Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui J. P. dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. CPK 771 straipsnio 3 dalis numato galimybę pakeisti priimtą sprendimą tuo atveju, jei nėra numatytos jo nevykdymo pasekmės, numatytos LR CPK 273 straipsnyje, tačiau teismas padarė klaidingą išvadą, kad šios nuostatos taikomos tiems sprendimams, kuriuose nurodyti vienkartiniai veiksmai, o ne reguliuojami tęstinio pobūdžio santykiai.

2. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, antstolio surašytas aktas dėl teismo sprendimo nevykdymo perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio A. L. pareiškimas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-291-569/2014 vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Antstolio A. L. prašymas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą jo vykdymo dalyje civilinėje byloje Nr. 2-291-569/2014, grindžiamas aplinkybe, kad teismo sprendime nėra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės. J. P. 2014-11-13 antstoliui A. L. pateikė vykdyti vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytos J. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. P. tvarkos. Antstolis 2014-11-17 patvarkymu Nr. AN114819 dėl teismo sprendimo vykdymo įpareigojo I. Š. vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-291-569/2014. I. Š. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo nevykdė. Antstolis 2014-12-15 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. AN118481 konstatavo, kad I. Š. 2014-12-12 nesudarė galimybės J. P. pasimatyti su nepilnamečiu vaiku P. P..

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-291-569/2014 yra nustatyta tiksli J. P. bendravimo su P. P. tvarka, todėl sprendimas yra aiškus ir jis turi būti vykdomas. Sutiktina, kad nėra pagrindo keisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo vykdymo tvarkos.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi, CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo - baudos skyrimo - galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo I. Š. neįvykdė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo leisti suinteresuotam asmeniui J. P. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendrauti su vaiku. Kadangi įpareigojimas vykdyti teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra išimtinai asmeninis, t. y., tik suinteresuotas asmuo I. Š. gali užtikrinti, kad ji laiku perduos vaiką tėvui pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, už šio įpareigojimo nevykdymą gali būti taikomos pasekmės, numatytos CPK 771 straipsnio 5 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netaikė procesinės teisės normas, susijusios su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymu, neišsprendė klausimo dėl teisinių pasekmių, numatytų CPK 771 str. 5 d., taikymo suinteresuotam asmeniui I. Š., todėl yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimui dėl teisinių pasekmių, numatytų CPK 771 str. 5 d., už teismo sprendimo nevykdymą, taikymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Bylą gražinti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimui dėl teisinių pasekmių, numatytų CPK 771 str. 5 d., už teismo sprendimo nevykdymą, taikymo.