Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lygumų šalis“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ pareiškė ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lygumų šalis“, kuriuo prašo priteisti 700,00 EUR žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė Gyventojų turto draudimo sutartimi, liudijimo Nr. GJELT 3534687 apdraudė nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jame esantį kilnojamąjį turtą nuo įvairių rizikų. Dėl pastato nesandarumo, statybos broko 2021 m. lapkričio 7 d. buvo vandeniu užlietas minėtas ieškovės apdraustas turtas. Įvykis pripažintas draudžiamuoju ir ieškovė išmokėjo draudėjui minėto įvykio metu padarytai žalai atlyginti 700,000 EUR bei pareiškė pretenziją statytojui uždarajai akcinei bendrovei „Lygumų šalis“. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Kadangi 2021 m. lapkričio 7 d. įvykis įvyko nepasibaigus penkių metų garantiniam terminui, atsakovas privalo atlyginti dėl statinio trūkumų atsiradusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

J. P. 2021 m. lapkričio 19 d. pranešimo apie įvykį (e.b.l. 6), akcinės draudimo bedrovės „Gjensidige“ 2021 m. lapkričio 19 d. turto apžiūros akto žalos byloje Nr. CLT2522587 kopijos (e.b.l. 19) patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 15 d. dėl gyvenamojo namo lauko sienos pralaidumo stipraus lietaus metu buvo užlietas vandeniu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėto įvykio metu apgadintos patalpos ir jose esantis turtas buvo apdrausti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu, draudimo liudijimo serija GJELT Nr. 3534687. Ieškovės žalų ekspertas G. Z. 2021 m. lapkričio 19 d. turto apžiūros akte žalos byloje Nr. CLT 2522587 nustatė, kad užliejimo priežastimi buvo gyvenamojo namo lauko sienos pralaidumas, dėl ko stipraus lietaus metu vanduo pateko į butą (e.b.l. 19). Įvykio metu apgadinta gyvenamojo kambario siena, sušlapo ir atšoko sienos struktūrinis tinkas, apgadintas plotas – 17,22 kv. m. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė išmokėjo iš viso 700,00 EUR draudimo išmoką nuo įvykio nukentėjusiam asmeniui J. P., ką patvirtina akcinė bendrovės SEB banko 2021 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymo Nr. 650597 kopija (e.b.l. 51).

Ieškovė teigia, kad užliejimo priežastimi buvo statybos brokas, dėl kurio kritulių vanduo pateko pro lauko sieną į gyvenamųjų patalpų vidų. Todėl atsakovė kaip statytoja įstatymo pagrindu privalo atlyginti dėl statybos broko kilusius nuostolius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė UAB „Lygumų šalis“ buvo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statytoja. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad valstybinės žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas atsakovei, nuomos sutarties terminas - nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2116 m gruodžio 12 d. (e.b.l. 95-99).

Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad ieškovės draudėjas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo nuosavybėn 2019 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (e.b.l. 38). Nekilnojamojo turto įgijėjas galėjo remtis kokybės garantija pagal pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Statybos įstatymo nuostatas ir galėjo reikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, paaiškėjusių per garantijos terminą rangovui, statinio techniniam prižiūrėtojui, projektuotojui. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai nekilnojamojo turto vystytojo (statytojo) atsakomybė buvo sugriežtinta – numatyta statytojo ir rangovo solidari atsakomybė už garantinio laikotarpio metu (5, 10 metų) paaiškėjusius defektus (Statybos įstatymo 41 straipsnis). CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 2019 m. (e.b.l. 95-99). Pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 2019 m. gegužės 29 d., statybos baigtumas įregistruotas nekilnojamojo turto registre nuo 2019 m. gegužės 29 d., įregistravimo pagrindas – 2019 m. gegužės 29 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Įvykis, kurio metu buvo užlietas ieškovės draudėjo butas ir padaryta žala, įvyko 2021 metais, t. y. per 5 metų laikotarpį nuo statybos užbaigimo dienos. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sutartyje atsakovei kaip statytojui buvo nustatyti kitokie garantiniai terminai.

Iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų matyti, kad užliejimo priežastimi buvo statybos darbų trūkumai, paaiškėję per įstatymo nustatytą garantinį terminą, t. y. išorinių lauko sienų nesandarumas. Todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą atsakovė kaip statytojas yra atsakinga už šių trūkumų sąlygotos žalos atlyginimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog užliejimas įvyko dėl kitų nuo atsakovės veiklos nepriklausančių priežasčių.

Aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad užliejimas ir jo sąlygotas gadinantis turtą poveikis kilo dėl atsakovės kaip statytojo veiksmų, t. y. statybos broko, dėl kurio per įstatymo nustatytą garantinį laikotarpį nebuvo užtikrintas pastato išorinių sienų sandarumas. Atsakovė neįrodinėjo kitokių užliejimo priežasčių, taip pat nepateikė jos kaltę paneigiančių įrodymų.

Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas atliko ieškovės apdrausto turto apžiūrą nustatė patalpoms padarytos žalos mastą bei pobūdį ir atitinkamas aplinkybes fiksavo nuotraukomis, kurios pateiktos į bylą (e.b.l. 14; 16; 20; 21; 23; 24-35; 39-41). Visi apgadinimai nurodyti turto sugadinimo, sunaikinimo akte, kuriame užfiksuoti pažeisti kambarių plotai ir buto remonto darbų kainos. Byloje nenustatyta jokių kitų ieškovės draudėjo buto užliejimo šaltinių ar kito, nei ieškinyje nurodyto turtą gadinančio poveikio. Todėl teismas daro išvadą, jog minėti sugadinimai susiję su ieškinyje nurodyto užliejimo pasekmėmis. Ieškovės draudėjo patalpų remonto kainą patvirtina lokalinė sąmata (e.b.l. 11-12). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes dėl ieškovės draudėjo buto apgadinimų masto, patalpų atstatymo į iki įvykio buvusią būklę išlaidų dydžio.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 178 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro įvykio metu užliejimu sugadinto turto – patalpų apdailos atkūrimo išlaidos – remonto kaina.

Teismo vertinimu, minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad 700,89 EUR dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta trečiajam asmeniui pastarojo nuostoliams, patirtiems dėl užliejimo sąlygoto jam nuosavybės teise priklausančių patalpų apgadinimo atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Žalą padaręs asmuo (jo draudikas), manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, atsakovė turi procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą. Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, atsakovė jokių įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė. Todėl ieškovės reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai.

Ieškovė dublike prašė atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti atsakovei kaip bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, tačiau bendra ginčo teisenos tvarka nagrinėjamiems reikalavimams Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyti reikalavimų pareiškimo terminai netaikomi, todėl pagrindo spręsti šį ieškovės prašymą nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šiame įstatyme nustatyti terminai taikytini tik juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procese, tačiau netaikytini kreditoriaus reikalavimą nagrinėjant ne juridinio asmens nemokumo byloje, o pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 700 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, jog CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 proc. dydžio palūkanos mokamos tik sutartinės civilinės atsakomybės atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo šalis sieja ne sutartinės, o deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, o ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė reikalavimo teisę į atsakovę iš savo draudėjo – fizinio asmens. Todėl nagrinėjamu ginčo atveju už prievolės įvykdymo termino praleidimą mokėtinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė yra bankrutuojanti įmonė ir civilinė byla nebuvo perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nesant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo numatytų sąlygų, atsakovės nemokumo bylą iškėlęs teismas – Vilniaus apygardos teismas informuojamas apie šioje civilinėje byloje įsiteisėjusį teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų šalis“ ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 700,00 EUR (septynis šimtus eurų) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų šalis“ ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 700,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų šalis“ ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 16,00 EUR (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų šalis“ valstybei 11,12 EUR (vienuolika eurų, dvylika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atsisakyti priimti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir išaiškinti ieškovei, kad dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnyje nustatyto termino atnaujinimo reikia kreiptis į atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų šalis“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą – Vilniaus apygardos teismą.

Apie šioje byloje įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lygumų šalis“ nemokumo bylą iškėlusį teismą – Vilniaus apygardos teismą, išsiunčiant įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.