- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2990-803/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02127-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- O. S.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Go4rent“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8428-892/2025 pagal pareiškėjos (atsakovės) O. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-251-1115/2025 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei O. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Go4rent“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-251-1115/2025 tenkino ieškovo J. V. ieškinį atsakovei O. S. ir nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „V.“, atsakovei paliko pavardę ,,S.“, nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditorei UAB „GoRent“ pagal sutartį Nr. FL_R_I_2103654 lieka ieškovo asmeninėmis prievolėmis, priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei nepriteisiant kompensacijos. Priteisė iš atsakovės ieškovui 3 080,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybei 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (atsakovė) 2025 m. gegužės 14 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-251-1115/2025 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl padarytos aiškios proceso teisės normos – CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio – taikymo klaidų. Nurodė, kad pareiškėjai nebuvo pranešta apie civilinę bylą, kuri buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant. Procesiniai dokumentai atsakovei faktiškai nebuvo įteikti. Dėl to buvo pažeista atsakovės teisė į teisingą teismą. Ieškovas nuslėpė nuo teismo, kad bendraudavo su atsakove įvairiomis bendravimo programėlėmis ir socialiniais tinklais, telefonu. Dėl to tiek ieškovas, tiek teismas galėjo susisiekti su atsakove telefonu ar per socialinį tinklą „Facebook“. Priimtas teismo sprendimas prieštarauja faktinei situacijai, nes atsakovei nebuvo leista atsikirsti į ieškovo teiginius, pasisakyti dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, ieškovui atsakovę išvarius ir panaikinus jos deklaruotą gyvenamąją vietą pas ieškovą. Atsakovė neteko galimybės prašyti priteisti neturtinės žalos, tinkamai padalinti santuokos metu įgytą turtą (santaupas, buvusias ieškovo banko sąskaitose, pensijų kaupimo fonduose, transporto priemones), nes teismo sprendime nebuvo sudarytas tinkamas dalintino turto balansas. Atsakovė neteko galimybės reikalauti kompensuoti pinigines lėšas už be atsakovės žinios ir sutikimo parduotas transporto priemones.
3. Ieškovas nesutiko su pareiškėjos (atsakovės) prašymu, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė žinojo apie nagrinėjamą civilinę bylą, tačiau vilkino jos nagrinėjimą, piktybiškai vengė priimti bet kokius jai siunčiamus dokumentus. Ieškovas iki ieškinio pateikimo teismui kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl aktualiausių atsakovės duomenų pateikimo. Būtent Migracijos departamento nurodytus duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą ieškovas ir nurodė ieškinyje. Teismas išsiuntė atsakovei keletą laiškų, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV) dėl duomenų apie darbdavį pateikimo, siuntė atsakovei pranešimus jos elektroninio pašto adresu. Atsakovė neatsakė į ieškovo skambučius. Į ieškovo rašytas SMS žinutes atsakovė taip pat neatsakė. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė vengė bendrauti su ieškovu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų gyvenusi šeimoje su ieškovu, prisidėjusi prie bendro šeimos ūkio, prie transporto priemonių pirkimų, ar kad būtų dėjusi net menkiausias pastangas dėl šeimos išsaugojimo, jos puoselėjimo. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovas su atsakove neturėjo jokio santuokoje įgyto turto, išskyrus vienintelę transporto priemonę, automobilį Volvo S40, už kurią mokėjo ieškovas ir kuri šiuo metu yra pas ieškovą, nes atsakovė iki šiol šios transporto priemonės neatsiėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-251-1115/2025 vykdymo sustabdymą.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat su ieškiniu buvo pateikta Migracijos departamento pažyma dėl informacijos pateikimo, kurioje nurodyta, kad Migracijos departamento turimais duomenimis atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini). Šį elektroninį paštą nurodė ir ieškovas ieškinyje. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 straipsnyje 1 dalies 3 punkte numatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo pranešti Migracijos departamentui, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
6. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė pareiškime dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodė, kad ji gyvena tokiu pat adresu, tačiau nepaaiškino, kodėl atsakovės gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovei, t. y. kodėl atsakovė neatsiėmė siųstų procesinių dokumentų pašte per siuntos saugojimo terminą. VSDFV 2024 m. liepos 19 d. išrašas patvirtina, kad duomenų apie atsakovės darbovietę informacinėje sistemoje nėra, taip pat pareiškėja pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad nedirba. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji dėl sveikatos problemų negalėjo priimti laiškų, ar juos atsiimti pašte. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami ir elektroninio pašto adresu, kurį pati atsakovė nurodė Migracijos departamentui. Nors atsakovė nurodo, kad šis adresas yra klaidingas, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantis 2024 m. lapkričio 13 d. lydraštis patvirtina, jog teismo siųstas laiškas sėkmingai pristatytas adresatui. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas, priešingai nei teigia atsakovė, pagrindžia išvadą, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai (atsakovei) įteikti tinkamai įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja O. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-251-1115/2025. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas klaidingai įvertino pareiškėjos nurodytą informaciją apie jos gyvenamąją vietą, nes pareiškėjos deklaruotas gyvenamosios vietos adresas nėra jos faktinės gyvenamosios vietos adresu. Dėl to pareiškėja ir nežinojo apie jai pareikštą ieškinį, nes negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat ir teismo nurodytas pareiškėjos elektroninio pašto adresas yra nenaudojamas. Nėra aišku, pagal kokius duomenis teismas nustatė, kad elektroninis laiškas šiuo adresu pareiškėjai buvo pristatytas.
7.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi teisės norma, pagal kurią užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Ieškovas pateikė teismui 2024 m. balandžio 15 d. Migracijos departamento pateiktus duomenis apie pareiškėją, tačiau pati byla dėl santuokos nutraukimo buvo inicijuota tik 2024 m. birželio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams. Ieškovas klaidino teismą, teigdamas, kad su pareiškėja nebendrauja nuo 2022 m., nenurodė, kad bendravo su pareiškėja telefonu, bet tuo metu neužsiminė jai apie nagrinėjamą civilinę bylą, tokiu būdu nesąžiningai siekdamas nutraukti santuoką, pareiškėjai nežinant. Be to, ieškinyje buvo nurodytas pareiškėjos telefono numeris, tačiau teismas nebandė su pareiškėja susisiekti telefonu ir pranešti apie bylą bei išsiaiškinti pareiškėjos gyvenamąją vietą.
7.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja su ieškovu bendraudavo per programėlę „Messenger“. Tai nereiškia, kad teismų procesiniai dokumentai turi būti įteikiami naudojantis socialiniais tinklais, tačiau bylos šalys gali viena kitą informuoti, naudodamosi socialiniais tinklais apie pradėtus ar tęsiamus veiksmus teismo procese. Teismas neįsitikino, ar ieškovas išnaudojo visas priemones pareiškėjos kontaktiniams duomenims išsiaiškinti ir informuoti ją apie nagrinėjamą bylą, naudojantis kontaktais telefone, socialiniuose tinkluose. Ieškovas, turėdamas duomenis apie pareiškėjos naudojamus socialinius tinklus, bendravimo programėles, galėjo informuoti ją apie pradėtą procesą. Ieškovas nuslėpė šias aplinkybes. Neįteikus pareiškėjai procesinių dokumentų ir netenkinus jos prašymo dėl proceso atnaujinimo, liko neužtikrinta pareiškėjos teisė į gynybą ir į teisingą teismą.
7.4. Teismas neįvertino kito pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo – sprendime padarytos CK 3.118 straipsnio taikymo klaidos. Teismas sprendimą priėmė, remdamasis tik ieškovo paaiškinimais, nesigilindamas į svarbiausias aplinkybes. Teismas 2024 m. gruodžio 20 d. posėdyje netyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių datos nustatymu ir taikymu, netyrė turto įgijimo aplinkybių, nesiaiškino, ar yra kito dalintino turto ir kt. Teismo sprendimas prieštarauja faktinei situacijai, nes atsakovei nebuvo leista atsikirsti į ieškovo teiginius, pasisakyti dėl ieškovo kaltės, atsakovė neteko galimybės prašyti atlyginti neturtinę žalą, padalinti santuokoje įgytą turtą (santaupas, buvusias ieškovo banko sąskaitose, pensijų kaupimo fonduose, transporto priemones), kadangi teismo sprendime nebuvo sudarytas tinkamas dalintino turto balansas. Pareiškėja neteko galimybes reikalauti kompensacijos už ieškovo parduotas transporto priemones ir kompensacijos už ieškovui atitekusią transporto priemonę.
Atsiliepimas
8. Ieškovas J. V. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad jos faktinė gyvenamoji vieta nesutampa su jos Gyventojų registre ir Migracijos departamente nurodyta gyvenamąja vieta, tačiau nenurodo tikrojo savo gyvenamosios vietos adreso. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodė tą patį adresą, kuriuo teismas jai siuntė procesinius dokumentus. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ji nebesinaudoja Migracijos departamentui nurodytu savo elektroninio pašto adresu ir nėra perskaičiusi laiškų, gautų iš teismo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie vykstantį teisminį procesą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Migracijos departamentui būtų pateikusi informaciją apie savo naują gyvenamąją vietą ir pasikeitusį elektroninio pašto adresą.
8.2. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti jos nurodomas aplinkybes apie tai, kad ji prisidėjo prie šeimos ūkio, pirko maistą, mokėjo už transporto priemonę ir pan. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovas būtų ją skriaudęs, kad ji turėjo keisti savo deklaruotą gyvenamąją vietą dėl ieškovo kaltės. Ieškovas ir atsakovė neturėjo jokio santuokoje įgyto bendro turto, išskyrus vienintelę transporto priemonę, už kurią mokėjo ieškovas ir kuri yra pas ieškovą, nes atsakovė iki šiol šios transporto priemonės neatsiėmė .?
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
10. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
11. Proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).
12. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės Vilniaus regiono apylinkės teismas išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant ir (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-251-1115/2025 visiškai tenkino ieškovo ieškinį, nutraukdamas ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatydamas, kad ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditorei UAB „GoRent“ lieka ieškovo asmeninėmis prievolėmis, priteisdamas ieškovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Toyota Avensis, atsakovei nepriteisdamas kompensacijos. Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
13. Atsakovė atnaujinti procesą prašė pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, pagal kurį procesas atnaujinamas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsakovė prašyme teigė, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normos, įtvirtintos CPK 123 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatuose, taikymo klaidą ir materialinės teisės normos, įtvirtintos CK 3.118 straipsnyje, taikymo klaidą.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018; 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).
15. Vienas iš pareiškėjos prašyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų buvo pirmosios instancijos teismo padaryta aiški proceso teisės normos, įtvirtintos CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse, taikymo klaida, t. y. byla buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant, teismas nepagrįstai taikė procesinių dokumentų įteikimo atsakovei fikciją, atsakovė nežinojo apie pradėtą civilinę bylą ir dėl to negalėjo pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis, buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai aiškinosi aplinkybes, susijusias su teismo vykdyta CPK 123 straipsnyje nustatyta procesinių dokumentų bylos šaliai įteikimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas atsakovei procesinius dokumentus net tris kartus siuntė jos žinomu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (el. b., failas 1, l. 75-77; failas 2, 141-144; 155-156). Visais kartais procesiniai dokumentai buvo grąžinti neįteikti su pašto žyma: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (el. b., failas 1, l. 80; failas 2, l. 145; 161). Atsakovė ir šiuo metu tiek pareiškime dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodo tą patį savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, tačiau teigia, kad šis adresas nesutampa su jos faktine gyvenamąja vieta.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose, skirtuose kitiems juridiniams asmenims, atsakovė nurodo skirtingos savo gyvenamosios vietos adresus. Pateiktoje atsakovės 2025 m. kovo 27 d. pažymoje apie registraciją užimtumo tarnyboje nurodyta, kad atsakovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), užimtumo tarnyboje atsakovė registruota nuo 2024 m. gegužės 16 d. (el. b., failas 3, l. 37). BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2025 m. kovo 28 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. yra skirta parama pagal 2021-2027 m. materialinio nepritekliaus mažinimo programą (el. b., failas 3, l. 38-39). Šios aplinkybės gali patvirtinti faktą, kad atsakovė dažnai keičia savo faktinę gyvenamąją vietą, taigi procesinių dokumentų jai įteikimas registruotu paštu gali būti apsunkintas.
18. Teismas procesinius dokumentus atsakovei taip pat siuntė ir jos žinomu elektroninio pašto adresu (el.b., failas 2, l. 148-149). Tačiau atsakovės pareiškime ir atskirajame skunde nurodytas atsakovės elektroninio pašto adresas nesutampa su Migracijos departamento nurodytu jos deklaruotu pašto adresu. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti ir patikslinti atsakovės gyvenamąją vietą bei išversti procesinius dokumentus į atsakovei suprantamą kalbą. Ieškovas, pateikęs teismo prašomų dokumentų vertimus į (duomenys neskelbtini) kalbą, prašė teismo įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu (el.b., failas 2, l. 4). Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad teismas būtų pasinaudojęs CPK 130 straipsnyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu tvarka.
19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskyrė 2024 m. gruodžio 20 d. parengiamąjį teismo posėdį. Minėta nutartis ir teismo pranešimą atsakovei apie teismo posėdį buvo išsiųsti atsakovės elektroninio pašto adresu (el.b., failas 2, l. 148-149). Elektroninė teismo siuntų sistema patvirtino, kad 2024 m. lapkričio 13 d. laiškas atsakovės elektroninio pašto adresu buvo pristatytas (el.b., failas 2, l. 150). Tačiau šis dokumentas nepatvirtina, kad atsakovė šį laišką matė ir jį perskaitė, nes teismo elektroniniame pašte nebuvo gautas pačios atsakovės patvirtinimas, kad ji gavo ir perskaitė laišką.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad ieškovo ieškinyje ir Migracijos departamento pateiktoje informacijoje buvo nurodyti atsakovės darbo ir asmeninio mobilaus telefono numeriai. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas būtų išnaudojęs galimybę susisiekti su atsakove nurodytais mobilaus telefono numeriais, bandyti jais išsiųsti atsakovei SMS žinutę. Taigi teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, neišnaudojo visų CPK įtvirtintų ir kitų prieinamų galimybių susisiekti su atsakove ir ją informuoti apie vykstantį teismo procesą. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, nepagrįstai nenustatė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo – aiškios ir esminės proceso normos taikymo klaidos.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindu buvo nurodžiusi ir teismo sprendime padarytą materialinės teisės normos, įtvirtintos CK 3.118 straipsnyje, taikymo klaidą. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas bei vieno ir kito asmeninis turtas. Taip pat šio straipsnio nuostatose yra įtvirtintos pagrindinės sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo taisyklės. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino šio pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyto pagrindo.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovė pareiškime nėra nurodžiusi aiškių ir struktūrizuotų motyvų, kaip teismo (duomenys neskelbtini) sprendime pasireiškė CK 3.118 straipsnio nuostatų taikymo klaida, t. y. kokia santuokoje įgyto turto dalis sprendime nebuvo nurodyta ar buvo neteisingai padalinta. Pareiškėja tik abstrakčiai nurodė, kad ji neteko galimybės prašyti neturtinės žalos atlyginimo, gauti kompensacijos už ieškovui tekusias transporto priemones, padalinti santuokoje įgytą turtą. Tačiau pareiškėja nenurodė, kokio dydžio neturtinė žala jai turėtų būti priteista, kokios kompensacija jai turėtų būti priteista, kaip turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas.
23. Atsakovė 2025 m. lapkričio 18 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti naujus įrodymus: banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad ji gyveno kartu su ieškovu, vedė bendrą ūkį ir mokėjo įmokas Perlo terminale pagal 2021 m. lapkričio 5 d. vartojimo paskolos sutartį (el. b., failas 3, l. 116-159). Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir neįvertino pareiškėjos prašyme nurodyto vieno iš proceso atnaujinimo pagrindo – teismo sprendime padarytos aiškios CK 3.118 straipsnyje įtvirtintų teisės normų taikymo klaidos, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ši pareiškimo dalis turi trūkumų, taip pat, kad proceso atnaujinimui pakanka nustatytos proceso teisės normų (CPK 123 straipsnio) taikymo klaidos konstatavimo, nauji atsakovės įrodymai nepriimami ir dėl jų nepasisakoma. Atsakovei išaiškintina, kad šiais duomenimis ji galės remtis atnaujinto proceso metu, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą iš esmės.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-251-1115/2025 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti pareiškėjos O. S. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:
Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-251-1115/2025 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.