Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims gimė sūnus M. G., gim. (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokos nutraukimo

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.641 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės.

10. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

12. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šeimai nuo 2023 m. sausio 3 d. teikiamos socialinės paslaugos, skirtas atvejo vadybininkas, sudaromi šeimos planai. Iš 2023 m. sausio 17 d. pagalbos plano matyti, jog atsakovė neneigia vartojanti alkoholį, nurodo, kad alkoholio vartojimas yra nusiraminimo būdas, kuris iššaukia konfliktą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) vyriausioji specialistė nurodė, jog šeimoje ne kartą yra fiksuotas alkoholio vartojimas, t. y. užfiksuotas mamos alkoholio vartojimas. Pagalbos plane buvo rekomenduota atsakovei kreiptis į priklausomybės ligų centrą dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio, lankytis anoniminių alkoholikų grupėse. Taip pat nurodyta mamai prisidėti prie vaiko išlaikymo bei priežiūros. Iš 2023 m. vasario 28 d. pagalbos plano nustatyta, jog atsakovė posėdžio metu išreiškė pyktį, pakėlė balso toną, atsijungė nuo telefoninio pokalbio. Pokalbio metu neigė turinti alkoholio problemų, nurodė, kad psichologo konsultacijų nelanko, taip pat nedalyvauja anoniminių alkoholikų susitikimuose. Socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovė specialistų pagalbos nenori, siūlytos pagalbos nepriima, tačiau savo elgesį bando keisti savarankiškai. Tarnybos atstovė byloje teikdama išvadą taip pat nurodė, kad, bendraujant su šalių nepilnamečiu vaiku, vaikas nurodė, jog mama išgėrusi rėkia, pyksta. Minėtuose pagalbos planuose, taip pat posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad atsakovei su sūnumi nedraudžiama susitikti, tačiau pati atsakovė tai daro retai, prie vaiko auklėjimo bei išlaikymo neprisideda, Tarnybos žiniomis, plane nurodytų rekomendacijų bei įpareigojimų nevykdo.

13. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, jog galimai šalių santuokos iširimui įtakos turėjo atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu ir iš to išplaukiančios pasekmės – agresyvus elgesys, reiškiamas pyktis tiek sutuoktinio, tiek nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tačiau teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

14. Teismas pastebi, kad atsakovė prieštaravimų ar duomenų, neigiančių jos kaltę dėl santuokos iširimo, nepateikė, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovo paaiškinimai dėl kito sutuoktinio kaltės nevertintini kaip objektyvūs, kadangi jis iš esmės yra suinteresuotas bylos baigtimi ir jam palankiu teismo sprendimu. Nors atsakovė bylos procese elgėsi pasyviai, tačiau atsakovės pozicija dėl jos kaltės išyrant santuokai nėra žinoma. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Taigi, teismo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių vien tik atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Be to, pastebėtina, kad jau iš teismo paminėtų pagalbos šeimai planų nustatyta, jog šalys bendrauja, atsakovė deda pastangas keistis, lankantis pas atsakovę jos girtumo atvejų nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

15. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).

16. Nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliktinos santuokines pavardės – „G.“, „G.“ (CK 3.69 straipsnis). Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

18. Byloje nenustatyta, kad tarp tėvų būtų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Bylos duomenimis, atsakovė iš šeimos gyvenamosios vietos išsikėlė 2023 m. sausio mėn., šalių nepilnametis sūnus liko gyventi su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su tėvu, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su tėvu prieštarautų jo interesams, ieškovo prašymas tenkintinas, nepilnamečio M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu G. G. jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

19. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

20. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti konkrečią vaiko bendravimo su atsakove tvarką. Atsakovė byloje savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nepareiškė.

21. Institucija, byloje teikianti išvadą, nurodė, jog ieškovo siūloma vaiko bendravimo su mama tvarka yra maksimali ir iš esmės neprieštarauja vaiko interesams. Teismo posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, jog būtų tikslinga koreguoti ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 6, 7 ir 10 punktus. Tarnybos atstovė nurodė, kad į 10 punktą dėl bendravimo tvarkos šventiniu laikotarpiu per Kalėdas turėtų būti įtraukta ir Kūčių diena. Taip pat pastebėjo, jog tikslinga būtų nustatyti, kad vaikas kiekvienais metais bendrauja su atsakove per jos gimimo dieną. Tokiai siūlomai koreguoti bendravimo tvarkai ieškovas neprieštaravo. Be to, ieškovas pažymėjo, kad atsakovei nedraudžiama bendrauti su sūnumi ir bendravimo laikas gali būti keičiamas.

22. Atsižvelgiant į institucijos, byloje teikiančios išvadą, pastebėjimus, teismas daro išvadą, jog tikslinga koreguoti ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 6, 7 ir 10 punktus, šalinant 7 punktą bei 6 punktą nurodant taip: atsakovė bendrauja su vaiku kiekvienais metais per atsakovės gimimo dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos atsakovės gimimo dieną 10 val., jei tai poilsio diena, o jei tai darbo diena – atsakovė vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir abiem atvejais pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; 10 punktą – atsakovė bendrauja su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 18 val.

23. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnis). Šiuo atveju nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarka nustatytina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius.

24. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, daro išvadą, jog 15 punkte siūlomas vaiko bendravimas ryšio priemonėmis yra per daug susiaurintas. Kaip matyti, atsakovas prašo nustatyti, jog atsakovė turi teisę su vaiku bendrauti vaizdo skambučiais du kartus per savaitę, apie ketinimą pasikalbėti su vaiku informuodama ieškovą prieš 2 val. trumpąja žinute. Bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus yra 10 metų. Kaip nurodė posėdžio metu ieškovas, vaikas turi savo mobilųjį telefoną, todėl darytina išvada, kad tokio amžiaus vaikas turi teisę ir galimybę tiesiogiai bendrauti su mama ryšio priemonėmis, nedraudžiant tai daryti laisvu nuo pamokų bei popamokinių veiklų laiku. Pastebėtina, kad duomenų, jog toks nepilnamečio vaiko bendravimas su mama pažeistų nepilnamečio vaiko teises bei interesus, nėra. Be to, ir pagalbos šeimai planuose buvo įpareigota leisti mamai bendrauti, matytis su sūnumi, neleidžiant bendrauti tik tokiu atveju, jei mama būtų neblaivi. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, šis punktas koreguotinas, nurodant, kad atsakovė netrukdomai bendrauja su vaiku vaizdo skambučiais, kitomis ryšio priemonėmis laisvu nuo pamokų bei popamokinės veiklos metu.

25. Dėl kitų prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktų teismas nenustatė, kad jie pažeistų vaiko teises ir interesus, prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, tačiau teismas pažymi, jog nustatant bendravimo tvarką yra nustatoma konkreti vaiko, su kuriuo jis negyvena, bendravimo tvarka, o ne vieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Todėl, nustatant atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, ieškovo prašoma nustatyti tvarka koreguotina, nurodant konkrečią atsakovės bendravimo tvarką, o ne jos teisę bendrauti su sūnumi.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

26. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

28. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

29. Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

30. Ieškovas, reikalaudamas, kad dalį jo patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui atlygintų atsakovė, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jam jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius. Tuo pačiu teismas pažymi, jog vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu.

31. Ieškovas nurodė, kad apytikriai vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 500 Eur, atsakovė savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį išlaikymo dydį, į bylą neteikė. Ieškovo teigimu, tai yra būtinieji vaiko išlaikymo poreikiai, kurių ieškovas nedetalizavo. Ieškovas taip pat nepateikė išlaidas pagrindžiančių duomenų, tačiau šiuo atveju teismas pastebi, jog nurodyta suma iš esmės atitinka visuotinai žinomas šiuo metu rinkoje vyraujančias paslaugų ir prekių kainas. Be to, posėdžio metu ieškovas nurodė, kad yra patiriamos papildomos išlaidos – po 20 Eur, vaiką du kartus per savaitę vedant pas logopedą.

32. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, visuotinai žinomas drabužių, avalynės, kanceliarinių priemonių, maisto kainas bei tai, kad atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų išlaidų dydžio vaiko poreikiams tenkinti, daro išvadą, jog ieškovo nurodyta 500 Eur išlaidų suma per mėnesį vaiko poreikiams atitinka protingumo principą bei visapusiškai užtikrina vaiko poreikius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

33. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

34. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

35. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos sudaro apie 900 Eur. Atsakovė duomenų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį, nepateikė. Teismui patikrinus viešai prieinamus registrus, nustatyta, jog šiuo metu atsakovė nedirba, registruotų transporto priemonių neturi.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

37. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad ji būtų nedarbinga, nėra. Ieškovo žiniomis, atsakovė yra baigusi profesinę mokyklą, tačiau tikslių duomenų apie įgytą specialybę negalėjo patikslinti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė gali dirbti, gauti pajamų ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo (CPK 185 straipsnis).

38. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad į 500 Eur išlaikymo sumą neįtraukė gaunamų „vaiko pinigų“ (85,75 Eur), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam – tėvui ar motinai – neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju vaikui gyvenant su ieškovu, jam ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jam tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

39. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į vaikui reikalingą išlaikymo sumą – apie 500 Eur, konstatuotina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi proporcingai prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovės priteistinas 250 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

40. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

41. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

43. Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 1 157 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 107 Eur žyminis mokestis, 1 050 Eur advokato atstovavimo išlaidos. Iš dalies (87,50 proc.) tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 012,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

44. Ieškovas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl, tenkinus šį ieškovo reikalavimą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 68 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

45. Bylos duomenimis, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 19,92 Eur. Iš dalies tenkinus ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistinos 17,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui G. G. palikti santuokinę pavardę – G., atsakovei L. G. palikti pavardę – G.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą su tėvu G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). jo gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovės L. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. G. tvarką:

1) atsakovė bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. šeštadienį ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

2) atsakovė bendrauja su vaiku per savo atostogas. Atsakovė su vaiku bendrauja pusę savo atostogų laiko. Šalys prieš 3 d. suderina vaiko pasiėmimo laiką ir sąlygas atsakovės atostogų metu. Atsakovė pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. pirmąją suderinto laiko atsakovės atostogų dieną ir vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą paskutinę atsakovės atostogų dieną ne vėliau kaip 18 val.;

3) atsakovė bendrauja su vaiku per vaiko atostogas. Atsakovė su vaiku bendrauja pusę vaiko atostogų laiko. Šalys prieš 3 d. suderina vaiko pasiėmimo laiką ir sąlygas vaiko atostogų metu. Atsakovė pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. pirmąją suderinto laiko vaiko atostogų dieną ir vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą paskutinę vaiko atostogų dieną ne vėliau kaip 18 val.;

4) atsakovė bendrauja su vaiku neporiniais kalendoriniais metais per vaiko gimimo dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos vaiko gimimo dieną 10 val., jei tai poilsio diena, o jei tai darbo diena – atsakovė vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir abiem atvejais pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.;

5) atsakovė bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais kitą dieną po vaiko gimimo dienos, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po vaiko gimimo dienos 10 val., jei tai poilsio diena, o jei tai darbo diena – atsakovė vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir abiem atvejais pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.;

6) atsakovė bendrauja su vaiku savo gimimo dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos atsakovės gimimo dieną 10 val., jei tai poilsio diena, o jei tai darbo diena – atsakovė vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir abiem atvejais pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.;

7) atsakovė bendrauja su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir iki tos pačios dienos 18 val. pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą;

8) atsakovė bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir iki tos pačios dienos 18 val. pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą;

9) atsakovė bendrauja su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.;

10) atsakovė bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 18 val.;

11) atsakovė bendrauja su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 18 val. pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą.

12) atsakovė bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindama vaiką iki Naujųjų metų pirmosios dienos (sausio 1 d.) 18 val. į jo gyvenamąją vietą;

13) atsakovė vieną kartą per savaitę pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir su vaiku praleidžia 3 val. tą dieną. Po pasimatymo su vaiku atsakovė pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 val. Atsakovė apie ketinimą pasiimti vaiką informuoja ieškovą prieš 1 d. trumpąja žinute;

14) atsakovė gali bendrauti su vaiku vaizdo skambučiu ar kitomis ryšio priemonėmis. Joks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės, susijusios su mokykline ar popamokine veikla;

15) atsakovė gali gauti iš ieškovo visą informaciją, susijusią su vaiko sveikata, fizine būkle, įvykiais ugdymo įstaigoje, kurias lanko vaikas;

16) atsakovė gali bendrauti su vaiku ir kitu šalių suderintu laiku. Šalys kito bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiko nenustato. Šalys įsipareigoja prieš 1 d. informuoti viena kitą trumpąja žinute apie pasimatymo laiką ir vietą.

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). nepilnamečio vaiko M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). išlaikymui po 250 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos – (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą L. G. perveda į G. G., atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, už einamąjį mėnesį iki 15 dienos. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti G. G..

Priteisti ieškovui G. G. iš atsakovės L. G. 1 012,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. G. į valstybės biudžetą 68 Eur žyminio mokesčio bei 17,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.