Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 07.50 val. Vilniuje, Eišiškių pl., prie viešojo transporto stotelės „Eišiškių sodai“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina po eismo įvykio užfiksuotą situaciją ir eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, jų vairuotojus (b. l. 52-54).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog T. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 07.50 val. Vilniuje, Eišiškių pl., prie viešojo transporto stotelės „Eišiškių sodai“, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,73 promilės neblaivumas. Kaltinamasis T. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo T. B. prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojos Z. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tarnybiniai pranešimai, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, įvykio registracijos duomenys ir informacija apie vairuotą transporto priemonę, jos apžiūros protokolas. T. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinime nurodyta, kad T. B. neblaivus vairavo transporto priemonę 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 08.10 val., tačiau iš bylos medžiagos (įvykio registracijos kortelės, vyr. patrulio D. S. tarnybinio pranešimo, neblaivumo nustatymo akto) matyti, kad apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris sukėlė eismo įvykį, pranešėja Z. P. pranešė 07.54 val., o vyr. patrulis D. S. su kolega J. V. apie įvykį iš budėtojo gavo apie 08.00 val., atvykę į įvykio vietą pareigūnai pirmą kartą neblaivumą T. B. patikrino 08.12 val., todėl akivaizdu, kad T. B. automobilį vairavo iki eismo įvykio sukėlimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodytą automobilio vairavimo laiką – apie 08.10 val. teismas patikslina į vairavimo laiką – apie 07.50 val. Šis patikslinimas nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia ir kaltinamojo atsakomybei įtakos neturi.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoju jo motiną A. B..

Prokurorė prašė netenkinti prašymo dėl laidavimo, nes nėra pagrindo manyti, kad T. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. T. B. kaltinamas nusikaltimu transporto saugumui, todėl būtina įvertinti ir jo ankstesnę sąveiką su kelių eismo saugumą ir taisykles reguliuojančių normų laikymųsi, požiūrį į įstatymo saugomas vertybes. T. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio priemone, dvi nuobaudos už nustatyto greičio viršijimą) per ganėtinai trumpą laikotarpį. 2016 metais jam buvo atimta teisė vairuoti, jis sistemingai pažeidinėjo kitas teisės aktų nuostatas – už važiavimą viešuoju transportu jam buvo surašyti keturi protokolai. Esminis momentas yra tai, kad asmeniui buvo atimta teisė vairuoti dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tokios aplinkybės nebuvo, o vėliau, kad nepamena. Tačiau akivaizdu, kad taip arba bandoma teismą klaidinti, arba demonstruojamas atsainus požiūris į teisės normų vykdymą, nes sunku objektyviai patikėti, jog asmuo per 5 metus pamiršo, dėl ko metams buvo praradęs teisę vairuoti. Taip pat neigia, kad jam buvo kilusi baudžiamoji atsakomybė užsienio valstybėje už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Be to, nesuinteresuota liudytoja, kurios automobilį apgadino kaltinamasis, nurodė, kad kaltinamasis labai prašė nekviesti policijos, net sumokėti, taip bandė išvengti atsakomybės, tačiau pats šias aplinkybes teismui neigė. Tai parodo asmens nenuoširdumą ir patvirtina, kad asmuo iš esmės gailisi ne dėl padarytos veikos, o dėl gana griežtos atsakomybės. Pažymi, kad kaltinamasis siejo savo veiklą su vairavimu, ir turint tokį požiūrį, tai didina jo pavojingumą. Visos anksčiau taikytos švelnesnės priemonės, įvykiai, nesulaikė asmens nuo tolesnio teisės aktų pažeidinėjimo, kas peraugo į nusikalstamą veiką – vairavo neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadintas kitas automobilis, laimei nesužalota asmenų sveikata, kas tokiais atvejais yra labai didelė tikimybė. Todėl nėra pagrindo manyti, kad asmuo, pritaikius laidavimą laikysis teisės aktų reikalavimų, be to, laidavimo taikymas šiuo atveju, iškreiptų teisingumo principą kitų asmenų atžvilgiu, kuriems laidavimas pritaikomas dėl itin teigiamos charakteristikos ir požiūrio į įstatymo saugomas vertybes. Nors siūlomas laiduotojas – mama, kuri teigiamai charakterizuojama ir patikimas asmuo, tačiau šiuo atveju negalėtų suaugusiam sūnui daryti teigiamos įtakos ir sulaikyti nuo tolimesnių nusižengimų. Be to, ir anksčiau nuo jų nesulaikė, kaip pati nurodo, apie jo ankstesnius pažeidimus net nežinojo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis T. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tokią nusikalstamą veiką Lietuvoje padarė pirmą kartą, buvo padaryta žala, kuri atlyginta, tačiau teismas mano, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. T. B. 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu Lenkijoje buvo nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. vairavo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jam paskirta bauda ir draudimas vairuoti tam tikras transporto priemones (b. l. 95-97), taip pat jis Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimu nubaustas administracine tvarka ir jam paskirta bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams, dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip pat T. B. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. vasario mėnesio tris kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus – du kartus už greičio viršijimą (19 km/val. ir 22 km/val.) ir vieną už vairavimo metu naudojamą mobilaus ryšio priemonę, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galioja (b. l. 87-93). Taigi, šiuo atveju matyti, kad T. B. šiurkščiai KET pažeidė ne pirmą kartą ir, kad transporto priemonę jau yra vairavęs būdamas neblaivus, kas rodo, jog asmuo išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, yra linkęs pažeidinėti KET ir nesilaikyti įstatymų, jo daromi pažeidimai sunkėja (vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį). Todėl teismas mano, kad ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o T. B. neatsakingo požiūrio į dalyvavimą viešajame eisme rezultatas. Be to, kaltinamasis yra brandaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) ir nors gyvena su motina jau ilgą laiką, tačiau mama nieko apie jo ankstesnius pažeidimus nežino, kaip pati nurodė, jog sūnus klausydavo jos, kai mokėsi, kas rodo, kad teigiamos įtakos suaugusio sūnaus elgesiui ji nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad prašymas dėl laidavimo negali būti tenkinamas, nes nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų sąlygų, t. y. nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl T. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomųjų priemonių taikymas

T. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę T. B., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų nusikaltimą, vairavo mieste piko metu, kai automobilių srautas ypač didelis, padarė žalą, laimingo atsitiktinumo dėka niekas iš žmonių nenukentėjo), į kaltinamojo asmenybę (dirba ir darbdavio teigiamai charakterizuojamas, turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, anksčiau neteistas Lietuvoje, šiurkščiai pažeidė KET ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui nustatomas ilgesnis terminas, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu T. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. 08.10 val. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. 15.57 val. (b. l. 57, 68), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už dviejų MGL dydžio baudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis T. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Tokią veiką Lietuvoje padarė pirmą kartą, važiavo darbo dieną, kai eismas mieste itin intensyvus, automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,73 promilės), kuris artimesnis ribai nuo kurios prasideda baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), važiavo suprasdamas, kad nėra visiškai blaivus, padarė žalą (apgadinti du automobiliai), todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis už tokios poveikio priemonės vidurkį, t. y. uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos - 2021 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 70-71).

Kaltinamojo ir jo gynėjo nurodomos aplinkybės, kad T. B. būtina turėti vairuotojo pažymėjimą darbinėms funkcijoms atlikti, motinai vežti pas gydytojus ir kt., nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti vairavimo teisės atėmimo terminą iki minimalaus, nes asmuo vairuoja transporto priemones neblaivus ne pirmą kartą, išvadų nepadarė. Kaltinamasis, norėdamas turėti vairuotojo pažymėjimą, pats turi būti atidus ir elgtis atsakingai, o jo individualūs poreikiai negali būti iškeliami aukščiau už visuomenės interesą, susijusį su viešojo eismo saugumu. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės T. B. dirbti darbą, kuris nebūtų susijęs su transporto priemonių vairavimu. Be to, prieš padarant nusikalstamą veiką jis žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo nurodytiems veiksmams atlikti, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl pats prisiėmė riziką dėl atsiradusių pasekmių.

BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės savininko-valdytojo UAB (duomenys neskelbtini) nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo T. B. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).

Pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotą išaiškinimą už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, šis Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama individuali ir pernelyg didelė našta (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „VW Caddy“ vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo 7 800 Eur su PVM, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (Lietuvoje teisiamas pirmą kartą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, atlygino turtinę žalą), jo materialinę padėtį (dirba, kas mėnesį moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui (b. l. 143-149), į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, darytina išvada, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Todėl teismas skiria T. B. 1/2 dalies turto (automobilio „VW Caddy“) vertės konfiskavimą – 3 900 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-17-788/2019, 2K-7-12-495/2020; Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Kadangi turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo išdėstymo baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (BPK 357 straipsnio 6 dalis), todėl nėra pagrindo išdėstyti kaltinamajam konfiskuotos automobilio vertės mokėjimą atitinkamam laikotarpiui. Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, pagal įstatymą antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl T. B., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-891/2019).

Ikiteisminio tyrimo metu T. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl automobilio saugojimo išlaidų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrius pateikė duomenis, kad dėl transporto priemonės „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto nuvežimo ir saugojimo nuo 2021 m. rugsėjo 16 d iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (2 paros) UAB „Tomadas“ aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 6,00 Eur su PVM (b. l. 29). Iš leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę matyti, kad automobilis „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 17 d. grąžintas savininko įgaliotam asmeniui G. Š. (b. l. 31). Teismo posėdyje kaltinamasis T. B. nurodė, kad automobilio saugojimo išlaidas (6 Eur) sumokėjo darbdavys, kai atsiėmė automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už automobilio saugojimą yra apmokėtos, ši aplinkybė nebuvo paneigta, nėra duomenų, kad būtų susidariusi skola už automobilio saugojimą ar, kad transporto priemonė būtų grąžinta savininkui nesumokėjus saugojimo išlaidų, todėl šios išlaidos iš T. B. nepriteisiamos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais iš Body kameros, esanti prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. 08.10 val. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. 15.57 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, bauda bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 16 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 900 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti į VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.