Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1522-603/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-12
Bylos Nr.: e2A-1522-603/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15760-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-1522-603/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15760-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.8.; 2.6.39.2.5.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų šalis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Lygumų šalis“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lygumų šalis“ 700,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Gyventojų turto draudimo sutartimi, liudijimo Nr. GJELT 3534687, apdraustas nekilnojamasis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jame esantis kilnojamasis turtas nuo įvairių rizikų. Dėl pastato nesandarumo, statybos broko 2021 m. lapkričio 7 d. buvo vandeniu užlietas ieškovės apdraustas turtas. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovė išmokėjo draudėjui įvykio metu padarytai žalai atlyginti 700,00 Eur bei pareiškė pretenziją statytojui UAB „Lygumų šalis“. Kadangi draudiminis įvykis įvyko nepasibaigus penkių metų garantiniam terminui, atsakovė privalo atlyginti dėl statinio trūkumų atsiradusią žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė ieškinio nepripažino. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Lygumų šalis“ 700,00 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 700,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,00 Eur žyminio mokesčio, o valstybės naudai – 11,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.

5. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovės ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu, draudimo liudijimo serija GJELT Nr. 3534687, apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu ir apgadintas dėl gyvenamojo namo lauko sienos pralaidumo stipraus lietaus metu. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės žalų ekspertas G. Z. 2021 m. lapkričio 19 d. turto apžiūros akte žalos byloje Nr. CLT 2522587 nustatė, kad užliejimo priežastimi buvo gyvenamojo namo lauko sienos pralaidumas, dėl ko stipraus lietaus metu vanduo pateko į butą ir įvykio metu buvo apgadinta gyvenamojo kambario siena, sušlapo ir atšoko sienos struktūrinis tinkas, apgadintas plotas – 17,22 kv. m. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, o ieškovė išmokėjo iš viso 700,00 Eur draudimo išmoką nuo įvykio nukentėjusiam asmeniui J. P..

6. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Lygumų šalis“ buvo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statytoja. Taip pat remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatė, kad valstybinės žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas atsakovei, nuomos sutarties terminas - nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2116 m gruodžio 12 d.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės draudėjas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijęs nuosavybėn 2019 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, galėjo remtis kokybės garantija pagal pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Statybos įstatymo nuostatas ir galėjo reikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, paaiškėjusių per garantijos terminą rangovui, statinio techniniam prižiūrėtojui, projektuotojui. Nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai nekilnojamojo turto vystytojo (statytojo) atsakomybė buvo sugriežtinta – numatyta statytojo ir rangovo solidari atsakomybė už garantinio laikotarpio metu (5, 10 metų) paaiškėjusius defektus (Statybos įstatymo 41 straipsnis). Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad įvykis, kurio metu buvo užlietas ieškovės draudėjo butas ir padaryta žala, įvyko 2021 metais, t. y. per 5 metų laikotarpį nuo statybos užbaigimo dienos. Nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sutartyje atsakovei kaip statytojui buvo nustatyti kitokie garantiniai terminai.

8. Teismas nustatė, kad užliejimo priežastimi buvo statybos darbų trūkumai, paaiškėję per įstatymo nustatytą garantinį terminą, t. y. išorinių lauko sienų nesandarumas. Pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą atsakovė kaip statytojas yra atsakinga už šių trūkumų sąlygotos žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog užliejimas įvyko dėl kitų nuo atsakovės veiklos nepriklausančių priežasčių, taip pat nepateikė ir kitų jos kaltę paneigiančių įrodymų.

9. Pažymėjo, kad ieškovės apdraustam turtui padarytos žalos mastas ir pobūdis nustatytas ieškovės atstovui žalų ekspertui vertintojui atlikus ieškovės apdrausto turto apžiūrą, pateiktos nuotraukos, o apgadinimai nurodyti turto sugadinimo, sunaikinimo akte, kuriame užfiksuoti pažeisti kambarių plotai ir buto remonto darbų kainos. Nenustatė jokių kitų ieškovės draudėjo buto užliejimo šaltinių ar kito, nei ieškinyje nurodyto turtą gadinančio poveikio, todėl padarė išvadą, jog sugadinimai susiję su ieškinyje nurodyto užliejimo pasekmėmis. Pažymėjo, kad ieškovės draudėjo patalpų remonto kainą patvirtina lokalinė sąmata, o atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes dėl ieškovės draudėjo buto apgadinimų masto, patalpų atstatymo į iki įvykio buvusią būklę išlaidų dydžio.

10. Teismas nurodė, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis), o įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Sprendė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo abejoti, jog 700,89 Eur dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta trečiajam asmeniui pastarojo nuostoliams, patirtiems dėl užliejimo sąlygoto jam nuosavybės teise priklausančių patalpų apgadinimo atlyginti. Remdamasis kasacinio teismo praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013) teismas pažymėjo, kad procesinė pareiga įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą, tenka atsakovei, tačiau atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, o atsakovė jokių įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė. Todėl ieškovės reikalavimą sprendė tenkinti pilna apimtimi.

Šalies argumentai

11. Ieškovės prašymo atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti netenkino, kadangi bendra ginčo teisenos tvarka nagrinėjamiems reikalavimams Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau - JANĮ) nustatyti reikalavimų pareiškimo terminai netaikomi. Laikė, kad dėl nurodyto nėra pagrindo spręsti šio ieškovės prašymo nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

12. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, jog CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 proc. dydžio palūkanos mokamos tik sutartinės civilinės atsakomybės atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo šalis sieja ne sutartinės, o deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, o ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė reikalavimo teisę į atsakovę iš savo draudėjo – fizinio asmens. Todėl ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovės priteisė valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB „Lygumų šalis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

14.1. nagrinėjant civilinę bylą buvo pažeistos tiek civilinio proceso, tiek ir JANĮ normos dėl teismingumo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti civilinės bylos, kadangi ji yra teisminga atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1692-934/2022 iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Valeksa“, nutarčiai įsiteisėjus 2022 m. gegužės 12 d. atsakovė turėjo bankrutuojančios įmonės statusą ir kreditorių reikalavimai turėjo būti reiškiami bei nagrinėjami remiantis JANĮ reglamentavimu. Remiantis JANĮ įtvirtintomis teisės normomis ieškovės reikalavimas turėjo būti reiškiamas per nemokumo administratorę (JANĮ 41 straipsnis), kadangi ieškovė pradinį ieškinį pareiškė jau po bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir jau suėjus terminui finansiniam reikalavimui pareikšti (terminas pasibaigė 2022 m. birželio 13 d.). Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, šios aplinkybės negalėjo nežinoti, kadangi tokia informacija tikrinant atsakovės registruotą buveinės adresą, turėjo būti matoma Juridinių asmenų registre. Todėl apylinkės teismas neturėjo priimti ieškovės ieškinio kaip nenagrinėtino teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai), išaiškinant ieškovei teisę reikšti kreditorinį reikalavimą JANĮ nustatyta tvarka. Ieškovė dar reikšdama atsiliepimą į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo, tokiu būdu pažeisdamas teisės normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles. Kadangi pirmosios instancijos teismo neteisingai išspręstas bylos teismingumo klausimas turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui, toks pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis);

14.2. priimant skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių, kad ieškovė yra praleidusi JANĮ nustatytą senaties terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenagrinėjo atsakovės argumentų šiuo aspektu bei ieškovės nurodytų aplinkybių dėl termino praleidimo priežasčių;

14.3. iš likviduojamos dėl bankroto atsakovės neteisėtai priteistos ieškovei procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos ir valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Nepaisydamas teisinio reglamentavimo teismas skundžiamu sprendimu ieškovės naudai priteisė procesines palūkanas, skaičiuojamas po atsakovei bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 61 straipsnio 1 dalis), taip pat žyminį mokestį, nors ieškovė neturėjo mokėti žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ši sprendimo dalis yra akivaizdžiai neteisėta;

14.4. atsakovė palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, kad byloje nenustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kad dėl gyvenamųjų patalpų užliejimo yra atsakinga atsakovė.

Atsiliepimas

15. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

15.1. apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės deklaratyviais atsakovės teiginiais, nenurodant nei procesinės nei materialinės teisės normų pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

15.2. ieškovė apie bankroto bylos iškėlimą atsakovei sužinojo tik gavusi 2022 m. gruodžio 16 d. atsakovės atsiliepimą į ieškinį. Tuo tarpu ieškovė pretenziją atsakovei išsiuntė dar 2021 m. gruodžio 17 d., o negavusi atsakymo 2022 m. sausio 27 d. išsiuntė pakartotinę pretenziją. Negavus atsakymo ir neatsiskaičius atsakovei, 2022 m. liepos 26 d. pateiktas ieškinys teisme. Tačiau ieškovė iki pat 2022 m. gruodžio 16 d. nebuvo informuota apie atsakovei pradėtą bankroto procedūrą;

15.3. ieškovės reikalavimas atsakovei atsirado dar iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie bankroto bylos iškėlimą. Ieškovei nėra žinomos priežastys, dėl kurių ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie nemokumo bylos iškėlimą ar dėl kokių priežasčių nemokumo administratorei nebuvo perduota informacija apie ieškovės reikalavimą;

15.4. ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovė, kaip statytoja, privalo atlyginti dėl statinio trūkumų atsiradusią žalą. Draudiminis įvykis įvyko 2021 m. lapkričio 7 d. nepasibaigus penkių metų garantiniam terminui, atsakovė procesiniuose dokumentuose neginčijo, kad yra namo statytoja, byloje pateikta eilė įrodymų, pagrindžiančių statybos darbų trūkumus ir jų priežastinį ryšį su kilusia žala – ieškovės draudėjo patalpų užliejimą. Taigi pagal įrodymų pakankamumo taisyklę ieškinys turėjo būti tenkinamas;

15.5. skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismas visiškai teisingai nagrinėjamu atveju nustatė, kad JANĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai taikytini tik juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procese, tačiau netaikytini kreditoriaus reikalavimą nagrinėjant ne juridinio asmens nemokumo byloje, o pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės žalą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

18. Byloje nustatytos tokios su įvykiu susijusios aplinkybės:

i) pateikti J. P. 2021 m. lapkričio 19 d. pranešimas apie įvykį, ADB „Gjensidige“ 2021 m. lapkričio 19 d. turto apžiūros aktas žalos byloje Nr. CLT2522587 patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 15 d. dėl gyvenamojo namo lauko sienos pralaidumo stipraus lietaus metu buvo užlietas vandeniu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini);

ii) įvykio metu apgadintos patalpos ir jose esantis turtas buvo apdrausti ieškovės ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu, draudimo liudijimo serija GJELT Nr. 3534687;

iii) iš byloje pateikto ieškovės žalų eksperto G. Z. 2021 m. lapkričio 19 d. turto apžiūros akto žalos byloje Nr. CLT 2522587 matyti, jog užliejimo priežastimi buvo gyvenamojo namo lauko sienos pralaidumas, dėl ko stipraus lietaus metu vanduo pateko į butą, o įvykio metu apgadinta gyvenamojo kambario siena, sušlapo ir atšoko sienos struktūrinis tinkas, apgadintas plotas – 17,22 kv. m.;

iv) įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė išmokėjo iš viso 700,00 Eur draudimo išmoką nuo įvykio nukentėjusiam asmeniui J. P. (AB SEB banko 2021 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 650597).

19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1692-934/2022 atsakovei UAB „Lygumų šalis“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Valeksa“; nutartis įsiteisėjo įsiteisėjus 2022 m. gegužės 12 d. Terminas kreditoriams pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas pasibaigė 2022 m. birželio 13 d.

20. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu (registruotas teisme 2022 m. liepos 26 d.) atsakovei likviduojamai dėl bankroto UAB „Lygumų šalis“ dėl žalos atlyginimo, prašydama subrogacijos pagrindu atlyginti išmokėtą 700,00 Eur draudimo išmoką nuo įvykio nukentėjusiam asmeniui J. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės reikalavimą tenkino. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, remdamasi keliais aspektais: 1) ieškovė turėjo kreiptis į nemokumo administratorę su reikalavimu bankrutuojančiai atsakovei, o ne į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi kreditorių reikalavimai turėjo būti reiškiami bei nagrinėjami remiantis JANĮ įtvirtintu reglamentavimu; 2) ieškovė praleido JANĮ nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti; 3) nepagrįstai iš atsakovės kaip turinčios bankrutuojančios įmonės statusą, priteistos netesybos ir bylinėjimosi išlaidos.

Dėl teismingumo klausimo

21. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė akcentuoja, kad ginčas buvo išnagrinėtas pažeidžiant tiek civilinio proceso normas, tiek ir JANĮ, kuriame reglamentuota speciali kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka, ir dėl to išnagrinėjus ginčą buvo pažeistas teismingumas.

22. Kaip jau buvo minėta aptariant faktines aplinkybes, ir dėl ko ginčo dėl to nėra, ieškovė į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka kreipėsi po to, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1692-934/2022 dėl atsakovei UAB „Lygumų šalis“ bankroto bylos iškėlimo. Taigi sutiktina su apeliante, jog kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei reiškiami JANĮ nustatyta tvarka.

23. JANĮ 41–42 straipsnių nuostatose detaliai apibrėžiama tiek speciali įmonės kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka (reikalavimai reiškiami nemokumo administratoriui, kuris patikrina jų pagrįstumą ir pateikia teismui tvirtinti; JANĮ 41 straipsnis), tiek ir reikalavimų nagrinėjimo bei tvirtinimo tvarka (dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo sprendžiama bankroto byloje; JANĮ 42 straipsnis). Remiantis JANĮ 41 straipsnio 1 dalimi, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Ginčo nėra ir dėl to, jog ieškovė į apylinkės teismą kreipėsi pasibaigus JANĮ 41 straipsnio 1 dalimi nustatytam terminui savo reikalavimą ir jį pagrindžiančius įrodymus pateikti nemokumo administratorei. Taigi minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog ieškovė, kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, o ne į nemokumo administratorę, netinkamai įgyvendino savo teisę į kreditorinio reikalavimo patvirtinimą.

24. Tačiau net pripažinusi, kad ieškovė reikalavimus atsakovei turėjo reikšti ir šie reikalavimai turėjo būti nagrinėjami specialia JANĮ 41–42 straipsniuose aptarta tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios tvarkos nesilaikymas pats savaime nėra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Įmonei, kuriai iškelta nemokumo byla, reiškiamų turtinių reikalavimų nagrinėjimas specialia JANĮ 41–42 straipsnyje nustatyta tvarka yra siejamas su nemokumo procesui itin reikšmingais koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Tokią išvadą patvirtina ir faktas, kad, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 166 straipsnio 2 dalimi, ne visos iki bankroto bylos iškėlimo pradėtos bylos, kuriose įmonei reiškiami turtiniai reikalavimai, yra perduodamos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir pridedamos prie bankroto bylos, kurioje turtinio reikalavimo pagrįstumas vertinamas kreditoriniams reikalavimams tvirtinti nustatyta tvarka, bet tik tos, kuriose dar nėra baigtas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui. Kitaip tariant, ginčas dėl kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei pagrįstumo tam tikrais atvejais (kai procesas pažengęs) gali būti nagrinėjamas ne bankroto byloje ir net ne tą bylą nagrinėjančiame teisme, kadangi tai labiau atitiktų ekonomiškumo ir proceso koncentracijos principus. Nors nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai savarankiškoje byloje apylinkės teisme buvo išnagrinėtas reikalavimas, kuris turėjo būti sprendžiamas JANĮ 42 straipsnyje nustatyta tvarka bankroto byloje, sprendimo panaikinimas šiuo pagrindu ne tik lemtų būtinybę kartoti jau atliktus procesinius veiksmus, ne tik sukurtų CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 166 straipsnio 2 daliai prieštaraujančią situaciją, kai į bankroto bylą nagrinėti perduodamas reikalavimas, kurio nagrinėjimas yra pažengęs (byloje yra baigta ne tik pasirengimo, bet ir nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme stadija), bet ir neatitiktų JANĮ 41–42 straipsniais kuriamo teisinio reglamentavimo tikslų.

25. Įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės argumentas, jog reikalavimas turėjo būti reiškiamas per nemokumo administratorę, net ir būdamas pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas sprendimui panaikinti ir, vadovaujantis procesą skatinti turinčiomis normomis, ginčą grąžinti į pradinę nagrinėjimo stadiją.

26. Sprendžiant dėl apeliantės argumentų, susijusių su sprendimo absoliučiu negaliojimu dėl teismingumo pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 12 punktą; 2023 m. vasario 15 d. nutarties Nr. e3K-3-28-969/2023 48 punktą).

27. Taigi pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto dispoziciją ir nurodytą kasacinio teismo praktiką absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų tarp bendrosios kompetencijos ir specializuotų (administracinių) teismų, o ne rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklės.

28. Taigi tuo atveju, jeigu apylinkės teismas kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kurią turtų nagrinėti apygardos teismas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, toks proceso teisės normų pažeidimas nelaikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu.

29. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl to būtų neteisingai būtų išspręstas ginčas, be to, kaip matyti, skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas peržiūrimas apeliacinės instancijos teisme. Taigi nėra pagrindo pritarti apeliantei, kad neteisingas teismingumo klausimo išsprendimas sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju panaikinti skundžiamą sprendimą remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl termino reikalavimui pareikšti

30. Apylinkės teismas prašymo atnaujinti ieškovei praleistą įstatymo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti netenkino, nurodydamas, kad ginčas nagrinėjamas bendra ginčo teisenos tvarka ir JANĮ nustatyti reikalavimų pareiškimo terminai netaikomi. Apeliantė sprendimą skundžia ir šiuo aspektu, nurodydama, jog priimant sprendimą neįvertinta, kad ieškovė yra praleidusi JANĮ nustatytą senaties terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys.

31. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pritaria apylinkės teismo argumentui, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis JANĮ. Kita vertus, pažymėtina tai, jog praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti nėra naikinamasis ir jis, įvertinus termino praleidimo priežastis, gali būti atnaujinamas (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju, gi matyti, jog ieškovė nurodo apie bankroto bylos iškėlimą atsakovei sužinojusi tik gavusi atsakovės atsiliepimą į ieškinį, anksčiau informuota apie tai nebuvo, nors pretenzijos atsakovei išsiųstos dar iki bankroto bylos iškėlimo (pirminė - 2021 m. gruodžio 17 d., o pakartotinė - 2022 m. sausio 27 d.). Apeliantė jokių argumentų dėl šių faktinių aplinkybių nenurodė. Taigi, nėra pagrindo laikyti, jog šiuo nagrinėjamu atveju ieškovei terminas reikalavimui, atsiradusiam dar iki atsakovei iškeliant bankroto bylą, negalėtų būtų atnaujintas. Taigi laikytina, kad apeliantės argumentai šiuo aspektu nesudaro pagrindo laikyti, jog priimtas sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą

32. Ginčydama priimtą sprendimą atsakovė nurodo palaikanti byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, kad byloje nebuvo nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kad dėl gyvenamųjų patalpų užliejimo yra atsakinga atsakovė. Mano, kad dėl to žalos atlyginimas iš atsakovės priteistas nepagrįstai, daugiau argumentų šiuo aspektu nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantei.

33. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

34. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

35. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovė UAB „Lygumų šalis“ buvo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statytoja. Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 2019 m., pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas baigtas statyti 2019 m. gegužės 29 d., statybos baigtumas įregistruotas nekilnojamojo turto registre nuo 2019 m. gegužės 29 d., įregistravimo pagrindas – 2019 m. gegužės 29 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Nustatyta, kad įvykis, kurio metu buvo užlietas ieškovės draudėjo butas ir padaryta žala, įvyko 2021 metais, t. y. per 5 metų laikotarpį nuo statybos užbaigimo dienos. Taigi butas buvo užlietas per garantinį laikotarpį. Byloje pateikti duomenys, pagrindžiantys, jog užliejimo priežastimi buvo gyvenamojo namo lauko sienos pralaidumas, dėl ko stipraus lietaus metu vanduo pateko į butą (duomenys iš žalų eksperto turto apžiūros akto). Byloje taip pat pateikti ir rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys statybos darbų trūkumus ir jų priežastinį ryšį su kilusia žala (apžiūros aktas, padarytos žalos nuotraukos, žalos suvestinė, paaiškinimai, taip pat pretenzijos). Iš byloje esančių įrodymų aiškiai matomi apgadinimai - apgadinta gyvenamojo kambario siena, sušlapęs ir atšokęs sienos struktūrinis tinkas, apgadintas plotas – 17,22 kv. m. Byloje pateikta lokalinė sąmata, iš kurios matyti apskaičiuota žala, duomenys apie tai, kad ieškovė išmokėjo iš viso 700,00 Eur draudimo išmoką nuo įvykio nukentėjusiam asmeniui J. P. (2021 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymo Nr. 650597 kopija). Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė pagrindė, jog atsakovė yra atsakinga už draudėjo butui padarytą žalą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.263 straipsnis).

37. Tuo tarpu apeliantė, teikdama apeliacinį skundą nepagrindė, kokios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo nustatytos, tik nurodydama, jog pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų (atsiliepimo, tripliko), juose taip pat apsiribojama tik teiginiu, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau šis argumentas nedetalizuotas. Apeliantė ir pateikdama apeliacinį skundą neįrodinėja ir neginčija, kad žalos priežastimi buvo ne statybos darbų trūkumai, t. y. išorinių sienų nesandarumas, kad dėl žalos yra atsakingi kiti asmenys ar kad, kaip nurodė teismas, užliejimas įvyko dėl kitų nuo atsakovės veiklos nepriklausančių priežasčių, taip pat nepateikė ir jos kaip statytojos kaltę paneigiančių įrodymų. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog užliejimas ir jo sąlygotas gadinantis turtą poveikis kilo dėl atsakovės kaip statytojo veiksmų, teisinga ir pagrįsta. Dar daugiau, apeliantė neginčijo ir žalos masto ar paskaičiuotos darbų sąmatos. Taigi vertintina, jog apeliantė nepaneigė teisingų ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, jog už žalos atlyginimą yra atsakinga atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai draudimo išmoką išmokėjusiai ieškovei priteisė 700,00 Eur žalos atlyginimui.

Dėl reikalavimo priteisti netesybas

38. Pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Apeliantė su tuo nesutinka, nurodydama, jog pagal teisinį reglamentavimą procesinės palūkanos nepagrįstai skaičiuojamos po bankroto bylos atsakovei iškėlimo (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 61 straipsnio 1 dalis).

39. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iškėlus bankroto bylą palūkanos ir netesybos už prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, nebeatlieka skatinamosios funkcijos, nes skolininkui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-301/2009). Bankroto bylos iškėlimas sukelia tam tikras materialiąsias teisines pasekmes, t. y. pasikeičia prievolių vykdymo tvarka, stabdomas palūkanų skaičiavimas (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Palūkanų ir netesybų pagal tas prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus bankroto bylą, būtų nustatomos juridinio asmens skolos ir nagrinėjant bankroto bylą nedidėtų. JANĮ 28 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens prievolių vykdymą iškėlus bankroto bylą, įtvirtintas imperatyvus draudimas skaičiuoti palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir jokių išimčių dėl šio reguliavimo netaikymo net ir nagrinėjant, kaip nurodo ieškovė, bendra ginčo teisenos tvarka, nėra nustatyta.

41. Kaip jau buvo minėta, atsakovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1692-934/2022, nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 12 d. (peržiūrėjus ją apeliacinės instancijos teisme). Tuo tarpu ieškovė su ieškiniu į apylinkės teismą kreipėsi po to, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1692-934/2022.

42. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo turi atitikti teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės nepagrįstai sprendė priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas, ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas

43. Tenkinęs ieškovės reikalavimus iš dalies pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 16,00 Eur žyminio mokesčio, o valstybės naudai – 11,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šioje dalyje, remdamasi argumentu, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, žyminio mokesčio neturi mokėti ir ieškovai bei turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

44. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus atvejus.

45. Detalizuojant CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą įstatymo normą, teismų praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje; pagal šią normą nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. suponuos būtent šios bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019).

46. Taigi CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai ir reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, tuo atveju kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui, ir kaip jau akcentuota aukščiau, tokio reikalavimo tenkinimas lems šios bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).

47. Remiantis išdėstytu laikytina, jog ieškovė nagrinėjamu atveju neturėjo mokėti žyminio mokesčio už savo reikalavimo atsakovei pareiškimą, kadangi ji nagrinėjamu atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą, ieškovei grąžintinas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

48. Atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, todėl sutiktina su atsakove, kad valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos. Taigi ir šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos nepriteistinos ir iš ieškovės, kadangi jai tenkanti dalis (proporcinga atmestų reikalavimų daliai) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

Dėl bylos baigties

49. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir išnagrinėjo netinkamai įgyvendinusios savo teisę į kreditorinio reikalavimo patvirtinimą ieškovės reikalavimą, iš esmės tuo aspektu, jog patenkino reikalavimo dalį dėl žalos atlyginimo, tinkamai aiškino materialinės teisės normas. Taigi šioje dalyje nėra pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau priteisęs iš likviduojamos dėl bankroto atsakovės procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimą skaičiuoti bankrutuojančiam asmeniui palūkanas bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Taigi apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Taigi proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą.

51. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti už apeliacinio skundo parengimą 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat kartu pateikė ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra, apmokėjimo dokumentas). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, nustatė, kad atsakovės nemokumo administratorius teismui teikiamus dokumentus pasirašydavo savo vardu, elektroniniu parašu tvirtino paduodamus teismui dokumentus.

52. Vadovaujantis CPK 57 straipsnio 3 dalimi, advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Atstovo pagal pavedimą teisės reglamentuotos CPK 59 straipsnyje. Remiantis sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo, galima nustatyti, kokias teisines paslaugas advokatas buvo įgaliotas teikti klientui bei už kokias teisines paslaugas vėliau klientas sumokėjo šalių sutartą užmokestį.

53. Sistemiškai aiškinant cituotą CPK 57 straipsnio 3 dalį, 79 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, CPK 88 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas – išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), CPK 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš pralaimėjusios bylą šalies savo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą tuo atveju, jei tarp asmens ir jo atstovo buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, kurių įforminimas atitinka CPK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinis atstovavimas byloje pasireiškia ne tik atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, tačiau taip pat ir kitų teisinių paslaugų teikimu. Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).

55. Byloje nesant atsakovės nemokumo administratorės ir teisinę pagalbą atsakovei teikusio asmens atstovavimo sutarties, jos išrašo, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė byloje neturi prievolės atlyginti atsakovei jos patirtų teisinių paslaugų suteikimo išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti atsakovės apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą dėl ieškinio reikalavimų iš dalies ir šioje dalyje rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų šalis“ ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 20,00 Eur (dvidešimt Eur) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.”

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria numatyti įpareigojimai ir procesiniai veiksmai, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė