Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Real Estate“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prime Real Estate“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas, įvertinęs bylą nagrinėjant iš esmės nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovė turto, kurį buvo sutarusi parduoti ieškovui jam visiškai apmokėjus, ieškovui neperdavė, jo sumokėtų už turtą piniginių lėšų negrąžino, padarė išvadą, jog atsakovės elgesys turi nesąžiningo elgesio vykdant sutartį požymių ir tai leidžia spręsti apie egzistuojančią teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

8. Teismas, parinkdamas atsakovei taikytinas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi mažiausiai varžyti atsakovės padėtį, o tuo pačiu užtikrinti ir ieškovo interesus, todėl nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra tikslinga ieškovo prašomai sumai areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (arba) trečiuosius asmenis. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo ir proporcingumo principus bei atsakovės teisėtus interesus, pirmiausiai areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, turtinės teisės,, o tik jų nesant – piniginės lėšos.

9. Teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimu ieškovui priteistus 403 859 Eur, laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nurodytai sumai.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė UAB „Prime Real Estate“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai apeliantės nesąžiningumą vertino sutartinių santykių aspektu ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos.

10.2. Kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nenurodė naujų aplinkybių, kurios neegzistavo tiek priimant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo šioje byloje, tiek ir priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 28 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vėl grindė didele ieškinio suma, atsakovės neva sunkia finansine padėtimi ir neįsiteisėjusio sprendimo nevykdymu.

10.3. Atsakovė po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo neatliko veiksmų, kurie būtų neįprasti jos vykdytai veiklai, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės elgsena pasikeitė.

10.4. Ieškovas, bandydamas įrodyti neva sunkią atsakovės finansinę padėtį, pateikė atsakovės 2022 m. trumpąjį balanso išrašą, kaip naują dokumentą, įrodantį būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau šie dokumentai jau buvo byloje atsakovės pateikti visa apimtimi, t. y. ne tik balansas, bet ir pelno (nuostolio) ataskaita. Šie finansiniai duomenys buvo matomi ir vertinami tiek pirmosios instancijos teismo, priimant 2023 m. kovo 29 d. nutartį, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo, priimant 2023 m. gegužės 25 d. nutartį, kuriomis nebuvo nuspręsta, kad atsakovės finansinė padėtis būtų sunki. Ieškovas su 2023 m. rugsėjo 28 d. prašymu naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių nebuvo byloje iki skundžiamos nutarties priėmimo, nepateikė.

10.5. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto vystytoja, kurios veikla ir pagrindinis pajamų šaltinis – nekilnojamojo turto statyba ir prekyba naujai pastatytais nekilnojamojo turto objektais. Vystomi nekilnojamojo turto projektai yra ilgalaikiai, pradedami nuo vizijos, projekto parengimo, finansuotojų suradimo, sklypo įsigijimo, rangovų parinkimo, statybų proceso organizavimo iki pastatytų objektų pardavimo. Projekto įgyvendinimo eigoje ne vienerius metus gali būti fiksuojama nuostolinga veikla, kuri tampa pelninga tik pradėjus pardavinėti įgyvendinto projekto rezultatą – naujai pastatytus ir suformuotus turtinius vienetus (apartamentus), taip po truputį padengiant praėjusių laikotarpių nuostolius. Tai yra įprastinis veiklos modelis nekilnojamojo turto sektoriuje.

10.6. Atsakovei nuosekliai gerinant veiklos rezultatus ir mažinant kreditoriams įsiskolinimus, jos turtas išlieka didelis ir siekia 8,479 mln. Eur. Ieškovo reiškiamas reikalavimas, lyginant su atsakovės turimu turtu, yra santykinai nereikšmingas ir sudaro vos kelis procentus šio turto vertės. Be to, atsakovės turtas balanse atspindėtas jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o būdama pelno siekiančiu verslo subjektu atsakovė turtinius vienetus (apartamentus) pardavinėja ne už savikainą, o siekdama pelno, todėl reali tokių vienetų rinkos kaina yra gerokai didesnė už atspindėtą įmonės balanse.

10.7. Aplinkybė, kad atsakovė prašė avanso grąžinimą išdėstyti laike, nepatvirtina atsakovės sunkios turtinės padėties, juo labiau siekimo išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė nėra kredito įstaiga, todėl nelaiko piniginių lėšų sąskaitoje, o jas investuoja į verslą, kad būtų generuojamos pajamos.

10.8. Skirtingai, nei nurodo ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes atsakovei ir jos kreditoriams (finansuotojams), kadangi skundžiama teismo nutartimi nėra numatyta galimybė iš gautų lėšų atsiskaityti su kitais atsakovės kreditoriais (išskyrus ieškovą).

11. Ieškovas A. K. atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, kad atsakovė turto, kurį buvo susitarusi parduoti ieškovui, šiam visiškai jį apmokėjus, ieškovui neperdavė, sumokėtų piniginių lėšų negrąžino, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės elgesys turi nesąžiningo elgesio vykdant sutartį požymių ir tai leidžia spręsti apie egzistuojančią teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

11.2. Atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie jos pagerėjusią finansinę padėtį yra nepagrįstos, kadangi atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą buvo grindžiamas negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovės balansas už 2022 metus patvirtina, kad atsakovė neturi lėšų grąžinti ieškovui skolą. Tai patvirtina ir atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai. Atsakovė tik bando sudaryti įvaizdį, kad gali atsiskaityti su ieškovu, tačiau to nedaro.

11.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturės neigiamos įtakos atsakovės vykdomai veiklai, kadangi su antstolio leidimu gautinas sumas sumokėjusi į antstolio depozitinę sąskaitą, atsakovė galės realizuoti turimą turtą bei vykdyti veiklą. Be to, teismas jai leido išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei privalomas socialinio draudimo įmokas.

11.4. Nepagrįsti atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra žlugdoma jos veikla, nukenčia finansuotojų interesai. Pagal tokią atsakovės logiką, su ieškovu galima neatsiskaityti. Be to, pareikštu apeliaciniu skundu atsakovė siekia, kad sprendimas kuo ilgiau neįsiteisėtų ir atsakovei nereikėtų mokėti pinigų ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės priėmus teismo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinis, turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde neprašo šiuos įrodymus priimti, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė apie jo nagrinėjimą nepranešęs atsakovei, todėl atsakovė neturėjo galimybės dėl ieškovo prašyme nurodytų argumentų teikti atsikirtimus bei nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus, pateiktais įrodymais apeliantė įrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, be to, kaip matyti iš ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą, jis su apeliantės pateiktais įrodymais susipažino ir dėl jų pasisakė, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantės naujai pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas šiuos įrodymus priimti ir pridėti prie bylos.

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad ieškovas nepagrindė, kodėl šių įrodymų neteikė pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, atsiliepime į atskirąjį skundą neformuluoja prašymo naujai pateiktą įrodymą – atsiliepimų apie atsakovę iš interneto tinklapio www.rekvizitai.vz.lt kopiją – pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo naujai pateiktų rašytinių įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi su jais turėtų susipažinti apeliantė ir pareikšti nuomonę dėl jų, todėl ieškovo naujai pateiktų įrodymų neprideda prie nagrinėjamos bylos ir jų nevertina.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

20. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nes vien ieškinio suma bei apeliantės turtinė padėtis pagal galiojančią teismų praktiką nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovas nenurodė argumentų, patvirtinančių apeliantės nesąžiningumą, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo; be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės elgsena būtų pasikeitusi nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

21. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atsakovės nesąžiningumą, kaip grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, iš esmės susiejo su apeliantės elgesiu sutartiniuose santykiuose, t. y. kad apeliantė ne tik negrąžino ieškovui sumokėto avanso, nors jo neginčijo, bet ir nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl negrąžina ieškovui jam priklausančių piniginių lėšų.

22. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

23. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).

24. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Ne kartą pirmiau priimtose nutartyse buvo įvardyta ir tokia aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2023 m. kovo 17 d. pareiškė teisme ieškinį atsakovei dėl 403 000 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą; prašymą grindė didele ieškinio suma, netinkamu šalių sudarytos sutarties vykdymu, atsakovės turtine padėtimi. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino; teismas, kaip nesąžiningą atsakovės elgesį, pripažino atsakovės netinkamą šalių sudarytos sutarties vykdymą, taip pat atsižvelgė į ieškinio sumą bei atsakovės turtinę padėtį. Dėl pastarosios nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi patenkino ir pasinaikino savo 2023 m. kovo 20 d. nutartį; teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovė generuoja dideles pajamas, taip pat padarė išvadą, jog atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovė, vykdydama sutartį, elgėsi nesąžiningai. Ieškovas su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi nesutiko ir padavė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį paliko nepakeistą; nutartyje teismas nurodė, kad atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina įprastų jos ūkinės komercinės veiklos veiksmų atlikimas (įgyto, pastatyto turto perleidimas ir įkeitimas); kad su turto perleidimu ar įkeitimu susiję veiksmai galėtų būti laikomi nesąžiningu elgesiu tik tuo atveju, jeigu taip būtų siekiama turtą nuslėpti ir apsunkinti teismo sprendimo vykdymą; turto pardavimas yra pagrindinis atsakovės pajamų šaltinis, vykdomos komercinės veiklos dalis, todėl atsakovės ketinimai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus kitiems asmenims objektyviai negali būti vertinami kaip jos nesąžiningumas.

26. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovės 403 859 Eur avansą, 11 000 Eur baudą ir 859 Eur palūkanas, iš viso – 403 859 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė pripažino savo pareigą grąžinti ieškovo sumokėtą avansą, tačiau avanso iki šiol ieškovui negrąžino. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, dėl pardavėjo baudos ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmesti bei patenkinti apeliantės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Taigi apeliantė teismo sprendimo dalies dėl avanso priteisimo neginčija. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 28 d. pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį iš esmės grindė sunkia atsakovės turtine padėtimi bei atsakovės negalėjimu grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą.

27. Įvertinus nustatytas aplinkybes matyti, kad ieškovas 2023 m. rugsėjo 28 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir ankstesnįjį prašymą – atsakovės turtine padėtimi bei atsakovės negalėjimu grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, kadangi atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą buvo atmestas. Kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pateikė atsakovės sutrumpintą balansą už 2022 metus, iš kurio matyti, kad atsakovė turto turėjo už 9 860 713 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 11 145 805 Eur. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį – 2023 m. birželio 30 d. balansas už 2023 metus bei 2023 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita už 2023 metus ir 2023 m. spalio 9 d. pažyma apie į valstybės biudžetą sumokėtus mokesčius – paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes apie atsakovės sunkią turtinę padėtį. Iš atsakovės pateikto balanso matyti, kad atsakovė 2023 metais turto turėjo už 8 479 593 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudarė 9 605 573 Eur, iš jų per vienerius metus – 4 108 036 Eur; atsakovė uždirbo 159 110 Eur grynojo pelno; į valstybės biudžetą per 2023 metų I–II ketvirčius sumokėjo 629 157 Eur mokesčių. Taigi, įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo sutikti, jog atsakovės turtinė padėtis leidžia spręsti, kad ji bus nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą.

28. Pažymėtina, kad iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ieškovas grindė ir kartu su ieškiniu pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau dėl šių aplinkybių (atsakovės turtinės padėties ir verslo specifikos) Vilniaus apygardos teismas pasisakė 2023 m. kovo 29 d. nutartyje, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi paliko nepakeistą. Kitų, iš esmės naujų ar papildomų aplinkybių, kurios nebuvo analizuotos sprendžiant ankstesnį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas nenurodė ir naujų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, nepateikė, t. y. nenurodė konkrečių atsakovės veiksmų, kuriais ji siektų išvengti skolos ieškovui grąžinimo. Ieškovas neįrodė ir to, kad atsakovės turtinė padėtis iš esmės būtų pasikeitusi nuo ankstesnio prašymo nagrinėjimo. Todėl byloje nesant įrodymų apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ir tokiu būdu siekti išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovas neįrodo, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendime atmetė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, negali būti pripažįstama sudarančia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš teismo sprendimo, atsakovė prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą grindė verslo ypatumais, o ne sunkia turtine padėtimi. Be to, byloje nesant įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovė sąmoningais veiksmais siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė, kaip teigia ieškovas, neketina vykdyti teismo sprendimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės bet kurioje proceso stadijoje kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis), tačiau pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant iš esmės naujų ir (ar) papildomų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ir analizuotos bei vertintos sprendžiant ankstesnius prašymus. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014; 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-202-381/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-581-464/2019; 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-254-464/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-283-370/2021; 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1162-467/2022). Taigi, reiškiant naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jame turi būti nurodytos iš esmės naujos aplinkybės, kurios teismų nebuvo įvertintos ir analizuotos sprendžiant ankstesnius prašymus.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, netinkamai įvertino aplinkybes, kuriomis grindžiama viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginti neprašo, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėja.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Real Estate“ atžvilgiu atmesti.

Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.