Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-08-26 · Civilinė byla Nr. 2S-716-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-26Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-09Šiaulių apygardos teismas
  3. P2-74-650/2015Nutartis · 2015-03-23Šiaulių apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-07Šiaulių apygardos teismas
  5. P2-106-901/2015Nutartis · 2015-07-27Šiaulių apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-17Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-26
Bylos Nr.
2S-716-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05734-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
J. P.
Ieškovas
I. Š.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-716-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05734-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 129.13. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo J. P. ir ieškovės I. Š. prašymus išduoti vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-291-569/2014, kurioje buvo patvirtinta ieškovės I. Š. ir atsakovo J. P. sudaryta taikos sutartis.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti 500 Lt vaikui P. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2013-08-08. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės I. Š. ir atsakovo J. P. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto teisės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. 2014-04-29 J. P. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutartyje numatytos bendravimo su sūnumi tvarkos nesilaikymo. 2014-04-30 I. Š. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutartyje numatyto išlaikymo nemokėjimo. Atsakovas J. P. nurodė, kad pagal šalių sudarytą taikos sutartį 2014 m. gegužės pirmą savaitgalį I. Š. neleido pasimatyti su vaiku P. P., tuo pažeidė taikos sutarties sąlygas, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą, nes mano, jog ir ateityje nevykdys taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė I. Š. nurodė, kad J. P. nevykdo taikos sutartyje numatytų sąlygų, susijusių su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimu, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą. Jos paskaičiavimu J. P. turėtų mokėti po 201,50 Lt į mėnesį išlaikymo įsiskolinimo. Su J. P. prašymu nesutinka, nes vaiko nedavė dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl ligos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas prašymų netenkino, atsisakė išduoti vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-291-569/2014, kurioje patvirtinta ieškovės I. Š. ir atsakovo J. P. taikos sutartis. Teismas nurodė, kad taikos sutarties III dalies 4 punkte šalys sutarė, kad sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas motiną I. Š., todėl neišleisdama sergančio sūnaus pas tėvą J. P., I. Š. nepažeidė taikos sutarties sąlygų, todėl, nekonstatavus šalių sudarytos taikos sutarties nevykdymo, nėra pagrindo tenkinti J. P. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėjo, kad iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, jog J. P. 2014-04-14 I. Š. pervedė 200 Lt, o 2014-04-30 dar 412 Lt. Pagal teismo patvirtintas taikos sutarties sąlygas, J. P. turi pareigą pirmą išlaikymo įsiskolinimo įmoką (182,63 Lt) sumokėti iki 2014-05-31, bei 450 Lt išlaikymo įmoką taip pat iki šio mėnesio pabaigos (Sutarties II dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad J. P. pažeidė taikos sutarties sąlygas, todėl I. Š. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas J. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį dalyje, kurioje teismas atsisakė išduoti atsakovui vykdomąjį raštą pagal jo prašymą, panaikinti; atsakovo J. P. prašymą tenkinti; išduoti atsakovui vykdomąjį įrašą dėl taikos sutarties, sudarytos tarp atsakovo J. P. ir ieškovės I. Š., pažeidimo iš ieškovės I. Š. pusės dalyje dėl atsakovo J. P. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku P. P.; priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas išlaidas už teisinę pagalbą paruošiant šį atskirąjį skundą apmokėti; užklausti viešąją įstaigą Respublikinę Šiaulių ligoninę Tuberkuliozės ir plaučių ligų kliniką (V. Kudirkos g. 97, Šiauliai), kad ji pateiktų šiuos duomenis bei informaciją: 1) koks gydymosi režimas rekomenduojamas jų pacientui nepilnamečiui vaikui P. P. dėl alergijos paūmėjimo; 2) ar paūmėjus alergijai nepilnametis vaikas P. P. gali lankyti ugdymo/mokymo įstaigas? būrelius? praleisti savaitgalį su skyrium gyvenančiu tėvu?

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismų praktikoje laikomasi maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principo, kuris reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi nepagrįsti apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu). Taikos sutarties III dalies 4 punkto nuostata ,,sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas motiną I. Š.“ bei joje vartojama sąvoka ,,liga“ aiškintina taip, jog ne kiekviena šalių sūnaus liga lemia tai, jog jis lieka pas motiną I. Š.. Tiek pasirašant taikos sutartį, tiek teismui ją tvirtinant abi šalys bei teismas žinojo, kad nepilnametis vaikas P. P. serga alergija (o tai taip pat yra liga). Jeigu aiškinti, jog kiekviena vaiko P. P. liga lemia tai, kad šalių sūnus lieka pas mamą, tai reikštų, jog atsakovas iki sūnaus P. P. pilnametystės (arba iki tol, kol vaikui nebebūtų alergijos) nebegalėtų bendrauti su vaiku, kas, natūralu, nebuvo šalių susitarimu. Akivaizdu, jog tiek šalys, pasirašydamos taikos sutartį, tiek teismas, tvirtindamas šalių taikos sutartį, nemanė, kad bet kokios šalių sūnaus P. P. ligos atveju taikytina pirmiau minėta taikos sutarties III dalies 4 punkto nuostata.

2. Spręsdamas atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas išsamiai neištyrė klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, neišsiaiškino, koks gydymosi režimas taikytinas vaikui, kai paūmėja alergija, ir kiek tai apriboja vaiko galimybes lankyti ugdymo/mokymosi įstaigas, būrelius, kiek tai riboja vaiko susitikimus bei bendravimą su skyrium gyvenančiu tėveliu, ar tai užkerta kelią vaikui vykti pas tėtį, praleisti su juo savaitgalį. Vaiko teisė nuolat bendrauti su tėčiu yra viena iš svarbiausių vaiko teisių, atitinkanti jo interesus. O ieškovė, toliau naudodamasi tuo, kad esą šalių sūnus serga, neleido atsakovui būti su sūnumi 05.23, 05.24, 05.25, o taip pat neleido būti 06.01 (per tėvo dieną), prieš tai pranešdama, kad sūnus serga, taip tyčia ribodama vaiko teisę bendrauti su atsakovu bei toliau pažeidinėdama teismo patvirtintą taikos sutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė I. Š. nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti, palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą bei priteisti 100 Lt bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apelianto prašymas buvo pareikštas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymi, kad apeliantas nuo vaiko gimimo vaiko neaugino ir apeliantui akivaizdžiai yra sudėtinga rūpintis 5 metu vaiku, kuris yra alergiškas ir dažnai serga, tačiau apeliantas deda dideles pastangas ir siekia būti geras tėvas. Dėl vaiko ligos apeliantui negalėjus pasiimti sūnaus, kai sūnus pasveiko, ieškovė apeliantą įtikino susitikti su vaiku ne apeliantui nurodytomis dienomis, kad nebūtų padaryta žala besimezgantiems tėvo ir vaiko santykiams. Laikotarpiu nuo 2014-05-21 iki 2014-06-09 sūnus P. P. susirgo ir gydėsi Tuberkuliozės ir plaučiu ligų ligoninėje, jam nustatytas obstrukcinis bronchitas ir fetingitas. Vaikas susirgo tokiomis aplinkybėmis: 2014 metų gegužės 16-18 dienomis vaikas buvo su apeliantu, namo grįžo visai nekvėpuodamas per nosį, paaiškino, kad tėvas pjovė sode šieną, o jis su šienu žaidė, kuris yra vaikui itin stiprus alergenas. Vaikui kilo alerginė reakcija, kuri komplikavosi į aukščiau išvardintus susirgimus. Vaiko sveikata blogėjo, todėl ieškovė gegužės 21 dieną kreipėsi į gydytoją taip pat į vaiko tėvą, apeliantą, ir pasiūlė vaiko tėvui kartu su vaiku nuvykti pas gydytoją ir išklausyti gydytojo patarimų dėl vaiko aplinkos, tačiau apeliantas atsisakė.

2. Vaikui pasveikus, paprašė apeliantą, kad jis kompensuotų sirgimo laikotarpį, pasiimdamas vaiką visą savaitę be eilės, apeliantas pasiūlymu pasinaudojo ir vaikas po birželio 9 dienos savaitės pradžią praleido su apeliantu. Tačiau pirmadienį apeliantas išmaudė vaiką baseine, nors oras nebuvo šiltas, o antradienį apeliantas išsivežė vaiką plaukioti valtimi Talšos ežere, ir vaikas basas, sėdėjo valtyje, kurioje buvo vandens, sušalo, nes kai apeliantas vaiką grąžino į namus trečiadieni, vaikui buvo pakilusi temperatūra 37,8 laipsniai. Gydytoja nustatė, kad vaikui yra gerklėje nedidelis pūlinys, kito gydymo, kaip tik antibiotikais, dėl tokio uždegimo nėra, todėl vaikas gydosi namuose ir geria antibiotikus. Apie vaiko ligą ir temperatūrą pranešė apeliantui nedelsiant, tačiau apeliantas pareikalavo duoti jam sergantį ir temperatūros turintį vaiką, teigdamas, kad jis vaiką grūdins. Mano, apeliantas yra neteisus, nes grūdinti reikia sveiką, o ne sergantį ir temperatūros turintį vaiką. Tačiau mano, kad apelianto elgesyje su vaiku yra matyti ir teigiami poslinkiai, apeliantas apsilankė pas vaiko gydytoją, sužinojo, kaip vaikui yra pavojingas šienavimas, alergiją sukeliantys maisto produktai, kaip svarbu vaiką grūdinti palaipsniui ir sistemingai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad ieškovė sako netiesą, kad jis neaugino vaiko nuo gimimo ir esą jam sunku rūpintis 5 metų vaiku. Paaiškina, kad jis augino vaiką nuo pat jo gimimo, maudė, prižiūrėjo, žaidė su juo ir nuolat bendravo. Pažymi, kad jo santykiai su vaiku yra labai artimi ir šilti. Ieškovė neteisingai nurodo, kad 2014 m. gegužės 16-18 dienomis vaikas buvo su atsakovu. Iš tikrųjų jis vaiką buvo pasiėmęs gegužės 15 d., 17.00 val., ir jį grąžino į ieškovės gyvenamąją vietą gegužės 16 d. ryte. Ieškovė meluoja, kad vaikui pasveikus, paprašė apeliantą, kad jis kompensuotų sirgimo laikotarpį, paimdamas vaiką visą savaitę be eilės, apeliantas pasiūlymu pasinaudojo ir vaikas po birželio 9 dienos savaitės pradžią praleido su apeliantu. Iš tikrųjų ieškovė vaiką davė tik birželio 9 d. vakare, 17 val., jį atsakovas grąžino birželio 10 d. ryte, ir ieškovės sutikimas duoti vaiką buvo susijęs su jos darbu naktinėje pamainoje. Dar vaiką ieškovė davė birželio 10 d., 17 val., ir jį grąžino į ieškovės gyvenamąją vietą birželio 11 d. ryte. Apie tai, kad ieškovė kaip nors atsakovui kompensuos vaiko sirgimo laikotarpį, apie vaiko pasiėmimą savaitei ieškovė niekada nekalbėjo. Ieškovė nepagrįstai kaltina, kad atsakovas susargdino vaiką birželio 9-10 d. Birželio 9 d. oras buvo šiltas, o birželio 10 d. iš tikro su vaiku plaukiojo valtimi Talšos ežere, oras buvo šiltas ir sūnaus kojos nebuvo vandenyje. Atkreipia teismo dėmesį ir į tai, jog pažymėjimai dėl vaiko sirgimo yra išrašomi tos pačios įstaigos, kurioje dirba ir ieškovė. Kalbėjo su vaiko gydytoja, ji nurodė, kad vaikas dėl alergijos gyvena normalų gyvenimą, kaip ir kito tokio amžiaus vaikai, tik ryte ir vakare turi vartoti vaistus. Bet vaistų vartojimui niekaip netrukdo vaiko išleidimas pas apeliantą taikos sutartyje nurodytomis dienomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus ir taikant įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti atsakovui vykdomąjį raštą pagal jo prašymą dėl taikos sutarties, sudarytos tarp atsakovo J. P. ir ieškovės I. Š., pažeidimo dėl ieškovės I. Š. veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirasis skundas turi būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 305 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Teismas vertina, kad nebuvo pagrindo užklausti viešąją įstaigą Respublikinę Šiaulių ligoninę Tuberkuliozės ir plaučių ligų kliniką, kadangi šiuos įrodymus šalys galėjo pateikti ar prašyti išreikalauti pirmosios instancijos teisme.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės I. Š. ir atsakovo J. P.. Taikos sutarties III dalyje nustatyta tėvo J. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka: kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės antradienį 17 valandą J. P. paima sūnų P. P. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos ir trečiadienį ryte J. P. grąžina sūnų į ugdymo/mokymo įstaigą. Kol sūnus bus su tėvu, padeda paruošti jam užduotas užduotis; kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės ketvirtadienį 17 valandą J. P. paima sūnų P. P. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos ir penktadienį ryte J. P. grąžina sūnų į ugdymo/mokymo įstaigą. Kol sūnus bus su tėvu, padeda paruošti jam užduotas užduotis; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės penktadienį 17 valandą J. P. paima sūnų P. P. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį ne vėliau kaip 19 val. grąžina jį į sūnaus motinos namus; sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas motiną I. Š..

Vadovaujantis šalių sudarytos taikos sutarties nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2014 m. gegužės pirmą savaitgalį J. P. turėjo teisę paimti sūnų, tačiau ieškovė atsakovui neleido pasiimti sūnaus dėl objektyvių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra apelianto sūnaus ligą patvirtinantys įrodymai: medicininė pažyma, receptai vaistams ir medikų išvada, kad sūnui P. P. buvo paūmėjusi alergija. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad sūnui alergija nuolat kartojasi, tai nėra tokio pobūdžio liga, dėl kurios nebūtų galima apeliantui bendrauti su sūnumi. Teismas vertina, kad apeliantas, pasirašydamas taikos sutartį ir žinodamas savo sūnaus sveikatos sutrikimus, laisva valia įsipareigojo vaiko ligos atveju nesimatyti su sūnumi. Žinodamas apie vaiko ligos paūmėjimus, apeliantas turėjo teisę išsamiau apibrėžti taikos sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į galiojančias šalių taikos sutarties sąlygas, todėl konstatuoja, kad ieškovė taikos sutarties sąlygas vykdė ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, todėl ją naikinti pareiškėjo atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė