Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. G. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-260 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. G. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 284 straipsnio 1 dalį (tuo metu galiojusi teisės akto redakcija). Bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, o šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

2. T. G. bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 14 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės – 2021 m. spalio 14 d.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 58-260 nuteistajam T. G. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo nuostatos į darbinę veiklą neigiamos. Nevykdo prievolės atlyginti padarytą žalą, pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis šiuo metu skolingas 13022,39 Eur. T. G. nuostatos į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir apribojimus neigiamos, bausmės atlikimo metu nepasižymi nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi. Skatintas 6 kartus, 17 kartų baustas drausmine tvarka. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dėjo pastangas siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, tačiau šios kvalifikacijos nerealizuoja atliekant realius darbus, todėl deklaratyvus noras laisvėje užsidirbti realiais būdais ir pažyma apie būsimą darbovietę nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis galės tinkamai reintegruotis ir įsitraukti į darbo rinką. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pastaruoju metu pasižymi didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą, tačiau daliai kriminogeninių poreikių reikalingi tęstiniai nuteistojo veiksmai.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis T. G. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau 2022 m. spalio 27 d. nutartimi, pritariant Komisijos nutarime išdėstytoms išvadoms, nuteistojo skundas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkių metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus atlikę du trečdalius paskirtos bausmės.

7. T. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl, sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo vertinta tai, ar nuteistojo pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Komisija vienbalsiai konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ir nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos nutarimui pritarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris konstatavo, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga T. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

8. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Tam, kad būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuo pat pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2015 m. rugpjūčio 28 d. T. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra stabili ir nesikeičia viso bausmės atlikimo metu, taigi nėra realios pažangos ją mažinant. Nors konkretus balų skaičius nepateikiamas, pažangos buvimas/nebuvimas vertinamas naudojantis T. G. kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykiu. Statiniai kriminogeniniai veiksniai yra stabilūs ir nesikeičiantys, nepriklausantys nuo nuteistojo elgesio, tuo tarpu dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra kintantys ir nuteistasis turi dėti pastangas juos sumažinti.

10. Darbinė veikla įkalinimo įstaigose yra svarbi sėkmingos integracijos prielaida, todėl aplinkybės susijusios su nuteistųjų darbine veikla įkalinimo įstaigoje ir požiūris į tai yra itin svarbūs vertinant ar nuteistasis jau yra pasiruošęs resocializuotis ir grįžti į visuomenę. 2021 m. rugsėjo 19 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neigiama nuostata į darbinę veiklą, neturėjimas darbo patirties, lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka, gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, agresyvus elgesys, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių nenumatymas, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Apsauginiai veiksniai – formaliai patvirtinta galimybę įsidarbinti ir turėti gyvenamąją vietą. 2022 m. kovo 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje likę visi tie patys kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, nustatytas apsauginis veiksnys – įgyta profesinė kvalifikacija. 2022 m. rugsėjo 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas dar vienas kriminogeninis veiksnys – sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų, tačiau ji teismo nevertintina kaip nauja ir papildoma, kadangi T. G. visą bausmės laikotarpį turėjo prievolę atlyginti priteistą žalą, tačiau tai darė minimaliai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, jog nuteistasis T. G. nedaro pažangos mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl tai neatitinka formalių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Nors nuteistasis teigia, jog jo ryšys su artimaisiais nepakankamai įvertintas, tačiau šios aplinkybės, Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje įvertintų aplinkybių kontekste, teismo išvadų nekeičia.

11. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec.(2003)22 valstybėms narėms yra privalomo, o ne rekomendacinio pobūdžio ir, iš esmės teigia, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, nuteistajam atitinkant formalius (minimalius) reikalavimus, visais atvejais privalomas, antraip yra pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, kurie kyla iš tarptautinių sutarčių. Kaip jau konstatuota aukščiau, T. G. neatitinka numatytų formalių reikalavimų, o net jeigu ir atitiktų, Europos Tarybos Ministrų Komitetas, nors ir teikia rekomendacijas narių vyriausybėms siekiant, jog būtų įgyvendintas minėtas organizacijos tikslas, šios rekomendacijos nėra privalomos, jos apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų.

12. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybių visetą: nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“.

13. Nuteistasis skunde teigia, jog pateiktas teisės aiškinimas, esą „vertintina nuteistojo asmenybė“ – sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimą. Tačiau, tiek Komisijos nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje yra akcentuojami T. G. elgesio, o ne asmenybės aspektai, tokie kaip atsisakymas dirbti, civilinių ieškinių nedengimas, drausminiai pažeidimai, taip pat ir teigiami – mokymasis, paskutiniu metu padidėjusi motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse.

14. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kurį paveiktų nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistojo padaryta nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

16. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ankstesnių teistumų skaičius, nusikalstamų veikų, už kurias asmuo atlieka bausmę, pavojingumas ir sunkumas, yra kriterijus, padedantis įvertinti jo asmenybę. Kaip jau minėta, taikant lygtinį paleidimą, atsižvelgiamą į aplinkybių visumą: ar asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus (šiuo atveju Komisija ir pirmos instancijos teismas vertino, kad neatitinka), ar jo elgesys pataisos įstaigoje buvo tinkamas, ar buvo pasiekti bausmės tikslai. Iš nuteistojo nurodytos bylos, kurioje asmuo buvo paleistas lygtinai, nors praeityje yra 6 kartus teistas, matyti, jog nuteistasis teistas už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, nei T. G., pataisos įstaigoje mokėsi, dirbo visuomeniniais pagrindais, yra tik 1 kartą baustas ir 4 kartus skatintas. Taigi, nagrinėjamu atveju, remtis šia nutartimi nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės esminiai skiriasi.

17. Nuteistasis skunde nurodo, jog turėtų būti vadovaujamasi BVK 9 straipsnyje numatyto progresyvaus bausmės atlikimo principu, pagal kurį nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, BPK ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Pastebėtina, jog pats T. G. nurodo, jog priimant sprendimus dėl nuteistojo teisinės padėties yra atsižvelgiama į jo elgesį, požiūrį į darbą ir kitus aspektus. Jo teigimu, lygtinis paleidimas būtent ir yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų. Su šiuo nuteistojo teiginiu taip pat galima sutikti pabrėžiant, jog tai yra vienas iš aspektų. BVK 68 straipsnyje taip pat numatyta, jog asmenys gali būti perkeliami į lengvąją grupę. Taigi nuteistojo teisinė padėtis gali būti švelninama, paskiriant atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis, ar būti perkeltam į Pusiaukelės namus. Kaip matyti iš asmens bylos, T. G. atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, kas rodo, kad jis nedaro pažangos mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

18. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl privalomumo vadovautis precedentais, bei pateiktais atitinkamų bylų pavyzdžiais, tačiau atkreipia dėmesį, jog lygtinio paleidimo atveju, precedentų taikymas yra apribotas, kadangi kiekvienu iš atvejų, individualios nuteistuosius apibūdinančios aplinkybės yra itin skirtingos. Pažymėtina, jog nuteistasis turėtų įvertinti ne tik jam naudingus teismų argumentus, tačiau ir aplinkybių, dėl kurių tie argumentai yra nurodomi, visumą, Byloje Nr. 1S-806-175/2012 nuteistasis anksčiau neteistas, bausmės vykdymo metu išreiškė norą dirbti ir dirbo, 17 kartų skatintas, 1 kartą padaręs nežymų tvarkos pažeidimą, už kurį net nebuvo nubaustas, neturintis antstolių vykdomųjų raštų; byloje Nr. 1S-796-658/2012 nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nei karto nebuvo baustas, du kartus skatintas, dirbo; 1S-202-337/2018 bausmės atlikimo laikotarpiu nebausta, mokėsi ir dirbo; 1S-845-593/2018 nuteistajam bausmės atlikimo laikotarpiu skirtos 3 nuobaudos ir 18 paskatinimų, mokėsi, dirbo; 1S-11-337/2019 nuteistoji nebausta, mokėsi, atliko ūkio darbus; 1S-1006-478/2012 nuteistasis per visą bausmės vykdymo laikotarpį nebaustas, 10 kartų skatintas, dirbo, neturėjo civilinių ieškinių; 1S-854-133/2012 nuteistasis mokėsi, dirbo visuomeniniais pagrindais, 4 kartus skatintas, 1 kartą baustas; 1S- 610-870/2016 nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, asmuo rodė norą dirbti, mokėsi.

19. Taigi nuteistojo nurodomose bylose buvo nustatyta reikšmingesnių nuteistuosius teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nei jų yra nagrinėjamu atveju. T. G. teigiamai charakterizuojantys duomenys, t. y., kad jis mokosi, baigė pagrindinę ir po to vidurinę mokyklas, įgijo du profesinius išsilavinimus, 2022 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų suteikimo, 2022 m. birželio 27 d. ir 2022 m. rugpjūčio 20 d. atliko gerbūvio darbus viso bausmės atlikimo metu 6 kartus skatintas, už gerą mokymąsi, aktyvų dalyvavimą visuomeninėse veiklose, dalyvavimą parodoje, buvo įvertintos tiek Komisijos posėdyje, tiek skundžiamoje nutartyje. Bausmės vykdymo metu nuteistasis 17 kartų baustas drausmine tvarka, byloje yra duomenų ir apie nutarimus skirti papeikimą, kas į šią statistiką nepatenka. Padaryti pažeidimai įvairūs: buvimas ten, kur lankytis draudžiama, atsisakymas vykdyti duotus nurodymus, per tvorą permetinėjami paketai į kitos brigados pusę, atsisakymas dirbti bet kokį pataisos įstaigos siūlomą darbą, pramiegojimas rytinio patikrinimo, įtarus jog yra apsvaigęs, atsisakymas tikrintis blaivumo, 2019 m. liepos 25 d. kėlė masinius neramumus.

20. Nors nuteistasis yra pateikęs duomenis, patvirtinančius, jog lygtinai paleistas bus įdarbintas, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip neįtikinamus, kadangi praeityje, prieš pradėdamas vykdyti šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nuteistasis, būdamas 28 metų, niekur oficialiai nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, situacija nepasikeitė ir pataisos įstaigose – atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą.

21. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. G. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.