Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jelenos Šiškinos, Neringos Švedienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sorteks“ ir atsakovo UAB „Procertus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sorteks“ ieškinį atsakovui UAB „Procertus“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Sorteks“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Procertus“ 2 900,00 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ir atsakovas 2011-11-22 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2011/11/4, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti konsultavimo ir dokumentų projektų rengimo paslaugas, siekiant gauti ir tinkamai įsisavinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, rengti mokėjimo prašymus bei rengti ir teikti ataskaitas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, dalyvauti patikrose, rengti atsakymus į kontroliuojančių institucijų paklausimus. Atsakovas dalį paslaugų suteikė, tačiau nuo 2013 m. paslaugas nustojo teikti. Atsakovo surasti nepavyko, jis nebevykdė veiklos patalpose, esančiose Bokšto g. 9, Vilnius, taip pat jis nevykdė veiklos ir registracijos adresu Kauno g. 36, Vilnius. Atsakovas apie veiklos vietos pasikeitimą ieškovo neinformavo. Dėl šių priežasčių ieškovas buvo priverstas sudaryti naują sutartį dėl atsakovo nesuteiktų paslaugų tolesnio teikimo. 2013-07-01 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „DMD Investment“ (dabartinis pavadinimas UAB „Kartotinis“). Nuo 2013-07-01 paslaugas, kurių turėjo teikti, bet nebeteikė atsakovas, toliau teikė UAB „Kartotinis“. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas turėjo papildomų sąnaudų (išlaidų), kurios sudaro 2 900,00 Eur. Atsakovas UAB „Procertus“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nenurodė ir nepagrindė būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas įvykdė paslaugų teikimo sutarties 1.1.1. punktą ir dalį 1.1.2. punkto, t. y. parengė paraišką, mokėjimo prašymus bei ataskaitą už 2012 m., ginčo dėl to nėra. Projekto įgyvendinimo terminas iki 2019 m., todėl atsakovas turėjo teikti paslaugas iki minėto termino pabaigos, tačiau paslaugų neteikė, nebendravo su ieškovu. Sutartis galiojanti, už sutartyje numatytas atlikti paslaugas sumokėta. Tam, kad nebūtų nutraukta parama, ieškovas buvo priverstas kreiptis į kitą paslaugas teikiančią įmonę, todėl patyrė nuostolį. Sutarties nutraukimo klausimas nebuvo sprendžiamas, kadangi ieškovas negalėjo susisiekti su atsakovu. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad pasirašius taikos sutartį baigėsi sutarties vykdymas, likusios prievolės buvo išdėstytos pagal taikos sutartį, po taikos sutarties sudarymo jokių paslaugų neteikė, niekas neprašė teikti paslaugų, jeigu ieškovas būtų kreipęsis, paslaugos ir toliau būtų teikiamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 1 000,00 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 260,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo naudai; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisė iš ieškovo atsakovo UAB „Procertus“ naudai 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, jog šalių sudaryta taikos sutartimi šalys iš esmės išsprendė klausimą dėl mokėtinos sumos dydžio ir jos sumokėjimo terminų, tačiau patvirtinus taikos sutartį, neišnyko šalių prievolės, kylančios iš sutarties, juo labiau, kad ieškovas už sutarties 1.1.1. – 1.1.7. punktuose numatytas paslaugas, kurias turėjo atlikti atsakovas, sumokėjo 10 000,00 Lt, o ir šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Taikos sutartyje šalys nebuvo sutarusios dėl sutarties nutraukimo. Todėl teismas sprendė, jog patvirtinus taikos sutartį, tarp šalių sudaryta sutartis nenutrūko.Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas įvykdė paslaugų teikimo sutarties 1.1.1. punktą ir dalį 1.1.2. punkto, ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Aplinkybę, jog po taikos sutarties sudarymo atsakovas nebendravo su ieškovu, patvirtino pats atsakovo atstovas. Taigi, teismas konstatavo, jog po taikos sutarties patvirtinimo atsakovas sutartyje numatytų paslaugų neteikė.Sutarties 5.1. punkte šalys numatė, jog sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki pilno sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Sutartyje nebuvo nurodytas konkretus sutarties galiojimo terminas, tačiau atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, jog paslaugos turėjo būti teikiamos iki projekto įgyvendinimo pabaigos – 2019 m., kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, teismas sprendė, jog paslaugos turėjo būti teikiamos iki 2019 m. Aplinkybę, jog sutartyje numatyti įsipareigojimai yra tęstinio pobūdžio ir jos buvo teikiamos ir po taikos sutarties sudarymo dienos, patvirtina ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai apie 2014 – 2015 m. ataskaitų teikimą už 2013-2014 m. Aplinkybę, jog projekto įgyvendinimo terminas numatytas 2019 m. netiesiogiai patvirtina ir taikos sutartyje numatytas galutinis atsiskaitymo terminas. Kadangi šalių sutartimi prisiimti įsipareigojimai turėjo būti vykdomi iki projekto įgyvendinimo pabaigos, tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl teismas sprendė, jog ieškovas įrodė atsakovo veiksmų. Atsižvelgdamas į šalių prisiimtus įsipareigojimus, teismas sprendė, jog ieškovo ir UAB „Kartotinis“ sudarytoje sutartyje numatytų įsipareigojimų apimtis iš esmės sutampa su ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje atsakovo prisiimtais įsipareigojamais, todėl konstatavo, jog ieškovo nuostolių atsiradimą lėmė atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas.Iš UAB „Kartotinis“ išrašytos išankstinio apmokėjimo sąskaitos, matyti, jog paslaugų teikėjas pateikė 2 901,64 Eur sąskaitą už 2013 ir 2014 m. suteiktas paslaugas. Ieškovo vardu buvo parengti 4 raštai ir 4 lydraščiai bei parengtos ataskaitos už 2013-2014 m. Taigi, nors ieškovas sumokėjo už 24 mėnesius pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog raštai, įskaitant lydraščius ir ataskaitas, buvo rengiami tik keletą mėnesių (2014 m. balandžio, gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais, o 2015 m. – balandžio mėnesį). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog ieškovas apmokėdamas sąskaitą, įvertinus ir tai, kad paslaugų sutartimi šalys buvo sutarusios, jog apmokėjimas už paslaugas vykdomas pasibaigus sutarties galiojimo terminui (2019-12-31) už visą sutarties laikotarpį arba nutraukus sutartį, elgėsi nepakankamai apdariai ir rūpestingai, todėl prisiėmė riziką, kilus ginčui, detaliai pagrįsti patirtų išlaidų dydį, tačiau, kaip jau minėta, iš ieškovo pateiktų duomenų, matyti, jog raštų, ataskaitų rengimas buvo tik epizodinis. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog po taikos sutarties sudarymo šalys viena su kita nebendradarbiavo. Nors ieškovas nurodė, jog po taikos sutarties sudarymo ne kartą bandė susiekti su atsakovu, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors byloje nustatyta, jog po taikos sutarties sudarymo atsakovas nutraukė bendravimą su ieškovu, tačiau teismas sprendė, kad negali daryti išvados, jog ieškovas, būdamas verslininkas, buvo pakankami atidus ir rūpestingas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog ieškovo pasyvumas iš dalies sąlygojo ir tolimesnio bendradarbiavimo nutrūkimą bei sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Pripažinus, kad atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymui turėjo įtakos ir ieškovo pasyvumas, nerūpestingumas, kiekviena iš šalių turi pareigą prisiimti sutarties nevykdymo riziką.Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, šalių elgesį vykdant sutartį, jų kaltės laipsnį, parengtų raštų, ataskaitų kiekį, jų apimtį, taip pat į tai, kad atsakovas dalį paslaugų suteikė, taip pat ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo adreso pasikeitimo bei atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, ieškovo prašomą priteisti nuostolių sumą teismas mažino iki 1 000,00 Eur, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Procertus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinėje bylos instancijoje.Nurodo, jog visi sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti iki paramos išmokėjimo. Po paramos išmokėjimo liko tik mažaverčiai darbai, kurių atlikimas ar neatlikimas neturėjo jokios įtakos pagrindiniam sutarties objektui.Ne atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau ieškovas nuo 2013 metų niekada į atsakovą nesikreipė. Be ieškovo kreipimosi atsakovas negalėjo suteikti nė vienos paslaugos, kadangi visi sutartyje numatyti paslaugų teikimo įsipareigojimai buvo arba jau įvykdyti, arba buvo tokio pobūdžio, jog be ieškovo iniciatyvos nereikalavo jokių atsakovo veiksmų. Šalių bendradarbiavimas nutrūko būtent ieškovo iniciatyva. Pats ieškovas pradžioje vengė apmokėti atsakovo sąskaitą, o atsakovui kreipusis į teismą ir šalims sudarius taikos sutartį, po 2013 m. ieškovas nebeprašė ir nebepageidavo jokios atsakovo pagalbos.Pirmos instancijos teismas ieškovo naudai priteisė 1 000,00 Eur žalos atlyginimą motyvuodamas bendrais pagrindais, jog trečiasis asmuo UAB „Kartotinis“ galimai parengė kelių ieškovo pasirašytų dokumentų projektus, tačiau nei ieškovas, nei teismas niekaip nepagrindė šios priteisiamos sumos dydžio. Kaip matyti iš ieškovo ir UAB „Kartotinis“ sudarytos sutarties, UAB „Kartotinis“ apskritai neturėjo teisės gauti pinigų nepasibaigus paslaugų teikimo terminui.Teismo posėdžio metu ieškovo vadovas pripažino, jog UAB „Kartotinis“ yra susijusi su ieškovu įmonė. Ieškovo ir UAB „Kartotinis“ sąsajumas daro abejotiną ieškovo žalos faktą.Nebuvus atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp pastarųjų ir žalos. Ieškovo UAB „Kartotinis“ mokėtina suma visiškai nepriklauso nuo jokių atsakovo veiksmų, tačiau priklauso tik nuo laiko. Atsakovo kaltės ginče nėra. Pirma, ieškovas nuo 2013-01-01 nesikreipė į atsakovą dėl kokios nors ieškovui suteiktinos paslaugos. Antra, ieškovo tvirtinimą, jog ieškovas į atsakovą neva kreipėsi žodžiu, paneigia paprasta aplinkybė, jog per ginčo laikotarpį ieškovas nėra pareiškęs jokios pretenzijos. Šalių sudarytos sutarties 5.2 punktas numatė, jog nuostolių atlyginimas pagal sutartį galimas tik tuo atveju, jei šalis nevykdo įsipareigojimų ir yra pareiškiamas įspėjimas dėl prievolės nevykdymo. Sutarties 6.4 punktas numatė, jog visi iš sutarties kylantys ginčai pradžioje sprendžiami derybų keliu. Nebuvus jokių derybų, jokio pranešimo dėl atsakovo netinkamo prievolių vykdymo, negali būti laikoma, jog atsakovas yra kaltas. Ieškovas UAB „Sorteks“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, jog atsakovas neatsižvelgia į visas aplinkybes, kurios yra reikalingos ne tik gauti Europos Sąjungos paramą, bet ir ją tinkamai įsisavinti. Tam nustatytas 7 metų projekto įgyvendinimo laikotarpis, kuris numatytas iki 2019 m. Ieškovo poreikis kreiptis į UAB ,,Kartotinis“ kilo siekiant tinkamai įsisavinti paramą.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįspėjęs ieškovo pakeitė savo buveinės adresą, nereagavo į telefono skambučius, tai padarė galimybę raštu įspėti atsakovą neįmanoma.Kreipęsis į UAB ,,Kartotinis“ ieškovas ženkliai sumažino dėl atsakovo neteisėtų veiksmų galėjusius kilti nuostolius.Ieškovo reikalaujama priteisti nuostolių suma yra adekvati ir pagrįsta, be to, yra mažesnė lyginant su atsakovo reikalauta ir atsakovui sumokėta suma. Ieškovas UAB „Sorteks“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015-09-09 Vilniaus miesto apylinkės sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys atmestas ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti visas ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo patirtas apeliacinės instancijos teisme.Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas iki 2019 m. privalo teikti ataskaitas. Priešingu atveju ieškovas galėjo prarasti paramą arba parama galėjo būti sumažinta. Ieškovas nėra konsultantas ir neturi reikiamų įgūdžių rengiant ir teikiant ataskaitas ir pan. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas pirkdamas atsakovo nesuteiktas paslaugas iš UAB „Kartotinis“, o ne samdydamas tam tikslui darbuotąją, ženkliai sumažino nuostolius. Teismas neįvertino, jog projekto agentūra turi teisę bet kada ir neribojant kartų teikti paklausimus apie projekto įgyvendinimą, bet kada atlikti patikras vietoje. Tokiu būdu paslaugų teikimas privalo būti nuolatinis.Nors ir neteikdamas paslaugų, atsakovas pagal sutartį Visagino miesto apylinkės teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą 2 700,97 Eur sumai. Ieškovo reikalaujama priteisti nuostolių suma yra mažesnė lyginant su atsakovo reikalauta ir atsakovui sumokėta suma. Teismas neįvertino, kad naujas paslaugų teikėjas paslaugas pradėjo teikti viduryje proceso.Atsakovo atstovas aiškiai išreiškė poziciją, jog šalims sudarius taikos sutartį atsakovas net ir neketino teikti sutartyje numatytų paslaugų, nes sutartis nutrūko, o tik vėliau pakeitė poziciją, teigdamas neva ieškovas niekada į atsakovą po 2013-07-01 nesikreipė. Teismas neįvertino, jog atsakovas vienareikšmiškai įsipareigojo rengti projekto įgyvendinimo ataskaitas, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų pasikreipęs į ieškovą po 2013-07-01.Teismas neįvertino, kad atsakovas verslininkas, kuriam šalių sudarytos sutarties vykdymas yra profesinė veikla. Ieškovo elgesys šalių (ne)bendradarbiavimo kontekste niekaip neįtakojo prievolių pagal sutartį nevykdymo. Atsakovas UAB „Procertus“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, jog pavyzdines ataskaitų formas yra patvirtinusi Nacionalinė mokėjimo agentūra, jos patalpintos agentūros interneto svetainėje, dėl to ieškovui negalėjo būti jokių sunkumų užpildyti standartines formas. UAB „Sorteks“ nuo 2013 m. dirbo nuo 6 iki 10 darbuotojų, dėl to tikrai nebuvo jokios būtinybės įmonei nei samdytis konsultantą, nei darbuotoją įmonės rekvizitams į tipinę agentūros formą surašyti.Konsultavimas ES paramos klausimais nėra ir negali būti savarankiška profesija.Šalių bendradarbiavimo nutrūkimo priežastis buvo ne atsakovo elgesys, tačiau iš anksto apgalvoti ieškovo ketinimai. Nesumokėjęs atsakovui priklausančios dalies už faktiškai suteiktas paslaugas, pats neketindamas bendradarbiauti, ieškovas negalėjo tikėtis, jog jo santykiai su atsakovu išliks tokie kokie buvo. Aplinkybę, jog visos atsakovo prievolės buvo įvykdytos, patvirtina išrašas iš buvusios atsakovo svetainės. Atsakovo veiklos aprašyme aiškiai nurodoma, jog atsakovo paslaugos klientams teikiamos iki ES paramos įsisavinimo (išmokėjimo) momento. Todėl ieškovas puikiai žinojo, jog pagrindinė atsakovo užduotis buvo parengti paraišką ES paramai gauti, už ką turėjo būti sumokėtas sutartas užmokestis. Visos kitos paslaugos yra tolimesnių šalių susitarimų išdava.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad 2011-11-22 tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. PRC2011/11/4 (toliau – Sutartis). Sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas įsipareigoja nupirkti, o atsakovas įsipareigoja suteikti konsultavimo ir dokumentų projektų rengimo paslaugas siekiant gauti ir tinkamai įsisavinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. metų programą į kurią įeina (Sutarties 1.1. punktas): paraiškos pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ rengimas (Sutarties 1.1.1. punktas); mokėjimo prašymų ir projekto įgyvendinimo ataskaitų rengimas (Sutarties 1.1.2. punktas); pagalbos teikimas vykdant projekto pirkimus ir administruojant projektų pirkimų sutartis bei užtikrinant sėkmingą jų vykdymą (Sutarties 1.1.3. punktas); konsultacijų projekto įgyvendinimo išlaidų būtinumo, išlaidų atitikimo skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir išlaidų naudos principams, projekto eigos dokumentų surinkimo, saugojimo klausimais bei projekto administravimo procedūrinės dalies įgyvendinimo klausimais teikimas (Sutarties 1.1.4. punktas); užsakovo pageidavimu dalyvavimas projekto įgyvendinimo patikrose (Sutarties 1.1.5. punktas); atsakymų į projektą administruojančių ir kontroliuojančių institucijų užklausimus rengimas (Sutarties 1.1.6. punktas); atstovavimas ieškovo interesams projektą administruojančiose ir kontroliuojančiose institucijose (Sutarties 1.1.7. punktas). Atsakovas įvykdė paslaugų teikimo sutarties 1.1.1. punktą ir dalį 1.1.2. punkto (parengė paraišką, mokėjimo prašymus bei ataskaitą už 2012 m.), ginčo dėl to tarp šalių nekilo.2013-01-01 tarp UAB „DMD Investment“ (dabartinis pavadinimas UAB „Kartotinis“) ir UAB „Sorteks“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2013/1-1 (toliau – Paslaugų sutartis) bei UAB „Sorteks“ apmokėjo paslaugų teikėjui 2 901,64 Eur. Pagal šią sutartį UAB „Kartotinis“ įsipareigojo ieškovui teikti konsultavimo paslaugas, siekiant tinkamai įsisavinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą (Paslaugų sutarties 1.1. punktas); teikti konsultacijas projekto įgyvendinimo išlaidų būtinumo, išlaidų atitikimo skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir išlaidų naudos principams, projekto eigos dokumentų surinkimo, saugojimo klausimais bei projekto administravimo procedūrinės dalies įgyvendinimo klausimais; rengti atsakymus į projektą administruojančių ir kontroliuojančių institucijų užklausimus; atstovauti užsakovo interesus projektą administruojančiose ir kontroliuojančiose institucijose; atstovauti klientą projekto įgyvendinimo patikroje (Paslaugų sutarties 1.1.1. – 1.1.5. punktai).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Visagino miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-761-844/2013 pagal UAB „Procertus“ ieškinį atsakovui UAB ,,Sorteks“ dėl 41 448,55 Lt skolos, 9 948,00 Lt delspinigių, viso 51 396,55 Lt, 6 % procesinių palūkanų, priteisimo. Iš byloje esančios šalių pateiktos taikos sutarties matyti, jog šalys sudaryta taikos sutartimi išsprendė tarpusavyje kilusi ginčą dėl mokėtinų pagal Sutartį sumų ir mokėjimo terminų. Iš pateiktų mokėjimo kvitų, matyti, jog UAB „Sorteks“ atliko mokėjimus, vykdydamas Sutartį bei teismo patvirtintą taikos sutartį.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovas nurodo, jog skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas, nes ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais nesutinka.CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011; 2016-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/206; kt.).

Dėl neteisėtų veiksmų

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Sprendžiant klausimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutarties vykdymo, pirmiausia atsižvelgtina į sutartinės atsakomybės turinį atskleidžiančias sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą kaip būtiną sąlygą civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 1.1.2. (iš dalies) bei 1.1.3. – 1.1.7. (visoje apimtyje) punktais prisiimtų įsipareigojimų, kurie turėjo būti vykdomi iki 2019 m., atsakovas neįvykdė, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių pareigų, kas pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį yra traktuojama neteisėtais veiksmais.Apeliacinės instancijos teismas papildomai paaiškina, jog nagrinėjamu atveju nei iš Sutarties turinio, nei remdamasis kitais į bylą pateiktais įrodymais ir/ar šalių paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas negalėjo diferencijuoti atsakovo sutartinių pareigų, prisiimtų Sutarties 1.1.1. – 1.1.7. punktais, svarbos bei spręsti, jog Sutarties 1.1.1 punktu prisiimtas įsipareigojimas sudaro pagrindinį Sutarties objektą, o kitos sutartinės atsakovo pareigos, nustatytos Sutarties 1.1.2. – 1.1.7. punktuose, yra mažareikšmės. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Sutartyje nėra nuostatų, atleidžiančių atsakovą nuo sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų, numatytų Sutarties 1.1.2. – 1.1.7. punktuose, nevykdymą dėl jų mažavertiškumo ar kitų priežasčių. Atsakovas sudarė su ieškovu Sutartį, šiuo aktu prisiimdamas visus Sutarties 1.1.1. – 1.1.7. punktų įsipareigojimus.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, ar ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu/reikalavimu vykdyti konkretų sutartinį įsipareigojimą, ar ne, įtakos atsakovo pareigai vykdyti Sutarties 1.1.2. – 1.1.4. bei 1.1.6. – 1.1.7. punktais prisiimtus įsipareigojimus neturi. Nesant ieškovo kreipimosi atsakovas turėjo teisę nevykdyti vienintelio, 1.1.5. punktu nustatyto, įsipareigojimo, nes pastarasis yra sąlyginis – Sutarties 1.1.5. punkte nustatyta, jog atsakovas įsipareigoja dalyvauti projekto įgyvendinimo patikrose užsakovo pageidavimu. Tuo tarpu Sutarties 1.1.2. – 1.1.7. punktai neapima nuostatų, kurios darytų šiuose punktuose nustatytus įsipareigojimus sąlyginiais ir pareigą juos vykdyti sietų su ieškovo kreipimusi į atsakovą, kiti Sutarties punktai minėtų nuostatų taip pat neapima. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas, Sutartimi prisiėmęs Sutarties 1.1.2. – 1.1.4. bei 1.1.6. – 1.1.7. punktų nesąlyginius įsipareigojimus bei gavęs atlygį už Sutarties 1.1.1. – 1.1.7. punktais prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, turėjo būti rūpestingas ir atidus bei kreiptis į ieškovą dėl šių įsipareigojimų vykdymo, o jei ieškovas šių atsakovo paslaugų atsisakytų, pareikalauti šio atsisakymo patvirtinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas atsakovo neveikimas nėra suderinamas su protingumo principu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus dėl neteisėtų veiksmų kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo.

Dėl žalos

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas patyrė žalą – byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas sumokėjo UAB „Kartotinis“ 2 901,64 Eur už paslaugas pagal Paslaugų sutartį (žalos faktas).Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad Paslaugų sutartis nėra nutraukta bei pagal šios sutarties 5.3. punktą apmokėjimas už paslaugas vykdomas pasibaigus sutarties galiojimo terminui, t. y. 2019-12-31 (Paslaugų sutarties 7.1. punktas), už visą sutarties laikotarpį, o ieškovas su UAB „Kartotinis“ atsiskaitė 2015-01-06, neeliminuoja ieškovo žalos patyrimo fakto. Tai, kad terminas atsiskaityti pagal Paslaugų sutartį dar nėra suėjęs, nereiškia, jog ieškovas už suteiktas paslaugas atsiskaitė be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę ir pagrįstai sprendė, jog apmokėdamas sąskaitą anksčiau laiko, ieškovas elgėsi nepakankamai apdariai ir rūpestingai, todėl prisiėmė riziką, kilus ginčui, detaliai pagrįsti patirtų išlaidų dydį, t. y. ši aplinkybė daro įtaką žalos dydžio, o ne žalos fakto nustatymui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta su žalos faktu susijusius atsakovo argumentus.Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą nuostolių dydį, jo manymu, priteistas nuostolių dydis nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo argumentu nesutinka. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovo prašoma priteisti suma, 2 901,64 Eur, nėra visiškai pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovui neįrodžius, jog patirtų nuostolių dydis yra 2 901,64 Eur, pirmosios instancijos teismas privalėjo nuostolių dydį nustatyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pagal Paslaugų sutartį UAB „Kartotinis“ parengtų dokumentų kiekį, apimtį ir turinį, pagrįstai sprendė, kad priteistina nuostolių suma yra 1 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, Paslaugų sutarties šalims nesant susitarus dėl konkrečių UAB „Kartotinis“ dokumentų pagal minėtą sutartį įkainių, šių dokumentų kiekis, jų apimtis ir turinys yra pakankamas nuostolių dydžio pagrindimas. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl priteisto nuotolių dydžio nepagrįstumo.

Dėl priežastinio ryšio

Atsakovo teigimu, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Yra pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti, tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad netiesioginis priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/201).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – įsipareigojimų pagal Sutarties 1.1.2. – 1.1.7. punktus nevykdymo – bei nuostolių – 2 901,64 Eur sumos sumokėtos UAB „Kartotinis“ už paslaugas teiktas pagal Paslaugų sutartį – egzistuoja priežastinis ryšys tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei tinkamai taikė tai reglamentuojančias CK nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju atsakovo neveikimas sudarė sąlygas žalai atsirasti. Ieškovas, siekdamas išvengti pastarosios žalos, sudarė Paslaugų sutartį su UAB Kartotinis“, kurioje numatytų įsipareigojimų apimtis iš esmės sutampa su Sutartyje atsakovo prisiimtais įsipareigojamais, kas pagrindžia, kad atsakovo neteisėto neveikimo padariniai nėra teisiškai pernelyg nutolę nuo atsakovo neteisėtų veiksmų.Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog, kaip minėta, žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė, įvertinęs UAB „Kartotinis“ parengtų pagal Paslaugų sutartį dokumentų kiekį, jų apimtį ir turinį (kas yra netiesioginė atsakovo neteisėto neveikimo išdava), t. y. žalos dydį sąlygojo UAB „Kartotinis“ realiai suteiktos paslaugos, kurios buvo teikiamos dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, o ne Paslaugų sutartyje įtvirtintas mėnesinis tarifas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus dėl priežastinio ryšio nebuvimo kaip nepagrįstus.

Dėl kaltės

Atsakovas teigia esąs nekaltas dėl ieškovo patirtų nuostolių. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo teiginiu nesutinka.CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kasacinis teismas yra išsaikinęs, jog paneigti skolininko kaltės prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).Kadangi atsakovas nepaneigė skolininko kaltės prezumpcijos, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia prezumpcija, pagrįstai pripažino esant atsakovo kaltę. Kaip minėta, tai, ar ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu/reikalavimu vykdyti konkretų sutartinį įsipareigojimą, ar ne, įtakos atsakovo pareigai vykdyti Sutarties 1.1.2. – 1.1.4. bei 1.1.6. – 1.1.7. punktais prisiimtus įsipareigojimus neturi, o aplinkybė, jog ieškovas pagal Sutarties 5.2. punktą nepareiškė raštiško įspėjimo dėl įsipareigojimų nevykdymo, nepaneigia įsipareigojimų sąmoningo nevykdymo fakto, kas sąlygoja, jog nagrinėjamu atveju lieka galioti ir atsakovo kaltės, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, prezumpcija. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo argumentus dėl kaltės atmeta.Atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos sutartinei civilinei atsakomybei taikyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti atsakovo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo prašomas priteisti nuostolių dydis yra nepagrįstas, bei be pagrindo sumažino nuostolių dydį iki 1 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais sutinka iš dalies.

Dėl priteisto nuostolių dydžio

Kaip minėta nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas nepakankamai pagrindė prašomų priteisti nuostolių dydį, bei vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs UAB „Kartotinis“ pagal Paslaugų sutartį parengtų į bylą pateiktų dokumentų kiekį, jų apimtį ir turinį, nustatė pagrįstą priteistinų nuostolių dydį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios, ieškovo manymu, patvirtina ieškovo prašomos priteisti nuostolių sumos pagrįstumą, nepaisant to, jog dėl kiekvienos iš jų skundžiamame sprendime nėra atskirai eksplicitiškai pasisakyta, nustatant priteistinų nuostolių dydį pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo argumentai, susiję su prašomų priteisti nuostolių dydžio pagrįstumu, yra atmetami.

Dėl prašomų priteisti nuostolių sumažinimo

Vienas iš argumentų, kuriais yra grindžiamas 1 000,00 Eur dydžio nuostolių priteisimas ieškovui, yra ieškovo pasyvumas, vertinamas kaip dalinė ieškovo kaltė CK 6.259 straipsnio 1 dalies prasme.CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, ją turi įrodyti skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007; 2013-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013; 2015-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal tokį teisinį reglamentavimą nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimą įvykdyti prievolės. Net ir konstatavus kreditoriaus kaltės dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo buvimą, CK 6.259 straipsnis palieka teismo diskrecijai spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo 2008-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2014-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2014). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai, kad ieškovas nesikreipė į atsakovą su prašymu vykdyti jo sutartinius įsipareigojimus ar dėl jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, negalėjo nulemti atsakovo negalėjimo įvykdyti prievolės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.259 straipsnio 1 dalies bei ja remdamasis mažinti nuostolių dydį. Tačiau, kaip jau ne kartą minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos priteistas nuostolių dydis yra pagrįstas ir teisingas, todėl nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nustatytą nuostolių dydį grindė ir šiuo atveju netinkama, CK 6.259 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygota, argumentacija, ši aplinkybė nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas bei tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą, o jį pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliktas nepakeistas, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismeDėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, jog atmetus tiek atsakovo, teik ieškovo apeliacinius skundus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo UAB „Procertus“ ir ieškovo UAB „Sorteks“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.