Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-474-273/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-17
Bylos Nr.: e2A-474-273/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13808-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
Atsakovas: I. B.
Ieškovas: R. B.
Trečiasis asmuo: SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas

Civilinė byla Nr. e2A-474-273/2022(Proceso Nr. 2-69-3-13808-2020-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. atstovės advokatės D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-831-528/2021 pagal ieškovo R. B. (ieškovo teisių perėmėja D. Ž. ) patikslintą ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui R. B. (ieškovo teisių perėmėja D. Ž. ) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. patikslintu ieškiniu prašė: 1) ieškovo ir atsakovės I. B. santuoką, įregistruotą 2002 rugsėjo 27 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1967, nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę B., atsakovei santuokinę pavardę B. arba pagal jos pasirinkimą; 3) nustatyti nepilnametės dukros A. B. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros A. B. išlaikymą po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę; 5) padalinti šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – 64/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovui nuosavybės teise priteisti 32/100 dalis buto, atsakovei – 32/100 dalis buto arba ieškovui nuosavybės teise priteisti 64/100 dalis buto, priteisiant iš jo atsakovei 23 712 Eur kompensaciją, arba 64/100 dalis buto priteisiant atsakovei ir iš jos ieškovui priteisiant 50 388 Eur kompensaciją; 6) padalinti tarp šalių kilnojamąjį turtą: atsakovei nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą bendros 3 940 Eur vertės – virtuvės baldų komplektą 500 Eur vertės, orkaitę 100 Eur vertės, dujinę viryklę 100 Eur vertės, šaldytuvą 150 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 100 Eur vertės, kavos virimo aparatą 50 Eur vertės, virdulį 20 Eur vertės, minkštą baldų komplektą (3, 2, 1) 300 Eur vertės, sekciją ir televizoriaus staliuką 200 Eur vertės, 2 vnt. televizorių „Philips“ 250 Eur ir 450 Eur vertės, 2 šviestuvus 70 Eur ir 50 Eur vertės, miegamojo komplekto spintą 400 Eur vertės, miegamąją lovą 250 Eur vertės, komodą 100 Eur vertės, koridoriaus integruotą spintą 400 Eur vertės, vonios baldus 200 Eur vertės, skalbimo mašiną 150 Eur vertės, dulkių siurblį „Bosch“ 100 Eur vertės; ieškovui priteisti iš atsakovės 1 970 Eur kompensaciją už kilnojamąjį turtą; 7) pripažinti atsakovei visas teises ir pareigas pagal turto perdavimo–priėmimo naudotis valdyti aktą Nr. 716708/00, pagal kurį atsakovė lizingo būdu pirko transporto priemonę MAZDA CX5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 10 000 Eur, pripažįstant atsakovę asmeniškai atsakinga pagal šią sutartį SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui; 8) prievolę UAB „Kauno butų ūkis“ bendroje 16 495,80 Eur sumoje pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė I. B. priešieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukros A. B. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 2) priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai A. B. 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (skaičiuojant mėnesinį išlaikymą po 250 Eur); 3) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. B. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) nustatyti atsakovei uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnametei dukrai A. B. priteistą iš ieškovo kasmėnesinį išlaikymą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu tenkino šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2002 m. rugsėjo 27 d. dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovui – B., atsakovei – B.; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. B. po 99 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės reikalavimų pareiškimo teisme – 2020 m. rugsėjo 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; gautas pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo nutartį priteisto laikino išlaikymo sumas įskaičiavo į priteistą išlaikymą; sprendimo dalį dėl priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo nukreipė vykdyti skubiai; paskyrė atsakovę nepilnametei dukrai A. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; patvirtino šalių 2021 m. balandžio 23 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Taikos sutartimi šalių nepilnametės dukros A. B. , gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove.

2. Šalys susitaria nenustatyti konkrečios ieškovo bendravimo tvarkos su dukra A. B., bet šalys sutaria, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra bet kada, konkretų laiką suderinant su atsakove iš anksto.

3. Šalys konstatuoja, jog santuokoje įgijo šį kilnojamąjį turtą: virtuvės baldų komplektą – 500 Eur, orkaitę – 100 Eur, dujinę viryklę – 100 Eur, šaldytuvą – 150 Eur, mikrobangų krosnelę – 100 Eur, kavos virimo aparatą – 50 Eur, virdulį – 20 Eur, minkštą baldų komplektą (3,2,1) – 300 Eur vertės, sekciją ir televizoriaus staliuką – 200 Eur, 2 vnt. televizorių „Philips“ – 250 Eur ir 450 Eur vertės, 2 šviestuvus – 70 ir 50 Eur vertės, miegamojo komplekto spintą – 400 Eur, miegamąją lovą – 250 Eur, komodą – 100 Eur, koridoriaus integruotą spintą – 400 Eur, vonios baldus – 200 Eur, skalbimo mašiną – 150 Eur, dulkių siurblį „Bosch“ – 100 Eur vertės.

4. Šalys susitaria kilnojamąjį turtą pasidalinti tokiu būdu: ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka: mikrobangų krosnelė – 100 Eur vertės, minkštas baldų komplektas (3,2,1) – 300 Eur vertės, sekcija ir televizoriaus staliukas – 200 Eur vertės, 2 vnt. televizorių „Philips“ – 250 Eur ir 450 Eur vertės, 2 šviestuvai – 70 ir 50 Eur vertės, miegamoji lova – 250 Eur vertės, komoda – 100 Eur vertės, dulkių siurblys „Bosch“ – 100 Eur vertės.

5. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka: virtuvės baldų komplektas – 500 Eur vertės, orkaitė – 100 Eur vertės, dujinė viryklė – 100 Eur vertės, šaldytuvas – 150 Eur vertės, virdulys – 20 Eur vertės, kavos virimo aparatas – 50 Eur vertės, koridoriaus integruota spinta – 400 Eur vertės, vonios baldai – 200 Eur vertės, skalbimo mašina – 150 Eur vertės, miegamojo komplekto spinta – 400 Eur vertės.

6. Šalys susitaria, kad padalinus butą, kuriame yra daiktai, natūra, šalys leis viena kitai naudotis pasidalintais daiktais.

7. Šalys pripažįsta atsakovei visas teises ir pareigas pagal turto perdavimo–priėmimo naudotis valdyti aktą Nr. 716708/00, pagal kurį atsakovė lizingo būdu pirko transporto priemonę MAZDA CX5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 10 000 Eur. Šalys susitaria, jog atsakovė asmeniškai lieka atsakinga pagal šią sutartį SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui.

Padalino šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą tokia tvarka:

priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 32/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, 36/100 dalių šio buto, ieškovo įgytų iki santuokos sudarymo nedalino;

priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise 32/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje;

pripažino prievolę UAB „Kauno butų ūkis“ už namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims priklausantis butas Nr. 8, už atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus (renovaciją) solidaria šalių prievole;

priteisė iš atsakovės ieškovui 20 Eur žyminio mokesčio;

kitų patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkino;

priteisė iš atsakovės 624 Eur žyminio mokesčio valstybei;

priteisė iš ieškovo 27 Eur žyminio mokesčio valstybei.

4. Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2002 m. rugsėjo 27 d., (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. B. . Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimusi šalių dukra G. B. yra pilnametė. 2000 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-338 (už 13 200 Lt) pagrindu ieškovas nuosavybės teise įgijo 36/100 dalis buto (duomenys neskelbtini) (toliau ir butas). 2003 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-RL-4232 ieškovo vardu įgyta dar 36/100 dalys to paties buto ir ieškovo vardu įregistruota 72/100 dalys minėto buto. 2005 m. spalio 6 d. šalys mainų sutarties Nr. 1-RL-7150 (šalys išmainė butą-kambarį (duomenys neskelbtini)) ir priėmimo–perdavimo akto Nr. 1-RL-7154 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo kitas 28/100 dalis to paties buto (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2021 m. sausio 8 d. 74 100 Eur. Butui (duomenys neskelbtini), tenkantis kreditas už namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus su palūkanomis sudaro 20 623,03 Eur (iki 2020 m. spalio 20 d. sumokėta 1 201,65 Eur), pagal renovacijos mokėjimo grafiką galutinė suma su 30 proc. kompensacija yra 16 495,80 Eur. Atsakovė yra transporto priemonės Mazda CX5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, dėl šio automobilio atsakovė sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 716708/00 su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu. Ieškovui nustatyta negalia: nuo 2018 m. vasario 26 d. jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (65 proc. netektas darbingumas), dabar jo darbingumas 40 proc. (60 proc. netektas darbingumas). Ieškovui nuo 2017 m. spalio 30 d. diagnozuota smegenų piktybinis navikas, smegenų edema, stafilokokinis meningitas. Šalių santuokiniai ryšiai nutrūko: ieškovo teigimu nuo 2020 m rugpjūčio 7 d., atsakovės teigimu nuo 2020 m. kovo 16 d.

5. Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės. Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovo reikalavimu dėl santuokos nutraukimo sutinka, šalys nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, šalių santuoka laikoma faktiškai iširusia, todėl teismas ją nutraukė, šalims paliko jų santuokines pavardes. Teismas nustatė, kad dėl santuokos nutraukimo šalys kaltina viena kitą. Kol ieškovas buvo sveikas ir darbingas vyras, šalių santykiai buvo geri. Teismas atsakovės nepasitenkinimą tuo, kad sergantis ieškovas nesuteikia tokio intymaus gyvenimo kaip iki ligos, neuždirba pinigų ir neišlaiko šeimos, kad jo elgesys pakito, pripažino cinišku. Nurodė, kad šiuo atveju matant ieškovo sveikatos regresą, atsakovės lojalumo sutuoktiniui, atjautos, tolerancijos, pakantumo ir moralinės bei materialinės pagalbos jam neliko. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovui susirgus juo ėmė rūpintis jo motina bei ieškovo sesuo, leidžia manyti, jog atsakovės rūpinimasis savo sutuoktiniu buvo akivaizdžiai nepakankamas. Teismas nenustatė, kad ieškovą ištikusi liga yra jo netinkamo elgesio ar žalingų įpročių pasekmė. Ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo savo dukrai G. B. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teismas nustatė, kad labiau tikėtina, jog apkaltinus ieškovą nusikalstama veika, buvo siekiama rinkti ieškovą kompromituojančius įrodymus santuokos nutraukimo bylai arba sudaryti kliūtis gyventi jam šeimos namuose. Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovų nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad dėl šalių santuokos iširimo kalta atsakovė, nes ji pažeidė įstatyme sutuoktiniams nustatytas lojalumo, abipusės pagarbos savitarpio moralinės bei materialinės pagalbos pareigas.

6. Dėl taikos sutarties. Teismas nustatė, kad šalys 2021 m. balandžio 23 d. sudarytoje taikos sutartyje susitarė dėl nepilnametės dukros A. B. gyvenamosios vietos, dėl bendravimo tvarkos su ja nustatymo, dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, automobilio ir su juo susijusios prievolės vykdymo. Pateiktos taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui neprieštarauja. Atsižvelgęs į tai, teismas šalių taikos sutartį patvirtino.

7. Dėl turto ir prievolių, nepasidalintų taikos sutartimi. Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovo iki santuokos sudarymo įsigytų 36/100 buto (duomenys neskelbtini), dalių. Atsakovė nurodė, kad jos buvo įgytos šalims vedant bendrą ūkį, nes šalys kartu gyveno iki santuokos ir turi 1997 m. gimusią dukrą. Teismas nustatė, kad tai, jog ieškovas buvo gavęs iš savo giminaičių pinigų, už kuriuos jis galėjo nupirkti ginčo objektą, paliudijo liudytoja D. Ž., o jos liudijimą patvirtina į bylą pateikta 1999 m. balandžio 15 d. sutartis dėl parduoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), už 20 800 Lt. Atsakovės aiškinimai, kad ginčo objektui šalys susitaupė kartu dar būdamos nesituokę, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog santuokos metu buvo pagerinta ieškovo turto dalis, patvirtina, jog ji pati pripažįsta, kad ginčo turtą ieškovas buvo įgijęs būtent asmeninės nuosavybės teise. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad buto (duomenys neskelbtini), trečiąją (paskutinę) dalį šalys įgijo mainų būdu, už ją atiduodamos bendrabučio kambarį, kurį turėjo būti įgijusios. Iš kokių lėšų tai buvo įgyta šalys nėra detalizavę. Įrodymų, kad dėl atlikto remonto ginčo būstas buvo pagerintas iš esmės, byloje nėra. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes. Nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog dėl ginčo objekto buvo sudarytas šalių (tuo metu sugyventinių) susitarimas įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės. Teismo nuomone, buto, tame tarpe tos jo dalies, kuri yra ginčo objektas, remontas nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo įsigytą iki santuokos sudarymo nekilnojamojo turto dalį bendra jungtine nuosavybe, nes remontuoti būstą reikia periodiškai. Teismas atsakovės argumentus dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmetė, o šalių santuokoje įgytas buto (duomenys neskelbtini), dalis – 64/100 padalino šalims lygiomis dalimis, tai yra po 32/100 dalis kiekvienai šaliai. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė padalinti butą (duomenys neskelbtini), natūra, o atsakovė sutiko mokėti ieškovui kompensaciją tik už ½ šio nekilnojamojo turtą dalį, išskaičiavus kreditą už renovaciją, ir nesutiko mokėti kompensacijos už didesnę turto dalį. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovui priklauso iš viso 68/100 dalys (36/100 dalys + 32/100 dalys), o minėtas butas yra 3 kambarių ir yra dalus, todėl jį teismas padalino natūra, o konkrečios naudojimosi tvarkos butu nenustatė, kadangi tokio prašymo šalys neteikė. Teismas prievolę UAB „Kauno butų ūkis“ už namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims priklausantis butas, už atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus (renovaciją) nutraukus santuoką, paliko solidaria, kadangi ieškovas neprašė šios prievolės modifikuoti.

8. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą lentelę A. B. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 480 Eur. Pagal ieškovą, dukros poreikiams pakanka 197 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, 100 Eur suma vien tik drabužiams ir avalynei yra per didelė, abejotina ar nepilnametei tenkanti mokesčių už butą dalis yra tokia, kaip nurodė atsakovė, nes duomenų apie buto mokesčių dydį nėra pateikta, nepateikta duomenų apie reabilitacijos dukrai būtinumą ir mokamų kineziterapeuto paslaugų reikalingumą. Teismas, įvertinęs poreikių lentelėje nurodytas sumas, šalių argumentus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetiniu vaiko teisių ir jo interesų gynimo principais, padarė išvadą, jog 400 Eur išlaikymo suma yra pakankama ir protinga ne tik minimaliems, bet ir visiems būtiniems dukros poreikiams patenkinti. Teismas įvertino, kad ieškovas šiuo metu negali gauti daugiau pajamų dėl objektyvių priežasčių (onkologinės ligos ir iš to sekančių komplikacijų), jam nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, o atsakovės gaunamos pajamos beveik 3 kartus didesnės nei ieškovo. Teismas nurodė, kad nors dukrą auginančiai atsakovei šiuo metu neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, tačiau atsakovės turtinė padėtis dėl gaunamų pajamų yra geresnė. Nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti mažinamas valstybės mokama vaikui išmoka, ir šalių teikiamas išlaikymas jų dukrai turi būti paskirstomas proporcingai šalių darbingumui (ieškovo 40 proc., atsakovės 100 proc.), todėl iš ieškovo turi būti priteisiama 30 proc. šalių dukrai reikalingo išlaikymo, tai yra po 99 Eur ((400 Eur – 70,00 Eur) × 30 proc.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės reikalavimų pareiškimo teisme – 2020 m. rugsėjo 2 d. iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, tokią sumą ieškovas išgali mokėti pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, o priteisti daugiau negu objektyviai leidžia ieškovo turtinė padėtis bei jo sveikatos būklė būtų neteisinga ir teisiškai nepagrįsta. Likusią išlaikymo dalį 70 proc. (231 Eur) dukrai turi teikti atsakovė. Teismas nustatė, kad atsakovė prašė priteisti iš ieškovo dukrai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. po 250 Eur per mėnesį. Nustatė, kad ieškovas gyveno šeimoje dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi sekantį mėnesį ir teismas priteisė išlaikymą nuo sekančio mėnesio 2020 m. rugsėjo 2 d., todėl teismas konstatavo, jog išlaikymo įsiskolinimo vaikui nėra ir šis atsakovės reikalavimas netenkinamas.

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad patikslintas ieškinys netenkintas tik dėl išlaikymo dydžio, o dėl dalies reikalavimų šalys susitarė taikiai, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 20 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio, o advokatų atstovavimo išlaidos paliekamos šalims. Valstybei iš atsakovės teismas priteisė 618 Eur žyminio mokesčio dalį, kurios sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas ir 6 Eur suapvalintą žyminio mokesčio dalį už reikalavimus, kuriuos šalys išsprendė taikiai (1 970 Eur × 3 proc. × 75 proc. × 25 proc.÷ 2 = 5,54 Eur), iš viso 624 Eur. Teismas iš ieškovo valstybei priteisė 27 Eur suapvalintą žyminį mokestį už išlaikymą vaikui (99 Eur × 12 mėnesių × 3 proc. × 75 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą dalyje dėl atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, nepilnametės dukters išlaikymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo: pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš ieškovo teisių perėmėjos D. Ž. A. B. išlaikymą turtu, priteisiant 10/100 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisiant 215 Eur dydžio vienkartinę išlaikymo išmoką, arba priteisti iš ieškovo teisių perėmėjos D. Ž. išlaikymą A. B. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės reikalavimų pareiškimo teisme - 2020 m. rugsėjo 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovo teisių perėmėjos D. Ž. išlaikymo A. B. įsiskolinimą - 750 Eur; 36/100 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja atsakovės ir ieškovo nuosavybe; atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė - 74 100 Eur), arba 90/100 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovo teisių perėmėjai D. Ž. piniginę kompensaciją už ½ dalį santuokoje įgyto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atskaičius negrąžintą 16 495,80 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą UAB „Kauno butų ūkis“; prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prašė skirti teismo ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertui S. Z., dirbančiam (duomenys neskelbtini), atsakant į klausimą, kokie buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos (remonto) darbai yra atlikti ir kokia šių atliktų statybos (remonto) darbų ir panaudotų statybinių medžiagų vertė 2006 m. kainomis? ar minėtieji statybos (remonto) darbai bei panaudotos statybinės medžiagos yra laikomi esminis šio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimas? priteisti iš D. Ž. bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

10.1. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, padarė priešingą ir klaidingą išvadą. Teismo atliktas įrodymų vertinimas dėl atsakovės kaltės neatitinka įrodymų pakankamumo taisyklės. Atsakovė nesutinka, kad aplinkybė sąlygojusi šalių santykių pablogėjimą buvo ieškovo onkologinė liga. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius jų pablogėjimo metu, nurodydamas, kad dėl santuokos iširimo yra atsakinga tik atsakovė, o ne abu sutuoktiniai, nesugebėję susidoroti su užklupusiu sunkumu. Liga ieškovui diagnozuota 2017 metais, o po to šalys dar beveik 3 metus gyveno kartu, stengėsi įveikti ligą, bet lūžis santykiuose įvyko paskutinį pusmetį iki ieškovo išsikraustymo, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo mėn., kuomet ieškovas pasidavė, nebesistengė gydytis, nusprendė atsiriboti nuo šeimos, kategoriškai atsisakė atsakovės pagalbos ir išvyko gyventi pas savo seserį. Galimai būtent liga, kurios židinys buvo smegenų srityje, ir sąlygojo tokį ieškovo elgesį. Dėl ligos kilęs sutuoktinių santykių atšalimas neturėtų būti laikomas kilusiu dėl atsakovės kaltės. Aplinkybė, jog šalių dukters pranešimas apie prieš ją pavartotą smurtą buvo pripažintas neįrodytu baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu, nesuteikė teismui jos vertinti kaip patvirtinančios ieškovo teiginius, kad jis prieš šalių dukrą nesmurtavo.

10.2. Dėl išlaikymo dydžio. Teismo išvada, jog šalių dukters poreikiai kas mėnesį sudaro 400 Eur, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti formuojamai teismų praktikai. Būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris atskaičius mokesčius, sudaro 533,65 Eur per mėnesį, t. y. būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai, kurių atsakovė neprivalo įrodinėti. Atsakovė neprivalėjo teikti įrodymų, patvirtinančių minimalius dukters poreikius. Kadangi atsakovė prašė iš ieškovo priteisti 250 Eur periodines išmokas, o 73,50 Eur sumą (nuo 2022 m. sausio 1 d.) sudaro „vaiko pinigai“, tai dukters poreikiai kas mėnesį sudaro 573,55 Eur sumą. Atsakovė papildomai po 40 Eur/mėn. išlaidas privalėjo pagrįsti ir šias išlaidas pagrindė. Tai yra ne mažesnės nei 40 Eur išlaidos, skirtos vaiko sveikatos priežiūrai (vaistai, ortopedinis čiužinys, sporto klubas). Dukros poreikius sudaro išlaidos transportui ir popamokinei veiklai. 70 Eur „vaiko pinigai“ nėra atsakovės pajamos. Šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo priteisti tik 30 proc. dukrai reikalingo išlaikymo sumos. Teismas privalėjo įvertinti visą ieškovo turtinę padėtį ir, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, parinkti tinkamesnę nagrinėjamai situacijai išlaikymo formą - priteisti išlaikymą turtu, juolab, kad tokią poziciją dėl galimybės priteisti išlaikymą turtu bylos nagrinėjimo metu išsakė atsakovė. Ieškovui (duomenys neskelbtini) mirus, jo išlaikymo prievolę turi vykdyti ieškovo testamentinė įpėdinė D. Ž. palikimo sąskaita. Tokioje situacijoje, tiek šalių nepilnametės dukters, tiek ieškovo teisių perėmėjos interesus labiau atitiktų išlaikymo priteisimas turtu. Teismas gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Ieškovo gaunamos pajamos buvo nepakankamos dukters poreikiams patenkinti. Nors atsakovės pajamos ir didesnės nei ieškovo, tačiau ji patiria ir ženklesnes išlaidas - viena moka įmokas kreditoriams, po 100 Eur per mėnesį skiria ir studijuojančiai šalių pilnametei dukrai G. B. . Šalių dukra pilnametystės sulauks 2023 m. kovo 15 d., t. y. nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki dukters pilnametystės teiktino išlaikymo laikotarpį sudaro - 30,5 mėnesiai, kas sudaro 7 625 Eur sumą (30,5 mėn. x 250 Eur/mėn.). 2021 m. sausio 8 d. ginčo buto rinkos vertė yra 74 100 Eur, todėl iš ieškovo teisių perėmėjos turėtų būti priteisiama 7 625 Eur vertės buto dalis, t. y. 10/100 dalių buto (jų vertė - 7 410 Eur) bei išlaikymas vienkartine suma - 215 Eur (7625 Eur-7410 Eur). Nenusprendus priteisti išlaikymo turtu, dukters interesai būtų apginti, jeigu 64/100 dalys buto, arba visas butas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir jeigu minėtos buto dalys būtų priteistos atsakovei, ją įpareigojant išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją už ½ dalį įgyto turto, tai iš šių lėšų būtų galima teikti dukrai išlaikymą 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis.

10.3. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismo išvada apie išlaikymo įsiskolinimo nebuvimą yra nepagrįsta. Šalių santykiai nutrūko 2020 m. kovo mėn. pradžioje, kuomet ieškovas išsikraustė į Alytaus rajoną pas seserį D. Ž. į sodybą ir nebeprisidėjo nei prie buto išlaikymo, nei prie šalių dukterų išlaikymo. Labiau tikėtina, jog būtent nuo ieškovo išvykimo į sodybą Alytuje šalys nustojo vesti bendrą ūkį.

10.4. Dėl 36/100 dalių buto pripažinimo bendrąja daline arba bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Egzistuoja du teisiniai pagrindai šiai buto daliai pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. tiek jungtinės veiklos (partnerystės) instituto pagrindu, tiek CK 3.90 str. pagrindu. Šalys bendrą ūkį pradėjo vesti dar iki 36/100 dalių buto įsigijimo 2000 m. vasario 7 d., nes 1997 m. šalims gimė dukra G. B. . Teismo išvada, kad ieškovas buvo gavęs iš savo giminaičių pinigų, už kuriuos jis galėjo nupirkti ginčo objektą, paneigia nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos instituto prasmę. Teismas ignoravo faktą, jog šalys buvo susitarusios dėl lėšų bendrumo principo, t. y. ieškovo gaunamos pajamos buvo bendros, nes atsakovė kurį laiką nedirbo dėl objektyvių priežasčių - augino šalių dukrą. Teismas nevertino, jog iki įsigyjant 36/100 dalis buto, sugyventiniai turėjo gyvenamąjį būstą būtent atsakovės dėka, t. y. šalys gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), už kurį nereikėjo mokėti jokio nuomos mokesčio. Tokiu būdu atsakovė prisidėjo prie sugyventinių bendrų išlaidų minimalizavimo ir sudarė sąlygas sutaupyti lėšų 36/100 dalių buto nupirkimui. Kaina už minėtą turtą (13 200 Lt) buvo sutaupyta šalių bendrai iš darbo užmokesčio. Ieškovo sesuo D. Ž. paliudijo, jog įsigijus pirmąjį kambarį (36/100 dalis buto) šalys jį drauge remontavo. Ieškovo pozicija neva 36/100 dalys buto buvo įgytos iš sesers D. Ž. duotų pinigų, yra tik šios bylos metu sukurta versija. Liudytoja D. Ž. buvo suinteresuota bylos baigtimi. Butas buvo iš esmės pagerintas. Teismas turėjo pareigą būti aktyvus ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, tačiau priimdamas sprendimą jį grindė įrodymu nepakankamumu, nepaskirstė tarp šalių jų įrodinėjimo pareigos, nepasiūlė atsakovei pateikti papildomų įrodymų, susijusių su buto remonto apimtimi ir jo pagerinimo mastu. Dėl netinkamai realizuoto teismo aktyvaus vaidmens buvo neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

10.5. Dėl santuokoje įgytų 64/100 dalių buto padalinimo būdo. Nesutiktina su 64/100 buto dalių padalinimu po 32/100 dalis kiekvienai šaliai. Teismas butą privalėjo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį priteisdamas atsakovei (išskyrus 10/100 dalių buto, kurias kaip išlaikymą turtu turėjo priteisti dukrai), ją įpareigojant išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją dėl bendraturčių konfliktiškų santykių, paneigiančių jų galimybes bendrai valdyti ir naudoti objektą. Atsižvelgtina, kad ieškovo turtą paveldėjusi D. Ž. bute negyvens, nes turi kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovė pageidauja, kad jai būtų priteistas visas butas (arba 90/100 dalys buto, jeigu 10/100 dalių būtų priteista kaip išlaikymas), už likusią dalį ją įpareigojant išmokėti ieškovo teisių perėmėjai piniginę kompensaciją, atskaičius skolinį įsipareigojimą UAB „Kauno butų ūkiui“, kuriam prievolės mokėjimo terminas nėra suėjęs.

10.6. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Sprendimas priimtas nesilaikant teisingumo principo, bylos nagrinėjimo metu atsakovės teikti paaiškinimai iškraipyti, padarytos atsakovės teiginių neatitinkančios išvados, nepaskirstyta proceso šalių įrodinėjimo pareiga, nepasiūlyta teikti papildomų įrodymų, prašymų, susijusių su ginčo dalyku. Atsižvelgiant į tai byloje yra būtina skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kurio metu atsakovė turėtų galimybę pateikti paaiškinimus dėl ginčo santykių, prašyti apklausti papildomus liudytojus, kurie paliudytų dėl šalių bendro ūkio nevedimo momento, šalių jungtinės veiklos santykių. Siekiant nustatyti buto pagerinimo darbus, teikiamas prašymas dėl teismo ekspertizės.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo teisių perėmėja D. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti galioti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, prašė skirti buto (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

11.1. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės. Teismas teisingai ir pagrįstai nutraukė santuoką dėl atsakovės kaltės. Ši teismo išvada pagrįsta visapusišku ir nuosekliu įrodymų tyrimu. Ieškovui susirgus ir netekus darbingumo, jis uždirbti pajamų negalėjo, todėl tapo nereikalingas tiek atsakovei, tiek dukroms. Atsakovė pažeidė lojalumo pareigą.

11.2. Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Dėl ligos ieškovui pačiam buvo reikalingas išlaikymas, todėl jis negalėjo teikti atsakovės prašomo išlaikymo. Teismas teisingai sprendė, jog ieškovas neturi jokių objektyvių galimybių skirti dukros išlaikymui 250 Eur/mėn. Atsakovė reikalauja priteisti akivaizdžiai per didelį išlaikymą, kuris neatitinka nei dukros realių išlaikymo išlaidų nei velionio tėvo finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Nesutiktina su reikalavimu priteisti ieškovo dukrai dalį buto pagal atsakovės paskaičiavimą. Dukra ir taip paveldės dalį tėvo turto, dėl ko dar didesnės dalies turto paveldėjimas pažeis ieškovo teisių perėmėjos kaip paveldėtojos teises.

11.3. Dėl turto padalinimo. Teismas teisingai išsprendė turto padalijimo klausimą ir keisti šio sprendimo nėra jokio pagrindo. Atsakovės siekis šioje byloje yra užvaldyti visą ieškovo turtą. Jeigu atsakovė būtų turėjusi lėšų pirkti buto dalį, ji būtų pirkusi tik savo vardu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prisidėjimą prie šio buto dalies įgijimo. Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe. Jokia rašytinė jungtinės veiklos sutartis, kurioje galėtų būti nustatytas šalių įneštų įnašų dydis, tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovė neturėjo jokių finansinių galimybių prisidėti prie dalies buto įgijimo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie turto pagerinimo išlaidas, todėl nėra tikslinga skirti ekspertizės. Šiuo metu ginčo buto vertė siekia apie 120 000 Eur, todėl, atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą priteisti butą jai natūra ir priteisti dukrai išlaikymą turtu, būtina nustatyti dabartinę vidutinę rinkos buto vertę, dėl ko byloje skirtina buto vertinimo ekspertizė. Ieškovo teisių perėmėją tenkina tiek buto padalijimas natūra, tiek kompensacijos išmokėjimas vienai iš šalių. Svarbiausia, kad būtų teisingai nustatyta buto rinkos vertė. Atsakovė ginčija visą teismo sprendimą, tačiau skunde nėra nei vieno argumento apie teismo sprendimu patvirtintą šalių taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės, priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui bei padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantis turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl šalių prašymų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14. Apeliantė I. B. prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurio metu atsakovė turėtų galimybę pateikti paaiškinimus dėl ginčo santykių, prašyti apklausti papildomus liudytojus, kurie paliudytų dėl šalių bendro ūkio nevedimo momento, šalių jungtinės veiklos santykių. Be to, siekiant nustatyti ginčo buto pagerinimo darbus, apeliantė teikia prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo.

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliaciniame tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliantės prašymai galėjo būti pareikšti bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija jų netenkina. Atsakovė su apeliaciniu skundu jokių naujų įrodymų dėl ginčo buto pagerinimo darbų gyvenant santuokoje nepateikė ir nepagrindė teismo ekspertizės paskyrimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, todėl jos prašymas paskirti ekspertizę siekiant nustatyti ginčo buto pagerinimo darbus netenkinamas. Nors atsakovė D. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo skirti ginčo buto vertinimo ekspertizę, tačiau šis prašymas atmestinas, nes atsakovė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, t.y. dėl netinkamai nustatytos ginčo turto vertės, nepateikė.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniuose skunduose keliami materialinės teisės normų bei proceso teisės normų netinkamo pritaikymo klausimai ir nauji įrodymai su apeliaciniu skundu nepateikti, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas, dėl to byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės

17. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu santuoką tarp ieškovo R. B. ir atsakovės I. B. nutraukė dėl atsakovės kaltė, nes ji pažeidė įstatyme sutuoktiniams nustatytas lojalumo, abipusės pagarbos savitarpio moralinės bei materialinės pagalbos pareigas.

18. Apeliantė I. B. nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jos kaltės, prašo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Atsakovė nesutinka, kad aplinkybė, sąlygojusi šalių santykių pablogėjimą, buvo ieškovo onkologinė liga. Dėl ligos kilęs sutuoktinių santykių atšalimas neturėtų būti laikomas kilusiu dėl atsakovės kaltės. Aplinkybė, jog šalių dukters pranešimas apie prieš ją pavartotą smurtą buvo pripažintas neįrodytu baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu, nesuteikė teismui jos vertinti kaip patvirtinančios ieškovo teiginius, kad jis prieš šalių dukrą nesmurtavo.

19. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kol ieškovas buvo sveikas ir darbingas vyras šalių santykiai buvo geri, o ieškovui sunkiai susirgus atsakovės jis nebetenkina. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas serga liga, kuri yra įtraukta į sunkių ligų sąrašą. Atsakovės nepasitenkinimą tuo, kad sergantis ieškovas nesuteikia tokio intymaus gyvenimo kaip iki ligos, neuždirba pinigų ir neišlaiko šeimos, pirmosios instancijos teismas laikė cinišku, nes ieškovo liga yra objektyvi priežastis, dėl kurios jis negalėjo gyventi ir elgtis taip, kaip iki ligos. Be to, matant ieškovo sveikatos regresą, atsakovės lojalumo sutuoktiniui, atjautos, tolerancijos, pakantumo ir moralinės bei materialinės pagalbos jam neliko. Teismui nustačius, kad ieškovui susirgus juo ėmė rūpintis jo mama ir sesuo, leido daryti išadą, jog atsakovės rūpinimasis savo sutuoktiniu buvo akivaizdžiai nepakankamas.

21. Dėl ieškovo konflikto su pilnamete šalių dukra pirmosios instancijos teismas vertino 2020 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-čiojo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio turinio matyti, kad ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31453-20 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius dėl fizinio skausmo sukėlimo savo dukrai G. B. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teismas pažymėjo, kad nutarime aprašytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog konflikto mastas buvo neadekvatus jo sprendimo variantui, kviečiant policijos pareigūnus ir labiau tikėtina, kad taip buvo siekiama rinkti ieškovą kompromituojančius įrodymus santuokos nutraukimo bylai arba sudaryti kliūtis gyventi jam šeimos namuose. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo teismo padarytų išvadų vertinti kitaip ir neįrodo, kad ieškovas panaudojo smurtą dukters atžvilgiu.

22. Kadangi atsakovės elgesys su sunkiai sergančiu savo sutuoktiniu sunkiu jam gyvenimo periodu rodo absoliutų šeimos interesų ignoravimą, fizinio ir moralinio palaikymo nesuteikimą ieškovui, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė. Atsakovės apeliacinio skundo motyvai nepaneigia ištirtų įrodymų pagrindu teismo padarytų išvadų, todėl skundo argumentas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas.

Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

23. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo nepilnametei A. B. gim. (duomenys neskelbtini): 1) išlaikymo įsiskolinimą 750,00 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., skaičiuojant mėnesinį išlaikymą po 250,00 Eur; 2) išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnametės dukters poreikius bei šalių turtinę padėtį, nustatęs, kad atsakovės turtinė padėtis dėl gaunamų pajamų yra geresnė ir ji gali didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo, iš ieškovo dukters išlaikymui priteisė po 99 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nustačius, kad tik po konflikto su dukra 2020 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui buvo uždrausta gyventi šeimos namuose, o išlaikymas dukrai priteistas nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., todėl teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimo vaikui nėra ir šį atsakovės reikalavimą netenkino.

25. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi prašo priteisti iš ieškovo teisių perėmėjos D. Ž. A. B. išlaikymą turtu, priteisiant 10/100 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisiant 215 Eur dydžio vienkartinę išlaikymo išmoką, arba priteisti iš ieškovo teisių perėmėjos D. Ž. išlaikymą A. B. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės reikalavimų pareiškimo teisme – 2020 m. rugsėjo 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovo teisių perėmėjos D. Ž. išlaikymo A. B. įsiskolinimą – 750 Eur. Apeliantė nurodo, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) mirus, jo išlaikymo prievolę turi vykdyti ieškovo testamentinė įpėdinė D. Ž. palikimo sąskaita, todėl tokioje situacijoje tiek šalių nepilnametės dukters, tiek ieškovo teisių perėmėjos interesus labiau atitiktų išlaikymo priteisimas turtu.

26. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

27. Šalių nepilnametei dukrai A. B. gim. (duomenys neskelbtini) skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 16 metų. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktą vaiko poreikių lentelę nustatė, kad dukters poreikiams patenkinti į mėnesį reikia 400 Eur ir šios pinigų sumos turi pakakti ne tik būtiniesiems, bet ir visiems kitiems protingiems poreikiams patenkinti.

28. Sprendžiant dėl priteistino iš ieškovo išlaikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad šalys kitų išlaikytinių neturi, abi turi asmeninio nekilnojamojo turto: ieškovas – 36/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), kurio kitos dalys šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o atsakovė – visą butą (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė yra transporto priemonės MAZDA, MAZDA CX5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir už tai vykdo įsipareigojimus SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui.

29. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas sirgo sunkia liga, jam buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, jo gaunamos pajamos buvo 209,84 Eur nedarbingumo pensija, o (duomenys neskelbtini) ieškovas mirė. Atsakovė dirba UAB „Hegelmann transporte“, jos gaunamos per mėnesį pajamos vidutiniškai sudaro 714,68 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovės gaunamos pajamos beveik 3 kartus didesnės nei atsakovo. Be to, ieškovė iš savivaldybės gauna vaiko pinigus, kurie nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70,00 Eur kas mėnesį.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Todėl atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, ieškovo netektą 60 proc. darbingumą, jo sunkią ligą teismas sprendė, kad išlaikymas nepilnametei dukrai tarp šalių turi būti paskirstomas proporcingai šalių darbingumui ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo (231 Eur), o iš ieškovo priteisė likusią dalį išlaikymo – 99 Eur. Aplinkybė, kad po teismo sprendimo priėmimo ieškovas mirė, o po jo mirties pareiga teikti išlaikymą jo nepilnametei dukrai atiteko ieškovo teisių perėmėjai D. Ž. , nesudaro padidinti atsakovės prašomą išlaikymo dydį ar išlaikymą priteisti turtu.

31. Kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio bei sutinka su netenkintu reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo atmetami.

Dėl 36/100 dalių buto, įgytų ieškovo iki santuokos sudarymo, pripažinimo bendrąja daline arba bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

32. Byloje nustatyta, kad 2000 m. vasario 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-338 (už 13 200,00 Lt) pagrindu ieškovas nuosavybės teise įgijo 36/100 dalis buto (duomenys neskelbtini). 2003 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-RL-4232 bei priėmimo–perdavimo akto pagrindu (10 000,00Lt – grynais 5 000,00 Lt, likusi 5 000,00 Lt iki 2013 m., mokant palūkanas) ieškovo vardu įgyta dar 36/100 dalys šio buto ir ieškovo vardu įregistruota 72/100 dalys buto. 2005 m. spalio 6 d. šalys mainų sutarties Nr. 1-RL-7150 (šalys išmainė butą-kambarį (duomenys neskelbtini)) ir priėmimo–perdavimo akto Nr. 1-RL-7154 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo kitas 28/100 dalis to paties buto (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal 2021 m. sausio 8 d. UAB „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NB20-12(258) 74 100,00 Eur.

33. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 32/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, 36/100 dalių šio buto, ieškovo įgytų iki santuokos sudarymo nedalino. Taip pat teismas priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise 32/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje.

34. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria liko nepadalintos 36/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios įgytos ieškovo vardu 2000 m. vasario 7 d. pirkimo – padavimo sutarties pagrindu. Atsakovė prašo šią dalį buto pripažinti bendrąja atsakovės ir ieškovo nuosavybe, nes šalys bendrą ūkį pradėjo vesti dar iki 36/100 dalių buto įsigijimo, ieškovo gaunamos pajamos buvo bendros, nes atsakovė kurį laiką nedirbo dėl objektyvių priežasčių - augino šalių dukrą. Nurodo, kad teismas nevertino, jog iki įsigyjant 36/100 dalis buto, sugyventiniai turėjo gyvenamąjį būstą būtent atsakovės dėka, t. y. šalys gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kaina už minėtą turtą (13 200 Lt) buvo sutaupyta šalių bendrai iš darbo užmokesčio, o ieškovo pozicija neva 36/100 dalys buto buvo įgytos iš sesers D. Ž. duotų pinigų, yra tik ieškovo versija, nes liudytoja D. Ž. buvo suinteresuota bylos baigtimi. Be to, apeliantė teigia, kad teismas buvo nepakankamai aktyvus, nes nepasiūlė atsakovei pateikti papildomų įrodymų, susijusių su buto remonto apimtimi ir jo pagerinimo masto.

35. Turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, pripažįstamas kiekvieno jų asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

36. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Aiškinant CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: 1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2011 m. liepos 11 d. Nr. 3K-3-317/2011, 2012 m. lapkričio 2 d. Nr. 3K-3-447/2012, kt.).

38. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas dėl 36/100 buto dalių, ieškovo įsigytų iki santuokos sudarymo konstatavo, kad nėra pagrindo šio ginčo turto pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe, o taip pat nėra pagrindo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes nebuvo sudarytas šalių (tuo metu sugyventinių) susitarimas įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas nebuvo pagerintas iš esmės. Šią išvadą teismas padarė remiantis sekančiais įrodymais: 1) ieškovas buvo gavęs iš savo giminaičių pinigų, už kuriuos jis galėjo nupirkti ginčo objektą, šią aplinkybę paliudijo liudytoja D. Ž., o jos teiginius patvirtino į bylą pateikta 1999 m. balandžio 15 d. sutartis dėl parduoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) už 20 800,00 Lt; 2) atsakovės aiškinimai, kad ginčo objektui šalys susitaupė kartu dar būdamos nesituokę, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad ieškovė 1996–1999 metais jokių draudžiamųjų pajamų negavo; 3) byloje nėra įrodymų, kad ginčo būsto dalis buvo pagerinta iš esmės. Be to, pažymėtina, kad ginčo turto įgijimo metu, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini).

39. Vertindamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo, kuria atmestas atsakovės reikalavimas ginčo butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią buto dalį pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe, nes byloje neįrodyta, kad tarp šalių buvo susitarimas įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat nėra pagrindo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neįrodžius, kad turtas pagerintas iš esmės sutuoktinių bendromis lėšomis

41. Taip pat atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl nepakankamai aktyvaus teismo vaidmens nepasiūlius atsakovei pateikti papildomus įrodymus, susijusius su ginčo turto pagerinimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose, kuriose sprendžiamas ginčas dėl sutuoktinių turto padalijimo teismo aktyvumas paprastai apribotas, jei byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir interesais susiję klausimai. Todėl tokiose bylose galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas negali savo iniciatyva ginti vieno iš sutuoktinių interesus ir šalių pareiga yra pateikti reikalavimą padalinti turtą ir informaciją apie visą šalių turimą ir dalijamą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).

42. Kaip matyti, byla pirmosios instancijos teisme vyko ilgą laiką (ieškinio pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 2 d.), ieškovė byloje buvo atstovaujama advokato, todėl turėjo galimybę teikti, jos nuomone, reikalingus įrodymus, patvirtinančius savo reikalavimų pagrįstumą. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepasiūlė jai teikti papildomus įrodymus, tačiau ir apeliacinės instancijos teismui jokių papildomų įrodymų, kuriais būtų grindžiami apeliacinio skundo argumentai nepateikė. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė turėjo galimybę byloje naudotis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, atsakovės procesinių teisių nepažeidė.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų buto 64/100 dalių padalinimo būdo

43. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra.

44. Pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė padalinti butą (duomenys neskelbtini), natūra. Atsakovė sutiko mokėti ieškovui kompensaciją tik už ½ šio nekilnojamojo turto dalį, išskaičiavus kreditą už renovaciją ir nesutiko mokėti kompensacijos už didesnę turto dalį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklauso iš viso 68/100 dalys (36/100 dalys + 32/100 dalys) ginčo buto, kuris yra 3 kambarių, todėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią buto dalį padalino natūra, t.y. kiekvienai šaliai priteisdamas asmeninės nuosavybės teise po 32/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

45. Atsakovė I. B. , nesutikdama su tokiu turto padalinimu apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas butą privalėjo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį priteisdamas atsakovei (išskyrus 10/100 dalių buto, kurias kaip išlaikymą turtu turėjo priteisti dukrai), ją įpareigojant išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją dėl bendraturčių konfliktiškų santykių, paneigiančių jų galimybes bendrai valdyti ir naudoti objektą. Apeliantė nurodo, kad ieškovo turtą paveldėjusi D. Ž. bute negyvens, nes turi kitą gyvenamąjį būstą, todėl pageidauja, kad jai būtų priteistas visas butas (arba 90/100 dalys buto, jeigu 10/100 dalių būtų priteista kaip išlaikymas), už likusią dalį ją įpareigojant išmokėti ieškovo teisių perėmėjai piniginę kompensaciją, atskaičius skolinį įsipareigojimą UAB „Kauno butų ūkiui“, kuriam prievolės mokėjimo terminas nėra suėjęs.

46. Akivaizdu, kad skyrybų procese šalys nesutaria, tame tarpe ir santuokinio turto padalijimo klausimais, tačiau nagrinėjamu atveju vertinant tarp šalių (bendraturčių) esantį konfliktą nėra pagrindo išvadai, kad konfliktas yra toks, jog turto padalinti natūra nebūtų galimybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015), todėl vien šalių santykių konfliktiškumas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nedalinti turto natūra.

47. Nors atsakovė apeliaciniu skundu prašo jai priteisti visą ginčo butą, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes kaip minėta 36/100 dalys ginčo buto ieškovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl visumos byloje esančių aplinkybių ir įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad turto padalijimas natūra nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, šalių teises į nuosavybę, nesuteikia prioriteto nei vienai šaliai gauti visą turtą natūra. Be to, padalinus turtą natūra bendraturčiai (bendrąją jungtinę nuosavybę transformavus į bendrąją dalinę) valdydami bendrąją dalinę nuosavybę turi kitų galimybių priimti jų interesus atitinkančius sprendimus, t.y. bendrai parduoti turtą, jį atidalyti, nupirkti kito sutuoktinio dalį ir pan., disponuoti jam priklausančiu turtu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai parinkto ginčo turto padalinimo būdo atmestini.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatant atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, tinkamai nustatė nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą bei jį padalijimo, tinkamai taikė proceso teisės normas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

49. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi apeliantei I. B. atidėtas 1 890 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą iki apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl atsakovė I. B. įpareigojama sumokėti jai atidėtą žyminį mokestį (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 890 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė