- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2-62-464/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. R., T. K., L. J., J. B., D. V., D. G., V. G., B. G., A. A., E. F., A. K., A. M., M. E. G., E. G., S. K., T. F., L. O.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Panauja“, uždarajai akcinei bendrovei „Sala Energy“, uždarajai akcinei bendrovei „Dolika“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Pranašumas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. R., T. K., L. J., J. B., D. V., D. G., V. G., B. G., A. A., E. F., A. K., A. M., M. E. G. (M. E. G.), E. G., S. K., T. F. (T. F.), A. K., L. O. ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. V. ir T. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Panauja“, uždarajai akcinei bendrovei „Sala Energy“, uždarajai akcinei bendrovei „Dolika“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Pranašumas“ dėl restitucijos taikymo, baudos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, A. V. ir T. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, kreipėsi į teismą, atitinkamai, su ieškiniu ir pareiškimu, prašydami priteisti jiems solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Panauja“, UAB ,,Sala Energy“, UAB ,,Dolika“ ir UAB ,,Pranašumas“:
1.1. ieškovei V. R. 20 351 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.2. ieškovui T. K. 12 900 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.3. ieškovei L. J. 152 600 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.4. ieškovams J. B. ir D. V. 28 000 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.5. ieškovams V. G. ir D. G. 80 000 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.6. ieškovui B. G. 20 000 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą, 666 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.7. ieškovams A. A. ir E. F. 19 140 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.8. ieškovei A. K. 28 200 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.9. ieškovams M. E. G. ir A. M. 24 900 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą, 362 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.10. ieškovei E. G. 13 500 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.11. ieškovui S. K. 15 000 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.12. ieškovui T. F. 24 000 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą, 917 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.13. ieškovui A. K. 30 000 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą, 785 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.14. ieškovei L. O. 60 000 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą, 395 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
1.15. tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, A. V. ir T. L. 23 100 Eur įmoką, 1 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, su atsakovėmis UAB ,,Panauja“ ir UAB ,,Sala Energy“ 2020–2022 metais sudarė jungtinės veiklos sutartis dėl žemės sklypų ir būsimų statinių žemės sklypuose – gyvenamųjų namų – įsigijimo. Ieškovai ir tretieji asmenys, vykdydami sutartimis prisiimtus įsipareigojimus sumokėjo atsakovėms sutartyse nurodytas įmokas, kurios turėjo būti panaudotos namų statybos. Atsakovės įsipareigojo per sutartyse nurodytus terminus namus pastatyti ir vėliau juos kartu su žemės sklypais parduoti ieškovams ir tretiesiems asmenims. Atsakovės tarpusavyje taip pat buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią atsakovei UAB ,,Dolika“ priklausančiame žemės sklype turėjo bendromis jėgomis pastatyti ir ieškovams parduoti gyvenamuosius namus su žemės sklypais. Tačiau atsakovės per nustatytus terminus sutartimis prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, namų nepastatė, turo nepardavė, o žemės sklypas buvo parduotas UAB ,,Dolika“ pasiūlytam pirkėjui, vykdant hipotekos kreditorės reikalavimus. Ieškovai ir tretieji asmenys sutartis su atsakovėmis nutraukė ir prašo iš jų priteisti jų sumokėtas įmokas, sutartyse nurodyto dydžio baudas ir palūkanas.
3. Ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, 2023 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) areštuoti atsakovėms UAB „Panauja“, UAB „Sala Energy“, UAB „Dolika“ ir UAB „Pranašumas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovėms ir esančias pas jas arba trečiuosius asmenis, o tokio turto esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, kurių vertė ar suma 569 815 Eur; (2) vykdant išieškojimą iš atsakovėms priklausančio turto, uždrausti joms priklausantį turtą perleisti atsakovių pasiūlytam pirkėjui.
4. Prašyme nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nurodytas tiek faktinis ir teisinis jo pagrindai, tiek ir dalykas, kartu su ieškiniu yra pateikti ir jo pagrindą pagrindžiantys įrodymai. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tokios aplinkybės, kad po ieškinio pateikimo atsakovė UAB ,,Dolika“ pardavė jai priklausančius penkis pastatus, be to, žemės sklypas, kuriame turėjo būti statomi jungtinės veiklos sutartyje numatyti namai, buvo parduotas ne iš varžytynių, bet atsakovių pasiūlytam pirkėjui už kelis kartus mažesnę, nei jo rinkos vertė, kainą. Atsakovė UAB ,,Dolika“ neturi jokio kito turto, o už parduotą žemės sklypą gautos sumos buvo panaudotos hipotekos kreditorės reikalavimams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovų ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
6. Teismas, atsižvelgdamas į suformuluotus ieškinio reikalavimus, jame nurodytus faktinius bei teisinius argumentus, į įrodymus, kurie, ieškovų vertinimu, pagrindžia šiuos reikalavimus, konstatavo, kad šiame etape nėra pagrindo spręsti apie ieškinio akivaizdų nepagrįstumą ar ieškovų pasirinktą neleistiną arba aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pripažino įrodyta.
7. Tačiau, teismo vertinimu, neįrodyta antroji sąlyga – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Nors ieškovai teigia, kad atsakovėms pareikšto ieškinio suma yra didelė, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų jie nepateikė. Be to, ieškinio suma savaime objektyviai nepadidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
8. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad atsakovų elgesys sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar kad viena iš atsakovių parduoda turtą už žemesnę nei rinkos kainą, o kitos atsakovės yra susijusios su ja ir tai įrodo visų jų nesąžiningumą. Tokios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir ginti savo teises, tačiau nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, kad atsakovės vengs vykdyti teismo sprendimą, atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovių teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
9. Nenustatęs pagrindo padaryti išvadą, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarytų neįmanomas, teismas prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui patvirtinta aplinkybė, kad atsakovės UAB ,,Dolika“ turtas yra parduodamas už kelis kartus mažesnę, nei jo rinkos vertė, kainą. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina iš antstolių gauti duomenys, kad hipotekos kreditoriui įkeisti žemės sklypai, ant kurių turėjo būti statomi namai, buvo parduoti atsakovės pasiūlytam pirkėjui už 6-8 kartus mažesnę nei tikroji jo rinkos kainą, o naujasis savininkas tą turtą kitiems asmenims pardavė žymiai brangiau.
10.2. Atsakovė UAB ,,Dolika“ po ieškinio pateikimo perleido ir kitą jai priklausantį turtą, statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
10.3. Teismo išreikalauti duomenys iš bankų patvirtina, kad atsakovės UAB ,,Dolika“ banko sąskaitose esančių lėšų nepakaktų ieškinio reikalavimams įvykdyti. Be to, visos lėšos, gautos pardavus jos turtą, buvo pervestos į hipotekos kreditorės banko sąskaitą.
10.4. Atsakovių turtas turėtų būti parduodamas iš varžytynių, o ne jų pasiūlytam turto pirkėjui, tik tokiu būdu bus užtikrinta, kad turtas bus parduotas už tikrąją jo vertę, t. y. didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.
10.5. Visos atsakovės yra tarpusavyje susijusios, kontroliuojamos tų pačių asmenų, be to, jos buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės taikytinos jų visų turtui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip matyti, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs dvi būtinąsias sąlygas, kurių visuma ir sudaro prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
12. Atskirasis skundas yra grindžiamas tik argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320, 338 straipsniai), dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos nepasisako.
13. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie priešingos šalies (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar galimus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1107-370/2023).
14. Kadangi atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, jam pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-28-464/2023).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai gali būti pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019). Kitaip tariant, atsakovo nesąžiningumą gali liudyti ir iki bylos jam iškėlimo atlikti veiksmai, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste tokie veiksmai visgi turi būti siejami su sąmoningu atsakovui priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu, apsunkinant šį turtą (pavyzdžiui, jį įkeičiant), jį išmainant, dovanojant, parduodant, sudarant dėl jo preliminariąsias sutartis, jį paslepiant, turint tikslą šiais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
16. Viena vertus, aplinkybės, su kuriomis yra siejamas galimas visų atsakovių nesąžiningumas, apeliantų prašyme grindžiamos tik su vienos iš jų – atsakovės UAB ,,Dolika“ – turto pokyčiais, t. y. su jos sudarytais turto perleidimo sandoriais bei šių sandorių sudarymo aplinkybėmis. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad jų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti įrodymai patvirtina, jog ši atsakovė ėmėsi veiksmų apsunkinti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.
17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, su ieškiniu apeliantai į teismą kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 25 d., šis ieškinys bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančios teisėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. rezoliucija priimtas bei tą pačią dieną atsakovėms išsiųsti pranešimai dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Taigi, faktiškai atsakovei UAB ,,Dolika“, kuriai procesiniai dokumentai buvo įteikti per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), apie pradėtą civilinį procesą turėjo ir galėjo būti žinoma nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
18. Apeliantų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti įrodymai – išrašai iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro – patvirtina, kad iki ieškinio pateikimo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d., be kita ko, atsakovei UAB ,,Dolika“ nuosavybės teise priklausė 5 statiniai su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal vėlesnius, t. y. 2023 m. lapkričio 22 d. to paties registro duomenis, šis turtas atsakovei UAB ,,Dolika“ nuosavybės teise jau nebepriklausė (žr. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priedus Nr. 1 ir Nr. 2).
19. Visgi byloje nesant duomenų, kada aptariamo turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti, nežinant jų sudarymo sąlygų bei aplinkybių, vien turto perleidimo faktas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti atsakovės UAB ,,Dolika“ nesąžiningumą. Pažymėtina, kad ir patys apeliantai ieškinyje nurodė, jog atsakovės UAB ,,Dolika“ veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto statyba ir pardavimu. Vadinasi, turto perleidimo sandorių sudarymas yra jos komercinės veiklos dalis, taigi ir tokių sandorių sudarymas, nežinant konkrečių jų aplinkybių, negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu. Nepaneigta ir tokia aplinkybė, kad turto perleidimo sandoriai galėjo būti sudaryti vykdant atsakovės UAB ,,Dolika“ sutartinius įsipareigojimus savo klientams (turto pirkėjams), atsiradusius iki ieškinio pareiškimo. Pagrindo abejoti apeliantų atskirojo skundo argumentais sudaro ir jų su prašymu pateikti įrodymai apie 2023 m. gruodžio 19 d. atsakovei UAB ,,Dolika“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kad jai nuosavybės teise prašymo pateikimo metu vis dar priklausė 6 nekilnojamojo turto objektai (žr. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priedą Nr. 1). Taigi negalima ir tokia išvada, kad atsakovė UAB ,,Dolika“, sužinojusi apie teisme pradėtą civilinį ginčą, ėmėsi jai priklausančio turto perleidimo veiksmų, taip siekdama apsunkti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.
20. Tokios apeliantų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kad hipotekos kreditorei, sutelktinio finansavimo platformai ,,Profitus“, pradėjus išieškojimo veiksmus į jai įkeistą nekilnojamąjį turtą, kuriame turėjo būti statomi gyvenamieji namai, kuriuos apeliantai siekė įsigyti, tas turtas buvo parduota ne varžytynėse, o skolininkės UAB ,,Dolika“ pasiūlytam pirkėjui, taip pat nesuponuoja vertinimo, kad ši atsakovė yra nesąžininga ir dėl to jos turtui turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Turto, kuris buvo įkeistas hipotekos kreditorei, pardavimas buvo nulemtas aplinkybės, kad atsakovė UAB ,,Dolika“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų šiai kreditorei, o ne jos noro nuslėpti ar perleisti tą turtą ir taip išvengti atsiskaitymo su apeliantais.
21. Atskirojo skundo argumentai, kad įkeistas turtas galimai buvo parduotas už kelis kartus mažesnę, nei jo rinkos vertė, kainą, nepagrįsti įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad 2023 m. liepos 20 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu 93 nekilnojamojo turto vienetai buvo parduoti UAB ,,Dolika“ pasiūlytai pirkėjai UAB ,,Iterika“ už bendrą 1 056 230 Eur kainą, o 2023 m. gruodžio 4 d. UAB ,,Iterika“ dalį turto, t. y. 4 jo vienetus, pardavė už bendrą 192 800 Eur kainą (žr. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priedus Nr. 4 ir Nr. 5), neteikia pakankamo pagrindo suabejoti atsakovės sąžiningumu. Duomenų, kad tas turtas turėjo ir galėjo būti parduotas brangiau, kad buvo kitų potencialių pirkėjų, kurie jį būtų nupirkę brangiau, nėra pateikta. Šioje bylos proceso stadijoje nesama duomenų, kiek buvo vertas kiekvienas objektas atskirai, kaip keitėsi nekilnojamojo turto rinka ir pan.
22. Priešingai nei yra įsitikinę apeliantai, su prašymu jų pateikti įrodymai apie atsakovių banko sąskaitose esančias lėšas taip pat savaime nepakankami laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Turto neturėjimas ar turėjimas jo mažiau, nei yra pareikštas reikalavimas, negali būti pripažįstamas pagrindu asmenų turtinėms teisėms apriboti, nes tokio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirtis nėra turto paieškos ar jo sukaupimas; šis institutas taikytinas tik kaip priemonė esamam turtui išsaugoti nuo nesąžiningų veiksmų. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą akcentavo laikinųjų apsaugos priemonių instituto konservacinę, o ne kaupiamąją paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1067-467/2023).
23. Tokia apeliantų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus uždrausti atsakovėms savo turtą perleisti jų pasiūlytam pirkėjui – nėra susijusi su pareikštu reikalavimu. Pašomos byloje taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais ir skirtos būtent šiems reikalavimams užtikrinti, antraip objektyviai neatsiranda prielaidų sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje (dėl joje kilusio ginčo) priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-464/2020).
24. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl pagal jungtinės veiklos sutartis sumokėtų įmokų grąžinimo, baudų ir palūkanų priteisimo. Apeliantų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė sietina su vykdymo procesu bei jame atliekamais išieškojimo veiksmais, kai jie nukreipiami į skolininko turtą. Tačiau nagrinėjamos bylos dalyko nesudaro nei antstolio atliktų veiksmų teisėtumo patikrinimas, nei turto pardavimo tvarkos teisėtumo įvertinimas. Todėl apeliantų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ir sąsajumo reikalavimo – draudimas turtą vykdymo procese parduoti atsakovių pasiūlytam pirkėjui nėra susijęs su byloje pareikštų reikalavimų priteisti įmokas ir (ar) baudas vykdymo užtikrinimu.
25. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso normas aiškino tinkamai ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir jos identifikavimo taisyklių (precedentų), padaręs visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui apeliantų nurodytų argumentų bei jų pateiktų duomenų nepakanka. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai pagrindo kitokiai išvadai nesudaro, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
26. Apeliantų 2024 m. sausio 31 d. į apeliacinę bylą pateiktas prašymas pakeisti juos jų teisių perėmėjais, atsižvelgiant į sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį su viešąja įstaiga ,,Baltų teisių gynimo fondas“, šioje proceso stadijoje, instancine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo tarpinio procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nėra aktualus, todėl nesprendžiamas. Apeliantai su atitinkamu prašymu turi kreiptis į jų ginčą iš esmės nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.