Kauno apygardos teismo įsakymas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Bendiko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2013 m. liepos 25 d., 2014 m. gruodžio 15 d., 2015 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo; 2015 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo; 2019 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų; 2019 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. vasario 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atskaitingu asmeniu, užimamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 31 d., neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 31 d. gavo 315 952,22 Eur piniginių lėšų, tai yra, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos esančios AB „Šiaulių banke“ Nr. (duomenys neskelbtini) per bankomatus esančius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Rietave, išėmė 106 630,00 Eur grynaisiais pinigais, pagal pinigų priėmimo kvitus iš įvairių asmenų gavo 209 322,22 Eur;

laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 31 d. išleido 27 855,94 Eur piniginių lėšų, tai yra į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą esančią AB „Šiaulių banke“ Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 5 545,00 Eur, perdavė atskaitingam asmeniui R. S. 101,22 Eur, panaudojo bendrovės veikloje atsiskaitymams su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas 17 890,87 Eur, išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį (atlyginimus, atostoginius, kompensacijas už kilnojamąjį darbą) 4 318,85 Eur;

pagal 2022 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens V. K. avanso apyskaitos duomenis, nepagrindė apskaitos dokumentais jam patikėtų pinigų panaudojimo, kurių likutis 2022 m. sausio 31 d. buvo 288 096,28 Eur, šių lėšų nepervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, neįnešė į kasą, nepanaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 2022 m. lapkričio 8 d. įsiteisėjus 2022 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip neteisėtai pasisavino jam patikėtą labai didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 288 096,28 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 288 096,28 Eur turtinę žalą,

tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Taip pat, V. K. nuo 2021 m. gegužės 18 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku bei nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. vasario 1 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d.) 21 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir pagal 2021 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galioja nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 10 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už šios įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų saugojimą, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos, o būtent pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d.) 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galioja nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai, pasibaigus sutarčiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą tvarkančia UAB „(duomenys neskelbtini)“, neparinko apskaitą tvarkančio asmens, todėl nebuvo sudaryti ilgalaikio turto judėjimo apskaitos registrai, trumpalaikio turto (atsargų) judėjimo apskaitos registrai, gautų sąskaitų ar pirkimų apskaitos registrai, atsiskaitymų (skolų) su pardavėjais ir pirkėjais (tiekėjais) registrai, didžiosios knygos registras, kuris yra visų buhalterinių sąskaitų suvestinis registras, dėl duomenų neapibendrinimo suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose negalima iš dalies nustatyti 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros,

Tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.).

Iš įtariamojo V. K. pateiktų 2025 m. gegužės 20 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad jis susipažino su pranešimu apie įtarimą ir visiškai su juo sutiko, prieštaravimų ar pastabų, neturėjo. Nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (vadovu) nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio. Gali patvirtinti, kad iš ankstesnio vadovo perėmė kasą apie 2021 m. rugpjūčio mėnesio, joje buvo 185 150,00 Eur, tai įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Taip pat pripažįsta, kad iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių banke“, išėmė 106 630,00 Eur grynaisiais pinigais. Įmonėje buvo vykdoma statybinė veikla, todėl šiomis lėšomis buvo atsiskaitoma su rangovais, medžiagų tiekėjais ir darbuotojais. Deja, nepasirūpino šias išlaidas patvirtinančiais dokumentais, todėl jų nepateikė buhalterijai. Paaiškina, kad po 2022 m. sausio mėnesio įmonė veiklos nebevykdė, todėl objektyviai nėra apskaitos dokumentų, kuriuos galėtų pateikti. Patvirtina, kad pripažįsta savo atsakomybę dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių ir yra pasirengęs bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis institucijomis. Dėl padarytų veiksmų labai gailisi ir prašo taikyti, kaip įmanoma švelnesnę atsakomybę. Jei bus nustatyta žala, įsipareigoja ją atlyginti. Prašė ikiteisminiame tyrime vadovautis šiais paaiškinimais (4 t., b. l. 40).

Tai, kad kaltinamasis V. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), BK 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.), patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 19 d. kaip liudytoja apklausta D. B. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos ir veiklą vykdančios (duomenys neskelbtini), direktorė nuo 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra teikti juridiniams asmenims buhalterinės apskaitos paslaugas. 2019 m. gegužės 27 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi R. S. buvo sudaryta „Buhalterinių paslaugų sutartis“ Nr. 2019/05/27. Sutartyje nurodyta, kad sutartis galioja neterminuotai, o gali būti nutraukta vienai iš pusių informavus raštu kitą pusę prieš mėnesį. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo detaliai aprašyti pirminius dokumentus, suformuoti ir aprašyti buhalterines bylas, užpildyti mėnesines, ketvirtines, metines ataskaitas, reikalingas pateikti mokesčių inspekcijai bei Sodrai ir ataskaitas, skirtas Statistikos departamentui, sudaryti mokestinę ir finansinę atskaitomybę, iki sekančio mėnesio 30 dienos raštiškai informuoti apie praėjusio mėnesio įmonės finansinę būklę. Šios sutarties kopiją jau anksčiau pateikė tyrėjai el. paštu pagal reikalavimą. „Buhalterinių paslaugų sutartis“ 2019 m. gegužės 27 d. Nr. 2019/05/27, buvo nutraukta žodiniu susitarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, 2022 m. sausio mėnesį, tai yra paskutinis apskaitos tvarkymo mėnuo. Sutartį pasiūlė nutraukti, kadangi pirminiai apskaitos dokumentai nebūdavo pateikiami gyvai, o el. paštu, ne visas sąskaitas persiųsdavo, todėl nenorėjo netinkamai vesti, o tuometinis direktorius V. K. sutiko. Kol direktorius nebuvo V. K., dokumentai būdavo pateikiami gyvai, nes keli darbuotojai buvo šiauliečiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitė už suteiktas paslaugas. Nutraukus sutartį visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, kuriuos turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo perduoti direktoriui V. K. 2022 m. balandžio 14 d. Dėl apskaitos dokumentų perdavimo buvo surašytas 2022 m. balandžio 14 d. perdavimo aktas, kuriame išvardinti perduodami dokumentai. Priėmęs šiuos dokumentus direktorius V. K. pasirašė perdavimo akte. Šio akto kopiją taip pat buvo pateikusi tyrėjai el. paštu pagal reikalavimą. V. K. dokumentus atsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo statybos, renovacijos, apdailos atlikimas visoje Lietuvoje. Ar įmonė turėjo realiai veikiantį ofisą/administracines patalpas, ji nežino. Pagal sutartį mato, kad buvo registruota (duomenys neskelbtini), ar vėliau buvo perregistruota kitu adresu, nežino. Įmonė visada buvo realiai veikianti, visada turėjo darbuotojų, kai baigė tvarkyti apskaitą buvo likę 4 darbuotojai (R. S., R. S., G. D., V. K.). Prieš tai, pavyzdžiui 2021 sausio pradžioje dirbo 14 darbuotojų. Darbo užmokestį skaičiuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas darbo sutartis, pateiktus duomenis – darbo apskaitos žiniaraščius (išdirbtas valandas, komandiruotes ir panašiai). Paskaičiavus, el. paštu (duomenys neskelbtini) būdavo išsiunčiamas darbo laiko priskaičiavimo žiniaraštis. Darbo užmokesčių „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nemokėdavo, niekada neturėjo galimybės daryti kokius nors pavedimus iš įmonės sąskaitos. Darbo užmokestis darbuotojams būdavo mokamas įvairiai, tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir duomenis (pirkimus, pardavimus, atskaitingo asmens duomenis, banko išrašus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo labai įvairiai, tiek iš el. pašto (duomenys neskelbtini), tiek gyvai atnesšdavo darbuotojai, gyvenantys (duomenys neskelbtini). Už įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą visada būdavo ir yra atsakingas įmonės vadovas/direktorius. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. visi dokumentai būdavo pateikiami labai tvarkingai, jei kažko trūkdavo pranešdavo ir pateikdavo. Po to 2022 m. pradžioje direktorius V. K. užsiminė, kad norėtų pakeisti apskaitą teikiančią įmonę, esančią Vilniaus mieste, nes jam taip patogiau būtų teikti apskaitos dokumentus, kadangi jis pats negyvena (duomenys neskelbtini). Įmonėje kasos knygos nebuvo, visada būdavo tik atskaitingas asmuo. Nuo 2020 m. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atskaitingas asmuo buvo projektų/komercijos vadovas R. S., po to direktorius V. K. Dėl atskaitingo asmens pasikeitimo jokio įsakymo nebuvo, bet kiek jai (liudytojai) žinoma, 2021 m. rugpjūčio 31 d. pasikeitė atskaitingas asmuo, pagal atskaitingo asmens apyskaitą, nes po tos datos nebebuvo jokių pinigų judėjimo, kurį atliktų R. S.. Ji (liudytoja) paaiškino, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo kvitą ir perdavimo aktą (kuriuos tyrėja parodė, kaip 2025 m. vasario 13 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-693457-25 5 priedą), kuriuose nurodyta, kad komercijos direktorius R. S. perduoda 185 150,00 Eur V. K., buvo perduodami grynieji pinigai. Kur fiziškai buvo laikomi grynieji pinigai, ji nežino. Grynų pinigų likutis pas atskaitingą asmenį – direktorių V. K. metų pabaigai (2021 m. gruodžio 31 d.) buvo 285 850,32 Eur, tai mato iš didžiosios knygos išrašo, kurią pildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktus dokumentus. Tiek kiek kompiuteryje buvo išlikę didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraščių, tiek jų pateikė tyrėjai el. paštu pagal reikalavimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2019 m., 2020 m. pagal sudarytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydavo ir pateikdavo finansines ataskaitas, deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centrui“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRAI), Statistikos departamentui. Pažymi, kad sudarius įmonės metines finansines ataskaitas (pelno/nuostolio, balansas) pagal įstatymą reikalinga suderinti, tai yra turi vizuoti pagrindinis įmonės akcininkas, tik jam vizavus (sutikus), apskaitą tvarkanti įmonė, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pateikti šiuos duomenis VĮ „Registrų centrui“. Už 2021 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę finansinę ataskaitą, ją pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui V. K. vizuoti, tačiau jis atsakė, kad jis pats pateiks. Šios ataskaitos pateikimo terminas VĮ „Registrų centrui“ yra iki sekančių metų gegužės 31 d., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nepateikė finansinės ataskaitos (pelno/nuostolio, balansas) VĮ „Registrų centrui“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada buvo moki, skolų neturėjo, nebent labai nedideles sumas, po kelis šimtus eurų, todėl jai (liudytojai) nėra žinomos priežastys, kodėl šiai įmonei buvo iškeltas bankrotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. turėjo sąskaitų „Luminor“ banke, bet jos buvo uždarytos 2020 m., o 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik vieną sąskaitą „Šiaulių banke“. 2021 m. galimybę naudotis banko sąskaita turėjo buvęs direktorius S. T. (kol ėjo direktoriaus pareigas iki 2021 m. birželio 14 d.), bet jis banko kortelės neturėjo. Projektų/komercijos vadovas atskaitingas asmuo – R. S. ir direktorius V. K. (nuo 2021 m. birželio 14 d.), taip pat turėjo banko korteles. „Šiaulių banke“ banko kortelių (vardinių, išduotų konkretiems asmenims) buvo dvi (4 t., b. l. 18-21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 8 d. kaip liudytojas apklaustas R. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., projektų vadovu. Įmonėje jis buvo atsakingas už medžiagų tiekimą objektui ir darbuotojų darbą objekte. Jo darbo laikotarpiu darbo užmokestis darbuotojams būdavo mokamas įvairiai, tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais. Jis savo noru išėjo iš įmonės, nes nebuvo sudaryta sąlygų normaliam darbui, tai yra trūko darbuotojų. Kai atėjo naujas vadovas V. K., galimai 2021 m. gegužės/birželio mėnesį, jis matė viziją dirbti tik su lietuviais, o jų trūko. Kai išėjo iš darbo, su juo visiškai atsiskaitė. Kai jis išėjo iš darbo, kiek jam žinoma, įmonė turėjo kažkiek skolos VMI ar SODRAI atidėtos per Covid pandemiją, kuri buvo mokama dalimis. Skola buvo susidariusi nuo Covid laikotarpio, nes tuomet įmonės galėjo laikinai nemokėti mokesčių. Darbuotojams įmonė nebuvo skoloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto neturėjo, turėjo keletą nebrangių transporto priemonių, kurios buvo skirtos darbuotojams važiuoti į objektus, nes darbai vyko visoje Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo statybos, renovacijos, apdailos atlikimas. Kai įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. vasario 6 d.), jos direktorius buvo A. B., bet greit, galimai tą patį mėnesį, pasikeitė ir direktorius tapo S. T., o nuo 2021 m. gegužės ar birželio mėnesio direktoriumi buvo V. K.. V. K. buvo ir įmonės akcininkas, kiek jam žinoma, jis nusipirko tą įmonę, nes ketino dirbti su lietuviais, nes prieš tai įmonė dirbo su užsieniečiais (Ukrainos, Moldavijos piliečiais). Įmonė turėjo ofisą (duomenys neskelbtini), teisingiau vieną nuomojamą kabinetą, kurio nuoma galimai buvo nutraukta 2021 m. rugsėjo mėnesį. Tame kabinete dirbdavo direktorius S. T., jis, o V. K. į ofisą atvažiuodavo labai retai, nes jis, kiek jam žinoma, gyveno ne (duomenys neskelbtini). Ten nebuvo laikomi jokie apskaitos dokumentai, visi būdavo perduodami apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutartys, sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai, tabeliai ir taip toliau). UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą laikotarpį nuo įsidarbinimo atskaitingas asmuo buvo jis. Ar dėl to buvo priimtas koks nors įsakymas, jis neatsimena, galimai buvo tik žodinis susitarimas su direktoriumi, kad nebūtų visi įmonės pinigai vienose rankose. Kai keitėsi direktoriai taip ir pasiliko. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas klientai mokėdavo įvairiai, tiek pavedimu, tiek grynaisiais pinigais. Jei pinigai buvo sumokami jam grynais pinigais, jis užpildydavo pinigų priėmimo kvitą, per kažkiek laiko pateikdavo apskaitą tvarkančiai įmonei, o pinigai pasilikdavo pas jį, kaip pas atskaitingą asmenį. Nebuvo numatyta tvarkos, kad surinkus tam tikrą sumą, pinigus reikalinga įnešti į banke esančią sąskaitą. Tie pinigai kiekvieną dieną būdavo naudojami įmonės veikloje (perkant medžiagas objektams, atsiskaityti su darbuotojais ir panašiai) Prieš išeinant iš darbo visus pas jį buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus perdavė direktoriui V. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam dirbant turėjo tik vieną sąskaitą, esančią „Šiaulių banke“. Šia sąskaita be jo turėjo galimybę naudotis buvęs direktorius S. T. ir V. K.. Tiek jis, tiek V. K. turėjo jų vardu išduotas banko korteles. Įmonė tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neturėjo galimybės prisijungti prie banko sąskaitų ir atlikti pavedimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais pinigais disponavo, kaip atskaitingas asmuo. Liudytojas paaiškino, jog 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. Šiauliuose ir Vilniuje esančiuose bankomatuose išgrynino16 400,00 Eur ir įnešė 3 750,00 Eur sumas, nes šie visi pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, tai buvo normali praktika, taip darydavo visą darbo laikotarpį. To, ką būtent nupirko už minėtus pinigus, jis neprisimena, bet visi pirkimus pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti įmonei tvarkiusiai apskaitą – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvite (be Nr.) ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo akte (be Nr.) nurodyta, kad atskaitingas asmuo R. S. perdavė lėšas – 185 150,00 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. jas priėmė, dokumentuose abiejų asmenų parašai. Šie pinigai (185 150,00 Eur) V. K. realiai buvo perduoti tą pačią dieną, tai yra 2021 m. rugpjūčio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Perdavime dalyvavo ir kažkuri iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Minėti 185 150,00 Eur buvo surinkti per visą jo (liudytojo) darbo laikotarpį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas. Būtent V. K. pinigai buvo perduoti todėl, nes direktorius norėjo būti atskaitingas asmuo. Kai jis 2021 m. birželį tapo direktoriumi, iškart nebuvo perduoti pinigai, nes apskaitą tvarkanti įmonė turėjo viską tiksliai suskaičiuoti, taip ir užsitęsė iki rugpjūčio mėnesio. Pinigus turėjo grynais, todėl tokiu būdu ir perdavė, o į banko sąskaitą įnešti neketino, nes nebuvo tokios praktikos – pagal įmonės apyvartą tai nebuvo labai didelė suma (4 t., b. l. 24-27).

Iš 2025 m. kovo 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – ir FNTT prie LR VRM) specialisto išvados Nr. IBPS-V-693457-25 matyti, kad joje aprašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir išvados, suformuluojant atsakymus į šiuos pateiktus klausimus:

1. jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. nepateikė suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, tai yra ilgalaikio turto judėjimo apskaitos registrų, trumpalaikio turto (atsargų) judėjimo apskaitos registrų, gautų sąskaitų ar pirkimų apskaitos registrų, atsiskaitymų (skolų) su pardavėjais ir pirkėjais (tiekėjais) registrų, didžiosios knygos registro, kuris yra visų buhalterinių sąskaitų suvestinis registras, nes suvestinių buhalterinės apskaitos registrų nesudarė, tai bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ (galiojo nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XI-1988 iki 2022 m. balandžio 30 d., panaikinta 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-680), 16 straipsnio 2 dalies „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ (galiojo nuo 2018 m. birželio 1 d. pagal 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-930 iki 2022 m. balandžio 30 d., panaikinta 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-680) ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. Nr. XIV-680, 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 nauja redakcija) 3 straipsnio 2 dalies „visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, 8 straipsnio 1 dalies „apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai“ nuostatų reikalavimais dėl apskaitos registrų nesudarymo. Dėl duomenų neapibendrinimo suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimais, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, tai yra ilgalaikio turto apskaitos dokumentų (ilgalaikio turto įsigijimo, pardavimo, perleidimo, įvedimo į eksploataciją aktų, nurašymo aktų), trumpalaikio turto apskaitos dokumentų (atsargų), atskaitingų asmenų avanso apyskaitų su išlaidas pateisinamais dokumentais ir suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, tai yra ilgalaikio turto judėjimo apskaitos registrų, trumpalaikio turto (atsargų) judėjimo apskaitos registrų, gautų sąskaitų ar pirkimų apskaitos registrų, atsiskaitymų (skolų) su pardavėjais ir pirkėjais (tiekėjais) registrų, didžiosios knygos registro, kuris yra visų buhalterinių sąskaitų suvestinis registras, nes jų neišsaugojo, tai bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (galiojo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pagal 2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. X-1679 iki 2022 m. balandžio 30 d., panaikinta 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIV-680), 19 straipsnio 2 dalies „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ (galiojo nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. XI-1988 iki 2022 m. balandžio 30 d., panaikinta 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIV-680) ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. Nr. XIV-680, 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 nauja redakcija) 10 straipsnio 1 dalies „apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis dokumentų ir archyvų įstatymu“ nuostatų reikalavimais. Jeigu pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių buhalterinės apskaitos registrų nepateikė, nes neišsaugojo, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, todėl dėl apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Pagal 2025 m. vasario 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapio duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. vadovas – direktorius V. K..

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalį „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galiojo nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-2215 iki 2022 m. balandžio 30 d.) bei 14 straipsnio 2 dalį „ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ (galiojo nuo 2018 m. birželio 1 d. pagal 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-930 iki 2024 m. balandžio 30 d., panaikinta 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIV-680). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 nauja redakcija, 2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696) 28 straipsnio nuostatą „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas“ (galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-94 iki 2022 m. balandžio 30 d.).

Pagal 2025 m. vasario 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapio duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. buhalterines apskaitos paslaugas pagal 2019 m. gegužės 27 d. buhalterinių paslaugų sutartį Nr. 2019/05/27 teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo D. B.. Pagal minėtos sutarties 1 straipsnį vykdytojo įsipareigojimai: detaliai aprašyti pirminius dokumentus, suformuoti ir aprašyti buhalterines bylas, užpildyti mėnesines, ketvirtines, metines ataskaitas, reikalingas pateikti VMI bei SODRAI ir ataskaitas, skirtas Statistikos departamentui, sudaryti mokestinę ir finansinę atskaitomybę; iki sekančio mėnesio 30 d. raštiškai informuoti apie praėjusio mėnesio įmonės finansinę būklę.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 10 straipsnio 1 dalį „ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“ (galiojo nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XI-2174 iki 2022 m. balandžio 30 d.), 11 straipsnio 1 dalį „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ (galiojo nuo 2018 m. birželio 1 d. pagal 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-930 iki 2022 m. balandžio 30 d.).

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – atskaitingas asmuo V. K. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 31 d. gavo piniginių lėšų 315 952,22 Eur, tai yra iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių banke“ išėmė grynaisiais pinigais 106 630,00 Eur, pagal pinigų priėmimo kvitus 209 322,22 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo V. K. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 31 d. išleido 27 855,94 Eur, tai yra įnešė į bendrovės sąskaitą 5 545,00 Eur, perdavė atskaitingam asmeniui R. S. 101,22 Eur, panaudojo bendrovės veikloje atsiskaitymams su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas 17 890,87 Eur, išmokėjo bendrovės darbuotojams darbo užmokestį (atlyginimus, atostoginius, kompensacijas už kilnojamąjį darbą) 4 318,85 Eur. Atskaitingo asmens V. K. dokumentinis pinigų likutis 2022 m. sausio 31 d. buvo 288 096,28 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 31 d. visos gautos lėšos panaudotos bendrovės veiklai vykdyti.

3. Pagal FNTT prie LR VRM CIS duomenų bazės duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2021 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) versija 07), kurioje tyrimo metu nustatyta, kad duomenys apie pardavimų ir suteiktų paslaugų pajamas bei mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (pelną) sutampa su didžiosios knygos sąskaitų likučiais pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ svetainės duomenis, 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, aiškinamojo rašto), nes finansinių ataskaitų rinkinio nesudarė, tai nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696 (nauja redakcija 2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633)) 16 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio ir pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. Nr. XIV-681 (nauja redakcija 2008 m. birželio Nr. X-1633)) 28 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nepateikė 2021 m. metinio finansinio ataskaitų rinkinio (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), todėl bendrovės nemokumas ir finansinė padėtis apskaičiuota pagal pateiktus bendrovės darbinės atskaitomybės parengimo lentelės, didžiosios knygos 2021 m. gruodžio 31 d. duomenis. Lentelėje pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių rodiklių duomenys: 1. Trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas – 20,07 procentų; 2. Einamojo likvidumo koeficientas – 4,92; 3. Kritinio likvidumo koeficientas – 4,91; 4. Bendrojo mokumo koeficientas – 4,98; 5. Bendrasis skolos koeficientas – 0,20; 6. Grynasis apyvartinis kapitalas – 274 033,46 Eur; 7. Grynojo apyvartinio kapitalo ir turto santykis – 0,79; 8. Auksinė balanso taisyklė – 1,76.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotus trumpalaikio įsiskolinimo, einamojo likvidumo, kritinio likvidumo, bendrojo mokumo, bendrąjį skolos koeficientą, grynąjį apyvartinį kapitalą, grynojo apyvartinio kapitalo ir turto santykį bei auksinę balanso taisyklę nustatyta, kad:

- trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas rodo kokia bendrovės viso turto dalis finansuojama trumpalaikėmis skolomis, kurio reikšmei esant mažesnei kaip 30 procentų, vertinama gerai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas apskaičiuotas 20,07 procentų;

- einamojo likvidumo koeficientas rodo trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, kurio reikšmė turi būti ne mažesnė nei 1,2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamojo likvidumo koeficientas apskaičiuotas 4,92;

- kritinio likvidumo koeficientas rodo trumpalaikio turto atėmus atsargas su trumpalaikiais įsipareigojimais santykį, kurio reikšmė turi būti nemažesnė nei 1,5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kritinio likvidumo koeficientas apskaičiuotas 4,91;

- bendrojo mokumo koeficientas rodo turto ir įsipareigojimų santykį, kurio reikšmei esant didesnei, tuo aukštesnis bendrovės mokumo lygis ir mažesnė finansinė rizika bei bankroto reikšmė, bet mažesnis investicijų pelningumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo mokumo koeficientas apskaičiuotas 4,98;

- bendrasis skolos koeficientas apibūdinantis visų įsipareigojimų ir viso turto santykį, kurio reikšmei esant žemiau kaip 0,5, būklė yra gera. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasis skolos koeficientas – 0,20;

- grynojo apyvartinio kapitalo rodiklis parodo sumą, kuria trumpalaikis turtas yra didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, rezultatas turėtų būti teigiamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynojo apyvartinio kapitalo rodiklis teigiamas – 274 033,46 Eur;

- grynojo apyvartinio kapitalo ir turto santykinai aukštesnis rodiklis parodo aukštesnį bendrovės likvidumo dydį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynojo apyvartinio kapitalo ir turto santykio rodiklis teigiamas – 0,79;

- auksinės balanso taisyklės rodiklis turi būti lygus 1 arba yra nedaug mažesnis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ auksinio balanso taisyklės rodiklis – 1,76.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo tyrimui atlikti buvo apskaičiuoti devyni finansiniai rodikliai ir visi rodikliai buvo teigiami. 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo moki.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nenustatyta ekonomiškai nenaudingų, nuostolingų sandorių.

Iš tyrimui pateiktų duomenų, negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, paslaugų įsigijimų ir pardavimų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., todėl tyrimo metu negalima nustatyti ekonomiškai nenaudingų, nuostolingų sandorių.

5. Pagal ikiteisminiam tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbinės atskaitomybės parengimo lentelės, didžiosios knygos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. duomenis, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tai yra atsiskaitant su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus (mokant darbo užmokestį, įmokas į biudžetą), su tiekėjais už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas. Laikytis mokėjimo eiliškumo nereikėjo, nes bendrovė buvo moki. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė didžiosios knygos registro nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., nebuvo galima nustatyti bendrovės mokumo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais (3 t., b. l. 10-111).

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, tai faktiškai yra pasisavinamas. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-158-719/2019). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-693/2013, 2K-150-628/2018).

V. K. inkriminuojamoje BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.), buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje teisės normos redakcijoje įstatymų leidėjas įtvirtino aplaidų finansinės apskaitos organizavimą kaip alternatyvųjį objektyviosios pusės – veikos – požymį. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, ja, be kita ko, vėl buvo pakeistos ir BK 223 straipsnio nuostatos ir be ankstesnėje straipsnio redakcijoje buvusių numatytų padarinių – „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ – šiuo metu galiojančioje redakcijoje yra alternatyvūs padariniai, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma ir tada, jeigu dėl nusikalstamų veiksmų/neveikimo „buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui“. Sprendžiant kaltinamojo V. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, minėtos pasikeitusios BK 223 straipsnio redakcijos, nustačiusios naujus alternatyviuosius objektyviuosius požymius, jos nešvelnina, taigi, nauja baudžiamojo įstatymo redakcija neturi grįžtamosios galios ir nagrinėjamoje byloje taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija.

Finansinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių finansinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas, pavyzdžiui, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2009, 2K-237-489/2015). Finansinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-594/2023).

Pagal šį BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už finansinės apskaitos tvarkymą yra: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto finansinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už finansinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Ūkio subjekto vadovas už finansinės apskaitos netvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko finansinę apskaitą, antraip atsako tik už finansinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-139/2016, 2K-119-648/2023). Be to, tais atvejais jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų finansinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-1073/2019).

Pagal teismų praktiką finansinės apskaitos organizavimas ir finansinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas yra atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės finansinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius finansinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės finansinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-697/2019, 2K-203-495/2021).

Įvertinęs išdėstytų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visumą, teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. K. kaltę padarius jam inkriminuojamus aukščiau aptartus nusikaltimus. Kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė, kad dėl jų padarymo labai gailisi, pakankamai detaliai nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Be paties kaltinamojo V. K. parodymų, inkriminuojamas aplinkybes patvirtina ir liudytojais apklaustų D. B. ir R. S. parodymai, 2025 m. kovo 12 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. IBPS-V-693457-25.

Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad V. K., faktiškai vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigas, iš įmonės banko sąskaitos iš viso paėmė 288 096,28 Eur dydžio pinigines lėšas, tokiu būdu juos pasisavindamas ir padarydamas BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. V. K. nurodytą pinigų sumą paėmė nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Be to, 2022 m. lapkričio 8 d. įsiteisėjus 2022 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. K. neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu V. K. tyčia, neteisėtai pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą bendrovei priklausantį turtą. Kaltinamojo pasisavintas turtas sudaro 288 096,28 Eur, taigi, viršija 900 MGL, todėl kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Teismas pripažįsta ir tai, kad V. K., būdamas vieninteliu įmonės akcininku bei vadovu, turėjo organizuoti jos finansinę apskaitą, tačiau to nedarė: pasibaigus sutarčiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą tvarkančia UAB „(duomenys neskelbtini)“, neparinko apskaitą tvarkančio asmens, todėl nebuvo sudaryti ilgalaikio turto judėjimo apskaitos registrai, trumpalaikio turto (atsargų) judėjimo apskaitos registrai, gautų sąskaitų ar pirkimų apskaitos registrai, atsiskaitymų (skolų) su pardavėjais ir pirkėjais (tiekėjais) registrai, didžiosios knygos registras, kuris yra visų buhalterinių sąskaitų suvestinis registras, o dėl duomenų neapibendrinimo suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose negalima iš dalies nustatyti 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Aptariami kaltinamojo dėl neatsargumo įvykdyti nusikalstami veiksmai atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) sankciją, todėl kaltinamajam inkriminuoti tinkamai.

Esant nurodytiems baudžiamosios bylos duomenimis ir BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, teismas daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis V. K. su tuo, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. K. padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 183 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 223 straipsnio 1 dalis), įvykdytą dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas, tačiau nuo paskutiniojo V. K. nuteisimo praėjo jau beveik 6 (šešeri) metai, psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje jis neįrašytas, nesigydė. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro pasiūlytą BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, bei BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą. Prokuroro siūlomi bausmės dydžiai – atitinkamai 540 MGL (27 000,00 Eur) ir 100 MGL (5 000,00 Eur) baudos, šiuo konkrečiu atveju yra protingi ir proporcingi, todėl mažinti ar didinti juos nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, už juos paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskiriant V. K. subendrintą bausmę – 540 MGL (27 000,00 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, oV. K. skiriama galutinė sumažinta bausmė – 360 MGL dydžio, tai yra 18 000,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių eurų 00 ct) dydžio bauda.

V. K. jam paskirtą baudą įpareigojamas sumokėti per 3 (trejus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

V. K. išaiškinama, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (adresu A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, arba, elektroniniu paštu kauno.apygardos@teismas.lt) pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą. prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

Kaltinamajam nurodoma, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Baudžiamajame kodekse nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, tai yra priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn toks turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019, 2K-7-76-719/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kita).

Nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis V. K. padarė eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas šiai įmonei priklausančias pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 31 d. nepagrindė apskaitos dokumentais jam patikėtų pinigų panaudojimo, kurių likutis 2022 m. sausio 31 d. buvo 288 096,28 Eur, šių lėšų nepervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, neįnešė į kasą, nepanaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai yra nusikalstamu būdu pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą ir įgijo 288 096,28. Taigi, kaltinamojo V. K. neteisėtai pasisavintas turtas – 288 096,28 Eur buvo tiesiogiai gautas iš jo įvykdytos, BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos, todėl šis turtas laikomas konfiskuotinu turtu kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Vis dėl to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu konfiskuojama ne visa, o atsižvelgiant į byloje pareikštus civilinius ieškinius bei į tai, jog Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimu iš V. K. jau priteista 111 639,00 Eur žalos atlyginimo, tik dalis kaltinamojo pasisavintos sumos – 121 866,17 Eur.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021).

Ikiteisminio tyrimo metu civiliniai ieškovai – buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė 43 484,45 Eur civilinį ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 8 730,72 Eur civilinį ieškinį, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė 2 375,94 Eur civilinį ieškinį, kurie tenkintini visiškai, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamojo V. K., kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklos pasibaigimas, dėl kurio nukentėjusieji patyrė realią turtinę žalą, susijęs su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, tai yra, tarp neteisėtų V. K. veiksmų ir civiliniams ieškovams atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl kitų klausimų

2025 m. balandžio 11 d. prokuroro nutarimu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliekama nepakeista, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinama.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas V. K., turtui:

- Kiemo aikštelei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas – , daiktas: – , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 131,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turtu, mastas 54 591,11 Eur. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 0,00 Eur (netaikoma);

- Piniginėms lėšoms, esančioms: 32500, Revolut Bank UAB. sąskaitoje, valiuta USD, Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas nuosavybės teisės apribojimas, mastas 54 591,11 Eur. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 0,00 Eur (netaikoma);

- Piniginės lėšoms, esančioms: 32500, Revolut Bank UAB. sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas nuosavybės teisės apribojimas, mastas 54 591,11 Eur. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 450,00 Eur;

Piniginėms lėšoms, esančioms: 71800, AB Artea bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas nuosavybės teisės apribojimas, mastas 54 591,11 Eur. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 450,00 Eur, paliekamas galioti iki visiško šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirtos bausmės, turto konfiskavimo bei civilinių ieškinių įvykdymo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, 15 segtuvų, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate Šiauliuose, Aušros al. 19 (1 t., b. l. 101–102), perduotini Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyriaus Archyvų poskyriui.

- CD, 1 vienetas (esantis prie ikiteisminio tyrimo medžiagos), kuriame įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašai iš „Šiaulių bankas“, pateikti prie 2024 m. liepos 12 d. pareiškimo, kaip trečias priedas (1 t., b. l. 29-36, 47), paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti jam 540 MGL, tai yra 27 000,00 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.), ir paskirti jam 100 MGL, tai yra 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. K. paskirti subendrintą bausmę – 540 MGL, tai yra 27 000,00 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 360 MGL, tai yra 18 000,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

Įpareigoti V. K. per 3 (trejus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jam paskirtą baudą sumokėti į paties pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

Išaiškinti V. K., kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (adresu A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, arba, elektroniniu paštu kauno.apygardos@teismas.lt) pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą. prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti iš V. K. 121 866,17 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 17 ct).

Visiškai tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei „Compensa Vienna Insurance Group“ pareikštus civilinius ieškinius ir priteisti iš V. K.:

-Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai 43 484,45 Eur (keturiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 45 ct) turtinės žalos atlyginimą;

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai – 8 730,72 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų trisdešimties eurų 72 ct) turtinės žalos atlyginimą;

- Akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai – 2 375,94 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 94 ct) turtinės žalos atlyginimą.

2025 m. balandžio 11 d. prokuroro nutarimu V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

- Kiemo aikštelei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas – , daiktas: – , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 131,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turtu, mastas 54 591,11 Eur. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 0,00 Eur (netaikoma);

- Piniginėms lėšoms, esančioms: 32500, Revolut Bank UAB. sąskaitoje, valiuta USD, Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas nuosavybės teisės apribojimas, mastas 54 591,11 Eur. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 0,00 Eur (netaikoma);

- Piniginės lėšoms, esančioms: 32500, Revolut Bank UAB. sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas nuosavybės teisės apribojimas, mastas 54 591,11 Eur. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 450,00 Eur;

- Piniginėms lėšoms, esančioms: 71800, AB Artea bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas nuosavybės teisės apribojimas, mastas 54 591,11 Eur. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 450,00 Eur, palikti galioti iki visiško šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirtos bausmės, turto konfiskavimo bei civilinių ieškinių įvykdymo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, 15 segtuvų, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate Šiauliuose, Aušros al. 19 (1 t., b. l. 101–102), perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyriaus Archyvų poskyriui.

- CD, 1 vienetą (esantį prie ikiteisminio tyrimo medžiagos), kuriame įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašai iš „Šiaulių banko“, pateikti prie 2024 m. liepos 12 d. pareiškimo, kaip trečias priedas (1 t., b. l. 29-36, 47), palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę.

3. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.