Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-97-380/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-12
Bylos Nr.
AN2-97-380/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00011-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Institucija
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
Advokatai
Karolis Gerbauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-97-380/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00011-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. sausio 8 d. Institucijos patarėja surašė J. R. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad statytojas J. R., turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini), atliko neypatingojo kitos paskirties inžinerinio statinio – buitinių nuotekų valyklos statybą, pažeisdamas esminius projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinius: pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m., neturėdamas privalomojo naujo statybą leidžiančio dokumento. Aplinkybės užfiksuotos Institucijos 2020 m. gruodžio 3 d. statybos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 22 dalį, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarimu J. R. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį nutraukta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas T. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo J. R. pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį būtų paskirta nuo 800 Eur iki 2400 Eur dydžio bauda.

3.1. Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas dėl toliau nurodomų aplinkybių.

3.2. Institucijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. lapkričio 20 d. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. ir 2020 m. gruodžio 7 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatavo, jog J. R., turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini) statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius, pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m. Tuo J. R. pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas), 48.3 ir 48.4 punktų reikalavimus, pakeitęs esminius statinio projekto sprendinius, daugiau kaip 1 m pakeitė statinio vietą sklype ir daugiau kaip 1 m padidino statinio išorės matmenis projekto A laida Nr. (duomenys neskelbtini), tęsė nuotekų valyklos statybos darbus, negavęs privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento. Faktinės aplinkybės užfiksuotos 2020 m. gruodžio 3 d. statybos patikrinimo akte (kontroliniame klausimyne) Nr. (duomenys neskelbtini).

3.3. Institucija 2021 m. sausio 8 d. surašė J. R. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI_ANR_P-6-2021 bei 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2D-367 „Dėl fizinio asmens administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (J. R.)“ pateikė bylos medžiagą teismui. Teismas, išnagrinėjęs bylą, 2021 m. vasario 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną (ROIK 21127454912) J. R. nutraukė motyvuodamas tuo, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog J. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

3.4. ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

3.5. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui), ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais; 27 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

3.6. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48.3 ir 48.4 punktuose numatyta, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); iki 1 m didinami statinio išorės matmenys.

3.7. Skunde akcentuojama, jog ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas, nustatęs, jog byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui, tačiau teismas šia nuostata nepasinaudojo, nei pats savo iniciatyva papildomų įrodymų nereikalavo bei nedavė įpareigojimų administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai pateikti trūkstamus įrodymus, nors tokią teisę turėjo.

3.8. Institucija paaiškina, kad buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakitimas nustatytas lyginant esamus faktinius matmenis su projekte pateiktais matmenimis. Projekte yra pateiktas nuotekų valymo įrengimų komplekso aprašymas (projekto (duomenys neskelbtini) bendrųjų techninių reikalavimų 5 lapas laida 0, žr. Inspekcijos 2021 m. sausio 11 d. rašto „Dėl fizinio asmens administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (J. R.)“ Nr. 2D-367 priedą 2-24 projektas, 13 lapas): Valymo įrengimų komplekso komponentai: a) Srauto paskirstymo šulinys; b) Aerotankas (sudaro: pirminis sėsdintuvas, aerobinis reaktorius, antrinis sėsdintuvas); c) Dumblo tankintuvas (dumblo tankintuvai skirti kaupti pertekliniam dumblui, kuris periodiškai pašalinamas iš aerotanko); d) Kontrolinis šulinys (šuliniai kuriuose gali būti įmontuojamos įvairios apskaitos priemones bei naudojami kaip prieiga išvalytų nuotekų mėginių paėmimui). Projekte numatyti biologiniai valymo įrengimai (projekto (duomenys neskelbtini) Įrenginių, gaminių ir medžiagų sąnaudų žiniaraštis lauko vandentiekiui ir nuotekoms 2 lapas laida 0): 1) HNV-P-1 3 tipo aerotankas, našumas-l3m3/parą stikloplasčio korpusas, d2450mm, L:7,2 m; 2) Horizontalus dumblo tankintuvas, talpa 7 m3, korpusas stikloplastis, dl500mm, L:4,0 m; 3) Kontrolinis stikloplasčio šulinys, d 1200mm, H: 1.62 m; 4) Plastikinis apšiltintas aptarnavimo liukas d1200mm; 5) Antžeminė valdymo spinta; 6) Srauto paskirstymo šulinys. Institucija atkreipia dėmesį, jog paminėtų įrenginių išdėstymas yra ne tik aprašytas, tačiau ir pavaizduotas suvestiniame inžinerinių tinklų plane (žr. Institucijos 2021 m. sausio 11 d. rašto „Dėl fizinio asmens administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (J. R.)“ Nr. 2D-367 priedą 2-23 projektas 1).

3.9. Skunde nurodoma, jog 2019 metais buvo patvirtina nauja projekto A laida – Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini) kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) T D P pakeitimas. Laida A (toliau – projekto A laida) (žr. Inspekcijos 2021 m. sausio 11 d. rašto „Dėl fizinio asmens administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (J. R.)“ Nr. (duomenys neskelbtini) priedą 2-20 laida A-1, 2-21 laida A-2). Pagal projekto A laidą pastatyti valymo įrengimai: 2 vnt. NV-3 tipo valymo įrenginys, našumas – 2,52 m3/parą, stikloplasčio korpusas d2730 mm; 1 vnt. NV-4 tipo valymo įrenginys, našumas – 3,42 m3/parą, stikloplasčio korpusas d3000 mm; Kontrolinis stikloplasčio šulinys, d 1200mm, H: 1.62m; Plastikinis apšiltintas aptarnavimo liukas d1200mm; Antžeminė valdymo spinta; Srauto paskirstymo šulinys.

3.10. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog valymo įrenginio ilgis – atstumas nuo srauto paskirstymo šulinio iki kontrolinio šulinio 12,61 m gautas paskaičiavus iš 2017 m. Vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų geodezinėje nuotraukoje M1:500 (toliau – geodezinė nuotrauka) (žr. Inspekcijos 2021 m. sausio 11 d. rašto „Dėl fizinio asmens administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (J. R.)“ Nr. 2D-367 priedą 2-19 geod 3) pateiktų koordinačių; valymo įrenginio plotis gautas sudėjus projektuojamo HNV-P-1 3 tipo aerotanko, stikloplasčio korpuso diametrą 2450 mm, horizontalaus dumblo tankintuvo stikloplasčio korpuso diametrą l500mm (žr. Inspekcijos 2021 m. sausio 11 d. rašto „Dėl fizinio asmens administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (J. R.)“ Nr. 2D-367 priedą 2-23 projektas 1) ir gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo rekomendacijos – tarp įrenginių atstumas iki 2000 mm. Nuo valyklos krašto iki sklypo ribos atstumas 8,78 m – iš 10 m apsaugos zonos spindulio nuo valymo įrenginio HNV-P-1 3 tipo aerotanko vidurio iki sklypo ribos, atėmus pusę stikloplasčio korpuso diametro 2450 mm, gaunamas atstumas nuo valymo įrenginio krašto iki sklypo ribos (žr. Inspekcijos 2021 m. sausio 11 d. rašto „Dėl fizinio asmens administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (J. R.)“ Nr. 2D-367 priedą 2-24 projektas, 3 lapas). Kadangi nuotekų valykla pastatyta ne projekte nurodytoje vietoje, pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytus esminius statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), todėl pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR 1.01.03:2017), 43 punktą, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir parengta nauja projekto A laida, pakeistam projektui turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

3.11. Institucija nurodo, jog Reglamento 48 punkte numatyta, kad: „Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuosi ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

48.1. laikančios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

48.5. mažinami statinio išorės matmenys.“

3.12. Skunde pažymima, jog Savavališkos statybos aktu konstatavo, jog statytojas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini) statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ sprendinius: pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m. Prie Savavališkos statybos akto yra pridėtos schemos. Iš schemos „Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvėje pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr. (duomenys neskelbtini) laidą“ matyti, kad faktiškai nustatytas pastatytos valyklos ilgis 12,70 m (projekte numatytas 12,61 m) valyklos ilgis padidintas 0,09 m; pastatytos valyklos plotis 10,73 m (projekte numatytas 5,95 m) valyklos plotis padidintas 4,78 m; nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos yra 4,64 m (projekte numatyta 8,78 m) sumažintas atstumas iki gretimo sklypo ribos 4,14 m. Anksčiau nurodyta, kokiais duomenimis remiantis Institucija atliko matavimus bei skaičiavimus nustatinėjant savavališkos statybos faktą. Remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Institucijos nustatyti statinio plotis bei atstumas iki gretimo sklypo ribos nepatenka į leistinos paklaidos ribas, o jeigu ir patektų statytojui būtų reikalinga keisti statinio projektą. Pažymima, jog nukrypimų patekimas į paklaidos ribas leidžia keisti statinio projektą (nauja projekto laida), nesikreipiant dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau statyba net ir tuo atveju būtų pripažinta savavališka, kadangi anksčiau nurodytas savavališkos statybos apibrėžimas nenumato jokių išimčių dėl nukrypimo nuo esminių projekto sprendinių. Institucija pabrėžia, jog savavališkos statybos konstatavimui užtenka fakto, kad statyba pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius.

3.13. Skunde pažymima, kad projekto turinio dėl jame suprojektuotų statinių padėties ir matmenų negalima vertinti atsietai nuo daug kitų aplinkybių, padedančių suprasti esminių statinio projekto sprendinių pažeidimo situaciją, o būtent skundžiamame nutarime nebuvo įvertinta, kad J. R. keitė projekto sprendinius, parengdamas naują projekto A laidą, kuri buvo pateikta šioje byloje, ir kaip rodo geodezinė nuotrauka (žr. Institucijos 2021 m. sausio 11 d. rašto „Dėl fizinio asmens administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (J. R.)“ Nr. 2D-367 priedą 2-19 geod 3), valymo įrenginį pastatė pagal projekto A laidos sprendinius, tačiau statytojas šia projekto laida negalėjo vadovautis, nes jai nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

3.14. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą nevertino, kokie pakeitimai projekto A laidoje buvo padaryti, kad iš pradiniame projekte ir projekto A laidoje aprašytų valymo įrengimų požymių, techninių parametrų, apsaugos zonos diametro ir geodezinėje nuotraukoje užkoordinuotų valymo įrenginio taškų galima nustatyti suprojektuoto ir faktiškai pastatyto statinio skirtumus, taip pat ir apskaičiuoti ir nustatyti buitinių nuotekų valyklos atstumus gretimų sklypų atžvilgiu ir parametrus, leidžiančius daryti išvadas dėl statinio esminių statinio projekto pažeidimo.

3.15. Institucijos nuomone statinio projektinė dokumentacija yra statybos inžinerinis dokumentas, kurio turinio aiškinimas reikalauja specialių žinių taikymo, o vien tai, kad statinio projekto sprendiniai, apibūdinantys statinio parametrus ir jo buvimo vietą ,,iš pirmo žvilgsnio“ nėra aiškūs bet kuriam specialių žinių neturinčiam asmeniui, nėra priežastis teigti, kad statinio projekte nėra nustatytų statinio projekto sprendinių ir kad statytojas laisvas veikti savo nuožiūra ir tuo pačiu lemti ūkinės veiklos apribojimus gretimuose sklypuose vykdomai veiklai. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą formaliai pritaikė teisės normas bei nutraukė administracinės bylos teiseną J. R., neįsigilindamas į bylos esmę bei surinktą medžiagą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Institucijos teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo T. B. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. R. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartį (turėtų būti – nutarimą) nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija mano, kad administracinio nusižengimo teisena J. R. buvo nutraukta nepagrįstai, siekia, jog jis būtų nubaustas pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį ir, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto reikalavimo.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas pažeidė ANK 630 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus bei ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas ir šie esminiai pažeidimai sutrukdė teismui tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

9. ANK 630 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

10. Nors, kaip minėta, ANK 630 straipsnyje nurodyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, o galimybė administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka galima tik tada, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose ši administracinio nusižengimo byla buvo gauta 2021 m. sausio 14 d. ir teisėjo rezoliucija buvo skirta bylą nagrinėti 2021 m. sausio 27 d. 10.30 val. rašytinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 2). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo posėdžių sekretorė elektroniniu paštu pranešė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad 2021 m. sausio 27 d. 10.30 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl J. R. ANK 351 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Šiame laiške buvo tiesiog nurodyta, jog iki teismo posėdžio dienos jis gali atsiųsti paaiškinimus bei pateikti papildomus dokumentus paštu arba elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 130). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog apylinkės teismo posėdis 2021 m. sausio 27 d. 10.30 val. įvyko rašytinio proceso tvarka. Apygardos teismas pažymi, jog vien aplinkybė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 viruso pandemijos yra paskelbtas karantinas ir yra taikomi tam tikri apribojimai, savaime nereiškia, kad galima nesilaikyti ANK įtvirtintų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo apylinkės teisme reikalavimų ir administracinių nusižengimų bylas automatiškai nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

11. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galimos tokios situacijos, kai nagrinėjant bylą teisme paaiškėja aplinkybės, svarbios priimant teisingą sprendimą, tačiau nenustatytos administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio asmens, arba kai pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti. Tokiu atveju, kaip minėta šiame nutarime, teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bendra teismo aktyvumo pareiga nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte išdėstyta, kad teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Pirmiau paminėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir ANK nuostatos nustato besąlyginę teismo pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir imtis veiksmų esamiems neaiškumams pašalinti. ANK 627 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teismas išnagrinėja ir išsprendžia, be kita ko, klausimą, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021).

12. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog savo sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. R. pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį teismas iš esmės motyvavo tuo, jog Institucija administracinio nusižengimo protokolą J. R. surašė už tai, jog jis pakeitė projekte numatytą buitinių nuotekų valyklos vietą žemės sklype daugiau nei 1 metru ir pakeitė jos išorės matmenis daugiau nei 1 metru, todėl tokiems statinio projekto sprendinių pakeitimams atlikti ir statybai pagal ją vykdyti buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad nėra nustatyta, kokia pagal statinio projekto sprendinius yra tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype ir kokie yra projektu numatyti tikslūs šio statinio išorės matmenys, kokia yra faktiškai pastatyto statinio vieta žemės sklype ir kokie išorės matmenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. parengtame techniniame projekte „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, artezinio gręžinio, buitinių valymo įrenginių, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatyta nei tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype, nei buitinių nuotekų valyklos išoriniai matmenys. Nurodęs, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog J. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

13. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą Aukščiausiojo Teismo praktiką ir skundžiamo nutarimo turinį apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo formaliai ir savo sprendimo tinkamai neargumentavo, o nustatęs, jog byloje trūksta įrodymų, nepagrįstai nesivadovavo ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, nors turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tai padaryti.

14. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu šiuo atveju tiek apylinkės teismo pasirinkta bylos išnagrinėjimo procesinė forma, tiek tai, kad teismas nepasinaudojo ANK įtvirtintu reikalavimu įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją teismui pateikti papildomus įrodymus pagrįstam nutarimui priimti, sutrukdė teismui tinkamai ir laikantis ANK nustatytų reikalavimų išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Todėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą asmenų teisę į teisingą, nešališką teismą, teisę į apeliaciją bei išsamų, ANK nustatytus reikalavimus atitinkantį, bylos išnagrinėjimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

15. Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, negali duoti jokių privalomų nurodymų, tačiau pažymi, kad teismas turi išsamiai ištirti byloje ginčą keliančias aplinkybes ir užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises. Kadangi J. R. administracinio nusižengimo byla dėl procesinių teisės pažeidimų grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, apygardos teismas kitų Institucijos apeliacinio skundo argumentų dėl J. R. kaltės nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, kad tai neturėtų įtakos apylinkės teismui iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo T. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimą ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė