- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- e2-357-839/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01440-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. S.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-357-839/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 895,97 EUR negrąžinto kredito; 95,71 EUR mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo; 38,25 EUR administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo; 84,25 EUR negautų pajamų paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 26,00 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 895,97 EUR, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; 26,00 procentų kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 895,97 EUR, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 25,00 EUR žyminio mokesčio bei 121,00 EUR išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.
Atsakovė A. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai pasirašytinai.
2021 m. sausio 14 d. nutartimi nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. vasario 8 d. 11.00 val. į teismo posėdį nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų, o apie posėdžio laiką ir vietą bylos šalis informuojant viešo paskelbimo būdu.
Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: standartinę informaciją apie kreditą, vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo nurodymą ir teisinės pagalbos išlaidų PVM sąskaitą – faktūrą, mokumo vertinimo duomenis, pranešimą apie sutarties nutraukimą, kredito sumokėjimo sąskaitos išrašą, bylų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 7, pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, reikalavimo perleidimo sutartį, raginimą, žyminio mokesčio sumokėjimo nurodymą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje pateiktų įrodymų vertinimu ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2020-12-16 atsakovė A. S. ir pradinė kreditorė BnP Finance, UAB, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-kxbpjtb3 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1000,00 EUR kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovė sudaryta sutartimi įsipareigojo grąžinti 1000,00 EUR kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį – 618,56 EUR palūkanų ir 360,00 administravimo mokesčio, sutartyje numatytais terminais, tai yra iki 2023-07-04 (Sutarties specialiųjų sąlygų duomenys apie kreditą). Atsakovė jai pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė.
2020-03-03 BnP Finance, UAB, ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Naujasis kreditorius išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
Ieškovės paskaičiavimu atsakovė yra skolinga bendrovei 895,97 EUR negrąžinto kredito, 95,71 EUR palūkanų, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki sutarties nutraukimo dienos, 84,25 EUR negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos ir 38,25 EUR administravimo mokesčio.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (CK 6.2 straipsnis), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Kreditą atsakovė ėmė 48 mėnesių laikotarpiui, atidėti kredito grąžinimą ar išdėstyti kredito grąžinimą kitokiomis dalimis nei buvo susitarta neprašė, sudarant sutartį kreditavimo sąlygos, mokėtinų įmokų, palūkanų dydžiai (paskaičiavimai) ir mokėjimo terminai buvo nurodyti ir su tuo atsakovė sutiko, taigi vertintina, kad atsakovė atsakingai įvertino savo galimybes grąžinti kreditą laiku ir tinkamai (Sutarties Specialiosios sąlygos, Sutarties Bendrųjų sąlygų 5 skyrius).
Atsakovė nevykdė jai pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovės skolą atsakovė jai skolos nesumokėjo, todėl iš atsakovės priteistina 895,97 EUR negrąžinto kredito, 38,25 EUR administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p., CK 6.870 str., 6.872 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovė prašo priteisti 26,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 895,97 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 4 d.) ir 84,25 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo gauti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų 2020-08-07 nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl darytina išvada, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26,00 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė A. S. turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023-07-04. Todėl taip pat darytina išvada, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.
Pagal Sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo iš viso sumokėti 618,56 EUR palūkanas, todėl iš atsakovės A. S. priteistina likusi nesumokėtų palūkanų suma. Ieškovės pateiktais duomenimis iki sutarties nutraukimo (2020-08-07) atsakovė nesumokėjo 95,71 EUR palūkanų, todėl pagal mokėjimo grafiką iš iki 2020-08-04 turėtų sumokėti palūkanų sumos (259,64 EUR) atėmus nesumokėtą palūkanų sumą gaunasi atsakovės sumokėta palūkanų suma (259,64 EUR - 95,71 EUR = 163,93 EUR). Taigi, pagal sutartį likusi nesumokėta palūkanų suma – 454,63 EUR (618,56 EUR –163,93 EUR (atsakovės sumokėta palūkanų suma)), nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma. Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Panevėžio apygardos teismo 2021-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-62-278/2021; 2021-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-755/2021; 2021-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-61-828/2021; 2021-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-755/2021; 2021-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-739/2021).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (895,97 EUR) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-07-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis Nr. 3K-3-138/2011). Ieškovė negautų pajamų (nuostolių) dydį grindžia Sutartimi nustatytomis sąlygomis, tačiau skolininkei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovei vykdant sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėja, todėl mažėja ir tikėtinų gautinų palūkanų suma. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) yra nekintančio 26 proc. už kredito likutį dydžio, kuris iš esmės grindžiamas Sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, tačiau nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (895,97 EUR) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl šis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.
Pažymėtina, kad tokios formos negautų pajamų priteisimas leistų nepagrįstai praturtėti ir ieškovė gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovės pastarajai tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki Sutarties termino pabaigos sumokant Sutartyje numatytas pelno palūkanas. Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų mažėjusi, o pasibaigus Sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike. Tokios ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos Sutarties sąlygų matyti, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradiniam kreditoriui sumokės 618,56 EUR mokėjimo palūkanų, t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį iš esmės tenkinant (atmestas išvestinis reikalavimas) iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 25,00 EUR ir 121,00 EUR teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai: 895,97 EUR (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 97 ct) negrąžinto kredito, 38,25 EUR (trisdešimt aštuonis eurus 25 ct) administravimo mokesčio paskaičiuoto iki 2020-08-07, 454,63 EUR (du šimtus šešiasdešimt eurų 39 ct) negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 1388,85 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146,00 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.