskirties inžinerinio statinio – buitinių nuotekų valyklos statybą, pažeisdamas esminius projektuotojo UAB „Minvida“, įmonės kodas 300083390, 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui Klipščių k. Sendvario sen. Klaipėdos raj. Lazdynų g., kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); 952; 953“, Nr. 09.026-TR BD, sprendinius: pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m, neturėdamas privalomojo naujo statybą leidžiančio dokumento. Aplinkybės užfiksuotos inspekcijos 2020 m. gruodžio 3 d. statybos patikrinimo akte Nr. SPA-30-201203-00023 ir 2021 m. gruodžio 7 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-201207-00063. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo kaltės nepripažino. Jis parodė, kad išties buvo ir tebėra to kvartalo statytojas, vykdęs jo suformavimo projektą, parengtą UAB „Minvida“ projektuotojo V. Č., kuriame buvo numatytas 18 gyvenamųjų namų kvartalas. Projektas buvo vykdomas palaipsniui : pirmiausia pradėjo kloti gatvę, tuo pat metu išgręžė gręžinį, įrengė pirminius valymo įrengimus, tačiau kvartalui plečiantis, daugėjant pastatytų gyvenamųjų namų ir juose gyvenančių šeimų, J. R. susisiekė su projektuotoju, kuris nurodė, kad projekte numatytas valymo įrenginys bus per mažas. Tada J. R. susisiekė su UAB „Traidenis“, nurodė jiems, kad yra suplanuota 18 gyvenamųjų namų, ir gavo iš šios įmonės pasiūlymą statyti įrenginį, kuris gali būti pastatomas etapais, daugėjant gyventojų jeigu reikės galės suprojektuoti antrą ir trečią įrenginį, kurių užteks visiems gyventojams. Tam buvo rengiamasi, įmonės, kuri klojo tinklus, atstovui jis nurodė, kad reikia palikti vietos kitoms „bačkoms“ statyti, atstovas nurodė vietas, kur galės jas statyti. Projekte nebuvo nurodyta tiksli vieta , kur koks įrenginys turi būti pastatytas. Matant, kad vieno įrenginio neužteks įsigijo du valymo įrenginius ir dar nežinodamas, kad yra apskųstas, juos sumontavo, nes V. Č. jam sakė, kad nereiks keisti projekto įrenginiams įrengti. Projekte buvo numatyta pastatyti NV-11, jis pastatė NV-4. Nežinojo, kad reikia patikslinti projektą, manė, kad to daryti nereikia. Nežinojo, kad elgiasi neteisingai. Projektuotojas V. Č. būtų turėjęs nerengti projekto A laidos ir jam pasakyti, kad jis yra pažeidęs pirminį projektą, bet kadangi suprojektavo, turbūt ir jis nežinojo, kad kažką pažeidžia. Projekto A laida buvo parengta, prieš pastatant antrą ir trečią šulinį, o kur turi stovėti valykla – nėra pažymėta. Projekte nebuvo nurodytas ir valyklos pavadinimas, jeigu būtų statęs kitos įmonės valyklą, ji būtų buvusi labai didelė. Prieš statant valyklą nagrinėjo projektą, nesuprato, kokiu atstumu nuo sklypo ribos turi būti pastatyta, todėl ir klausė projektuotojo. Projektuotojas nurodė vietą kur galima statyti valyklą ir sakė, kad jeigu įrenginių papildomai reikės pagal gyventojų skaičių, tai galės suprojektuoti, taip pat sakė, kad statybos leidimo nereikia, nes nėra praėję 10 metų nuo leidimo statybai išdavimo. Bendras valyklos plotis padidėjo, nes reikėjo pastatyti ne vieną šulinį, iškasti greta neišeina, jeigu būtų žinojęs, kad bus tokia situacija, būtų statęs visai greta kito įrenginio, tačiau kadangi šis įrenginys jau veikė, buvo rizikinga, kad statant kitus įrenginius nebūtų pažeistas pirmasis, tarp įrenginių tam paliekami ne mažesni kaip 1 m tarpai. Plečiant valymo įrenginius, V. Č. buvo ne kartą atvažiavęs ir apžiūrėjo. J. R. nežinojo, kad reikia kreiptis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento, projektuotojas rengdamas laidą jam to nepranešė. 2019 m. jam buvo duotas privalomasis nurodymas nieko nekeisti, nieko nedaryti, tačiau jis negalėjo to įvykdyti, nepakenkdamas esminiams kvartalo gyventojų interesams, o padidinti pagal jų poreikį valyklos įrengimai niekam netrukdė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. R. atstovas advokatas K. G. nurodė, kad J. R. nėra kaltinamas tuo, kad vietoje vieno įrenginio pastatė tris. Pagal reglamento nuostatas ir kaltinimo aprašymą, nesvarbu kiek būtų įrenginių pastatyta, jeigu jie tilptų į Inspekcijos paskaičiuotą plotį ir ilgį, tai nebūtų pažeidimo, nes nei statinio vieta, nei statinio ilgis ir plotis nebūtų pasikeitę. Dumblo talpa nėra tolygu statiniui, tai tik viena iš sudėtinių statinio dalių. Nuotekų valymo įrenginys yra kompleksas įvairių elementų. Pagal principinę schemą matyti, kad joje numatyti keturi elementai ir dumblo talpa yra tik vienas iš tų elementų, todėl pagal jį nėra apibrėžiamas statinio dydis ir jo vieta. Kad Inspekcija galėtų konstatuoti, kad yra pakeista statinio vieta, priartinta prie sklypo ribos, tai pirmiausia turi būti žinoma, kaip yra pagal projektą, ir faktinę situaciją reikia lyginti su tuo, kas numatyta projekte. Iš pradinio techninio projekto nėra aišku kokie yra statinio matmenys. Dažnu atveju projektuojant valymo įrenginius nėra apibrėžiami matmenys, nes rinkoje yra didelis pasirinkimas atskirų valymo įrenginio dalių, jos gali būti didesnės/mažesnės, „bačka“ gali būti įvairių parametrų, todėl yra pateikiama principinė schema. Principinėje schemoje nurodoma iš ko turi susidėti statinys, tačiau nenurodoma kokio gamintojo dalys, tai apsprendžiama eigoje, todėl tai nėra detalizuojama. Projekte yra dvi vietos, kur ta valykla yra pavaizduota, tai yra inžinerinių tinklų planas, kuriame matoma bendra situacija, bei yra atskira principinė valyklos schema; nei vienoje iš jų nėra apibrėžta nei valyklos vieta sklype, nei plotis/ilgis ar kiti parametrai. Todėl nėra pagrindo kaltinti asmenį, kad jis pažeidė daugiau nei vienu metru, nes tiesiog nėra su kuo palyginti kokia buvo pradinė situacija. Pati Inspekcija schemoje nurodo apytikslius valyklos parametrus. Neginčija, kad vieta ir išorės matmenys yra esminiai sprendiniai, tačiau esminis sprendinys negali būti netikslus, apytikslis. Projektuodamas A laidą projektuotojas nemanė, kad reikia gauti naują statybos leidimą, nes jis nieko nepakeitė, kas buvo prieš tai. Administracinė teisena yra artima baudžiamajai teisenai, turi būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šioje byloje negalima daryti išvados, kad nėra abejonių, kad J. R. padarė pažeidimą. Kaltinamas tuo, kad pažeidė statinio esminius projekto sprendinius – vietą ir dydį. Inspekcija teigia, kad nesvarbu kokiu būdu, kokius kriterijus pažeidė, jeigu tai pažeidimas, tai visais atvejais yra savavališka statyba. Inspekcija nurodo Reglamento 48 punktą, būtent jame numatytos išimtys, kada pakeitus esminius statinio sprendinius, statybą tęsiant nelaikoma savavališka statyba. Byloje nagrinėjami pačios inspekcijos įvardyti kriterijai, kurių jeigu nebūtų viršijęs J. R., nebūtų savavališkos statybos, tai yra 1 metru pakeista vieta ir 1 metru pakeisti išorės matmenys. Byloje yra projektiniai sprendiniai, asmens, kuris rengė projektą paaiškinimai ir inspektoriaus, kuris interpretavo tuos sprendinius, paaiškinimai. Nėra niekur projekte parašyta, kurioje vietoje tas statinys turėjo būti, išskyrus vizualinį pavaizdavimą brėžinyje; nėra nurodyta ir šio įrenginio matmenų. Liudytojas A. D. negalėjo tiesiogiai nurodyti projekte, kur yra valymo įrenginio matmenys, jis rėmėsi sanitarine apsaugos zona, kuri yra 10 metrų spinduliu nuo talpyklos, o ne nuo valyklos, tai yra nuo vienos jos dalies. Pažiūrėjo, kad talpykla buvo tam tikro pločio, paskaičiavo nuo centro į šonus kiek gaunasi metrų. Tačiau nuotekų valykla susideda ne tik iš talpyklos, kurios vietą nustatė liudytojas A. D., ši talpyklair jų skaičius nėra esminis statinio sprendinys. Statinys šiuo atveju susideda mažiausiai iš keturių elementų, kurie yra vizualiai pavaizduoti: šulinys, kontrolinis šulinys, sėdintuvas, aeratorius ir talpykla. Liudytojas tik nustatė vieno iš keturių elementų vietą. Liudytojai A. D. bei V. Č. negalėjo pasakyti, koks yra atstumas tarp nustatytos statinio dalies į visas kitas puses; asmuo kuris pats parengė šį projektą, liudytojas V. Č. parodė, kad nebuvo reikalo tokį dalyką apspręsti projekte. Iš inspekcijos schemos matyti, kad inspekcija sugebėjo pamatuoti įrenginio atstumą tiek pagal nulinę laidą, tiek pagal A laidą, tik iki vienos pietinės žemės sklypo ribos; taip yra todėl, kad nėra kaip pamatuoti į visas kitas puses, nes nėra aišku, kokie atstumai tarp atskirų elementų turėtų būti pagal projektą. Atsižvelgiant į tai negalima sakyti, kad projekto nulinėje laidoje įrenginio vieta ir matmenys yra tiksliai apibrėžti. Jeigu vienos įrenginio dalies vieta buvo nustatoma pagal sanitarinės apsaugos zoną, tada neaišku, kodėl tas pats nebuvo daroma su projekto nuline laida, kodėl pradinėje projekto versijoje Jeigu įrenginio centras būtų pakitęs, J. R. turėtų būti baudžiamas, tačiau to nėra. Įrenginio centras yra apibrėžtas, jis nėra pakitęs. Inspekcija net nemato reikalo tos aplinkybės patikrinti, nors kiek paaiškėjo iš liudytojo A. D. parodymų, viską matavo pagal projekto pradinės laidos įrenginio vienos dalies centrą. Todėl negalima sakyti, kad buvo projekte apibrėžta įrenginio vieta ir dydis ir kad atitinkamai nuo to buvo nukrypta. Liudytojas V. Č. paaiškino, kad iki 2017 metų tai buvo visai kitokį statusą turintis statinys/įrenginys ir jam negaliojo tokia sanitarinė apsaugos zona, kokia buvo nustatyta nuo 2017 metų, bet J. R. negali būti baudžiamas dėl to, kad nukrypo nuo to, ko tuo metu nebuvo nustatoma. Todėl nesutinka su kaltinimais, teisena yra negalima, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. projekte buvo pateikti nuotekų valyklos įrengimų komplekso aprašymai ir statytojas turėjo jų laikytis, kaip ir visų kitų projekto sprendinių. Valymo įrengimo komplekso komponentai buvo srutų paskirstymo šulinys, aerotankas, dujų tankintuvas, kontrolinis šulinys. Projektu numatyti biologiniai valymo įrengimai, šie įrengimai ne tik aprašyti bet ir išdėstyti inžinerinių tinklų plane. 2019 m. buvo patvirtinta projekto A laida, joje numatyti kiti nuotekų tinklų įrengimai, 2 vnt. NV-3, ir 1 vnt. NV-4 tipo įrenginys, kontrolinis stiklapluoštis šulinys, plastikinis apšiltinimo aptarnavimo liukas, antžeminė valymo spinta, paskirstymo šulinys. Buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakeitimas buvo nustatytas lyginant faktinius matmenis su projekte pateiktais matmenimis. J. R. atstovas teigia, kad nesvarbu kiek „bačkų“ buvo pastatyta, tačiau projekte buvo nurodyti valymo įrenginių komplekso komponentai, pateiktas jų aprašymas, šių įrenginių išdėstymas yra ne tik aprašytas, bet ir pavaizduotas principinėje suvestinėje inžinerinių tinklų plane, kurio pagrindu buvo daroma analizė 2019 metais. Taip pat buvo patvirtinta projekto A laida, kurioje buvo numatyti valymo įrenginiai, jie šiek tiek skiriasi nuo pradinių valymo įrenginių aprašymo. Projekto turinio dėl jame suprojektuotų statinių padėties ir matmenų negalima vertinti neanalizuojant visumos aplinkybių, padedančių suprasti esminius projekto sprendinių pažeidimus. J. R. teigimu, statinio projekto dokumentacija nėra detalizuota, nenurodyta vieta ir matmenys, tačiau valymo įrenginių išdėstymas sklype yra numatytas, o J. R. jį keitė, parengdamas naują projekto A laidą. Kaip rodo geodezinė nuotrauka, valymo įrenginiai pastatyti pagal projekto A laidą, tačiau statytojas statybą leidžiančio dokumento šiai laidai neturi. Analizė buvo atliekama pasitelkus ir geodezinę nuotrauką. Iš pradiniame projekte ir projekto A laidoje aprašytų valymo įrenginių požymių, techninių parametrų, apsaugos zonos diametrų ir geodezinėje nuotraukoje užkoordinuotų valymo įrenginių taškų galima nustatyti faktiškai suprojektuotų ir pastatyto statinio skirtumus, taip pat paskaičiuoti ir nustatyti buitinių nuotekų valyklos atstumus gretimų sklypų atžvilgiu ir parametrus, leidžiančius daryti išvadas dėl statinio esminių projekto sprendinių pažeidimo. Inspekcija nesutinka su teiginiu, kad buvo pateikta tik principinė schema. Schema yra statybos projekto dalis. Jeigu yra keičiama principinė schema, yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teikdamas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, J. R. savivaldybės administracijai turėjo pateikti principinę schemą. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracija suderino tokią principinę schemą, kuri yra sudedamoji statybos projekto dalis ir grafiškai atvaizduojanti statinio projekto sprendinius. Rengiant statinio projektą, projektuotojas privalo vadovautis numatytais sprendiniais, numatyti ir pateikti tipinio nuotekų valymo įrenginio charakteristikas ir įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento 21.3 punkte numatyta, kad projektuotojas, rengdamas nuotekų valymo įrenginių projektą, privalo projektinėje dokumentacijoje be kitos teisės aktuose numatomos informacijos pateikti informaciją apie tipinį arba suprojektuotą netipinį nuotekų valymo įrenginį pagal 3 priede nustatytą formą. Projekte pateikti valymo įrenginiai, technologinė schema, aprašymas, brėžiniai, įrenginių išdėstymo planas statybos vietoje, su pažymėtomis naudojimo ir kontrolės vietomis, todėl nesutiktina, kad tai buvo tik principinė schema. Todėl ta schema buvo privaloma vadovautis, nes ji yra statybos projekto dalis. Inspekcijos nustatyti statinio plotis ir atstumas iki gretimo sklypo ribos nepatenka į leistinas paklaidos ribas (1 metrą); jeigu statinio vieta ir išorės matmenys būtų buvę pakeisti mažiau nei 1 metru, tai nebūtų pažeidimo, nebūtų surašomas savavališkos statybos aktas. Dėl atstovo pasisakymo, kad inspekcija nurodė apytikslius parametrus, naudodama žodį „apie“, pakomentuotina, kad Inspekcija nedaro geodezinių nuotraukų, pasitelkia turimus matavimo prietaisus, todėl atstumai gali nežymiai skirtis, tačiau šiuo atveju buvo nustatyti pažeidimai, kurie siekia 4 metrus, tai tikrai daugiau nei galima būtų vertinti kaip paklaidą. Skaičiavimai buvo atlikti analizuojant dabartinę situaciją, kuri iš esmės atitinka A laidos projektą, kuriam, kaip minėta, statytojas nėra gavęs statybą leidžiančio dokumento – tuo ir padarytas šis pažeidimas. Analizė atlikta, lyginant su pradine schema, ten nurodytos koordinatės, kurios nurodytos ir geodezinėje nuotraukoje. Inspekcija laikosi nuomonės, kad už savavališką statybą yra atsakingas statytojas ir jis turėtų atsakyti, nepaisant to, kad dėl projekto parengimo ar statybą leidžiančio dokumento gavimo savo funkcijas buvo perdavęs projektuotojui. Prašo skirti J. R. ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose numatytą nuobaudą.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. 2020 m. gruodžio 3 d. atliko patikrinimą J. R. vystomame kvartale, Klipščių kaime, Sendvario seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje. Schema buvo sudaryta anksčiau nei atliktas patikrinimas, nes jau anksčiau buvo atliktas tyrimas dėl atliktų statybos darbų ir prie to tyrimo buvo pridėta geodezinė atliktų darbų nuotrauka. Inspekcijoje buvo gautas gretimo sklypo savininko skundas, tyrimas pradėtas 2020 m. pradžioje. Skunde, kurio pagrindu buvo atliekamas šis patikrinimas, nurodyta, kad galimai valymo įrenginiai statomi ne pagal projekto sprendinius, nes sumažėjo atstumas nuo pareiškėjo žemės sklypo iki pastatytų valymo įrenginių. Tiriant šį skundą, buvo pakartotinai patikrinti valymo įrenginiai, statomi Lazdynų g. Klipščių kaime. Patikrinus nustatyta, kad jie yra priartėję didesniu nei pirminiame projekte numatytu atstumu iki gretimo žemės sklypo ribos ir leistinas apsaugos zonos atstumas ( 10 metrų nuo valymo įrenginio išorinės sienos) pažeidė ne tik gretimo sklypo ribą, bet ir rėmėsi į jame pagal projektą pastatytą gyvenamąjį pastatą. Dėl to buvo patikrintas pradinis ir A laidos projektai ir nustatyta, kad atstumas iš tiesų yra sumažintas iki gretimo sklypo ribos, tai yra, padidinti valymo įrenginio išmatavimai ir valymo įrenginio vieta žemės sklype. Statybai pagal pradinį projektą Klaipėdos rajono savivaldybė buvo išdavusi statybos leidimą, kuriame buvo numatytas atstumas iki gretimo sklypo: jame buvo pažymėta, kad atstumas iki gretimo sklypo ribos nuo valymo įrenginio vidurio yra 10 metrų. Pagal projektą buvo numatytas vienas valymo įrenginys, pridėtos techninės įrenginio specifikacijos, nurodytas jo plotis, ilgis ir tuo pačiu pažymint atstumą iki gretimo sklypo, buvo nurodyta ir įrenginio įrengimo vieta. Atvažiavus į vietą patikrinti nustatyta, kad yra parengta projekto A laida ir pagal ją įrengti visai kitokie įrenginiai, kurie taip pat dar negalutiniai, nes nesudaro visam kvartalui paskaičiuoto reikiamo galingumo. Dėl to, gavus išpildomąją nuotrauką, kurioje yra tikslūs geodeziniai matavimai, kadangi yra duota išorinių taškų ir pačių šulinių koordinatės, pagal jas paskaičiavus nustatyta, kad tas įrenginys tikrai yra arčiau gretimos sklypo ribos, negu buvo numatyta projekte. Tas atstumas yra sumažintas daugiau negu 1 metras, todėl išeina, kad valymo įrenginys yra padidintas negu vienu metru, tai yra pažeisti esminiai statinio reikalavimai. Tokiu atveju pagal STR turėjo būti gautas naujas statybos leidimas. Norint gauti tą leidimą, turėjo būti gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, o parengęs projekto A laidą statytojas jo negavo ir savivaldybė nežinojo apie tokius statybos darbus. Dabar įrengti valymo įrenginiai atitinka projekto A laidą, prie kurios yra geodezinė nuotrauka, kur yra nurodytos su koordinatėmis konkrečios valymo įrenginio vietos. Atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad V. Č. neturėjo kvalifikacijos, leidžiančios projektuoti valymo įrenginius, jo kvalifikacija leidžia tik būti vandentiekio ir nuotekų tinklų projektų vadovu, bet kaip projektų vadovas, pateikdamas statytojui projekto A laidą, jis turėjo informuoti statytoją, kad yra padidėję statinio matmenys ir pakeista statinio vieta, dėl ko būtina gauti naują statybos leidimą šio įrenginio statybai. Dėl to V. Č. taip pat yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pagal teritorijų planavimo ir priežiūros įstatymą patikrinus objektą ir nustačius pažeidimus yra surašomas savavališkos statybos aktas, privalomas nurodymas sustabdyti darbus ir privalomas nurodymas panaikinti savavališkos statybos padarinius arba gauti statybos leidimą. J. R. lygiagrečiai buvo surašyti tokie privalomieji nurodymai ir išsiųsti. Pradinėje projekto versijoje (2 t., b. l. 103) yra nurodyta apsaugos zona – 10 metrų spindulys nuo valymo įrenginio centro iki apsaugos zonos, kuri tęsiasi iki gretimo sklypo tvoros; šis įrenginys yra pagrindinis, kuris turėjo būti pastatytas. Iš įrenginio techninių specifikacijų (2 t., b. l. 90) matyti, kad biologinio valymo įrenginio stikloplasčio korpuso skersmuo 2450 mm, ilgis 7,2 m. Centras yra nurodytas projekte. Specialiai išskaičiavo, atėmus pusę įrenginio pločio, atstumas nuo įrenginio krašto iki tvoros, buvo nurodytas jo sudarytoje schemoje. Į kitą pusę atstumai yra neaktualūs. Pagal specialiųjų žemės naudojimo sąlygas aplink valymo įrenginį numatoma 10 metrų apsaugos zona, dėl to centras projektuotojų yra iškart suprojektuotas, kad apsaugos zona nepatektų į gretimą sklypą. Projekte nenurodomas atstumas tarp valymo įrenginio sudedamųjų dalių, atstumas tarp šulinių yra nurodytas lietaus nuotekų surinkimo plane (2 t., b. l. 103) Nuo šulinio, siurblinės, lietaus kanalizacijos, fekalijų kanalizacijos, numatoma ir skaičiuojama apsaugos zona iki kito žemės sklypo, kiti valymo įrenginių elementai gali būti išdėstomi laisviau. Buvo numatytas bendras valymo įrenginys ir jo atstumas buvo numatytas iki gretimo sklypo ribos. Išpildomojoje geodezinėje nuotraukoje (1 t., b. l. 79) pažymėta kaip faktiškai pastatyti šuliniai ir valymo įrenginiai (NV-3, NV-4); atstumas nuo viso įrenginio krašto iki gretimo sklypo krašto yra sumažėjęs maždaug trimis metrais; kontrolinis šulinys yra surinkimo šulinys (surenkamas ištekantis švarus vanduo, po to paleidžiamas į griovį), kaip ir buvo projekte; tai pagal A laidą atlikus statybos darbus padaryta geodezinė nuotrauka, tikslūs matavimai (tarp koordinačių išskaičiuojami atstumai). Apskaičiuojant žiūrėjo į elementus pagal projektą, kuriam išduotas leidimas, svarbiausias yra atstumas nuo įrenginio iki gretimo sklypo ribos; ir tai duoda valymo įrenginio vietos pakeitimą ir valymo įrenginio išmatavimų pakeitimą. Jeigu būtų kito gamintojo komunalinių buitinių nuotekų valymo įrenginys, būtų kitokia schema, kitokios charakteristikos. Šiuo atveju pagal projektuotojo skaičiavimą reikėjo 13 m³ per parą, buvo suprojektuotas toks įrenginys, dabar yra 9 m³, jeigu atsikels kiti gyventojai reikės dar kitų įrenginių, vėl bus reikalingas naujas statybos leidimas. Pagrindinis įrenginys yra „bačka“, kurioje atliekamas nuotekų valymas, šiuo atveju yra trys tos pačios paskirties įrenginiai.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad 2010 m. buvo parengtas techninis projektas ir gautas statybos leidimas. Sutartis sudaryta anksčiau, 2008 m., buvo didelis nekilnojamojo turto bumas ir darbų buvo daug, todėl tik 2010 m. gavo statybos leidimą. Atsiradus poreikiui tikslinti projektą, 2019 m. buvo padaryta patikslinta projekto redakcija, pavadinta A laida. Šio objekto statybos dar nėra baigtos, suprojektuotas kvartalas nėra pilnai užstatytas, tačiau pradinio projekto sprendiniai dėl valymo įrenginių sistemos jau nebetenkina dabartinių gyventojų poreikių, todėl J. R. konsultavosi, kaip būtų galima pakoreguoti projektą. Objektas dar nėra priduotas, jo statyba tebevyksta, todėl tarpiniai sprendimai neturėtų būti vertinami kaip pažeidimai. Iškart statyti visam kvartalui projekte numatyto galingumo valymo įrenginio J. R. net negalėjo, nes sklypai buvo perkami palaipsniui, nedideliam gyventojų kiekiui užteko mažesnio įrenginio, kuris ir buvo pastatytas. Projekte pagal detalųjį planą buvo numatyta, kad 13 m³ per parą turi valyti, o ir dabar, padidinus įrenginį, dar toks galingumas nepasiektas. Kai detaliuoju planu buvo numatytas valymo įrenginio plotas, tada egzistavo sanitarinės apsaugos zonos, kurios nebuvo viršytos; tada (2010 m.) valymo įrengimai turėjo įrenginio statusą, o nuo 2017 m. teisės aktų pakeitimų jie įvardinami kaip statinys ir keliami statiniams aktualūs reikalavimai, kurių, liudytojo tvirtinimu, negalima reikšti iki šių teisės aktų pakeitimų suprojektuotiems ir pradėtiems statyti valymo įrenginiams. Valymo įrenginiai telpa sklype ir Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad tokio pajėgumo valymo įrenginiams nėra taikoma apsaugos zona. Jis kaip statybos vadovas ypatingiems statiniams, vandentiekiui, nuotekų tinklams projektuoti gali projektuoti techninius projektus ir šiuo atveju parengė tik techninį projektą, jo nedetalizavo darbų atlikimui ir pagal jį nebūtų galėjęs priduoti darbų, nes tam reikalingas projekto dalies vadovas. Mano, kad projekto A laidai šiame etape nebuvo privalomas statybos leidimas. Įrenginį laikyti pastatu jis nematė jokio pagrindo ir logikos, todėl to STR punkto, kurį taiko Inspekcija, jis netaikė. 2010 m., rengiant pradinį projektą, valyklos plotis ir ilgis nebuvo rodiklis, rodiklis buvo tik įrenginio pajėgumas ir pagal tai išdėstyta sanitarinė zona, todėl, kai rengė projektą, formavo tokį sklypą, kad tilptų valymo įrengimai. Tiksli įrenginio vieta taip pat nebuvo numatyta, svarbu neišeiti už sklypo ribų. Atstumas tarp atskirų įrenginio elementų nėra apsprendžiamas projekte.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 46 dalyje numatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai (SĮ 2 straipsnio 11 dalis)

Statytojas privalo: turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (SĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Statybą leidžiantys dokumentai, be kita ko yra leidimas statyti naują statinį – naujo neypatingojo statinio statybai (SĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (SĮ 27 straipsnio 22 dalis).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48.3 ir 48.4 punktuose numatyta, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); iki 1 m didinami statinio išorės matmenys.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. R., žemės sklypų naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (1 t., b. l. 25–26, 27–29, 30–33).

Iš 2008 m. rugpjūčio 19 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 2008-08-19 nustatyta, kad UAB „Minvida“ įsipareigojo J. R. pavedimu parengti žemės sklypo, esančio Klipščių kaime, Sendvario seniūnijoje, Klaipėdos rajone, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2,8800 ha detalųjį planą, pakeičiant žemės sklypo paskirtį į gyvenamąją teritoriją, padalinant į sklypus (b. l. 2 t., b. l. 188–189).

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T11-187 nusprendė tvirtinti J. R. žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Klipščių kaime, Sendvario seniūnijoje, detalųjį planą (planavimo tikslai – žemės sklypų paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus) (2 t., b. l. 112).

2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ Projektavimo techninėse sąlygose Nr. 491 nurodyta, kad užsakovas J. R. privalo laikinam buitinių nuotekų nuvedimui įrengti vietinį buitinių nuotekų valymo įrenginį (pagal detaliojo plano sprendinius). Kai bus įrengti centralizuoti nuotekų tinklai Klipščių kaime, pasijungti juos (1 t., b. l. 113, 2 t., b. l. 62).

2009 m. liepos 28 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro projektavimo sąlygose numatyta valymo įrenginiams nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (1 t., b. l. 115, 2 t., b. l. 64).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 26 d. išdavė leidimą Nr. LNS-34-101126-00663, kuriuo statytojui J. R. leista statyti naujus neypatingai statinio kategorijai priskirtus statinius – buitinių nuotekų tinklus, buitinius valymo įrenginius, pagal 2010 m. UAB „Minvida“ parengtą statinio projektą Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui Nr. 09.026-TP.BD, Klipščių k. Klaipėdos raj., žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 69, 2 t., b. l. 51).

UAB „Minvida“ 2010 m. parengtame techniniame projekte „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, artezinio gręžinio, buitinių valymo įrenginių, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui Klipščių k. Sendvario sen. Klaipėdos raj. kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)“, Nr. 09.026-TP BD, nenumatyta nei tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype, nei buitinių nuotekų valyklos išoriniai matmenys (1 t., b. l. 103–110, 2 t., b. l. 52–59).

Aiškinamajame rašte A laidai nurodyta, kad pagal gautą 2016 m. vasario 10 d UAB „Traidenis“ rekomendaciją, ir statytojo J. R. prašymą, ir papildomą statinio projektavimo techninę užduotį (laida A), koreguojami buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Vietoje projekte numatytų valymo įrenginių HNV-P tipo, keičiami į NV-4 1 vnt. ir du NV-3 tipo valymo įrenginius (1 t., b. l. 83).

2017 m. birželio 16 d. vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų geodezinėje nuotraukoje M1:500 matyti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklai Lazdynų g. (1 t., b. l. 41–44).

Iš 2019 m. rugpjūčio 2 d. statybos rangos sutarties Nr. 2019/08 nustatyta, kad užsakovas J. R. su rangovu UAB „Andarijus“, įmonės kodas 300022875, susitarė dėl dviejų papildomų valymo įrenginių NV-3, gamyklinis Nr. 12978, ir NV-3, gamyklinis Nr., 13469, sumontavimo Lazdynų gatvėje, Klipščių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje (1 t., b. l. 78).

2019 m. lapkričio mėnesio vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų geodezinės nuotraukos M1:500 papildyme pažymėtas nuotekų valymo įrenginių NV-3, NV-3, NV-4 išdėstymas, nurodytos jų koordinatės (1 t., b. l. 79).

2019 m. gruodžio 2 d. atsakyme į privalomą nurodymą J. R. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nurodė, kad buitinių nuotekų inžineriniai tinklai nutiesti gavus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimą 2010 m. lapkričio 26 d. Nr. LNS-34-101126-00663, Gargždai, išduotą statytojui J. R., pagal projektuotojo UAB „MINVIDA“ parengtą statinio projektą vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vieno artezinio gręžinio, buitinių valymo įrenginių projektą, vieną vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui Nr. 09,026-TP.BD (1 t., b. l. 37–38).

2019 m. gruodžio 16 d. papildytame atsakyme J. R. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nurodė, kad 2017 m. birželio 16 d. vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų geodezinėje nuotraukoje matosi tik vienas valymo įrenginys. 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo papildomai sumontuoti du valymo įrenginiai. Topo nuotrauka nėra padaryta, nes yra nebaigta statyba (1 t. b. l. 60).

2020 m. lapkričio 30 d. atsakyme J. R. Vakarų Lietuvos departamento Pirmajam statybos priežiūros skyriui nurodė, kad buitinių nuotekų valymo įrenginių statyba buvo vykdoma atsižvelgiant į kvartalo užstatymą, jų statyba buvo vykdoma etapais, to pasekoje valymo įrenginio įrengimo vieta yra šiek tiek pasikeitusi (1 t., b. l. 64, 188).

Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, Klipščių kaime, Lazdynų gatvėje suprojektuotos nuotekų valyklos pagal projektą Nr. 10.026-TP-LVN-1 schemoje pažymėta (institucijos nustatyta ir apskaičiuota) suprojektuotos nuotekų valyklos valyklos vieta, jos plotis (apie 5,95 m), atstumas nuo valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos (8,78 m) (1 t., b. l. 66, 194).

Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, Klipščių kaime, Lazdynų gatvėje pastatytos nuotekų valyklos pagal projektą Nr. 10.026-TP-LVN-1 A laidą schemoje pažymėta (institucijos nustatyta ir apskaičiuota) faktinė pagal projekto A laidą pastatyta nuotekų valyklos vieta, pastatytos valyklos plotis (10,73 m, padidintas 4,78 m), atstumas nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos (4,64 m, sumažintas atstumas iki gretimo sklypo ribos 4,14 m) (1 t., b. l. 68, 196).

2020 m. lapkričio 20 d. atlikta nuotekų valymo įrenginių, adresu Lazdynų g., Klipščių kaimas, Sendvario seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė, fotofiksacija. Nuotraukose matyti pagal projekto A laidą pastatyta nuotekų valykla (valymo įrenginiai NV-3 – 2 vnt., ir NV-4 – 1 vnt.), nurodytas Institucijos paskaičiuotas atstumas iki gretimo sklypo tvoros, esamas valyklos žemės sklypo riboženklis (1 t., b. l. 34–36, 191–193).

2020 m. gruodžio 3 d. statybos patikrinimo akte Nr. SPA-30-201203-00023 nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 20 d. nuo 10:00 val. iki 11:00 val., be kita ko, atliktas naujo neypatingo statinio Lazdynų g., Klipščių kaime, Sendvario seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statybos patikrinimas. Nustatyta, kad statinio vieta sklype, statinio išorės matmenys neatitinka projekto sprendinių. Statytojas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. Sendvario sen. Klipščių k. statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui Klipščių k. Sendvario sen. Klaipėdos raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 09.026-TR BD sprendinius, pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, tai yra daugiau nei 1 m. Statytojas pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48.3 punkto reikalavimus, pakeitęs esminius statinio projekto sprendinius, daugiau kaip 1 m pakeitė statinio vietą sklype projekto A laida Nr. 10.026-TP-LVN-1A, tęsė nuotekų valyklos statybos darbus, negavęs privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento. Taip pat nurodyta, jog statytojas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, žemės sklype, kadastrinis Nr.5558/0007:952 Klaipėdos raj. Sendvario sen. Klipščių k. statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui Klipščių k. Sendvario sen. Klaipėdos raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 09.026-TR BD sprendinius, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį, tai yra daugiau nei 1 m. Statytojas pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48.4 punkto reikalavimus, pakeitęs esminius statinio projekto sprendinius, daugiau kaip 1 m padidino statinio išorės matmenis projekto A laida Nr. 10.026-TP-LVN-1A, tęsė nuotekų valyklos statybos darbus, negavęs privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento. Statybos patikrinimo akte pateikta išvada, kad statyba pažeidžia teisės aktų reikalavimus (1 t., b. l. 8–24, 2 t., 2–18).

J. R. surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai (1 t., b. l. 182–186, 2 t., 35–39).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybų darbų statytojas J. R. įpareigotas nevykdyti jokių savavališkai pastatyto neypatingojo kitos paskirties inžinerinio statinio-buitinių nuotekų valyklos, esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, Klipščių kaime, Lazdynų g., statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai fiksuoti 2020 m. gruodžio 7 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-201207-00063 (2 t., b. l. 40–43).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius statytojas J. R. įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytą neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, dėl kurio statybos 2020 m. gruodžio 7 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-201207-00063 ir sutvarkyti statybvietę (2 t., b. l. 44–49).

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis.

Institucija, protokole formuluodama kaltinimą, nurodė, kad J. R. yra kaltinamas pažeidęs esminius 2010 m. parengto projekto sprendinius: pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m, neturėdamas privalomojo naujo statybą leidžiančio dokumento. Siekdama patraukti J. R. administracinėn atsakomybėn, Institucija turėjo pagrįsti šiuos kaltinimus, pateikdama įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad 2010 m. projekte buvo nustatyta buitinių nuotekų valyklos padėtis sklype bei jos matmenys, ir, kad šiuo atveju šie esminiai statinio projekto sprendiniai buvo pakeisti. Grįsdama kaltinimą, Institucija pateikė dvi schemas (1 t., b. l. 66, 68, 194, 196), kuriose pažymėta institucijos nustatyta ir apskaičiuota suprojektuotos nuotekų valyklos vieta, jos plotis, atstumas nuo valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos bei faktinė pagal projekto A laidą pastatytos nuotekų valyklos vieta, pastatytos valyklos plotis, atstumas nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kokiais duomenimis remiantis buvo atlikta schemose pateikta analizė. Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kaip buvo atlikti apskaičiavimai, kurių pagrindu schemose buvo nurodyta suprojektuotos ir faktinės nuotekų valyklos vieta ir matmenys.

2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui Klipščių k. Sendvario sen. Klaipėdos raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) parengimo ir patvirtinimo metu galiojusiame teisės akte - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (toliau – Sąlygos) (redakcijos nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. birželio 11 d.) 196 punkte buvo numatyta, kad prie vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių priskiriami: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai, kaupimo rezervuarai, sklendžių kameros, persiurbimo stotys, išleistuvai, vandentiekio bokštai, slėginiai rezervuarai, lietaus ir fekalinės kanalizacijos valymo įrenginiai. Vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių apsaugos zonos plotis – ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių (Sąlygų 197 punktas). Vėlesnėje Sąlygų 197 punkto redakcijoje (įsigaliojusioje nuo 2013 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad nuotekų siurblinių ir kitų įrenginių apsaugos zonos plotis – ne mažiau kaip po 10 metrų nuo išorinių sienelių. Taigi, akivaizdu, kad inspektorius A. D., nustatydamas suprojektuotą įrenginio vietą sklype, rėmėsi ne pradinio projekto parengimo metu galiojusia teisės akto redakcija (ne ta redakcija, kuria turėjo remtis projektuotojas rengdamas projektą) ir tai sąlygoja Institucijos schemose bei administracinio nusižengimo protokole pateiktų apskaičiavimų netikslumus. Be to, kaip matyti iš galiojusio teisinio reguliavimo, valymo įrenginių apsaugos zona turėjo būti skaičiuojama ne nuo įrenginio centro (kaip tai darė Institucija rengdama schemas ir rašydama administracinio nusižengimo protokolą), o nuo išorinių sienelių. Teismas taip pat pažymi, kad, suprojektuotos įrenginio vietos sklype nustatymas remiantis sanitarinės apsaugos zonos žymėjimu projekte (kaip tai atliko liudytojas inspektorius A. D.) yra ydingas, nes šis žymėjimas turi kitą paskirtį (nustatyti sanitarinės apsaugos zonos ribas), o ne nustatyti įrenginio vietą sklype; tokie Institucijos pateikti duomenys yra tik išvestiniai, projekte aiškiai nenustatyti. Tai, kad projekte nebuvo nustatyta konkreti įrenginio vieta ir matmenys, patvirtina ir liudytojo projektuotojo V. Č. parodymai, kad 2010 m. rengiant pradinį projektą, valyklos plotis ir ilgis nebuvo rodiklis, tiksli įrenginio vieta bei atstumas tarp atskirų įrenginio elementų nebuvo numatytas. Institucijos pateiktos schemos (1 t., b. l. 66, 68, 194, 196) neatitinka įrodymams keliamų sąsajumo reikalavimų, schemose pateikta informacija neturi loginio ryšio su bylos įrodinėjimo dalyku (įrenginio vieta ir matmenys), šiose schemose esanti informacija nepatvirtina aplinkybių, kurios yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu, negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad pradiniame projekte buvo nustatyta nuotekų valymo įrenginio vieta ir matmenys, nes projekte nenurodytos valymo įrenginio geodezinės koordinatės ar kiti duomenys, kuriais remiantis būtų galima nustatyti įrenginio vietą (pavyzdžiui, nepažymėti įrenginio atstumai nuo kitų objektų) bei matmenis (nenurodyti atstumai tarp atskirų įrenginio komponentų). Dėl šios priežasties iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmiškų, tikslių ir kategoriškų išvadų, ar aptartais J. R. veiksmais buvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad savavališkos statybos faktas nenustatytas ir tuo pasireiškiančio administracinio nusižengimo padarymas neįrodytas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog J. R. veiksmuose buvo ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti J. R. pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, teiseną.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.