Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. A. B. ieškinį atsakovams E. R. N., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui ir notarei J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patalpų perleidimui (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio ekonominio pagrindo. Jos buvo pats vertingiausias (duomenys neskelbtini) turtas, ten įmonė ne tik vykdė savo pagrindinę verslo veiklą, bet ir nuomojo atskiras patalpas įvairioms kitoms įmonėms. Patalpų nuomos pajamos aktualiu laikotarpiu (apie 28 000 Lt/mėn.) (8 109,36 Eur) visiškai dengė (duomenys neskelbtini) banko kredito įmokas (apie 27 500 Lt/mėn.). (duomenys neskelbtini) perėmė visiškai save išlaikantį verslą, kuris po (duomenys neskelbtini) kredito bankui išmokėjimo užtikrintų nenutrūkstamą pelną (duomenys neskelbtini), taigi ir vieninteliam akcininkui E. N. (duomenys neskelbtini) sąnaudos patalpoms įgyti ir išlaikyti buvo ženkliai mažesnės nei išlaidos. Nesudarius ginčijamo sandorio, (duomenys neskelbtini) ne tik būtų išlaikiusi nuosavybės teisę į 1 653 730 Eur vertės patalpas, bet ir iš jų kas mėnesį būtų gavusi mažiausiai 747,63 Eur grynojo pelno (8109,36 EUR - 7361,73 mėnesinės išlaidos kredito aptarnavimui). Patalpos ir iš (duomenys neskelbtini) perimtų nuomos sutarčių gautinos sumos buvo įkeistos AB SEB bankui užtikrinant (duomenys neskelbtini) paimto kredito grąžinimui. Hipotekos lakšte patalpų nuomos verslas įvertintas 5 710 000 Lt (1 653 730 Eur), o iš hipotekos registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) perėmė iš (duomenys neskelbtini) visas teises ir pareigas, kylančias iš iki patalpų perleidimo (duomenys neskelbtini) sudarytų su 9 nuomininkais sutarčių ((duomenys neskelbtini) 2005 m. birželio 9 d., (duomenys neskelbtini) 2009 m. gegužės 26 d., (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 23 d., (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 12 d., (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 17 d., (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 23 d., (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 23 d., (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 17 d., (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 24 d.). (duomenys neskelbtini) ir jos akcininko ieškovo nuostoliai pasireiškė ne tik nekilnojamojo turto, bet ir nuomos pajamų praradimu. Tai per artimiausius dvejus metus nulėmė (duomenys neskelbtini) nuostolių atsiradimą ir bankrotą. (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad po ginčo sandorio 2010 m. ji patyrė 637 432 Lt (184 613 Eur) nuostolių, o 2011 m. 427 391 Lt (123 781 Eur) nuostolių. Patalpų verslo pajamingumą iliustruoja (duomenys neskelbtini) finansiniai rezultatai po jų įgijimo. Bendra (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo patalpų perėmimo iš (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gauta grynojo pelno suma sudaro 48 995,49 EUR (41373,49 + 7622). Jeigu (duomenys neskelbtini) būtų pati tęsusi jau išvystytą ir pelną generuojantį nuomos verslą, jo sugeneruoto teigiamo pinigų srauto būtų pakakę atsiskaityti su visais (duomenys neskelbtini) kreditoriais bankroto byloje ir ji turėtų nuosavybės teisę 1 653 730 Eur vertės patalpas. E. R. N., žinodamas, jog patalpų rinkos vertė pagal INREAL ataskaitą sudaro 1 653 730 Eur, šią informaciją sąmoningai slėpė nuo teismo iki kitų proceso dalyvių bankroto byloje ir tyčinio bankroto byloje. UAB „LATMAS“ (toliau – ir LATMAS) ataskaita negalima remtis įvertinant patalpų rinkos vertę ginčo sandorio sudarymo dieną, kadangi LATMAS ataskaitą parengęs nekilnojamojo turto vertintojas neatsižvelgė į patalpų generuojamas faktines nuomos pajamas darydamas prielaidą, jog patalpų ploto vienetas gali būti išnuomotas pagal įkainį 8 Lt/1 m 2 /mėn. (ataskaitos 10 psl.), kai patalpų faktinė nuomos kaina pagal (duomenys neskelbtini) sudarytas ir vėliau (duomenys neskelbtini) perimtas nuomos sutartis buvo vidutiniškai 20,45 Lt už 1 m², t. y. 255,63 % didesnė, nei vertintojo priimta 8 Lt/m² nuomos kaina. INREAL ataskaitoje panašių administracinių patalpų vidutinės nuomos kaina nurodoma 18-28 Lt už 1 m², o sandėliavimo patalpų – 10-14 Lt už 1 m², kas leido vertintojui administracinių patalpų nuomos kainą nurodyti 22 Lt už 1 m², o sandėliavimo patalpų 12 Lt už 1 m². Faktines (tikrąsias) patalpų nuomos pajamas iš esmės atitiko INREAL ataskaita, kuria prašo remtis konstatuojant realią patalpų rinkos vertę ginčo sandorio sudarymo metu. LATMAS ataskaitos 10-11 lape ir 4 lentelėje esančioje formulėje, pagal kurią vertintojas nustatė patalpų vertę naudojimo pajamų metodu, įrašius faktinę vidutinę patalpų nuomos kainą 20,45 Lt, jų reali rinkos vertė sudaro 5 187 100 Lt (1 502 288 EUR), arba 2,5 karto daugiau, nei nustatyta LATMAS ataskaitoje. Kartu tai yra vertė artima INREAL ataskaitoje nustatytai patalpų rinkos vertei 5 710 000 Lt (~1 653 730 Eur). Apskaičiavus patalpų rinkos vertę pagal faktines jų generuojamas pajamas, apskaičiuojama bent 2,5 karto didesnė patalpų rinkos vertė, nei ginčo sutartyje nustatyta jų pardavimo kaina.

Palaikydama ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ieškovo atstovė paaiškino, kad net ir laikant, jog akcininkų sprendimas parduoti ginčo turtą buvo priimtas, 2008- 06-16 VAS nebuvo aiškiai išreikšta akcininkų valia (5 darbotvarkės klausimu dėl ginčo patalpų pardavimo atsakovas E. R. N. nurodomas susilaikęs, o sprendimas nurodomas priimtu niekam šiuo klausimu nebalsavus „už“). Sandoris prieštaravo įstatuose nustatytam juridinio asmens tikslui vykdyti komercinę ūkinę veiklą ir gauti pelno. Gaunamos pajamos iš ginčo patalpų nuomos vis kilo (2009 m. vasario 17 d. visas 1884,91 m² nuomai skirtas ginčo patalpų plotas buvo išnuomotas) ir prieš sandorio sudarymą jos buvo didžiausios; perleidusi patalpas, (duomenys neskelbtini) prarado 600 000 Eur alternatyvų vykdomų veiklų finansavimo šaltinį. 2008 m. liepos 11 d. 2008 m. lapkričio 19 d. AB SEB bankas su (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutarties pakeitimus Nr. 11 ir 12, kuriais padidino kredito, skirto apyvartinėms lėšoms, dydį iki 600 000 Lt ir pratęsė kredito grąžinimo terminą, tai paneigia atsakovų teiginius, jog buvo priimtas sprendimas patalpas parduoti dėl bendrovės blogos finansinės padėties. Nebuvo jokios priežasties vertingiausio (duomenys neskelbtini) turto perleidimui. Iš prie UAB „Verus auditus“ išvados priedų (nuomos sutarčių) matyti, kad į nuomos mokesčio sumą nėra įtraukiami mokesčiai už komunalines paslaugas, teikiamas patalpoms. Atsakovų teiginius, kad nuomos paslaugos nebuvo (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla, paneigia 2019 m. kovo 27 d. specialisto išvada, pagal kurią prieš ginčo sandorio sudarymą (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą trijose pagrindinėse srityse, viena iš jų – nekilnojamojo turto nuomos verslas. (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini) pardavė 384 954 Lt mažiau ir už buhalterinę vertę. LATMAS ataskaita juridinės galios neturi, nes neatitinka jos sudarymo metu galiojusio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (TVVPĮ) 23 straipsnio 2 dalies 2, 10 punktų reikalavimų. Atsakovai nurodė, kad ji buvo užsakyta ir parengta 2009 m. vasario mėn., o INREAL ataskaita papildomai užsakyta 2009 m. kovo mėn. SEB bankui reikalaujant. Tačiau LATMAS ataskaitoje nebuvo nurodytas turto vertinimo atvejis, kas lėmė TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą, todėl ji nebuvo rengta bankui, be to, kaip matyti iš SEB banko 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašto, duomenų apie kitą turto vertinimą ar nustatytą turto vertę bankas neturi. Ginčo sandorį tvirtinusiai notarei buvo pateikta ne INREAL ataskaita, o LATMAS turto vertinimo ataskaita. Atsakovų pateikta V. S. ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 43.3 p. nurodytų restrospektyvinei vertinimo ataskaitai keliamų imperatyvių reikalavimų, todėl ja negali būti vadovaujamasi. Oberhaus ir Remax raštų apie nekilnojamojo turto sandorius negalima prilyginti turto vertinimo ataskaitai. INREAL ataskaitos užsakovas yra (duomenys neskelbtini), kurios vadovu tuo metu buvo E. R. N. (pagal tuo galiojusio TVVPĮ 2 straipsnio 7 dalį, užsakovu laikomi asmenys, sudarę su turtą vertinančia įmone turto vertinimo sutartį). Duomenys apie komercinių patalpų vertę (duomenys neskelbtini) ir SEB banko 2004 m. vasario 11 d. kredito sutarties Nr. 0360907125750-11 2008 m. liepos 11 d. sudaryto pakeitimo (specialioji dalis) Nr. 11 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose patvirtina, kad ginčo sutarties sudarymo metu patalpų rinkos kaina buvo ne mažesnė kaip 3 700 000 Lt. Kitos sandorio šalies nesąžiningumą rodo tai, kad sandorį sudariusių bendrovių vadovas buvo tas pats asmuo E. R. N., kuris veikė interesų konflikto įtakoje ir kuriam buvo žinomos visos ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės. Veikdamas interesų konflikto situacijoje, jis pažeidė CK 2.87 straipsnio 3, 5 ir 6 dalies nuostatas: E. R. N. turėjo atskleisti bendrovei galimą interesų konfliktą ir apsvarstyti ginčo sandorio sudarymą visuotiniame akcininkų susirinkime tam, kad sprendimas dėl ginčo sandorio sudarymo būtų teisėtas. Nors E. R. N. nurodo, kad kitų pirkėjų pastatui nerado, nepateikė įrodymų šiai aplinkybei pagristi. Prieš ginčo sandorio sudarymą 2008 m. sausio 31 d. buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) ir į ją perkelta viena iš (duomenys neskelbtini) vykdytų veiklų – vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų pardavimas (2019 m. kovo 27 d. specialisto išvada). Ginčo sandoris buvo tik viena iš E. R. N. plano dalių perkelti (duomenys neskelbtini) vykdomas veiklas į tik jam vienam priklausančias bei jo valdomas įmones, išvengiant pelno dalijimosi su (duomenys neskelbtini) akcininkais. Pagrindinis ir vienintelis ginčo sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Po verslo perkėlimo schemos įgyvendinimo (duomenys neskelbtini) toliau tęsė tuos pačius patalpų nuomos santykius, sudarė ir vykdė kreditavimo sutartį su AB SEB banku, išnuomojo dalį patalpų (duomenys neskelbtini), kuri ir toliau tose pačiose patalpose vykdė veiklą ir sandėliavo prekes, taip pat ir (duomenys neskelbtini). E. R. N. kaip nesąžiningą charakterizuoja civilinės bylos, susijusios su (duomenys neskelbtini): Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l 808-260/2018 konstatavo, kad atsakovai E. R. N. ir jo sutuoktinė 2015 m. spalio 26 d. sutartimi (duomenys neskelbtini) akcijas perleido P. J. ne tam, kad jis tęstų įmonės veiklą ir tenkintų savo, kaip įmonės akcininko interesus, o tam, kad atsakovui E. R. N. sudarytos sąlygos išvengti įmonės savininkui ir vadovui tenkančių pareigų ir galinčios kilti atsakomybės prieš finansinių problemų turinčią įmonę bei ir jos kreditorius. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-53- 397/2021 E. R. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė subendrinta bausmė 15 064 EUR bauda. Taigi įmonės, jos kreditorių ir akcininkų interesus pažeidžiantys sandoriai buvo E. R. N. būdinga ir įprasta veikla. Nors žalos atlyginimo bei tyčinio bankroto bylos buvo nutrauktos patvirtinus taikos sutartį, tačiau E. R. N. tikslas buvo siekis išvengti atsakomybės pripažinimo įsiteisėjusiais teismo sprendimais – pagal taikos sutartis jis atliko mokėjimus (duomenys neskelbtini) ir dėl to ji atsisakė ieškinio reikalavimų. Žala pasireiškė ir negautų pajamų už nuomą pavidalu. Atsakovas E. R. N. savo veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnyje nurodytas juridinio asmens valdymo organo nario pareigas ir atliko neteisėtus veiksmus, t. y. prieš ginčo sandorio sudarymą žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) perleidžia vieną iš pagrindinių savo veiklos sričių – nuomos verslą, negavo tam visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo; žinodamas, kad ginčo turtas įvertintas virš 5 mln. Lt ataskaitoje, rengtoje SEB bankui įkeitimo tikslu, perleido turtą už 2,5 karto mažesnę kainą; turėjo atskleisti bendrovei galimą interesų konfliktą, 2009 m. šaukti privalomą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir jame apsvarstyti ginčo sandorio sudarymą tam, kad atskleisti ieškovui INREAL ataskaitos turinį, kad sprendimas dėl ginčo sandorio sudarymo būtų teisėtas. (duomenys neskelbtini) sudarydamas ginčo sandorį elgėsi nesąžiningai bei atliko neteisėtus veiksmus – nurodytas aplinkybes žinojo, nes jo vadovas buvo E. R. N., o juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Ginčo sandoris paremtas tariamai 2008-06-16 vykusio VAS protokolu, kuris surašytas atgaline data, todėl juo negali būti vadovaujamasi kaip įrodymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 184 straipsnio 1 dalis)). Ieškovas nurodė teismui, jog niekada nebalsavo dėl turto pardavimo metiniuose susirinkimuose, nebuvo priimtas sprendimas parduoti pastatą, pasirašydamas 2008-06-10 VAS protokole buvo tikras, kad juo pritaria kompanijos, kuri administruos (duomenys neskelbtini) pastatą, įkūrimui, o ne šio pastato pardavimui. Tokie paaiškinimai yra logiški, nes (duomenys neskelbtini) atliktų investicijų dydis ir nuomos verslo generuojama nauda patvirtina, kad tokiomis aplinkybėmis joks verslininkas nebūtų priėmęs sprendimo parduoti verslą už 1 900 000 Lt kitam verslininkui. E. R. N. pozicija dėl visuotinio akcininko susirinkimo protokolų buvo nenuosekli. Kol į ikiteisminį tyrimą nebuvo pateikti 2008 m. birželio 15 d. kelto bilietai, jis dėstė, kad protokolai buvo surašomi juose nurodytose vietose, nurodytu laiku. Civilinėje byloje Nr. eB2-150-413/2019 (t. 17, b. l. 61,88) atsakydami į proceso dalyvių klausimus raštu ieškovas ir atsakovas E. R. N. patvirtino, kad 2008 m. vyko tik vienas (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimas. 2018 m. lapkričio 20 d. E. R. N. ikiteisminiame tyrime jau nurodė, jog 2018-06-10 VAS protokolas buvo surašytas, pasirašytas ir pateiktas AB SEB banko darbuotojams patikrinti, ar toks jo formatas ir turinys tinka bankui, iš kurio buvo reikia gauti leidimą parduoti pastatą. Banko darbuotojai pateikė pastabas dėl protokolo turinio, todėl 2008-06-16 VAS protokole buvo atlikti banko nurodyti pataisymai nurodant sumą, (duomenys neskelbtini) atstovausiantį darbuotoją ir kt. Šią poziciją E. R. N. palaikė ir procesiniuose dokumentuose šioje byloje, tačiau įrodymų tam pagrįsti nepateikė. Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. SEB banko rašto matyti, kad jis teikė sutikimą dėl pastato pardavimo tik 2009 m. balandžio 22 d., tas sutikimas pateiktas ir notarei. Nėra duomenų, kad laikotarpyje po 2008-06-10 VAS iki 2008-06-16 neva vykusio VAS buvo kreiptasi į banką dėl sutikimo gavimo ir bankas 2008-06-10 VAS protokolą reikalavo pataisyti. Laikantis E.R. N. versijos, kad 2008 m. gegužės mėn. pranešimas apie 2008-06-16 vyksiantį VAS surašytas jame nurodytą dieną, reiškia, kad E. R. N. jau iš anksto žinojo, jog 2008-06-10 VAS protokolas bankui netiks. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes – 2008 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centrui pateikti registruoti (duomenys neskelbtini) 2007 m. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti būtent 2008-06-10 VAS, todėl nepagrįsti atsakovų teiginiai, esą 2008-06-10 VAS buvo tik projektas. Byloje nėra įrodymų, kad bankui 2008 metais buvo pateiktas neva 2008-06-16 vykusio VAS protokolas, todėl 2008-06-16 VAS protokolas nelaikytinas įrodinėjimo priemone.

Ginčo sandoris buvo normalus rinkos sandoris. Tai, kad patalpas įsigijo (duomenys neskelbtini), yra šalutinė aplinkybė, nes ji nepaneigia sandorio naudingumo (duomenys neskelbtini) ir savaime nerodo nesąžiningumo, neteisėtų veiksmų ar prieštaravimo (duomenys neskelbtini) teisnumui, kadangi sutartis (duomenys neskelbtini) buvo naudinga vien dėl to, kad patalpų nuomos verslas buvo nuostolinga (duomenys neskelbtini) veikla, pardavimas padėjo (duomenys neskelbtini) pagerinti savo ekonominę situaciją ir nukreipti ginčo sandorio pagrindu gautas lėšas pagrindinės veiklos – statybų sektoriaus aptarnavimo ir montavimo – finansavimui, išvengiant (duomenys neskelbtini) bankroto per patį pasaulinės ir nacionalinės ekonominės krizės piką 2009 m., iš pardavimo gautas pajamas (duomenys neskelbtini) panaudojo atsiskaitymui su kreditoriais ir savo skolinių įsipareigojimų padengimui. Pagal kasacinio praktiką, sandorių ginčijimas CK 1.82 straipsnio pagrindu yra išimtinis ir ribotas pažeistų teisių gynimo būdas, taikytinas tik tais atvejais, kai sandoris yra akivaizdžiai ir aiškiai nenaudingas. Vien nepakankamas komercinis nenaudingumas nelemia sandorio negaliojimo net ir tais atvejais, kai sandoris sudaromas neatlygintinai. Sudarant sutartį patalpų generuotos nuomos pajamos buvo faktiškai įvertintos: vienas iš Latmas ataskaitoje pasirinktų rinkos vertės vertinimo metodų buvo „naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas“, kurio pagrindu patalpos buvo vertintos ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas; net ir įvertinus faktiškai sudarytas nuomos sutartis ir iš jų (duomenys neskelbtini) gautas pajamas darytina išvada, jog vidutinė nuomos vertė nebuvo didesnė nei Latmas ataskaitoje nurodyta 8 Lt/1 m² suma, o ieškovo pateikiami skaičiavimai apie tariamą vieno kvadratinio metro nuomos vertę neatitinka tikrovės; apskaičiavus patalpų rinkos vertę pagal faktines jų generuotas pajamas sutarties sudarymo metu, gaunama būtent tokia patalpų vertė, už kurią jos ir buvo faktiškai parduotos (duomenys neskelbtini). Ginčo sutartis buvo sudaryta remiantis nesuklastotu, galiojančiu ir nenuginčytu 2008-06-16 (duomenys neskelbtini) VAS protokolu. (duomenys neskelbtini) akcininkai, iš jų ir ieškovas, 2008-06-16 vykusiame VAS pritarė patalpų pardavimui ir nustatė kainą, už kurią jos gali būti parduodamos – 1 900 000 Lt. Ieškovas pats balsavo „už“ tai, kad patalpos būtų parduotos, ir būtent ieškovo balsais šis sprendimas buvo priimtas. Ieškovas (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto byloje duodamas paaiškinimus raštu yra nedviprasmiškai pripažinęs, jog jis balsavo „už“ patalpų pardavimą, tik nurodydamas tokio balsavimo datą 2008 m. birželio 10 d. Sprendimas parduoti patalpas buvo verslo sprendimas, kurį turi teisę priimti bendrovės akcininkai, priimtas atsižvelgiant į ekonomines realijas 2008-2009 m. Šiuo teisminiu procesu ieškovas praėjus daugiau nei 10 metų bando nesąžiningai įteisinti savo „persigalvojimą“ dėl patalpų pardavimo ginčijant paties patvirtintą sutartį. Teismas savo iniciatyva negali panaikinti galiojančių juridinių faktų, jais nesivadovauti ar pripažinti dokumentų klastojimą, kai tam nėra jokio pagrindo. Ieškovas 2008-06-16 VAS nutarimo neginčija, yra visiškai praleidęs ieškinio senaties terminą jo ginčijimui. Ieškovas apie 2008-06-16 VAS protokolą sužinojo dar 2008-06-16, kadangi pats šį protokolą priėmė. Net ir remiantis ieškinyje dėstoma įvykių versija, esą ieškovas apie 2008-06-16 VAS protokolą sužinojo 2016 m. vasario 9 d. (nors tam nėra jokio pagrindo), ieškovas praleido ieškinio senaties terminą daugiau nei 36 kartus. Baudžiamajame procese atliktos rašysenos ekspertizės įrodo, kad 2008-06-16 VAS protokolą pasirašė ieškovas. Ekspertų išvadose nurodytas ieškovo parašo tikrumo tikėtinumo laipsnis „pasirašyta to asmens“ reiškia aukščiausio tikėtinumo išvadą iš visų galimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Dėl negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sandorio prieštaravimo pardavėjos teisnumui (CK 1.82 straipsnis)

Atmestinas ieškovo prašymas šiuo protokolu nesivadovauti dėl jo suklastojimo, t. y. surašymo atgaline data, nes 2008 m. birželio 16 d. ieškovo nebuvo Lietuvoje, o 2008 m. birželio mėnesį įvyko tik vienas (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas.

Akcininkams išreiškus savo valią parduoti ginčo patalpas mažiausiai už 1 900 000 Lt ir jas pardavus už 2 250 000 Lt nėra pagrindo laikyti, kad jos buvo parduotos už pustrečio karto mažesnę nei rinkos kaina. Mažiausią rinkos kainą šiuo atveju nustatė pats pardavėjas, ieškovas tokios savo valios neginčijo ir neginčija Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatyta tvarka. Akcininkų nustatytą pardavimo kainą iš esmės atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodyta 1 699 000 Lt jų vertė, atsakovai pateikė ir informaciją apie realių sandorių rinkoje kainas 2008-2009 m. iš dviejų nepriklausomų turto vertintojų Oberhaus ir Remax, (atsiliepimo priedai A 17-19), nepriklausomo turto vertinto LATMAS vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo patalpų rinkos vertė sudaro 2 118 000 Lt. Priešingai, nei teigia ieškovas, ją vertintojas nustatė naudodamasis (duomenys neskelbtini) nuomos pajamų metodu. Vienas iš Latmas ataskaitoje pasirinktų rinkos vertės vertinimo metodų buvo naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas, kurio pagrindu ginčo patalpos buvo vertintos ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Remiantis šiuo metodu LATMAS ataskaitoje buvo įvertintos analogiškos paskirties (administracinės, gamybinės bei sandėliavimo) patalpos Kauno mieste pagal geografinę padėtį ir faktiškai gaunamas nuomos pajamas (ataskaitos 10 puslapis). Įvertinus pateiktus duomenis, skirtumus tarp patalpų lokalizacijos aukštų atžvilgiu, skirtumus tarp patalpų lokalizacijos aukštų atžvilgiu, geografinės padėties, bendrojo ploto ir būklės, buvo padaryta išvada, jog patalpos gali būti išnuomotos vidutiniu įkainio koeficientu 8 Lt/1 m². Šis patalpų nuomos koeficientas buvo panaudotas nustatyti bendrajai patalpų rinkos vertei 2009 m. 2,188 mln. Lt. Pagal ieškovo ieškinyje nurodytą apskaičiavimą, pagrįstą 2009 m. galiojusių ginčo patalpų dalies nuomos sutarčių lentele, vieno kvadratinio metro patalpų nuomos kainos vidurkis yra 20,45 Lt. Teismas sutinka su atsakovais, kad apskaičiuojant šį vidurkį ieškovas neįvertino, jog beveik pusė patalpų (45,48 proc.) nebuvo nuomojama, todėl apskaičiuojant vieno kvadratinio metro kainą turi būti įvestas atitinkamas nulinis koeficientas; kad skirtingi nuomininkai buvo išsinuomoję nevienodo dydžio patalpas (pagal nuomos sutartis, kuo didesnis patalpų dalies plotas buvo išnuomotas, tuo mažesnė vieno kvadratinio metro nuomos kaina konkrečiam nuomininkui buvo taikoma); taip pat neįvertino, jog administracinėms reikmėms (t. y. nuomininkų ofisams, biurams, buveinėms) naudotos išnuomotos patalpų dalys buvo faktiškai brangesnės, nei sandėliavimo reikmėms išnuomotos patalpų dalys, ir į šiuos skirtumus turi būti atsižvelgiama skaičiuojant nuomos kainos vidurkį. Ieškovo teigimu, atsakovai į nuomos mokesčio sumą neįtraukia komunalinių mokesčių, be pagrindo neišnuomotą patalpų plotą prilygino 0 Lt/1m² vertei, nes šias patalpas būtų buvę galima išnuomoti. Tai paneigia E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) su atsiliepimu pateikti įrodymai, jog neišnuomotas (duomenys neskelbtini) patalpų plotas nebuvo pritaikytas nuomai bei apie (duomenys neskelbtini) šiuo tikslu atliktas investicijas. Teismo vertinimu, prioritetas suteiktinas atsakovų apskaičiavimui, pagrįstam dviejų specialistų – UAB „Verus auditus“ ir LATMAS atliktomis analize ir skaičiuotėmis, nes ieškovas pateikė iš esmės tik savo nuomone paremtas nuomos kainos išvadas (CPK 197 straipsnio 1 dalis, 180, 185 straipsniai). Tuo remiantis darytina išvada apie nenuginčytą LATMAS vertinimo ataskaitoje nurodytą ginčo patalpų vertę 952 000 Lt ir 1 236 000 Lt (2 188 000 Lt). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad šioje vertinimo ataskaitoje nenurodytas turto vertinimo atvejis, todėl ja negalima vadovautis dėl vertinimo metu galiojusios TVVPĮ redakcijos (2003 m. balandžio 3 d. įstatymas Nr. IX-1428) 23 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktų reikalavimų – 2009 m. vasario 23 d. LATMAS vertinimo ataskaitoje joje nurodytas ir vertinamas turtas su visais identifikavimo duomenimis, ir vertinimo atvejis – rinkos vertės nustatymas.

Atmestini ieškovo argumentai, kad ieškinio pagrįstumą įrodo pardavimo kainos neatitiktis ginčo turto vertei, nurodytai (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Atmestini ieškovo argumentai dėl ginčo sandorio ekonominio nepagrindimo ir nenaudingumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.); taip pat kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016 33 punktas). Kasacinis teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019, pažymėjo, kad sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad „CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą – nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys pačiai civilinei apyvartai, kaip tokiai.“ (2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-520/2012).

Logiškas atsakovų E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimas, pagrįstas (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės duomenimis, kad dėl pasaulinės ekonominės krizės tuo metu statybinės įmonės masiškai bankrutuodavo (ši aplinkybė pagal CPK 182 straipsnio 1 punktą vertintina kaip visuotinai žinoma), todėl statybų rinka susiaurėjo, nebuvo naujų užsakymų, ką rodo ir (duomenys neskelbtini) 2008-2009 m. balansai (2008 m. (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamos siekė 17 259 426 Lt, 2009 m. sumažėjo daugiau nei 8 kartus iki 2 206 248 Lt ). Kadangi inžinerinių sistemų montavimo ir pastatų sistemų aptarnavimo veikla buvo pagrindinė, labiau tikėtina, kad tuometinė (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo kebli tiek dėl naujų užsakymų sumažėjimo, tiek dėl klientų neatsiskaitymo (pvz., per vienerius metus gautinos sumos 2008 m. sudarė 2 589 485 Lt, 2009 metais – tik 883 865 Lt). Tai matyti ir iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (vien 2009 metais (duomenys neskelbtini) buvo 11 civilinių bylų dalyve, (šešiose bylose ieškovė dėl skolos priteisimo ir rangos teisinių santykių, kitose – atsakovė dėl skolų priteisimo), taigi atsakovai pagrįstai teigia, jog patalpų pardavimas atitiko (duomenys neskelbtini) interesus ir turėjo ekonominę logiką padėti jai sumažinti nuostolingą veiklą, kurią įtakojo pasaulinė finansų krizė ir (duomenys neskelbtini) pagrindinės su statybų sektoriumi susijusios montavimo veiklos nuostolingumas, juolab kad patalpų nuomos veikla šiai bendrovei irgi buvo nuostolinga, lyginant su sąnaudomis patalpų įsigijimui. Pastarąjį faktą atsakovai įrodinėja UAB „Verus auditus“ atliktu vertinimu, ieškovas tai ginčija remdamasis baudžiamojoje byloje atlikto (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimo specialisto išvada, tačiau pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje nuomos verslo pajamingumas/nuostolingumas nebuvo vertintas, be to, buvo tirti 2009 metų laikotarpio balanso duomenys, o ne aktualių 2008 metų, kuomet akcininkai nutarė sudaryti ginčo sandorį, ar ankstesnio laikotarpio. Iš 2009 metų balanso matyti tik ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumažėjimo faktas, lyginant su 2008 metais, įskaitant ir per vienerius metus gautinų sumų sumažėjimą, tačiau nesant pirminių buhalterinės apskaitos duomenų bei nustačius, kad pagrindinė (duomenys neskelbtini) veikla buvo susijusi su statybos darbais, negalima daryti išvados, jos per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo tik dėl nuomos verslo perleidimo. Faktiškai tai patvirtina ir specialisto, kuriam buvo pateiktas klausimas, ar ginčo pastato pardavimas 2009 metais buvo ekonomiškai nenaudingas ir turėjo tiesioginės įtakos (duomenys neskelbtini) bankrotui, išvada. Specialistas pateikė bendro pobūdžio atsakymą, kad pardavusi komercines patalpas, iš kurių nuomos gaudavo pastovias pajamas, ji dėl šios veiklos negavo pajamų, o iš 2009-2014 metų ekonominių rodiklių padarė išvadą, jog pardavus ginčo turtą įmonės būklė dar buvo stabili ir neturėjo tiesioginės bei lemiamos įtakos (duomenys neskelbtini) bankrotui. Tuo tarpu UAB „Verus auditus“ specialistas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pajamos pagal pateiktas nuomos sutartis laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m. gegužės 6 d. sudarė 466 262,68 Lt (135 039,00 Eur), o jos įsipareigojimai AB Vilniaus bankui pagal 2004 m. vasario 11 d. kreditavimo sutartį tuo pačiu laikotarpiu iš viso sudarė 297 894,72 Eur ir buvo 162 855,72 Eur didesni nei nuomos pajamų suma, t. y. patvirtino atsakovo E. R. N. nurodytą nuomos verslo nuostolingumą.

Atmestini ieškovo argumentai, kad klausimai UAB „Verus auditus“ specialistui buvo suformuluoti nekorektiškai ir neatspindi objektyvios (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos verslo padėties, kadangi auditoriui buvo suformuluotas klausimas dėl patalpų nuomos pajamų 2005-2009 m.; neįvertinta, kiek nuomininkų nuomojosi patalpas po jų pardavimo; nekorektiškai apskaičiuotas (duomenys neskelbtini) pajamų procentas iš patalpų nuomos. Teiginiai apie klausimų nekorektiškumą deklaratyvūs, neatskleidžiantys, kokia klausimo formuluotės dalis yra neteisinga. Teismo vertinimu, šeši auditoriui pateikti klausimai yra visiškai aiškūs. Ieškovas nekonkretizavo, kuo neobjektyvus yra pirmasis klausimas apie nuomos pagal nuomos sutartis pajamas nuo 2005 m. iki 2009 m. gegužės 6 d. Nesutiktina su ieškovu, kad sprendžiant apie (duomenys neskelbtini) nuomos pajamas, turėjo būti vertinamos nuomos pajamos ir po patalpų pardavimo. Ieškovas nepagrįstai siekia spręsti apie nuomos pajamas lyginant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklą, kadangi skiriasi tiek šių įmonių veiklos metodai, tiek ir apimtis bei (duomenys neskelbtini) ginčo patalpose atliktos investicijos. Ieškinio dalykas yra pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimas, todėl ieškovas privalo įrodyti jos prieštaravimą (duomenys neskelbtini) teisnumui 2009 m., o ne 2014 m., kuomet, kaip teigia ieškovas, (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi 20 nuomininkų ir (duomenys neskelbtini) prilygstančias pajamas. Nors ieškovas nesutinka, kad patalpų nuomos verstas sudarė auditoriaus nustatytą 0,74 proc. dalį, minėta, kad tai nuginčijančių duomenų nepateikė. Ieškovas iškreipia pateikiamus duomenis teigdamas, kad po patalpų įgijimo (duomenys neskelbtini) 2009 m. gavo daugiau nuomos pajamų, nei sumokėjo kredito įmokų – ieškovas nepagrįstai sutapatino bendras (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamas su nuomos pajamomis (į pardavimo pajamas yra įskaičiuojamos ne tik nuomos pajamos, tačiau ir pajamos, uždirbtos nuomininkams perparduodant komunalinių mokesčių sąnaudas, t. y. (duomenys neskelbtini) moka komunalinius mokesčius ir juos parduoda/padalina nuomininkams), kita vertus, (duomenys neskelbtini) veiklos pelningumas jau pirmaisiais metais po patalpų įgijimo yra paneigiamas paties ieškovo cituojamais (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentais, iš kurių matyti, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini) patyrė 642 Lt nuostolio. Vertinant įrodymų pakankamumo aspektu, auditoriaus išvada yra objektyvesnė įrodinėjimo priemonė, kurios ieškovas nepaneigė. Ieškovas teigia, kad (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos veikla nebuvo nuostolinga, tačiau tai grindžia ne 2005-2009 m. duomenimis, aktualiais sudarant ir vertinant ginčo sutartį, o 2010-2017 m. duomenimis. (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės duomenys rodo, jog 2008-2009 m. jos nuostolis siekė 1,7 ir 1,1 mln. Lt.

Kadangi sandoris neprieštaravo (duomenys neskelbtini) teisnumui ar veiklos tikslams, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo, jog sandoris prieštarauja (duomenys neskelbtini) teisnumui.

Vien tai, kad atsakovas E. R. N. yra įgijėjo (duomenys neskelbtini) steigėjas ir savininkas, savaime nepaneigia ginčo sandorio naudingumo (duomenys neskelbtini) ir nereiškia įgijėjo nesąžiningumo, nes įstatymai nedraudžia sandorių tarp susijusių įmonių. Ieškovo teiginius apie E. R. N. nesąžiningumo įrodymą, t. y. ginčo sandoriu sukeltą (duomenys neskelbtini) bankrotą, (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto byloje paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis Nr. e2-982-370/2018, kuria byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistos jos esmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tyčinio bankroto byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kaip 2009 m. įvykęs patalpų pardavimo faktas sukėlė ar galėjo sukelti (duomenys neskelbtini) bankrotą, kuris įvyko tik po 7 metų (2016 m.). Pažymėtina, jog sąsajas tarp ginčo sandorio ir bankroto nagrinėjamoje byloje paneigia ir paties ieškovo nurodomas dokumentas – 2019 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. 04/14-2-5-3249 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos. Pareiškėja bankroto administratorė tyčinio bankroto byloje taip pat įrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) valdymo organai (konkrečiai – E. R. N.) įgyvendino „fenikso schemą“, nuo 2008 metų perkeldami tris pagrindines (duomenys neskelbtini) veiklos sritis į su jos valdymo organais susijusias įmones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien neteisėtų įmonės valdymo organų ar akcininkų veiksmų nurodymo byloje nepakanka, nes pastarieji veiksmai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones ir tokiomis priemonėmis yra pasinaudota: Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-965-638/2018 pagal ieškovų BUAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „Jumaida“ ieškinį atsakovams E.R., E. R. N., M.Z., UAB „Kondena“, A.S., UAB „Venterma“, E.N., P.J., tretieji asmenys A.B., E.B., N.G., UAB „Termodoras“, UAB „Vitaterma“, ŽŪB „Inovatyvios investicijos“, A. K., UAB „Patalpų klimato sprendimai“, UAB „Intergruotos centralizuotos sistemos“, UAB (duomenys neskelbtini), J. A. B. dėl žalos, padarytos bankrutuojančių bendrovių akcininkų ir vadovų nesąžiningais veiksmais, priteisimo, kurioje taip pat nurodomos aplinkybės, jog buvo įgyvendinta verslo perkėlimo į kitas įmones, taip vadinama „fenikso schema“. Pastaroji civilinė byla yra nutraukta, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį (visa šios bylos medžiaga teismo nutartimi pripažinta nevieša). Pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties 2.3 punktą, E. R. N., A.S, M.Z. ir UAB „Kondena“ mokėjimo įsipareigojimai ir kreditorinio reikalavimo atsisakymas pagal šios taikos sutarties 2.1 p. yra visiškai neutralūs juridiniai faktai, kurie nėra bei negali būti aiškinami kaip ieškinio pripažinimas, neteisėti ar nesąžiningi veiksmai, savarankiškame reikalavime nurodytų aplinkybių ar žalos (ar bet kokių kitokių nuostolių kokios nors atsakomybės pripažinimas; susitarimas pasiektas šalims pritaikius abipuses nuolaidas, dėl ko minėtos sumos bei kreditorinio reikalavimo atsisakymas yra šalių pasiekto kompromiso rezultatas siekiant aukščiau nurodytų tikslų, o ne koks nors kaltės ar atsakomybės pripažinimas.

Formuodamas teismų praktiką dėl taikos sutarties paskirties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-108/2010, pažymėjo, kad „taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.“

Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir taikos sutartyje nurodytais susitarimais, teismas atmeta ieškovo argumentus apie tai, kad šios taikos sutarties esminė sąlyga – E. R. N. įsipareigojimas sumokėti (duomenys neskelbtini) 91 528,89 Eur dydžio sumą, tokiu būdu padengiant dalies (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimus, ir šios įsipareigojimo įvykdymas – įrodo, jog tai yra besąlyginis E. R. N. atsakomybės prieš (duomenys neskelbtini) kreditorius pripažinimas (be kita ko, pažymėtina, jog taikos sutartimi tarpusavio įsipareigojimus (ir piniginius), prisiėmė visos bylos šalys, nesusiję su nagrinėjama byla, be to, šiuo metu (duomenys neskelbtini) nebėra bankrutuojanti įmonė)), bei kad per žalos bylą atsakovas E. R. N. siekė nutraukti tyčinio bankroto bylą, kurioje buvo pilnai atskleista jo įgyvendinta (duomenys neskelbtini) turto ir verslo perėmimo schema, kurios reikšminga dalimi ir buvo ginčo sandoris. Teismas pažymi, jog civilinė byla eB2-818-657/2019 dėl (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu yra nutraukta 2019 m. liepos 2 d. nutartimi priėmus pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Audata“ atsisakymą nuo pareiškimo dėl (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau joje priimtoje 2018 m. birželio 19 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, jog byloje buvo įrodinėjamas (duomenys neskelbtini) priklausančių komercinių patalpų ir jų nuomos verslo perkėlimas („fenikso schema“) į UAB (duomenys neskelbtini), tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog komercinių patalpų pirkimas-pardavimas faktiškai įvyko, todėl turtas buvo ne perduotas, o parduotas, o faktas, jog naujasis patalpų savininkas sudarė patalpų nuomos sutartis, yra pagrįstas ekonomine logika (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Ieškovo nurodoma akcijų byla e2-2781-800/2018 Kauno apylinkės teisme išnagrinėta 2018 m. rugpjūčio 22d., ieškinys patenkintas iš dalies, apeliacine tvarka išnagrinėta 2018 m. gruodžio 11 d. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr.e2A-1808-260/2018), ieškinys patenkintas visiškai. Byloje nagrinėtos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo atsakovui P. J. sutartimi, sudaryta 2015 m. Taigi, šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškovas jo įvardijamą atsakovo nesąžiningumą 2015 metais sieja su dešimties (dvylikos) metų senumo įvykiais 2009 m. teismas konstatuoja, kad akcijų byla ir joje vertinti 2015 m. įvykiai bei veiksmai negali nei patvirtinti, nei paneigti atsakovo sąžiningumo ar nesąžiningumo 2008-2009 m., kadangi abiejose bylose nustatytos aplinkybės tarpusavyje nesusijusios, todėl negalima daryti išvados, jog kreditorių ir akcininkų interesus pažeidžiantys sandoriai buvo šiam atsakovui būdinga ir įprasta veikla, tad ir sudarydamas ginčo sandorį jis elgėsi nesąžiningai.

Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-18262-429/2018 dėl prekių ženklo yra nutraukta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi. Šia nutartimi nėra nustatyti nei neteisėti, nei nesąžiningi atsakovų veiksmai, todėl nagrinėjamai bylai prejudicinės galios ji neturi.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-397/2021 atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00550-16 dalis, pradėta pagal ieškovo įgalioto asmens S. L. pareiškimą, kuriame buvo prašoma ištirti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovo E. R. N. galimai neteisėtus veiksmus ir atlyginti materialinę bei moralinę žalą dėl ginčo sandorio sudarymo, buvo nutraukta nenustačius sukčiavimo požymių, panaikintas J. A. B. kaip civilinio ieškovo statusas. 2018 m. sausio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį konstatuota, jos atlikus ikiteisminį tyrimą nėra nustatytas VAS suklastojimas. Šioje byloje priimtame 2021 m. gegužės 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nustatyta, kad nebuvo saugomi nustatytą laiką nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, už tai yra atsakingas ūkio subjekto vadovas, tačiau nei šios aplinkybės, nei 2015 m. su akcijų perleidimu P. J., nei baudžiamojoje byloje tirti su medžiagų perdavimu ir automobilio pardavimu susiję įvykiai nėra susiję su nagrinėjamoje byloje aktualiomis aplinkybėmis.

Pažymėtina ir tai, jog siekiant patikrinti ieškovo atstovės argumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų įvertinimo nagrinėjant civilinę pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinti ieškovo argumentus dėl VAS protokolų pasirašymo ir E. R. N. parodymų nenuoseklumo, prie bylos apžiūrai buvo pridėta baudžiamoji byla Nr. 1-53-397/2021 ir išanalizuota visa jos medžiaga (teismas pažymi, jog 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje atnaujinti bylos nagrinėjimą nurodytus minėtus ir kitus ieškovės argumentus atsakovai klaidingai interpretuoja kaip teismo vertinimus – šioje nutartyje yra padaryta tik išvada apie tai, kad sprendžiant dėl CPK 184 straipsnio nuostatų taikymo (ieškovo pareiškimo apie įrodymo suklastojimą) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo atžvilgiu, yra aktualus ne tik minėtas nutarimas, bet ir visa nutarimą pagrindžianti ikiteisminio tyrimo medžiaga)). Teismas konstatuoja, kad nenuoseklių, neatitinkančių civilinėje byloje nurodytas aplinkybes, E. R. N. parodymų baudžiamojoje byloje nėra, priešingai – nors tuo metu, kai į ikiteisminio tyrimo bylą buvo pateikti kelto bilietai (baudžiamosios bylos t. 1 b. l. 69-71), nei E. R. N., nei jo atstovas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga (Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnis, 181 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai modeliuoti savo parodymų, jo parodymai apie 2008-06-16 VAS susirinkimą ir protokolo pasirašymą nekito (2016 m. lapkričio 30 d. akistatos protokolas t. 3 b. l. 81-85). Savo pozicijas akcininkų sprendimo parduoti ginčo turtą parengimo klausimu keitė ne atsakovas, o ieškovas – pvz., 2016 m. spalio 18 d. apklaustas liudytoju jis nurodė, jog pasirašė 2008-06-10 VAS protokolą, tik nutarta buvo ne parduoti patalpas, o steigti dukterinę įmonę (t. 1 b. l. 84), jo parašas 2008- 06-16 VAS protokole yra padirbtas, šio protokolo ir 2008-06-16 VAS dalyvių registracijos sąrašo nėra matęs, tačiau ant tuščių lapų jis pasirašinėdavęs tik iki 1995 metų ( t. 3 b. l. 82-83); tyčinio bankroto byloje jis raštu patvirtino, jog 2008 m. birželio 10 d. balsavo už patalpų pardavimą, o nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, jog pasirašė ne ant kiekvieno 2008-06-16 VAS protokolo puslapio ir kad jis suklastotas.

Teismo vertinimu, ieškovo nurodomų aplinkybių kaitaliojimas, baudžiamojoje byloje konstatuotas protokolų autentiškumas ir nagrinėjamoje byloje nustatyta ieškovo valia parduoti ginčo patalpas aiškiai rodo, jog ieškovas dalyvavo priimant sprendimą parduoti ginčo turtą už 2008-06-16 VAS protokole nurodytą kainą ir tokią savo valią patvirtino.

Dėl ginčo sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Ieškovo teigimu, pagrindinis ir vienintelis ginčo sandorio šalių (atsakovų E. R. N. ir (duomenys neskelbtini)) ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ir gerai moralei pasiekimą, nes juo buvo siekiama su bendraisiais teisės principais nesuderinamų tikslų – perleisti pelningą (duomenys neskelbtini) nuomos verslą į naujai tam tikslui įsteigtą (duomenys neskelbtini), siekiant išvengti pelno dalijimosi tarp (duomenys neskelbtini) akcininkų (2020 m. rugsėjo 14 d. rašytiniai paaiškinimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-6-915/2015, išaiškino, kad CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių nuostatos, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teise bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.4 straipsnis nustato analogiškas prievolės šalių pareigas, o pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

Teismas sprendžia, kad nustačius, jog ginčo sandoris buvo sudarytas paties ieškovo valia, kad patalpų perleidimas (duomenys neskelbtini) nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų (jų ieškovas ir neįvardijo) ir neprieštarauja (duomenys neskelbtini) teisnumui, o už perleistą turtą su (duomenys neskelbtini) buvo adekvačiai atsiskaityta, nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2009 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams. Ieškovo teiginiai apie sąmoningą atsakovų tikslą perimti turtą, siekį išvengti pelno dalijimosi, žinojimą, kad su ginčo sandorio sudarymu susiję veiksmai žlugdo (duomenys neskelbtini) verslą, yra nepagrįsti įrodymais. Vien aplinkybė, jog ginčo turtas buvo parduotas E. R. N. priklausančiai įmonei, nesudaro pagrindo spręsti apie geros moralės pažeidimą – anot atsakovo, tokio išankstinio ketinimo jis neturėjo, pirkėjų buvo ieškoma beveik metus, dėl ekonominės krizės niekas daugiau to turto nepirko. Nėra pagrindo netikėti šiuo atsakovu, kad pirkėjų paieškos įrodymai (skelbimai, telefoniniai pokalbiai, paieška per verslo kontaktus) dėl savo specifikos ir laiko tarpsnio (praėjo 13 metų) nėra išlikę. Ieškinyje dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu aptariamu pagrindu nurodyti teiginiai apie (duomenys neskelbtini) įrangos pardavimų verslo perkėlimą į (duomenys neskelbtini) yra paneigti baudžiamojoje byloje atliktos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2019 m. kovo 27 d. specialisto išvada atsakant į 7-8 klausimus, be to, teiginiai apie prekių ženklo pasisavinimą, kaip ir argumentai apie projektavimo ir įrangos montavimo verslo perkėlimą, E. R. N. nuteisimą baudžiamojoje byloje pagal LR baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 19 d.) su bylos nagrinėjimo dalyku nėra susiję, pernelyg nutolę nuo bylos nagrinėjimo dalyko ir negali būti vertinami kaip atsakovo E. R. N. nesąžiningo, geros moralės principų neatitinkančio elgesio įrodymas vertinant ginčo sandorį. Ieškovo paaiškinimuose nurodomi duomenys iš teisminės mediacijos proceso nevertintini dėl mediacijos konfidencialumo (Mediacijos įstatymo 17 straipsnis). Nors ieškovas pažymi, kad atsakovų pateikiamas susirašinėjimas pristatomas kaip tariamo spaudimo ar šantažo E. R. N. įrodymas, tačiau iš pateiktų elektroninių laiškų turinio galima spręsti tik apie tai, kad E. R. N. buvo suinteresuotas taikiu būdu išspręsti konfliktą sumokant atitinkamą sumą mainais į tai, kad būtų nutrauktas jo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas, paneigtas straipsnis spaudoje ir ateityje nebūtų reiškiamos pretenzijos dėl (duomenys neskelbtini), jos akcininkams ar kreditoriams padarytos žalos atlyginimo (pvz., 2016 m. birželio 9 d. laiške E. R. N. nurodė: „<...> susitarėme, kad jis (advokatas - ieškovo pastaba) surašys susitarimą (susitarimo projektą), kuriame bus numatyta kiek jūs gaunate iš manęs pinigų ir ką aš už tai gaunu: - kad paneigsite straipsnį laikraštyje „Kauno diena“, atsiimsite pareiškimus iš generalinės prokuratūros ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato, kad ateityje man nebus reiškiamos jokios pretenzijos iš jūsų pusės <...>“).

Vadovaujantis visomis nurodytomis nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeistas (duomenys neskelbtini) teisnumas, viešoji tvarka, nėra pagrindo daryti ir išvadą apie (duomenys neskelbtini) turto perkėlimą į kitą atsakovui E. R. N. priklausančią įmonę ir ginčo sandorio prieštaravimą bendriesiems geros moralės principams.

Dėl žalos atlyginimo

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas akcininko išvestinio ieškinio institutas suteikia akcininkui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu prašant atlyginti žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių neteisėtų veiksmų, todėl pasisakytina dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą – 48 955,49 Eur (duomenys neskelbtini) gautą pelną iš ginčo patalpų nuomos – iš buvusio (duomenys neskelbtini) vadovo E. R. N.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo sandoris buvo verslo sprendimas, tačiau tą sprendimą priėmė ne (duomenys neskelbtini) vadovas, o akcininkai, t. y. ir ieškovas. Akcininkų sprendimas parduoti ginčo turtą nepažeidė jokių ieškovo nurodytų įstatymų reikalavimų, yra teisėtas ir galiojantis, už parduotą turtą pardavėjai yra teisingai atlyginta, ginčo sandoris pardavėjai buvo naudingas, todėl vien tai, kad turtas buvo parduotas (duomenys neskelbtini) vadovui priklausiusiai įmonei ir šios aplinkybės iki sandorio sudarymo ieškovui E. R. N. neatskleidė, teismo vertinimu, nereiškia nei jo interesų konflikto, nei lojalumo bendrovei (duomenys neskelbtini) pažeidimo, nes šiuo atveju jo asmeniniai interesai neprieštarauja juridinio asmens (duomenys neskelbtini) interesams.

Nenustačius neteisėtų atsakovo E. R. N. veiksmų, nėra aktualios kitos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau pažymėtina, jog atsakovai pagrįstai teigia apie neįrodytą žalą, kildinamą iš 48 995,49 Eur (duomenys neskelbtini) gauto pelno. Ieškovas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini), vykdžiusi patalpų nuomos veiklą, tą pelną būtų gavusi. Be to, nurodomus nuostolius ieškovas nepagrįstai sieja su E. R. N. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. gavo 48 000 Eur grynojo pelno, neįrodo, kad tokio dydžio naudą gavo ir E. R. N. kaip fizinis asmuo (jo gautos naudos dydžio ieškovas neįrodinėjo). Ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio tarp jo įvardijamų veiksmų ir žalos – nustatyta, kad patalpų nuomos verslas nebuvo pelninga (duomenys neskelbtini) veikla, jas pardavus finansinė padėtis pagerėjo, nėra ryšio tarp (duomenys neskelbtini) bankroto ir pablogėjusios finansinės padėties bei patalpų pardavimo.

Kadangi akcininkui nesuteikta teisė reikalauti priteisti bendrovei padarytos žalos atlyginimą iš trečiųjų asmenų, išskyrus iš bendrovės valdymo organų ir jų narių, ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš (duomenys neskelbtini) atmestinas dėl reikalavimo teisės nebuvimo (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vien finansinis akcininko interesas nėra pakankamas įmonės savarankiškam teisiniam subjektiškumui paneigti. Priešingu atveju įmonės akcininkai galėtų reikšti ieškinius iš esmės dėl bet kokio įmonės teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019, 26, 27 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Jei ir būtų galima laikyti, kad apie ginčo sandorį ieškovas sužinojo tik 2016 m. vasario 9 d., ieškinį dėl žalos atlyginimo 2019 m. kovo 13 d. jis pateikė praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą, nes reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. vasario 9 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Visgi byloje nustatyta, kad ieškovas apie ketinimą parduoti patalpas žinojo nuo 2008-06-16 VAS sprendimo priėmimo, turėjo žinoti iš kasmet tvirtinamų (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės duomenų, ginčo sandorio išviešinimo Nekilnojamojo turto registre, iš dalyvavimo įvairiuose minėtuose (duomenys neskelbtini) teisminiuose procesuose, taigi ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo E. R. N. atmestinas ir šiuo pagrindu.

Dėl sprendime nepaminėtų šalių nurodytų aplinkybių

Visi kiti šalių argumentai nagrinėjamam ginčui teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovai E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) prašo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes jis vilkino bylos nagrinėjimą: 1) nurodė ieškinyje, kad 2008-06-16 VAS yra suklastotas (ieškovas negalėjo nežinoti apie tai, kad protokolas įvertintas atlikus keturias ekspertizes, nutylėjo, kad jo valia buvo sudaryti ginčo sandorį; 2) nuolat reiškė prašymus pristabdyti bylos nagrinėjimą nekonkrečiais pagrindais, neįvykdė teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties reikalavimų dėl tokio prašymo trūkumų pašalinimo, 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė analogišką prašymą; 3) ieškovas sekė baudžiamosios bylos eigą ir žinojo, kad 2019 m. spalio 11 d. prokuroro nutarimu jos dalis yra nutraukta (aplinkybės susiję su ieškovo buvimu civiliniu ieškovu), tačiau, nors dėl to nebuvo pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė tokį prašymą; 4) 2020 m. vasario 4 d. pateikė trečią prašymą pristabdyti bylą, nors Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi paliko galioti prokuroro nutarimą dėl dalies baudžiamosios bylos nutraukimo; 5) nuolat teikė prašymus priimti selektyviai dozuotus dokumentus iš baudžiamosios bylos, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti; 6) teismui 2019 m. spalio 4 d. nutartimi pasiūlius pasirūpinti atstovavimu, tai padaryti atsisakė, tačiau po keturių mėnesių tokį pageidavimą pareiškė, teismo posėdis buvo atidėtas dėl naujo atstovo; 7) teismo posėdis buvo atidėtas dėl nepagrįstai pareikšto nušalinimo teisėjai; 8) visa tai sistemingai piktybiškai didino atsakovams bylinėjimosi kaštus.

Ieškovo atstovė prašo atmesti atsakovų prašymą. Ieškovo vertinimu, tai tik siekis nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės. Iš esmės atsakovai ieškovo naudojimąsi CPK 42 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis laiko piktnaudžiavimu. Ieškovas iškėlė nagrinėjamą civilinę bylą, todėl nėra protingas atsakovų teiginys, kad ieškovas vilkina bylą. Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti teisme savo bylas patys arba per atstovą. Tai, kad ieškovas siekė bylą vesti, pats negali būti vertinama nei kaip piktnaudžiavimas procesu, nei kaip bylos vilkinimas. Piktnaudžiavimu negali būti laikomas ieškovo prašymas stabdyti bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, ar prašymai dėl įrodymų išreikalavimo. 2020 m. vasario 10 d. teismas pripažino svarbia ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastį, atsižvelgiant į jo buvimo vietą. 2020 m. kovo 2 d. posėdis vyko ir jame ieškovas dalyvavo.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis toks byloje dalyvaujantis asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-210-330/2018 ir kt.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ir atsižvelgdamas į ieškovo amžių, sveikatos būklę bei tai, kad dalis bylos proceso vyko COVID-19 pandemijos ir karantino metu, kad ieškovas yra kitos valstybės pilietis, klaidingai įsivaizdavęs atstovavimo galimybes Lietuvos teismuose ir bylą ketinęs vesti per aukštojo teisinio išsilavinimo neturintį asmenį S. L., į tai, kad faktiškai jos dėka ieškovas, nors ir labai uždelsdamas, pasinaudojo teismo siūlymu pasirūpinti tinkamu atstovavimu, teismas sprendžia, kad atsakovų atstovo nurodytas ieškovo procesinis veikimas (neveikimas) nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad teisėjo nušalinimo teisė įtvirtinta civilinio proceso teisės normose, piktnaudžiavimas nušalinimo teise byloje nekonstatuotas. Remdamasis visais nurodytais faktais teismas sprendžia, kad, nors dėl atsakovų atstovo nurodytų priežasčių bylos procesas ir užtruko, šiais veiksmais (neveikimu) ieškovas sąmoningai nesiekė piktybiškai didinti bylinėjimosi kaštų ir sukelti nepatogumų kitoms šalims, todėl prašymas dėl baudos paskyrimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 16 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-36600), 2020 m. rugsėjo 14 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-23323) ir 2020 m. spalio 13 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-26289) prašymais prašo priteisti 15 933,79 Eur bylinėjimosi išlaidas (10 168,41 Eur sudaro išlaidos teisininkų pagalbai apmokėti, 2135,38 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 3 630,00 Eur išlaidos ekspertui V. S. už atliktą ekspertinį tyrimą), pateikė jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 47280, mokėjimo nurodymą Nr. 0237420191213000400413625 (6500 Eur); PVM sąskaitą-faktūrą AV Nr. 19-935, mokėjimo nurodymą Nr. 0237420190717000100134253 (1500 Eur), mokėjimo nurodymą Nr. 02374201901290002003501 14 (2130 Eur); 2020 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą faktūrą serija LPB Nr. 49461 ir 2020 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 802 (3371,67 Eur); PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 49699 ir 2020 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 820. Prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas eksperto V. S. atliktu ekspertiniu įvertinimu nesiremia dėl įvertinimo trūkumų, šiam ekspertui (duomenys neskelbtini) sumokėta 3 630 Eur suma nekompensuotina. Likusi 12 303,79 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atitinka atsakovo (duomenys neskelbtini) byloje patirtas išlaidas, todėl šiam atsakovui iš ieškovo priteistina.

Valstybei iš ieškovo priteistinos 28,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. A. B. (duomenys neskelbtini) 12 303,79 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus tris eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir 28,45 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 45 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.