- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-03
- Bylos Nr.
- e2-2378-848/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16426-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- I. O.
- Atsakovas
- K. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Giedrius Ulinskas
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui K. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė I. O. ieškiniu prašo: 1. Nustatyti šalių nepilnametės dukters I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2. Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko - dukters I. S., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymui, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3. Nustatyti šią K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra ir jo dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką: - du kartus per mėnesį, kas antrą savaitgalį K. S. turi teisę pasiimti dukrą I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pas save nuo penktadienio 17.00 val., grąžinant ją į pastovią jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; - K. S. turi teisę pasiimti savo dukrą I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), du kartus savaitės bėgyje, tai yra pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val., grąžinant ją į pastovią jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; - K. S. turi teisę vasarą, kasmetinių atostogų metu, pasiimti dukrą I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pas save penkiolikos dienų laikotarpiui ir atostogauti su ja Lietuvoje ir už Lietuvos Respublikos ribų. K. S. turi teisę žiemą, kasmetinių atostogų metu, pasiimti dukrą I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pas save penkių dienų laikotarpiui ir atostogauti su ja Lietuvoje ir už Lietuvos Respublikos ribų; - K. S. kasmet turi teisę dukters I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo dieną - lapkričio mėn. 25 d., atvykti ją pasveikinti į jos pastovią gyvenamąją vietą ir švęsti su ja gimtadienį.
Taip pat ieškovė I. O. prašo priteisti iš, K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovė I. O. (toliau – ieškovė), ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas K. S. (toliau – atsakovas) yra I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas. (duomenys neskelbtini) atsakovas paliko ieškovę su dukra ir išėjo iš namų, vėliau sukūrė naują šeimą. Nepilnametė dukra yra išreiškusi norą gyventi su motina, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Ieškovė vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria ne mažiau kaip 500 Eur, todėl iš atsakovo, turi būti periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteista po 500 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, pradedant nuo ieškinio padavimo į teismą dienos ir iki dukters pilnametystės. Atsakovas pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą vykdo vangiai. Kas mėnesį tenka priminti šią jo pareigą ir nuolankiai prašyti jos įvykdymo. Atsakovas teikė 220 Eur dydžio materialinį išlaikymą dukrai, bylos eigoje išlaikymą teikia po 250 Eur. Tokio dydžio teikiamo išlaikymo augančiam nepilnamečiam vaikui nepakanka net būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl turėtų būti priteistas 500 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters išlaikymui iki jos pilnametystės. Taip pat turėtų būti nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas, atsakovo atstovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau kategoriškai nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) šalys nusprendė geranoriškai nutraukti santykius, draugiškai abipusiu susitarimu šalys išsiskyrė. Išsiskirdamas su ieškove atsakovas paliko jai 8 000 Eur sumą vaiko kambario įrengimui naujuose namuose. Iki ieškinio pateikimo dienos, ieškovė niekada nereiškė atsakovui dėl išlaikymo jokia forma jokių reikalavimų ar pretenzijų sutikdama su jo mokamomis 220 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Ieškovė niekada nekėlė klausimo ir dėl atsakovo mokamų periodinių išmokų dydžio, ar rėmimo formos daiktais, ar paslaugų užsakymu, ar kitokiu ne materialiniu nepilnamečio vaiko bei pačios ieškovės rėmimu. Atsakovas visuomet pagal maksimalias išgales rėmė dukrą Izabelę atlikdamas bankinius pavedimus bei grynųjų pinigų perdavimus ieškovei bei dukrai. Jis visuomet jautė ir lig šiol jaučia tėvo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą nepriklausomai nuo to, kad ji nebuvo gimusi santuokoje. Ieškovė turėtų įrodyti kodėl keistina tarp šalių sutarta dukros išlaikymo suma. Pastebėtina, kad pagal ieškovės samprotavimus bendra per metus dukros išlaikymui suma siekia 16 060,50 Eur. Pagal ieškovės paskaičiavimus jos tariamai patiriamos 1 338 Eur į mėn. dukrai išlaikyti išlaidos yra akivaizdžiai pervertintos, išdidintos bei neadekvačios nepilnamečio vaiko išlaikymui, šiuo ieškiniu ieškovė siekia pasigerinti savo materialinę padėti bei užsitikrinti mokamų įmokų bankui stabilumą, tačiau ne dukros poreikius bei taip pasipelnyti ir turėti naudos materialinei padėčiai pasigerinti. Taip pat atsakovas turi nemažai finansinių įsipareigojimų – moka išlaikymą nepilnametės dukros V. S. išlaikymui po 250 Eur, yra prisiėmęs įsipareigojimus Swedbank AB, dengia dvi paskolas, moka lizingą. Vien tik paminėtų paskolų bei lizingo dengimui atsakovas kas mėnesį sumoka po 859,17 Eur, kitos išlaidos siekia per mėnesį apie 2 000 Eur. Šiuo metu atsakovo žmona I. S. yra bedarbė, ją reikia išlaikyti, atsakovo mama yra pensininkė ir jis padeda jai kas mėnesį skiriant apie 100-150 Eur, o taip pat atsakovas turi sveikatos problemų, todėl periodiškai perka vaistus nuo astmos išleidžiant per mėnesį 50 Eur ir daugiau. Pagal šiuo metu susidariusią situaciją, iš atsakovo 500 Eur prašomas teikti išlaikymas dukrai Izabelei nebeatitinka jo šiuo metu esamos turtinės padėties, kadangi privalomo teikti išlaikymo dydis yra neproporcingai didelis. Taip pat atsakovas privalo išlaikyti ir tinkamai rūpintis savo šeima, todėl jis negali mokėti tokio išlaikymo koks yra prašomas ieškovės.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno miesto VTAS) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovės ir atsakovo šeima Kauno miesto VTAS nėra žinoma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad mergaitė gyvena su ieškove, ja rūpinasi, auklėja ir prižiūri ieškovė, Kauno miesto VTAS nuomone I. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaiko interesams. Kauno miesto VTAS nuomone įstatymai numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko raidą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui. Skyrius, vertindamas byloje pateiktus duomenis, mano, jog ieškovės siūlomas išlaikymo dydis šalių dukrai patenkintų jos poreikius. Taip pat Kauno miesto VTAS neprieštarauja, kad būtų nustatyta konkreti ir aiški bendravimo tvarka kas užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų, užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų bei vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų nustatyta: šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. S.; santuoka tarp šalių sudaryta nebuvo; šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovas tokio reikalavimo teisme nepareiškė.
Byloje nustatyta, jog šiuo metu ieškovė viena augina dukrą, ją prižiūri ir ja rūpinasi. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota dukters gyvenamoji vieta. Dukra lanko Senamiesčio gimnaziją. Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams neturi, atsakovas prieštaravimų nepateikė. Kauno miesto VTAS atstovė išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Kauno miesto VTAS išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukters I. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. O. tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl išlaikymo priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė byloje pateikė nepilnametės dukters poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnametės dukters Izabelės būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma per metus sudaro 16 060,50 Eur, per mėnesį - 1 338 Eur. Nepilnametės dukters poreikiams metams, ieškovės teigimu, reikalingos sumos susideda iš šių išlaidų: mokyklai, mokamiems būreliams 3 499,50 Eur (291,63 Eur/mėn.), drabužiams, lavinimui 3 389 Eur (282,42 Eur/mėn.), periodinės išlaidos 8 248 Eur (687,33 Eur/mėn.), sveikatai, gydymui 924 Eur (77 Eur/mėn.).
Atsakovas su ieškovės paskaičiavimais nesutiko bei nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra per didelis, neproporcingas, dirbtinai išpūstas, ženkliai viršija vaiko poreikius bei pačios ieškovės pajamas, taip pat neįrodytas. Atsakovo teigimu jis kas mėnesį vaiko išlaikymui skiria 250 Eur sumą, bei papildomai skiria (laiką leidžiant su vaiku, papildomai perkant rūbus, mokslo metų pradžioje ir pan.) 150 Eur sumą kas mėnesį, viso 400 Eur sumą, kuri pilnai patenkina visus vaiko poreikius.
Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai būstui, maistui, lavinimui, rūbams, gydymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pagal ieškovės nurodomas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams patenkinti, didžiausia dalis tenka maistui, rūbams, t. y. būtiniesiems vaiko poreikiams. Šias išlaidas ieškovė pagrindė byloje pateiktais mokėjimo kvitais, paaiškinimais. Savaime suprantama, jog vaikui reikalingi rūbai, avalynė, tinkama mityba.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės paskaičiavimu vaikui maisto išlaidos mėnesiui 175 Eur. Vertinant nurodytas sumas darytina išvada, kad vaikui maistui mokykloje bei namuose per mėnesį vienai dienai yra skiriama 5,84 Eur. Teismo nuomone siekiant vaiką maitinti visaverčiu, kokybišku maistu ieškovės nurodytos išlaidos maistui yra protingos, nėra padidintos bei laikytinos realiomis ir atitinkančiomis vaiko amžių. Pagrįstomis laikytina nepilnametei dukrai tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis.
Ieškovė taip pat nurodo, kad mokyklinei aprangai vaikui reikalinga suma metams 563 Eur (47 Eur/mėn.), drabužiams ir avalynei 1 619 Eur (135 Eur/mėn.). Šios išlaidos taip pat laikytinos būtinomis bei ne per didelėmis, vaikui būtina apranga mokyklai, speciali apranga fiziniam lavinimui, drabužiai bei avalynė. Pažymėtina, kad šalių dukra yra 11 metų amžiaus, kada vaikas intensyviai auga ir apranga negali būti įgyjama ilgam laikotarpiui, keliems metams į priekį.
Pagrįstomis laikytinos ieškovės nurodytos išlaidos dukters lankomiems būreliams – meninės gimnastikos būreliui (35 Eur/mėn.), muzikos mokyklos pamokoms (17 Eur/mėn.), šias išlaidas ieškovė įrodė pateiktomis lavinimui sudarytomis sutartimis, mokėjimo pavedimais už suteiktas paslaugas. Pagrįstomis laikytinos 300 Eur metams išlaidos reikalingoms lavinimo mokykloje priemonėms įsigyti, 258,50 Eur metams lankomų būrelių aprangai ir priemonėms. Pažymėtina, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Taip pat atsižvelgiant į tai, jog tėvai privalo užtikrinti ir vaiko poreikius poilsiui, įvertinus vaikų atostogų laikotarpius, darytina išvada, jog ieškovės prašomos priteisti išlaidos vaiko atostogoms yra pagrįstos, todėl priteistinos (1 200 Eur). Pažymėtina, jog ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos vaikų poreikiams tenkinti, apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos.
Kaip jau minėta anksčiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, todėl pagrįstomis laikytinos ieškovės nurodytos išlaidos transportui, pramogoms, ekskursijoms, bendravimui su bendraamžiais (730 Eur). Išlaidos augintiniui, ieškovei nepateikus įrodymų, jog patiriamos 20 Eur išlaidos mėnesiui, tačiau įvertinus galimas augintiniui reikalingų prekių kainas bei aplinkybę, jog šios išlaidos reikalingos, taip pat įvertinus, jog augintiniai vaikams teikia daug laimės ir džiaugsmo, tinkamas rūpinimasis augintiniu ugdo teigiamas vaiko savybes, priteistinos sumažinus trečdaliu (160 Eur metams).
Ieškovė nurodo, jog patiria metams 115 Eur išlaidas klasės fondui, Kalėdoms, šventėms, 75 Eur lankomų būrelių papildomoms pamokoms, 105 Eur lankomų būrelių konkursams, 30 Eur Kalėdinėms rinkliavoms, tai patvirtinančių įrodymų teismui pateikti negalėjo, tačiau teismo nuomone negalima daryti išvados, jog nurodytų išlaidų ieškovė nepatiria, todėl jos iš atsakovo yra priteistinos. Pažymėtina, kad vaikams likus su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tėvai, su kuriais nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, taip pat patiria ir neplanuotas išlaidas, kurios, kaip nurodyta, būtinos kasdieniam materialiniam aprūpinimui užtikrinti.
Taip pat pagrįstomis bei būtinomis laikytinos 240 Eur išlaidos metams rankšluosčiams, patalynei, grožio priemonėms, grožio paslaugoms, akiniams nuo saulės.
Pažymėtina, kad tėvų pareiga yra rūpintis savo vaikais, telefonas yra galimybė su jais susisiekti, taip pat ir bendravimo priemonė, todėl ieškovės nurodytos išlaidos telefonui laikytinos taip pat pagrįstomis bei priteistinos.
Ieškovė nurodo būtinas išlaidas metams 500 Eur higienos, kosmetikos priemonėms, 360 Eur vaistams, vitaminams, 150 Eur knygoms, kitoms lavinimo priemonėms, 600 Eur dviračiui, riedlentei, riedučiams, paspirtukui, viso 1 610 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ne visas nurodytas išlaidas ieškovė pagrindė įrodymais, kad kai kurie poreikiai nekonkretizuoti, nurodyti abstrakčiai, bei nebūtinai šios išlaidos turi būti patiriamos kiekvienais metais ar kiekvieną mėnesį, bei atsižvelgiant į tai, kad nurodytoms išlaidoms iš dalies poreikis gali būti (pvz. higienos priemonėms, gydymui, knygoms ir pan.), bei vertinant realumo ir pagrįstumo (protingumo) aspektu, nurodytų išlaidų suma mažintina per pusę (1 610:2= 805).
Taip pat teismas laiko nepagrįstomis išlaidas buto kreditui, draudimui, apsaugai, taip pat televizoriui (viso 2 322 Eur). Šiuo atveju ieškovė įgyja turtą, jį draudžia ir saugo, o savo turtinės padėties gerinimas nėra priskirtinas prie vaiko poreikių, kuriuos apmokėti turėtų ir atsakovas. Pažymėtina ir tai, jog vaiką aprūpinti būstu yra tėvų pareiga. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškovės nurodytos išlaidos šioje dalyje nepriteistinos.
Ieškovė prašo priteisti išlaidas gyvybės draudimui, tačiau, jog tokias išlaidas patiria teismui įrodymų nepateikė. Teismo nuomone šios išlaidos nelaikytinos būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė teismui nepateikė nurodytas išlaidas patvirtinančių įrodymų, bei atsižvelgiant į tai, jog šios išlaidos nelaikytinos būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis, jos iš atsakovo nepriteistinos (420 Eur).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-291-969/2016). Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.
Ieškovė į vaiko poreikių lentelę yra įtraukusi šalių vaikui nupirktą instrumentą (pianiną) 1 400 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, jog šalių dukra lanko muzikos mokyklą, kurioje mokosi fortepijono programą, pagrįstomis laikytinos 1 400 Eur išlaidos muzikos instrumentui įsigyti, todėl įvertinus aplinkybę, kad muzikos instrumentas neperkamas kiekvienais metais, tai yra vienkartinio pobūdžio išlaidos, 1 400 Eur suma mažintinos ieškovės poreikių lentelėje nurodytos išlaidos ir iš atsakovo priteistina 700 Eur muzikos instrumento išlaidų suma (CK 3.192 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Taip pat ieškovė nurodė priteistinas iš atsakovo išlaidas stomatologo paslaugoms ir kraujo tyrimams (304 Eur). Dėl tokio pobūdžio paslaugų ieškovė teismui įrodymų nepateikė, pažymėtina, kad vaikams atliekamos odontologijos gydymo paslaugos gali būti suteiktos ir nemokamai, nes, vaikų iki 18 metų dantis gydant gydymo įstaigoje, kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa, nei už gydymą, nei už naudojamas priemones mokėti nereikia. Tokiu atveju visos odontologinių paslaugų išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Analogiškai yra apmokami ir vaikams atliekami kraujo tyrimai. Vaiką vedant į mokamą privačią odontologijos ar šeimos kliniką ieškovės sprendimu ir nustačius, kad šios paslaugos galėjo būti suteiktos nemokamai, atsakovas neturi pareigos atlyginti tokių ieškovės patirtų išlaidų dalies.
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį laikoma nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pasisakydamas dėl teismo nustatytų aplinkybių vaiko poreikių klausimu teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Įvertinus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl papildomų išlaidų bendraujant su vaiku, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis), vertintina, kad šiuo metu, nepilnamečio vaiko I. S. poreikiams patenkinti yra reikalinga ne mažesnė kaip 961 Eur suma per mėnesį (16 060 - 1 400 – 420 – 24 – 280 – 192 - 2 130 – 805 – 80 = 11 534 Eur/12 mėn.= 961 Eur/mėn.).
Kaip jau minėta išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė kredito pagrindu yra įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), 53 500 Eur vertės, kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, jos mėnesinės pajamos šiuo metu sudaro apie 1 700 Eur, gauna 70 Eur išmoką vaikui.
Atsakovui priklauso 51/2371 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 232 000 Eur vidutinės rinkos vertės, negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 8 090 Eur vidutinės rinkos vertės, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 76 700 Eur vidutinės rinkos vertės, butas, esantis (duomenys neskelbtini), 52 200 Eur vidutinės rinkos vertės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovo mėnesinės pajamos, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 7 000 Eur. Taip pat atsakovas yra gavęs apie 40 000 Eur pajamų pardavus įmonės akcijas, apie 18 000 Eur pajamų pardavus sodo sklypą. Taip pat byloje atsakovas yra pateikęs duomenis, jog yra lizingo būdu įgijęs (duomenys neskelbtini) laidos Mercedes-Benz C200 markės 27 272,73 Eur vertės automobilį, taip pat įgijęs Swedbank būsto paskolą, kurio mėnesinė įmoka sudaro 400 Eur, bei įgijęs 10 136,70 Eur kreditą, kurio mėnesinė įmoka sudaro 281,58 Eur. Atsakovo teigimu jo mėnesiniai įsipareigojimai vien tik paskoloms ir lizingui sudaro apie 800 Eur, be to atsakovas turi dar vieną išlaikytinę dukrą, kurios išlaikymui kas mėnesį moka 200 Eur. Taip pat atsakovas nurodo, kad jis turi išlaikyti bedarbę savo sutuoktinę ir savo pensininkę motiną. Atsižvelgiant į visas atsakovo nurodytas aplinkybes jis negali teikti dukrai Izabelei ieškovės prašomo 500 Eur išlaikymo.
Tačiau teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera bei žymiai geresnė už ieškovės ir jis pajėgus teikti dukrai teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Atsakovo gerą turtinę padėtį rodo turimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, galimybė dengti visus finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, jog atsakovui suteikiant nurodytus kreditus, lizingą, kredito įstaigos taip pat vertino atsakovo galimybes kreditų grąžinimui bei lizingo mokėjimui. Atmestini kaip neįrodyti atsakovo argumentai, jog jis turi išlaikyti savo sutuoktinę ir motiną, kadangi duomenų apie jų pajamas bei globą ar neįgalumą atsakovas teismui nepateikė, be to net ir esant atsakovo nurodytoms aplinkybėms, kreditų mokėjimas, finansinė pagalba kitiems asmenims, neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Šiuo pagrindu atmestini atsakovo atsikirtimai, jog jis išlaiko dar vieną kitą dukrą. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį teismas daro išvadą, jog atsakovas turi galimybę tenkinti teismo nustatytus dukters Izabelės poreikius išlaikymui.
Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis, skolomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Atmestini atsakovo argumentai dėl jo sveikatos būklės, jog atsakovas yra nedarbingas, jam nustatytas neįgalumas, byloje duomenų nėra.
Teismo vertinimu atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė už ieškovės, tačiau abu tėvai yra sveiki, turi profesijas, yra darbingi, todėl prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai.
Taip pat teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę: „<...> pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Šiuo metu universali išmoka vaikui padidinta iki 70 Eur.
Nagrinėjamos bylos atveju teismui nustačius, jog teiktino išlaikymo dydis yra 961 Eur bei įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, išlaikymo dydis mažintinas išmokos vaikui dydžiu (70 Eur).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko išlaikymui būtinų išlaidų, atsižvelgiant į tai, jog šalys turi galimybę lygiomis dalimis prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo K. S. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai I. S. po 445 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 16 d.) (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė I. O., išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo, motinos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kadangi atsakovas iš dalies netinkamai vykdo pareigą su vaiku bendrauti, leisti laiką, jį auklėti. Atsakovas teigia, jog savo pareigą bendrauti su vaiku vykdo tinkamai bei neprieštarauja, kad būtų nustatyta ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka.
CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).Taigi bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, ir teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Kaip jau minėta, CK 3.156 straipsnis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi įstatymas vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę.
Kauno miesto VTAS pateiktoje išvadoje nurodė, jog tikslinga nustatyti geriausiai vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarką su atsakovu, įvertinus įrodymus dėl dukters Izabelės užimtumo, poreikių, interesų, bendravimo tvarka turėtų būti konkreti ir vykdoma realiai. Konkreti ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų ir konfliktų, užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų bei jų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, siekiant, jog tarp šalių nekiltų ginčai dėl bendravimo su dukra tvarkos, atsižvelgiant, jog atsakovas su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka sutinka, ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos tenkintinas ir nustatytina nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje reiškė tris reikalavimus – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir priteisti vaikui išlaikymą. Ieškovės reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką tenkinti pilnai, reikalavimas priteisti vaikui išlaikymą tenkintas 89 proc. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 96 proc., o atmesti - 4 proc. (100+100+89=289:300=0,96x100=96 proc.).
Ieškovė byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 150 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovės reikalavimus patenkinus 96 proc. iš atsakovo ieškovei priteistina 624 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas teismui pateikė įrodymus dėl patirtų 920 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vertinant, jog atmestų reikalavimų dalis sudaro 4 proc., iš ieškovės atsakovui priteistina 37 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti šalių nepilnametės dukters I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 445 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko - dukters I. S., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septinis šimtus eurų) vienkartinio pobūdžio muzikos instrumento išlaidų.
Nustatyti šią K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra ir jo dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką:
- du kartus per mėnesį, kas antrą savaitgalį K. S. turi teisę pasiimti dukrą I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pas save nuo penktadienio 17.00 val., grąžinant ją į pastovią jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.;
- K. S. turi teisę pasiimti savo dukrą I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), du kartus savaitės bėgyje, tai yra pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val., grąžinant ją į pastovią jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
- K. S. turi teisę vasarą, kasmetinių atostogų metu, pasiimti dukrą I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pas save penkiolikos dienų laikotarpiui ir atostogauti su ja Lietuvoje ir už Lietuvos Respublikos ribų. K. S. turi teisę žiemą, kasmetinių atostogų metu, pasiimti dukrą I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pas save penkių dienų laikotarpiui ir atostogauti su ja Lietuvoje ir už Lietuvos Respublikos ribų;
- K. S. kasmet turi teisę dukters I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo dieną - lapkričio mėn. 25 d., atvykti ją pasveikinti į jos pastovią gyvenamąją vietą ir švęsti su ja gimtadienį.
Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 624 Eur (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.