Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-70-843/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-05-10
Bylos Nr.: 1A-70-843/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis: A. A., G. G., E. M., J. P., V. S., I. Š.
Civilinis ieškovas: Ž. T.
Advokatai: Stasys Zabita, Gitana Martyšienė, Marina Gušauskienė, Girdutis Vainius, Gitana Martyšienėsir

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
1.2.19.4.1Piktnaudžiavimas (BK 228 str. 1 d.)
1.2.19.4.2Kvalifikuotas piktnaudžiavimas (BK 228 str. 2 d.)
1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-843/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00015-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.14.6.1; 1.2.14.6.2; 1.2.19.4.1; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,nuteistajam A. A., jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,nuteistajai G. G., jos gynėjai advokatei Gitanai Martyšienei,nuteistajai E. M., jos gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,nuteistajam J. P., jo gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,nuteistajai V. S., jo gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,nuteistajai I. Š., jos gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,

civilinio ieškovo Ž. T. (toliau – ir Ž. T., Tarnyba) atstovėms Giedrei Globytei, Danutei Buivydienei,,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nuteistojo A. A., nuteistosios G. G. gynėjos advokatės Gitanos Martyšienės ir nuteistosios I. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Š. poskyris) bei ((duomenys neskelbtini) skyriuje), jam skirta 150 MGL (5 649 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), jam skirta 350 MGL (13 181 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), jam skirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams dviem mėnesiams;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. ir V. S. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir L. poskyris)), jam skirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams aštuoniems mėnesiams;

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje), jam skirta 360 MGL (13 557 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje), jam skirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1 129 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

G. G. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, jai skirta 150 MGL (5 649 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jai skirta 330 MGL (12 427 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, jai skirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant G. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

E. M. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), jai skirta 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), jai skirta 230 MGL (8 661 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), jai skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dešimt mėnesių;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje), jai skirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

– pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje), jai skirta 250 MGL (9 415 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje), jai skirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, įpareigojant E. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, jam skirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams septyniems mėnesiams;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, jam skirta 210 MGL (7 908 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, jam skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant J. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. S. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), jai skirta 90 MGL (3 389 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), jai skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams aštuoniems mėnesiams;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje), jai skirta 120 MGL (4 519 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje), jai skirta 230 MGL (8 661 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje), jai skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dešimt mėnesių;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant V. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

I. Š. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jai skirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams devyniems mėnesiams;

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jai skirta 350 MGL (13 181 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, jai skirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams dešimt mėnesių, įpareigojant I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Civilinio ieškovo Ž. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: solidariai iš A. A., G. G. E. M. ir V. S. civiliniam ieškovui priteista 7 556,08 eurų (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje); solidariai iš A. A., I. Š., E. M. ir J. P. civiliniam ieškovui priteista – 10 614,42 eurų (dėl J. P. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje); solidariai iš A. A., I. Š., E. M. ir V. S. civiliniam ieškovui priteista 8 913,03 eurų (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. A. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-24 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) būdamas įgaliotu pavaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių jo nesant bei pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (su įsakymo 2014 m. spalio 23 d. redakcija Nr. 3P-197) būdamas įgaliotu disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su (duomenys neskelbtini) vedėja G. G., kuri pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V1-10 patvirtintą (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymą buvo įgaliota disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su G. G. dėl asmens fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje, kuris realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir G. G.). Tuo tikslu jis priėmė 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį jo žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jo ir G. G. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigta Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė.

Tęsiant jo ir G. G. nusikalstamus veiksmus, V. S., iš anksto žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, padėdama jam ir G. G., pastarosios nurodymu pasirašė dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos V. S. vardu parengė ir Ž. T. pateikė E. M..

Tęsiant jo ir G. G. nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad V. S. Š. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Tęsiant jo ir G. G. nusikalstamus veiksmus, jis priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė bei, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir nedirbs, V. S. 2014 m. lapkričio 21 d. prašymo dėl perkėlimo į kitą darbą, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G., pagrindu priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“, kuriuo V. S. buvo fiktyviai perkelta iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigų į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Tęsiant jo ir G. G. nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G., pagrindu priėmė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš darbo“ (pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., nurodydamas Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias sumas, įskaitant kompensaciją už 30,33 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdamas darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip jis, veikdamas kartu su G. G., padedant V. S. ir E. M., laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai pervestą (išmokėtą) darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 7 566,08 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. pati arba per E. M. – asmenį žinantį apie fiktyvų pastarosios įdarbinimą, perduodavo G. G., (duomenys neskelbtini) bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste.

2. A. A. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, padedant G. G., E. M. ir V. S., turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį turtą, fiktyviai įdarbinant asmenį Š. poskyryje, kuris realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir G. G.), laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

jis, žinodamas, kad joks asmuo Š. poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį jo žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jo ir G. G. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigta Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė, tokiu būdu jis, padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujos pareigybės įsteigimo.

Taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai jokių darbinių funkcijų neatliks ant pastarosios 2014 m. liepos 28 d. prašymo priimti į Š. poskyrio vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „priimti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“ kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu jis, padedant E. M., V. S. ir G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą.

Taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pasirašė 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-227, kurią jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši ją pasirašė, tokiu būdu jis, padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Taip pat, jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašė: 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“; 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-258 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2014 m. sausio 2 dienos įsakymo Nr. P3-2 „dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą P3-102 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“, kuriuos, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., tokiu būdu A. A., padedamas G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą V. S..

Taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) Š. poskyrio 2014 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-124, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-145 bei 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-156, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje 2014 m rugsėjo – lapkričio mėnesiais.

Taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka ir neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2014 m. lapkričio 21 d. prašyme perkelti į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą Ž. T. pateikė G. G., užrašė rezoliuciją „Perkelti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157„Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė, ir pasirašė 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“ ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu jis, padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. tęsimą.

Taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. gruodžio 1 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-147, 2014 m. gruodžio 31 d. Ž. T .padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-163, 2015-02-02 Ž. T. padalinių 19, 1, 10, 12, 18, 20, 26, 29, 37 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-1, 2015 m. kovo 2 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-16, 2015 m. kovo 31 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-31, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, anksčiau nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje.

Taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašyme atleisti iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G., užrašė rezoliuciją „Atleisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., ir du darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu A. A., padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. nutraukimą.

Taip A. A., padedant G. G., E. M. ir V. S., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), suklastojo anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudojo, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 12 785,49 eurai (su mokesčiais).

3. A. A. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-964) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 11.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų <...> kitų teisės aktų <...> vykdymą“; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai“ ir 14.11. punktą „tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėšų ir turto panaudojimą <...>“; 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (su 2014 m. spalio 23 d. įsakymo redakcija Nr. 3P-197) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10 punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja Ž. T. <...> santykiuose <...> su kitais šalies <...> fiziniais ir juridiniais asmenimis“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8 punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojai, pagal jiems tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atlieka kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas“; kartu su G. G., padedant V. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir G. G., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, padedant G. G., E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus – 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278 ir jos tęsinius, įsakymus dėl V. S. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei, juos panaudodamas, kartu su G. G., padedant V. S. ir E. M., pasisavino jam patikėtą svetimą, Ž. T., priklausantį turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo priskaičiuota bendrai 12 785,49 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, t. y. eidamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir G. G. anksčiau nurodytais veiksmais, daugiau kaip 12 mėnesių veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastodamas tikrus dokumentus ir pasavindamas jam patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko Ž. T. ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

4. A. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ir pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-24 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) būdamas įgaliotu pavaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių jo nesant bei pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) būdamas įgaliotu disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą, ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su (duomenys neskelbtini) direktore I. Š., kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) buvo įgaliota disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su I. Š. dėl asmenų fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje fiktyviai įdarbinant du asmenis, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir I. Š.).

Tuo tikslu jo ir I. Š. žodiniu nurodymu E. M., žinojusi apie nusikalstamą jų susitarimą ir padėdama jiems (A. A. ir I. Š.), parengė ir vizavo, o I. Š. priėmė, 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigybės, ir pasiūlė J. P. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o šiam sutikus, jo vardu parengė ir Ž. T. pateikė J. P. pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į J. P. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, J. P. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė.

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, J. P. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurį pastarojo vardu parengė ir Ž. T. pateikė E. M., pagrindu priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti J. P. visas jam priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 20,04 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir, nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P., pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė.

Be to, A. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vykdydamas savo ir I. Š. susitarimą dėl asmenų fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje fiktyviai įdarbinant du asmenis, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jam ir I. Š., ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žodžiu nurodė E. M. surasti dar vieną žmogų, kuris sutiktų dėl fiktyvaus įdarbinimo, nurodant, kad tai galėtų būti ankščiau (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbinta V. S..

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, jo žodiniu nurodymu, E. M., žinojusi apie nusikalstamą jo ir I. Š. susitarimą ir padėdama jiems (A. A. ir I. Š.), pasiūlė V. S. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o, šiai sutikus, jos vardu parengė ir Ž. T. pateikė V. S. pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialistės pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai jokių darbinių funkcijų neatliks, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų pagrindu priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 18,83 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip A. A., veikdamas kartu su I. Š., padedant E. M. ir J. P., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – J. P. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties ir jos tęsinio pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į J. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 10 614,42 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos J. P. per E. M. atiduodavo jam ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste bei A. A., veikdamas kartu su I. Š., padedant E. M. ir V. S., laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutarties ir jos tęsinio pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 8 913,03 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. per E. M. atiduodavo jam ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste (bendrai pasisavinant didelės vertės svetimo, Ž. T., priklausančio turto už 19 527,45 eurų).

5. A. A. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su I. Š., padedant E. M., V. S. ir J. P., turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, fiktyviai įdarbinant du asmenis (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir I. Š.), laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant jo ir I. Š. nusikalstamą susitarimą, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad joks asmuo L. poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį I. Š. žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jo ir I. Š. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigybės, tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių įsteigimo.

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. jokių darbinių funkcijų neatliks, ant pastarojo 2015 m. gruodžio 14 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. sukūrimą.

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-250, kurią I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis ją pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. P. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-409 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kuriuos, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą J. P..

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2016 m. kovo 16 d. prašyme priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir du 2014 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu A. A., kartu su I. Š., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą.

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, pasirašė 2016 m. kovo 17 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-259, kurią jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši ją pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu A. A., kartu su I. Š., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą V. S..

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P..

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-525 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-55 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“ ir 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-56 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“ kuriuos, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie nustatomą minimalų atlyginimą ir priedų prie atlyginimo skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P..

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, ant pastarojo 2017 m. balandžio 6 d. prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-89 „Dėl J. P. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie kasmetinių atostogų suteikimą J. P..

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, jis, judviejų naudai ir interesais, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2017 m. gegužės 2 d. prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-102 „Dėl V. S. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie kasmetinių atostogų suteikimą V. S..

Tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo, ant V. S. 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., ir du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., padedant V. S. ir E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pabaigą.

Taip A. A. kartu su I. Š., padedant E. M., V. S. ir J. P., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini), suklastojo anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudojo, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 33 047,52 eurai (su mokesčiais).

6. A. A. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojas kontroliuoja darbo organizavimą Tarnybos struktūriniuose padaliniuose“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10. punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja Ž. T. <...> santykiuose <...> su kitais šalies <...> fiziniais ir juridiniais asmenimis“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8 punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojai, pagal jiems tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atlieka kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas“; kartu su I. Š., padedant J. P., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir I. Š., žinodamas, kad J. P. (duomenys neskelbtini) bus įdarbintas fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su I. Š., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus – 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. P5-299 ir jos tęsinius, įsakymus dėl J. P. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudojant pasisavino jam patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą, paimant J. P. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo priskaičiuotą bendrai 17 981,07 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Be to A. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, kartu su I. Š., padedant V. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir I. Š., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su I. Š., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus – 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. P5-307 ir jos tęsinius, įsakymus V. S. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudodamas pasisavino jam patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nedarbingumo išmokas, kurio laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo priskaičiuota bendrai 15 066,45 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat A. A., eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, t. y. eidamas itin svarbias pareigas, darančias didelę įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir I. Š. anksčiau nurodytais veiksmais, daugiau kaip 37 mėnesius (20 mėnesių dėl J. P. ir 17 mėnesių dėl V. S.) veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastodamas tikrus dokumentus ir pasisavindamas jam patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko Ž. T. ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

7. G. G. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas ir pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V1-10 patvirtintą (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymą būdama įgaliota disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. A., kuris laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-24 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) buvo įgaliotu pavaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių jo nesant bei pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (su įsakymo 2014 m. spalio 23 d. redakcija Nr. 3P-197) buvo įgaliotu disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su A. A. dėl asmens fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje, kuris realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir G. G.). Vykdant G. G. ir A. A. nusikalstamą susitarimą, A. A. priėmė 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį A. A. žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė.

Tęsdama jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pasiūlė V. S. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o šiai sutikus, E. M. pastarosios vardu parengė ir Ž. T. pateikė jos pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi ji (G. G.), bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Šalies argumentai

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. realiai (duomenys neskelbtini) jokių darbinių funkcijų neatlieka ir neatliks, V. S. vardu parengė ir Ž. T. pateikė jos pasirašytą 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl perkėlimo į kitą darbą – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, kurio pagrindu, tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A. priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė bei, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir nedirbs, V. S. prašymo dėl perkėlimo į kitą darbą pagrindu priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“, kuriuo V. S. buvo fiktyviai perkelta iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigų į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. realiai (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. vardu parengė ir Ž. T. pateikė jos pasirašytą 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurio pagrindu, tęsdamas jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A. priėmė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš darbo“ (pakeistas 2015-09-11 įsakymu Nr. P3-287), kurį buvo vizavusi ji (G. G.), nurodydamas Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias sumas, įskaitant kompensaciją už 30,33 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdamas darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Žemesnės instancijos teismas

Taip G. G., veikdama kartu su A. A., padedant V. S. ir E. M., laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 spalio 5 d., (duomenys neskelbtini), pasisavino jai patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai pervestą (išmokėtą) darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 7 566,08 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. pati arba per E. M. – asmenį žinantį apie fiktyvų pastarosios įdarbinimą, perduodavo jai (G. G.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste.

8. G. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėja, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą fiktyviai įdarbinant asmenį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje, kuris realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir G. G.), veikdama kartu su E. M. ir V. S., padėjo A. A. laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), suklastoti tikrus dokumentus, juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą, A. A., žinodamas, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį jo žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė, tokiu būdu A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujos pareigybės įsteigimo.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2014 m. liepos 28 d. prašyme priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „priimti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“ kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi ji (G. G.), ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su E. M. ir V. S., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pasirašė 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-227, kurią jo nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši ją pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo A. A. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, vizavo, o A. A. priėmė: 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“, 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-258 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2014 m. sausio 2 dienos įsakymo Nr. P3-2 „dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą P3-102 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“, kuriuos, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi ji (G. G.), tokiu būdu G. G. padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie priedų skyrimą ir mokėjimą V. S..

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. spalio 1 d. Ž. T.(duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-124, 2014 m. lapkričio 3 d. Ž. T.(duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-145 bei 2014 m. gruodžio 1 d. Ž. T.(duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-156, tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje 2014 m rugsėjo-lapkričio mėnesiais.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, V. S. vardu parengė ir pateikė Ž. T. jos pasirašytą 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą perkelti į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, kuriame A. A. užrašė rezoliuciją „Perkelti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157„Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė, ir pasirašė 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“ ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu G. G. kartu su V. S. padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. tęsimą.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. gruodžio 1 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-147, 2014 m. gruodžio 31 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-163, 2015 m. vasario 2 d. Ž. T. padalinių 19, 1, 10, 12, 18, 20, 26, 29, 37 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-1, 2015 kovo 2 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-16, 2015 m. kovo 31 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-31, tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus, anksčiau nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. vardu parengė ir pateikė Ž. T. jos pasirašytą 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymą atleisti iš užimamų pareigų, kuriame A. A. užrašė rezoliuciją „Atleisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015-09-11 įsakymu Nr. P3-287), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi ji (G. G.), ir du darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. nutraukimą.

Taip G. G. kartu su V. S. ir E. M., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), padėjo A. A. suklastoti anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 12 785,49 eurai (su mokesčiais).

9. G. G. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. eidama (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdama: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2011 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-10 patvirtinto (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.26 punkto „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina finansinių-ūkinių operacijų teisėtumo, valstybės lėšų naudojimo ir tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę“ ir 7.28 punkto „(duomenys neskelbtini) vedėjas nustačius lėšų <...> trūkumą bei grobimą, nedelsiant informuoja Tarnybos vadovybę bei laiku perduoda dokumentus ikiteisminėms institucijoms“; kartu su A. A., padedant V. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos sau ir A. A., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su E. M. ir V. S., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus – 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278 ir jos tęsinius, įsakymus dėl V. S. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei juos panaudojant, kartu su A. A., padedant V. S. ir E. M., pasisavino jai patikėtą svetimą, Ž. T., priklausantį turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo priskaičiuota bendrai 12 785,49 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat G. G., eidama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, t. y. eidama pareigas, skirtas racionaliam valstybės biudžeto asignavimų ir ES bei kitų fondų lėšų naudojimui (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau ir A. A. anksčiau nurodytais veiksmais, daugiau kaip 12 mėnesių veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams kartu su E. M. ir V. S., padėdama A. A. suklastoti tikrus dokumentus bei juos panaudojant, kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., pasisavindama jai patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Ž. T. ir valstybė.

10. E. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, žinodama apie A. A., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ėjusio (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. ėjusio (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir G. G., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, ir padėdama jiems, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 14 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. A. žodiniu nurodymu parengė ir vizavo, o A. A. priėmė, 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios vardu parengė ir Ž. T. pateikė V. S. pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A. priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė bei, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir nedirbs, V. S. 2014 m. lapkričio 21 d. prašymo dėl perkėlimo į kitą darbą, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G., pagrindu priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“, kuriuo V. S. buvo fiktyviai perkelta iš (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigų į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G., pagrindu priėmė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš darbo“ (pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., nurodydamas Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias sumas, įskaitant kompensaciją už 30,33 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdamas darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip ji, veikdama kartu su V. S., padėjo A. A. ir G. G. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. spalio 5 d., (duomenys neskelbtini), pasisavinti jiems patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai pervestą (išmokėtą) darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 7 566,08 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. pati arba per ją (E. M.), žinančią apie fiktyvų V. S. įdarbinimą, perduodavo G. G., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste.

11. E. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėja, žinodama apie nusikalstamą A. A. ir G. G. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, fiktyviai įdarbinant asmenį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje, kuris realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir G. G.), veikdama kartu su V. S. ir G. G., padėjo A. A. laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini), suklastoti tikrus dokumentus, juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

ji, žinodama, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje realiai nedirbs, padėdama A. A., pastarojo žodiniu nurodymu parengė ir vizavo, o A. A. pasirašė, 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė, tokiu būdu ji, padėjo A. A. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija dėl naujos pareigybės įsteigimo.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. vardu parengė ir Ž. T. pateikė jos pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po ko, tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2014 m. liepos 28 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniosios specialistės pareigas užrašė rezoliuciją „priimti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G. ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su G. G. ir V. S., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą.

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašė: 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“, 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-258 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2014 m. sausio 2 dienos įsakymo Nr. P3-2 „dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą P3-102 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“, kuriuos, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi G. G., tokiu būdu A. A., padedamas G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą V. S..

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. spalio 1 d. Ž. T. (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-124, 2014 m. lapkričio 3 d. Ž. T.(duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-145 bei 2014 m. gruodžio 1 d. Ž. T.(duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 metų lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-156, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje 2014 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais.

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka ir neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2014 m. lapkričio 21 d. prašyme perkelti į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G., užrašė rezoliuciją „Perkelti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157„Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė, ir pasirašė 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“ ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu A. A., padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. tęsimą.

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. gruodžio 1 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-147, 2014 m. gruodžio 31 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-163, 2015 m. vasario 2 d. Ž. T. padalinių 19, 1, 10, 12, 18, 20, 26, 29, 37 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-1, 2015 m. kovo 2 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-16, 2015 m. kovo 31 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-31, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, anksčiau nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje.

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymo atleisti iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G., užrašė rezoliuciją „Atleisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015-09-11 įsakymu Nr. P3-287), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., ir du darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu A. A., padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. nutraukimą.

Taip E. M. kartu su V. S. ir G. G., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), padėjo A. A. suklastoti anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 12 785,49 eurai (su mokesčiais).

12. E. M. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), pažeisdama: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-23 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 9.3. punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina, kad skyriaus veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (duomenys neskelbtini) nuostatų“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtino (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.1. punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina, kad (duomenys neskelbtini) struktūrinių padalinių rengiami <...> teisės aktų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų <...> reikalavimus“, 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas <...> vertina, ar (duomenys neskelbtini) struktūrinių padalinių <...> parengti teisės aktų projektai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus <...>“ ir 7.11. punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina skyriui pavestų funkcijų, susijusių su personalo administravimų, vykdymą“; piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su V. S. ir G. G., padėjo A. A. suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus: dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai tarp V. S. ir (duomenys neskelbtini) sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti ir 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278 bei, kartu su V. S., padėjo A. A. ir G. G. pasisavinti jiems patikėtą svetimą, Ž. T., priklausantį turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo priskaičiuota bendrai 12 785,49 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat E. M., eidama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, t. y. eidama pareigas, skirtas (duomenys neskelbtini) personalo administravimui ir (duomenys neskelbtini) rengiamų teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams užtikrinimui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi anksčiau nurodytais veiksmais, veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams kartu su V. S. ir G. G. padėdama A. A. suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus bei kartu su V. S. padėdama A. A. ir G. G. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Ž. T. ir valstybė.

13. E. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, žinodama apie A. A., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir I. Š., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą ir padėdama jiems, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. A. ir I. Š. žodiniu nurodymu, parengė ir vizavo, o I. Š. priėmė, 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigybės.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, padėdama A. A. ir I. Š., pasiūlė J. P. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o šiam sutikus, pastarojo vardu parengė ir Ž. T. pateikė jo pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į J. P. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, J. P. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai jokių darbinių funkcijų neatliko, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini), padėdama A. A. ir I. Š., J. P. vardu parengė ir Ž. T. pateikė jo pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurio pagrindu I. Š. priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį buvo vizavusi ji (E. M.), nurodydama Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti J. P. visas jam priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 20,04 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, ir, nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P., pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė.

Be to, E. M., žinodama apie A. A., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir I. Š., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą ir padėdama jiems, ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. A. žodiniu nurodymu, pasiūlė V. S. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o, šiai sutikus, pastarosios vardu parengė ir Ž. T. pateikė jos pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialistės pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi ji (E. M.), ir pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos I. Š. ji pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, E. M., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), padėdama A. A. ir I. Š., V. S. vardu parengė ir Ž. T. pateikė jos pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurio pagrindu I. Š. priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį buvo vizavusi ji (E. M.), nurodydama Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 18,83 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip E. M., veikdama kartu su J. P., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., (duomenys neskelbtini), pasisavinti jiems patikėtą didelės vertės svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – J. P. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į J. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 10 614,42 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos J. P. per ją (E. M.) atiduodavo A. A. ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste, bei E. M., veikdama kartu su V. S., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini), pasisavinti jiems patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 8 913,03 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. per ją (E. M.) atiduodavo A. A. ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste (bendrai padedant pasisavinti didelės vertės svetimo, Ž. T., priklausančio turto už 19 527,45 eurų).

14. E. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėja, žinodama apie nusikalstamą A. A. ir I. Š. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, fiktyviai įdarbinant asmenis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir I. Š.), veikdama kartu su J. P. ir V. S., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini), suklastoti tikrus dokumentus, juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

ji, žinodama, kad jokie asmenys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai nedirbs, padėdama A. A. ir I. Š., pastarosios žodiniu nurodymu parengė ir vizavo, o I. Š. pasirašė, 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigybės, tokiu būdu ji padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrą dokumentą, jame įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių įsteigimo.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarojo vardu parengė ir Ž. T. pateikė jo pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į J. P. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, ant pastarojo 2015 m. gruodžio 14 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji (E. M.) pateikė J. P. pasirašyti ir šis juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su J. P., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. sukūrimą.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, padėdama A. A. ir I. Š., pastarosios nurodymu pateikė J. P. pasirašyti 2015 m. gruodžio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-250 ir šis ją pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su J. P., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie J. P. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, padėdama A. A. ir I. Š. vizavo, o I. Š. pasirašė: 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-409 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kuriais J. P. buvo skiriami piniginiai priedai prie atlyginimo, tokiu būdu ji, padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie priedų skyrimą ir mokėjimą J. P..

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios vardu parengė ir Ž. T. pateikė jos pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po ko, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2016 m. kovo 16 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigas užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir du 2014 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji (E. M.) pateikė V. S. pasirašyti ir ši juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, padėdama A. A. ir I. Š., pastarosios nurodymu pateikė V. S. pasirašyti 2016 m. kovo 17 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-259 ir ši ją pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, padėdama A. A. ir I. Š. vizavo, o I. Š. pasirašė, 2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, kuriuo V. S. buvo skirtas piniginis priedas prie atlyginimo, tokiu būdu ji padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie priedo skyrimą ir mokėjimą V. S..

Tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindami tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P..

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. ir V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, padėdama A. A. ir I. Š. vizavo, o I. Š. pasirašė: 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-525 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-55 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“ ir 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-56 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“, kuriais J. P. ir V. S. buvo nustatomas minimalus atlyginimas ir skiriami piniginiai priedai prie atlyginimo, tokiu būdu ji, padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie nustatomą minimalų atlyginimą ir priedų prie atlyginimo skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P..

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pastarojo vardu parengė ir pateikė Ž. T. jo pasirašytą 2017 m. balandžio 6 d. prašymą „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“, ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-89 „Dėl J. P. kasmetinių atostogų“, kurį vizavo ji (E. M.) ir kuriuo J. P. buvo suteikta 14 kalendorinių dienų kasmetinių minimaliųjų atostogų, tokiu būdu ji, kartu su J. P., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kasmetinių atostogų suteikimą J. P.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pastarosios vardu parengė ir pateikė Ž. T. jos pasirašytą 2017 m. gegužės 2 d. prašymą „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“, ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, A. A. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. gegužės 2 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-102 „Dėl V. S. kasmetinių atostogų“, kurį vizavo ji (E. M.) ir kuriuo V. S. buvo suteikta 14 kalendorinių dienų kasmetinių minimaliųjų atostogų, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kasmetinių atostogų suteikimą V. S..

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, pastarosios vardu parengė ir pateikė Ž. T. jos pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį vizavo ji (E. M.), ir du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji pateikė V. S. pasirašyti ir ši juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pabaigą.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, pastarojo vardu parengė ir pateikė Ž. T. jo pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymą „Dėl atleidimo iš darbo“, ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį vizavo ji (E. M.), ir du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji pateikė J. P. pasirašyti ir šis juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su J. P., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. pabaigą.

Taip E. M., kartu su J. P. ir V. S., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., (duomenys neskelbtini), suklastoti anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 33 047,52 eurai (su mokesčiais).

15. E. M. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdama: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr.V1-23 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 9.3. punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina, kad skyriaus veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (duomenys neskelbtini) nuostatų“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtino (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.1. punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina, kad (duomenys neskelbtini) struktūrinių padalinių rengiami <...> teisės aktų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų <...> reikalavimus“, 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas <...> vertina, ar (duomenys neskelbtini) struktūrinių padalinių <...> parengti teisės aktų projektai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus <...>“ ir 7.11. punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina skyriui pavestų funkcijų, susijusių su personalo administravimų, vykdymą“; 2017 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P7-2 patvirtino (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas <...> vertina, ar (duomenys neskelbtini) struktūrinių padalinių <...> parengti teisės aktų projektai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus <...>“ ir 7.12. punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina skyriui pavestų funkcijų, susijusių su personalo administravimų, vykdymą“; piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) bus įdarbintas fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su J. P. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus: 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. P5-299 ir jos tęsinius, įsakymus dėl J. P. darbo (duomenys neskelbtini) ir įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo bei kartu su V. S. padėjo A. A. ir I. Š. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, J. P. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo priskaičiuotą bendrai 17 981,07 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Be to, E. M., tęsdama nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdama, anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su V. S. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus: 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. P5-307 ir jos tęsinius, įsakymus V. S. darbo (duomenys neskelbtini) ir įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo bei kartu su V. S., padėjo A. A. ir I. Š. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo priskaičiuotą bendrai 15 066,45 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat E. M., eidama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, t. y. eidama pareigas, skirtas (duomenys neskelbtini) personalo administravimui ir (duomenys neskelbtini) rengiamų teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams užtikrinimui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi anksčiau nurodytais veiksmais, daugiau kaip 37 mėnesius (20 mėnesių dėl J. P. ir 17 mėnesių dėl V. S.) veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, kartu su J. P. ir V. S. padėdama A. A. ir I. Š., suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus bei pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Ž. T. ir valstybė.

16. I. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, eidama Ž. T.(toliau – Ž. T.) direktoriaus pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) būdama įgaliota disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą ir veikdama bendrininkų grupe kartu su (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju A. A., kuris pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-24 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) turėjo įgaliojimus pavaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių jo nesant bei pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) buvo įgaliotas disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su A. A. dėl asmenų fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje fiktyviai įdarbinant du asmenis, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir I. Š.).

Tuo tikslu jos ir A. A. žodiniu nurodymu E. M., žinojusi apie nusikalstamą jų susitarimą ir padėdama jiems (A. A. ir I. Š.), parengė ir vizavo, o ji (I. Š.) priėmė 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigybės, ir pasiūlė J. P. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o, šiam sutikus, jo vardu parengė ir Ž. T. pateikė J. P. pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į J. P. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, J. P. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, J. P. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurį pastarojo vardu parengė ir Ž. T. pateikė E. M., pagrindu priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti J. P. visas jam priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 20,04 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė.

Be to, I. Š., tęsdama savo nusikalstamą veiką, vykdydama savo ir A. A. susitarimą dėl asmenų fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje fiktyviai įdarbinant du asmenis, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jam ir I. Š., ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žodžiu nurodė E. M. surasti dar vieną žmogų, kuris sutiktų dėl fiktyvaus įdarbinimo, nurodant, kad tai galėtų būti ankščiau (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbinta V. S..

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A. žodiniu nurodymu E. M., žinojusi apie nusikalstamą jos ir A. A. susitarimą ir padėdama jiems, pasiūlė V. S. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o, šiai sutikus, jos vardu parengė ir Ž. T. pateikė V. S. pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialistės pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, I. Š., kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų pagrindu priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 18,83 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, ir, nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S., pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip I. Š., veikdama kartu su A. A., padedant E. M. ir J. P., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., (duomenys neskelbtini), pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – J. P. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties ir jos tęsinio pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į J. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 10 614,42 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos J. P. per E. M. atiduodavo jai ir A. A. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste, bei, veikdama kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini), pasisavino jai patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutarties ir jos tęsinio pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 8 913,03 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. per E. M. atiduodavo jai ir A. A. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste (bendrai pasisavinant didelės vertės svetimo, Ž. T., priklausančio turto už 19 527,45 eurų).

17. I. Š. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad veikdama kartu su A. A., padedant E. M., V. S. ir J. P., turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, fiktyviai įdarbinant du asmenis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir I. Š.), laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį jos žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigybės, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių įsteigimo.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. jokių darbinių funkcijų neatliks, pastarojo 2015 m. gruodžio 14 d. prašyme priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. sukūrimą.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-250, kurią jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis ją pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. P. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-409 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kuriuos, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą J. P..

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2016 m. kovo 16 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir du 2014 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, pasirašė 2016 m. kovo 17 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-259, kurią jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši ją pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą V. S..

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P..

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-525 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-55 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“ ir 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-56 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“ kuriuos, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie nustatomą minimalų atlyginimą ir priedų prie atlyginimo skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P..

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, pastarojo 2017 m. balandžio 6 d. prašyme dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-89 „Dėl J. P. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie kasmetinių atostogų suteikimą J. P..

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., judviejų naudai ir interesais, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2017 m. gegužės 2 d. prašyme dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-102 „Dėl V. S. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie kasmetinių atostogų suteikimą V. S..

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo, V. S. 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašyme dėl atleidimo iš darbo, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., ir du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant V. S. ir E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pabaigą.

Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo, J. P. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašyme dėl atleidimo iš darbo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant J. P. ir E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. pabaigą.

Taip I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., V. S. ir J. P., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini), suklastojo anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudojo, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 33 047,52 eurai (su mokesčiais).

18. I. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, laikotarpiu nuo ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini), pažeisdama: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (su įsakymo redakcijomis: 2015 m. liepos 10 d. Nr. 3D-566 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 3D-483) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai“, 14.11. punktą „tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėšų ir turto panaudojimą <...>“; 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 5 punktą „tarnybai vadovauja direktorius, kuris yra atsakingas, kad būtų įgyvendinami tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Direktoriaus koordinuoja ir kontroliuoja tarnybos struktūrinių padalinių veiklą“; kartu su A. A., padedant J. P., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos sau ir A. A., žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) bus įdarbintas fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su A. A., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus – 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. P5-299 ir jos tęsinius, įsakymus dėl J. P. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudojant pasisavino jai patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą, paimant J. P. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo priskaičiuotą bendrai 17 981,07 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Be to, I. Š., tęsdama savo nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini), pažeisdama anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, kartu su A. A., padedant V. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos sau ir A. A., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus – 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. P5-307 ir jos tęsinius, įsakymus V. S. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudodama pasisavino jai patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo priskaičiuotą bendrai 15 066,45 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat I. Š., eidama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, t. y. eidama itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi anksčiau nurodytais veiksmais, daugiau kaip 37 mėnesius (20 mėnesių dėl J. P. ir 17 mėnesių dėl V. S.) veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastodama tikrus dokumentus ir pasisavindama jai patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko Ž. T. ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

19. V. S. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 21 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama apie A. A., kuris laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir G. G., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sutiko su G. G. pasiūlymu fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini) ir gautą darbo užmokestį atiduoti jiems (G. G. ir A. A.). Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji pasirašė, dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į jos banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jos vardu parengė ir jos pasirašytus pateikė Ž. T. E. M., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas bei žinojo apie nusikalstamą A. A. ir G. G. susitarimą ir padėjo jiems.

Tęsdamas bendrus A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, jos prašymo priimti į pareigas, pagrindu priėmė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., ir pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, padėdama A. A. ir G. G. pasisavinti jiems patikėtą svetimą - Ž. T. priklausantį, turtą, pasirašė 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą perkelti į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G. ir kurio pagrindu, tęsdamas bendrus A. A. ir G. G. veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje nedirbs, priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė bei A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir nedirbs, V. S. prašymo dėl perkėlimo į kitą darbą pagrindu priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“, kuriuo V. S. buvo fiktyviai perkelta iš (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigų į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigas bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, padėdama A. A. ir G. G. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymą atleisti iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G. ir kurio pagrindu, tęsdamas bendrus A. A. ir G. G. veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje nedirbo, priėmė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287), kurį buvo vizavusi G. G., nurodydamas Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias sumas, įskaitant kompensaciją už 30,33 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdamas darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir jos (V. S.) pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė.

Taip V. S., veikdama kartu su E. M., padėjo A. A. ir G. G. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. spalio 5 d., (duomenys neskelbtini), pasisavinti jiems patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą, jai (V. S.) laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į jos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 8 913,03 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos ji pati arba per E. M. – asmenį žinantį apie fiktyvų pastarosios įdarbinimą, perduodavo G. G., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste.

20. V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad ji, žinodama apie nusikalstamą A. A. ir G. G. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), kartu su E. M. ir G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant A. A. ir G. G. nusikalstamą susitarimą, A. A., žinodamas, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį jo žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė, tokiu būdu A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujos pareigybės įsteigimo.

Paskui ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje neatliks jokių darbinių funkcijų, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į jos banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jos vardu parengė ir jos pasirašytus pateikė Ž. T. E. M. ir kurių pagrindu, tęsdamas bendrus A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2014 m. liepos 28 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniosios specialistės pareigas, užrašė rezoliuciją „priimti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su E. M. ir G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp jos (V. S.) ir (duomenys neskelbtini) sukūrimą.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, padėdama A. A., pasirašė 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-227, kurią A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.), tokiu būdu ji, kartu su G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie jos (V. S.) materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašė: 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“; 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-258 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2014 m. sausio 2 dienos įsakymo Nr. P3-2 „dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą P3-102 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“, kuriuos, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi G. G., tokiu būdu A. A., padedamas G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą jai (V. S.).

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. spalio 1 d. Ž. T.(duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 metų rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-124, 2014 m. lapkričio 3 d. Ž. T.(duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-145 bei 2014 m. gruodžio 1 d. Ž. T.(duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-156, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos (V. S.) darbo laiką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyryje 2014 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka ir neatliks jokių darbinių funkcijų, pasirašė 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą perkelti į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G., ant kurio, tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A. užrašė rezoliuciją „Perkelti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157„Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė, ir pasirašė 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“ ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp jos (V. S.) ir (duomenys neskelbtini) tęsimą.

Tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. gruodžio 1 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-147, 2014 m. gruodžio 31 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-163, 2015 m. vasario 2 d. Ž. T. padalinių 19, 1, 10, 12, 18, 20, 26, 29, 37 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-1, 2015 m. kovo 2 m. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-16, 2015 m. kovo 31 d. Ž. T. padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-31, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, anksčiau nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos (V. S.) darbo laiką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje.

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymą atleisti iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. G. G., kuriame, tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A. užrašė rezoliuciją „Atleisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287), kurį buvo vizavusi G. G., ir du darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp jos (V. S.) ir (duomenys neskelbtini) nutraukimą.

Taip V. S. kartu su E. M. ir G. G., laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), padėjo A. A. suklastoti anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 12 785,49 eurai (su mokesčiais).

21. V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad žinodama apie nusikalstamą A. A. ir G. G. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., (duomenys neskelbtini), padėjo A. A. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-964) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 11.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų <...> kitų teisės aktų <...> vykdymą“; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai“ ir 14.11. punktą „tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėšų ir turto panaudojimą <...>“; 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (su 2014 m. liepos 23 d. įsakymo redakcija Nr. 3P-197) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10. punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja Ž. T. <...> santykiuose <...> su kitais šalies <...> fiziniais ir juridiniais asmenimis“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8 punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojai, pagal jiems tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atlieka kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas“ ir G. G. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2011 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-10 patvirtinto (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.26 punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina finansinių-ūkinių operacijų teisėtumo, valstybės lėšų naudojimo ir tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę“ ir 7.28 punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas nustačius lėšų <...> trūkumą bei grobimą, nedelsiant informuoja Tarnybos vadovybę bei laiku perduoda dokumentus ikiteisminėms institucijoms“ piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau ir žinodama, kad ji (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su E. M. ir G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus – 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278 ir jos tęsinius, įsakymus dėl V. S. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir juos panaudojant pasisavinti jiems (A. A. ir G. G.) patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą, paimant jai (V. S.) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo priskaičiuotą bendrai 12785,49 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko didelės turtinės žalos patyrė Ž. T..

Taip pat V. S. anksčiau nurodytais veiksmais padėjo A. A. ir G. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau, padedant jiems (A. A. ir G. G.) daugiau kaip 12 mėnesių veikti priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudojant pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sumenkinti valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudaryti įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstruoti nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko Ž. T. ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

22. V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama apie A. A., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir I. Š., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sutiko su jiems padedančios E. M., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, pasiūlymu fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje ir gautą darbo užmokestį atiduoti jiems (I. Š. ir A. A.). Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji pasirašė, dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į jos banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialistės pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jos vardu parengė ir jos pasirašytus pateikė Ž. T. E. M..

Tęsdama bendrus I. Š. ir A. A. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, jos prašymo priimti į pareigas, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., pagrindu priėmė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“ ir pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ji, padėdama A. A. ir I. Š. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė prašymą „Dėl atleidimo iš darbo“, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., ir kurio pagrindu, tęsdama bendrus A. A. ir I. Š. veiksmus, I. Š. priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti visas jai priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 18,83 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė.

Taip V. S., veikdama kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., (duomenys neskelbtini), pasisavinti jiems patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – jai (V. S.) laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 8 913,03 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos ji (V. S.) per E. M. atiduodavo A. A. ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste.

23. V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad žinodama apie nusikalstamą A. A. ir I. Š. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini), kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant A. A. ir I. Š. nusikalstamą susitarimą, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį I. Š. žodiniu nurodymu parengė ir vizavo jiems (A. A. ir I. Š.) padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigybės, tokiu būdu A. A., kartu su I. Š., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių įsteigimo.

Paskui V. S., žinodama, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje neatliks jokių darbinių funkcijų, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. kovo 17 d. pasirašė dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į jos banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jos vardu parengė ir jos pasirašytus pateikė Ž. T. E. M. ir kurių pagrindu, tęsdama bendrus A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, jos prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“ kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos E. M., padėdama I. Š. ir A. A., pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė, tokiu būdu V. S. kartu su E. M. padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių atsiradimą tarp jos (V. S.) ir (duomenys neskelbtini).

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, padėdama A. A. ir I. Š., pasirašė 2016 m. kovo 17 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-259, kurią jai pateikė pasirašyti E. M., tokiu būdu ji kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie jos (V. S.) materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą jai (V. S.).

Tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą jai (V. S.).

Tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-525 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-55 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“ ir 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-56 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“, kuriuos, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie nustatomą minimalų atlyginimą ir priedų prie atlyginimo skyrimą ir mokėjimą jai (V. S.).

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, padėdama A. A. ir I. Š., pasirašė 2017 m. gegužės 2 d. prašymą „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, A. A. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-102 „Dėl V. S. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu V. S. kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kasmetinių atostogų suteikimą jai (V. S.).

Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, padėdama A. A. ir I. Š., pasirašė 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., kuriame tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., ir du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė, tokiu būdu V. S. kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir jos (V. S.) pabaigą.

Taip V. S. kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini), suklastoti anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 15 066,45 eurai (su mokesčiais).

24. V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad žinodama apie nusikalstamą A. A. ir I. Š. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini), padėjo A. A. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojas kontroliuoja darbo organizavimą Tarnybos struktūriniuose padaliniuose“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10. punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja Ž. T. <...> santykiuose <...> su kitais šalies <...> fiziniais ir juridiniais asmenimis“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr.V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8. punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojai, pagal jiems tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atlieka kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas“ ir I. Š. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (su įsakymo redakcijomis: 2015 m. liepos 10 d. Nr. 3D-566 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 3D-483) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai“, 14.11. punktą „tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėšų ir turto panaudojimą <...>“; 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų“, 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 5 punktą „tarnybai vadovauja direktorius, kuris yra atsakingas, kad būtų įgyvendinami tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Direktoriaus koordinuoja ir kontroliuoja tarnybos struktūrinių padalinių veiklą“, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos sau, ir, žinodama, kad ji (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus – 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. P5-307 ir jos tęsinius, įsakymus dėl jos (V. S.) darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudojant pasisavinti jiems (A. A. ir I. Š.) patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą, paimant jai (V. S.) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo priskaičiuotą bendrai 15 066,45 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat V. S. anksčiau nurodytais veiksmais padėjo A. A. ir I. Š. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau, padedant jiems (A. A. ir I. Š.) daugiau kaip 17 mėnesių veikti priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudojant pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sumenkinti valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudaryti įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstruoti nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko Ž. T. ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

25. J. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 14 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas apie A. A., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir I. Š., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sutiko su jiems padedančios E. M., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, pasiūlymu fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje ir gautą darbo užmokestį atiduoti jiems (I. Š. ir A. A.). Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis pasirašė, dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į jo banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jo vardu parengė ir jo pasirašytus Ž. T. pateikė E. M.. Po ko, tęsdama bendrus I. Š. ir A. A. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, jo prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jam (J. P.) ir jis juos pasirašė.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, kartu su E. M., padėdamas A. A. ir I. Š. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė prašymą „Dėl atleidimo iš darbo“, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., ir kurio pagrindu, tęsdama bendrus I. Š. ir A. A. veiksmus, I. Š. priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti J. P. visas jam priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 20,04 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdama darbo santykius tarp jo (J. P.) ir (duomenys neskelbtini) pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jam (J. P.) ir jis juos pasirašė.

Taip J. P., veikdamas kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., (duomenys neskelbtini), pasisavinti jiems patikėtą didelės vertės svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą, jam (J. P.) laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) į J. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 10 614,42 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos jis per E. M. atiduodavo A. A. ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose (duomenys neskelbtini) mieste.

26. J. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, žinodamas apie nusikalstamą A. A. ir I. Š. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini), kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant A. A. ir I. Š. nusikalstamą susitarimą, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį I. Š. žodiniu nurodymu parengė ir vizavo jiems (A. A. ir I. Š.) padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio specialisto pareigybės, tokiu būdu I. Š., kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių įsteigimo.

Paskui J. P., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje neatliks jokių darbinių funkcijų, pasirašė dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai su Ž. T. sudaryti bei vėliau atlyginimui jo į banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jo vardu parengė ir jo pasirašytus pateikė Ž. T. E. M. ir kurių pagrindu, tęsdama bendrus A. A. ir I. Š. veiksmus, I. Š. pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr.P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos E. M. pateikė pasirašyti jam ir jis juos pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su E. M., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių atsiradimą tarp jo ir (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, padėdamas A. A. ir I. Š., pasirašė 2015 m. gruodžio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-250, kurią jam pateikė pasirašyti E. M., tokiu būdu jis, kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie jo materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini).

Tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-409 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kuriuos žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š., kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą jam (J. P.).

Tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, tokiu būdu I. Š., kartu su A. A., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą J. P..

Tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-525 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-55 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“ ir 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-56 „Dėl Ž. T. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“ kuriuos, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š., kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie nustatomą minimalų atlyginimą ir priedų prie atlyginimo skyrimą ir mokėjimą J. P..

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, padėdamas A. A. ir I. Š., pasirašė 2017 m. balandžio 6 d. prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-89 „Dėl J. P. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu jis, kartu su E. M., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kasmetinių atostogų suteikimą jam (J. P.).

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, padėdamas A. A. ir I. Š., pasirašė 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė Ž. T. E. M., ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jam (J. P.) ir jis juos pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su E. M., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir jo (J. P.) pabaigą.

Taip J. P. kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini), suklastoti anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 17 981,07 euras (su mokesčiais).

27. J. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, žinodamas apie nusikalstamą A. A. ir I. Š. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., (duomenys neskelbtini), padėjo A. A. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojas kontroliuoja darbo organizavimą Tarnybos struktūriniuose padaliniuose“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10. punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja Ž. T. <...> santykiuose <...> su kitais šalies <...> fiziniais ir juridiniais asmenimis“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8. punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojai, pagal jiems tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atlieka kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas“ ir I. Š. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (su įsakymo redakcijomis: 2015 m. liepos 10 d. Nr. 3D-566 ir 2016-08-22 Nr. 3D-483) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai“, 14.11. punktą „tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėšų ir turto panaudojimą <...>“; 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų“, 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 5. punktą „tarnybai vadovauja direktorius, kuris yra atsakingas, kad būtų įgyvendinami tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Direktoriaus koordinuoja ir kontroliuoja tarnybos struktūrinių padalinių veiklą“, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau ir žinodamas, kad jis (duomenys neskelbtini) bus įdarbintas fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus – 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. P5-299 ir jos tęsinius, įsakymus dėl J. P. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudojant pasisavinti jiems (A. A. ir I. Š.) patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį turtą, paimant jam (J. P.) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo priskaičiuotą bendrai 17 981,07 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat J. P. anksčiau nurodytais veiksmais padėjo A. A. ir I. Š. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau, padedant jiems (A. A. ir I. Š.) daugiau kaip 20 mėnesių veikti priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudojant pasisavinti jiems patikėtą svetimą – Ž. T. priklausantį, turtą, sumenkinti valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudaryti įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstruoti nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko Ž. T. patyrė didelę turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

28. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, atidėjo A. A. paskirtos galutinės bausmės, t. y. 5 metų laisvės atėmimo, vykdymą trejiems metams, įpareigodamas A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais.

28.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistieji padarė nustatytas nusikalstamas veikas, tačiau nuteistojo A. A. atžvilgiu nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) nuostatas. Dėl to nuosprendis keistinas.

28.2. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nuteistojo A. A. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, teismas negali spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimo, jeigu asmeniui už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus yra paskiriama ketverius metus viršijanti laisvės atėmimo bausmė. Šio formalaus kriterijaus nuteistasis A. A. šioje byloje neatitinka.

28.3. A. A. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už šešių tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių, apysunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Už šias nusikalstamas veikas jam buvo paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kas nagrinėjamu atveju viršija BK 75 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija) numatytą tyčiniams nusikaltimams nustatytą maksimalų laisvės atėmimo bausmės terminą – ketverius metus. Daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, atidėdamas A. A. paskirtos bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 1 dalį.

28.4. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardytomis aplinkybėmis, kurios buvo vertintos skiriant bausmę, taip pat sutinka su sprendimu paskirti A. A. galutinę penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau mano, kad bausmės tikslai šio nuteistojo atveju gali būti pasiekti tik realiai apribojant jo laisvę. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad nuosprendyje nurodytos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra kuo nors esminės. Didžioji dauguma nusikaltimų valstybės tarnybai vykdytojų yra anksčiau neteisti ir nepriekaištingos reputacijos.

28.5. Šioje byloje svarbu akcentuoti, kad A. A. visus nusikaltimus valstybės tarnybai, nuosavybei, valdymo tvarkai, už kuriuos yra nuteistas, padarė eidamas atsakingas pareigas, t. y. (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas, ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. A. nusikalstamos veikos buvo daromos intensyviai, sistemingai ir gana ilgą laiką. Pažymėjo, kad A. A. nagrinėjamu atveju padarė net šešias nusikalstamas veikas, iš kurių trys yra sunkūs nusikaltimai. A. A. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, padaryti nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ar dėl kitų asmenų įtakos. Tai buvo logiška jo gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistojo A. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis yra didelis. Nuosprendžiu nustatyta, kad visos nusikalstamos veikos padarytos jam veikiant tiesiogine tyčia, siekiant turtinės naudos sau, yra pabaigtos. Daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, paskirdamas A. A. galutinę penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Bausmės tikslai šio nuteistojo atveju gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį, jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį ir nepriteisti iš jo civilinių ieškinių sumų. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais.

29.1. Apeliantas teigia, kad yra nuteistas nepagrįstai, nes nusikalstamų veikų nepadarė. Teismas nevisapusiškai įvertino jį tariamai kaltinančius įrodymus, neskyrė reikiamo dėmesio teisinantiems įrodymams ir rėmėsi tiesioginio ryšio su jo veiksmais neturinčiomis aplinkybėmis, spėjimais bei prielaidomis. Toks nuosprendis nėra pagrįstas, todėl jo atžvilgiu panaikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

29.2. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis neginčijo to, kad pasirašė dokumentus, susijusius su V. S. įdarbinimu Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje, priedų skyrimo bei atleidimo iš darbo. Teisme ne kartą davė parodymus, dėl kokių priežasčių šiuo dokumentus pasirašė. Š. poskyryje trūko etatų ir apie tai ne kartą yra nurodžiusi poskyrio vedėja T. R., apie etatų poreikį ji kalbėjo dar esant ankstesniam direktoriui. Kaip suprato, dar iki jo atėjimo buvo sutarta dėl etato įsteigimo, todėl nematė jokių problemų dėl jo perkėlimo iš tų poskyrių, kuriuose buvo laisvų etatų. V. S. įdarbinta po to, kai vieną dieną pas jį į kabinetą atėjo E. M. ir pasiūlė įdarbinti jos žmogų. Kad tai jos giminaitis, pastaroji neužsiminė. Toks E. M. pasiūlymas pateiktas tą pačią dieną, kai buvo įsteigti etatai, ar po kelių dienų. Po kiek laiko iš Š. parvažiavęs A. G. užsiminė, kad minėtame poskyryje yra kažkoks darbuotojas (pavardės nenurodė), kuris nors ir įdarbintas, tačiau darbe nesilanko. Tai išgirdęs jis nuėjo į Personalo skyrių ir liepė išsiaiškinti. Po dienos ar kelių pas jį į kabinetą atėjusi E. M. papasakojo, kad V. S. yra jos giminaitė, kurią paprašė perkelti į (duomenys neskelbtini), kadangi šiai toli važiuoti iki darbo, o ir pats darbas buvo sunkus. Tuo metu buvo problemų su valymo paslaugomis, todėl E. M. sakė, kad priimtas naujas žmogus galės valyti patalpas, po ko atnešė dokumentus dėl etato įsteigimo (duomenys neskelbtini) skyriuje. E. M. šį klausimą dar prieš tai buvo suderinusi su (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I. Š., t. y. suderinta galimybė nors laikinai perkelti darbuotoją į (duomenys neskelbtini) skyrių.

29.3. Tarnyboje buvo susiklosčiusi praktika, jog žmonės būdavo įdarbinti viename skyriuje, o faktiškai dirbdavo kitame. V. S. buvo perkelta iš Š. į Tarptautinių reikalų skyrių dirbti valytoja. Nežino, ar pastaroji ateidavo valyti, ar ne, kadangi valytojos dažnai keitėsi ir jų darbo nekontroliavo. Į V. S. įdarbinimo klausimus nesigilino, tiesiog E. M. paprašė V. S. įdarbinti, sakė, kad ši tikrai dirbs. Žinojo, kad pagal dokumentus V. S. buvo įdarbinta Tarptautinių reikalų rinkos skyriuje vyresniojo specialisto pareigose. Pasirašė atitinkamą įsakymą, sutikęs su E. M. prašymu. Valytojos etato V. S. įsteigti negalėjo, kadangi patalpų valymui buvo samdoma valymo firma. Po kažkiek laiko atėjusi E. M. atnešė V. S. prašymą atleisti ją iš darbo, tą prašymą pasirašė.

29.4. Vienintelis galimai jo padarytas pažeidimas visoje šioje situacijoje yra tai, kad jis pasirašė įsakymą dėl V. S. perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių vyresniosios specialistės pareigoms, nors realiai buvo žinoma, kad V. S. dirbs valytoja. Taip padarė, nes (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo reikiamo valytojos etato. Jį įsteigti nebuvo galima, nes buvo sutartis su valymo paslaugas turėjusia teikti firma, kuri savo pareigų tinkamai neatliko. Tame nematė nieko nusikalstamo, nes E. M. prašymu pasirašydamas atitinkamus įsakymus sudarė sąlygas V. S. dirbti valytoja Tarnybos (duomenys neskelbtini) padalinyje. Toks galimai padarytas pažeidimas galėtų būti vertinamas nebent kaip tarnybinis nusižengimas, tačiau ne kaip nusikalstama veika.

29.5. Dar prieš perkėlimą į (duomenys neskelbtini) įvykęs V. S. įdarbinimas Š. poskyryje, priedo skyrimas prie atlyginimo, kitų dokumentų, kurių suklastojimas inkriminuotas, pasirašymas buvo eilinis darbo veiksmas, jo parašais patvirtintas pasitikint kitais Tarnybos darbuotojais. Jie ruošė atitinkamus dokumentus, todėl jis buvo įsitikinęs, kad tai atitinka realiai egzistuojančią situaciją ir Tarnybos interesus. Apie tai, kad V. S. realiai nedirbo, o gal net ir neketino dirbti Š. poskyryje, jis nežinojo. Pasirašydamas darbo apskaitos žiniaraščius, jis neturi galimybės tikrinti, ar darbuotojai išdirbo tas valandas, kurios nurodytos dokumente. Tokią informaciją turi tikrinti ją įrašantys asmenys, o jis, kaip tarnybos vadovas, patvirtindavo dokumento (žiniaraščio) tikrumą. Jis neprivalo ir negali būti atsakingas už kiekvieną įrašą jame.

29.6. Tariamas jo ir G. G. susitarimas dėl asmens fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje nepatvirtintas jokiais įrodymais, jis tiesiog sugalvotas. Nuo tokio kaltinimo sunku gintis, nes nežinoma nei kur, nei kada tai tariamai įvyko. Jis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė ir paaiškino V. S. įdarbinimo aplinkybes, kurios nėra nusikalstamos. Šie jo parodymai pagal BPK 22, 20 straipsnius vertintini kaip įrodymai, jie pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra paneigti.

29.7. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė priešingai, teigė, kad tiek jo, tiek G. G. parodymus paneigia bylos duomenys, tačiau taip nėra. Priešingai, nei nurodo teismas, V. S. į naujai įsteigtą etatą (duomenys neskelbtini) skyriuje perkelta dėl to, kad buvo problemų su valymo paslaugas teikiančios firmos darbu. Ji perkelta darbui, o ne šiaip sau. Tai, kad jos duomenys nevisiškai atitiko pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus, nereiškė, kad ji nedirbs valytojos darbo, o pažeidimas yra tik tai, kad ji turėjo atlikti kitą, mažiau kvalifikuotą darbą, nei numatyta užimtame etate. Pati V. S. parodė, kad keletą kartų valė tas patalpas, ir tai nėra paneigta. Nors ir buvo sutartis su valymo įmone, bet kartu nėra nepaneigta, kad jų paslaugos nebuvo kokybiškos, todėl greitas problemos sprendimas perkeliant tam darbui V. S. nėra nelogiškas ar tuo labiau nusikalstamas.

29.8. Nesutinka su teismo vertinimu nurodant, jog jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Tai, kad iš karto neprisiminė V. S. įdarbinimo iniciatoriaus, o vėliau tai padarė, nėra parodymų nenuoseklumas. Atkreipia dėmesį, kad V. S. parodymuose yra didesnių prieštaravimų, negu bandomi priskirti jam. Ji atsisakė atsakinėti į klausimus, tuo užkirsdama kelią patikrinti parodymuose esamas aplinkybes, tuo pačiu ir jų patikimumą, tačiau jos parodymai dėl to neatmetami kaip melagingi. Štai 171 nuosprendžio lape nurodyta: „Teismas kaltinamosios V. S. parodymais dėl to, kad ji buvo atvykusi ir kelis kartus valė (duomenys neskelbtini) patalpas, nesivadovauja. Toks sprendimas nereiškia, kad teismui kyla abejonės dėl V. S. parodymų bendrai“. Tai, kad ne iš karto nurodė apie A. G. apsilankymą Š. padalinyje, taip pat nerodo parodymų nenuoseklumo, nes ši aplinkybė nėra reikšminga, todėl nėra keista, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje jis apie tai nepasakojo.

29.9. Tik kaip spėjimą galima vertinti ir teismo išvadą dėl to, jog jis gavo turtinės naudos iš to, kad V. S. atlyginimą gaudavo už realiai neatliktą darbą. Byloje nėra jokių duomenų dėl jam V. S. perduotų pinigų. Jis yra nuteistas už pinigų pasisavinimą remiantis vien pirmosios instancijos teismo samprotavimu, jog yra neįtikima, kad jis galėjo toleruoti algų mokėjimą nedirbančiam asmeniui negaudamas dalies tų pinigų. Toleravimo negalėjo būti, nes jis nežinojo apie tai, kad V. S. realiai neatliko pareigų, už kurias jai buvo mokamas atlyginimas. V. S. parodymai taip pat nepagrindžia jo kaltumo, kadangi ji pati nenurodė gavusi ar perdavusi jam pinigus. Neįrodžius jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

29.10. Jis nuosekliai teigė, kad apie J. P. ir V. S. įdarbinimą L. poskyryje sužinojo tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra nei jo vizų, nei parašų dokumentuose, išskyrus tai, jog vizavo bei pasirašė E. M. kartu su kitais dokumentais atneštą V. S. atostogų prašymą bei pasirašė įsakymą dėl atostogų V. S. suteikimo. Jokių pinigų iš V. S. ir J. P. nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis jis nėra gavęs, tarnyba nepiktnaudžiavo, dokumentų neklastojo. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad kaltinamieji laikėsi dviejų skirtingų pozicijų – jis ir I. Š. kaltės nepripažino ir tvirtino nieko apie tai, kad J. P. ir V. S. faktiškai nedirbo, nežinoję, o E. M., J. P. ir V. S. davė parodymus apie tai, kad darbo santykiai su Ž. T. buvo fiktyvūs, nei J. P., nei V. S. dirbti nereikėjo, pastarieji tik imdavo Tarnybos pervestą darbo užmokestį ir atiduodavo E. M., kuri pinigus nunešdavo jam arba I. Š..

29.11. Nesutinka, jog byloje yra pakankamas pagrindas vadovautis nurodytų nuteistųjų parodymais. Tarp E. M., J. P. ir V. S. egzistuoja giminystės ryšys, be to E. M. ir J. P. pirmosios instancijos teisme atsisakė atsakinėti į dalies proceso dalyvių klausimus, o V. S. nutarė teisminio nagrinėjimo metu parodymų neduoti. Be to, teismas tinkamai neįvertino J. P. parodymų, galinčių turėti esminės reikšmės vertinant E. M. parodymus. Pastaroji teigė, kad I. Š. kartu su juo liepė surasti asmenį, galintį dirbti L. poskyryje. Vykdydama direktorės ir jos pavaduotojo nurodymą, E. M. dirbti pasiūlė J. P.. Iš šių parodymų seka, kad E. M. neiniciavo J. P. įdarbinimo L. poskyryje, kad surasti patikimą žmogų ir įdarbinti esą liepė jis arba I. Š.. Tačiau teismas neįvertino J. P. parodymų, kad būtent jis pats 2015 m. antroje pusėje paprašė E. M. paieškoti jam darbo. Kaip matyti iš šių parodymų, nuo J. P. prašymo iki įdarbinimo praėjo nedaug laiko (iki kelių mėnesių), todėl sutapimas, kad būtent šiuo laikotarpiu jis arba I. Š. pasiūlė E. M. surasti reikalingą įdarbinimui žmogų, yra labai mažai tikėtinas.

29.12. E. M. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. Šiuo atveju dvi labai panašios situacijos vertinamos iš esmės priešingai. Tai gali reikšti ir išankstinį teismo nusistatymą dėl jo kaltės, dėl kurio priimtas nuosprendis nėra nei teisėtas, nei pagrįstas. Jokių kitų įrodymų, išskyrus nepatikimus E. M. parodymus apie tai, kad jam būdavo perduodami pinigai, byloje nėra. Patys V. S. ir J. P. apie pinigų perdavinėjimą parodė žinantys tik iš pačios E. M., su juo jie jokių reikalų nenurodo turėję. Šiems nuteistiesiems atsisakius teisme atsakinėti į pateikiamus klausimus, yra nepašalintos abejonės dėl to, kad E. M. jį apkalba, todėl jos turi būti vertinamos jo naudai. Netikėti E. M. parodymais vertėtų ir dėl to, kad privačių interesų deklaracijoje ji nuslėpė giminystės ryšį su V. S. ir J. P..

29.13. Jis patvirtina braižęs schemas, daręs jose visus įrašus, tačiau tai padarė, nes prašė E. M.. Parodė, kad tuo metu (2017 m. rudenį) buvo vykdomi poskyrių projektai (pagal europinį projektą renovuojant ir modernizuojant poskyrius), o E. M. ir jos skyrius buvo tų projektų teisininkai, ruošė sutartis, todėl, kai E. M. paprašė visų L. poskyrio pastatų ir tvenkinių schemų, viską, ką turėjo, išsiuntė elektroniniu paštu arba atidavė tiesiogiai, o ko trūko, pats nupiešė. Pirmosios instancijos teismas jo parodymais nepatikėjo, tačiau jis netvirtina, jog dokumentus tikrai siuntė elektroniniu paštu. Dėl schemų reikalingumo europiniams projektams negali kvalifikuotai atsakyti, tai galbūt padarytų tie darbuotojai, kuriems tie duomenys buvo reikalingi. Pažymi, kad teismo išvada, jog schema buvo skirta J. P. ir V. S. informavimui apie L. poskyryje esančių pastatų išsidėstymą, reikalingam tvirtinimui, kad šie asmenys tame poskyryje iš tikro dirbo, yra prieštaraujanti tiems įrodymams, kuriais pats teismas vadovavosi. Tiek J. P., tiek V. S. parodė, kad dar iki kylant skandalui, kiekvienas iš jų bent po 3 kartus lankėsi minėtame L. poskyryje. Dėl šios priežasties jie pakankamai gerai žinojo pastatų išsidėstymą ir schemos tam nebuvo reikalingos.

29.14. Nesupranta, kuo jam inkriminuota BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta veika, kai teisiškai įtvirtinama faktiškai egzistuojanti padėtis – V. S. pagal priimtą atleidimo iš darbo įsakymą nebelaikoma dirbančia, kadangi iš tikro ir nedirbo, jai nebemokamas neuždirbtas darbo užmokestis, yra pavojinga visuomenei, ar tai padaro kam nors didelę žalą. Šių požymių nesant baudžiamoji atsakomybė negalima. Jis nekontroliavo kiekvieno darbuotojo darbo, tą įsakymą ir rezoliuciją pasirašė nežinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) nedirba, todėl ir dėl šio kaltinimo turi būti išteisintas. Dėl kitų 12 jam priskiriamo nusikalstamo veikimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį epizodų negali būti nuteistas ir dėl to, kad aprašant veikas jose nėra nurodomas joks jo veikimas ar neveikimas. Taip pat nori atkreipti dėmesį, jog materialinės atsakomybės sutarties pasirašymas net ir su nedirbančiu asmeniu nėra tiek visuomenei pavojinga veika, kad galėtų būti laikoma nusikalstama.

30. Apeliaciniu skundu nuteistosios G. G. gynėja advokatė G. M. prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalį, kuria G. G. buvo pripažinta kalta padariusi BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jai paskirta bausmė jos vykdymą atidedant, skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, ir dėl to priimti naują nuosprendį – G. G. išteisinti. Taip pat prašo priteisti G. G. šioje baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais.

30.1. Teismas, nesant jokių tiesioginių įrodymų, remdamasis išimtinai dviejų artimais ryšiais susijusių kaltinamųjų V. S. ir E. M. parodymais, nuosprendžiu pripažino G. G. kalta. Teismas konstatavo tam tikras itin svarbias šiai bylai teisingai išspręsti faktines aplinkybes apie G. G. privatų gyvenimą (namo tvarkymo, pardavimo laikotarpius) remdamasis visiškai svetimo žmogaus parodymais, jais neabejodamas, nors tai taip pat tik kaltinamųjų „gynybinės versijos“. Teismas atmetė ir (ar) savaip interpretavo G. G. pateiktus įrodymus, kurie objektyviai ir logiškai patvirtina jos nurodytas aplinkybes ir leidžia pagrįstai abejoti V. S. ir E. M. parodymų patikimumu. Teismas savo išvadas pagrindė tiesiog spėjimais ir manymu (pvz., nors V. S. parodė, kad pasirašomų dokumentų neskaitė ir nežino, ką pasirašė, teismas, be jokių įrodymų, tiesiog padarė išvadas, kad G. G., būdama (duomenys neskelbtini), parengė su V. S. perkėlimu, atleidimu susijusius tam tikrus dokumentus), o tai pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą išsamiai ir nešališkai įvertinti byloje surinktus įrodomus.

30.2. Teismas visiškai nepagrįstai, esant iš esmės prieštaringiems kaltinimo ir gynybos parodymams, be paieškos papildomų naujų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų kurią nors iš prieštaringų pozicijų, o aktyvią G. G. gynybinę poziciją ir papildomų įrodymų teikimą bei prašymus atlikti tam tikrus veiksmus pavadinęs tiesiog ,,siekiu išsiginti“, V. S. ir E. M. parodymams suteikė prioritetinę reikšmę, pripažino juos akivaizdžiai teisingais ir neginčijamais, nors nepatvirtintais jokia kita bylos medžiaga, o dalimi jų, dėl akivaizdaus neatitikimo bylos duomenims ir negalėjimo patikrinti, net nesivadovavo.

30.3. Teismas nuosprendyje nurodė, kad V. S., E. M. pozicija neatsakyti į dalies proceso dalyvių klausimus, o V. S. pasirinkimas teisminio nagrinėjimo metu parodymų neduoti, patvirtinant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, gali kelti tam tikrų klausimų dėl jų nusiteikimo maksimaliai atskleisti tiriamų nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau vis tiek nuosprendyje visas ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus Specialiųjų tyrimų tarnybai V. S. ir E. M. nurodytas aplinkybes, kurios jokia kita bylos medžiaga nėra patvirtintos, netgi paneigtos, pripažino kaip vienintelę tiesą.

30.4. Byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių A. A. ir G. G. 2014 m. susitarimą veikti kartu ir nusikalstamai – fiktyviai įdarbinant asmenį pasisavinti (duomenys neskelbtini) lėšas. Nė vienas byloje apklaustas Tarnybos darbuotojas nenurodė, kad direktoriaus pareigas laikinai ėjusį, vėliau – direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusį A. A. ir (duomenys neskelbtini) vedėją G. G. siejo daugiau nei dalykiški santykiai, kad būtų bent logiška ir įmanoma nors teorinė tokio susitarimo galimybė. G. G., duodama parodymus teisme, taip pat nurodė, kad ją ir A. A. siejo išskirtinai dalykiniai, pavaldumo santykiai, todėl toks susitarimas net neįsivaizduojamas ir akivaizdu, jog jokiais bylos duomenimis nėra įrodytas. Be to, kaip nurodė G. G. ir kurios parodymais nėra jokio pagrindo netikėti ar abejoti, V. S. tvarkė jos namus 2013 metais kelis kartus, jų santykiai buvo labai formalūs ir tikrai nebuvo tokie artimi (kaip nurodė V. S.), kad G. G., net ir darant teorinę prielaidą, kad galėjo būti sugalvotas nusikalstamos veikos planas fiktyviai įdarbinti asmenį, būtų tokį pasiūlymą pateikusi būtent V. S., su kuria net susišnekėjo sunkiai (V. S. sunkiai kalba lietuviškai, o G. G. – rusiškai), buvo ją mačiusi kelis kartus, o bendravusi vieną kartą, kuomet tarėsi dėl valymo. Teismas itin kritiškai, visų faktinių aplinkybių kontekste, privalėjo įvertinti V. S. parodymus apie tai, kas jai galimai galėjo pasiūlyti darbą, nes akivaizdu, jog būtent V. S. ir E. M., o ne V. S. ir G. G., sieja artimas giminystės ryšys ir itin artimi santykiai. Nors duodama parodymus teisme 2021 m. kovo 4 d. Š. poskyrio vedėja T. R. patvirtino savo jau duotus parodymus, taip pat papildomai nurodė, kad būtent (duomenys neskelbtini) vedėja E. M. (kuri, priešingai, nei teismas nurodė, pagal pareigas ir galėjo inicijuoti etatų steigimą, perkėlimą, įdarbinimą ir pan.) su ja apie V. S. įdarbinimą kalbėjo dar 2014 m. balandį, apsilankymo Š. poskyryje metu, dar iki V. S. įdarbinimo, prašymą priimti į darbą ji vizavo E. M. kabinete, o vėliau būtent E. M. jai priekaištavo „už iškeltą klausimą“. Teismas nuosprendyje visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad būtent G. G. kartu su A. A. sugalvojo fiktyviai įdarbinti asmenį Š. poskyryje ir tai G. G. pasiūlė V. S., o E. M. tik parengė už V. S. prašymus, gyvenimo aprašymą, reikalingus V. S. įdarbinimui (duomenys neskelbtini), ir „tik žinojo“, kad ji realiai ten nedirbs.

30.5. Būtent liudytojos Š. poskyrio vedėjos T. R. parodymai, kurios viza ir parašas yra ant V. S. prašymo priimti ją į darbą Tarnyboje ir be kurios žinios asmens įdarbinimas jos vadovaujamame poskyryje yra neįmanomas, parodymai visiškai paneigia E. M. ir V. S. duotus parodymus (tuo pačiu ir teismo išvadas) apie V. S. įdarbinimo (duomenys neskelbtini) 2014 m. aplinkybes (darbo pasiūlymą, dokumentų tvarkymą). Jie patvirtina A. A., G. G. parodymus ir T. R. parodymais nėra jokio pagrindo abejoti ar jais netikėti. Dar daugiau, liudytoja T. R. teisme akcentavo, kad G. G. tikrai su ja nei dėl etato, nei dėl V. S. nešnekėjo.

30.6. G. G. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. ėjo Tarnybos (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas. Pagal darbo reglamentą (t. 13, b. 1. 159–176), visus direktoriaus įsakymus, kurie susiję su darbo užmokesčiu, komandiruotėmis, atostogomis ar kitais mokėjimais, vizuoja (duomenys neskelbtini) vedėjas. Taigi, bet kokį direktoriaus įsakymą, kurio įvykdymui buvo reikalingi pinigai, vizuodavo ir (duomenys neskelbtini) vedėjas. Visuose tokio pobūdžio įsakymuose buvo privaloma nurodyti lėšų šaltinius ir tai jokiu būdu nereiškė, kad G. G. išskirtinai V. S. atveju ieškojo, iš kokių lėšų mokėti jai darbo užmokestį (neaišku kuo remiantis tokią išvadą padarė teismas). Kaip nurodė G. G., duodama parodymus teisme, kaltinime nurodytų įsakymų dėl pareigybių sąrašų keitimo ji net nevizavo, nes tai nebuvo jos kompetencija, nes Tarnyboje įsteigtų etatų skaičius priimant tokius įsakymus nesikeisdavo. Etatų skaičių tvirtindavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu. Keičiant pareigybių sąrašus, viename padalinyje esantis laisvas etatas tiesiog galėjo būti perkeliamas į kitą padalinį, darbo užmokesčio fondo dydis nuo to nesikeisdavo, apie tokius padaromus techninius pasikeitimus (duomenys neskelbtini) vedėja nebuvo iš anksto informuojama, su ja tokie įsakymai nebuvo derinami. Be to, direktoriaus įsakymus, susijusius su pareigybių steigimu, darbuotojų įdarbinimu, priedų skyrimu, vizuodavo ir kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai pagal kompetenciją, o sąrašus (Excel lenteles) priedų skirstymui su darbuotojų pavardėmis rengdavo ir pateikdavo Teisės ir personalo skyrius, kuris būtent žinojo visus darbuotojų, pareigybių pasikeitimus. Taigi, teismo išvados, jog G. G. ir A. A. darbinės funkcijos dėl darbuotojų priėmimo į pareigas, darbo užmokesčio mokėjimo, priedų skyrimo, atleidimo yra pakankami glaudžiai susijusios ir negalėjo vykti atskirai be vienas kito žinios, todėl egzistavo būtent A. A. ir G. G. nusikalstamas susitarimas fiktyviai įdarbinti asmenį ir taip pasisavinti (duomenys neskelbtini) lėšas, yra visiškai nepagristos jokiais objektyviais bylos duomenimis.

30.7. V. S. įdarbinimo procedūra ŽT nebuvo išskirtinė, todėl apeliantė neturėjo jokio pagrindo nevizuoti jai pateikiamų V. S. įdarbinimo dokumentų. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino (duomenys neskelbtini) darbuotojos, nuo 2016 m. vasario mėn. ėjusios vedėjos pareigas, L. G. parodymų (t. 4, b. 1. 186–187, 189–194), kurie visiškai patvirtina G. G. parodymus dėl jos kompetencijų Tarnyboje ir nusikalstamo susitarimo su A. A. neegzistavimo. Būtent L. G. nurodė, jog Finansų ir apskaitos skyrius neturi galimybės sutikrinti, ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyti darbuotojai tikrai dirba Tarnyboje; skyrių vadovai savo darbuotojams skirstydavo priedus, o ne Finansų ir apskaitos skyrius; (duomenys neskelbtini) vadovo viza reiškia, kad pakanka lėšų, bet ne tai, jog konkretų priedą nustatė ir paskyrė Finansų ir apskaitos skyrius; galimo krepšelio priedams dydį nustatydavo ne L. G., ėjusi (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas; nebūtinai turėjo matyti ir pažinti visus Tarnybos darbuotojus, nors jų dokumentus ir vizuodavo; priedų skyrimo procesas jau buvo nusistovėjęs ir jai pradėjus eiti vedėjos pareigas, būtent ji pradėjo kuruoti tą procesą. Akivaizdu, kad tokie tas pačias (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas nuo 2016 m. vasario mėnesio ėjusios L. G. parodymai visiškai patvirtina G. G. išsamius ir nuoseklius parodymus apie veiklos Tarnyboje organizavimą, priedų skyrimo tvarką, (duomenys neskelbtini) vedėjo kompetenciją, jo vizos ant vidaus teisės aktų reikšmę ir t. t. Parodymai yra analogiški, be prieštaravimų. Jie paneigia teismo išvadas, kad neturėdami turtinės naudos A. A. ir G. G. nebūtų toleravę, kad Tarnybos lėšos būtų pervedamos asmeniui, neatliekančiam jokių pareigų. G. G. nebūtų skaičiavusi priedų ir ieškojusi, iš kokių lėšų juos mokėti , o E. M., būdama (duomenys neskelbtini) vedėja, pagal savo pareigas negalėjo inicijuoti etatų steigimo, priimti asmenų į Tarnybą, skirti priedų, kad tai galėjo daryti ir darė (duomenys neskelbtini) vedėja G. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vedėjas skaičiuodavo priedus, taip pat, kad reikėdavo ieškoti, iš kokių lėšų juos mokėti. Esant analogiškoms aplinkybėms 2016–2017 m., (duomenys neskelbtini) vedėjos L. G., kuri taip pat vizavo identiškus dokumentus, atsakomybės klausimas jau nebuvo keliamas, todėl darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) vedėjas vis dėlto ir „be finansinės naudos gali pagal kompetenciją vizuoti dokumentus, susijusius su darbo santykiais, ir nežinoti, kad galimai toks asmuo realiai pareigų nevykdo“. G. G. negalėjo būti pripažinta kalta esant neįrodytam jos ir A. A. nusikalstamam susitarimui.

30.8. Teismo išvada, jog būtent G. G. pasiūlė V. S. fiktyviai įsidarbinti Tarnyboje 2014 metais, kai V. S. valė G. namus, ir tai vyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodė V. S., yra visiškai nepagrįsta ir paneigta kitais bylos duomenimis. G. G. viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisme, nuosekliai laikėsi pozicijos, kuria netikėti nėra jokio pagrindo. G. G. nurodė, kad pagal jai, kaip (duomenys neskelbtini) vedėjai, nustatytas funkcijas vizuodama įsakymus, susijusius su darbo užmokesčiu, ji konkretaus žmogaus, kuris buvo nurodytas įsakyme, nematydavo. Įsakymai jai būdavo atnešami vizuoti rengėjo, todėl yra pagrįsta teigti, kad ji galėjo nežinoti, jog asmuo realiai pareigų nevykdo (ne vienas parodymus davęs Tarnybos darbuotojas taip pat nurodė, kad nepažinojo visų darbuotojų, ypač iš teritorinių padalinių). Be to, G. G. nurodė (tai patvirtino ir liudytojos R. S., T. R.), kad buvo atvejų, kai darbuotojas faktiškai dirbo kitame padalinyje, nei buvo įdarbintas.

30.9. G. G. viso proceso metu teigė, kad būtent 2013 m. nusprendė parduoti savo šeimos namą (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina pateiktos turto brokerių žinutės), ir būtent tada ieškojo namų tvarkytojos, kuri sutvarkytų namus prieš ateinant pirkėjams. V. S. parodymai apie G. G. namo valymo aplinkybes ir laiką yra klaidingi. Niekas geriau už G. G. ir jos šeimos narius (sutuoktinį A. G.) negali žinoti jų šeimai svarbių datų ir faktų, tačiau teismas savo išvadas pagrindė išimtinai vienintelės V. S. parodymais ir nurodė, kad G. namus ši tvarkė 2014 metais. G. G. itin smulkiai atsiminė ir nurodė namo valymo 2013 metais ir pardavinėjimo aplinkybes. Tarnyboje iškilus galimai fiktyviai įdarbintų asmenų skandalui, G. G. jau seniai ten nebedirbo. Nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. ji dirbo Vyriausybės kanceliarijoje. Iš buvusių bendradarbių sužinojusi, kad viena iš tų darbuotojų yra V. S., E. M. giminaitė, G. G. suprato, kad galimai tai yra ta pati V., kuri 2013 m. kelis kartus tvarkė jai namus. 2013 m. rudenį, nepavykus namo parduoti, skelbimas buvo išimtas. Nėra jokio pagrindo netikėti G. G. parodymais, kad nuo 2013 metų liepos mėnesio V. S. jų šeimos name nėra buvusi. Tą patvirtino ir liudytojas A. G.. Todėl teismo išvados, jog būtent namuose G. G. neva duodavo pasirašyti V. S. dokumentus ir gaudavo pinigus, yra nepatvirtintos jokiais bylos duomenimis, o tokią aplinkybę nurodė tik V. S..

30.10. Teismo išvados dėl G. G. kaltės visiškai nepagrįstai paremtos E. M. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nors pastarosios parodymai proceso metu buvo itin nenuoseklūs, keitėsi, prieštarauja kitai bylos medžiagai, liudytojų parodymams, yra paneigti rašytiniais ir ištirtais įrodymais, pats teismas nurodė, kad nesiremia dalimi jos parodymų, nes jie nepatikimi. E. M. 2018 m. kovo 1 d. ikiteisminio tyrimo metu (t. 23, b. 1. 37–39) dėl V. S. įdarbinimo nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. nurodė, kad nežino, ar G. G. galėjo būti susijusi su V. S. įdarbinimu, kad rengė V. S. gyvenimo aprašymą ir prašymą priimti į darbą, perdavė juos pačiai V. S., o daugiau nieko nežino. 2019 m. liepos 3 d., praėjus daugiau nei metams, (t. 23, b. 1. 40–46) E. M. dėl V. S. įdarbinimo nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. kaltę jau iš dalies pripažino ir nurodė, kad apie V. S. įdarbinimą sužinojo iš pačios V. S. 2014 m. liepą, kai V. S. jai pasakė, kad G. pasiūlė darbą.

30.11. Akivaizdu, jog E. M. parodymai paneigti liudytojos T. R., kitų kaltinamųjų parodymais. Teismas visiškai nepagrįstai kaip įrodytą ir patvirtinančią G. G. kaltę nurodė ir faktinę aplinkybę, jog pastarajai buvo žinomos tikrosios V. S. įdarbinimo aplinkybės, nes būtent ji pasakė E. M. apie kilusį konfliktą dėl V. S. įdarbinimo Š. poskyryje, apie V. S. perkėlimą, prašė E. M. jokių dokumentų dėl V. S. nesiųsti I. Š.. Kaip jau buvo nurodyta, tokias aplinkybes nurodė tik E. M., kurios parodymai nėra patvirtinti jokia kita bylos medžiaga ar liudytojų (Š. poskyrio vedėjos, (duomenys neskelbtini) darbuotojų) parodymais ir negali būti vertinami kaip patikimi.

30.12. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl G. G. kaltės inicijavus, dalyvavus V. S. įdarbinimo procese, rengus su jos perkėlimu į kitas pareigas, atleidimu susijusius dokumentus, teikus dokumentus pasirašymui (darbo sutartį, materialinės atsakomybės sutartį). Tokių išvadų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, ištirti įrodymai, liudytojų parodymai. Nurodydamas, kad E. M. nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. buvo gimdymo, vaiko priežiūros atostogose, todėl apskritai nelogiška, kad ji būtų organizavusi V. S. įdarbinimo, perkėlimo procesus, priedų skyrimą ir pan., „pamiršo”, kad kratos E. M. gyvenamojoje vietoje metu jai priklausančiame kompiuteryje buvo rastas Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymas, kurį jos prašymu į asmeninį el. paštą 2014 m. liepos 28 d. (E. M. jau buvo gimdymo atostogose) atsiuntė L. B. (pastaroji šią aplinkybę patvirtino). USB laikmenoje (apžiūros protokolas, t. 18, b. 1. 132–134) buvo rastas V. S. ir Tarnybos 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinys su žyma apie atleidimą nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d., darbuotojų pareigybių sąrašai, Tarnybos direktoriaus įsakymo dėl V. S. atleidimo iš pareigų projektas. Būtent šis įsakymas (su ta pačia stilistine klaida – dviem tarpais tarp žodžių, bei ta pačia gramatine klaida – ,,atledžiu” vietoje ,,atleidžiu”) buvo pasirašytas ir pateiktas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos iš (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. 1. 161–167). Akivaizdu, jog dokumentai, susiję su V. S. darbu Š. poskyryje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., buvo rengiami Teisės ir personalo skyriuje ir siunčiami E. M., nors ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Taigi, teismas visiškai ignoravo G. G. kaltę paneigiančius bylos duomenis ir rėmėsi nepatikimais dviejų nuteistųjų parodymais.

30.13. Dalį nuteistosios V. S. parodymų kaip neatitinkančių tikrovės pripažino ir pats teismas. Pasak V. S., apie G. G. pasiūlymą įsidarbinti Tarnyboje ji pasakė ir E. M., kuri pasidžiaugė už giminaitę, tačiau teismas padarė išvadą, kad E. M. žinojo apie fiktyvų V. S. įdarbinimą. Tokia išvada savaime daro V. S. parodymus melagingais ir nepatikimais. V. S. ir E. M. yra svainės ir bendravo itin artimai, todėl akivaizdu, kad V. S. parodymai bendrai turi būti įvertinti kritiškai ir išimtinai jais remiantis negali būti konstatuotos kaip įrodytos faktinės aplinkybės dėl G. G. kaltės. Taip pat pagal G. G. parodymus ir kitus bylos duomenis nuo Tarnybos įkūrimo dienos jos sąskaita buvo (duomenys neskelbtini) banke, todėl G. G., būdama vyriausiąja finansininke, niekaip negalėjo ir neturėjo pagrindo nurodyti V. S. atsidaryti sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, ką parodė V. S.. Tokiais V. S. parodymais teismas nesivadovavo ir pripažino G. G. nurodytą aplinkybę teisinga, tačiau vis tiek nurodė, jog bendrai netikėti V. S. parodymais nėra pagrindo. Tokiu būdu teismas skirtingai vertino neatitikimus nuteistųjų parodymuose: G. G. atveju nurodė, kad bet koks parodymų neatitikimas (net ir pateikus patikslinimą, pvz. dėl nurodytos I. L. pavardės) yra kaltę patvirtinantis įrodymas, o V. S. parodymų neatitikimas kitiems bylos duomenims nedaro parodymų nepatikimais ir kritiškai nevertinamais.

30.14. Pagal bylos duomenis Tarnybos patalpų valymo sutartis, kurią pagal kompetenciją vizavo ir G. G., buvo sudaryta 2014 m. birželio 13 d. (t. 14, b. 1. 135–175), todėl V. S. nurodyta priežastis, dėl ko neva G. G. prašė jos dirbti, neatitinka tikrovės, bylos duomenų, yra išgalvota ir paneigta. Teismas V. S. parodymų šiame kontekste nevertino ir dėl jų nepasisakė.

30.15. Teismas visiškai nepagrįstai V. S. parodymus įvardino kaip nuoseklius viso proceso metu. V. S. 2019 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 24, b. 1. 10–14), kad G. G. jai minėjo, jog turi įsigiję sklypą ir planuoja statytis namą, nes nėra patenkinti savo namu ir t. t. Tai, kad V. S. davė tikrovės neatitinkančius parodymus turint tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodė aplinkybes, kurias jai prieš apklausą galėjo papasakoti E. M., patvirtina į bylą pateikta G. G. privačių interesų deklaracija, pagal kurią G. G. su vyru žemės sklypą namo statybai įsigijo tik 2016 m. vasario mėn., todėl net ir tvarkant G. G. namus 2014–2015 metais, G. G. V. S. tokio fakto negalėjo pasakoti. V. S. tiesiog painiojasi E. M. pateiktoje informacijoje, todėl jos parodymai negalėjo būti įvertinti kaip patikimi, nuoseklūs viso proceso metu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

30.16. Kam atiteko V. S. su darbo santykiais susiję gauti ir išsigryninti pinigai, teisme nebuvo nustatyta ir net nebandyta tai padaryti. G. G. nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. tarnyboje nebedirbo, jokių dokumentų, susijusių su V. S. galutiniu atleidimu, pinigų išmokėjimu, nevizavo, pasak V. S., ji G. G. namų taip pat nebetvarkė, V. S. parodymai apie tai, jog visus pinigus perduodavo G. G. ir būtent pastarosios namuose, neatitinka tikrovės ir bylos rašytine medžiaga patvirtintų aplinkybių.

30.17. Nors teismas nustatė, kad V. S. sutiko su G. G. pasiūlymu dirbti fiktyviai ir atiduoti darbo užmokestį, „nes turėjo jai svarbų socialinį draudimą, o pajamas užsidirbdavo iš namų tvarkymo“, tokia išvada yra nelogiška, keista ir nepagrįsta, ji neatitinka kitų bylos duomenų. Socialinį draudimą pagal bylos duomenis V. S. turėjo ir iki įsidarbinimo Tarnyboje 2014 m. 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu ji parodė (t. 24, b. 1, 21–22), kad vienintelis jos tikslas ir nauda iš fiktyvaus įdarbinimo – gauti gydymo paslaugas, tačiau per 2014 m. liepos 28 d. – 2015 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpį nedarbingumas jai nė karto nebuvo suteiktas. Ji susirgo paskutinę atleidimo dieną, dėl ko jos atleidimas buvo nukeltas. Be to, iki įsidarbindama Tarnyboje 2014 m. ji turėjo oficialų darbą ir pajamų (500 Lt), taip pat tvarkydavo namus, o nuo 2014 m. liepos 28 d. turėjo tik oficialų darbą be pajamų, taip pat tvarkydavo namus. Jeigu V. S. (kaip pati nurodė) ir būtų netekusi darbo (sezoninio), darbo biržoje registruotiems asmenims socialinės garantijos taip pat taikomos. Tai patvirtino pati V. S., duodama parodymus apie antrą įdarbinimo epizodą (t. 24, b. 1. 17). Sunku patikėti, kad asmuo atsisako darbo, už kurį gauna pajamų, po kurio laiko jam pasako, kad dirbti nereikės, bet ir pinigus reikės atiduoti, net nesumoka už realiai padarytą darbą, tačiau V. S. nieko nedaro ir tokia situacija ją tenkina. Teismas tokią V. S. poziciją nurodė kaip pagrįstą motyvą sutikti su neva G. G. pateiktu pasiūlymu fiktyviai įsidarbinti Tarnyboje. Tai akivaizdžiai nelogiška, nepagrįsta, be to paneigta bylos duomenimis.

30.18. Teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė E. M. nurodytai aplinkybei, kad gavusi šaukimą atvykti į apklausą STT, jai paskambino G. G. ir pasiūlė susitikti dalyvaujant advokatei, tačiau ji nesutiko. G. G. Tarnyboje nedirbo nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d., ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. ir tai nebuvo paslaptis nei Tarnybos darbuotojams, nei G. G.. Ši kartais susitikdavo su buvusiais bendradarbiais, nes darbo vietos buvo šalia. Į STT apklausai G. G. buvo iškviesta 2019 m. birželio mėnesį, o ne pradėjus ikiteisminį tyrimą (kaip klaidingai nurodė teismas), todėl akivaizdu, kad, praėjus 4 metams po jos išėjimo iš Tarnybos ir 2 metams po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jai kilo klausimų, ar buvę bendradarbiai ką nors žino apie vykstantį tyrimą. Tai natūrali asmens reakcija gavus šaukimą atvykti į apklausą. Tai, kad E. M. skambutis sukėlė tam tikrų įtarimų ir baimių būti paveiktai, dėl ko ji atsisakė susitikti, kelia abejonių ne G. G. elgesiu, bet E. M. perdėta reakcija į tokį buvusios bendradarbės skambutį ir neadekvačiu situacijos įvertinimu bei nepagrįstu įtarinėjimu, apie ką ji net informavo STT tyrėją.

30.19. Teismas minėtą aplinkybę dėl G. G. skambučio vertino kaip turinčią reikšmės formuojantis teismo nuomonei, tačiau kitų, kaltinimui nepalankių aplinkybių, kurios taip pat turėjo turėti reikšmės formuojantis teismo nuomonei, nenurodė ir nevertino. Teismas nevertino telefoninio pokalbio (pagarsintas 2021 m. rugsėjo 13 d. teisiamojo posėdžio metu), kuris vyko tik pradėjus ikiteisminį tyrimą tarp V. S. ir E. M., kurio metu pastaroji klausė V. S. „ar viską sudeginai?“. Nė viena iš kaltinamųjų teismo posėdžio metu nesugebėjo ir nenorėjo paaiškinti, apie ką vyko pokalbis ir kokių dokumentų sudeginimą E. M. turėjo omenyje. Teismas nevertino liudytojo M. K. parodymų (t. 4, b. 1. 53–54), kad 2017 m. rugsėjo mėn. E. M. jo paprašė išvalyti duomenis iš jos darbinio kompiuterio. Tokie teismo taikomi „dvigubi standartai“, faktinių aplinkybių interpretavimas, nematymas ir nevertinimas parodymų, neparankių ir paneigiančių kaltinimus ar leidžiančių jais abejoti, negali būti nepastebėti apeliacinės instancijos teismo.

30.20. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl G. G. kaltės inicijavus, dalyvavus V. S. įdarbinimo procese, rengus su jos perkėlimu į kitas pareigas, atleidimu susijusius dokumentus, teikus dokumentus pasirašymui remdamasis išimtinai artimais giminystės ryšiais susijusių kaltinamųjų E. M. ir V. S. parodymai. Teismas visiškai be pagrindo atmetė ir įvertino kritiškai 2021 m. birželio 4 d. A. A. parodymus (kuriuos patvirtina ir kratos pas E. M. metu rasti dokumentai) apie tai, kad būtent E. M. atnešė jam vizuoti prašymą dėl V. S. atleidimo 2015 m., taip pat įsakymą dėl atleidimo (kurio Word dokumentas, būtent toks, koks buvo pasirašytas, buvo rastas kratos metu pas E. M. namuose), kurį jis pasirašė. Tai akivaizdžiai paneigia išvadą, jog E. M. negalėjo organizuoti V. S. įdarbinimo, perkėlimo, priedų skyrimo procesų, todėl akivaizdu, jog tai darė G. G..

30.21. Byloje buvo apklausti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Š. poskyrio darbuotojai ir nė vienas nenurodė bei nepatvirtino, kad kokiu nors V. S. įdarbinimo 2014 m., perkėlimo ar atleidimo 2015 m. klausimu į juos kreipėsi ar kokius dokumentus atnešė/siuntė G. G.. Yra neįtikėtina, kad be (duomenys neskelbtini) darbuotojų žinios asmens įdarbinimo, perkėlimo į kitas pareigas ar atleidimo procesą būtų galėjusi organizuoti ir vykdyti (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas ėjusi G. G., kad ji būtų galėjusi teikti ar teikusi jiems kitą informaciją apie V. S. (pvz. planuojamų atostogų laiką ir pan.). Liudytoja (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. B. nenurodė (t. 4, b. 1. 134–137), kad jai nurodymus davė, dokumentus atnešė ar perdavė G. G. (nes tai jau nebūtų įprasta tvarka), todėl jos parodymai akivaizdžiai patvirtina G. G. parodymus ir paneigia E. M. bei V. S. parodymus apie pastarosios įdarbinimo Tarnyboje 2014 m. procesą. Be to, L. B. parodė, kad E. M. tiek gimdymo atostogų metu, tiek vaiko priežiūros atostogų metu kartas nuo karto atvykdavo į darbą, domėjosi, kas vyksta darbe, žinojo visas naujienas Tarnybos personalo klausimais. Tai visiškai paneigia E. M. parodymus ir jau nurodytas teismo išvadas.

30.22. Be to, L. B. 2019 m. birželio 6 d. apklausos metu (t. 4, b. 1. 156–173) patvirtino, jog visus Tarnybos pareigybių sąrašus su darbuotojais (neoficialias lenteles su darbuotojų sąrašais), jų kategorijomis, darbo užmokesčio koeficientais pildydavo, atnaujindavo ir kitų padalinių vadovams, padaliniams, esant reikalui (atostogų planavimui, darbo laiko apskaitai, priedų skyrimui ir pan.), siųsdavo ji. L. F. ir apskaitos skyriaus darbuotoja R. A., tiek 2017 m. lapkričio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 35–36), tiek 2020 m. rugsėjo 18 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. S. įdarbinimo 2014 m. dokumentus jai pateikė D. B. ir ši visiškai nenustebo, kai R. A. jos pasiteiravo dėl nurodytų dokumentų. Tik pasakė, kad rytoj pati juos atneš. Byloje nėra jokių duomenų, to nepatvirtino ir D. B., kad jai dokumentus dėl V. S. perdavė G. G.. Liudytoja (duomenys neskelbtini) darbuotoja D. B. parodė, kad V. S. įdarbinimas 2014 m. vyko įprasta tvarka, kurios detalių ji nepamena. Ji nepatvirtino, kad jai nurodymus davė, dokumentus, susijusius su V. S., atnešė ar perdavė G. G.. Liudytoja L. Š. 2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji pildė Š. poskyrio darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir ką reikia pataisyti, jai nurodydavo Teisės ir personalo skyrius.

30.23. Teismas nepagrįstai, be argumentų nurodė, kad G. G. kaltę patvirtina ir aplinkybė, jog sutampa V. S. prašymo atleisti iš užimamų pareigų ir G. G. išėjimo iš Tarnybos datos, o G. G. parodymai apie šią faktinę aplinkybę vertintini itin kritiškai. Nuo pat pirmos apklausos 2019 m. birželio 20 d. STT momento G. G. davė nuoseklius parodymus dėl jos išėjimo iš darbo, kad jai aiškiai išreiškus nenorą toliau likti dirbti Tarnyboje dėl bendros darbo atmosferos, užsiminus, kad jai ir kai kurie sprendimai kelia įtarimų (buvo turimas omenyje viešųjų pirkimų poreikio pagrįstumas ir pan.), skubiai buvo inicijuotas sprendimas atleisti V. S. (iš kratos E. M. gyvenamojoje vietoje metu rastos informacijos USB akivaizdu, jog būtent E. M. rengė direktoriaus įsakymą dėl atleidimo), nes nebuvo žinoma, ką G. G. turėjo omenyje.

30.24. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo rašytinės bylos medžiagos. Pagal byloje esančius spalio, lapkričio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius (t. 6, b. 1. 83, 91), 2014 m. spalio 31 d. ir lapkričio 3 d. G. G. buvo suteiktas „mamadienis“, todėl ji net teoriškai negalėjo inicijuoti, rengti, vizuoti direktoriaus 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“ (priedas V. S.). G. G. tiesiog nebuvo darbe, todėl teismo išvados, jog būtent G. G. organizavo V. S. fiktyvų įdarbinimą, perkėlimą, priedų skyrimą, yra nepagrįstos ir nepatvirtintos bylos duomenimis.

30.25. Teismas visiškai nepagrįstai, nustatinėdamas bylai teisingai išspręsti itin reikšmingas faktines aplinkybes dėl G. namo pardavimo laikotarpio ir būtent tuo tikslu ieškotos namų tvarkytojos, nesivadovavo liudytojo A. G. 2022 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais (turto brokerių užklausos, atsiųstos į G. G. el. paštą 2013 m.). A. G. parodymus davė prisiekęs sakyti tik tiesą ir pasirašęs įspėjimą apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Jis yra karininkas, todėl aukšti moralės ir įstatymų laikymosi standartai jam yra įdiegti, jis jų nepriekaištingai laikosi tiek atlikdamas karo tarnybą, tiek ir gyvenime. Teismas G. namo pardavimo (o su tuo susijęs ir tvarkymas) faktines aplinkybes visiškai nepagrįstai nustatė remdamasis svetimų žmonių – V. S. ir E. M. (kuriai papasakojo V. S.) parodymai, o ne G. G. ir A. G. parodymais ir rašytiniais įrodymais. Pastarieji, pasak teismo, neleidžia daryti išvados, jog V. S. namus tvarkė 2013 m., o G. G. namų tvarkytoja buvo reikalinga ne tik 2013 m., kuriuos ji akcentuoja, bet ir vėliau, namas taip pat galėjo būti pardavinėjamas ne du kartus.

30.26. Teismas neatliko išsamaus visų byloje esančių įrodymų ištyrimo, nepašalino esančių prieštaravimų, visiškai nepagrįstai neskyrė byloje rašysenos ekspertizės, netenkino prašymo apklausti liudytoją G. kaimynę S. G., kurios apklausa buvo itin reikšminga nustatant svarbias tiesai nustatyti aplinkybes. Teismas nurodė, kad 2022 m. sausio 7 d. ekspertizės akte nėra pateikta net tikėtina išvada, jog rankraštinį įrašą V. S. darbo sutartyje atliko E. M., be to, aplinkybė, kas registravo darbo sutartį, nėra svarbi ir esminė. Gynybos nuomone, skirti rašysenos ekspertizę byloje buvo tikslinga, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp E. M., G. G., V. S., liudytojos L. B. parodymų, nes gynybai kyla pagrįstų įtarimų dėl to, ar visus dokumentus pasirašė pati V. S.. Be to, E. M. parodė, kad ji apie V. S. įdarbinimą 2014 m. nieko nežino, jokių dokumentų nerengė ir nematė, tuo tarpu liudytoja L. B., kuri buvo atsakinga už darbo sutarčių registravimą, 2018 m. sausio 11 d. apklausos metu parodė, kad registracijos numeris ant 2014 m. liepos 28 d. V. S. darbo sutarties užrašytas ne jos ranka ir raštas panašus į E. M.. Kadangi rašysenos ekspertizė nebuvo paskirta, buvo kreiptasi į ilgametę darbo patirtį turintį rašysenos ekspertą Aleksą Balsį su prašymu atsakyti į klausimą, ar 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartyje esantį rankraštinį įrašą ,,P5-278“ parašė E. M. ar kitas asmuo. Ekspertizės akte yra nurodyta, jog lyginant tiriamąjį įrašą su lyginimui pateiktais E. M. rašysenos pavyzdžiais yra nustatyti visi bendrųjų požymių sutapimai, nustatyti pavieniai ir specialiųjų požymių sutapimai, kuriuos galima nustatyti iš pateiktų dokumentų kopijų. Ekspertas padarė išvadą, jog nustatyti daugiau požymių ir padaryti tikėtiną ar kategorišką išvadą užduotu klausimu nėra galimybės, nes tyrimui buvo pateiktos tik dokumentų kopijos. Nebuvo gauta eksperimentinių ir laisvųjų E. M. rašysenos pavyzdžių, kuriuose galima būtų atkartoti tiriamojo įrašo raidžių ir skaičių kombinaciją.

30.27. Teismas neįvertino ir to, kad E. M. viešųjų ir privačių ryšių deklaracijoje nenurodė nei V. S., nei J. P. kaip asmenų, dirbančių Tarnyboje ir susijusių su ja artimais ryšiais.

31. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį ir dėl jos priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistoji nurodė šiuos argumentus.

31.1. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų dėl įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis ir spėjimais, o ne patikimais ir pakankamais įrodymais, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos. Teismas įrodymus vertino selektyviai, ignoruodamas jai palankių ir realią padėtį atspindinčių duomenų vertinimą.

Šalies argumentai

31.2. Su asmenų fiktyviu įdarbinimu L. poskyryje iš esmės yra susiję tik patys V. S., J. P. ir E. M. bei teisme apklausti liudytojai – V. K., P. B. ir A. L.. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. S., J. P., V. K., P. B. ir A. L. su ja niekada nėra kalbėję, bendravę dėl fiktyvių asmenų įdarbinimo L. poskyryje.

31.3. Apkaltinamojo nuosprendžio bei kaltinamojo akto turinys liudija, jog apeliantės žinojimas apie fiktyvių asmenų įdarbinimą L. poskyryje yra kildinamas iš E. M. parodymų, kurie nėra pagrįsti kita bylos medžiaga. Apeliantė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio tyrimo metu kategoriškai nurodė, jog pasirašydama atitinkamus direktoriaus įsakymus dėl V. S. ir J. P. darbinių santykių L. poskyryje nieko nežinojo ir nesuprato apie šių santykių fiktyvumą. Visi įsakymų projektai buvo paruošti ir vizuoti atsakingų už tai padalinių darbuotojų ir padalinių vadovų, šalia vizavimo nebuvo jokių prierašų, pastabų ar išlygų, todėl neturėjo pagrindo netikėti atsakingų už tai darbuotojų sąžiningumu bei profesine kvalifikacija. Su pačia E. M. dėl galimybės L. poskyryje fiktyviai įdarbinti asmenis niekada nėra kalbėjusi ir jai dėl to jokių pavedimų nėra davusi. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra, tačiau teismas to nevertino ir savo išvadų nepateikė.

31.4. E. M. teiginiai, kad neva apeliantė jai liepė surasti ir fiktyviai įdarbinti asmenis L. poskyryje, nėra patvirtinti jokiais bylos duomenimis. Pati E. M., būdama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, niekada nenurodė, kur ir kada apeliantė jai davė tokį nurodymą. E. M. niekada nenurodė, jog būdama teisininke apie gautą neteisėtą nurodymą būtų pranešusi tame pačiame pastate aukščiau esančiai Žemės ūkio ministerijos vadovybei ar teisėsaugos institucijoms, pati būtų parašiusi tarnybinį pareiškimą. E. M. teiginiai apie neva apeliantės nurodymą fiktyviai įdarbinti L. poskyryje du asmenis nėra patvirtinti jokia kita bylos medžiaga.

31.5. BPK nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio motyvuose remtis bendrakaltinamojo parodymais, kuriam kiti kaltinamieji neturėjo galimybės pateikti klausimų. Tačiau, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, apeliantė nurodo, kad šių bendrakaltinamųįų parodymai, jų analizė ir palyginimas su kitais bylos duomenimis turi būti itin kruopštus bei rūpestingas ir ne tik todėl, kad tokio bendrakaltinamojo parodymais gali būti siekiama sumenkinti savo vaidmenį ir atsakomybę. Esant tokiai situacijai, kai bendrakaltinamasis (-ji) atsisako būti apklausiami ar dalinai apklausiami, būtina nustatyti jų atsisakymo priežastis ir įvertinti visos bylos kontekste, kiek jos yra pagrįstos ir svarbios. Visi trys vienas kitam artimi žmonės E. M., J. P. ir V. S. pasinaudojo savo teise neatsakyti į advokatų klausimus, tačiau jokių priežasčių, kurias galima būtų laikyti svarbiomis, nenurodė.

31.6. Teismas pagrindiniu įrodymų šaltiniu, kuriuo grindė jos (I. Š.) suvokimą ir žinojimą apie fiktyvių asmenų įdarbinimą L. poskyryje bei piniginių lėšų pasisavinimą, nurodė E. M., kuriai pareikšti analogiški bei dar didesnės apimties kaltinimai. Teismas neakcentavo, nenagrinėjo ir savo išvadų nepateikė, kad būtent E. M. ne kartą yra fiktyviai įdarbinusi savo artimus giminaičius, pilnai tvarkė visus jų įdarbinimo, perkėlimo ir darbinių santykių pasikeitimo dokumentus. Būtent E. M. pilnai valdė ir galėjo atlikti finansines operacijas su V. S. ir J. P. piniginėmis lėšomis jų banko sąskaitose. E. M. teiginiai, kad fiktyvių asmenų įdarbinimas L. poskyryje buvo apeliantės ar A. A. inicijuotas, kad piniginės lėšos neva buvo perduodamos A. A., o kai jo nebuvo, kelis kartus perduotos apeliantei, nėra patvirtinta jokiais kitais bylos duomenimis ir teismas nuosprendyje nenurodė motyvų ir konkrečių duomenų, pagrindžiančių apeliantės kaltę pasisavinant pinigines lėšas. E. M. nėra niekada nurodžiusi kur, kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis perdavė A. A. ar apeliantei pinigines lėšas. To ir negalėtų nurodyti, nes tokių faktų nebuvo. Teismas šių aplinkybių nevertino ir teisinių išvadų dėl jų nepateikė. Kiti byloje surinkti įrodymai – įsakymai, lentelės, susirašinėjimai elektroniniu paštu, V. S. ir J. P. parodymai apie nagrinėjamas aplinkybes, neturi įrodomosios reikšmės, nes niekaip nepatvirtina kaltinimo aplinkybių arba yra išvestiniai iš pačios E. M. jiems pateiktos informacijos, kurios teismas taip pat nevertino.

31.7. Apeliantės manymu, bendrakaltinamosios E. M. parodymai, kuriais teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį apeliantei, vertintini ypač atsargiai ir kritiškai, nes: 1) nėra paneigtas faktas, kad E. M. siekia sumenkinti savo vaidmenį inkriminuojamose veikose; siekia nusikalstamos veikos iniciatoriaus vaidmenį nuo savęs perkelti kitiems asmenims. Nėra paneigtas faktas, kad E. M., pripažindama kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo bei suprasdama kilsiančią prievolę dėl to atlyginti žalą ir jos dydį, apkalbėdama kitus asmenis, siekia kuo labiau sumažinti jai asmeniškai kilsiančios prievolės atlyginti žalą apimtį; 2) E. M. teiginiai dėl fiktyvių asmenų įdarbinimo L. poskyryje iniciatyvos, tarnybinio spaudimo ar grasinimo ją atleisti iš darbo, jei nebus tai įgyvendinta, piniginių lėšų perdavimo nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis; 3) E. M. inicijuoti ankstesni fiktyvūs asmens įdarbinimai Š. poskyryje ir apeliantės vadovaujamame (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo kruopščiai nuo apeliantės slepiami; 4) jų tarpusavio santykiai su E. M. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo tiek artimi ar itin draugiški, kad galėtų jos kažko prašyti, o tuo labiau neteisėto, šios aplinkybės byloje yra įrodytos kitų asmenų parodymais bei nėra paneigtos teismo; 5) E. M. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir prieštaraujantys bylos duomenims, šie prieštaravimai nėra teismo argumentuotai pašalinti ar paaiškinti.

31.8. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta daugybė liudytojų – E. M. buvusių bendradarbių iš visų centrinių (duomenys neskelbtini) aparato padalinių, apklausti pagrindinių padalinių vadovai ir darbuotojai, tačiau nė vienas teisme nepatvirtino bent minimalios informacijos, kad E. M. būtų buvusi spaudžiama, verčiama atlikti neteisėtus veiksmus, kad (duomenys neskelbtini) vadovybė jai būtų davusi neteisėtus nurodymus, kad E. M. būtų kada skundusis ar pasiguodusi, jog vadovybė iš jos reikalauja neteisėtų veiksmų. Teismas šių aplinkybių nevertino, su E. M. teiginiais nesugretino ir teisinių išvadų nepadarė, nors tai turi įtakos teisingo sprendimo byloje priėmimui.

31.9. Kad ji (I. Š.) žinojo ir suprato L. poskyryje įdarbintų asmenų fiktyvumą, yra nenuoseklūs bei prieštaringi ir pačios E. M. parodymai, tačiau teismas šių duomenų tarpusavyje nepalygino, jų nevertino, prieštaravimų nepašalino ir savo motyvuotų išvadų nepateikė. E. M. teisme bei ikiteisminio tyrimo apklausų (kuriomis remiasi teismas) metu nurodė, jog įdarbinant V. S. ir J. P. L. poskyryje apie jų fiktyvų įdarbinimą nebuvo kalbos. Buvo kalba apie realų žmonių darbą. Iš E. M. 2018 m. vasario 9 d. parodymų, kuriais vadovaujasi teismas, akivaizdu, jog J. P. buvo siekiama realiai įdarbinti, kad asmuo realiai galėtų atlikti darbines funkcijas L. poskyryje. E. M. įvardija L. poskyrio vadovą P. B., (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoją A. A., su kuriais ji bendravo dėl J. P. darbo, tačiau nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų kažką žinojusi, jai būtų buvusi pateikta kažkokia informacija apie J. P. darbo santykius, jų keitimą ar koregavimą po jo įdarbinimo realioms funkcijoms atlikti.

31.10. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad apeliantė būtų davusi nurodymą J. P., jo darbo vadovui P. B., A. A. ar E. M., kad realioms darbo funkcijoms atlikti įdarbintas asmuo nebedirbtų, o įdarbinimas būtų fiktyvus. Teismas, pripažinęs, jog J. P. įdarbinti buvo siekiama realioms funkcijoms atlikti, nenustatė, kas, kada ir kodėl tai pavertė į fiktyvų įdarbinimą, šių duomenų netyrė ir išvadų nepadarė. E. M. teigia, kad dėl J. P. darbo santykių bendravo su padalinio vadovu P. B., direktoriaus pavaduotoju A. A., tačiau niekada nenurodė, jog kreipėsi į ją (apeliantę), kad ji davė neteisėtus nurodymus realiai įdarbintą asmenį transformuoti į fiktyvų įdarbinimą. Tokių duomenų byloje nėra ir negali būti.

Šalies argumentai

31.11. Teismas taip pat nevertino ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl L. skyriaus vadovų – P. B. ir A. L. parodymų, kurie nurodė, jog dėl V. S. ir J. P. įdarbinimo su apeliante nebendravo, o viską įformino ir visą informaciją gavo būtent iš E. M.. P. B. ir A. L. pasiteiravus, kur yra asmenys, kurie yra įdarbinti jų vadovaujamame L. poskyryje, būtent E. M. nurodė, jog jie realiai dirba (duomenys neskelbtini) padalinyje. Būtent E. M. informavo P. B., kad jo vadovaujamame padalinyje yra įsteigti du etatai ir priimti į darbą asmenys, taip pat E. M. sugalvojo ir pateikė melagingą informaciją, kad V. S. ir J. P. dirba (duomenys neskelbtini) padalinyje. Svarbi aplinkybė yra tai, jog E. M., P. B. ar A. L. pradėjus domėtis dėl fiktyvių asmenų įdarbinimo L. poskyryje, nenukreipė jų aiškintis pas A. A. ar apeliantę, kaip neva šio veiksmo iniciatorius, o pati sugalvojo ir pateikė melagingą informaciją savo veiksmams pateisinti. Net ir po šių faktų, paaiškėjus apie fiktyviai įdarbintus asmenis L. poskyryje, nei P. B., nei A. L. ar E. M. apeliantės apie tai neinformavo, nei vienas iš jų neparašė tarnybinių pranešimų, realiai nuslėpdami nuo apeliantės šias aplinkybes.

31.12. Skundžiamame nuosprendyje teismas pateikia deklaratyvų teiginį – I. Š. parodymus vertina kritiškai, kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau savo teiginio nei teisiniais argumentais, nei faktiniais bylos duomenimis nepagrindė. Teismas pripažino, jog anksčiau buvę V. S. fiktyvus įdarbinimas Š. poskyryje bei vėliau sekęs įdarbinimas (duomenys neskelbtini) skyriuje, buvo ne tik apeliantei nežinomos, bet buvo nuo jos slepiamos visais įmanomais būdais ir tai iniciavo E. M..

Šalies argumentai

31.13. Teismas prieštaraudamas byloje nustatytoms aplinkybėms teigia, kad jau apeliantei būnant (duomenys neskelbtini) vadove ir pasirašant įsakymą dėl V. S. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų, ji turėjo suprasti, kad V. S. realiai darbinių pareigų neatliko. Tačiau teismas nutyli ir darydamas išvadas ignoruoja tai, jog: V. S. į (duomenys neskelbtini) skyrių buvo priimama E. M. iniciatyva ir kruopščiai slepiant nuo apeliantės šį faktą. Byloje apklausti liudytojai I. M., A. G., L. G., T. N., R. S. ir kiti nurodė, jog dar prie ankstesnės Tarnybos vadovybės buvo susiformavusi praktika, kai asmuo buvo įdarbintas viename padalinyje, o realiai dirbo kitame. (duomenys neskelbtini) Tarnybos direktoriaus pavaduotojas A. A. pagal savo pareigas kuravo (duomenys neskelbtini) skyrių; A. A. pasirašytu įsakymu V. S. buvo įdarbinta šiame skyriuje, tačiau bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, jog apeliantė apie tai nieko nežinojo, nuo jos šios aplinkybės buvo kruopščiai slepiamos.

31.14. Teismas daro deklaratyvią prielaidą (nuosprendžio 178 lapas), kad neįtikėtina, kad A. A., žinodamas apie E. M. giminaitės V. S. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) skyriuje, nebūtų apie tai bendravęs su I. Š.. Teismas daro tokią prielaidą, jos ne tik nepagrįsdamas, bet tuo bandydamas pagrįsti apeliantės žinojimą ir supratimą apie fiktyvų V. S. įdarbinimą. Tuo pačiu teismas nenurodo, kokiais duomenimis ir motyvais atmeta faktus, paneigiančius minėtą prielaidą. V. S. ir J. P. kategoriškai nurodė, jog su apeliante nėra buvę susitikę ir nėra bendravę jokiais įmanomais būdais. E. M., L. B. patvirtino, jog V. S. įdarbinimas apeliantės vadovaujamame skyriuje buvo nuo jos slepiamas. Kaip nurodė A. A., pati E. M. rūpinosi savo giminaitės V. S. įdarbinimu (duomenys neskelbtini) skyriuje ir nors jis kuravo šį skyrių, apie V. S. darbo reikalus su apeliante nėra bendravęs ir visoje bylos medžiagoje nėra tai paneigiančių duomenų.

Šalies argumentai

31.15. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog susitarimas pasisavinti (duomenys neskelbtini) lėšas ir pinigų perdavimas įrodinėtinas E. M., J. P. ir V. S. parodymais (nuosprendžio 180–181 lapas), tačiau apklausti E. M., J. P. ir V. S. nurodė, jog su apeliante J. P. ir V. S. niekada nebuvo susitikę ir niekada nėra bendravę. J. P. ir V. S. nurodė, jog visą informaciją apie jų darbą (duomenys neskelbtini) jie gaudavo tik iš savo giminaitės E. M.. Būtent E. M. tvarkė visus jų įdarbinimo ir su darbo santykiais susijusius dokumentus, nurodydavo tik kur jie turi pasirašyti, o dokumentus atnešdavo ir nunešdavo būtent E. M.. Ji turėjo ir laisvą prieigą prie J. P. ir V. S. asmeninių sąskaitų, į kurias buvo pervedamos piniginės lėšos.

31.16. J. P. ir V. S. iš (duomenys neskelbtini) gautas pinigines lėšas atiduodavo E. M., tačiau ką, kada ir kaip ji elgdavosi su iš jų gautomis piniginėmis lėšomis jie nematė. J. P. ir V. S. patvirtino, kad tik iš pačios E. M. žodžių žino, kad pastaroji iš jų gautas pinigines lėšas neva perduodavo (duomenys neskelbtini) vadovams, bet to niekada nėra matę. Kadangi J. P. ir V. S. nėra matę ir girdėję dėl susitarimo juos fiktyviai įdarbinti, nėra matę, ką realiai E. M. daro su jų perduotais pinigais, J. P. ir V. S. parodymai nepatvirtina ir neįrodo nei apeliantės žinojimo ir supratimo dėl jų fiktyvaus įdarbinimo, nei tariamo dalies pinigų perdavimo apeliantei.

31.17. E. M. slėpė nuo apeliantės ankstesnį V. S. fiktyvų įdarbinimą, akivaizdžiai melavo L. poskyrio vadovams P. B. ir A. L., kad jų padalinyje įdarbinti asmenys dirbo (duomenys neskelbtini), tvarkė ir pildė visus J. P. ir V. S. dokumentus, susijusius su jų įdarbinimu bei darbu (duomenys neskelbtini). E. M. parodymai vaidinant auką bei piniginių lėšų perdavimą A. A., o kai jo nebuvo – jai (I. Š.), neatitinka tikrovės, nėra pagrįsti ir nėra įrodyti. Apkaltinamasis nuosprendis iš esmės remiasi tik E. M. parodymais, kurių negalima patikrinti baudžiamojo proceso priemonėmis ir kurie nėra patvirtinti kita objektyvia bylos medžiaga.

31.18. Skunde teigiama, kad teismas, ignoruodamas byloje surinktus duomenis, be jokios argumentacijos ir prieštaraudamas savo paties teiginiams, nurodytiems dar pirmojo bylos epizodo metu, tinkamai neįvertino ir priedų skyrimo aplinkybių. Tarnyboje priedus gaudavo praktiškai visi darbuotojai ir priedai jiems buvo skiriami tik pradėjus darbą. Net ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I. L., L. G., teigusios, kad Tarnybos vadovas (kaip ir jos pačios, gavusios duomenis iš padalinių vadovų, kurių apeliantė kaip Tarnybos vadovė nematydavo) galėjo taisyti priedų paskirstymą, nepatvirtino, kad apeliantė nors kartą taisė priedus būtent V. S. ar J. P.. Kaip tik iš turimų bylos dokumentų, rastų kompiuteriuose, matosi, kad nė karto V. S. ar J. P. priskirtas priedas apeliantės nebuvo pakeistas. Priedų įsakymus ji pasirašydavo pasitikėdama tuos įsakymus rengiančių ir vizuojančių atsakingų darbuotojų atsakomybe, kompetencija ir net negalėjo įtarti esant darbinių santykių fiktyvumą ir tuo labiau priedų fiktyviems darbuotojams skyrimą.

Šalies argumentai

31.19. Apeliantės teigimu, būdama (duomenys neskelbtini) direktore ir atlikdama savo pareigas, ji tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo ir dokumentų neklastojo. Kaip ir visi kiti įstaigų vadovai, pagal savo pareigas pasirašydavo įsakymus, kuriuos parengdavo Teisės ir personalo skyrius, bendradarbiaujant su Finansų skyriumi. Byloje esantys jos pasirašyti įsakymai dėl V. S. ir J. P. yra vizuoti ne tik nurodytų padalinių darbuotojų, bet ir jų vadovų. Prie atsakingų darbuotojų vizų nėra jokių pastabų, prierašų ar papildomų sąlygų. Gautos informacijos apimtyje ji neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti Tarnybos padalinių tarnautojų vizomis, kurios reiškė, kad dokumentas yra tinkamai paruoštas, patikrintas, atitinka įstatymo reikalavimus ir teikiamas Tarnybos vadovui pasirašyti.

31.20. BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta veika gali būti įvykdyta tik esant tiesioginei tyčiai. Vien tai, kad ji pasirašė dokumentus dėl V. S. ir J. P. įdarbinimo ir tolesnių darbinių santykių, niekaip nesuponuoja išvados, jog ji žinojo, suprato ir siekė fiktyvaus asmenų įdarbinimo bei lėšų pasisavinimo. Šių veikų kvalifikavimui, nusikaltimo sudėties patvirtinimui būtinos aplinkybės nėra preziumuojamos, jos negali būti spėjamos ar išvados daromos prielaidų pagrindu. Visos nusikalstamos veikos sudėties dalys, tarp jų ir subjektyvinė pusė – kaltė, tiesioginė tyčia, turi būti nuosprendyje pagrįstos, įrodytos ir motyvuotos konkrečiais bylos duomenimis. Teismas šių aplinkybių neanalizavo, neaptarė, dėl jų nėra motyvuotų teismo išvadų. Nuosprendyje nėra konkrečių duomenų, kad ji, pasirašydama įsakymus dėl V. S. ar J. P. darbinių santykių, būtų žinojusi apie šių darbinių santykių fiktyvumą, suvokusi ir siekusi piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

31.21. Skundžiamame nuosprendyje daroma išvada, jog ji, žinodama apie dviejų asmenų įdarbinimo fiktyvumą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus, t. y. pasirašė kaip Tarnybos vadovė tikrovės neatitinkančius įsakymus. Tačiau asmens žinojimas ir suvokimas nėra preziumuojamas, jis turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis. Norint minėtas aplinkybes įrodyti ir pagrįsti, būtina atskleisti asmens žinojimo, supratimo ir siekio turinį. Nuosprendžio ir kaltinamojo akto turinys liudija, jog nurodytos aplinkybės nėra analizuotos, nėra aprašytos ir dėl jų teismas nepateikė savo motyvuotų išvadų, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (BPK 2 straipsnio 3, 5 dalys, 305 straipsnio 1 dalis).

31.22. Byloje apklausti E. M., L. B., R. S., P. B. ir kiti nurodė, jog visus asmens įdarbinimo ir su tuo susijusius dokumentus tvarkė ir ruošė, su įdarbinamais asmenimis bendravo Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus darbuotojai tikrindavo ir vizuodavo pasirašomų dokumentų atitikimą keliamiems reikalavimams. Apklausti G. G., L. G., L. B., D. B. patvirtino, jog darbuotojams išmokamų pinigų sumos, dydžius ir srautus kontroliuoja ir paruoštų dokumentų atitikimą finansinės drausmės reikalavimams vykdė Tarnybos Finansų skyriaus darbuotojai. Byloje nėra duomenų, kurie liudytų, kad ji, prieš pasirašydama įsakymus dėl V. S. ir J. P. darbinių santykių L. poskyryje, iš šių padalinių darbuotojų, vizavusių pasirašomus įsakymus, būtų gavusi informaciją apie fiktyvių minėtų asmenų įdarbinimą.

Šalies argumentai

31.23. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, apeliantės žinojimas apie fiktyvų dviejų asmenų įdarbinimą L. poskyryje yra kildinamas iš prieštaringų bendrakaltinamosios E. M. parodymų, kurie yra ne tik prieštaringi, bet ir neparemti jokiais kitais bylos duomenimis. Antai, E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog priimant į darbą J. P. nebuvo kalbos apie fiktyvų įdarbinimą. Tik vėliau P. B. pastarajam nurodęs, kad į darbą nebevažinėtų, tada E. M. situaciją aiškinosi su A. A.. Šios aplinkybės teismo nėra aptartos ir teisinės išvados nėra padarytos. Kodėl esant tokiems E. M. parodymams teismas mano, kad ji, pasirašydama įsakymą dėl J. P. priėmimo į darbą ir kitus su tuo susijusius įsakymus, turėjo žinoti apie fiktyvų J. P. darbą, nėra aišku. Analogiškai ir dėl V. S. įdarbinimo L. poskyryje. Nuosprendyje teismas remdamasis E. M. parodymais teigia, kad V. S. buvo įdarbinta fiktyviai, nors E. M. nurodo priešingai, kad įdarbinant V. S. nebuvo kalbos apie įdarbinimo fiktyvumą ir V. S. buvo priimta dirbti realų darbą. Nurodomų prieštaravimų teismas nepašalino, o padarytos išvados prieštarauja bylos duomenims. Tuo pačiu teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia prielaidomis, samprotavimais, kurie nėra paremti objektyviais bylos duomenimis.

31.24. V. S. ir J. P. į L. poskyrį buvo priimti realiam darbui teisėtais, pagrįstais ir nesuklastotais (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymais. Apie šių darbuotojų tolesnį fiktyvų darbą apeliantė nieko nežinojo ir tokios informacijos jai niekas nepateikė. L. padalinio vadovai, Teisės ir personalo bei Finansų skyriai pildomuose dokumentuose nuolatos fiksavo, jog V. S. ir J. P. realiai dirba.

31.25. Apeliantės teigimu tai, kad V. S. ir J. P. fiktyvus įdarbinimas jai nebuvo žinomas, patvirtina ir jos elgesys gavus iš Žemės ūkio ministerijos viceministro A. B. informaciją apie tai. Šios informacijos ji nesiekė nuslėpti ar užglaistyti, o nedelsiant organizavo vidinį (duomenys neskelbtini) tyrimą bei pati savarankiškai, kaip (duomenys neskelbtini) direktorė, raštu kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioms aplinkybėms iširti. Teismas to nuosprendyje netyrė, neaptarė ir loginių motyvuotų išvadų nepateikė. Nurodytų aplinkybių analizė ir vertinimas turi tiesioginės įtakos jos veiksmų teisiniam vertinimui, o jų nesant teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

Šalies argumentai

31.26. Skundžiama nuosprendžio turinio analizė dėl veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, liudija, jog teismas BK 2 straipsnio 4 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų pilna apimtimi nesilaikė. BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys neaptartos, kvalifikuojantys požymiai nurodyti deklaratyviai, bendromis frazėmis, neatskleidžiant jų turinio ir esmės.

31.27. Remdamasi kasacinio teismo formuojama praktika, apeliantė nurodo, kad sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto reputacijos, prestižo menkinimą, rezonanso sukėlimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, Nr. 2K-P-59-495/2021).

31.28. Apeliantės manymu, teismas teisingai nustatė, jog priimti į darbą L. poskyryje J. P. ir V. S. su apeliante nebendravo, o visus įdarbinimo ir tolesnius darbinės veikos reikalus tvarkė bei dokumentus įformino E. M.. E. M., J. P., V. S. parodymais, kuriais teismas remiasi nuosprendyje, nustatyta, kad priimant į darbą L. poskyryje J. P. ir V. S. buvo kalbama tik apie realų jų darbą minėtame padalinyje. Tik vėliau, jau įforminus darbinius santykius, J. P. iš L. padalinio vadovo P. B., o V. S. – iš pačios E. M. sužinojo, kad jiems realiai eiti į darbą ir atlikti darbinių funkcijų nereiks (J. P., E. M., V. S. parodymai).

31.29. J. P. ir V. S. į darbą L. poskyryje jos pasirašytais įsakymais buvo priimti realiam darbui, todėl jos tiesioginė tyčia negalėjo būti ir nebuvo nukreipta į piktnaudžiavimą tarnyba ar dokumentų klastojimą. Kodėl ir kieno valia J. P. ir V. S. darbiniai santykiai transformavosi į fiktyvius ji nežino ir tai nėra susiję su jos veiksmais, valia ir siekiu. Byloje nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad apeliantė būtų nurodžiusi ar atlikusi konkrečius veiksmus, kad realūs J. P. ir V. S. darbo santykiai L. poskyryje transformuotųsi į fiktyvius.

31.30. Teismas deklaratyviai ir bendromis, aptakiomis frazėmis, suplakdamas į vieną visus piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo epizodus (kurie jai net nėra inkriminuoti), bando aprašyti BK 228 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 3 dalies nusikalstamų veikų sudėtį bei kvalifikuojančius požymius, iš kurių negalima suprasti, ką gi teismas apeliantės atžvilgiu pripažįsta nusikalstama veika, kokie yra padariniai, kokia jos kaltė, forma, turinys ir kokiais konkrečiais bylos duomenimis teismas tai grindžia (nuosprendžio 182–183 lapai).

31.31. Teismas neatskleidė ne tik apeliantės kaltės, jos formos, bet ir nepagrindė, nenurodė neva padarytos didelės neturtinės žalos turinio, jos esmės. Teismas, aprašydamas pačia bendriausia forma veikas, galimai siejamas su BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicija, nurodo: „<...> asmenų įdarbinimas keliuose skirtinguose Tarnybos struktūriniuose padaliniuose ne vieną kartą <...>“, „Nekyla abejonių, jog kaltinamieji sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) tarnybos autoritetą <...>“. Tai bendro pobūdžio sąvokos, o kai kurios net nesiejamos su apeliantei inkriminuotais epizodais.

31.32. Apkaltinamajame nuosprendyje panašaus bendro pobūdžio aptakios formuluotės daro jį nesuprantamu ir teisiškai nemotyvuotu, o tai neatitinka BK 2 straipsnio 4 dalyje, BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų. Teismui nuosprendyje nenurodžius ir nepateikus motyvų dėl būtinų apeliantei inkriminuojamų nusikalstamų veikų visų nusikaltimo sudėties elementų, nepateikus argumentų dėl straipsnių dispozicijose įvardytų veikų kvalifikuotų požymių, nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

31.33. Nuosprendžio motyvuojamoji dalis dėl bausmių skyrimo taip pat yra prieštaringa ir nesuderinama su rezoliucine nuosprendžio dalimi. Pagal nuosprendį ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – pinigine bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme. Motyvuojančioje nuosprendžio dalyje (187 nuosprendžio lapas) teismas, be kita ko, nurodo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti jai už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant baudą, jos dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo numatytą vidurkį. Pažymi, kad BK 300 straipsnio 3 dalies sankcija baudos net nenumato.

31.34. Tik po dvejų metų nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo jai buvo įteiktas pranešimas apie nusikalstamos veikos padarymą. Dėl to (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. P3/2019 ji buvo nušalinta nuo pareigų nemokant darbo užmokesčio. Su tokiu nušalinimu niekada nesutiko. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021, priimto pagal jos individualų skundą, 27.2 pastraipoje konstatavo, kad neteisėto (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. P3/2019 suvaržymai jos atžvilgiu, tarp jų darbo užmokesčio nemokėjimas pagal Valstybės tarnybos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kai darbo užmokestis nemokamas ilgą laiką, taigi net ir praėjus tam tikram protingam laikui nuo valstybės tarnautojo, įtariamo ar kaltinamo padarius tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamo ar kaltinamo padarius nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, nušalinimo nuo pareigų, savo esme gali būti prilyginamas tokio valstybės tarnautojo baudimui už nusikalstamą veiką, kurią padarius jis yra įtariamas ar kaltinamas. 2022 m. birželio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. eA-1932-552/2022 (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. P3/2019 buvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Šios aplinkybės patvirtina, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamajam procesui dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų, ji jau patyrė neteisėtus ilgalaikius suvaržymus, kurie savo esme prilyginami jos baudimui už nusikalstamą veiką, kurią padariusi apeliantė buvo tik įtariama ar kaltinama. Šios aplinkybės nuosprendyje visiškai nebuvo įvertintos.

32. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų I. Š., A. A., G. G. gynėjos apeliacinius skundus atmesti. Apeliantai nuteistoji I. Š. ir jos gynėjas, nuteistosios G. G. gynėja advokatė G. M. ir nuteistoji G. G., nuteistasis A. A. ir jo gynėjas prašė nuteistųjų I. Š., A. A., nuteistosios G. G. gynėjos apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro – atmesti. Nuteistoji E. M. ir jos bei nuteistojo J. P. gynėja nuteistųjų I. Š., A. A., nuteistosios G. G. gynėjos apeliacinius skundus prašė atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nuteistasis J. P., nuteistoji V. S. nuteistųjų I. Š., A. A., nuteistosios G. G. gynėjos apeliacinius skundus prašė atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistosios V. S. gynėjas apeliacinius skundus prašė atmesti. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovė prašė ginčijamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios I. Š., nuteistosios G. G. gynėjos ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalis keičiama dėl A. A. neteisingai paskirtos bausmės.

33. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniuose skunduose, tačiau turėjusių neigiamos įtakos nuteistiesiems, tai yra suvaržiusių įstatymo garantuotas jų teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Išanalizavusi apeliacinių skundų ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas visus byloje surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino išsamiai ir nešališkai, jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. BPK 20 straipsnio, reglamentuojančio įrodymus bei jų vertinimo taisykles, nuostatos nebuvo pažeistos. Nuteistųjų A. A., G. G. ir I. Š. veikos kvalifikuotos tinkamai, atitinka nuosprendyje nurodytų nusikaltimų sudėčių požymius. Visgi skirdamas bausmę nuteistajam A. A., teismas tinkamai neįvertino nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visumos, neteisingai paskyrė bausmę, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su V. S. fiktyviu įdarbinimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje

34. Apeliacinius skundus, kuriuose ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, susijusios su V. S. fiktyviu įdarbinimu Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje, padavė nuteistasis A. A. ir nuteistosios G. G. gynėja. Dalis skunduose nurodomų argumentų sutampa, tad teisėjų kolegija dėl jų pasisakys bendrai.

35. Prieš pateikdamas išsamią byloje surinktų įrodymų analizę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalies teismo nustatytų minėtų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių apeliantai neginčija. Bylos įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo parengti ir A. A. pasirašyti nuosprendyje nurodyti konkretūs, su vyresniojo specialisto pareigybių įsteigimu Š. poskyryje ir vėliau (duomenys neskelbtini) skyriuje, V. S. įdarbinimu (perkėlimu) šiuose (duomenys neskelbtini) padaliniuose, priedų jai skyrimu, taip pat atleidimu iš darbo susiję dokumentai. Šių dokumentų dalį parengė, vizavo E. M., o dalį vizavo G. G.. V. S. darbas buvo fiksuojamas abiejų padalinių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nors faktiškai ji nei Š. poskyryje, nei (duomenys neskelbtini) skyriuje, vyresniojo specialisto pareigose, nedirbo. Jai taip pat buvo pervestos su darbo santykiais sietinos Tarnybos piniginės lėšos. Tai patvirtina pačių nuteistųjų A. A., G. G., taip pat ir nuteistųjų E. M. bei V. S. parodymai. Pastaroji nurodė, kad tik keletą kartų valė Tarnybos patalpas centre. Minėtas aplinkybes patvirtino ir rašytiniai bylos dokumentai bei byloje apklaustų liudytojų, Š. poskyrio darbuotojų T. R., L. Š., taip pat (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų T. N., E. B., A. G., D. G., B. B., L. S., (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo A. G., (duomenys neskelbtini) darbuotojų L. B., D. B., (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų R. S., G. G. parodymai. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, dėl minėtų aplinkybių konstatavimo, ko neginčija ir apeliantai, teisėjų kolegijai jokių abejonių nekilo, tad dėl jų plačiau nebus pasisakoma.

36. Nuteistieji A. A. ir G. G. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, nuosekliai ir kategoriškai neigė žinoję, kad V. S. faktiškai nedirbo, kad jos įdarbinimas buvo fiktyvus. A. A. tvirtino, kad Š. poskyriui buvo reikalingas etatas, apie tai jam kalbėjo poskyrio vedėja T. R., kuri apie etato poreikį buvo kalbėjusi ir su ankstesniu direktoriumi. Šis klausimas buvo sutartas, todėl jam nekilo jokių įtarimų dėl etato perkėlimo į šį padalinį. V. S. buvo įdarbinta po to, kai atėjusi E. M. paprašė jo įdarbinti jos žmogų. Kad tai bus jos giminaitė, ji neužsiminė. V. S. buvo įdarbinta Š. poskyryje. Dėl įdarbinimo su T. R. jis nekalbėjo, galvojo, kad su ja E. M. yra viską suderinusi. Jis buvo įsitikinęs, kad V. S. ten ir dirbs, tačiau to netikrino. Pasirašė visus su įdarbinimu susijusius dokumentus. Vėliau iš atvažiavusio A. G. sužinojo, kad Š. yra kažkoks darbuotojas (pavardės nenurodė), kuris nors ir įdarbintas, tačiau realiai nesilanko. Situaciją aiškinosi Personalo skyriuje. Kalbėjosi su tą pačią ar kitą dieną atėjusia E. M., kuri nurodė, kad V. S. yra jos giminaitė, prašė bent laikinai perkelti ją į (duomenys neskelbtini), nes šiai toli važinėti iki darbo, o ir pats darbas sunkus. Tuo metu buvo problemų su valymo paslaugas teikiančia įmone. E. M. sakė, kad V. S. galėtų valyti patalpas ir tikrai dirbs. Jis sutiko su E. M. prašymu, pasirašė jos atneštus su šiuo klausimu susijusius dokumentus ir V. S. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) skyrių dirbti valytoja. Jokių kitų pareigų, išskyrus vyresniojo specialisto, skyriuje nebuvo. Galimybės priimti V. S. į darbą valytoja taip pat nebuvo, nes buvo sudaryta sutartis su valymo įmone. E. M. sakė, kad klausimas su (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I. Š. yra suderintas. Pats su ja nekalbėjo, nes šiame skyriuje V. S. buvo tik formaliai, jokių su skyriaus veikla susijusių darbų neatliko. Tuo metu Tarnyboje buvo susiklosčiusi praktika, kad asmuo yra įdarbintas viename skyriuje, o faktiškai dirba kitame. Jam neatrodė, kad yra kažkas blogai, pasitikėjo E. M.. Nežino, ar V. S. valydavo patalpas, į tai nesigilino, valytojų nekontroliavo. Po kažkurio laiko E. M. atnešė V. S. prašymą atleisti ją iš darbo, sakė, kad ši susirado kitą darbą. Jis pasirašė ir ši buvo atleista. V. S. nėra matęs. Jo pasirašyti dokumentai būdavo jau su jos parašu. Viskas vyko per E. M., visais V. S. įdarbinimo klausimais bendravo su ja, o dokumentus ruošė Personalo skyrius. Su G. G. apie V. S. niekada nėra kalbėjęs. Finansų skyriaus viza ant dokumentų, susijusių su etato perkėlimu, net nebūtina. Jis pasirašė dokumentus dėl priedų skyrimo V. S., tačiau į priedų specialistams, dirbantiems pagal darbo sutartis, klausimą nesigilindavo. Priedų skyrimo klausimus kuravo Finansų skyrius, kurio vedėjas ar kitas darbuotojas turėjo vizuoti dokumentą. Šis skyrius taip pat nuspręsdavo, iš kokių konkrečiai lėšų bus mokamas priedas. Apie poreikį skirti, keisti priedus jam pasakydavo G. G.. Jis pats priedų tikrai niekam neskirstė. Įsakymus dėl priedų inicijuodavo Finansų skyrius, o ruošdavo Finansų skyrius ir Personalo skyrius. Jie buvo vizuoti atsakingų darbuotojų, būdavo bendro pobūdžio aptarimas, ar užtenka lėšų, ir jis pasirašydavo. Kas konkrečiai nuspręsdavo dėl priedų dydžio, jis nežino, nesigilino, nes direktoriaus pareigas ėjo laikinai. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius jis pasirašydavo automatiškai, šių dokumentų turinio netikrindavo. Žalos Tarnybai nėra padaręs (25 t., b. l. 158–162; 30 t., b. l. 87–97).

37. Nuteistoji G. G., duodama parodymus, tvirtino, kad jokio susitarimo tarp jos ir A. A. dėl V. S. fiktyvaus darbo, dėl etato, į kurį ji buvo priimta, nebuvo. Ji nėra atsakinga už tokius klausimus, etato perkėlimui vyr. finansininko vizos nereikia ir toks perkėlimas nebuvo retas. Dokumentų dėl įdarbinimo, perkėlimo į kitą skyrių, atleidimo iš darbo ji nerengė (juos turėjo rengti Teisės ir personalo skyrius), jų pasirašyti V. S. nedavė, fiktyviai įsidarbinti nesiūlė. Pati dėl priedų dydžių, kam juos skirti ar neskirti, niekada nesprendė, priedų dydžio V. S. nenustatinėjo. Kaip (duomenys neskelbtini) vedėja tik tikrindavo, ar Tarnyboje yra pakankamai lėšų priedams skirti. V. S. skirtų priedų dydis nebuvo išskirtinis, jai įtarimų nesukėlė. Jokių nurodymų dėl sąskaitos atidarymo (duomenys neskelbtini) banke atlyginimui pervesti ji V. S. nedavė, Tarnybos sąskaita buvo (duomenys neskelbtini) banke. Apie fiktyvų darbą Tarnyboje sužinojo tik 2017 m. iš viešosios erdvės, kalbų ministerijoje ir buvusių kolegų, o V. S. vardą ir pavardę 2017 m. rudenį išgirdo iš A. G. jų bendrų pietų metu. Tik tada suprato, kad V. S. ir pas ją dirbusi namų tvarkytoja V. yra tas pats asmuo. E. M. rekomenduota jos giminaitė V. S. jos (G. G.) namus tvarkė labai trumpai, apie tris kartus, ir anksčiau, 2013 m. gegužės – liepos mėn., nes tuo metu jie pardavinėjo namą. Visų apsilankymų metu jos šeima nelikdavo namuose, jie išvažiuodavo, tad ji su V. S. kavos negėrė, apie save nepasakojo, kaip nurodo pastaroji. Jos vertinimu E. M. ja pasinaudojo ir ją apkalbėjo todėl, kad V. S. buvo vienintelė grandis, apjungianti visą istoriją, o V. S. davė melagingus parodymus norėdama padėti E. M. (25 t., b. l. 82–83, 91–94, 110–114; 30 t., b. l. 165–179).

38. Nors minėta nuteistųjų A. A. ir G. G. pozicija dėl jų kaltės procese iš esmės buvo nuosekli, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesivadovauti jų parodymų dalimi, kuria jie nepripažino dalies jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nes juos paneigia byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Ginčijamame nuosprendyje pateiktoms išvadoms teisėjų kolegija pritaria ir jas papildo atsižvelgusi į apeliaciniuose skunduose išsakytus argumentus bei į įrodymų tyrimo, atlikto apeliacinės instancijos teisme, metu papildomai surinktus duomenis.

39. Visų pirma minėtus nuteistųjų parodymus paneigia nuteistosios V. S. parodymai. Ji teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat juos papildė. Ji nurodė, kad darbą (duomenys neskelbtini) 2014 m. jai pasiūlė G. G., ten dirbusi buhaltere ar finansininke. Pastaroji papasakojo, kad pas ją darbe pasamdyta valymo firma labai prastai valo, jie ja nepatenkinti, ir pasiteiravo, ar ją (V. S.) domina oficialus darbas. Ji atsakė, kad toks darbas ją domina. Tada G. G. papasakojo, kad į darbą vaikščioti kiekvieną dieną nereikės, kad reikės valyti virtuvę ir tualetus. Ji sutiko, sąlygos jai tiko. G. G. ją pažinojo, nes ji (V. S.) tvarkė jos namus. Tai ji darė 2014–2015 m., daugiau nei 10 kartų, turėjo šių namų raktus. Apie G. G. pasiūlymą ji papasakojo E. M., ši džiaugėsi dėl jos, jos prašymu parengė įdarbinimui reikalingą gyvenimo aprašymą. Kas parengė kitus su įdarbinimu susijusius dokumentus, ji neprisimena. Pasirašyti darbo sutartį jai pateikė G. G. pas save namuose (duomenys neskelbtini), kai buvo atvykusi tvarkyti. Dar prieš tai ji (G. G.) sakė atsidaryti sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke atlyginimo mokėjimui, ką ji ir padarė. Tarnybos patalpas valė tik porą ar kelis kartus. Kur yra virtuvė ir tualetai, parodė G. G.. Vėliau, dar iki gaunant pirmąjį atlyginimą, G. G. pasakė, kad į darbą daugiau eiti nereikės, tačiau pervestą atlyginimą ji turės išgryninti ir atnešti jai (G. G.). Ji taip ir darė. Bankomate paimdavo visus pervestus pinigus ir atveždavo juos G. G. tada, kai atvažiuodavo tvarkyti. Palikdavo ant stalo virtuvėje (nuteistoji nupiešė namo schemą ir nurodė konkrečią vietą, kur palikdavo pinigus). G. G. dar yra jai sakiusi, kad viršininkas viską žino, jai (V. S.) dėl to nieko nebus. Ji (V. S.) suprato, kad tai jų abiejų (direktoriaus ir G. G.) planas, kad jie pasiima jai pervedamus pinigus. G. G. dar sakė negalvoti, kad pinigus ji pasiima viena, kad jais dalinasi su tuo, kas „sėdi viršuje“, su viršininku. Apie tai kažkada buvo prasitarusi ir E. M.. Į tai ši atsakė daryti taip, kaip jai reikia, nesikišo. 2014 m. lapkričio mėn. G. G. jai paskambino ir pasakė, kad keisis jos darbo vieta, bus nauja darbo sutartis, kurią ji turės pasirašyti. Dar klausė, ar ji turi kokį nors diplomą. Ji (V. S.) atsakė, kad turi, pasiteiravo, kam jo reikia. G. G. atsakė, kad ji bus vyriausiąja specialiste, pareigos bus aukštesnės, tačiau tai bus tik formalumas. Ji (V. S.) sutiko, pasirašė darbo sutartį ir paliko ją G. G. namuose. Toliau viskas vyko taip pat. E. M. jos prašymu yra porą kartų perdavusi G. G. voką su pinigais, kai šios susitikdavo. Taip padaryti telefonu jos prašė G. G.. Šitaip yra dariusi 2015 m., prieš pabaigą, nes tuo metu vis rečiau reikdavo tvarkyti G. G. namus. Viskas vyko iki tol, kol G. G. jai paskambino ir pasakė, kad išeina iš darbo (duomenys neskelbtini) ir ją (V. S.) atleis taip pat. G. G. pateikė jai jau atspausdintą prašymą atleisti iš darbo, jai reikėjo tik pasirašyti. Po atleidimo iš darbo G. G. taip pat pasakė, kad nebereikės ir tvarkyti namų, nes jie parduoda namą. Raktus ir vartų pultelį prašė atiduoti E. M., kuri perduos jai (24 t., b. l. 4–8,10–14, 15–17, 18–19, 21–22; 31 t., b. l. 77–81, 171–181).

40. Nuteistosios V. S. parodymus patvirtina ir tuo pačiu nuteistųjų A. A. bei G. G. parodymus paneigia ir kitos nuteistosios E. M. parodymai. Ši patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad 2014 m., jai išeinant vaiko priežiūros atostogų, jos vyro sesuo V. S. pasakė, kad G. G. jai pasiūlė dirbti (duomenys neskelbtini), prašė padėti parengti prašymą priimti į darbą, klausė, kokių dar reikia dokumentų įdarbinimui. V. S. sakė, kad valys patalpas centre, kad taip nurodė G. G.. Nežino, kaip pastaroji, būdama (duomenys neskelbtini) vedėja, yra susijusi su patalpų valymu, tačiau daug kas skundėsi valymo paslaugų kokybe. V. S. buvo pažįstama su G. G., nes ilgą laiką, kelerius metus tvarkė pastarosios namus, be to, jos (E. M. ir G. G.) artimai bendravo šeimomis. Ji (E. M.) parengė prašymą priimti į darbą Š. poskyryje, gyvenimo aprašymą, prašymus dėl darbo užmokesčio pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymo. Juos atidavė V. S., kuri, kiek žino iš šios žodžių, viską perdavė G. G.. Ji (E. M.) taip pat yra vizavusi įsakymo dėl etato įsteigimo Š. poskyryje projektą. Tokie klausimai pagal praktiką buvo derinami su įstaigos vadovu A. A.. Kas padavė V. S. pasirašyti darbo sutartį, ji nežino. Pati apie V. S. įdarbinimą su G. G. nekalbėjo. V. S. jai sakė, kad patalpas iš tiesų valė, tačiau nežino, kiek tai tęsėsi. V. S. jai taip pat pasakojo, kad G. G. jai pasakė, jog valyti patalpų nebereikės, bet ji (V. S.) turės nuiminėti gautą atlyginimą ir atiduoti G. G.. Tai sužinojusi ji (E. M.) nesikišo. V. S. kaip darbo užmokestį pervestus pinigus nuimdavo ir atiduodavo G. G.. Tai darydavo tvarkant pastarosios namus. Ji (E. M.) ir pati yra du kartus perdavusi pinigus G. G., kai atostogų metu lankėsi darbe. Apie V. S. perkėlimą į (duomenys neskelbtini) skyrių sužinojo iš G. G. telefonu. Ši pasakojo, kad buvo kilęs skandalas, kai A. G. nuvažiavęs į Š. poskyrį kažką išsiaiškino. Tada V. S. ir perkėlė. Su tuo susijusių dokumentų ji nerengė. Kas tai darė, ji nežino, bet tai turėjo daryti Teisės ir personalo skyrius. Iš V. S. žodžių suprato, kad visus su perkėlimu susijusius dokumentus pasirašyti pastarajai pateikė G. G.. E. M. nurodė ir tai, kad jos G. G. buvo prašiusi jokių dokumentų, susijusių su V. S. įdarbinimu, nesiųsti I. Š.. Ji nesidomėjo kodėl, bet prašymą perdavė D. B. ar L. B.. Vėliau iš G. G. sužinojo, kad ši išeina iš darbo, nes nesutaria su I. Š.. Kartu buvo atleista ir V. S.. Galimai todėl, kad G. G. prižiūrėjo V. S. įdarbinimą ir imdavo iš jos pinigus (23 t., b. l. 26–28, 37–53; 31 t., b. l. 3–12).

41. Vertindama apeliacinių skundų argumentus dėl skirtingas faktines aplinkybes patvirtinančių nuteistųjų A. A. ir G. G. bei V. S. ir E. M. parodymų nuoseklumo, teisėjų kolegija atsižvelgė į apeliantų akcentuotas aplinkybes, kad ginčijamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė nesivadovausiantis dalimi nuteistųjų V. S. bei E. M. parodymų, o būtent, kad pastaroji nežinojo apie tai, jog V. S. darbas Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje bus fiktyvus, kad V. S. kelis kartus realiai valė Tarnybos patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teisėjų kolegija kartu atsižvelgė ir į nuosprendžio argumentus, kad A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė neprisimenantis aplinkybių, kas į jį kreipėsi dėl pareigybės įsteigimo Š. poskyryje ir ar apskritai kas nors kreipėsi, nurodė neprisimenantis ir pokalbio su A. G.. Tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme jis jau tvirtino, kad dėl V. S. įdarbinimo kreipėsi E. M., prašė priimti „jos žmogų“, taip pat davė parodymus apie A. G. apsilankymą ir jo pateiktą informaciją apie Š. poskyrio darbuotoją, nesilankantį darbe. Nors šie neatitikimai iš tiesų buvo, vis dėlto pripažintina, kad A. A. pozicija ir parodymai dėl esminių faktinių aplinkybių iš esmės buvo nuoseklūs. Tokie buvo ir nuteistosios G. G. parodymai. Nežiūrint to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių asmenų parodymais vadovautis, nes šį sprendimą lėmė tai, kad nuteistųjų A. A. bei G. G. nurodytas aplinkybes paneigia ir tuo pačiu patvirtina inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ne tik nuteistųjų V. S. bei E. M. parodymai, bet ir kiti bylos įrodymai.

42. Analizuodama nuteistojo A. A. parodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad jis patvirtino, jog jam buvo žinoma apie naujai įsteigtus (perkeltus) etatus tiek Š. poskyryje, tiek ir (duomenys neskelbtini) skyriuje. Jis, kaip įstaigos vadovas (Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas), pasirašė (vizavo) su tuo sietinus dokumentus, taip pat ir dėl V. S. priėmimo į darbą, perkėlimo į kitą struktūrinį padalinį, priedų skyrimo, darbo laiko apskaitos, jos atleidimo. Jis taip pat patvirtino, kad žinojo, jog V. S. nevykdys vyresniojo specialisto pareigų (duomenys neskelbtini) skyriuje, į kurias ji buvo perkelta, nes, pasak jo, E. M. prašymu, ši turėjo dirbti valytoja. V. S. iš Š. poskyrio buvo perkelta į kitas pareigas, nors akivaizdu, kad nei atitiko pareigybės aprašyme numatytus (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniajam specialistui keliamus reikalavimus, nei atliko, nei ketino atlikti bent vieną iš minėtame aprašyme nurodytų darbuotojo funkcijų (16 t., b. l. 100–101). A. A. toleravo tokią situaciją, nors (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė buvo geriau apmokama (skirti didesni priedai), tad tam buvo reikalingos didesnės Tarnybos lėšos. Be to, Ž. T. buvo sudariusi valymo paslaugų sutartis su UAB „V.“ ir UAB „C.“ dėl valymo paslaugų 12 mėnesių laikotarpiui teikimo (duomenys neskelbtini) patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rūsyje ir penktame aukšte (14 t., b. l. 134–176), už šias paslaugas buvo mokama Tarnybos lėšomis (14 t., b. l. 177–199). Kaip minėta, A. A. tvirtino, kad teikiamos valymo paslaugos buvo nekokybiškos, kad ši problema buvo išspręsta valymui priimant V. S., o praktika, kai vieno skyriaus darbuotojas dirbdavo kitur, nebuvo reta. Nors dalis šių nuteistojo A. A. teiginių yra teisingi, visumoje pateikta argumentacija teisėjų kolegijos neįtikino, ji teismo padarytų išvadų nepaneigia. Liudytojas G. G., Bendrųjų reikalų skyriaus, atsakingo už viešuosius pirkimus ir sutarčių sudarymą, vedėjo pavaduotojas, nurodė, kad kylančios problemos dėl valymo paslaugų kokybės Tarnyboje buvo sprendžiamos kitaip. Jo parodymai, byloje apžiūrėti dokumentai (17 t., b. l. 86–110, 112) patvirtina, kad jis 2014 m. liepos 17 d. Tarnybos darbuotojams ((duomenys neskelbtini).lt) buvo išsiuntęs elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad yra pasikeitęs valymo paslaugų tiekėjas, žodžiu gaunami nusiskundimai dėl paslaugų kokybės, todėl prašė elektroniniu paštu pranešti apie pastebėtus valymo trūkumus. Kartu nurodė, kad surinkus informaciją bus kreipiamasi į paslaugų teikėją, reikalaujama užtikrinti valymo paslaugų kokybę. Anot liudytojo G. G., dėl nekokybiškai atliktų paslaugų buvo reiškiamos pretenzijos, mažinamas apmokėjimas įmonėms ir kt. Jis taip pat nurodė, kad Tarnyboje yra buvę atvejų, kai darbuotojas buvo įdarbintas viename padalinyje, o dirbo kitame, tačiau kartu tvirtino, kad valytojais darbuotojai iš kitų Tarnybos skyrių nedirbo. Tarnyba valytojų etatų neturėjo.

43. Vertinant nuteistojo A. A. parodymus įrodymų visumoje, be paminėtų duomenų yra svarbūs ir liudytojo A. G., Š. poskyrį kuravusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo, parodymai. Jis patvirtino, kad iš Š. poskyrio vedėjos T. R. sužinojo, jog šiame poskyryje yra įdarbinta darbuotoja, kuri realiai nedirba, tačiau ji pavardės nepasakė. Situaciją aiškinosi Personalo skyriuje ir iš darbuotojo asmens bylos, joje esančios nuotraukos sužinojo, kad darbuotojos V. S. nėra matęs, nors visus Š. poskyrio darbuotojus puikiai žinojo. Apie situaciją informavo A. A., sakė jam, kad V. S. neliktų, nes Š. poskyryje nereikia bėdų. A. A. atsakė „gerai, išspręsim problemą“, nieko neklausė ir jau kitą dieną jis (A. G.) sužinojo, kad V. S. poskyryje jau nebedirba (4 t., b. l. 181–183; 29 t., 125–128). A. A. neigė, kad A. G. jam nurodė darbuotojos pavardę, tačiau tai nėra įtikinama. Liudytojas A. G. patvirtino, kad prieš kreipdamasis į Tarnybos vadovą A. A. dėl tokio pobūdžio įvykio, išsiaiškino minėtą pavardę Personalo skyriuje, ji jam buvo žinoma, jokio tikslo ar suinteresuotumo ją nuslėpti jis neturėjo. Priešingai, konkrečios pavardės įvardijimas neabejotinai paspartintų situacijos išsprendimą, ko A. G. ir siekė eidamas pas A. A.. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kokių veiksmų ėmėsi A. A., gavęs minėtą, savo esme išskirtinę informaciją iš A. G.. Kaip patvirtino pastarasis liudytojas, jo paties kaip poskyrį kuruojančio vadovo A. A. nieko plačiau neklausinėjo. Liudytojos T. R., Š. poskyrio vedėjos, parodymai taip pat patvirtina, kad situacija poskyryje iš esmės plačiau nesiaiškinta, tai yra joks G. G. A. A. nurodytų aplinkybių oficialus tyrimas nebuvo pradėtas, darbuotojų paaiškinimai, kita informacija, ar įdarbintas asmuo faktiškai dirbo, nebuvo rinkti, o V. S. dėl fiktyvaus darbo neatleista. Anot A. A., jis tik perdavė informaciją Personalo skyriui, prašė išsiaiškinti, o paskui, iš E. M. sužinojęs, kad V. S. yra pastarosios giminaitė, nors ir žinodamas A. G. informaciją apie fiktyvų darbą Š. poskyryje, jis ir toliau nieko plačiau nesiaiškino, darbuotojos neatleido, nors, pasak jo, tik tuo metu iš E. M. sužinojo, kad V. S. galėtų dirbti valytoja ir valyti Tarnybos patalpas. Priešingai, jis savo pasirašytais įsakymais perkėlė tą pačią V. S. į savo paties naujai įsteigtas, nuolatines, daugiau apmokamas pareigas (2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. P3-365, 2015 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. P3-102 V. S. skyrė didesnius priedus, nei iki tol (10 t., b. l. 137–160, 161–166), be kita ko dar ir žinodamas, kad realiai ji pareigų, į kurias paskirta, nevykdys. Maža to, jo teigimu, taip jis pasielgė vien todėl, kad to paprašė E. M., argumentuodama V. S. noru, kad šiai būtų patogiau. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad, kaip patvirtino liudytojas A. G., V. S. perkėlimas buvo padarytas labai skubiai, kitą dieną po to, kai jis apsilankė pas A. A. ir nurodė jam žinantis apie fiktyviai dirbantį asmenį. Bylos medžiaga (16 t., b. l. 58–66, 103) patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 21 d. (penktadienis) datuotas V. S. prašymas tą pačią dieną buvo pateiktas Tarnybai, jame išdėstant prašymą perkelti ją į (duomenys neskelbtini) skyrių, nors etatas jame dar net nebuvo įsteigtas. A. A. vizavo šį prašymą nurodydamas ją perkelti ir jau 2014 m. lapkričio 24 d. (pirmadienis) minėtas etatas A. A. įsakymu buvo įsteigtas, o V. S. į jį perkelta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas A. A. elgesys po A. G. vizito, tai, kad pastarojo nurodyta informacija apie fiktyvų darbą nebuvo tiriama, V. S. ne atleista, o priešingai, skubiai perkelta į naujai įsteigtą etatą kitame skyriuje, visa tai patvirtina, kad A. A. buvo žinoma apie fiktyvų V. S. darbą tiek Š. poskyryje, tiek vėliau ir (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tokiu perkėlimu buvo siekiama ne sudaryti patogesnes sąlygas V. S. dirbti (duomenys neskelbtini), o išvengti tolimesnio T. R. ir A. G. iškeltos fiktyvaus darbo situacijos eskalavimo. Žinodamas paminėtą informaciją, A. A. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad V. S. visą įdarbinimo laikotarpį realiai dirbs valytojos darbą, tuo labiau, kad tokios pareigybės Tarnybos (duomenys neskelbtini) padaliniuose net nebuvo. Šie netiesioginiai įrodymai, juos vertinant kartu su nuteistųjų V. S. ir E. M. parodymais, paneigia A. A. teiginius, kad jis nežinojo, jog V. S. realiai Tarnyboje nedirbs.

44. Apeliantas A. A. kaip jo kaltę paneigiančius įrodymus vertino ir nuteistosios V. S. parodymus, kad ji keletą kartų valė Tarnybos virtuvės bei tualetų patalpas, kurie, pasak jo, yra nepaneigti. V. S. iš tiesų tvirtino, kad G. G. nurodymu buvo du – tris kartus atvykusi valyti Tarnybos virtuvės bei tualetų, kuriuos jai parodė G. G.. Pastaroji, pasak V. S., jai taip pat pasakė, kad vaikščioti kiekvieną dieną nereikės. Buvo sutarta, kad ji valys savaitės viduryje ir pabaigoje, tačiau neužilgo, dar iki pirmojo atlyginimo gavimo, G. G. jai nurodė, kad į darbą daugiau eiti nereikės, tačiau pervestą atlyginimą ji turės išgryninti ir atnešti jai (G. G.). Šias iš V. S. žodžių žinomas aplinkybes nurodė ir nuteistoji E. M.. Savo ruožtu nuteistoji G. G. jas neigė ir tvirtino, kad valymui buvo pasamdyta įmonė. Visgi ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad buvo sutikusi V. S. prie Tarnybos pastato (duomenys neskelbtini)gatvėje ar pačiose patalpose (25 t., b. l. 82–83), vėliau nurodė, kad buvo ją sutikusi patalpose (duomenys neskelbtini) gt., lyg fojė, kažkada jau po to, kai ši nustojo jai tvarkyti namus (25 t., b. l. 91–94). Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas savo išvadą nesivadovauti šia V. S. parodymų dalimi padarė pripažinęs, kad galimybės patikrinti minėtas jos nurodytas aplinkybes kita bylos medžiaga nėra. Visi byloje apklausti liudytojai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje dirbę darbuotojai valančios patalpas V. S. nebuvo matę. Taip galėjo atsitikti, kadangi patalpos buvo tvarkomos jau po darbo valandų, be to, liudytojai yra nurodę, kad iš esmės valytojų pagal veidus nebuvo įsidėmėję. V. S. yra nurodžiusi, kad valyti atvykdavo su savo priemonėmis, pasisakydavo budinčiam darbuotojui, kad atvyko valyti patalpų, ir šis ją įleisdavo, pasirašyti jai niekur nereikėdavo, patalpos, kurias valė, buvo nerakinamos (24 t., b. l. 18–19). Tyrimo metu, siekiant patikrinti paminėtus V. S. parodymus, nebuvo nustatyti apsaugos darbuotojai, kontroliavę patekimą į Tarnybos patalpas, neatliktos jų apklausos. Taigi, paminėti V. S. parodymai kita bylos medžiaga nėra nei paneigti, kaip nurodo apeliantas, nei patvirtinti, kaip nurodo teismas. Visgi, net ir pripažinus, kad V. S. iš tiesų du – tris kartus valė kai kurias Tarnybos patalpas, kas, kaip nurodo nuteistasis A. A., iš tiesų nėra paneigta, nuosprendyje padarytų išvadų tai iš esmės nekeičia. V. S. nurodė, kad G. G. nurodymu turėjo atlikti neilgos trukmės ir nedidelės apimties darbą – du kartus per savaitę valyti Tarnybos tualetus (pagal byloje esančias pirmiau minėtas sutartis su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis Tarnyboje buvo du sanitariniai mazgai) ir virtuvę, tai atliko du – tris kartus. Šis darbas akivaizdžiai neatitiko pilnu etatu įdarbintam asmeniui turėjusį tekti darbo krūvį. V. S. taip pat patvirtino, kad neužilgo sulaukė G. G. siūlymo darbo nedirbti, o darbo užmokestį perduoti jai, nors duomenų apie pasikeitusią situaciją Tarnyboje su valymo paslaugas teikusia įmone byloje nėra, paslaugas ir toliau teikė ta pati įmonė. Apibendrinant spręstina, kad G. G., įdarbinimo dokumentus kitame Tarnybos poskyryje pasirašiusiai V. S. iš pradžių pasiūlydama kelis kartus išvalyti kai kurias Tarnybos patalpas, sąmoningai iš karto nenurodė jai apie tai, kad ši dirbs fiktyviai, siekdama sudaryti jai teisėto darbo iliuziją, tuo pačiu siekdama V. S. vėlesnio sutikimo dirbti fiktyviai. Be to, pagal V. S. parodymus, jos perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių metu ji jau seniai nevykdė jokių Tarnybos patalpų valymo paslaugų, tačiau ši aplinkybė nepadarė įtakos A. A. veiksmams, jų nepakeitė.

45. Aptartus argumentus papildo ir liudytojų, (duomenys neskelbtini) darbuotojų D. B., L. B. parodymai. Nuteistasis A. A. teigė, kad V. S. perkėlimas į (duomenys neskelbtini) skyrių vyko tik E. M. iniciatyva, kad jis tik pasirašė šios jam atneštus su perkėlimu sietinus dokumentus. Tuo tarpu liudytoja L. B. teismui tvirtino, kad įsakymą dėl etato įsteigimo (duomenys neskelbtini) skyriuje (kaip ir kitus su V. S. perkėlimu susijusius dokumentus) rengė ji (tai patvirtina ir liudytojos viza dokumente (11 t., b. l. 173–177), bet tokį sprendimą priima tik vadovai. Nurodymą parengti minėto įsakymo projektą ji galėjo gauti iš tuometinio direktoriaus A. A. arba savo vadovės D. B.. Kai V. S. buvo priimta į (duomenys neskelbtini) skyrių, iš E. M. ji gavo tik vieną prašymą – nieko nesakyti apie V. S. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) skyriui tuo metu vadovavusiai I. Š. (29 t., b. l. 12–24). Apklausta liudytoja D. B. teisme teigė, kad (duomenys neskelbtini) skyrius, kurio vedėjos pareigas ji vykdė išėjus E. M., niekada etatų poreikio neanalizuodavo, tai sprendė vadovas. Nurodymą įsteigti etatą (duomenys neskelbtini) skyriuje galėjo duoti tik direktorius arba jį pavaduojantis direktoriaus pavaduotojas (28 t., b. l. 175–184). Vertinant šiuos duomenis visumoje paminėtina ir tai, kad E. M. nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., tai yra V. S. perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių metu, buvo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose (9 t., b. l. 79–80; 10 t., b. l. 50, 58; 23 t., b. l. 29–31).

46. Byloje padarytas A. A., taip pat ir G. G. apkaltinančias išvadas papildomai pagrindžia ir bylos duomenys apie priedų V. S. skyrimą. Iš byloje esančių Tarnybos direktoriaus įsakymų matyti, kad V. S. darbo Š. poskyryje, o vėliau – (duomenys neskelbtini) skyriuje, metu jai buvo skirti priedai. Minėtuose įsakymuose taip pat buvo nurodyti ir jų mokėjimo šaltiniai. 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniajai specialistei V. S. už skubių ir svarbių užduočių vykdymą skirtas 400 litų priedas, mokamas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) lėšų. 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“ nurodyta, jog 2014 m. rugpjūčio 1 d. Ž. T. direktoriaus įsakymu Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ priedai mokami nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) programos pajamų įmokų (finansavimo šaltinio kodas 1.4.1.1.1). 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakyme Nr. P3-258 nurodoma, jog yra pakeičiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. P3-2 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.19 papunktyje nurodomas 400 litų priedas (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniajai specialistei V. S.. 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“ 1.18. papunktyje nurodytas 400 litų priedas (duomenys neskelbtini) skyriaus Š. poskyrio vyresniajai specialistei V. S.. 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“ 1.13 papunktyje (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniajai specialistei V. S. skiriamas 1 000 litų priedas. 2015 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ nurodomas 115 eurų priedas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniajai specialistei V. S. už skubių ir svarbių užduočių vykdymą. Priedas mokamas nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) lėšų. 2015 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. P3-102 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“ nurodomas 315 eurų priedas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniajai specialistei V. S. už skubių ir svarbių užduočių vykdymą. Priedas mokamas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (10 t., b. l. 137–160, 161–166). Visus šiuos įsakymus pasirašė Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, einantis direktoriaus funkcijas, A. A., o vizavo (duomenys neskelbtini) vedėja G. G.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskutiniu įsakymu priedas V. S. buvo padidintas prieš pat A. A. perleidžiant vykdytas Tarnybos direktoriaus pareigas I. Š., kuri Tarnybos direktorės pareigas pradėjo eiti 2015 m. balandžio 1 d.

47. Pats A. A., nors ir neneigė pasirašęs minėtus įsakymus, kartu tvirtino, kad į priedų skyrimą specialistams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nesigilindavo. Anot jo, priedų skyrimo klausimus kuravo Finansų skyrius, kurio vedėjas ar kitas darbuotojas turėjo vizuoti dokumentą. Apie poreikį skirti, keisti priedus jam pasakydavo G. G.. Savo ruožtu nuteistoji G. G. tvirtino, kad ji pati niekada nesprendė dėl priedų dydžių, kam juos skirti ar neskirti, ji tik turėjo patikrinti, kad nebūtų viršijamos sumos, kurios galėjo būti išmokėtos. Ji taip pat nurodė, kad dėl nuolatinio priedo priimant į darbą specialistą buvo susitariama su padalinio vadovu. Dėl sumos galėjo nuspręsti ir Personalo skyrius, įstaigos vadovas. Dėl papildomų priedų spręsdavo dviem būdais: „lygiavos principu“ – visiems vienodai pagal pareigybių kategoriją, arba priedų „krepšelio“. Pastaruoju atveju, esant sutaupytų lėšų, ji informuodavo vadovą, o šiam nusprendus lėšas naudoti, padalinių vadovai nuspręsdavo dėl konkrečių priedų sumų ir informuodavo ją. Ji sutikrindavo, ar neviršytos sumos, ir pateikdavo informaciją vadovui. Jam viską peržiūrėjus vėl sutikrindavo, ar neviršytos sumos, ir tada informaciją pateikdavo Personalo skyriui, kuris ruošdavo įsakymą. Šiuos parodymus gretinant su kitais bylos įrodymais, visų pirma paminėtina, kad V. S. darbo tiek Š. poskyryje, tiek ir (duomenys neskelbtini) skyriuje metu E. M. buvo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose, o jos kaip (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas vykdė D. B.. Liudytoja D. B. nurodė teismui, kad pati priedų skyrime darbuotojams nedalyvavo. Teisės ir personalo skyrius gaudavo iš Finansų skyriaus vedėjos G. G. lentelę, kurioje būdavo nurodoma, kiek ir kam skiriama. Tada būdavo rengiamas įsakymas. Būdavo pateikiami ir padalinių vadovų prašymai, kam kiek skirti priedo ar priemokos. Tą lentelę su padalinių vadovų prašymais Finansų skyriaus vedėja G. G. derindavo su vadovybe. Jų skyriuje lentelė atsirasdavo tik po galutinio suderinimo su vadovybe. Liudytoja L. B. nurodė, kad įsakymų dėl priedų skyrimo projektus rengdavo ji, gavusi iš Finansų skyriaus vedėjos lenteles su nurodytais priedų dydžiais.

48. Vertinant, ar priedų skirstyme dalyvavo Tarnybos padalinių, kuriuose buvo įdarbinta V. S., vadovai, kaip nurodė G. G., reikšmingi yra šie įrodymai. Liudytoja T. R., Š. poskyrio vedėja, nurodė, kad ji kaip padalinio vadovė iš tiesų teikdavo Finansų skyriaus vedėjai G. G. arba R. S. pasiūlymus, kokio dydžio priedai turėtų būti skiriami poskyrio darbuotojams. Poskyriui skiriamo pinigų krepšelio dydis dažniausiai būdavo nurodomas telefonu, tačiau ji jokio priedo V. S. skirti nesiūlė, apie priedą nieko nežino. Naujo žmogaus priėmimo klausimas su ja nebuvo derintas (4 t., 196–197; 29 t., b. l. 180–186). Liudytojos nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, iš kurių matyti, kad G. G. 2014 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku, jį siųsdama ir tuometiniam Tarnybos vadovui A. A., kreipėsi į Tarnybos padalinių vadovus, prašydama skubiai pateikti duomenis dėl papildomo priedo skyrimo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Taip pat nurodė, kad vidutinis priedo dydis vienam darbuotojui per mėnesį yra 280 Lt. Prašė atsiųsti darbuotojų sąrašą su konkrečiu priedo dydžiu, kurį vadovai gali paskirstyti savo nuožiūra. Iš T. R. 2014 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu paštu, adresuotu G. G. ir B. P., atsiųstos lentelės matyti, kad ji ties V. S. pavarde nurodė „0“ (19 t., 48–51, 56–58). Ir nors iš byloje esančių G. G. 2014 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. lapkričio 28 d. elektroniniu paštu siųstų lentelių (20 t., b. l. 87–109, 114–119) matyti, kad jose nebuvo nurodytas V. S. skirtinas papildomas laikinas priedas prie jau paskirto pastovaus priedo (Tarnybos direktoriaus įsakymais toks ir nebuvo paskirtas), visgi šie duomenys papildo T. R. parodymus ir paneigia, kad V. S. tiek pastovūs, tiek papildomi priedai buvo skirti T. R. iniciatyva. Vertinant bylos įrodymus visumoje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuometinė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I. Š. atsakymą į tą patį pirmiau jau minėtą 2014 m. rugsėjo 29 d. G. G. elektroninį laišką su nurodytais konkrečiais priedais pateikė tiesiogiai A. A. (19 t., b. l. 18–23), o tai paneigia pastarojo teiginius, kad į priedų skyrimą jis nesigilindavo.

49. Vertinant aplinkybes, sietinas su V. S. skirtais priedais jai dirbant (duomenys neskelbtini) skyriuje, paminėtina, kad iš G. G. 2014 m. gruodžio 30 d. elektroniniu paštu siųstos lentelės (20 t., b. l. 87–109, 121–123) matyti, kad joje buvo nurodytas V. S. skirtinas papildomas laikinas 600 Lt dydžio priedas prie jau paskirto pastovaus priedo už 2014 m. gruodžio mėnesį (toks galiausiai direktoriaus įsakymu ir buvo paskirtas). Be to, G. G. minėtas „lygiavos“ metodas paskirstant priedus šiuo atveju nebuvo taikytas, nes daliai darbuotojų buvo skirtas didesnis ar mažesnis nei 600 Lt priedas, jį vertinant taip pat atsižvelgus ir į dirbto etato dalį. Šiuo atveju sprendžiant, kieno iniciatyva V. S. buvo skirti priedai jai dirbant (duomenys neskelbtini) skyriuje, atsižvelgtina į tai, kad pagal nuteistosios E. M. bei liudytojos L. B. parodymus, informacija apie (duomenys neskelbtini) skyriuje įdarbintą V. S. G. G. ir E. M. prašymu tuometinei šio skyriaus vedėjai I. Š. apskritai nebuvo teikiama. Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtų elektroninių laiškų turinio duomenys. Iš G. G. 2015 m. sausio 6 d. I. Š. ir L. B. (kopija) siųsto elektroninio laiško turinio matyti, kad G. G. prašė I. Š. pateikti siūlymus dėl papildomo priedo paskirstymo (perskirstymo) vadovaujamo skyriaus darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (bendra galima jų suma – 100 eurų). Laiško struktūra patvirtina, kad tai nebuvo persiųstas kažkieno kito (G. G. minėtų L. B. ar D. B.) sukurtas laiškas, tad jo turinį G. G. sukūrė pati. Kaip matyti, tarp (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, V. S. G. G. nenurodė, nors jai apie tokią darbuotoją buvo žinoma. Ji, kaip minėta, buvo vizavusi su V. S. perkėlimu į minėtą skyrių sietinus dokumentus, nurodžiusi jai skirtiną 600 Lt papildomą priedą prieš kelias dienas siųstoje pirmiau minėtoje lentelėje. Be to, 2015 m. sausio 9 d., 2015 m. sausio 21 d. G. G. siuntė informaciją L. B., R. A. apie Tarnybos darbuotojų 2015 m. darbo užmokesčio su priedais dydžius, joje nurodydama ir V. S. darbo užmokestį su pastoviu priedu. Savo ruožtu I. Š. nenurodė V. S. kaip skyriaus darbuotojos savo 2015 m. sausio 7 d. L. B. siųstame laiške, kuriame pateikė informaciją apie skyriaus darbuotojų atostogų grafiką 2015 m. Siūlymo V. S. skirti priedą nuo 2015 m. liepos 1 d., greta kitų (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų, I. Š. nenurodė ir 2015 m. liepos 1 d. G. G. ir D. B. atsiųstame laiške. V. S. nebūdavo minima ir kitame byloje pateiktame 2015 m. vykusiame susirašinėjime elektroniniais laiškais tarp I. Š., L. B. ir D. B.. Ji kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotoja nefigūravo ir I. Š. darbo kompiuteryje buvusiuose tyrimo metu apžiūrėtuose 2015 m. dokumentuose. Tarp jų paminėtinas dokumentas „2015 detaliai“, kuriame yra lentelės su nurodytais skyriais ir jų darbuotojais. Tarp (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų V. S. nėra nurodyta. Šiame dokumente pagal jo ypatybes paskutinį įrašą padarė G. G. 2015 m. birželio 2 d. (17 t., b. l. 5–17; 20 t., b. l. 87–109, 124–146). Šie duomenys vertintini kartu su nuteistosios I. Š. parodymais, kuri tvirtino, kad nieko nežinojo apie V. S. įdarbinimą jos vadovaujamame (duomenys neskelbtini) skyriuje, taip pat apie 2014 m. lapkričio 24 d. įsteigtą naują etatą, ji jo neprašė, šis klausimas su ja nebuvo derinamas. To nežinojo ir pradėjusi eiti Tarnybos direktorės pareigas. Aptartų įrodymų kontekste paminėtina ir tai, kad A. A. pasirašytu ir G. G. vizuotu įsakymu Nr. P3-102, priimtu 2015 m. kovo 30 d., tai yra prieš pat I. Š. pradedant eiti Tarnybos direktorės pareigas, išskirtinai V. S. pastovus priedas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo padidintas nuo 115 eurų iki 315 eurų (10 t., b. l. 161–166). Šių duomenų visuma paneigia, kad I. Š. kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja ar vėliau, jau eidama direktorės pareigas, inicijavo pastovių ar papildomų priedų skyrimą V. S. tuo metu, kai ši dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje.

50. Nuteistosios G. G. gynėjos apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad G. G. 2014 m. spalio 31 d. ir 2014 m. lapkričio 3 d. buvo suteiktos papildomos poilsio dienos, todėl, pasak apeliantės, ji net teoriškai negalėjo inicijuoti, rengti, vizuoti direktoriaus 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“ (priedas V. S.), nes G. G. tiesiog nebuvo darbe. Kaip patvirtina byloje esantys Tarnybos 2014 m. spalio ir lapkričio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t. 6, b. 1. 83, 91), G. G. iš tiesų gynėjos nurodytomis dienomis buvo suteiktos papildomos poilsio dienos, tačiau padarytų išvadų tai nekeičia. Visų pirma pati G. G. nurodė, kad priedų skyrimo klausimas buvo derinamas iš anksto. Tai patvirtina ir pirmiau aptartas byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu. Be to, G. G. viza A. A. pasirašytame 2014 m. lapkričio 3 d. įsakyme Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“ yra (10 t. 137–140, 150–154), o tai patvirtina, kad ji tiesiogiai dalyvavo šio įsakymo priėmimo procese.

51. Apibendrindama pirmiau minėtus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarnybos direktoriaus pareigas vykdžiusiam A. A. bei Finansų skyriaus vadovei G. G. nei Tarnybos padalinių vadovai, nei Personalo skyriaus darbuotojos nebuvo pateikę absoliučiai jokios informacijos, kuria remiantis V. S. turėtų būti skiriamas priedas, tačiau, nežiūrint to, V. S. iš esmės viso jos darbo Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje metu tam tikro, pirmiau minėtuose įsakymuose nurodyto dydžio priedai buvo paskirti. Tarnybos direktoriaus pareigas vykdęs A. A. bei (duomenys neskelbtini) vedėja buvo tie asmenys, kurie sprendė Tarnybos lėšų disponavimo klausimus, turėjo pareigą užtikrinti racionalų ir teisėtą jų naudojimą. Pagal 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.11. punktą Tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėšų ir turto panaudojimą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (su įsakymo 2014 m. spalio 23 d. redakcija Nr. 3P-197) A. A. buvo įgaliotas disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis. Pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V1-10 patvirtintą (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymą G. G. buvo įgaliota disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis; pagal 7.26 punktą (duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina finansinių-ūkinių operacijų teisėtumo, valstybės lėšų naudojimo ir tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę“; o pagal 7.28 punktą (duomenys neskelbtini) vedėjas nustačius lėšų <...> trūkumą bei grobimą, nedelsiant informuoja Tarnybos vadovybę bei laiku perduoda dokumentus ikiteisminėms institucijoms. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. A. ir G. G. darbinės pareigos, sietinos su Tarnybos lėšų disponavimu, taip pat ir su darbuotojų priėmimu į pareigas, darbo užmokesčio mokėjimu, priedų skyrimu, atleidimu, buvo pakankamai glaudžiai susijusios, jų priimami sprendimai buvo neatsiejami vienas nuo kito ir negalėjo vykti atskirai be vienas kito žinios. Tai yra papildantys duomenys, reikšmingi teismo vidiniam įsitikinimui formuoti.

52. Apeliantas A. A. taip pat tvirtino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis dėl V. S. fiktyvaus darbo gavo turtinės naudos, kad tokią išvadą teismas grindė tik spėjimais ir samprotavimais. Su šiais argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Pritartina, kad minėtą apelianto nurodomą aplinkybę patvirtinančių pirminių tiesioginių įrodymų byloje nėra, tačiau vien tai nėra kliūtis ją konstatuoti. Paminėtą apelianto ginčijamą faktinę aplinkybę pagrindžia byloje surinkti išvestiniai bei netiesioginiai įrodymai ir jų analizės pagrindu padarytos išvados. Kartu pažymėtina, kad teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo pateikimas nuosprendyje negali būti laikomas tik samprotavimais vien dėl to, jog turimi įrodymai byloje nėra tiesioginiai. Įstatymas neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei pagal jų klasifikavimą (pirminiai ir išvestiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai). Visi įrodymai įvertinami bendra tvarka ir pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-343-719/2018). Visų įrodymų visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Kaip minėta, nuteistoji V. S. savo parodymais patvirtino, kad G. G. yra jai nurodžiusi, jog pinigus ji pasiima ne viena, kad jais dalinasi su tuo, kas „sėdi viršuje“, su viršininku. Tuo laikotarpiu Tarnybos vadovo pareigas ėjo A. A.. Nors G. G. šių V. S. nurodytų aplinkybių nepatvirtino, jos parodymais (jų dalimi), kaip minėta, byloje nesivadovauta pagrįstai. Apie tai plačiau dar bus pasisakyta vėliau. Minėti V. S. parodymai yra vertintini kartu su kitais bylos duomenimis, nurodytais pirmosios instancijos teismo. Kaip minėta, A. A. Tarnyboje ėjo vadovaujančias pareigas. Būtent jo įsakymais buvo įsteigtos pareigybės, į kurias vėliau priimta (perkelta) V. S.. Jo įsakymu ji buvo perkelta į pareigas, kurios buvo geriau apmokamos, nei prieš tai eitos. Vadovaujantis A. A. pasirašytais ir G. G. vizuotais įsakymais, viso V. S. fiktyvaus darbo metu jai buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio, fiksuojamas dirbtas laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, ko A. A. ir neneigia. Taigi, jis, kaip ir G. G., gerai žinojo fiktyviai dirbančio asmens be jokio teisėto pagrindo gaunamų lėšų dydį, o įdarbindami tokį asmenį jie, būdami atsakingi už Tarnybos lėšų racionalų naudojimą, kartu prisiėmė ir gresiančią Tarnybos lėšų iššvaistymo atsakomybę. Materialinė nauda už tokius veiksmus bei prisiimtą riziką yra logiškas paaiškinimas, kodėl tokių veiksmų buvo imtasi. Padarytas išvadas papildo ir nustatyti A. A. veiksmai įvykdant nusikalstamas veikas, sietinas su tos pačios V. S. bei J. P. fiktyviu įdarbinimu L. poskyryje, kurių metu jam (taip pat ir tiesiogiai) buvo perduodamas fiktyviai dirbančių asmenų darbo užmokestis (jo dalis). Apie šias veikas išsamiai dar bus pasisakyta vėliau. Visuma šių netiesioginių įrodymų, juos vertinant kartu su paminėtais nuteistosios V. S. parodymais, yra svarūs veiksniai, suformavę teismo vidinį įsitikinimą, kad A. A. nustatytus nusikalstamus veiksmus atliko siekdamas turtinės naudos sau ir G. G., kad kartu su ja pasisavino jam patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį, turtą – V. S. pervestus su fiktyviu darbu sietiną darbo užmokestį, priedus ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Konkreti kiekvienam iš jų tekusi iš nusikalstamų veikų gautų piniginių lėšų suma šiuo atveju nebuvo nustatyta, tačiau esminės reikšmės bendrininkų veikos teisiniam kvalifikavimui tai neturi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ir paminėtos ginčytos faktinės bylos aplinkybės byloje konstatuotos pagrįstai.

53. Dėl pinigų perdavimo G. G. aplinkybių V. S. ir E. M. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. V. S. nurodė, kad pinigus perduodavo G. G. namuose, kai atvykdavo tvarkyti namų. Palikdavo juos ant stalo. Nuteistoji savo nubraižytoje namo schemoje pažymėjo pinigų palikimo vietą. E. M. taip pat patvirtino, kad V. S. prašymu yra kelis kartus perdavusi G. G. pinigus, sudėtus į baltus vokus. Tai padarydavo atvykusi į Tarnybą, G. G. kabinete. Pinigų perdavimas nebuvo viešas, pats perdavimas nebuvo fiksuojamas rašytiniais dokumentais, teisėsaugos institucijos tuo metu nedisponavo informacija apie (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbintą V. S., dėl ko procesinės prievartos priemonės nebuvo taikomos. Nežiūrint to, nagrinėjamu atveju aplinkybes dėl pinigų perdavimo įrodo V. S. ir E. M. parodymai.

54. Apeliantas A. A. taip pat kelia dalies savo veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pavojingumo klausimą. Nustatytais jo veiksmais, o būtent tuo, kad jis, žinodamas apie V. S. fiktyvų darbą (duomenys neskelbtini), pastarosios 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašyme atleisti iš užimamų pareigų užrašė rezoliuciją „Atleisti“ ir pasirašė, be to pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287) ir du darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, buvo suklastoti tikri dokumentai, kuriais įtvirtina tikrovės neatitinkanti informacija apie V. S. darbo santykių su Ž. T. nutraukimą, nors realiai tokių teisinių santykių neegzistavo. Materialinės atsakomybės sutarties pasirašymas buvo būtinas tam, kad būtų įformintas asmens priėmimas į darbą, nors realiai darbo teisiniai santykiai nebuvo sukurti. Šie veiksmai buvo sudėtinė sutarto ir įvykdyto nusikalstamo sumanymo piktnaudžiaujant tarnyba ir klastojant bei panaudojant tikrus dokumentus pasisavinti svetimą, (duomenys neskelbtini) turtą (pinigines lėšas), dalis. Remiantis minėtais A. A. pasirašytais dokumentais buvo pervesti (išmokėti) V. S. priskaičiuoti darbo užmokestis ir priedai, taip pat kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Dėl nuteistųjų suklastotų ir panaudotų tikrų dokumentų, tarp jų ir nutraukiančių darbo santykius, Ž. T. buvo padaryta nuosprendyje nurodyta 12 785,49 eurų (su mokesčiais) turtinė žala, kurios nuteistasis neginčija. Todėl apelianto A. A. paminėti nuosprendyje įvardyti jo veiksmai buvo pavojingi, jie sukėlė neigiamus padarinius, tad pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

55. Nuteistoji G. G. taip pat kategoriškai neigė nuteistosios V. S. nurodytas faktines aplinkybes, kad būtent ji (G. G.) pasiūlė jai fiktyvų darbą Š. poskyryje bei vėliau (duomenys neskelbtini) skyriuje, pateikė jai pasirašyti su tuo sietinus dokumentus, kad jos nurodymu V. S. turėjo nuiminėti jai pervestą atlyginimą, kurį atiduodavo jai tvarkydama šios namus arba per E. M.. Anot G. G., jos ir V. S. santykiai nebuvo tiek artimi, kad ji galėtų jai teikti fiktyvaus darbo pasiūlymą. Ji V. S. žinojo tik kaip V., todėl net nesuprato, kad dokumentuose nurodyta V. S. yra tas pats asmuo. Be to, joms susikalbėti buvo sunku, nes V. S. sunkiai kalba lietuviškai, o ji (G. G.) nekalba rusiškai. Šiuos teiginius paneigia kiti bylos duomenys. Kad V. S. pakankamai gerai kalba lietuvių kalba, teisėjų kolegija įsitikino teismo posėdžio metu. Vertėjo dalyvavimo V. S. neprireikė. G. G. neneigė V. S. ir E. M. nurodytas aplinkybes, kad ji ir V. S. buvo pažįstamos dar iki nusikalstamų veikų pradžios, jas supažindino E. M.. Šiai rekomendavus, V. S. tvarkė G. G. namus. G. G. ir V. S. parodymai patvirtina, kad pastarajai buvo duoti jos tvarkomų G. namų raktai bei vartų valdymo pultelis, jai buvo leidžiama tvarkyti namus nieko juose nesant. V. S., duodama parodymus, atpasakojo G. G. asmeninio gyvenimo detales, kurias sužinojo iš G. G. joms bendraujant tvarkymo metu. G. G. V. S. buvo žinoma kaip E. M. sutuoktinio sesuo, tai yra artimais ryšiais susijęs asmuo. G. G. su pačia E. M., kaip patvirtino jos abi, siejo artimi, draugiški santykiai, jos bendravo šeimomis, svečiuodavosi viena pas kitą. Jų tarpusavio santykių artumą patvirtina ir tai, kad jos ryšių nenutraukė ir E. M. išėjus gimdymo, vaiko priežiūros atostogų, ir net G. G. išėjus iš Tarnybos (po 2015 m. rugpjūčio 24 d.), nes abi nurodė, kad E. M. atostogų metu lankėsi Tarnyboje, užeidavo pas G. G. į kabinetą, G. G. aplankė E. M. gimus vaikui, E. M. nurodė dalyvavusi G. G. keturiasdešimtmetyje ((duomenys neskelbtini)), savo ruožtu G. G. kartu su vyru dalyvavo E. M. keturiasdešimtmetyje ((duomenys neskelbtini)). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. G. turėjo pagrindą pasitikėti E. M. giminaite V. S., be to, leidžia kaip neįtikinamus vertinti G. G. parodymus, kad jai apskritai nebuvo žinoma, kad T. Š. poskyryje įdarbintas asmuo V. S. yra ta pati E. M. giminaitė V..

56. Nuteistoji G. G., ginčydama V. S. nurodytas aplinkybes, taip pat tvirtino, kad ši jos namus tvarkė ne 2014–2015 m., o anksčiau, 2013 m. gegužės – birželio mėn., paskutinį kartą buvo 2013 m. liepos 14 d., nes tada jie pardavinėjo namą, be to, tai darė vos kelis kartus. Anot apeliantės, tai paneigia V. S. nurodytas aplinkybes, kad būtent namuose G. G. davė jai pasirašyti dokumentus ir gaudavo iš jos pinigus. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad šią aplinkybę tiesiogiai patvirtina tik V. S. parodymai. Kartu pripažintina ir tai, kad kitoks įrodinėjimas įvykių, vykusių privačioje erdvėje, yra pakankamai apsunkintas. Tuo metu ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas, jokie slapti procesinės prievartos veiksmai nebuvo leisti. Tokioje situacijoje svarbu tai, ar yra nustatytas pagrindas abejoti nuteistosios V. S. parodymais, ar juos paneigia kiti įrodymai. Kaip ir nurodoma gynėjos apeliaciniame skunde, G. G. iš tiesų gana smulkiai nupasakojo su namo tvarkymu sietinas aplinkybes. Nežiūrint to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei jos parodymai, nei jos sutuoktinio liudytojo A. G. parodymai, nei pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (30 t., b. l. 144, 145–163) bei duomenys iš internetinio portalo www.aruodas.lt (32 t., b. l. 71–74) nepaneigia nuteistųjų V. S. ir E. M. parodymų dėl to, kad G. namus V. S. tvarkė 2014–2015 m. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į pačios G. G. nenuoseklumą nurodant paminėtas aplinkybes. Nors, kaip minėta, teisme ji tvirtino, kad V. S. jos namus tvarkė 2013 m. gegužės – birželio mėn., paskutinį kartą – 2013 m. liepos 14 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, kad apie V. S. išgirdo tada, kai apie 2012 m. ieškojo namų tvarkytojos. G. G. naudojimąsi tvarkymo paslaugomis su noru parduoti namą nesiejo (25 t., 82–83). Vėlesnių apklausų metu ji nurodė, kad namų tvarkytoją pasamdė dėl namo pardavimo, tačiau teigė, kad tai galimai buvo 2013–2014 m., iki euro įvedimo (2015 m. sausio 1 d.). Aiškindama šį neatitikimą G. G. teigė, kad klausimai apie namų tvarkymą jai buvo netikėti, buvo sunku prisiminti metus, tačiau tokias aplinkybes ji nurodė net dvejose apklausose (25 t., 91–94, 95–98). G. G. parodymai dėl priežasties, kodėl buvo nuspręsta pasamdyti namų tvarkytoją, taip pat yra prieštaringi. Ji tvirtino, kad poreikis pasamdyti namų tvarkytoją atsirado būtent todėl, kad jie ketino parduoti namą ir norėjo, kad prieš jį parodant pirkėjams, jis būtų idealiai tvarkingas. Jos teigimu, pirkėjai dažniausiai ateidavo šeštadieniais, tačiau ji, tai žinodama, su V. S. susitarė, kad ši ateidinės sekmadieniais. Anot jos, kito laiko V. S. negalėjo pasiūlyti, tačiau ji vis tiek buvo pasamdyta. Kitos darbuotojos nebuvo ieškota. Iš to spręstina, kad namo tvarkymo paslaugų poreikis buvo siejamas ne tik su namo pardavimu. Pirmiau paminėti įrodymai iš tiesų patvirtina, kad G. namas buvo pardavinėjamas 2013 m., tačiau parduotas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad pati G. G. patvirtino, jog tuo metu buvo nutarta padaryti pertrauką, nes taip jai patarė pažįstamas nekilnojamojo turto agentas. Taigi, minties parduoti namą iš esmės nebuvo atsisakyta, ką patvirtina ir tai, kad namas vėliau, 2016 m. visgi buvo parduotas. Paminėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu G. G. buvo nurodžiusi, kad namą iš viso pardavinėjo apie penkerius metus su pertraukomis. Ji taip pat buvo nurodžiusi ir tai, kad prieš V. S. yra samdžiusi kitą tvarkytoją, kurią surado pagal skelbimą (25 t., b. l. 95–98). Apeliantės minimas liudytojas A. G. (31 t., b. l. 174–177) iš tiesų patvirtino G. G. parodymus, kad V. S. kelis kartus tvarkė jų namus 2013 m. gegužės–liepos mėn. ir po to ten nėra buvusi, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jis taip pat nurodė, kad jų namus yra tvarkęs tik vienas asmuo, t. y. V. S.. V. S. taip pat yra nurodžiusi, kad namus tvarkydavo dažniau tuomet, kai G. G. sutuoktinis būdavo komandiruotėse. Šie duomenys, juos vertinant visumoje, pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad liudytojui A. G., kuris dėl tarnybos nemažai laiko praleisdavo ne namuose, vykdė tarnybą (duomenys neskelbtini), buvo žinomos ne visos namų ūkio aplinkybės. Sutiktina ir su nuosprendžio išvada, kad apie tai, jog G. G. namų tvarkytoja buvo reikalinga ne tik jos akcentuojamais 2013 m., bet ir vėliau, galima spręsti ir iš G. G. parodymų, kad apie tai, jog ji ieško namų tvarkytojos, žinojo ir jos bendradarbė I. L., kurios, kaip ir kitų, ji teiravosi rekomendacijų (25 t., b. l. 91–94). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, I. L. Tarnyboje 2013 m. apskritai dar nedirbo. Ši liudytoja patvirtino, kad G. G. domėjosi dėl namų tvarkytojos, tačiau kartu nurodė, kad Tarnyboje pradėjo dirbti tik 2014 m. Šie įrodymai, priešingai, nei teigiama G. G. gynėjos apeliaciniame skunde, kelia abejones ne dėl V. S. ir E. M., o dėl pačios G. G. parodymų patikimumo, kas yra reikšminga teismo vidinio įsitikinimo formavimui.

57. Apeliacinės instancijos teisme, tenkinus nuteistosios G. G. ir jos gynėjos prašymą, buvo apklausta liudytoja S. G., kuri nurodė teismui, kad G. G. yra jos buvusi kaimynė, jų namai buvo greta, jas siejo kaimyniški santykiai, iki kol G. išsikraustė 2016 m. Kas svečiuodavosi pas juos ji nežino, nes jų namų įėjimai yra skirtingose pusėse. Apie G. G. namo tvarkymą ji nieko nežino, kiek matydavo, ši tvarkydavosi pati, šluodavo kiemą, pjaudavo žolę, o kas tvarkė namą viduje, ji nežino. Taip pat nurodė, kad tarp jos ir G. G. buvo pokalbis dėl langų valymo, pastaroji pasakė, kad pasamdė įmonę, kuri išvalė langus. Neatsimena, kuriais metais tai buvo. Kitų šio proceso dalyvių ji nėra mačiusi. Pasak apeliantės, šios liudytojos parodymai turėjo patvirtinti G. G. nurodomas namo tvarkymo aplinkybes, laikotarpį, kuomet namus tvarkė kitas asmuo, namo pardavimo aplinkybes. Visgi ši liudytoja bylai reikšmingų duomenų, o būtent, kada V. S. tvarkė G. namą, nei patvirtino, nei paneigė, nes namo vidaus tvarkymo aplinkybės jai nebuvo žinomos. Kita vertus, ji nurodė, kad G. G. namo langų valymui buvo pasamdžiusi įmonę, kas patvirtina, kad ši buvo linkusi namo tvarkymui pasitelkti išorinę pagalbą. Šie duomenys tiesiogiai nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nepatvirtina, tačiau sustiprina teismo vidinio įsitikinimo formavimą sprendžiant, kad V. S. pasitelkimas namo tvarkymui nebuvo siejamas tik su namo pardavimu 2013 m., kaip tvirtina G. G.. Taigi, nei liudytojos S. G. parodymai, nei kiti pirmiau aptarti įrodymai nepaneigia nuteistųjų V. S. bei E. M. parodymų apie tai, kad V. S. tvarkė G. G. namus 2014–2015 m.

58. Nuteistosios G. G. gynėja apeliaciniame skunde akcentuoja ir liudytojos T. R. parodymus. Remdamasi jais, taip pat artimais ryšiais būtent tarp V. S. ir E. M., apeliantė nepritaria teismo nustatytam pastarosios vaidmeniui ir ginčija, kad fiktyviai įdarbinti asmenį Š. poskyryje kartu su A. A. sugalvojo G. G., kad būtent ji pasiūlė V. S. fiktyvų darbą. Teisėjų kolegija sutinka, kad V. S. ir E. M. iš tiesų siejo artimi, svainystės ryšiais grindžiami tarpusavio santykiai. Tai patvirtina jų abiejų parodymai, visgi vien ši aplinkybė nėra pagrindas daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo labiau, kad G. G., kaip jau buvo minėta, taip pat bendravo su V. S. ir turėjo pagrindą ja pasitikėti. Liudytoja T. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir teigia apeliantė, buvo nurodžiusi, kad vieno apsilankymo Š. poskyryje metu, dar iki įsakymo apie V. S. įdarbinimą priėmimo, E. M. jai pasakė, kad pas ją (T. R.) į skyrių bus priimta darbuotoja, kuri iš tikro dirbs (duomenys neskelbtini), nes ten nėra laisvų etatų. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja teigė nepamenanti, kada tokią informaciją sužinojo iš E. M.. Balsu perskaičius minėtus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė, kad konkrečiai šio pokalbio neatsimena, tačiau E. M. galimai pasakė jai minėtus žodžius atvykusi į žuvų išgaudymą, kuris vyksta pavasarį, balandžio mėnesį, bet ji tai galėjo pasakyti ir jai pačiai (T. R.) atvažiavus. Ji, atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), pas E. M. kabinete turėjo pasirašyti ant prašymo priimti į darbą, kad sutinka. E. M. pasakė, kad reikia jos vizos, nes tokia tvarka. Kada tai buvo, ji nepamena. Liudytoja T. R. taip pat patvirtino, jog dėl to, kad ji informavo direktorių V. G., jog realiai jų poskyryje nėra darbuotojo, E. M. nelabai apsidžiaugė. Jau po V. S. atleidimo tarp jų (duomenys neskelbtini), kabinete, buvo pokalbis, kurio metu E. M. pasakė, kad jai nereikėjo kelti klausimo dėl to darbuotojo, ką ji (T. R.) suprato kaip priekaištą jai. Liudytoja T. R. taip pat nurodė, kad G. G. su ja nėra kalbėjusi, nėra prašiusi dėl V. S. įdarbinimo jos padalinyje (4 t., 196–197; 29 t., b. l. 180–186). Analizuodama šiuos parodymus, vertindama, kiek jie atitinka kitus bylos duomenis, ar paneigia minėtas apeliantės ginčijamas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad T. R. parodymai apie tai, kada ir kur E. M. jai pateikė informaciją apie į Š. poskyrį ketinamą priimti asmenį, nebuvo aiškūs ir kategoriški. Tiksliai ji šių aplinkybių neatsiminė ir teismui kaip galimas nurodė dvi alternatyvas. Vertinant jos teiginius apie tai, kad šią informaciją E. M. galimai jai pateikė Š. dar 2014 m. balandžio mėnesį, atkreiptinas dėmesys, kad Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė buvo įsteigta tik 2014 m. liepos 14 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu. Į šį darbą V. S. buvo priimta 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties ir direktoriaus įsakymo pagrindu. Todėl T. R. teiginiai, jog E. M. taip anksti galėjo jai pateikti pakankamai konkrečią informaciją apie būtent Š. poskyryje ketinamą priimti naują darbuotoją, kuri realiai ten nedirbs, nors jai etatas dar net nebuvo įsteigtas, nėra įtikinami. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad ta pati T. R. patvirtino, jog etato įsteigimo, naujo žmogaus priėmimo klausimai su ja nebuvo derinami, tad E. M. teikti jai tokią informaciją iš anksto nebuvo jokios būtinybės. Tuo labiau, kad tai daryti ji nebuvo suinteresuota, nes pagal tos pačios T. R. parodymus spręstina, kad E. M. šią informaciją vertino kaip pakankamai konfidencialią, nenorėjo jos viešinimo, nes jos atskleidimas V. G. ir A. G. iššaukė E. M. neigiamą reakciją ir priekaištus T. R.. Be to, (duomenys neskelbtini) skyrius, kuriam tuo metu vadovavo E. M., etatų poreikio neanalizavo, nurodymus dėl etatų (pareigybių) steigimo duodavo direktorius. Šias aplinkybes patvirtino liudytojų D. B., L. B. parodymai. Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio mėnesį Tarnybai vadovavo ne A. A., o V. G.. Apibendrinus darytina išvada, kad minėti T. R. teiginiai nepasitvirtino, jie neatitinka kitų bylos įrodymų. Liudytoja taip pat nurodė, kad minėtą informaciją E. M. galėjo nurodyti jai pačiai atvykus į (duomenys neskelbtini), tačiau šio vizito datos irgi neprisiminė. T. R. taip pat nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) važiuodavo gana dažnai, kad buvo atvažiavusi ir pas E. M. pasirašyti ant prašymo priimti V. S. į darbą. Ji neprisiminė ir šio vizito datos, tačiau iš byloje apžiūrėto minėto V. S. prašymo (16 t., 58–66, 115) matyti, kad T. R. jį vizavo 2014 m. liepos 28 d. E. M. vizos jame nėra ir tai suprantama, nes pastaroji, kaip jau buvo minėta, nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. buvo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose. Vertindama aptartus įrodymus visumoje, teisėjų kolegija pripažįsta, kad T. R. parodymai patvirtina, jog informaciją apie tai, kad į Š. poskyrį bus įdarbinta darbuotoja, kuri ten realiai nedirbs, T. R. pateikė E. M., tačiau kada ji tai padarė, byloje nėra nustatyta. Susitarimo tarp A. A. ir G. G. laikas byloje taip pat nebuvo nustatytas. Nėra nustatyta ir tai, kada konkrečiai apie šį susitarimą tapo žinoma E. M., tačiau ji parengė ir vizavo 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė. V. S. ir E. M. parodymai taip pat patvirtina, kad pastarajai nuo pat pradžių buvo žinoma, kad V. S. Š. nedirbs, nes valys patalpas Tarnybos patalpose (duomenys neskelbtini). Todėl tai, kad, pasak T. R., E. M. pateikė jai šią informaciją iki įsakymo apie V. S. priėmimą į darbą Š., nuosprendyje padarytų išvadų dėl E. M. ir G. G. vaidmenų ir atliktų veiksmų vykdant nusikalstamas veikas nekeičia. Bylos įrodymai patvirtina, kad E. M. savo veiksmais padėjo įgyvendinti nusikalstamą A. A. ir G. G. sumanymą dėl fiktyvaus asmens įdarbinimo, todėl T. R. nurodyti E. M. priekaištai „už iškeltą klausimą“ patvirtina jos dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, o ne jos inicijavimą. Tai, kad G. G. nekalbėjo ir neprašė T. R. dėl V. S. įdarbinimo jos vadovaujamame padalinyje, taip pat nėra pagrindas kitokioms išvadoms, nes liudytoja T. R. patvirtino, kad su ja šio klausimo nederino niekas.

59. Kaip minėta, G. G. neginčijo vizavusi dokumentus, nurodytus teismo nuosprendyje, tačiau tvirtino, kad jos viza tereiškė, jog klausimas yra suderintas su Finansų skyriumi lėšų pakankamumo prasme. Kad Finansų skyriaus vedėjos viza dokumentuose turi tokią prasmę, patvirtino ir apeliantės nurodyta liudytoja L. G. (4 t., b. l. 186–187, 189–194, 29 t., b. l. 103–114). Be to, pagal Tarnybos darbo reglamento 24.4 punktą, (duomenys neskelbtini) vedėjui, o jam nesant – kitam šio skyriaus valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, pavesta vizuoti direktoriui teikiamus pasirašyti įsakymų originalus, jeigu įsakymas susijęs su darbo užmokesčiu, komandiruotėmis, atostogomis ir kitais mokėjimais (13 t., b. l. 159–176). Taigi, G. G. kaip (duomenys neskelbtini) vedėja pagal pareigas privalėjo vizuoti nuosprendyje nurodytus dokumentus ir jos viza reiškė būtent tai, ką ji ir nurodė. Visgi šie įrodymai negali būti vertinami atsietai nuo kitų bylos duomenų, kuriai remiantis yra įrodytas platesnis G. G. dalyvavimas nuosprendyje nurodytose nusikalstamose veikose, nei pripažįsta ji pati.

60. Nuteistosios G. G. gynėjos apeliaciniame skunde, ginčijant faktines aplinkybes dėl dokumentų, kuriuos, pagal teismo nustatytas aplinkybes, G. G. parengė ir (ar) pateikė pasirašyti V. S., o vėliau pateikė Tarnybai, teigiama, kad V. S. nurodė pasirašomų dokumentų neskaičiusi. Pastaroji iš tiesų teigė, kad neskaitė pasirašomų darbo sutarčių, nežiūrėjo, kokios jose nurodytos pareigos, atlyginimas, tačiau iš jos duotų parodymų galima spręsti, kad ji suprato, kokius dokumentus pasirašo, ji juos įvardino. V. S. tvirtino, kad darbo sutartį jai pasirašyti pateikė G. G.. Tai ji padarė pas save namuose, parodė, kur pasirašyti. 2014 m. lapkričio mėnesį G. G. pasakė, kad reikės pasirašyti naują darbo sutartį, nes keisis jos darbo vieta. Ją pasirašė ir paliko pas G. G. namuose, virtuvėje ant stalo. Tiek priėmimo į darbą, tiek darbo sutarties pakeitimo dokumentai buvo jau su parašais. Trūko tik jos parašo. Prašymą atleisti iš Tarnybos G. G. pateikė jau atspausdintą, jai reikėjo tik pasirašyti. Apskritai visus su darbo susijusiu dokumentus pateikė G. G., jai reikėjo tik pasirašyti. E. M. jos pačios (V. S.) prašymu padėjo parengti tik gyvenimo aprašymą. Kas parengė prašymą dėl priėmimo į darbą, dėl neapmokestinamo minimumo taikymo, ji nepamena. Kad ji bus atleista, ją informavo G. G. telefonu (24 t., b. l. 4–8,10–14, 15–17, 18–19, 21–22; 31 t., b. l. 77–81, 171–181). Vertindama tiek V. S., tiek G. G. nurodytas aplinkybes, sietinas su dokumentų parengimu ir pateikimu pasirašyti V. S., teisėjų kolegija atsižvelgė ir į nuteistosios E. M. parodymus. Pastaroji pripažino, kad būtent ji V. S. prašymu parengė jai prašymą priimti į darbą Š. poskyryje, gyvenimo aprašymą, prašymus dėl darbo užmokesčio pervedimo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymo. Juos atidavė V. S., kuri, kiek žino iš šios žodžių, viską perdavė G. G.. Kartu E. M. neigė atlikusi kitus veiksmus, pagal teismo nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes priskirtus G. G.. Ji neigė pateikusi V. S. pasirašyti darbo sutartis, rengusi jos perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių dokumentus, tarp jų ir V. S. prašymą dėl perkėlimo. Tvirtino nežinanti, kas tai darė. Kartu ji nurodė, kad apie V. S. perkėlimą į (duomenys neskelbtini) skyrių ji sužinojo būtent iš G. G., kuri jai nurodė, kad dėl V. S. kilo kažkoks skandalas, todėl ją ir perkels į (duomenys neskelbtini). Ji (E. M.) žino, kad A. G. nuvažiavęs kažką išsiaiškino. Dar, anot E. M., ji, G. G. prašymu, perdavė (duomenys neskelbtini) darbuotojoms D. B. ar L. B., kad jos nesiųstų jokių V. S. dokumentų I. Š.. E. M. taip pat neigė rengusi V. S. prašymą atleisti ją iš darbo, nurodė nežinanti, kas tai padarė (23 t., b. l. 26–28, 37–53; 31 t., b. l. 3–12). Taigi, E. M. parodymai atitinka V. S. parodymus.

61. Liudytoja L. B. patvirtino teismui, kad tai ji parengė ir vizavo dokumentus, susijusius su V. S. priėmimu į Š. poskyrį ir (duomenys neskelbtini) skyrių, tarp jų ir darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau ji nurodė nežinanti, kaip buvo gauti V. S. parašai, jos nėra mačiusi. Parengtus dokumentus ji atidavė vizuoti. Juos turėjo vizuoti jos tiesioginis vadovas (tuo metu tai buvo D. B.) ir Finansų skyriaus vadovas. Vizavimo metu sutartys paprastai nebūna pasirašytos priimamo asmens. Liudytoja L. B. taip pat nurodė nepamenanti, po kiek laiko dokumentai grįžo su V. S. parašais, ar kokius nors pasirašytus dokumentus jai yra perdavusi E. M. ir (ar) G. G.. Liudytoja neatsiminė ir to, kaip buvo gautas V. S. prašymas dėl perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių, jos teigimu – greičiausiai iš priimamojo. Liudytoja D. B. patvirtino, kad L. B. rengė ir tvarkė dokumentus dėl V. S. priėmimo, ji (D. B.) juos vizavo, o galiausiai įdėjo į asmens bylą. Ji taip pat nurodė, kad paprastai asmens prašymai priimti į darbą pirmiausia patekdavo pas įstaigos vadovą, o paskui su jo rezoliucija būdavo pateikiami Teisės ir personalo skyriui. V. S. ji nėra mačiusi. Nepamena V. S. perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių, jos atleidimo aplinkybių, kas ir kam perdavė V. S. prašymus, kas vizavo, tačiau viskas turėjo vykti ta pačia tvarka, kaip ir įdarbinant. Su E. M. ir G. G. dėl V. S. įdarbinimo nėra kalbėjusi. Taigi, nors šios liudytojos nenurodė tiesiogiai G. G. ar E. M. kaltinančių duomenų, sietinų su dokumentų rengimu, pasirašymu, tačiau jos patvirtino, kad V. S. nėra mačiusios. Be to, vertinant paminėtus liudytojų parodymus kartu su rašytine bylos medžiaga (16 t., b. l. 58–65, 96, 103), yra spręstina, kad A. A. buvo tas asmuo, kuriam pirmiausia buvo pateikti V. S. prašymai perkelti ją į (duomenys neskelbtini) skyrių bei atleisti iš darbo, nes juose yra jo rezoliucijos. Be to, G. G. buvo asmuo, kuriam (duomenys neskelbtini) darbuotojos perduodavo minėtų prašymų pagrindu parengtus ir rengėjo bei šio skyriaus vadovės vizuotus dokumentus vizavimui, po ko šie dokumentai turėdavo būti pateikti pasirašyti Tarnybos vadovui A. A. bei įdarbinamam asmeniui – šiuo atveju V. S.. Kaip jau buvo minėta, E. M. aptariamu laikotarpiu buvo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose, tad jos galimybės kaskart kontaktuoti su Tarnybos darbuotojais ir vadovybe, pateikiant V. S. prašymus, o vėliau kažkokiu būdu perimant parengtus ir pasirašytus dokumentus, vėliau juos grąžinant pasirašytus V. S., buvo ribotos. Tokių aplinkybių nenurodė nė viena iš apklaustų liudytojų, kurių dispozicijoje buvo aptariami dokumentai. Nors liudytojos (duomenys neskelbtini) darbuotojos patvirtino, kad E. M. užeidavo į Tarnybą atostogų metu (to neneigė ir E. M., tvirtinusi, kad buvo du-tris kartus), visgi D. B. nurodė, kad dažniausiai E. M. jas konsultuodavo telefonu. Tuo tarpu kasdien į darbą vykusiai G. G. galimybė pateikti V. S. vardu paruoštus prašymus dėl jos perkėlimo bei atleidimo iš darbo tiek tiesiogiai A. A., tiek paliekant Tarnybos priimamajame, taip pat perimant Tarnyboje paruoštus ir vadovo pasirašytus dokumentus bei vėliau juos grąžinant su V. S. parašais, juos perduodant Tarnybos darbuotojams ar paliekant priimamajame, ribojama nebuvo. Be to, veikiant nusikalstamai kartu su A. A., Tarnyboje nusistovėjusio įstaigos vadovo ir įdarbinamo, perkeliamo, atleidžiamo asmens parašų surinkimo eiliškumo netgi nebuvo būtina laikytis.

62. Nuteistosios G. G. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl G. G. veiksmų ir remdamasis nuteistųjų E. M. ir V. S. parodymais, ignoravo byloje esančius G. G. kaltę paneigiančius duomenis, o būtent kratos E. M. gyvenamojoje vietoje surinktus įrodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. gruodžio 8 d. atlikus kratą nuteistosios E. M. gyvenamojoje vietoje, buvo rastos ir paimtos 8 USB laikmenos (15 t., b. l. 115–125). Informacijos, buvusios vienoje iš jų, tai yra „USB GOODRAM 8 GB“, apžiūros metu (18 t., 132–164, 165–173), be kita ko, buvo rasti ir apeliantės nurodyti elektroniniai failai. Rastas dokumentas pavadinimu „S. atleidimas 2015.doc“. Atvėrus dokumentą matoma, kad tai yra 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinys, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta 2015 m. rugpjūčio 31 d. Dokumente nurodytas darbdavio atstovas – A. A., darbuotojas – V. S.. Apžiūrėjus dokumento ypatybes nustatyta, kad dokumento autorius – UAB „M.“, paskutinį kartą įrašė – D. B., paskutinė įrašymo data – 2015 m. rugpjūčio 25 d. 13:24, paskutinį kartą spausdinta – 2015 m. rugpjūčio 25 d. 13:24. Taip pat rastas elektroninis failas – dokumentas pavadinimu „S. atleidimas20150.docx“. Atvėrus dokumentą matoma, kad tai yra 2015 m. rugpjūčio 24 d. Ž. T. direktoriaus įsakymo dėl V. S. atleidimo iš pareigų Nr. P3 projektas. Apžiūrėjus dokumento ypatybes nustatyta, kad dokumento autorius – L. V. (B.), paskutinį kartą įrašė – D. B., paskutinė įrašymo data – 2015 m. rugpjūčio 24 d. 17:41, paskutinį kartą spausdinta – 2015 m. rugpjūčio 24 d. 10:57. Vertindama šiuos duomenis, teisėjų kolegija sutinka, kad šioje laikmenoje rastas 2015 m. rugpjūčio 24 d. Ž. T. direktoriaus įsakymo dėl V. S. atleidimo iš pareigų Nr. P3 nepasirašytas projektas sutampa su nuteistojo A. A. pasirašytu 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. P3-260 (skaičiai „260“ įrašyti ranka), kurį apžiūrai pateikė Tarnyba. Abiejuose dokumentuose padaryta ta pati gramatinė klaida, parašant „atledžiu“ vietoj „atleidžiu“, taip pat palikti du tarpai tarp žodžių „reikalų“ ir „ir“ (lyginti dokumentai t. 16, b. l. 94; 18 t., b. l. 138). Visgi pagrindo šiuos duomenis vertinti kaip paneigiančius nuosprendžio išvadas nėra. Kaip matyti iš nuteistosios gynėjos apeliacinio skundo, pateiktais argumentais yra siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. G. priskirtus veiksmus nusikalstamose veikose, jų vykdytoju nurodant E. M.. Visgi E. M. nėra USB laikmenoje rastų dokumentų autorius ir (ar) asmuo, kuris paskutinis juos įrašė ar atspausdino, nes minėtų dokumentų paskutinio įrašymo ir atspausdinimo laikas iš esmės sutampa. Šiais asmenimis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojos L. B. ir D. B.. Pati gi E. M. tuo laikotarpiui buvo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose. Be to, byloje nėra nustatyta, kada konkrečiai ir kokiu tikslu E. M. išsaugojo paminėtus dokumentus pas ją rastoje USB laikmenoje – V. S. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) skyriaus laikotarpiu, ar vėliau, pavyzdžiui, grįžusi į darbą po gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų ar išeidama iš darbo Tarnyboje. Toje pačioje USB laikmenoje buvo rasti ir kiti elektroniniai failai – dokumentai, pavadinimu „Tarnybos pareigybiu(darbu.doc“, „Tarnybos pareigybiu(darbu (1).doc“, „Tarnybos pareigybiu(darbu (2).doc“, „Tarnybos pareigybiu(darbu (3).doc“, kuriuos atvėrus nustatyta, kad tai Ž. T. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašai. Šių dokumentų autorius ir (ar) paskutinis išsaugojęs asmuo taip pat nėra E. M.. Taigi, aptarti įrodymai nėra pakankamas pagrindas priskirti E. M. kokius nors dar veiksmus, sietinus su V. S. fiktyviu darbu T. Š. poskyryje ar (duomenys neskelbtini) skyriuje, todėl, kaip minėta, jie nuosprendyje padarytų išvadų nekeičia.

63. Kaip apeliaciniame skunde ir nurodo nuteistosios G. G. gynėja, apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) pateiktą E. M. elektroninio pašto dėžutės turinio informaciją (19 t., b. l. 85, 86–94, 132–135), be kita ko, buvo nustatyta, kad E. M. 2014 m. liepos 31 d. atsiuntė L. B. elektroninį laišką su priedu „Š. vyresnysis specialistas(3).doc“, kuriame buvo Š. poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymas. Iš šio dokumento ypatybių matyti, kad turinys buvo sukurtas 2014 m. liepos 28 d. 9:17, paskutinį kartą spausdinta 2014 m. liepos 28 d. 9:19, paskutinį įrašą padarė E. M. 2014 m. liepos 28 d. 9:42. Liudytojos L. B. teigimu, E. M. pareigybės aprašymą jai atsiuntė galimai dėl to, kad buvo jame kažką pakeitusi, o nuteistoji E. M. nurodė nepamenanti, kokiu konkrečiai tikslu buvo siųstas minėtas laiškas su pareigybės aprašymu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pateikė šių įrodymų vertinimą, pagrindžiantį E. M. nusikalstamus veiksmus. Minėto elektroninio laiško ir jo priedo turinys leidžia jį sieti su V. S. įdarbinimu Š. poskyryje, tačiau nėra pakankamas pagrindas kitokioms išvadoms dėl G. G. veiksmų. Aptariamo dokumento parengimas pastarajai nėra inkriminuotas.

64. Nuteistosios G. G. gynėjos apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nevertino byloje fiksuoto V. S. ir E. M. telefoninio pokalbio, kurio metu pastaroji klausė V. S. „ar viską sudeginai?“. Pasak apeliantės, nė viena iš nuteistųjų negalėjo paaiškinti šio pokalbio turinio. Teismas nevertino ir liudytojo M. K. parodymų, kad 2017 m. rugsėjo mėn. E. M. paprašė jo išvalyti duomenis iš jos darbinio kompiuterio. Pasak apeliantės, taip teismas taikė „dvigubus standartus“. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra pateiktas paminėtų įrodymų vertinimas, tad ši klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdžio metu buvo aiškinamasi apeliantės paminėto pokalbio telefonu reikšmė. Nuteistoji E. M. nurodė neatsimenanti, apie ką šis pokalbis, gal apie laikraščių sudeginimą, gal dar ką nors. Nuteistoji V. S. gi teigė, kad buvo kalbama apie kūdrų schemą, kurią piešė A. A.. Ją jai atnešė ir paliko E. M., sakė pažiūrėti ir sudeginti, bet ji jos nesudegino. Ji taip ir liko kibire popieriams prie židinio (31 t., b. l. 179). Pastarasis paaiškinimas iš esmės atitinka byloje fiksuoto V. S. ir E. M. pokalbio telefonu turinį. Jo metu E. M. pasiteiravo V. S., ar ši viską sudegino, ar ką nors paliko. Į tai V. S. atsakė, kad viską. E. M. nurodžius, kad dabar dėl to gaila, V. S. atsakė, kad ne, kad viskas yra, kad viską į kibirą padėjo. E. M. nurodė, kad labai gerai, kad jei kažkas liko, tai prireiks. Vėliau jos kalba apie „ten, kur buvo ranka rašyta“ kito žmogaus, apie schemą, nuotrauką, kad pažiūrės (22 t., b. l. 107–117). Paminėto pokalbio turinys daugiau aktualus kitų šioje byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų įrodinėjimui, apie ką bus pasisakyta vėliau, ir jis nepaneigia nuosprendyje padarytų G. G. apkaltinančių išvadų, nes nėra nustatyta, kad sudeginant buvo sunaikinti kokie nors dokumentai. Tai telefonu paneigė ir V. S.. Liudytojas M. K., kaip ir nurodo apeliantė, iš tiesų patvirtino, kad E. M. prašymu 2017 ar 2018 m., šiai išeinant iš darbo Tarnyboje, ištrynė duomenis iš jos kompiuterio. Visgi šis liudytojas taip pat nurodė teismui, kad tai yra standartinė procedūra, jei žmogus išeina iš darbo ir nenori palikti savo asmeninių duomenų. Tai galėjo padaryti ir padarydavo ir patys darbuotojai (4 t., b. l. 53–54, 29 t., b. l. 154–157). Byloje nebuvo nustatyta, ar išvalius duomenis iš E. M. kompiuterio buvo ištrinti kokie nors bylai reikšmingi duomenys. To nenurodo ir G. G.. Todėl aptarti duomenys bylai reikšmingų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia.

65. Nuteistoji G. G. bei jos gynėja, ginčydamos V. S. parodymus, kad G. G. liepė jai atsidaryti sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, tvirtino, kad šiame banke Ž. T. sąskaitos niekada neturėjo. Nors pastarieji teiginiai yra teisingi, iš Tarnybos 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2E/2019-123 pateiktos informacijos (13 t., b. l. 194–209, 14 t., b. l. 1–7) matyti, kad V. S. fiktyvaus darbo metu Tarnyba iš tiesų naudojosi (duomenys neskelbtini) banko paslaugomis, jame turėjo sąskaitas, visgi sutiktina su nuosprendžio išvada, kad tai V. S. parodymų nepaneigia. Apeliantė ir G. G. akcentuoja tik dalį jos nurodytų aplinkybių, ignoruodamos kitas. V. S. iš tiesų patvirtino, kad kalbėjosi su G. G. apie tai, į kokią sąskaitą turės būti pervedamas jos atlyginimas, o pastaroji nurodė jai išsiimti (duomenys neskelbtini) banko kortelę, sakė, kad per jį bus mokamas atlyginimas, tačiau iš V. S. parodymų visumos taip pat matyti, kad G. G. nebuvo svarbu, kad V. S. darbo užmokestis būtų pervedamas būtent į (duomenys neskelbtini) banką. V. S. patvirtino, kad jai buvo svarbu turėti kitą sąskaitą todėl, kad į ją Tarnybos pervedamas atlyginimas nesusimaišytų su jos pačios turimais pinigais, esančiais kitoje, jos įprastai naudojamoje sąskaitoje. V. S. patvirtino nurodžiusi G. G. iš anksčiau turinti sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, tačiau neturinti kortelės. Todėl G. G. ir nurodė išsiimti kortelę šiame banke, ką V. S. ir padarė (24 t., b. l. 10–14).

66. Nuteistosios G. G. gynėjos apeliaciniame skunde, ginčijant V. S. parodymus, nurodoma ir tai, kad pastarosios įvardytą priežastį, kodėl ši sutiko fiktyviai dirbti Tarnyboje, paneigia aplinkybės, jog ši turėjo socialinį draudimą ir iki įsidarbinimo Tarnyboje 2014 m. Be to, V. S. nurodė, kad jos tikslas buvo gauti gydymo paslaugas, tačiau jos darbo laikotarpiu nedarbingumas jai buvo suteiktas tik paskutinę, jos atleidimo dieną, dėl ko atleidimas buvo nukeltas. Be to, iki įsidarbinimo V. S. turėjo ir oficialų darbą, ir pajamų. Net jei būtų netekusi darbo, socialinį draudimą būtų teikusi darbo birža, ką nurodė ir pati V. S.. Analizuojant šiuos argumentus pažymėtina, kad V. S. iš tiesų patvirtino teismui ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (24 t., b. l. 15–17, 18–19, 21–22; 31 t., b. l. 77–79, 177–179), kad sutiko su G. G. pasiūlymu dirbti fiktyviai Tarnyboje todėl, kad jai buvo naudinga turėti socialinį draudimą, ji galėjo gauti gydymo paslaugas nemokamai (kad sutiko dirbti ne dėl sveikatos draudimo, V. S. nurodė tik duodama parodymus apie kitas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, sietinas su jos fiktyviu darbu L. poskyryje). Ji nurodė, kad turėjo sveikatos problemų, rudenį būdavo paūmėjimas, jai reikėjo gydytis, todėl, G. G. pritarus, prieš atleidimą ji (V. S.) nuvyko pas gydytoją ir jai buvo paskirtas nedarbingumas. Jis tęsėsi, iki jai pagerėjo. Ji taip pat nurodė, kad 2014 m. vasaros sezono metu dirbo kavinėje. Iš šio darbo išėjo, nes baiginėjosi sezonas, be to darbas buvo sunkus, tekdavo dirbti vakarais, jis nebuvo nuolatinis. Ji ten turėdavo atvykti tuomet, kai ją iškviesdavo. Šis išėjimas buvo susijęs ir su gautu pasiūlymu dirbti Tarnyboje, kur darbas buvo pastovus ir lengvesnis. 2016 m. ji buvo registruota ir darbo biržoje, tačiau atsisakydavo siūlomo darbo, todėl buvo grėsmė, kad jai nemokės pinigų. Teismui ji taip pat papildomai nurodė, kad tuo metu užsiiminėjo namų tvarkymu, o vakarais dar dirbdavo kavinėje pusę etato. Ten atlyginimas buvo labai mažas. Išėjusi iš šio darbo ji ir toliau tvarkė namus, iš ko ir užsidirbdavo. Tarnyboje buvo visas etatas, o tai reikšminga darbo stažui. Kaip patvirtina V. S. parodymai ir bylos medžiaga, darbo T. Š. poskyryje metu ji gavo vos 500 Lt darbinių pajamų. Gretinant šiuos duomenis su minėtais V. S. paaiškinimais spręstina, kad jos įvardyta sutikimo dirbti fiktyvų darbą Tarnyboje priežastis yra įtikinama, nes tokiu būdu ji gavo jai reikalingą socialinį draudimą nedirbdama sunkaus ir mažai apmokamo darbo. Kaip minėta, lėšų pragyvenimui ji gaudavo teikdama namų tvarkymo paslaugas, kurios nebūdavo forminamos oficialiai. Be to, darbas Tarnyboje buvo parankus ir skaičiuojant darbo stažą, ką V. S. taip pat paminėjo nurodydama savo sutikimo priežastis. Tai, kad V. S. darbo Tarnyboje 2014–2015 m. laikotarpiu tik vieną kartą buvo nedarbinga (9 t., b. l. 81; 13 t., b. l. 89), dėl ko buvo perkeltas jos atleidimas, patvirtina, kad jai gydymo paslaugų tuo laikotarpiu anksčiau neprireikė, o ne paneigia V. S. nurodytas sutikimo dirbti fiktyviai priežastis. Iš V. S. parodymų negalima spręsti, kad įsidarbindama Tarnyboje ji siekė gauti konkrečias gydymo paslaugas konkrečiu laikotarpiu. Ji nurodė, kad norėjo turėti socialinį draudimą, o tai būtų buvę svarbu, jei jai būtų prireikę minėtų paslaugų. Jai jų prireikė 2015 m. rudenį, tad tuo metu ji jomis ir pasinaudojo.

67. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistosios G. G. parodymus, padarė išvadą, kad ji nurodomas aplinkybes, kuriomis grindė savo gynybinę versiją, tikslino atsižvelgdama į surinktus duomenis. Teismas sprendė, kad tokį siekį patvirtina ir tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą G. G. su gynėja siekė susitikti su E. M. prieš G. G. kaip spec. liudytojos (apklausa taikant BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus) apklausą. Šias aplinkybes patvirtina tiek E. M., tiek ir G. G. parodymai. G. G. tikino, esą jos ketinimai apsiribojo tik tuo, kad ji, nesuprasdama, kodėl yra kviečiama į apklausą, norėjo paklausti E. M., ar ši ką nors žino, nes pati G. G. neva jau buvo beveik pamiršusi prieš kelerius metus kilusį skandalą. Analizuodama šiuos parodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog siekiant bendrai pakalbėti su E. M., nebuvo reikalo organizuoti susitikimo, juo labiau, dalyvaujant advokatei, to siekiant net ir teiraujantis, ar E. M. yra uždrausta bendrauti su G. G.. Tam pakako paklausti E. M. informacijos telefonu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad nustatytos aplinkybės dėl G. G. siekio susitikti būtent su E. M. ir būtent prieš apklausą STT nėra tiesiogiai ją apkaltinantys duomenys, visgi jos yra vertintinos bendrame surinktų įrodymų kontekste ir turi reikšmės formuojant teismo vidinį įsitikinimą.

68. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir byloje surinktus duomenis, patvirtinančius sutampančias pateikto V. S. prašymo atleisti iš užimamų pareigų ir G. G. išėjimo iš (duomenys neskelbtini) datas – 2015 m. rugpjūčio 24 d. Padarytos išvados atitinka byloje surinktų, G. G. kaltinančių įrodymų visumą. Nuteistoji V. S. nuosekliai tvirtino, kad iš Tarnybos ji buvo atleista tada, kai G. G. jai pasakė išeinanti iš darbo bei nurodė, kad dėl to atleis ir ją (V. S.), pateikė pasirašyti prašymą atleisti iš užimamų pareigų. Netrukus sekęs G. G. išėjimas iš Tarnybos patvirtina jos parodymus. Tuo tarpu nuteistoji G. G. nuosekli nebuvo. 2019 m. lapkričio 15 d. vykusioje apklausoje ji nurodė, kad tai tėra sutapimas (25 t., b. l. 110–114). Teisme ir apklausta 2019 m. birželio 20 d. ji teigė, kad pasakius apie ketinimą išeiti iš darbo, I. Š. ir E. M. ją atkalbinėjo, į ką reaguodama ji pasakė, kad jai nepatinka tai, kas vyksta Tarnyboje, kai kurie sprendimai. Po to ir buvo duotas sutikimas dėl jos perkėlimo, o paskutinę dieną pateiktas vizuoti įsakymas dėl V. S. atleidimo. Matyt buvo pagalvota, kad ji (G. G.) kažką žino, todėl norėta parodyti, kad šitas žmogus Tarnyboje nebedirba (25 t., b. l. 91–94, 30 t., b. l. 165–178). Tokias G. G. nurodytas aplinkybes teisme paneigė tiek E. M., tiek ir I. Š., nors pastarajai jokie kaltinimai dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje ar (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo pareikšti. Tuo tarpu vertinimas, kad fiktyviai įdarbinta V. S. turėjo būti atleista iš darbo išeinant iš Tarnybos G. G., yra logiškas. Kaip minėta, byloje yra nustatyta, kad V. S. mokamas darbo užmokestis buvo perduodamas būtent per G. G., o E. M. G. G. išėjimo iš Tarnybos laikotarpiu dar nebuvo grįžusi ir artimiausiu metu neketino grįžti iš vaiko priežiūros atostogų (grįžo tik 2015 m. gruodžio 1 d.). Tokia situacija apsunkino tolimesnį nusikalstamų veiksmų realizavimą, todėl jie ir buvo nutraukti.

69. Teismo konstatuotą nuteistųjų G. G. ir A. A. susitarimą veikti kartu ir nusikalstamai, ginčija abu apeliantai. Kaip akcentuoja apeliantas A. A., bylos proceso metu iš tiesų nebuvo nustatytos šio susitarimo detalės, o būtent, kur ir konkrečiai kada tai įvyko, nurodant tik, kad tai įvyko ne vėliau kaip 2014 m. liepos 14 d. Tą dieną buvo priimtas A. A. įsakymas dėl etato Š. poskyryje įsteigimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nenustačius paminėtų aplinkybių apeliantai patyrė tam tikrų gynybos suvaržymų. Visgi bylos įrodymai, kuriais buvo įrodinėjamas minėtas susitarimas, nuteistiesiems buvo žinomi, jie turėjo galimybę dėl jų išsakyti savo argumentus, tad esminio gynybos suvaržymo šiuo atveju nebuvo.

70. Teisėjų kolegija sutinka su G. G. gynėjos skundo argumentais, kad byloje apklausti liudytojai Tarnybos darbuotojai patvirtino, jog A. A. ir G. G. siejo dalykiniai, pavaldumo santykiai. Pati G. G. ikiteisminio tyrimo metu jų santykius apibūdino kaip gerus, draugiškus. Visgi šie parodymai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl jų susitarimo fiktyviai įdarbinti V. S. Š. poskyryje siekiant pasisavinti Tarnybos lėšas, tuo tikslu klastojant dokumentus bei piktnaudžiaujant tarnyba. Šią aplinkybę patvirtina pirmiau aptartų išvestinių ir netiesioginių bylos įrodymų visuma, kurios pagrindu spręstina apie A. A. ir G. G. veikimą kartu. Kartu pažymėtina, kad viena E. M., būdama gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose, be Tarnybos direktoriaus pareigas ėjusio A. A. bei (duomenys neskelbtini) vedėjos G. G. veikimo kartu, neturėjo galimybių nei inicijuoti naujų etatų įsteigimo, nei klastojant tikrus dokumentus bei juos panaudojant organizuoti realiai nedirbančios V. S. priėmimą į darbą, jos perkėlimą į kitą skyrių ir buvimą pareigose daugiau nei vienerių metų laikotarpį, dargi ir mokant jai priedus prie darbo užmokesčio, o vėliau pasisavinant visas jos gaunamas išmokas.

71. Nuteistosios G. G. gynėja taip pat teigė, kad gynybai kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar visus dokumentus pasirašė pati V. S.. Nuteistoji V. S. pripažino pasirašiusi teismo nuosprendyje įvardytus dokumentus ir pagrindo tuo abejoti nėra. Gynėja taip pat nurodė, kad jos vertinimu 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278 registravo E. M., ką, anot jos, patvirtina liudytojos L. B. parodymai. Pastaroji nurodė, kad registracijos numeris užrašytas ne jos ranka, raštas panašus į E. M.. Teismui buvo pateikta ir eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad lyginant tiriamąjį rankraštinį įrašą su lyginimui pateiktais E. M. rašysenos pavyzdžiais yra nustatyti visi bendrųjų požymių sutapimai bei pavieniai specialiųjų požymių sutapimai. Visgi šis sutapimai nesudarė požymių visumos, pakankamos nei tikėtinai, nei tuo labiau kategoriškai išvadai, kad rankraštinį įrašą parašė E. M. (32 t., b. l. 12–16). Vertinant šiuos įrodymus atsižvelgtina ir į tai, kad E. M. darbo sutarties Nr. P5-278 registravimo metu buvo gimdymo atostogose. Kita vertus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kas padarė gynėjos nurodomą rankraštinį darbo sutarties registracijos numerio įrašą, nėra esminė. Tokio įrašo padarymas nėra niekam inkriminuotas.

72. Apeliantai bei kiti proceso dalyviai (taip pat ir dėl kitų nusikalstamų veikų nuteista I. Š. bei jos gynėjas) išsakė argumentus, sietinus su nuteistųjų teisės užduoti klausimus suvaržymu bei juos kaltinančių nuteistųjų parodymų vertinimu. Teisėjų kolegija, vengdama pasikartojimų, nurodytus argumentus aptars kartu. Bylos medžiaga patvirtina, kad teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistoji V. S. nurodė atsisakanti duoti parodymus, be to ji, taip pat nuteistieji E. M. bei J. P., atsisakė atsakyti į visus ar dalį nuteistųjų A. A., G. G., I. Š. bei jų gynėjų klausimus. Atsakyti į jų klausimus nuteistieji V. S., E. M. bei J. P. atsisakė ir apeliacinės instancijos teisme. Spręsdama, ar nagrinėjamu atveju tai turėjo būti vertinama kaip kliūtis jų parodymus vertinti kaip patikimus ir jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija daro šias išvadas.

73. Pagal BPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises dalyvauti tiriant įrodymus. Traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui bei jo gynėjui teisę dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus numato ir BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 8 dalies, 48 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto nuostatos. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016, Nr. 2K-295-507/2016, Nr. 2K-223-696/2017). Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, par. 116). EŽTT praktikoje kaip lemiamas traktuojamas tokios reikšmės ar svarbos įrodymas, kuris gali nulemti bylos baigtį. Tuo atveju, kai liudytojo parodymus patvirtina kiti įrodymai, vertinimas, ar tokie parodymai yra lemiami, priklauso nuo juos patvirtinančių įrodymų įrodomosios reikšmės; kuo svaresni patvirtinantys įrodymai, tuo mažiau tikėtina, kad teismo procese nedalyvaujančio liudytojo parodymai bus traktuojami kaip lemiami (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 131; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-110-719/2018, Nr. 2K-243-689/2019, Nr. 2K-114-495/2020).

74. Nuteistieji E. M., V. S. bei J. P., tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose atsisakydami atsakyti į dalies proceso dalyvių klausimus ar duoti parodymus, pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatyme jiems garantuotomis procesinėmis teisėmis (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Be to, visi jie patvirtino teismui ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Nuteistoji V. S. nors ir nurodė atsisakanti duoti parodymus teisme, kartu pateikė papildomus savo paaiškinimus apie svarbias bylai aplinkybes, atsakė į teismo, prokurorės, taip pat dalį nuteistosios G. G., jos gynėjos, nuteistojo A. A. gynėjo klausimų, susijusių su G. G. namų tvarkymu, su byloje fiksuotu telefoninio pokalbio su E. M. turiniu, su jos fiktyvaus darbo priežastimis. V. S. taip pat teigė, kad viską, ką žinojo, nurodė apklausų ikiteisminio tyrimo metu, anksčiau aplinkybes atsiminė geriau, neturi ką pridėti. Duoti parodymus teisme ji nesutiko dėl savo sveikatos būklės, psichologinės būsenos, kuriai įtaką padarė ir pakeisti vaistai. Teigė, kad nenori sau pakenkti, taip jai patarė gydytojas ir advokatas. Psichologinė V. S. būklė, sietina ir su labai artimo asmens netekimu, aptarta ir byloje esančioje specialisto išvadoje (23 t., b. l. 136–137). Nuteistieji E. M. bei J. P. davė parodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat atsakė į teismo, prokurorės klausimus. Jie taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė ir išsamiai nurodė visas įvykių aplinkybes. Nuteistasis J. P. atsisakymą atsakinėti į kitų nuteistųjų bei jų gynėjų klausimus siejo su savo pablogėjusia sveikatos būkle. Duomenys apie jo nedarbingumo dėl ligos laikotarpius pateikti byloje (26 t., b. l. 66). Iš esmės tokios pačios pozicijos nuteistieji laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme, tvirtino, kad viską, ką žinojo, jau yra nurodę (34 t., b. l. 199). Nuteistųjų E. M., V. S. bei J. P. parodymai neabejotinai buvo svarbūs nuteistuosius A. A., G. G. ir I. Š. kaltinantys įrodymai, tačiau ne vieninteliai. Jų parodymų patikimumas buvo nustatytas juos lyginant tiek tarpusavyje, tiek gretinant su kitais bylos įrodymais, o išvados buvo padarytos pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Todėl spręstina, kad nuteistieji A. A., G. G., I. Š. bei jų gynėjai, nors ir patyrė gynybos nepatogumų, visgi turėjo galimybę ginčyti minėtų nuteistųjų nurodytas aplinkybes, pateikti savąją įvykių versiją bei ją patvirtinančius įrodymus, ir šia galimybe jie naudojosi. Konkrečių aplinkybių, kurių nepavyko gynybai išsiaiškinti todėl, kad minėti nuteistieji atsisakė atsakyti klausimus, nenurodoma. Be to, kaip jau buvo aptarta, byloje pakako kitų procesinių priemonių minėtų asmenų parodymų patikimumui patikrinti. Taigi, aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo teisėjų kolegijai spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo iš esmės pažeistos nuteistųjų A. A., G. G. ir I. Š. teisės į veiksmingą gynybą, kad būtent dėl to yra rimtų abejonių dėl nuteistųjų E. M., V. S. bei J. P. parodymų patikimumo ir jų pagrindu nustatytų bylos aplinkybių teisingumo.

75. Vertindama pateiktus argumentus, kad nuteistoji E. M. buvo suinteresuota apkalbėti kitus nuteistuosius, nes taip siekė sumenkinti savo pačios vaidmenį nusikalstamose veikose, o nuteistieji V. S. ir J. P., kaip jos artimieji, siekė jai padėti, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo (ar įtariamojo) parodymų vertinimas, akcentuojant vien jo procesinį statusą ir dėl to juos pripažįstant neteisingais, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teisė į gynybą yra garantuota tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, tiek BPK 10 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje ir kt. Įtariamojo ar kaltinamojo parodymai savo esme visada yra gynyba, nepriklausomai nuo to, ar šie parodymai yra teisingi, ar ne. Vertindamas asmenų parodymus, teismas privalo atsižvelgti, be kita ko, į asmens procesinį statusą ir jo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau tai nereiškia, kad neutralaus liudytojo parodymai visais atvejais turi didesnę įrodomąją reikšmę nei kaltinamojo parodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-648/2022). Remiantis iš esmės tokiais pačiais motyvais vertintini ir apeliantų argumentai, kad tarp nuteistųjų E. M., V. S. ir J. P. yra giminystės (svainystės) ryšiai. Vien ši aplinkybė savaime negali lemti abejonių dėl artimais ryšiais saistomų asmenų parodymų patikimumo, tačiau teismui išlieka pareiga kruopščiai ir atidžiai patikrinti tokių duomenų šaltinio patikimumą, iš jo gautą informaciją lyginant ir vertinant bylos įrodymų visumoje. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta (dėl įrodymų, reikšmingų įrodinėjant faktines aplinkybes nusikalstamas veikų, sietinų su V. S. ir J. P. fiktyviu įdarbinimu L. poskyryje, išsamiau bus pasisakyta kitoje šio procesinio sprendimo dalyje). Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad E. M. viešųjų ir privačių ryšių deklaracijoje nenurodė nei V. S., nei J. P. kaip asmenų, dirbančių Tarnyboje ir susijusių su ja artimais ryšiais (9 t., b. l. 139–142), taip pat nėra pagrindas kitaip vertinti bylos įrodymus ar nuosprendžio išvadas, nes šios informacijos viešinimas neatitiko nuosprendyje nustatytų E. M. nusikalstamų veiksmų ir tikslų.

76. Taigi, aptarti įrodymai ir argumentai leidžia teisėjų kolegijai pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas su V. S. fiktyviu įdarbinimu Š. poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje sietų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes nustatė teisingai. Padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktų ir tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnio taisyklių, įvertintų įrodymų visuma. Nustatyti nuteistojo A. A. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, o G. G. – pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Dėl teisinės kvalifikacijos apeliantai argumentų nenurodė. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu taip pat sutinka.

77. Nuteistosios G. G. gynėja pateikė prašymą priteisti nuteistajai G. G. jos patirtas išlaidas advokatės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (34 t., b. l. 194–196). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgus į tai, kad dėl nuteistosios G. G. išteisinamasis nuosprendis nebuvo priimtas, prašymas dėl išlaidų priteisimo atmestinas.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su V. S. ir J. P. fiktyviu įdarbinimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyryje

78. Apeliacinius skundus, kuriuose ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, susijusios su V. S. ir J. P. fiktyviu įdarbinimu L. poskyryje, padavė nuteistieji A. A. ir I. Š.. Dalis skunduose nurodomų argumentų sutampa, tad teismas dėl jų pasisakys bendrai.

79. Bylos įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atitinkamai E. M. parengė ir (ar) vizavo, o I. Š., tuo metu ėjusi Tarnybos direktorės pareigas, pasirašė nuosprendyje nurodytus konkrečius dokumentus, susijusius su dviejų specialisto pareigybių įsteigimu L. poskyryje, su J. P. bei vėliau V. S. įdarbinimu šiame (duomenys neskelbtini) padalinyje, priedų jiems skyrimu, taip pat atleidimu. Savo ruožtu A. A., tuo metu ėjęs Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, įgalioto pavaduoti Tarnybos direktorių jam nesant, pareigas, užrašė rezoliuciją ir pasirašė nuosprendyje nurodytus konkrečius dokumentus, sietinus su kasmetinių atostogų V. S. suteikimu. Faktiškai nei J. P., nei V. S. L. poskyryje specialistų pareigose nedirbo, tačiau jiems buvo pervestos su darbo santykiais sietinos Tarnybos piniginės lėšos. Šias faktines aplinkybes patvirtina pačių nuteistųjų A. A., I. Š., taip pat ir nuteistųjų E. M., V. S. ir J. P. (du pastarieji tik buvo nurodę, kad lankėsi poskyryje, tačiau jokio darbo faktiškai neatliko) parodymai, rašytiniai bylos dokumentai, byloje apklaustų liudytojų, L. poskyrio darbuotojų P. B., A. L., V. K. parodymai. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, dėl minėtų aplinkybių konstatavimo teisėjų kolegijai jokių abejonių nekilo, jų neginčija ir apeliantai, tad dėl jų plačiau nebus pasisakoma.

80. Nuteistasis A. A. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir iš esmės nuosekliai tvirtino, kad apie J. P. ir V. S. įdarbinimą L. poskyryje sužinojo tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su tuo susijusiuose dokumentuose nėra nei jo vizų, nei parašų. Jis vizavo ir pasirašė tik E. M. kartu su kitais dokumentais atneštą V. S. atostogų prašymą bei pasirašė įsakymą dėl atostogų jai suteikimo. Neatkreipė dėmesio į dokumente nurodytą asmens pavardę. Apie šių darbuotojų įdarbinimą jis nekalbėjo nei su poskyrio darbuotojais P. B., nei su A. L., nei su direktore I. Š.. Ji sprendimus priiminėjo savarankiškai, tik pačioje jos kaip direktorės darbo pradžioje jis jai patardavo, kai paprašydavo. Jo vertinimu, jį kaltinančius parodymus E. M. davė tik norėdama sušvelninti savo atsakomybę. A. A. taip pat nurodė ir pripažino, kad E. M. prašymu 2017 m. rudenį persiuntė jai elektroniniu paštu turėtas Tarnybos poskyrių ir tvenkinių schemas, o kurių neturėjo, tarp jų ir L. poskyrio, nupiešė savo ranka ir atidavė jai. Jo teigimu, pas jį atėjusi E. M. jo paprašė visų Tarnybos poskyrių ir tvenkinių schemų. Ji ar jos skyrius buvo tuo metu vykdytų europinių poskyrių renovavimo ir modernizavimo projektų teisininkai, ruošė sutartis dėl renovavimo ir kt., todėl jis nieko blogo nepagalvojo (25 t., b. l. 136–138, 158–162, 163–164, 165–166; 30 t., b. l. 84–97).

81. Nuteistoji I. Š. taip pat viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir nuosekliai tvirtino, kad su niekuo nesitarė, nebendrininkavo, svetimo turto nepasisavino, dokumentų neklastojo, tarnyba nepiktnaudžiavo. Tarnybos direktore dirbo nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 12 d. Nei J. P., nei V. S. nepažinojo, iki teismo jų nebuvo mačiusi, jų atrankoje nedalyvavo. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atranką vykdė teritorinių padalinių vadovai ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie ruošė, tikrino, vizavo visus su tuo sietinus dokumentus, o paskui atnešdavo jai pasirašyti. Dokumentus pasirašė pasitikėdama ilgamečių darbuotojų kompetencija ir jų sąžiningumu. L. poskyrio vedėjas P. B. ne kartą jai sakė apie papildomų darbuotojų poreikį, šis skyrius plėtėsi įgyvendinant Europos Sąjungos projektus, todėl ji nukreipė jį į Teisės ir personalo skyrių. Ten turėjo pažiūrėti galimybes priimti papildomus darbuotojus. Apie V. S. ir J. P. priėmimo į Tarnybą ir atleidimo iš jos aplinkybes nieko konkretaus paaiškinti negali. Su A. A. dėl fiktyvių darbuotojų nieko nesitarė, jokių nurodymų dėl to E. M. nedavė. Nežinojo, kad J. P. ir V. S. faktiškai Tarnyboje nedirbo, apie tai jos niekas iš darbuotojų neinformavo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jie buvo nurodyti kaip dirbantys. Apie minėtas aplinkybes ji sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. iš viceministro, po ko nedelsiant inicijavo tarnybinio nusižengimo Tarnyboje tyrimą ir kreipėsi į prokuratūrą. Pinigų iš E. M. ar kitų asmenų nei gavo, nei to siekė. Dėl to, kad V. S. Tarnyboje buvo įdarbinta ir anksčiau, nieko nežinojo. Kaip nurodė liudytojos L. B., R. S., šios aplinkybės nuo jos buvo slepiamos. Jos pasirašyto 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo dėl V. S. atleidimo aplinkybių neatsimena. Jos vertinimu, E. M. ją apkaltino siekdama sumenkinti savo vaidmenį, išvengti atsakomybės bei tikėtina todėl, kad jautė jai priešiškumą dėl reiklumo, apribotos prieigos prie kai kurių Tarnybos IT sistemų. Už priedų skyrimą Tarnyboje buvo atsakingas Finansų ir apskaitos skyrius. Jis iš struktūrinių ir teritorinių padalinių vadovų surinkdavo informaciją apie piniginio krepšelio paskirstymą. Priedus vadovaujančias pozicijas užimantiems asmenims skirstydavo pavaduotojai, kartais pasitardami su ja. Finansų ir apskaitos skyrius pateikdavo jai jau sudėliotus skaičius lentelėje ir paruoštą įsakymo projektą. Jį pasirašydavo pasitikėdama darbuotojais, nes lyginti įsakyme 182 darbuotojų atlyginimų neturėjo galimybės. Nuolatinis priedas būdavo paskiriamas asmeniui tik priėmus į darbą. Į ją su skundais kreipdavosi tik tada, jei tiesioginis vadovas neskirdavo priedo. Jokių pakeitimų dėl priedų V. S. ir J. P. ji nedarė (25 t., b. l. 43–46, 48–55, 60–63, 65–66; 31 t., b. l. 63–76, 79, 120–127).

82. Vertindama nuteistųjų A. A. ir I. Š. parodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesivadovauti jų parodymų dalimi, kuria jie nepripažino dalies jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nes juos paneigia byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Ginčijamame nuosprendyje pateiktoms išvadoms teisėjų kolegija pritaria ir jas papildo atsižvelgusi į apeliaciniuose skunduose išsakytus argumentus.

83. Visų pirma minėtus nuteistųjų A. A. ir I. Š. parodymus paneigia nuteistosios E. M. parodymai. Ji tvirtino, jog 2015 m. gruodžio 1 d. grįžo į Tarnybą po vaiko priežiūros atostogų. Kažkuriuo metu ją pasikvietė direktorė I. Š. ir jos pavaduotojas A. A.. Visuose pokalbiuose dalyvavo jie abu. Jai pasakė, kad L. poskyrio vedėjas P. B. prašo dviejų etatų, kuriuos reikės įsteigti, kad reikia tinkamų, patikimų darbuotojų, kurie prižiūrėtų P. B., prižiūrėtų ir kontroliuotų darbą L. poskyryje. Direktorė nurodė, kad turi būti žmogus, kuriam kasdien važinėti į darbą nereikės, kuris turės kartais nuvažiuoti ir surinkti informaciją, kas vyksta poskyryje – kas dirba, kas ne, kas nelegaliai pardavinėja žuvį, nes P. B. yra geriantis, dažnai neina į darbą. I. Š. ir A. A. pasakė, kad jos užduotis bus tokius darbuotojus rasti. Direktorės nurodymu L. poskyryje buvo įsteigti (perkelti) du papildomi etatai. Ji (E. M.) pasiūlė dirbti savo motinos sutuoktiniui (patėviui) J. P.. Parengė visus įdarbinimui reikalingus dokumentus darbui nuo 2015 m. gruodžio vidurio, atnešė jam į namus pasirašyti parengtą darbo sutartį jau su I. Š. parašais, o jam pasirašius – grąžino į Tarnybą. Žino, kad J. P. važiavo į L., kalbėjo dėl darbo ir su P. B., tačiau taip ir nedirbo. Paskui P. B. J. P. pasakė, kad važiuoti į darbą nereikės, o šis tai pasakė jai. Dėl to ji kreipėsi į A. A.. Šis pasakė, kad viskas gerai, kad J. P. važiuoti į darbą nereikės, bet ji turės atnešti J. P. atlyginimą jam, o I. Š. pridūrė, kad jei ji nori dirbti Tarnyboje, turi daryti taip, kaip jie pasakė. Tarnyboje buvo nusistovėjusi praktika, kad direktorei nepaklusę asmenys buvo atleidžiami iš darbo. Ji jautė spaudimą, I. Š. sakė, kad viskas gerai, ja (E. M.) pasitiki. Ji turi banko paskolą, vaikų, vyro pajamų nebūtų užtekę, todėl, bijodama prarasti darbą, verčiama A. A. ir I. Š., sutiko vykdyti jų nurodymus. Viską papasakojo J. P.. Šis buvo pasipiktinęs, nenorėjo sutikti, tačiau ji paaiškino, kad vadovybė jai grasina nemalonumais darbe. J. P. sutiko nuimti darbo užmokestį. Jis visus pervestus pinigus atiduodavo jai (E. M.), o ji nunešdavo į darbą A. A.. Kelis kartus yra atidavusi ir I. Š.. Sumų neskaičiavo, pinigai būdavo sulenkti arba vokelyje. Po kiek laiko I. Š. ir A. A. ją pasikvietė ir pasakė, kad L. poskyryje reikia įdarbinti antrą patikimą žmogų. Ji atsakė, kad tokio žmogaus nežino, nenori veltis į jų reikalus. Tada A. A. prisiminė V. S. ir pasakė, kad būtų galima ją dar kartą įdarbinti. Ji jų pasiteiravo, ar ji tikrai dirbs, kad nebūtų kaip su J. P.. Į tai jai atsakė, kad V. S. dirbti tikrai reikės. Ji informavo V. S. apie pasiūlymą, ši sutiko. Ji (E. M.) paruošė su įdarbinimu susijusius dokumentus, atnešė pasirašyti darbo sutartį, kuri buvo su I. Š. parašais. Ją vėliau grąžino į Tarnybą. Ji nesigilino, ar V. S. važiuodavo į L., ar ten dirbo pagal funkcijas, tačiau kai ši gavo pirmą atlyginimą, I. Š. ir A. A. liepė atnešti jiems jos užmokestį. Ji suprato, kad bus identiška situacija, kaip su J. P.. V. S. nuimdavo atlyginimą, o ji, kaip ir J. P. atveju, nunešdavo ir atiduodavo A. A. arba I. Š., kai A. A. nebūdavo darbe. Kelis kartus yra ir ji pati paėmusi pinigus su V. S. kortele iš šios sąskaitos, kai ši negalėjo, kuriuos taip pat atidavė. Kažkuriuo metu jai yra skambinęs A. L., klausė apie J. P. įdarbinimą. Ji nežinojo ką atsakyti, nebuvo pasiruošusi, todėl pasakė, kad šis greičiausiai dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasaros pabaigoje, tiksliau nepamena, A. A., o paskui ir I. Š. jai pasakė, kad J. P. ir V. S. reikia atleisti, nes Žemės ūkio ministerijoje išaiškėjo, kad jie nedirbo. Kaip ir visus kitus dokumentus, prašymus atleisti iš užimamų pareigų paruošė ji (E. M.), pateikė juos pasirašyti J. P. bei V. S., ir nuvežė į Tarnybą. Vėliau, 2017 m. vasarą ar rudenį, A. A. ir I. Š. jai pasakė, kad reikia laikytis vieningos pozicijos, jog V. S. ir J. P. dirbo. Ji paklausė, kaip jie patvirtins, kad dirbo, jei patalpose nėra buvę. Tada A. A. nubraižė schemas ant dviejų lapų, kuriose parodė, kaip išsidėstęs L. poskyris, kad V. S. ir J. P. tai žinotų (23 t., b. l. 26–28, 37–39, 47–52, 53; 31 t., b. l. 3–12).

84. Nuteistosios E. M. parodymus patvirtino ir nuteistasis J. P., kuris nurodė, kad 2015 m. antroje pusėje buvo laisvesnis, ieškojo antraeilio darbo, teiravosi jo ir pas E. M.. Gruodžio pradžioje ši jam pasakė, kad reikia nuvažiuoti į L. poskyrį pas poną P., pasiteirauti dėl darbo. Jis nuvažiavo į minėtą poskyrį, tarpduryje sutiko poną P., tačiau šis buvo neblaivus, negalėjo su juo susikalbėti. Grįžęs tai pasakė E. M.. Po kiek laiko, pastarajai pasakius, važiavo į L. dar kartą. Tą kartą kalbėjosi su P., prašė darbo, tačiau šis sakė, kad darbo nėra. Vieną dieną, gruodžio viduryje, E. M. atvežė jam dokumentus ir pasakė, kad jis yra priimtas į darbą. Jis pasirašė dvi darbo sutartis, dar pasirašė prašymą priimti į darbą, dėl banko sąskaitos. Pasirašytus dokumentus atidavė E. M.. Po to dar buvo nuvažiavęs į poskyrį, tačiau P. sakė, kad neturi grafiko, nieko nežino, kai žinos – praneš. Paskutinę metų dieną jam buvo pervestas atlyginimas, nors jis nieko nedirbo ir nė nežinojo, kad realiai jau yra įdarbintas. Situaciją aiškinosi su E. M. su ašaromis ir triukšmais. Ši sakė, kad viską sugalvojo valdžia, direktorė I. ir pavaduotojas A., liepė jai surasti žmogų, kuris bus apiformintas, bet nedirbs. E. M. pasakė, kad jam dirbti nereikės, jis tik gaus atlyginimą, kurį reikės nuimti ir atiduoti. Norėdamas padėti E. M., kuri aiškino darbe dėlto patirianti spaudimą, jis sutiko. Nuimdavo visą gautą atlyginimą ir atiduodavo E. M.. Ši dar norėjo, kad jis atvežtų pinigus į pagrindinį ofisą, bet jis atsisakė. E. M. jam sakė, kad pinigus atiduoda direktorei arba pavaduotojui. Iš Tarnybos jis buvo atleistas 2017 m. vasaros pabaigoje. Prašymą atleisti iš darbo, kaip ir visus kitus dokumentus, jam atnešė E. M.. Jis pasirašė. E. M. nenurodė jam priežasčių, bet prieš tai jis jau buvo pasakęs, kad jam turės būti daroma operacija ir jis rašys prašymą atleisti iš darbo. Darbo laikotarpiu dar buvo pasirašęs prašymą suteikti jam atostogas (24 t., b. l. 137–139; 31 t., b. l. 23–26).

85. Nuteistosios E. M. parodymus atitinka ir nuteistosios V. S. parodymai. Ji teismui patvirtino ir patikslino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose teigė, kad 2016 m. kovo mėn. E. M. jai pasakė, kad A. A. nurodė jai (E. M.) susirasti ją (V. S.) ir pasiūlyti darbą, kadangi ji Tarnyboje jau buvo įdarbinta anksčiau ir yra E. M. giminaitė. E. M. sakė, kad pasikeitus valdžiai daug ką atleidžia iš darbo. Ji (V. S.) suprato, kad viskas bus taip, kaip buvo praeitą kartą, ta pati schema, tai yra jai dirbti nereikės, jai tik reikės kiekvieną mėnesį paimti Tarnybos pervestą darbo užmokestį iš sąskaitos ir atiduoti pinigus E. M.. Pastaroji sakė, kad pinigus nuneš A. arba direktorei. Ji (V. S.) sutiko. Visus dokumentus, susijusius su darbu, taip pat darbo sutartį, jai pateikė E. M.. Jai (V. S.) reikėjo tik pasirašyti. Dar jai sakė atidaryti sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Nepamena, ar pirmiau naudota sąskaita dar buvo aktyvi, ar ji atsidarė naują. Nenorėjo, kad jos ir Tarnybos pinigai maišytųsi. Paskui viskas taip ir vyko, t. y. ji (V. S.) paimdavo atlyginimą, atiduodavo jį E. M., o ši sakydavo, jog pinigus perduodavo direktoriui arba A. (direktorė tuo metu buvo I.). Buvo atvejų, kai ji pati nuimti pinigų negalėjo, tuomet palikdavo kortelę, PIN kodą ir tai padarydavo pati E. M.. Iš darbo ji buvo atleista 2017 m. rugpjūtį. Kažkuriuo metu su ja susisiekė E. M. ir pasakė, kad Tarnyboje ji nebedirbs, minėjo kažkokį skundą. Paskui pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, o ji (V. S.) pasirašė. Visus jai pervestus pinigus ji per du kartus nuėmė ir atidavė E. M., kad ši perduotų direktorei ar A.. Po kažkiek laiko E. M. rodė jai ant lapo nupieštus planus, tvenkinius. Sakė, kad A. nupiešė planą tos vietos, kur ji dirbo, jog reikės sakyti, kad ji ten dirbo. Patikslino, kad prie (duomenys neskelbtini) tvenkinių yra buvusi kaip ekskursijoje su šeima ar pravažiuojant sustoję. Buvo skirtingose vietose, tiksliai jų nepamena (24 t., b. l. 4–7, 15–17; 31 t., b. l. 77–79).

86. Šiuos skirtingas faktines aplinkybes patvirtinančių nuteistųjų A. A. ir I. Š. bei E. M., J. P. ir V. S. parodymus teisėjų kolegija vertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Kaip minėta, nuteistoji I. Š. tvirtino, kad pasirašydama savo kaip direktorės įsakymus dėl V. S. ir J. P. darbinių santykių L. poskyryje, ji nieko nežinojo ir nesuprato apie šių santykių fiktyvumą. Apeliantė taip pat teigė, kad to nepatvirtina ir E. M. parodymai, nes ši nurodė, jog įdarbinant J. P. ir V. S. L. poskyryje kalba buvo apie realų žmonių darbą, o dėl to, kad važiuoti į darbą nereikės, E. M. bendravo su A. A. ir P. B.. Šie apeliantės teiginiai yra klaidingi. E. M. patvirtino, kad būtent I. Š. nurodymu buvo įsteigti du nauji etatai L. poskyryje, kad būtent ji (I. Š.) kartu su A. A. kalbėjo jai apie tai, jog reikalingas patikimas žmogus, kuriam kasdien važinėti į darbą nereikės, kuris turės kartais nuvažiuoti ir surinkti informaciją, kas vyksta poskyryje, kas dirba, o kas ne, kas nelegaliai pardavinėja žuvį, nes P. B. yra geriantis, dažnai neina į darbą. Vertinant šiuos duomenis atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. P. ir V. S. buvo priimti į darbą pilnu etatu, o jų įdarbinimo metu galiojęs L. poskyrio specialisto pareigybės aprašymas paminėto pobūdžio darbinių funkcijų nenumatė (16 t., b. l. 83–84, 149–153). Be to, E. M. taip pat nurodė, kad I. Š. dalyvavo pokalbiuose kartu su A. A., kai buvo pasakyta, jog tiek J. P., tiek V. S. eiti į darbą nereikės, bet ji (E. M.) turės atnešti jų gaunamus darbo užmokesčius. Taigi, nuteistosios E. M. parodymai, priešingai, nei nurodo apeliantė, viena vertus, patvirtina, kad kalbos apie realų, pilnu etatu dirbančio specialisto darbą, atitinkantį (duomenys neskelbtini) skyriaus L. poskyrio nuostatuose numatytus uždavinius ir funkcijas (16 t., b. l. 151–153), nebuvo nuo pat pradžių. Kita vertus, jie patvirtina, kad tiek A. A., tiek I. Š. buvo žinoma, kad J. P. ir V. S. realiai L. poskyryje specialisto darbo nedirba, tačiau gauna darbo užmokestį, kurį jiems (A. A. ir I. Š.) perduoda E. M..

87. Apeliantų I. Š. ir A. A. teiginius, kad jie nežinojo ir nesuprato apie J. P. ir V. S. darbinių santykių Tarnyboje fiktyvumą, be E. M. parodymų paneigia ir kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajai I. Š., priešingai, nei A. A., jokie kaltinimai, sietini su V. S. fiktyviu įdarbinimu Š. poskyryje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje, pateikti nebuvo ir to apeliacinės instancijos teismas nei revizuoja, nei kvestionuoja. Nežiūrint to, su paminėtu įdarbinimu sietinų duomenų vertinimas yra reikšmingas sprendžiant, ar teismas pagrįstai ir teisingai nustatė tiek I. Š., tiek ir A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, sietinų su fiktyviu įdarbinimu L. poskyryje, aplinkybes.

88. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. Š. Tarnybos direktorės pareigas pradėjo eiti 2015 m. balandžio 1 d. Iki tol ji ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Byloje nustatyta, kad šiame skyriuje V. S. buvo fiktyviai įdarbinta iki 2015 m. rugsėjo 11 d., o įsakymą Nr. P3-287, kuriuo buvo pakeista jos atleidimo iš šio skyriaus vyresniojo specialisto pareigų data, pasirašė būtent I. Š. (10 t., b. l. 168). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės I. Š. argumentais, kad informacija apie V. S. įdarbinimą jos vadovaujamame skyriuje buvo nuo jos slepiama. Tai patvirtina šio procesinio sprendimo pirmesnėje dalyje nurodyti ir jau aptarti nuteistosios E. M., liudytojos L. B. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai. Kartu pažymėtina, kad E. M. tvirtino, jog tai buvo daroma ne jos, o G. G. iniciatyva. Visgi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad V. S. buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) skyriuje I. Š. galiausiai tapo žinoma, nes būtent ji kaip Tarnybos direktorė pasirašė minėtą 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. P3-287, kuriuo buvo pakeistas 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. P3-260 dėl V. S. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) skyriaus. Paminėto I. Š. pasirašyto įsakymo turinys nėra didelės apimties. Jame yra nurodyta, kad V. S. yra atleidžiama iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigų, paminėta 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių duomenų pakako tam, kad I. Š. kiltų klausimų dėl atleidžiamo darbuotojo, nes, kaip ji pati tvirtino, apie V. S. ji nieko nežinojo. Pagal minėtame įsakyme pateiktus duomenis, atleidžiamas asmuo turėjo dirbti (duomenys neskelbtini) skyriuje tuo metu, kai I. Š. jam vadovavo. Ji taip pat neturėjo pagrindo manyti, kad dirbti į šį skyrių V. S. galėjo būti priimta vėliau, jai (I. Š.) jau tapus Tarnybos vadove, nes tokio pobūdžio įsakymą ji pati kaip direktorė ir būtų pasirašiusi, o to nebuvo. Paminėtina, kad (duomenys neskelbtini) skyrius, kaip patvirtino tiek pati I. Š., tiek ir liudytojos D. G., A. G., B. B., T. N., L. S., E. B., yra nedidelis, jame be vadovės dirbo vos keli asmenys, sėdėję kartu, keliuose gretimuose kabinetuose, darbuotojų kaita skyriuje nebuvo didelė, ką patvirtina ir Tarnybos pateikti duomenys (9 t., b. l. 109). Taigi, visus šio skyriaus darbuotojus I. Š. neabejotinai žinojo. Pastaroji neginčijo bylos dokumentuose figūruojančių savo kaip Tarnybos direktorės parašų, tačiau ypač akcentavo tai, kad pasirašydavo Tarnybos atsakingų darbuotojų paruoštus ir vizuotus dokumentus, kuriuose nurodytos informacijos teisingumu neturėjo jokio pagrindo suabejoti. Pirmiau paminėti argumentai leidžia spręsti, kad šiuo atveju I. Š. tikrai turėjo pagrindą suabejoti dokumentuose pateiktos informacijos teisingumu, tuo labiau, kad ji pati save įvardijo kaip itin atsakingą ir reiklią vadovę. Be to, kaip patvirtino liudytoja L. G., prieš pasirašydama, I. Š. perskaitydavo visus jai pateiktus dokumentus. Apeliantė akcentavo ir tai, kad liudytojai I. M., A. G., L. G., T. N., R. S. patvirtino, jog prie ankstesnės vadovybės buvo susiformavusi praktika, kai asmuo įdarbinamas viename padalinyje, o realiai dirbo kitame, tačiau minėti liudytojai tokius atvejus įvardijo kaip išskirtinius, pavienius. Tarnybai I. Š. vadovavo nuo 2015 m. balandžio 1 d., tai yra pakankamai ilgą laiką, kad tokią išskirtinę informaciją žinoti. Apibendrinant aptartus įrodymus darytina išvada, kad I. Š., gavusi pasirašyti minėtą 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. P3-287, suprato, jog atleidžiama V. S. (duomenys neskelbtini) skyriuje vyresniojo specialisto pareigose nedirbo. Nežiūrint to, ji kaip Tarnybos vadovė nesiėmė absoliučiai jokių oficialių veiksmų, kad išsiaiškinti situaciją. Priešingai, žinodama ir suprasdama, kad pirmiau įdarbinta V. S. (duomenys neskelbtini) skyriuje niekada nedirbo, nesiaiškinusi, ar ji dirbo kuriame nors kitame jos vadovaujamos Tarnybos padalinyje, ji savo pasirašytais įsakymais dar kartą priėmė tą pačią V. S. į vieną iš savo pačios naujai įsteigtą (perkeltą) specialisto etatą L. poskyryje, vėlgi, nesiimdama jokių veiksmų įsitikinti, kad asmuo tikrai dirba. Toks nustatytas I. Š. elgesys yra logiškas ir suprantamas tik tuo atveju, kaip asmuo veikia nusikalstamai esant ginčijamame nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms.

89. Apeliantė I. Š. skunde akcentuoja liudytojų P. B. ir A. L. parodymus, kritikuodama pirmosios instancijos teismą dėl to, kad šis jų parodymų nevertino. Tokie argumentai nėra teisingi. Pirmosios instancijos teismas analizavo minėtų liudytojų parodymus, jais grįsdamas ir padarytas apkaltinančias išvadas. Teisėjų kolegija nuosprendyje pateiktas išvadas papildo atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus. Liudytojai P. B. (5 t., 28–32, 37–38; 30 t., b. l. 39–42) ir A. L. (4 t., b. l. 2–4, 7–8; 29 t., b. l. 162–165), kaip ir nurodo apeliantė, iš tiesų patvirtino, kad I. Š. su jais apie J. P. ar V. S. įdarbinimą nekalbėjo. Jie nurodė, kad šiuo klausimu bendravo tik su E. M.. Tačiau šie parodymai padarytoms išvadoms neprieštarauja, E. M. parodymų nepaneigia, nes byloje nustatyta, kad E. M. padėjo I. Š. ir A. A. įvykdyti inkriminuotas nusikalstamas veikas, ji patvirtino J. P. ar V. S. įdarbinimo L. poskyryje klausimais veikusi jų nurodymu. Vertinant minėtų liudytojų parodymus paminėtina ir tai, kad I. Š. tvirtino, jog nauji etatai L. poskyryje buvo įsteigti todėl, kad to jos prašė P. B., o ji jį nukreipė į Teisės ir personalo skyrių, tačiau pats P. B. tokių aplinkybių nenurodė. Jis teigė, kad apskritai darbuotojai jam buvo reikalingi visada, yra buvę tokių pokalbių su vadovybe, tačiau šiuo atveju tiek etatai įsteigti, tiek darbuotojai J. P. ir V. S. į darbą priimti be jo žinios. Šie parodymai patvirtina, kad nauji etatai L. poskyryje buvo įsteigti ne P. B. iniciatyva. Kaip jau buvo aptarta šio procesinio sprendimo pirmesnėje dalyje, tokio pobūdžio sprendimas priskiriamas būtent Tarnybos direktoriaus kompetencijai, ką patvirtina ir I. Š. pasirašytas 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas, kuriuo L. poskyryje įsteigti (perkelti) du papildomi etatai (14 t., b. l. 46–50). Apeliantė nurodė ir tai, kad, pasak liudytojų P. B. ir A. L., jiems pasiteiravus pas E. M., kur yra poskyryje įdarbinti asmenys, ši atsakė, kad jie dirba (duomenys neskelbtini) padalinyje. Anot apeliantės, E. M. nenukreipė liudytojų aiškintis pas ją ar A. A., o pati sugalvojo ir pateikė minėtą melagingą informaciją. E. M. iš tiesų patvirtino taip pasakiusi, tačiau kartu teigė, kad gavusi klausimą pasimetė, nežinojo ką atsakyti, todėl taip ir nurodė. E. M. dalyvavo vykdomoje nusikalstamoje veikoje, jos nuslėpimas nuo L. poskyrio vadovo ir darbuotojo atitiko ir jos pačios interesus. Klausimas jai buvo netikėtas, todėl tai, kad ji, siekdama nuslėpti fiktyvaus darbo faktą, savo iniciatyva skubiai sugalvojo melagingą atsakymą apie žmonių darbą kitame Tarnybos padalinyje, o ne nukreipė klausiantį asmenį pas Tarnybos vadovus, ne paneigia E. M. parodymus, o tik patvirtina jos nusikalstamus ketinimus. Apeliantės pateikti argumentai abejonių E. M. parodymų patikimumu nekelia.

90. Kaip skunde pagrįstai nurodė apeliantė I. Š., L. poskyrio darbo laiko apskaitos dokumentuose (9 t., b. l. 150–156; 11 t., b. l. 69–117) buvo žymima, kad V. S. ir J. P. poskyryje dirba. Pasak apeliantės, tuo remdamasi ji neturėjo pagrindo išvadai, kad šie asmenys realiai nedirba. Kaip patvirtino liudytojai P. B., A. L., V. K. (5 t., b. l. 2–4; 29 t., b. l. 121–125), pildę ir tvirtinę L. poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, minėti žymėjimai buvo daromi gavus iš E. M. informaciją apie tai, kad J. P. ir E. S. dirba (duomenys neskelbtini) padalinyje. Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl to, kaip vertinta tokius nuteistosios paaiškinimus. Nuosprendyje padarytų išvadų dėl bendrais nusikalstamais ketinimais veikusių E. M., A. A. ir I. Š. nusikalstamų veiksmų šie duomenys nepaneigia.

91. Abejonių dėl padarytų išvadų nekelia ir tai, kad, anot apeliantės I. Š., E. M. nerašė jokio tarnybinio pranešimo jai kaip vadovei po to, kai paaiškėjo informacija apie fiktyvius darbuotojus. Toks E. M. veiksmas nebūtų logiškas, nes ta pati I. Š., padedant tai pačiai E. M. (be kitų nuosprendyje nurodytų asmenų), ir įvykdė nusikalstamas veikas, apie kurias, pasak apeliantės, jai tarnybiniu pranešimu turėjo pranešti E. M.. Be to, kaip patvirtina bylos medžiaga, E. M. apie I. Š. ir A. A. nurodymus dėl fiktyvaus asmenų darbo neinformavo nei Žemės ūkio ministerijos vadovybės, nei teisėsaugos institucijų. Nuteistoji E. M. paaiškino, dėl kokių priežasčių ji sutiko vykdyti jai duotus A. A. ir I. Š. neteisėtus nurodymus. Pasak jos, ji siekė išsaugoti darbo vietą, nes turėjo paimtą paskolą, vaikų, o vyro pajamų nebūtų užtekę. Pateiktą paaiškinimą teisėjų kolegija vertina kaip įtikinamą. Padėjus vykdyti nusikalstamą veiką, apeliantės nurodytos informacijos pateikimas minėtoms institucijoms nebeatitiko pačios E. M. interesų. Kaip skunde nurodė I. Š., byloje apklausti Tarnybos darbuotojai iš tiesų nenurodė jos E. M. daryto spaudimo, visgi šie duomenys turi būti vertinami atsižvelgus ir į tai, kad nurodymai surasti darbuotojus fiktyviam darbui, atiduoti mokamą darbo užmokestį, nurodant oponentui apie galimą darbo vietos praradimą, neabejotinai buvo neteisėti, tad natūralu, kad tokie reikalavimai E. M. buvo išsakyti nedalyvaujant kitiems asmenims, kurie būtų galėję tai paliudyti. Todėl tokių liudijimų nebuvimas pats savaime padarytų išvadų nepaneigia, tuo labiau, kad tokių liudininkų nenurodė ir pati E. M..

92. Apeliantai akcentavo ir tai, kad nuteistoji E. M. konkrečiai nenurodė, kur, kada ir kaip perduodavo A. A. ar I. Š. pinigus. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad E. M. nurodė, kad J. P. ir V. S. išmokamą darbo užmokestį atnešdavo į darbą ir perduodavo A. A., o kelis kartus ir I. Š., kai A. A. nebūdavo darbe. Tai darydavo iki 2017 m. rudens, periodiškai, kiekvieną mėnesį, arba tada, kai A. A. ar I. Š. skubiai reikėdavo pinigų ir jie tai pasakydavo. Nuteistoji E. M. nurodė tiek informacijos, kiek atsiminė. Įvertinus tiek ilgą laikotarpį, per kurį minėtu būdu buvo perduodami pinigai, tą pačią vietą ir tuos pačius asmenis, tokius E. M. parodymus teisėjų kolegija vertina kaip įtikinamus, nurodyti argumentai abejonių dėl parodymų patikimumo nekelia.

93. Byloje padarytas I. Š. apkaltinančias išvadas patvirtina ir bylos duomenys apie priedų J. P. ir V. S. skyrimą. Visų pirma pažymėtina, kad iš byloje esančių Tarnybos direktorės įsakymų matyti, jog viso J. P. ir V. S. darbo L. poskyryje metu jiems buvo skirti priedai. 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. P3-409 „Dėl Ž. T. direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“ 1.37 papunktyje nurodytas 200 eurų priedas L. poskyrio specialistui J. P.. Nustatytas įsakymo galiojimas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2016 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“ 1.40 papunktyje nurodytas 230 eurų priedas L. poskyrio specialistui J. P.. Priedas mokamas nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. sausio 31 d. 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“ 1.6 papunktyje nurodytas 230 eurų priedas L. poskyrio specialistui J. P.. Priedas mokamas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. 2016 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ nurodoma, jog V. S. yra skiriamas 230 eurų priedas už aukštą kvalifikaciją, skubių ir svarbių užduočių vykdymą. Priedas mokamas nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ 1.6, 1.8 papunkčiuose nurodytas 230 eurų priedas L. poskyrio specialistams J. P. ir V. S.. Priedai mokami nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“ 1.6, 1.8 papunkčiuose nurodytas 10 eurų priedas L. poskyrio specialistams J. P. ir V. S.. Priedai mokami nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“ 1.6, 1.8 papunkčiuose nurodytas 130 eurų priedas L. poskyrio specialistams J. P. ir V. S.. Priedai mokami nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P3-525 patvirtinto sąrašo 1.60, 1.62 papunkčiuose nurodytas 130 eurų priedas L. poskyrio specialistams J. P. ir V. S.. Priedai mokami nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (10 t., b. l. 161–164, 169–173; 11 t., b. l. 141–162). Visus šiuos įsakymus pasirašė Tarnybos direktorė I. Š.. Šie duomenys patvirtina, kad J. P. ir V. S. buvo paskirti tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai priedai.

94. Nuteistoji I. Š. tvirtino, kad už priedų skyrimą Tarnyboje buvo atsakingas Finansų ir apskaitos skyrius. Jis iš padalinių vadovų surinkdavo informaciją apie piniginio krepšelio paskirstymą ir pateikdavo jai jau sudėliotus skaičius lentelėje bei paruoštą įsakymo projektą. Jį pasirašydavo pasitikėdama darbuotojais, nes lyginti įsakyme 182 darbuotojų atlyginimų neturėjo galimybės. Nuolatinis priedas būdavo paskiriamas asmeniui tik priėmus į darbą. Į ją su skundais kreipdavosi tik tada, jei tiesioginis vadovas neskirdavo priedo. Jokių pakeitimų dėl priedų V. S. ir J. P. ji nedarė. Šiuos parodymus teisėjų kolegija vertino gretindama su kitais bylos duomenimis. Kaip jau buvo minėta, L. poskyrio vadovas P. B. patvirtino, kad J. P. ir V. S. buvo įdarbinti poskyryje be jo žinios, jokių priedų jiems jis nėra skyręs. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. L., pavadavęs P. B. šiam nesant, bei L. poskyrio darbuotoja V. K.. Šių asmenų parodymus atitinka ir byloje apžiūrėtų elektroninio pašto dėžučių turinys, iš kurių matyti, kad 2015 m. gruodžio 29 d., 2016 m. sausio 22 d., 2017 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojai L. G., o vėliau – I. L., buvo nurodyti L. poskyrio darbuotojams siūlomi skirti priedų dydžiai, tarp kurių J. P. ir V. S. nurodyta nebuvo (19 t., b. l. 36–38, 63–84, 152–164; 20 t., b. l. 1–75; 21 t., b. l. 1–133). Taigi, L. poskyrio vadovas nei tiesiogiai, nei per skyriaus darbuotojus skirti priedų J. P. ir V. S. nesiūlė. Šiuo atveju svarbūs yra ir liudytojų L. G. (4 t., b. l. 186–187, 189–194; 29 t., b. l. 101–114) bei I. L. (5 t., b. l. 61–67; t. 29, b. l. 178–192), (duomenys neskelbtini) darbuotojų, ėjusių ir šio skyriaus vadovių pareigas, parodymai. Jos patvirtino, kad I. Š. sprendimu būdavo skiriami priedų „krepšeliai“ Tarnybos padaliniams. Gavusios iš padalinių vadovų informaciją apie paskirstytus priedus, ją derinti pateikdavo direktorei. Jos pačios dėl priedų skyrimo kitų skyrių darbuotojams nespręsdavo. I. Š. koreguodavo poskyrių vedėjų paskirstytus priedus. Perskirstydavo priedus tiek padalinių vadovams, tiek jų darbuotojams, būdavo, kad skirdavo priedą darbuotojui, kuriam jis nebuvo numatytas. Liudytoja I. L. netgi nurodė, kad dėl to iš poskyrių vedėjų ne kartą yra sulaukusi klausimų, kam šiems apskritai reikia skirstyti priedus, jei jie vėliau yra koreguojami. Be I. Š. žinios priedai nebuvo skiriami. Liudytoja I. L. taip pat nurodė, kad priedų klausimais I. Š. dažniausiai tardavosi su A. A.. Suderinus su I. Š., lentelės buvo teikiamos Teisės ir personalo skyriui ruošti įsakymo projektą. Jis būdavo pateikiamas su E. M. viza. Po to viską sutikrindavo, ar neviršytos lėšos, ir teikdavo pasirašyti direktorei. Atkreiptinas dėmesys, kad I. Š. 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu J. P. buvo paskirtas 200 eurų priedas, nors pastarasis į darbą buvo priimtas 2015 m. gruodžio 16 d. tos pačios I. Š. 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymu (10 t., b. l. 169–174). Apklausta liudytoja I. L. parodė, kad 200 eurų priedas prie J. P. pavardės galėjo atsirasti tik jį įrašius I. Š.. Liudytoja L. B., (duomenys neskelbtini) darbuotoja, taip pat nurodė, kad įsakymų dėl priedų skyrimo projektus rengdavo ji, gavusi iš Finansų skyriaus vedėjos lenteles su nurodytais priedų dydžiais. Ji pati priedų skirstyme nedalyvavo. Jos žiniomis priedų skirstyme dalyvavo (duomenys neskelbtini) vadovė E. M., Finansų skyriaus vadovė (aktualiu laikotarpiu – L. G.), direktorė I. Š. ir jos pavaduotojas A. A. (t. 4, 145–148, 177–178; t. 29, b. l. 12–24). Šiuos liudytojos parodymus atitinka ir jos elektroninio pašto dėžutės turinio apžiūros duomenys (20 t., b. l. 87–158). Šiuos įrodymus atitinka ir nuteistosios E. M. naudotos elektroninio pašto dėžutės turinio informacija (19 t., b. l. 86–138). Iš jos matyti, kad, pavyzdžiui, 2017 m. sausio 12 d. E. M. liudytoja I. G. atsiuntė priedų lentelę su prierašu, kad priedai suderinti su direktore, jau galite ruošti įsakymų projektus. Prie laiško pridėta lentelė, kurioje nurodyti darbuotojams skiriami priedai, tarp jų ir 130 eurų priedai J. P. bei V. S.. 2016 m. vasario 24 d. E. M. persiuntė L. G. elektroninį laišką pavadinimu „Siunčiu DU pakeitimus. Užeik paaiškinsiu“, jai atsiųstą I. Š., prie kurio buvo pridėta lentelė su Tarnybos darbuotojams skiriamais priedais, tarp kurių nurodytas ir 230 eurų priedas J. P.. Iš pridedamo dokumentų ypatybių matyti, kad paskutinį įrašą dokumente 2016 m. vasario 23 d. padarė I. Š.. Apibendrinant aptartus įrodymus spręstina, kad priedai J. P. ir V. S. buvo skiriami būtent I. Š. galutiniu sprendimu, nors jokios informacijos iš L. poskyrio vedėjo, Finansų ar Personalo skyriaus darbuotojų, kuria remiantis J. P. ar V. S. turėtų būti skiriamas priedas, ji negaudavo. Pažymėtina, kad tokių priedų skyrimas fiktyviai dirbantiems asmenims, atiduodantiems gaunamą darbo užmokestį A. A. ir I. Š., atitiko nusikalstamą sumanymą pasisavinti tokias pinigines lėšas.

95. Anot I. Š., kad jai nebuvo žinoma apie V. S. ir J. P. įdarbinimo fiktyvumą, patvirtina ir jos elgesys gavus apie tai informaciją iš Žemės ūkio ministerijos viceministro. Priešingai, nei teigia apeliantė, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė ir padarė dėl jų išvadas. Byloje nustatyta, kad I. Š. kaip Tarnybos direktorė iš tiesų 2017 m. rugpjūčio 28 d. inicijavo galimai fiktyvaus darbo aplinkybių tyrimą (2 t., b. l. 86), o 2017 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. S. ir J. P. galimai fiktyvaus darbo Tarnyboje (t. 2, b. l. 88–89). Visgi šie duomenys turi būti vertinami atsižvelgus ir į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3P-87 buvo sudaryta komisija, siekiant ištirti galimą pačios Tarnybos direktorės I. Š. tarnybinį nusižengimą (2 t., b. l. 77). Taigi, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinus ir tai, kad I. Š. iniciatyvos ėmėsi tik po to, kai dėl jos pačios buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, darytina išvada, kad apeliantės akcentuojami veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinti kaip jos pastangos išvengti pačiai gresiančios atsakomybės, o ne kaip nuoširdus noras išsiaiškinti tikrąsias įvykių aplinkybes. Be to, duodama parodymus teismui I. Š. aiškino, jog po pokalbio su viceministru, kuomet sužinojo apie Tarnyboje įdarbintą V., ji (I. Š.) neva nedelsiant pati asmeniškai skambino L. poskyrio vedėjui P. B. (31 t., b. l. 63–76, 79), tačiau apklausiamas liudytojas P. B. tokių jos parodymų nepatvirtino. Priešingai, jis nurodė, kad su I. Š. apie V. S. ir J. P. nėra kalbėjęs (30 t., b. l. 39–42).

96. Kaip įrodymus, prisidėjusius formuojant teismo vidinį įsitikinimą nesivadovauti I. Š. parodymais, teismas vertina ir šiuos bylos duomenis. Kaip minėta pirmiau, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3P-87, gavus informaciją apie tai, kad Tarnyboje priimtas asmuo, kuris iš tikrųjų nedirba, buvo sudaryta komisija, siekiant ištirti galimą Tarnybos direktorės I. Š. tarnybinį nusižengimą (2 t., b. l. 77). Jau po poros dienų, tai yra 2017 m. rugpjūčio 25 d., Tarnyboje buvo gauti V. S. ir J. P. prašymai atleisti juos iš darbo atitinkamai nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. (penktadienis) ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. (pirmadienis). Prašymuose jokios tokio skubaus atleidimo priežastys nebuvo nurodytos. Šiuos prašymus vizavo, įrašydama rezoliuciją „Leisti“, I. Š., kuri pasirašė ir tos pačios dienos, kada minėti prašymai buvo gauti, tai yra 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymus dėl minėtų asmenų atleidimo nuo jų prašymuose nurodytų datų, kartu nurodant jiems išmokėti visas priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (2 t., b. l. 25, 32; 14 t., b. l. 112–114). Šie duomenys vertintini atsižvelgus ir į liudytojos I. G. parodymus, kuri nurodė, kad V. S. ir J. P. atleidimas buvo labai skubotas. Skubus atleidimas nėra įprastas ir sukeldavo problemų, nes pinigų atsiskaitymams reikėdavo gauti teikiant paraišką per Finansų ministeriją, tai užtrukdavo 3–4 dienas. Taigi, I. Š., prasidėjus galimai fiktyvaus darbo Tarnyboje aplinkybių tyrimui, dviejų to paties poskyrio specialistų V. S. ir J. P. atleidimo iš darbo Tarnyboje klausimus išsprendė labai skubiai, tą pačią dieną, kai buvo gauti jų prašymai, nors jokių tokios skubos poreikio aplinkybių nebuvo nurodyta. Priešingai, toks skubus atleidimas kėlė Tarnybai problemų dėl atsiskaitymo ir nebuvo įprastas. Toks Tarnybos vadovės elgesys yra logiškas ir suprantamas tik tuo atveju, jei I. Š. buvo žinoma apie V. S. ir J. P. fiktyvų darbą Tarnyboje, dėl ko, prasidėjus tyrimui, jie taip skubiai, nieko nesiaiškinus, ir buvo atleisti.

97. Apeliantas A. A., ginčydamas nuosprendžio išvadas, skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo J. P. parodymus, pasak jo, galinčius turėti esminės reikšmės vertinant nuteistosios E. M. parodymus. Kaip ir akcentavo apeliantas, nuteistasis J. P. iš tiesų tvirtino, kad 2015 m. antroje pusėje buvo laisvesnis, ieškojo antraeilio darbo, teiravosi jo pas savo artimuosius, taip pat ir pas E. M.. Savo ruožtu E. M. teigė, kad surasti patikimą žmogų darbui L. poskyryje jai nurodė A. A. su I. Š.. Kaip matyti iš šių parodymų, laiko prasme J. P. norą rasti papildomą darbą ir E. M. nurodytą A. A. ir I. Š. nurodymą surasti patikimą darbuotoją skiria iki kelių mėnesių laikotarpis. Teisėjų kolegija tai vertina kaip sutapimą, lėmusį E. M. apsisprendimą A. A. ir I. Š. siūlomą darbą pasiūlyti būtent J. P.. Šie duomenys nekelia abejonių nei E. M., nei J. P. parodymų patikimumo.

98. Ginčijamame nuosprendyje konstatuotos ankstesnio V. S. fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje aplinkybės, su kuriomis A. A. yra susijęs tiesiogiai, šiuo atveju yra reikšmingos sprendžiant ir dėl nustatytų A. A. nusikalstamų veiksmų, sietinų su asmenų fiktyviu įdarbinimu L. poskyryje. Byloje nustatyta, kad A. A., eidamas Tarnybos direktoriaus pareigas, savo pasirašytais įsakymais buvo įsteigęs (perkėlęs) vyresniojo specialisto etatą T. Š. poskyryje, kur įdarbino V. S., o paaiškėjus informacijai, kad ji šiame poskyryje faktiškai nedirbo, įsteigė (perkėlė) naują etatą (duomenys neskelbtini) skyriuje, į kurį perkėlė V. S. žinodamas, kad ji yra E. M. giminaitė, kad vyresniojo specialisto pareigų minėtame skyriuje ji nevykdys. Be to, viso V. S. fiktyvaus darbo laikotarpiu jis buvo skyręs jai priedus. Aptarta situacija tikrai nebuvo kasdienė, įprastinė, tuo pačiu ir įsimintina, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. A. V. S. pavardė turėjo būti gerai žinoma. Tai įvertinus nėra įtikinama, kad praėjus neilgam laiko tarpui A. A., ant V. S. 2017 m. gegužės 2 d. prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo parašydamas rezoliuciją ir pasirašydamas, taip pat pasirašydamas E. M. vizuotą įsakymą Nr. P4-102 „Dėl V. S. kasmetinių atostogų“ (šios savo rezoliucijos ir parašų A. A. neginčija), neidentifikavo V. S. kaip pirmiau Tarnyboje fiktyviai jo paties įdarbinto asmens. Nuteistasis A. A. tvirtino, kad minėtus dokumentus pasirašė automatiškai, nesigilinęs. Šie argumentai teismo taip pat neįtikino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paminėti dokumentai yra labai nedidelės apimties. Be to, ant V. S. prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo yra ne tik A. A. parašas, bet ir jo paties užrašyta rezoliucija „Leisti“. Tai reiškia, kad jis minėtą dokumentą ne tik pasirašė, bet ir susipažino su jo turiniu, nes rezoliucijos tekstas atitiko prašymo esmę (9 t., b. l. 99; 14 t., b. l. 105–108). Šie duomenys patvirtina, kad A. A. žinojo ir suprato, kad E. M. giminaitė V. S. vėl yra įdarbinta Tarnyboje, tik jau kitame – L. poskyryje. Jis taip pat žinojo ir suprato, kad jo pasirašyti dokumentai taps pagrindu ne tik suteikti jai kasmetines atostogas, bet ir išmokėti su tuo sietinas pinigines išmokas. Nežiūrint to, jis pasirašė pateiktus dokumentus ir į šią informaciją niekaip nesureagavo, iniciatyvos patikrinti dirbamo darbo realumo neparodė.

99. Nagrinėjamu atveju svarią teismo vidinį įsitikinimą formuojančią reikšmę turi ir E. M. byloje pateiktos ir apžiūrėtos nuteistojo A. A. ranka braižytos L. poskyrio tvenkinių bei administracinių patalpų schemos (23 t., b. l. 32–36). Kaip minėta, nuteistasis neginčijo nubraižęs minėtas schemas, padaręs jose visus įrašus (neigė padaręs tik vienoje schemoje esantį įrašą „nuo birželio 2017 m. statomas karkasinis (medinis buvo)“), visgi jo nurodytos aplinkybės, kodėl jis tai padarė, nėra logiškos ir įtikinamos, be to dar ir nenuoseklios. Visų pirma paminėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. A. nurodė, kad schemas braižė 2017 m. rudenį, nes to jo prašė E. M., o kokiu tikslu – nežino, jis jos neklausė, neprisimena (25 t., b. l. 163–164). Teisme gi A. A. jau aiškino, kad tuo metu (2017 m. rudenį) buvo vykdomi poskyrių projektai (pagal europinį projektą renovuojant ir modernizuojant poskyrius), o E. M. ar tai jos skyrius buvo tų projektų teisininkai, ruošė sutartis, todėl, kai E. M. paprašė visų L. poskyrio pastatų ir tvenkinių schemų, viską, ką turėjo, jai išsiuntė elektroniniu paštu arba atidavė tiesiogiai, o, ko trūko, pats nupiešė (30 t., b. l. 84–97). Viena vertus, ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratas, apžiūrėjus kompiuterius, elektroninį susirašinėjimą, tokie dokumentai pas E. M. nerasti. Taip pat nebuvo rasta duomenų ir apie A. A. nurodytą L. poskyrio pastatų ir tvenkinių schemų persiuntimą E. M. elektroniniu paštu. Apeliaciniame skunde A. A. teigia netvirtinęs, jog dokumentus tikrai siuntė elektroniniu paštu, tačiau būtent tokias aplinkybes jis ir buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme (t. 30, b. l. 86). Be to, nėra įtikinami ir jo paaiškinimai dėl ranka braižytų schemų poreikio vykdant jo įvardytą europinį poskyrių renovavimo ir modernizavimo projektą. Kaip jis pats nurodė, jo vertinimu tų schemų reikėjo (duomenys neskelbtini) teisininkams, ruošusiems sutartis, tačiau ranka mėgėjiškai braižytos (pieštos) schemos akivaizdžiai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų ir tai A. A., turinčiam ilgametę darbo valstybės tarnyboje, vadovaujančiose pareigose, patirtį buvo žinoma. Maža to, jo nubraižytoje poskyrio administracinių patalpų I aukšto vidaus schemoje ranka buvo įrašyta: „P. kab.“, „V. kab.“, „A. kab.“. Akivaizdu, kad poskyrių renovavimui ir modernizavimui informacija apie tai, kas konkrečiai iš poskyrio darbuotojų naudojosi patalpose įrengtais kabinetais, negalėjo būti reikalinga. Šie argumentai paneigia minėtas A. A. nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu nuteistosios E. M. nurodytos aplinkybės, kodėl A. A. braižė minėtas schemas, yra ne tik logiškos ir įtikinamos, bet jas patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Ji teigė, kad po to, kai Žemės ūkio ministerijoje tapo žinoma apie įdarbinimą, o V. S. ir J. P. buvo atleisti, A. A. ir I. Š. jai pasakė, kad reikia laikytis vieningos pozicijos, jog V. S. ir J. P. dirbo. Jai pasidomėjus, kaip jie patvirtins, kad dirbo, jei tose patalpose nėra buvę, A. A. nubraižė schemas ant dviejų lapų, kuriose parodė, kaip išsidėstęs L. poskyris, jo administracinės patalpos, kad V. S. ir J. P. tai žinotų. Atkreiptinas dėmesys, kad E. M. parodymuose įvardytam tikslui ranka braižytos schemos puikiai tiko, jose buvo pateikta nuteistųjų I. Š. ir A. A. pasirinktai gynybos pozicijai pakankamai naudinga informacija. Be to, tokiam tikslui yra reikšminga bei logiška schemoje nurodyti ir informaciją apie tai, kokie asmenys kokiais konkrečiai kabinetais naudojosi. Be to, minėtus E. M. parodymus patvirtino ir byloje fiksuoto 2017 m. gruodžio 12 d. telefoninio pokalbio tarp jos ir V. S. turinys bei nuteistosios V. S. parodymai.

100. Kaip matyti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole fiksuoto 2017 m. gruodžio 12 d. V. S. ir E. M. pokalbio telefonu turinio, jo metu E. M. pasiteiravo V. S., ar ši viską sudegino, ar ką nors paliko. Į tai V. S. atsakė, kad viską. E. M. nurodžius, kad dabar dėl to gaila, V. S. atsakė, kad ne, kad viskas yra, kad viską į kibirą padėjo. E. M. nurodė, kad labai gerai, kad jei kažkas liko, tai prireiks. Vėliau jos kalba apie „ten, kur buvo ranka rašyta“ kito žmogaus, apie schemą, nuotrauką, kad pažiūrės (22 t., b. l. 107–117). Nuteistoji V. S., komentuodama pokalbį teismui, teigė, kad buvo kalbama apie kūdrų schemą, kurią piešė A. A.. Ją jai atnešė ir paliko E. M., sakė pažiūrėti ir sudeginti, bet ji jos nesudegino. Ji taip ir liko kibire popieriams prie židinio (31 t., b. l. 179). Pastarasis paaiškinimas iš esmės atitinka aptarto pokalbio telefonu turinį bei minėtus E. M. parodymus, ko buvo siekiama braižant schemas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. A. patvirtino schemas braižęs 2017 m. rudenį, tai yra tuo metu, kai jau buvo pradėtas fiktyvaus darbo aplinkybių tyrimas Žemės ūkio ministerijoje (2017 m. rugpjūčio 23 d.). Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pradėtas 2017 m. rugsėjo 27 d. Aptarti duomenys tik sustiprina teisėjų kolegijos apsisprendimą E. M. parodymus bei juos patvirtinančius duomenis vertinti kaip patikimų įrodymų grupę, kuria gali būti grindžiamos apkaltinančios išvados. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad nuteistasis A. A. skunde teigė, jog tiek V. S., tiek J. P. nurodė ne kartą buvę L. poskyryje, tad būtinybės jiems susipažinti su schemose nupieštomis poskyrio tvenkinių ir administracinių patalpų schemomis nebuvo. Nors V. S. bei J. P. iš tiesų teigė, kad lankėsi poskyryje, tačiau pagal jų nurodytas aplinkybes apsilankymai buvo trumpalaikiai. Šie duomenys nepaneigia poreikio informuoti juos papildomai apie tvenkinių ir poskyrio administracinių patalpų vidaus išsidėstymą, siekiant laikytis bendros gynybinės pozicijos, kaip nurodė E. M.. Taigi, minėti apelianto argumentai padarytų išvadų nepaneigia.

101. Apeliantai A. A. ir I. Š. taip pat nurodė, kad jokių kitų įrodymų, išskyrus nuteistosios E. M. parodymus, patvirtinančių, kad vienam jų buvo perduoti pinigai, byloje nėra. Sutiktina, kad E. M. parodymai yra vieninteliai pirminiai tiesioginiai įrodymai byloje, patvirtinantys minėtą faktinę aplinkybę, tačiau ne vieninteliai įrodymai apskritai. Teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime jau pasisakė dėl skirtingų byloje surinktų įrodymų rūšių vertinimo, jų reikšmės įrodinėjimo procese. Nuteistieji J. P. ir V. S. savo parodymais iš tiesų nenurodė, kad patys bendravo su A. A. arba I. Š., kad matė, kaip E. M. jiems perduoda pinigus, tačiau jie patvirtino E. M. jiems pateiktą informaciją, kad atiduotus Tarnybos pervestus pinigus ji perduodavo būtent A. A. arba I. Š.. Jų parodymai yra išvestiniai įrodymai, kartu su E. M. parodymais tiesiogiai patvirtinantys minėtas, apeliantų ginčytas aplinkybes. Šių parodymų įrodomąją reikšmę apeliantai nepagrįstai sumenkina. Be to, minėtas aplinkybes pagrindžia ir kiti, netiesioginiai bylos įrodymai.

102. Byloje apklausti liudytojai D. G., A. G., L. S., G. G. patvirtino, jog I. Š. ir A. A. siejo pakankamai artimi, neformalūs ryšiai, jie dažnai būdavo vienas kito kabinetuose, kartu pietaudavo, kad I. Š., tapusi direktore, tardavosi su A. A. daugeliu klausimu. Kaip patvirtina jau aptarti įrodymai, specialisto pareigybės L. poskyryje buvo įsteigtos I. Š. iniciatyva. Į šias pareigas buvo priimtas J. P., o po jo – ir V. S.. Vadovaujantis direktorės įsakymais, jiems viso fiktyvaus darbo metu buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio, fiksuojamas dirbtas laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nors nė vienas jų realiai specialisto pareigų neatliko. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad I. Š. ir A. A. gerai žinojo fiktyviai dirbančių asmenų be jokio teisėto pagrindo gaunamų lėšų dydį, o I. Š. A. A. siūlymu ir su jo žinia įdarbindama tokius asmenis, būdama atsakinga už Tarnybos lėšų racionalų naudojimą, kartu prisiėmė ir gresiančią Tarnybos lėšų iššvaistymo atsakomybę. Materialinė nauda už tokius veiksmus bei prisiimtą riziką yra logiškas paaiškinimas, kodėl tokių veiksmų buvo imtasi.

103. Visuma šių netiesioginių įrodymų, juos vertinant kartu su paminėtais nuteistųjų E. M., J. P. ir V. S. parodymais, yra svarūs veiksniai, suformavę teismo vidinį įsitikinimą, kad I. Š. ir A. A. nustatytus nusikalstamus veiksmus atliko siekdami turtinės naudos sau, kad I. Š. kartu su A. A., padedant kitiems nuteistiesiems, pasisavino patikėtą svetimą, Ž. T. priklausantį turtą – J. P. ir V. S. pervestus su fiktyviu darbu sietiną darbo užmokestį, priedus ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Konkreti kiekvienam iš jų tekusi iš nusikalstamų veikų gautų piniginių lėšų suma šiuo atveju nebuvo nustatyta, tačiau esminės reikšmės bendrininkų veikos teisiniam kvalifikavimui tai neturi. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ir paminėtos ginčytos faktinės bylos aplinkybės konstatuotos pagrįstai.

104. Apsisprendimą nesivadovauti nuteistųjų A. A. ir I. Š. parodymais sustiprina ir byloje esantys duomenys apie judviejų susirašinėjimą 2017 m. gruodžio 8 d., tai yra tą pačią dieną, kai buvo atliktos kratos, o I. Š. apklausta Specialiųjų tyrimų tarnyboje (15 t., b. l. 62–69, 77–89; 25 t., b. l. 37). Susirašinėjimo metu šie asmenys susitarė dėl susitikimo vietos ir laiko (22 t., b. l. 102–103). Nuteistasis A. A. apklausos metu nurodė neprisimenantis susitikimo aplinkybių, kas buvo kalbama (25 t., 165–166). Tuo tarpu nuteistoji I. Š. teismui teigė, kad susitikimas su ikiteisminiu tyrimu nebuvo susijęs, tuo metu ji ruošė skundą dėl jos nušalinimo nuo pareigų, jai buvo aktualu gauti skundo parengimui reikiamus duomenis, kurių pati, nušalinta nuo pareigų, negalėjo susižinoti, todėl tos informacijos klausė daugelio kolegų, taip pat ir A. A. (31 t., b. l. 120–127). Šiuos argumentus byloje fiksuotų žinučių turinys paneigia. Visų pirma, susirašinėjimo turinys patvirtina, kad I. Š. susitikti pasiūlė A. A., o ne atvirkščiai. I. Š. adresuotoje žinutėje jis nurodė (kalba netaisyta): „Gal jau paleido.gal pasneket nepamaisytui“, „mane pirmadieni dvyliktai kviečia“. I. Š. į šias dvi žinutes atsakė (kalba netaisyta): „Sekmadieni 15 val prie bunkerio. tinkai“, į ką A. A. atsakė: „gerai“. Atsižvelgiant į žinučių siuntimo datą (2017 m. gruodžio 8 d.) ir joje nurodomą būsimo kvietimo savaitės dieną, aišku, jog A. A. kalba apie 2017 m. gruodžio 11 d. Paminėtina, kad tą dieną buvo atlikta pirmoji jo apklausa pradėtame ikiteisminiame tyrime (25 t., b. l. 136–138). Šią aplinkybę vertinant kartu su duomenimis, kad susirašinėjimas vyko tą pačią dieną, kai buvo atliktos kratos bei apklausta I. Š. (25 t., b. l. 37), susirašinėjime buvo minėtas tiek pačios I. Š. „paleidimas“, tiek kvietimas į būsimą A. A. apklausą, jos datą siejant su poreikiu susitikti, vertinant ir siūlomą susitikimo vietą („prie bunkerio“), yra pagrindas daryti išvadą, kad A. A. ir I. Š. susitikimo tikslas buvo būtent siekis aptarti su atliekamu ikiteisminiu tyrimu susijusius klausimus. Tai atitinka ir E. M. nurodytas aplinkybes, kad A. A. ir I. Š. laikėsi tokios pačios gynybinės pozicijos ir siekė, kad taip padarytų ir kiti nuteistieji.

105. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad aprašant dalį jam priskiriamo nusikalstamo veikimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį epizodų, nebuvo nurodytas joks jo veikimas ar neveikimas. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kiekviena veika aprašoma atskirai, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas. Nepritartina tokiai teismų praktikai, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne apjungiant į vieną bendrą visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019). Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Siekdamas nuosprendžio aiškumo ir suprantamumo, nuosprendyje A. A. bei kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas, taip pat ir sietinas su V. S. ir J. P. fiktyviu įdarbinimu L. poskyryje, teismas išdėstė atskirai, neapjungdamas jų į vieną bendrą visumą. Taip aprašydamas A. A., pagal bendrą nusikalstamą sumanymą veikiant kartu su I. Š., padedant E. M., V. S. ir J. P., padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, teismas nurodė ir veikos epizodus, kuriuose nėra įvardytas joks paties A. A. veikimas ar neveikimas. Visgi šis apelianto nurodytas trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstomų aplinkybių yra aišku ir suprantama, kokius konkrečiai A. A. įvykdytus nusikalstamus veiksmus teismas pripažino įrodytais.

106. Dėl A. A. ir I. Š. apeliacinių skundų argumentų, sietinų su nuteistųjų E. M., V. S. ir J. P. giminystės ryšiais, kas, pasak apeliantų, yra reikšminga vertinant jų parodymų patikimumą, taip pat dėl suinteresuotumo, siekio apkalbėti, dėl šių nuteistųjų atsisakymų atsakyti į klausimus ar duoti parodymus, E. M. nedeklaruoto jos ir V. S. bei J. P. tarpusavio ryšio, teisėjų kolegija jau pasisakė šio procesinio sprendimo dalyje dėl V. S. fiktyvaus darbo Š. poskyryje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje. Pateikti argumentai nekartotini.

107. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad didelės žalos požymis, apibūdinantis BK 228 straipsnyje aprašyto piktnaudžiavimo padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Didelė turtinė žala yra vertinamasis šio nusikaltimo sudėties požymis, teismų praktikoje paprastai siejamas su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgus į bylos aplinkybes, ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-285-976/2018). Įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-4-689/2019, Nr. 2K-28-222/2020, Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-127-689/2020). Pagal kasacinę praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, Nr. 2K-361-895/2016, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-248-648/2020). Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). Didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-489/2021). Kasacinėje praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, Nr. 2K-190/2013, Nr. 2K-7-335/2013, Nr. 2K-7-9-976/2020).

108. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad nuteistoji I. Š., kaip ir nuteistasis A. A., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi eidami itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką Tarnybos autoritetui ir pasitikėjimui juo. Byloje nustatyta, kad I. Š. vykdė Tarnybos direktorės pareigas, o A. A. – Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Nuteistieji, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, veikė priešingai Tarnybos interesams ne epizodiškai, o pakankamai ilgą laiko tarpą – 20 mėnesių dėl J. P. fiktyvaus įdarbinimo ir 17 mėnesių dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo. Šiuo atveju fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi tiesiogiai siejosi ir su kitų nusikalstamų veikų įvykdymu, o būtent tikrų dokumentų suklastojimu ir Tarnybai priklausančio jau minėto dydžio turto pasisavinimu. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktai įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Be to, pagal 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (su įsakymo redakcijomis: 2015 m. liepos 10 d. Nr. 3D-566 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 3D-483) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2 punktą būtent I. Š. kaip Tarnybos direktorė turėjo pareigą užtikrinti, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai; pagal 14.11 punktą ji turėjo pareigą užtikrinti racionalų tarnybai skiriamų lėtų ir turto panaudojimą. Be to, pagal 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2 punktą ji kaip Tarnybos direktorė turėjo pareigą užtikrinti, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų. Be to, pagal 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 5 punktą ji kaip Tarnybos direktorė buvo atsakinga, kad būtų įgyvendinami tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; koordinavo ir kontroliavo tarnybos struktūrinių padalinių veiklą. Savo ruožtu pagal 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2 punktą A. A. kaip Tarnybos direktoriaus pavaduotojas turėjo pareigą kontroliuoti darbo organizavimą Tarnybos struktūriniuose padaliniuose. Pagal 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10 punktą jis teisės aktų nustatyta tvarka atstovavo Ž. T. santykiuose su kitais šalies fiziniais ir juridiniais asmenimis. Pagal 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8 punktą jis kaip Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pagal tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsakė už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinavo priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atliko kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas. I. Š. ir A. A., įvykdydami byloje nustatytus nusikalstamus veiksmus, pažeidė minėtus teisės aktų reikalavimus, nors būtent jiems ir buvo priskirtas tokių veiksmų prevencijos įgyvendinimas ir kontrolė. Nuteistųjų kaip valstybės tarnautojų veiksmai taip pat atskleidė, jog valstybės tarnyba negeba užtikrinti, kad valstybės tarnyboje dirbtų tarnautojai, besilaikantys Lietuvos Respublikos, įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, tarnaujantys visuomenės interesams, tinkamai atliekantys pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, besilaikantys etikos principų ir taisyklių. Tokiu būdu I. Š. ir A. A. veiksmai sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų. Paminėtina ir tai, kad byloje nustatyti įvykiai sulaukė rezonansinio atgarsio visuomenėje, apie fiktyviai įdarbintus darbuotojus buvo pakankamai plačiai nušviesta žiniasklaidos priemonėse. Šias aplinkybes patvirtino ne vienas byloje apklaustų liudytojų (pavyzdžiui, liudytojai G. G., A. G., L. G., R. A., M. K.), kurių dalis įvykius apibūdino kaip skandalą. Jų parodymai taip pat patvirtino, kad fiktyvaus asmenų darbo Tarnyboje aplinkybės buvo aptarinėjamos tiek tarp Tarnybos darbuotojų, tiek Žemės ūkio ministerijoje, kurioje buvo pradėtas ir atitinkamas aplinkybių tyrimas. Šių įrodymų ir argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatytais I. Š. ir A. A. piktnaudžiavimo veiksmais Ž. T. ir valstybei padarytos didelės neturtinės žalos yra teisinga ir pagrįsta, o įvertinus tiek paminėtas nustatytas aplinkybes, tiek bylos duomenis apie ilgametę I. Š. bei A. A. darbo valstybės tarnyboje patirtį, pripažintina, kad jie turėjo galimybę suvokti ir suvokė tokius savo nusikalstamų veiksmų padarinius.

109. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad visi aptarti įrodymai, susieti į vieną visetą, leidžia daryti išvadą, jog A. A. ir I. Š. veikė bendrai, iš anksto susitarę, turėdami vieningą tyčią ir tikslą pasisavinti svetimą Ž. T. priklausantį turtą – darbo užmokestį bei priedus prie jo, pervedamus J. P. ir V. S., žinodami, kad pastarieji Tarnyboje faktiškai jokių darbinių funkcijų neatliko. Tokį A. A. ir I. Š. nusikalstamą susitarimą padėjo įgyvendinti nuteistieji E. M., J. P. ir V. S., kurie išgryninę pinigus per E. M. atiduodavo juos I. Š. arba A. A.. Bendrai pasisavintų Tarnybos lėšų suma yra 19 527,45 eurų, o tai viršija 250 MGL sumą. Aptarti veiksmai buvo įvykdyti suklastojant tikrus dokumentus, tai yra juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją apie naujų pareigybių įsteigimą, darbo santykių sukūrimą, materialinę atsakomybę, priedų skyrimą ir mokėjimą, kasmetinių atostogų suteikimą, darbo santykių pabaigą, bei panaudojant žinomai suklastotus tikrus dokumentus, dėl ko Ž. T. buvo padaryta didelės 33 047,52 eurų (su mokesčiais) turtinės žalos. Be to, minėti veiksmai buvo įvykdyti ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos A. A. ir I. Š., dėl ko Ž. T. bendrai patyrė didelės 33 047,52 eurų (17 981,07 eurų (su mokesčiais, dėl J. P. fiktyvaus įdarbinimo) ir 15 066,45 eurų (su mokesčiais, dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo)) turtinės žalos bei Ž. T. ir valstybė patyrė ir didelės neturtinės žalos. Nustatyti nuteistųjų A. A. ir I. Š. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu sutinka.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo ir paskirtų bausmių

110. Prokuroras apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. A. už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtų bausmių rūšimi ir jų dydžiu, taip pat ir su skirta subendrinta bausme, tačiau ginčija BK 75 straipsnio nuostatų taikymo teisėtumą. Savo ruožtu apeliantas A. A., reikšdamas reikalavimą dėl jo priimtą nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, neprašė pakeisti ar sumažinti jam paskirtos bausmės, tačiau jo apeliacinio skundo esmė apibrėžė pačias plačiausias jo ribas. Todėl teisėjų kolegija, revizuodama BK 75 straipsnio taikymo teisėtumą, kartu įvertino ir A. A. skirtas bausmes. Be to, atsižvelgęs į nuteistosios I. Š. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl jai skirtų bausmių teisėtumo bei pagrįstumo. Nuteistosios G. G. gynėjos apeliaciniame skunde argumentai dėl G. G. skirtų bausmių nėra pateikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti, neturi pagrindo išvadai, kad G. G. skirtos bausmės yra per griežtos ir neteisingos, todėl pagrindo jas keisti nėra. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, teisėjų kolegija plačiau šių aplinkybių neaptarinės.

111. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d., numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis A. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausme už padarytus šešis tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių, apysunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijoms. Taigi, prokuroras pagrįstai tvirtina, kad, paskyręs tokio dydžio galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimo, nes tam nebuvo baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų. Tačiau kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju A. A. skirta galutinė subendrinta bausmė nebuvo teisinga, nes nebuvo teisinga jam paskirta bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje).

112. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

113. Nuteistasis A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų (BK 183 straipsnio 1 dalis), apysunkį (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir sunkų (BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, sudarančius idealią nusikalstamų veikų sutaptį (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo Š. poskyryje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje); taip pat apysunkį (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir du sunkius (BK 183 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, sudarančius idealią nusikalstamų veikų sutaptį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje). Visos veikos baigtos. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir byloje nustatytą bei jau aptartą nusikaltimais padarytą konkrečią žalą. Kartu teismas vertina ir bylos duomenis, charakterizuojančius nuteistojo asmenybę, iš ko taip pat galima spręsti apie jo pavojingumą visuomenei. A. A. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau visos skirtos baudos yra sumokėtas, administracinės nuobaudos nebegalioja (25 t., b. l. 127–128, 129). Jis yra aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nepateikta. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

114. Nuteistoji I. Š., veikdama tiesiogine tyčia, padarė apysunkį (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir du sunkius (BK 183 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, sudarančius idealią nusikalstamų veikų sutaptį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje). Visos veikos baigtos. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į byloje nustatytą bei jau aptartą nusikaltimais padarytą konkrečią žalą. Kartu teismas vertina ir bylos duomenis, charakterizuojančius nuteistosios asmenybę, iš ko taip pat galima spręsti apie jos pavojingumą visuomenei. I. Š. anksčiau neteista, taip pat nebausta ir administracine tvarka (25 t., b. l. 27–28), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nepateikta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

115. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tiek nuteistajam A. A., tiek ir nuteistajai I. Š. teisingai parinko mažesnes nei sankcijų vidurkiai baudos bausmes už veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje (A. A.) ir 228 straipsnio 2 dalyje. Baudos pagrįstai skirtos pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią palankesnę nuteistiesiems BK 47 straipsnio redakciją Nr. VIII-1968, galiojusią iki 2017 m. spalio 5 d., bei pagrįstai taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį 37,66 eurų bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Teismas taip pat tinkamai parinko ir mažesnius nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmių, skirtų A. A. ir I. Š. už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus, dydžius. Visgi už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą A. A. skirdamas 3 metų 8 mėnesių, o I. Š. – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nuteistuosius ir jų padarytą nusikaltimą apibūdinančių aplinkybių visumos.

116. Teisėjų kolegija dar kartą įvertino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kvalifikuoto A. A. ir I. Š. veikiant kartu padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes, tarp jų ir pasisavinto turto vertę (19 527,45 eurų). Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad jų įvykdyta veika buvo pavojinga, tačiau jos pavojingumas nebuvo aiškiai didesnis nei tipinis tokio nusikaltimo pavojingumas. Teisėjų kolegija taip pat dar kartą įvertino ir bylos duomenis apie nuteistųjų asmenybių pavojingumą. Nei A. A., nei I. Š. jokios kriminalinės praeities neturi, abu teisiami pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tad nusikaltimai nebuvo tapę jų gyvenimo būdu. Bylos duomenys apie jų išsilavinimą, darbinę veiklą, socialinius ryšius leidžia teismui jų asmenybes vertinti teigiamai bei tuo pačiu spręsti apie mažesnį jų pavojingumą visuomenei, mažesnę pakartotinės nusikalstamos veikos riziką. Šių duomenų visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad jiems už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą turi būti paskirtos kiek mažesnės, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, laisvės atėmimo bausmės.

117. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems A. A. ir I. Š. skirtos bausmės už nusikaltimus, sudarančius idealią nusikalstamų veikų sutaptį, subendrintos pagrįstai taikant apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), o subendrintos bausmės tarpusavyje subendrintos pagrįstai taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Šių bausmių bendrinimo būdų teisėjų kolegija nekeičia, tačiau spręsdama, kokia A. A. skirtos subendrintos bausmės už nusikaltimus, sietinus su fiktyviu V. S. įdarbinimu Š. poskyryje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje, dalis turėtų būti pridėta prie naujai apėmimo būdu subendrintos bausmės, skirtos už nusikaltimus, sietinus su fiktyviu J. P. ir V. S. įdarbinimu L. poskyryje, teisėjų kolegija vadovavosi tais pačiais jau paminėtais argumentais, reikšmingais individualizuojant bausmę A. A., kurių nekartoja.

118. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su prokuroro apeliaciniame skunde pateiktais argumentais bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus A. A. ir I. Š. skirtos bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio (įstatymo XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalį ir atidedant bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismo nurodytam laikotarpiui, kartu skiriant minėto straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose numatytas pareigas bei BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be jau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti, minėtam sprendimui priimti ne mažiau svarbios ir kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias prokuroras be pagrindo ignoruoja. I. Š. ir A. A. padarytos nusikalstamos veikos buvo baigtos 2017 m., tai yra dagiau nei prieš penkerius metus. Duomenų, kad dėl nuteistųjų būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta. Tokių duomenų nepaaiškėjo ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o tai tik sustiprina padarytą išvadą, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas nėra būtinas bausmės tikslams pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, nuteistiesiems skirtos pareigos bei baudžiamojo poveikio priemonė parinkti tinkamai įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nusikalstamų veiksmų apimtis ir laikotarpį, nuteistųjų konkretų vaidmenį, taip pat ir užimtų pareigų valstybės tarnyboje svarbą. Todėl atidėdamas A. A. ir I. Š. naujai skirtų bausmių vykdymą, apeliacinės instancijos teismas taikys tokius pačius vykdymo atidėjimo terminus, pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad A. A. ginčijamu nuosprendžiu skirta 30 MGL (1 129 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą viršijo nusikaltimų padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme numatytą maksimalų galimą šios įmokos dydį. Pagal originalios redakcijos BK 71 straipsnio nuostatas (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, pakeista nuo 2017 m. spalio 6 d.), teismas galėjo paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tai įvertinus, A. A. nustatytinas mažesnis, tai yra 25 MGL įmokos dydis, kuris apskaičiuotinas taikant jau minėtą nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį.

120. Teisėjų kolegija atsižvelgė į apeliantės I. Š. akcentuotą jos nušalinimą nuo pareigų Tarnyboje ir jo taikymo laikotarpį, tačiau šiame baudžiamajame procese tokia procesinės prievartos priemonė skirta nebuvo. Iš pateiktos argumentacijos ir bylos medžiagos matyti, kad nušalinimas nuo pareigų I. Š. buvo taikytas Tarnybos iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Panaikinus su tuo sietinus Tarnybos direktoriaus sprendimus, negauto darbo užmokesčio, patirtos žalos atlyginimo ir pan. klausimai sprendžiami atskirame administracinių bylų teisenos procese.

121. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas A. A. ir I. Š. už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą parenkamos laisvės atėmimo bausmės dydį, nurodė, kad skiria sankcijos vidurkį viršijančią bausmę, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskyrė sankcijos vidurkio nesiekiančias laisvės atėmimo bausmes. Be to, motyvuodamas I. Š. už BK 300 straipsnio 3 dalyje parenkamą bausmę, teismas nurodė, kad skiria baudą (BK 300 straipsnio 3 dalies sankcija tokios rūšies bausmės nenumato), tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuosprendyje aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei argumentus, minėtus nuosprendžio aprašomosios dalies netikslumus vertina kaip rašymo apsirikimus, neturėjusius reikšmės nuosprendžio esmei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje) skirtą trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimą sumažinti iki trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, A. A. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.), skirti jam 25 MGL (941 euro) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo L. poskyryje) skirtą trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimą sumažinti iki trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, I. Š. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams dešimt mėnesių, įpareigojant I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.), paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios G. G. gynėjos prašymą priteisti nuteistajai G. G. išlaidas advokatės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atmesti.

Teisėjos Aušra BielskėJūratė JakubonienėVirginija Liudvinavičienė