- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- e2KT-173-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09623-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- D. S.
Civilinės bylos Nr. e2KT-173-196/2018 ir Nr. e2KT-174-196/2018
2018 m. gruodžio 12 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. e2S-881-544/2018 ir Nr. e2S-882-212/2018 bei pareiškėjo D. S. pareiškimu dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. e2S-881-544/2018 ir Nr. e2S-882-212/2018 nagrinėjimo.
Civilinė byla Nr. e2S-881-544/2018 pradėta pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties, o civilinė byla Nr. e2S-882-212/2018 dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties.
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodyta, jog nušalinimo pareiškimas iš esmės grindžiamas Panevėžio apygardos teismo teisėjų procesiniais veiksmais, atliktais kitoje civilinėje byloje. Pareiškėjo įsitikinimu, atskirieji skundai negali būti tinkamai išnagrinėti šiame teisme, kadangi šio teismo teisėjai pareiškėjo atžvilgiu priima nepalankius sprendimus.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Dainelienė prieš Lietuvą, paraiškos Nr. 23532/14).