Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) anksčiau baustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) 2021 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas J. R. surašytas už tai, kad statytojas J. R., turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, savavališkai, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini) gatvėje, atliko neypatingojo kitos paskirties inžinerinio statinio – buitinių nuotekų valyklos statybą, pažeisdamas esminius projektuotojo UAB „Minvida“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini), kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)“, Nr. 09.026-TR BD, sprendinius: pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m., neturėdamas privalomojo naujo statybą leidžiančio dokumento. Aplinkybės užfiksuotos inspekcijos 2020 m. gruodžio 3 d. statybos patikrinimo akte Nr. SPA-30-201203-00023 ir savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-201207-00063. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 22 dalį, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R. su padarytu administraciniu nusižengimu nesutiko. Pateikė teismui paaiškinimus, jog nesutinka su protokolu, nes jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad savavališkos statybos aktas ir jo pagrindu surašytas protokolas yra nepagrįsti, nemotyvuoti, neaiškūs savo turiniu, juose nurodomos išvados nepagrindžiamos faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiais duomenis, ir yra grindžiami tiesiog subjektyviu inspekcijos tarnautojo vertinimu. Nurodė, kad inspekcija 2020 metų pradžioje atlikusi tų pačių statybų teisėtumo patikrinimą ir 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2D-4519 informavo J. R., kad atlikus patikrinimą pagal statybos projektą ir jo A laidą, pateiktas vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, buitinių valymo įrenginių geodezines nuotraukas, įrašus statybos darbų žurnale pažeidimų nenustatyta. Tokie inspekcijos veiksmai (patikrinimo rezultatas) sukūrė J. R. pagrįstą lūkestį, kad jo vykdomi statybos darbai šiais aspektais yra teisėti, nepažeidžiantys statybą

leidžiančio dokumento ir teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai todėl J. R. tęsė statybos projekto ir jo A laido įgyvendinimą. Iš pateikto pažeidimų aprašymo nėra galimybės suprasti, ką inspekcija turi omenyje teigdama, kad J. R. sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m – ar reikia suprasti, kad buitinių nuotekų valykla yra per 4,14 metro paslinkta į pietinės sklypo ribos pusę, lyginant su projekte numatyta 4/7 jos vieta, ar kad buitinės nuotekų valyklos atstumas iki šios ribos po atliktų statybos darbų šiuo metu yra 4,14 m. Taip pat neaišku, ką inspekcija turėjo omenyje nurodydama, kad J. R. padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m, t. y., ar J. R. buitinių nuotekų valyklos plotį padidino papildomais 4,78 metrais, ar po J. R. atliktų statybos darbų šiuo metu buitinių nuotekų valyklos bendras plotis yra 4,78 m. Iš savavališkos statybos akto ir protokolo visiškai neaišku kuo remiantis buvo sprendžiama apie statybos projekte numatytą statinio vietą ir jo išorės matmenis, todėl neaišku, su kuo lyginant inspekcija nustatė Savavališkos statybos akte numatomus pokyčius. Nesuprantama, su kokiais duomenimis projekte inspekcija lygino faktiškai statomus statinius ir kokiais duomenimis remiantis ji nustatė tariamą buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakeitimą. Statybos projekte nebuvo numatyti buitinių nuotekų valyklos išorės matmenys ir jos tiksli vieta sklype (buvo numatyta tik statinio centro vieta), todėl nėra pagrindo teigti, kad šie sprendiniai buvo pakeisti daugiau, nei numatyta Reglamento 48.3 ir 48.4 punktuose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1225 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. 36P-164-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu“, teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Savavališkos statybos akte nurodyta, jog statytojas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 09.026-TR BD sprendinius, pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, tai yra daugiau nei 1 m. Statytojas pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48.3 punkto reikalavimus, pakeitęs esminius statinio projekto sprendinius, daugiau kaip 1 m pakeitė statinio vietą sklype projekto A laida Nr. 10.026-TP-LVN-1A, tęsė nuotekų valyklos statybos darbus, negavęs privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento. Taip pat nurodyta, jog statytojas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 09.026-TR BD sprendinius, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį, tai yra daugiau nei 1 m. Statytojas pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48.4 punkto reikalavimus, pakeitęs esminius statinio projekto sprendinius, daugiau kaip 1 m padidino statinio išorės matmenis projekto A laida Nr. 10.026-TP-LVN-1A, tęsė nuotekų valyklos statybos darbus, negavęs privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento (1 t., b. l. 18-23).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. R., žemės sklypų naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (1 t., b. l. 25-33).

Į bylą pateiktas UAB „Minvida“ 2010 m. parengtas techninis projektas „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, artezinio gręžinio, buitinių valymo įrenginių, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 09.026-TR BD, iš kurio matyti, kad projekte nėra numatyti tikslūs buitinių nuotekų valyklos išoriniai matmenys nei tiksli vieta (1 t., b. l. 103-110). Į bylą taip pat pateiktos 2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ Projektavimo techninės sąlygos Nr. 491, kuriose nurodyta laikinam buitinių nuotekų nuvedimui įrengti vietinį buitinių nuotekų valymo įrenginį pagal detaliojo plano sprendinius. Kai bus įrengti centralizuoti nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini), pasijungti juos (1 t., b. l. 113). 2009 m. liepos 28 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro išduotose projektavimo sąlygose numatyta valymo įrenginiams nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (1 t., b. l. 115).

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui), ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais; 27 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48.3 ir 48.4 punktuose numatyta, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); iki 1 m didinami statinio išorės matmenys.

Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-97-942/2017).

Inspekcija administracinio nusižengimo protokolą J. R. surašė už tai, jog jis pakeitė projekte numatytą buitinių nuotekų valyklos vietą žemės sklype daugiau nei 1 metru ir pakeitė jos išorės matmenis daugiau nei 1 metru, todėl tokiems statinio projekto sprendinių pakeitimams atlikti ir statybai pagal ją vykdyti buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nėra nustatyta, kokia pagal statinio projekto sprendinius yra tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype ir kokie yra projektu numatyti tikslūs šio statinio išorės matmenys, kokia yra faktiškai pastatyto statinio vieta žemės sklype ir kokie išorės matmenys. UAB „Minvida“ 2010 m. parengtame techniniame projekte „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, artezinio gręžinio, buitinių valymo įrenginių, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), Nr. 09.026-TR BD, nenumatyta nei tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype, nei buitinių nuotekų valyklos išoriniai matmenys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog J. R. padarė ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kaip jau minėta, duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kita vertus, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog J. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną (ROIK 21127454912) J. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.