Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už suvartotas gamtines dujas, skolos apskaičiavimo/laikotarpio.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. Anot ieškovės, vykdant minėtą sutartį, dujos buvo tiekiamos į nurodytą objektą, tačiau atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus – nedeklaravo dujų kiekio ir atitinkamai už jį neatsiskaitė, todėl laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. susidarė 1 246,64 Eur įsiskolinimas. Pažymi, kad paskutiniai skaitiklio duomenys buvo užfiksuoti 2015 m. kovo 12 d. Ieškovės teigimu, ji 2017 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. siuntė atsakovui objekto adresu raginimus apmokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas jo neapmokėjo.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

10. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2006 m. spalio 16 d. tarp AB „Lietuvos dujos“ (kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė; šią aplinkybę nurodė ieškovė ir ji yra išviešinta viešojoje erdvėje, t. y. kad AB „Lietuvos dujos“ pareigas ir įsipareigojimus buitiniams vartotojams perėmė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, kurio pavadinimas iš pradžių pakeistas į UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, vėliau – į UAB „Ignitis“) ir atsakovo R. B. buvo sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11207395, pagal kurią AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojo užtikrinti patikimą gamtinių dujų tiekimą adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 3.1 punktas), o atsakovas – laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas (sutarties 4.2 punktas); sutartis sudaryta neterminuotam laikotarpiui (sutarties 22 punktas).

11. Minėtoje sutartyje, be kita ko, atsakovas įsipareigojo, keičiantis valdos savininkui, apie šios sutarties nutraukimą informuoti tiekėją (AB „Lietuvos dujos“, vėliau – ieškovę) prieš 10 dienų raštu arba atvykus į tiekėjo buveinę ir pilnai atsiskaityti už suvartotas dujas.

12. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausė nuo 2005 m. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. (nuosavybės teisių išregistravimo pagrindas – 2015 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0179/10/01560-1).

14. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkinęs UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (buvęs ieškovės pavadinimas) pareiškimą, išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-49558-819/2014, kuriuo priteisė iš atsakovo 1 215,65 Eur (4 197,38 Lt) įsiskolinimą už suvartotas dujas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

15. Iš šalių paaiškinimų, civilinės bylos Nr. L2-49558-819/2014 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir ieškovės pateiktos pažymos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė priverstinai išieškojo (ir užbaigė vykdomąją bylą) iš atsakovo minėtoje byloje priteistą skolą (ieškovei atitinkamos sumos pervestos 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 2015 m. rugsėjo 11 d.).

16. Nustatyta, kad ieškovė 2015 m. kovo 12 d. atliko objekto dujų skaitiklio rodmenų patikrinimą ir nustatė neapmokėtą dujų kiekį – bendrai 2 868 m³ (nedeklaruoti ir neapmokėti rodmenys nuo 21 895 iki 24 763). Atsakovas iš esmės neginčijo aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu jis dujų skaitiklio rodmenų nedeklaravo.

17. Ieškovė 2017 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. siuntė atsakovui, ginčo objekto adresu, pretenzijas dėl susidariusios skolos apmokėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų jį apmokėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl skolos priteisimo už suvartotas ir neapmokėtas dujas

18. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl dujų tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Gamtinių dujų pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai.

19. CK 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 109 punkte numatyta, kad vartotojas privalo sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas. Taisyklių 37 punkte reglamentuota, kad bet kuriuo atveju atsakomybė apmokėti už dujų vartojimą ir dujų įmonių paslaugas (ar skirstymo sistemos operatoriaus paskaičiuotą žalą) tenka atitinkamo laikotarpio objekto (vartotojo dujų sistemos) savininkui.

20. Gamtinių dujų tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad gamtinių dujų tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Nagrinėjamu atveju nustatyta (ir ginčo byloje nekilo), kad prie dujų tiekimo tinklų yra/ginčo laikotarpiu buvo prijungti būtent atsakovui nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai (ginčo objekto). Kaip minėta, šalys buvo sudariusios rašytinę gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl laikytina, jog tarp šalių ginčo laikotarpiu buvo susiklostę gamtinių dujų tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovė tiekė dujas, o atsakovas prisiėmė pareigą už patiektas ir suvartotas dujas atsiskaityti. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.

21. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

22. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

23. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė savo reikalavimą priteisti iš atsakovo susidariusią už suvartotas gamtines dujas skolą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nustatyta, kad ieškovė pateikė pažymą apie suvartotas gamtines dujas ginčo objekte, kuris ginčo laikotarpiu priklausė būtent atsakovui (ir su juo buvo sudaryta rašytinė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis), kurioje yra nurodyti duomenys, kiek gamtinių dujų buvo suvartota atitinkamu laikotarpiu, koks taikytas tarifas, skaičiuotas abonentinis mokestis ir kt. duomenys, pagrindžiantys skolos susidarymą. Atsakovas iš esmės neginčijo minėtoje pažymoje nurodytų duomenų; priešingų duomenų, nei užfiksuota pažymoje apie abonentą (pavyzdžiui, duomenų apie ginčo laikotarpiu ar namo perleidimo metu skaitiklio parodymų fiksavimą, atsiskaitymo dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės pateiktoje pažymoje esančius netikslumus ar pan.), nepateikė. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio pobūdžio pažyma pripažįstama pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susidariusio įsiskolinimo dydį (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-753-232/2021).

24. Kaip minėta, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinėje byloje Nr. L2-49558-819/2014 reikalautos ir priteistos skolos laikotarpis, bei šioje byloje nurodomas laikotarpis nesidubliuoja – Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-49558-819/2014 iš atsakovo buvo priteista skola už suvartotas gamtines dujas iki 2014 m. gegužės 19 d. (nes tada buvo atliktas dujų skaitiklio rodmenų patikrinimas) ir abonentinis mokestis iki 2014 m. rugsėjo 30 d.; tuo tarpu šioje byloje skola už suvartotas dujas apskaičiuota už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. kovo 12 d., taip pat abonentinis mokestis už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. (ieškovės atstovė paaiškino, kad abonentinis mokestis skaičiuotas būtent iki nurodytos datos, nes tada į ieškovę kreipėsi naujasis objekto savininkas ir sudarė naują dujų pirkimo-pardavimo sutartį; atsakovas, kaip minėta, neinformavo ieškovės apie objekto savininkų pasikeitimą). Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog į ginčo objektą dujos buvo tiekiamos tinkamai, taip pat iš esmės neginčijo ieškovės užfiksuotų duomenų; neginčijo, jog pats asmeniškai skaitiklio rodmenų nedeklaravo ir nemokėjo už suvartotas dujas.

25. Teismas kritiškai vertina atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą atsikirtimą, kad jis ginčo objekte negyvena nuo 2015 m. rugpjūčio mėn., nes, kaip minėta, ginčo laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja skolą atsakovui, sudaro iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovas netinkamai vykdė sutarties 4.9 punktą ir neinformavo ieškovės prieš nustatytą laiką (10 dienų) apie objekto savininko pasikeitimą; atitinkamai nenurodė ir kitų savo kontaktinių duomenų, kur galėtų būti siunčiamos ieškovės pretenzijos (todėl jos buvo siųstos ginčo objekto adresu; be to, bylos iškėlimo metu atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat dar sutapo su ginčo objekto adresu). Kaip minėta, ieškovė perėmė AB „Lietuvos dujos“ teises ir pareigas, todėl atsakovo argumentas, jog jis sutarties su ieškove nebuvo sudaręs, vertintinas kritiškai.

26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 246,64 Eur skola už suvartotas dujas (už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. kovo 12 d. – 1 204,56 Eur) ir abonentinį mokestį (už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. – 42,08 Eur) (CK 6.383, 6.388 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

27. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 1 246,64 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

28. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Ieškovė patyrė byloje 28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.

31. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 28 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (be to, atsakovas ir nenurodė jų patyręs) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

32. Byloje iš viso patirta 16,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, j. a. k. 303383884, 1 246,64 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 64 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 246,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,85 Eur (šešiolika eurų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.