Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovas UAB „Gilesta“ (subrangovas, toliau – Ieškovas) ir atsakovas UAB „Kortas“ (rangovas, toliau – Atsakovas) 2017-01-20 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 02/2017-01-20 (toliau – Subrangos sutartis). Subrangos sutarties 2.1. punktu šalys susitarė, kad subrangovas (ieškovė) įsipareigoja atlikti objekto statybos darbus pagal projektinę dokumentaciją, statybos darbų grafiką ir kitus sutarties dokumentus bei perduoti statybos darbų rezultatą rangovui (atsakovei), o rangovas įsipareigojo priimti kokybiškai ir tinkamai atliktus darbus ir sumokėti subrangovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Šalys 2017-09-04 taip pat sudarė Papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2017-01-20 Subrangos sutarties Nr. 02/17-01-20 (toliau – Papildomas susitarimas). Ieškovas savo įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį įvykdė, statybos darbus atliko bei statybos darbų rezultatą perdavė atsakovui. Šias aplinkybes patvirtina pridedamas 2018-01-10 Baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1. Ginčo tarp šalių, jog ieškovas atlikto ir perdavė visus darbus atsakovui, nėra. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus. Papildomo susitarimo pagrindu ieškovas atliko darbus, kuriuos perdavė atsakovui. Už atliktus darbus ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui 2018-01-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija GI Nr. 479 4979,97 Eur sumai be PVM, 2018-02-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija GI Nr. 507 8404,27 Eur sumai be PVM, 2018-08-21 PVM sąskaitą-faktūrą serija GI Nr. 623 1227,81 Eur sumai be PVM. Šias aplinkybės patvirtina pridedami 2018-01-24 PVM sąskaita faktūra serija GI Nr. 479, Pažyma Nr. 6 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2018-01 Atkliktų darbų aktas Nr. 1-2; 2018-02-22 PVM sąskaita faktūra serija GI Nr. 507, Pažyma Nr. 8 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2018-02 Atkliktų darbų aktas Nr. 1 ir 6; 2018-02-22 PVM sąskaita-faktūra serija GI Nr. 623, Pažyma Nr. 7 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2018-08 Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1-3. Vadovaujantis Subrangos sutarties 12.2. punktu, atsakovas jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus turėjo apmokėti per 30 dienų. Ieškovo apskaitos duomenimis, atsakovo skola pagal PVM sąskaitas faktūras 2018-01-27 serija GI Nr. 479, 2018-02-22 serija GI Nr. 507, 2018-08-21 serija GI Nr. 623 yra 13478,25 Eur. Vadovaujantis Subrangos sutarties 12.2. punktu atsakovas sulaikė 5 (penkių) procentų dydžio mokėjimų dalį. Tačiau sulaikyta suma ieškovui turėjo būti išmokėta per 30 dienų po galutinio baigiamojo akto pasirašymo. Baigiamasis aktas pasirašytas 2018-01-10. Taigi sulaikytos sumos turėjo būti išmokėtos ieškovui dar 2018-02-09. Tačiau iki šios dienos sulaikytos sumos ieškovui neišmokėtos. Už Subrangos sutarties pagrindu įvykdytus darbus ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui šias PVM sąskaitas-faktūras: 2017-02-24 serija GI Nr. 295, 2017-03-28 serija GI Nr. 306, 2017-04-27 serija GI Nr. 318, 2017-05-30 serija GI Nr. 337, 2017-08-31 serija GI Nr. 393, 2017-09-29 serija GI Nr. 412. Sulaikytos sumos pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra nurodytos pačios sąskaitose. Bendra sulaikyta ir ieškovui iki šios dienos neišmokėta suma yra 3014,92 Eur. Bendra atsakovo skola už atliktus darbus ir neišmokėtas sulaikytas sumas yra 16493,17 Eur (13478,25+3014,92). CK 6.256 str. 1 d. yra numatyta pareiga kiekvienam asmeniui tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Vadovaujantis CK 6.59 straipsnio nuostatomis „draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę“. Pagal CK 6.63 str. 1 d. 2 punktą „skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė prievolės, iki šiol su Ieškovu neatsiskaitė, laikytina, kad atsakovas vienašališkai atsisakė įvykdyti prievolę ir taip pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek ir kreditorius turi pareigą bendradarbiauti (CK 6.200 str.), tai reiškia, kad šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Šalys privalo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistis informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Atsakovas ne tik kad tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių, bet ir papildomai pareikalavus įvykdyti prievolę, jos neįvykdė, todėl skola iš atsakovo priteistina visiškai. Ieškovui pareikalavus skolos apmokėjimo, atsakovas pradėjo reikšti nepagrįstas, neįrodytas pretenzijas neva dėl netinkamai atliktų darbų. Ieškovas su tokiomis pretenzijomis nesutinka ir jų nepripažįsta. Be to, pretenzijoms dėl netesybų pareikšti yra praleistas 6 mėn. terminas. Galiausiai, atsakovas atliktus darbus priėmė be pastabų, pasirašė galutinį atliktų darbų aktą. Atliktų darbų aktų pasirašymas, darbų priėmimas sukėlė atitinkamas pasekmes ir atsakovo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkui, neįvykdžiusiam prievolės pagal sutartį, atsiranda neigiami teisiniai padariniai: kreditorius, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais: sustabdyti savo prievolės vykdymą, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, reikalauti įvykdyti prievolę natūra, reikalauti ištaisyti vykdymo trūkumus, nutraukti sutartį, kt., taip pat reikalauti, kad kaltoji šalis atlygintų nuostolius ir sumokėtų netesybas (sutartinė atsakomybė, CK 6.256 straipsnis). Subrangos sutarties 16.3. punkte šalys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas, vadovaudamasis Subrangos sutarties 16.3. punkto nuostatomis, atsižvelgdamas į sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, reikalauja priteisti iš atsakovo 5495,53 Eur delspinigių pagal PVM sąskaitas-faktūras 2018-01-27 serija GI Nr. 479, 2018-02-22 serija GI Nr. 507, ir nuo sulaikytų sumų ((4979,97+8404,27+3014,92) x 0,2 proc. x 180 d.). CK 6.37 str. 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkamai CK 6.210 str. 2 dalis įtvirtina, jog, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tačiau 2003 m. gruodžio 9 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, įsigaliojusį 2004 m. gegužės 1 dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje savo konsultacijų yra pažymėjęs: „tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta Įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo“. Taigi apskaičiuojant procesines palūkanas turi būti taikomas šis įstatymas. Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja minėto įstatymo redakcija: Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ). Šio Įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (1 str. 1 dalis). Įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 str. 2 dalis). MAPKSVPĮ 3 str. 2 dalis numato, kad „Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą [...]“. MAPKSVPĮ 2 str. 5 dalis numato, kad „Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu“. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0 proc., ieškovas prašo teismo iš atsakovo priteisti 8 (0,00 proc. + 8 proc.) procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra prievolės pabaigos pagrindas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, kad ši prievolė pasibaigė įskaitymu, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, t. y. kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šių sąlygų visetas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nagrinėjamu atveju nėra ir nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad negali būti įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindama jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas nesukūrė naujos savarankiškos įskaitymo sąlygos, bet pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Prašo priteisti iš atsakovo 16493,17 Eur skolos, 5495,53 Eur delspinigių, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.