Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

3. Apeliaciniu skundu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-16 nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant J. R. pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį baudą nuo 800 Eur iki 2 400 Eur.

3.1. Klaipėdos apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną J. R. pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį, 2021-07-16 nutarime nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) administracinio nusižengimo protokolą J. R. surašė už tai, jog jis pakeitė projekte numatytą buitinių nuotekų valyklos vietą žemės sklype daugiau nei 1 metru ir pakeitė jos išorės matmenis daugiau nei 1 metru, todėl tokiems statinio projekto sprendinių pakeitimams atlikti ir statybai pagal ją vykdyti buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat nurodė, jog negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad pradiniame projekte buvo nustatyta nuotekų valymo įrenginio vieta ir matmenys, nes projekte nenurodytos valymo įrenginio geodezinės koordinatės ar kiti duomenys, kuriais remiantis būtų galima nustatyti įrenginio vietą (pavyzdžiui, nepažymėti įrenginio atstumai nuo kitų objektų) ir matmenis (nenurodyti atstumai tarp atskirų įrenginio komponentų). Dėl šios priežasties iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmiškų, tikslių ir kategoriškų išvadų, ar aptartais J. R. veiksmais buvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad savavališkos statybos faktas nenustatytas ir tuo pasireiškiančio administracinio nusižengimo padarymas neįrodytas.

3.2. Inspekcijos nuomone, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl toliau nurodomų aplinkybių.

3.3. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020-11-20 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), ir 2020-12-07 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-201207-00063 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), juo konstatavo, jog J. R., turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010-11-26 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 09.026-TP.BD sprendinius, pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m. Tuo J. R. pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas), 48.3 ir 48.4 punktų reikalavimus, pakeitęs esminius statinio projekto sprendinius, daugiau kaip 1 m pakeitė statinio vietą sklype ir daugiau kaip 1 m padidino statinio išorės matmenis projekto A laida Nr. (duomenys neskelbtini), tęsė nuotekų valyklos statybos darbus, negavęs privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento. Faktinės aplinkybės užfiksuotos 2020-12-03 statybos patikrinimo akte (kontroliniame klausimyne) Nr. SPA-30-201203-00023.

3.4. Inspekcija 2021-01-08 surašė J. R. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI_ANR_P-6-2021 ir 2021-01-11 raštu Nr. 2D-367 „Dėl fizinio asmens administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (J. R.)“ pateikė bylos medžiagą teismui. Teismas, išnagrinėjęs bylą, 2021-07-16 nutarimu administracinio nusižengimo teiseną J. R. nutraukė, motyvuodamas tuo, kad iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmiškų, tikslių ir kategoriškų išvadų, kad J. R. veiksmais buvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai.

3.5. ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

3.6. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

3.7. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

3.8. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma, arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui) ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais; 27 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

3.9. Reglamento 48.3 ir 48.4 punktuose numatyta, kad, pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); iki 1 m didinami statinio išorės matmenys.

3.10. Teismas nutarime nurodė: „2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, artezinio gręžinio, buitinių valymo įrenginių, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini). kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)“ parengimo ir patvirtinimo metu galiojusiame teises akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų ,,Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (toliau – Sąlygos) (redakcijos nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. birželio 11 d.) 196 punkte buvo numatyta, kad prie vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių priskiriami: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai, kaupimo rezervuarai, sklendžių kameros, persiurbimo stotys, išleistuvai, vandentiekio bokštai, slėginiai rezervuarai, lietaus ir fekalinės kanalizacijos valymo įrenginiai. Vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių apsaugos zonos plotis – ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių (Sąlygų 197 punktas). Vėlesnėje Sąlygų 197 punkto redakcijoje (įsigaliojusioje nuo 2013 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad nuotekų siurblinių ir kitų įrenginių apsaugos zonos plotis – ne mažiau kaip po 10 metrų nuo išorinių sienelių. Taigi, akivaizdu, kad inspektorius A. D., nustatydamas suprojektuotą įrenginio vietą sklype, rėmėsi ne pradinio projekto parengimo metu galiojusia teisės akto redakcija (ne ta redakcija, kuria turėjo remtis projektuotojas rengdamas projektą) ir tai sąlygoja Institucijos schemose bei administracinio nusižengimo protokole pateiktų apskaičiavimų netikslumus.“

Šalies argumentai

3.12. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, negali peržengti savo kompetencijos ribų ir privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Inspekcija atlieka statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą.

3.13. Pažymėtina, kad norint patikrinti, ar: statytojo prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodyti visi pagal teisės aktų reikalavimus privalomi nurodyti duomenys; statytojas atitinka statytojui Statybos įstatymo nustatytus reikalavimus; statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose; ar šis prašymas įregistruotas IS „Infostatyba“; prie statinio projekto pridėtos visos prisijungimo sąlygos ir Specialieji reikalavimai (kai jie privalomi pagal teisės aktų reikalavimus); statinio projekto sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus; statinio projektą pasirašė visi jį privalėję pasirašyti asmenys ir ar šie asmenys turėjo teisę rengti ir pasirašyti šį statinio projektą; statinio projekte teisingai nurodyta statinio kategorija ir statybos rūšis; statinio projekto ekspertizės akte (kai ekspertizė privaloma) yra įrašas, kad statinio projekto sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus; statinio projekto ekspertizę atlikę ir ekspertizės aktą pasirašę asmenys turėjo teisę tai atlikti; statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams; numatytos prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų vietos ir būdai atitinka inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų išduotas prisijungimo sąlygas; teisingai nurodyti subjektai, pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją privalantys patikrinti statinio projektą; statinio projektui pritarė visi privalėję jį tikrinti subjektai; nepažeisti Statybos įstatymo nustatyti statinio projekto patikrinimo terminai; nepažeisti Statybos įstatymo nustatyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai, reikia atlikti statytojui išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą Priežiūros įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka.

3.14. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo statiniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010-11-26 yra išdavusi statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.15. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta tai, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

3.16. Atsižvelgiant į tai, kad statiniui statybos leidimas buvo išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus (statybos leidimas išduotas 2010-11-26), taip pat Inspekcija neturėjo duomenų apie teisėsaugos institucijos atliekamą statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tyrimą ir nebuvo viešojo intereso pažeidimo požymių, todėl, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, statybą leidžiančio dokumento teisėtumas Inspekcijoje nebuvo nagrinėjamas ir nebuvo vertinama, ar parengtas projektas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus.

3.17. Pradinėje projekto versijoje nurodyta apsaugos zona, kuri tęsiasi iki gretimo sklypo ribos. Pagal pradinį projektą Klaipėdos rajono savivaldybės administracija buvo išdavusi statybą leidžiantį dokumentą, kuriame buvo numatytas atstumas iki gretimo sklypo: jame buvo pažymėta, kad atstumas iki gretimo sklypo ribos nuo valymo įrenginio vidurio yra 10 metrų. Dėl šios priežasties Inspekcijos atlikto patikrinimo metu faktinė statinio buvimo vieta buvo nustatyta faktinius pastatyto statinio duomenis lyginant su pradinėje statinio projekto laidoje nurodytais duomenimis. Inspekcija šiuo atveju vertino ne įrenginio apsaugos zonos nustatymo pagrįstumą ir joje taikomus ūkinės veiklos apribojimus ir jų laikymąsi, o vadovaudamasi pačiame statinio projekte nustatytos apsaugos zonos parametrais ir jų nustatymo būdu, identifikavo projekte apibrėžtą statinio vietą gretimo sklypo atžvilgiu (žr. brėžinį – kvartalo planas su LVN tinklais (žemiau). Jeigu nurodyta apsaugos zona (skersmuo R 10.000) būtų buvusi nustatyta nuo įrenginių išorinių sienelių, o ne nuo centre esančio įrenginio vidurio, akivaizdu, kad apsaugos zonos plotis nebūtų taisyklingo apskritimo formos ir vienodai nutolęs nuo įrenginio centro, nes pats įrenginys nėra taisyklingos formos.

3.18. Teismas nutarime nurodė: „<...> negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad pradiniame projekte buvo nustatyta nuotekų valymo įrenginio vieta ir matmenys, nes projekte nenurodytos valymo įrenginio geodezinės koordinatės ar kiti duomenys, kuriais remiantis būtų galima nustatyti įrenginio vietą (pavyzdžiui, nepažymėti įrenginio atstumai nuo kitų objektų) bei matmenis (nenurodyti atstumai tarp atskirų įrenginio komponentų).“

3.19. Projekte yra pateiktas nuotekų valymo įrengimų komplekso aprašymas: valymo įrengimų komplekso komponentai: a) srauto paskirstymo šulinys; b) aerotankas (sudaro: pirminis sėsdintuvas, aerobinis reaktorius, antrinis sėsdintuvas); c) dumblo tankintuvas (dumblo tankintuvai skirti kaupti pertekliniam dumblui, kuris periodiškai pašalinamas iš aerotanko); d) kontrolinis šulinys (šuliniai kuriuose gali būti įmontuojamos įvairios apskaitos priemones ir naudojami kaip prieiga išvalytų nuotekų mėginių paėmimui). Projekte numatyti biologiniai valymo įrengimai (projekto 10.026-TP-LVN.SŽ „Įrenginių, gaminių ir medžiagų sąnaudų žiniaraštis lauko vandentiekiui ir nuotekoms“ 2 lapas, laida 0): 1) HNV-P-1 3 tipo aerotankas, našumas – 13 kub. m/parą stikloplasčio korpusas, d 2450 mm, L: 7,2 m; 2) horizontalus dumblo tankintuvas, talpa 7 kub. m, korpusas stikloplastis, d l500 mm, L: 4,0 m; 3) kontrolinis stikloplasčio šulinys, d 1200 mm, H: 1,62 m; 4) plastikinis apšiltintas aptarnavimo liukas, d 1200 mm; 5) antžeminė valdymo spinta; 6) srauto paskirstymo šulinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog paminėtų įrenginių išdėstymas yra ne tik aprašytas, tačiau ir pavaizduotas suvestiniame inžinerinių tinklų plane.

3.20. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su teismo pozicija, jog projekte nenurodyti duomenys, kuriais remiantis galima būtų nustatyti įrenginio vietą. Iš projekte pateiktų duomenų galima identifikuoti nuotekų valyklos, kurios statybai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, vietą sklype. Jei projekte nebūtų nurodyti duomenys, Inspekcijos pareigūnas, atlikęs patikrinimą, negalėtų nustatyti (apskaičiuoti) tikslios, pagal pirminį statinio projektą turėjusios būti valyklos vietos, nubraižyti schemų ir konstatuoti savavališkos statybos.

3.21. Inspekcija nesutinka su teismo teiginiu, jog „<...> iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmiškų, tikslių ir kategoriškų išvadų, ar aptartais J. R. veiksmais buvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai“.

3.22. 2019 metais buvo patvirtina nauja projekto A laida – Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui ((duomenys neskelbtini), kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) T D P pakeitimas. Laida A (toliau – ir projekto A laida). Pagal projekto A laidą pastatyti valymo įrengimai: 2 vnt. NV-3 tipo valymo įrenginių, našumas – 2,52 kub. m/parą, stikloplasčio korpusas, d 2730 mm; 1 vnt. NV-4 tipo valymo įrenginių, našumas – 3,42 kub. m/parą, stikloplasčio korpusas, d 3000 mm; kontrolinis stikloplasčio šulinys, d 1200 mm, H: 1,62 m; plastikinis apšiltintas aptarnavimo liukas, d 1200 mm; antžeminė valdymo spinta; srauto paskirstymo šulinys.

3.23. Buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakitimas nustatytas lyginant esamus faktinius matmenis su projekte pateiktais matmenimis.

3.24. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog valymo įrenginio ilgis (atstumas nuo srauto paskirstymo šulinio iki kontrolinio šulinio) – 12,61 m gautas apskaičiavus pagal 2017 m. Vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų geodezinėje nuotraukoje, M 1:500 (toliau – geodezinė nuotrauka), pateiktas koordinates; valymo įrenginio plotis gautas sudėjus projektuojamo HNV-P-1 3 tipo aerotanko, stikloplasčio korpuso diametrą (2450 mm), horizontalaus dumblo tankintuvo stikloplasčio korpuso diametrą (l500 mm) ir pagal gamintojos UAB „Traidenis“ montavimo rekomendacijas – tarp įrenginių atstumas iki 2000 mm. Nuo valyklos krašto iki sklypo ribos atstumas 8,78 m – iš 10 m apsaugos zonos spindulio nuo valymo įrenginio HNV-P-1 3 tipo aerotanko vidurio iki sklypo ribos atėmus pusę stikloplasčio korpuso diametro – 2450 mm, gaunamas atstumas nuo valymo įrenginio krašto iki sklypo ribos.

3.25. Kadangi nuotekų valykla pastatyta ne projekte nurodytoje vietoje, pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytus esminius statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), todėl pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 43 punktą, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir parengta nauja projekto A laida, pakeistam projektui turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

3.26. Reglamento 48 punkte numatyta: „Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuosi ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

48.1. laikančios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

48.5. mažinami statinio išorės matmenys.“

3.27. Inspekcija Savavališkos statybos aktu konstatavo, jog statytojas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010-11-26 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ sprendinius: pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m.

3.28. Pažymėtina, kad projekto turinio dėl jame suprojektuotų statinių padėties ir matmenų negalima vertinti atsietai nuo daugelio kitų aplinkybių, padedančių suprasti esminių statinio projekto sprendinių pažeidimo situaciją, o būtent: skundžiamame nutarime nebuvo įvertinta, kad J. R. keitė projekto sprendinius, parengdamas naują projekto A laidą, kuri buvo pateikta šioje byloje ir, kaip rodo geodezinė nuotrauka, valymo įrenginį pastatė pagal projekto A laidos sprendinius, tačiau statytojas šia projekto laida negalėjo vadovautis, nes jai nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

3.29. Teismas nutarime nurodė: „<...> projekte nebuvo nustatyta konkreti įrenginio vieta ir matmenys, patvirtina ir liudytojo projektuotojo V. Č. parodymai, kad 2010 m. rengiant pradinį projektą, valyklos plotis ir ilgis nebuvo rodiklis, tiksli įrenginio vieta bei atstumas tarp atskirų įrenginio elementų nebuvo numatytas. Institucijos pateiktos schemas (1 t., b. 1. 66, 68, 194 , 196) neatitinka įrodymams keliamų sąsajumo reikalavimų, schemose pateikta informacija neturi loginio ryšio su bylos įrodinėjimo dalyku (įrenginio vieta ir matmenys), šiose schemose esanti informacija nepatvirtina aplinkybių, kurios yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje.“

3.30. Pabrėžtina, jog schemos prie Savavališko statybos akto buvo sudarytos, siekiant kuo aiškiau atvaizduoti nustatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, jog aprašant pažeidimą būtų sudėtinga suprasti, kokie patikrinimo metu buvo atlikti skaičiavimai, buvo pasitelkta vaizdinė medžiaga, t. y. pažymėti statinio faktiniai atstumai schemose.

3.31. Statinio projektinė dokumentacija yra statybos inžinerinis dokumentas, kurio turinio aiškinimas reikalauja specialių žinių taikymo, o vien tai, kad statinio projekto sprendiniai, apibūdinantys statinio parametrus ir jo buvimo vietą, ,,iš pirmo žvilgsnio“ nėra aiškūs bet kuriam specialių žinių neturinčiam asmeniui, nėra priežastis teigti, kad statinio projekte nėra nustatytų statinio projekto sprendinių ir kad statytojas laisvas veikti savo nuožiūra ir kartu lemti ūkinės veiklos apribojimus gretimuose sklypuose vykdomai veiklai.

3.32. Iš schemos „(duomenys neskelbtini) pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr. (duomenys neskelbtini) A laidą“ matyti, kad faktiškai nustatytas pastatytos valyklos ilgis 12,70 m (projekte numatytas 12,61 m), valyklos ilgis padidintas 0,09 m; pastatytos valyklos plotis 10,73 m (projekte numatytas 5,95 m), valyklos plotis padidintas 4,78 m; nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos yra 4,64 m (projekte numatyta 8,78 m), sumažintas atstumas iki gretimo sklypo ribos 4,14 m. Anksčiau nurodyta, kokiais duomenimis remdamasi Inspekcija atliko matavimus ir skaičiavimus, nustatydama savavališkos statybos faktą. Remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Inspekcijos nustatyti statinio plotis bei atstumas iki gretimo sklypo ribos nepatenka į leistinos paklaidos ribas, o jeigu ir patektų, statytojui būtų reikalinga keisti statinio projektą. Pažymėtina, jog nukrypimų patekimas į paklaidos ribas leidžia keisti statinio projektą (nauja projekto laida), nesikreipiant dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau statyba net ir tuo atveju būtų pripažinta savavališka, kadangi anksčiau nurodytas savavališkos statybos apibrėžimas nenumato jokių išimčių dėl nukrypimo nuo esminių projekto sprendinių. Pabrėžtina, jog savavališkai statybai konstatuoti užtenka fakto, kad statyba pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius.

3.33. Teismas, priimdamas byloje nutarimą, nevertino, kokie pakeitimai projekto A laidoje buvo padaryti, kad iš pradiniame projekte ir projekto A laidoje aprašytų valymo įrengimų požymių, techninių parametrų, apsaugos zonos diametro ir geodezinėje nuotraukoje užkoordinuotų valymo įrenginio taškų galima nustatyti suprojektuoto ir faktiškai pastatyto statinio skirtumus, taip pat ir apskaičiuoti ir nustatyti buitinių nuotekų valyklos atstumus gretimų sklypų atžvilgiu ir parametrus, leidžiančius daryti išvadas dėl statinio esminių statinio projekto pažeidimo.