- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-600-124/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05734-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-74-650/2015 pagal antstolio A. L. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-291-569/2014, nurodydamas, kad teismo sprendime nėra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės (3 t., 42–43 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė antstolio A. L. pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-291-569/2014 vykdymo tvarkos pakeitimo (3 t., 45–46 b. l.).
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį, bylą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl teisinių pasekmių, numatytų CPK 771 str. 5 d., už teismo sprendimo nevykdymą, taikymo (3 t., 65–67 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi skyrė I. Š. 100 EUR baudą už teismo sprendimo nevykdymą, ją išieškant išieškotojo J. P. naudai (3 t., 75–77 b. l.).
Teismas nurodė, kad I. Š. turi laikytis šalių taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir sutartu laiku leisti vaiko tėvui matytis su vaiku P. P.. Suinteresuotas asmuo I. Š. nepateikė įrodymų, kad ji dėl objektyvių ir svarbių priežasčių negalėjo vykdyti teismo nutarties, todėl sprendė, kad šalių susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo neįvykdytas be pateisinamos priežasties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu (3 t., 79–82 b. l.) pareiškėja I. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš antstolio A. L. 180 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
1. Teismas nutartyje pripažino, kad I. Š., teikdama atsiliepimą į antstolio atskirąjį skundą, pateikė duomenis, kad nuo 2012-12-10 iki 2015-01-02 vaikas buvo gydomas Viešosios įstaigos Šiaulių ligonės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl šio įrodymo nepasisakė, jo nevertino.
2. Antstolis sprendimo nevykdymo aktą surašė pagal J. P. 2014-12-15 gautą pranešimą, juo vadovaudamasis nustatė, kad I. Š. nesudarė galimybės J. P. pasimatyti su sūnumi P. P.. Realiai antstolis J. P. pranešime nurodytų aplinkybių netikrino, neįsitikimo ar nėra aplinkybių, nustatytų vykdomojo rašto 4, 8 punktuose, dėl kurių gali keistis bendravimo su vaiku vykdymo tvarka.
Šalies argumentai
3. Antstolis pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2014-10-21 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, nes sprendime nenurodytos neįvykdymo pasekmės. Būtent tokio savo pareiškimo reikalavimo patenkinimo antstolis A. L. siekė ir 2014-01-06 atskiruoju skundu.
4. Pagal LR CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis A. L. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirasis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, nes įsiteisėję sprendimai yra privalomi ne tik valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, bet ir fiziniams asmenims. Antstolis į teismą kreipėsi dėl sprendimo neįvykdymo, kreipėsi vykdydamas teisės aktais jam priskirtas funkcijas, todėl advokato išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 straipsnio 5 dalis nustato, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Tačiau nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis yra užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą. Taikant šį teisės institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausiai būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai.
Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta I. Š. ir J. P. taikos sutartis, numatanti bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. P. tvarką bei išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo tvarką (2 t., 119–122 b. l.). Minėta taikos sutartimi šalys susitarė, kad kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės penktadienį 17 valandą J. P. paima sūnų P. P. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį ne vėliau kaip 19 valandą grąžina jį į sūnaus motinos namus, sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas motiną I. Š. (III 3, 4 puntas).
Antstolis A. L., vykdydamas Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-291-569/2014 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo I. Š., patikrinęs sprendimo vykdymo rezultatus, pagal 2014-12-15 J. P. pranešimą, nustatė, kad I. Š. nustatytu laiku (2014-12-12) nesudarė galimybės J. P. pasimatyti su nepilnamečiu vaiku P. P., taip nevykdydama Šiaulių apylinkės teismo vykdomojo dokumento (3 t., 41 b. l.). 2014-12-15 surašytas antstolio A. L. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (3 t., 41 b. l.).
I. Š. 2015-01-20 teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodydama, kad J. P. sūnaus P. P. iš jo gyvenamosios vietos pasiimti negalėjo, nes tuo metu sūnus sirgo, pateikė teismui šias aplinkybes įrodantį dokumentą (3 t., 54 b. l.). Iš teismui pateikto Viešosios įstaigos Šiaulių ligonės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos pažymėjimo matyti, kad šalių sūnus P. P. laikotarpiu nuo 2014-12-10 iki 2015-01-02 sirgo ir buvo gydomas minėtos įstaigos (3 t., 59 b. l.).
I. Š. pateikus įrodymus, kad sūnus P. 2014-12-12 sirgo, nėra pagrindo konstatuoti, kad I. Š. nevykdė Šiaulių apylinkės teismo vykdomojo dokumento, nes šalys taikos sutartimi sulygo, kad sūnaus ligos atveju vaikas lieka pas motiną I. Š. (III 4 puntas). Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad vykdomojoje byloje esančiu raštu J. P. pats patvirtino, jog jis buvo informuotas, kad sūnus sloguoja, todėl pripažintina, kad jis žinojo apie sūnaus susirgimą (III 8 p.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuobaudos skyrimas, nesant tam pagrindo, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – neskirti I. Š. baudos.
Pareiškėja prašo priteisti 180 EUR bylinėjimosi išlaidas iš antstolio A. L. už atskirojo skundo surašymą.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis A. L. į teismą kreipėsi dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagal LR CPK 284 straipsnį, į teismą antstolis kreipėsi vykdydamas teisės aktais jam paskirtas funkcijas, procesinėmis teisėmis antstolis naudojosi sąžiningai, jo procesinį elgesį teismas laiko tinkamu, todėl netenkina pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – neskirti I. Š. baudos.