Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-797-924/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-28
Bylos Nr.: e2A-797-924/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė, Diana Labokaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tito Sun“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Maragnė“
Trečiasis asmuo: „Wratislavia-Biodiesel S.A.“, Fashion Trade Group

Kategorijos

2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-797-924/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14365-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.2.4; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tito Sun“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maragnė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tito Sun“ dėl skolos už krovinio pervežimą priteisimo, pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tito Sun“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maragnė“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys „Wratislavia-Biodiesel S.A.“, Fashion Trade Group sp. z.o.o.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Maragnė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 7 668,16 Eur skolą už pervežtą krovinį ir vilkiko prastovą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė vykdo tarpininkavimo krovinių pervežimo veiklą. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 28 d. telefonu užsakė paslaugą – surasti 3 vilkikus su autocisternomis ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., 16.00 val., pasikrauti iš UAB „Centro terminalas“,(duomenys neskelbtini), apie 75 t masės techninio aliejaus krovinį ir nugabenti jį į išsikrovimo vietą - (duomenys neskelbtini). Sutarta pervežimo kaina buvo 42 Eur už vieną toną, o už vilkiko prastovą buvo sutarta mokėti po 100 Eur už kiekvieną prastovos dieną. Ieškovė tą pačią dieną pateikė atsakovei vežėją Lenkijos įmonę Transport Towarowy Samochodowy Marcin Slomka vežti krovinį. Gavusi vežėją, atsakovė pati su juo susitarė dėl krovinio pervežimo sąlygų. Krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio 28 d. tiesiogiai tarp krovinio siuntėjos (atsakovė) UAB „Tito Sun“ ir vežėjo – Transport Towarowy Samochodowy Marcin Slomka. Atsakovė krovinį perdavė adresu UAB „Centro terminalas“, (duomenys neskelbtini). Krovinius reikėjo pristatyti į vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kroviniai buvo nugabenti į CMR važtaraščio trečiame langelyje nurodytą krovinio gavimo vietą, kurioje yra tik kompanijos „Wratislavia-Biodiesel S.A.“ logistikos bazė, adresu (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad 79,46 tonos nerafinuoto augalinio techninio aliejaus krovinys buvo gabenamas į tokią vietą, kurią nurodė siuntėjas. Aliejaus krovinys buvo nugabentas 2017 m. rugpjūčio 30 d. Vėliau, atsakovės atstovas J. T. S. 2017 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu paštu atsiuntė pakeistą raštišką krovininio transporto užsakymą Nr. 117 (užsakyme klaidingai nurodytas miestas, nes vietoje (duomenys neskelbtini) turėjo būti – (duomenys neskelbtini), bei paryškintai įrašyta nauja sąlyga, dėl kurios abi įmonės nesitarė, kad krovinio iškrovimas bus vykdomas tik su raštišku leidimu). Krovinio vežėjui Transport Towarowy Samochodowy Marcin Slomka nugabenus ir perdavus techninio mineralinio aliejaus krovinį į krovinio gavimo vietą, kompanijos „Wratislavia-Biodiesel S.A.“ logistikos bazę adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės direktorei A. M. 2017 m. rugpjūčio 30 d., pasibaigus darbo laikui, paskambino atsakovės vadybininkas J. T. S. ir nurodė neišsikrauti dalies, t.y. 27,9 t krovinio, laukti atskiro nurodymo dėl piniginio apmokėjimo už prekę. A. M. jam nurodė, kad visas 79,46 t techninio aliejaus krovinys buvo sėkmingai perduotas ir iškrautas krovinio gavimo vietoje ir jokių kitokių raštiškų (CMR važtaraštyje) ar žodinių nurodymų, neišsikrauti negavus apmokėjimo iš aliejaus pirkėjo, nei krovinio vežėjas nei ieškovė negavo. Nepasiekęs tikslo, atsakovės vadybininkas elektroniniu laišku persiuntė krovininio transporto užsakymą Nr. 117 su nurodyta klaidinančia data – 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir siekė, kad UAB „Maragnė“ direktorė atbuline data pasirašytų krovininio transporto užsakymą. Atsakovė su ieškove niekada nebuvo susitarę tarpusavyje nei raštu nei žodžiu, kad ieškovei būtų draudžiama išsikrauti krovinius be leidimo. Todėl atsakovės vardu iš vadybininko elektroninio pašto gautu krovininio transporto užsakymu buvo ne tik bandyta sudaryti sandorį atbuline data; t. y. 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo siūloma sudaryti 2017 m. rugpjūčio 24 d. datuotą sandorį, taip suklastojus pakeisti kitą tarp krovinio siuntėjo ir vežėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą susitarimą (CMR važtaraštį), tačiau taip pat atsakovė bandė pakeisti sandorio sudarymo šalis, jų atsakomybę, sandorio sudarymo laiką, krovinio pakrovimo vietą bei esminę krovinio iškrovimo sąlygą. Ieškovės direktorė nepasirašė atbuline data jai atsakovės pateikto suklastoto krovinio transporto užsakymo Nr. 117. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 7 d. pareiškė ieškovei pretenziją dėl sutarties punkto pažeidimo Nr. 000002. Joje atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis krovinio gabenimo sutartimi Nr. 117/2017-08-24, išsikrovus krovinius be leidimo ir pažeidus esmines sutarties sąlygas, užsakovė patyrė 21 762 Eur dydžio nuostolius. Atsakovė pareikalavo iš ieškovės atlyginti šiuos nuostolius per 30 dienų. 2017 m. spalio 12 d. UAB „Maragnė“ direktorė gavo naują pretenziją iš atsakovės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo – be raštiško leidimo iškrovus krovinį. Pareikalavo pranešti apie dalies krovinio, t. y. 27,90 t nerafinuoto augalinio aliejaus buvimo vietą ir per protingiausią laiką grąžinti krovinį atsakovei. Be to, vienas ieškovės surastas ir 26.36 t aliejaus krovinį gabenęs krovinį vilkikas, nuvykęs į iškrovimo vielą (duomenys neskelbtini), apie 30 dienų prastovėjo prastovoje, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei ir 3000 Eur prastovą. Atsakovė 2018 m. vasario 12 d. elektroniniu laišku atsiuntė atsakymą ieškovei „Dėl reikalavimo sumokėti 7 868,16 Eur“, kuriuo atsisakė mokėti 7 868,16 Eur sumą, motyvuodama ieškovės padarytais 19 809 Eur nuostoliais.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė pateikė ieškovei krovinio transporto užsakymą Nr. 117 dėl ~75 t techninio augalinės kilmės aliejaus nugabenimo į (duomenys neskelbtini) 3 vilkikais. Pasikrovimo data 2017 m. rugpjūčio 28 d., maršrutas – (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini). Užsakyme įsivėlė neesminė klaida dėl pakrovimo adreso, turi būti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Užsakyme buvo nurodytas gavėjas Fashion Trade Group sp. z.o.o, ir imperatyvi sąlyga, kad krovinį galimą iškrauti tik su raštišku leidimu. 2017 m. rugpjūčio 28 d. pagal sutartį buvo priimtas vežti krovinys. 27,90 t nerafinuoto augalinio aliejaus, kuris buvo pakrautas į automobilį WSC JC50/WSC 6AT5. Vežėjas Transport Towarowy Samochodowy Marcin Slomka be atsakovės leidimo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iškrovė krovinį (duomenys neskelbtini). Tai yra krovinys pristatytas teisingu adresu, bet perduotas ne sutartyje nurodytam gavėjui Fashion Trade Group sp. z.o.o., o Wratislavia-Biodiesel S.A. Atsakovė nebuvo davusi ieškovei leidimo iškrauti prekes, juo labiau kitam gavėjui, nei nurodytas CMR važtaraščiuose. Atsakovė ne kartą kreipėsi pretenzijomis į ieškovę, reikalaudama nurodyti, kur yra krovinys ir jį grąžinti, bet to padaryta nebuvo. Pretenzijose nurodytas atsakovės patirtos žalos dydis dėl prarasto krovinio – 21 762 Eur. Prekių iškrovimo metu atsakovė iš pirkėjo Fashion Trade Group sp. z.o.o. nebuvo gavusi (ir iki šiol nėra, nors pateikė sąskaitą apmokėjimui) apmokėjimo už krovinį, jis atsakovei negrąžintas. Atsakovė kreipėsi į prekes neteisėtai priėmusią Wratislavia-Biodiesel S.A. su reikalavimu grąžinti prekes arba atlyginti žalą. Susisiekus telefonu su komercijos direktoriumi A. M., pastarasis atsakė, kad ji yra atsiskaičiusi su prekių tiekėju, nors nenurodė, kas yra tas tiekėjas, ir nepateikė atsiskaitymo faktą patvirtinančių dokumentų. Krovinio iškrovimas nesulaukus užsakovo (siuntėjo) rašytinio nurodymo laikomas esminiu šalių sudarytos sutarties pažeidimu. Sutartyje už šį pažeidimą numatyta vežėjo atsakomybė: užsakovas turi teisę vežėjui nemokėti Sutartyje numatytos kainos už pervežimą bei pareikalauti vežėjo atlyginti nuostolius (krovinio vertę).

3. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 19 809 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovė nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį.

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog ji 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo pateikusi ieškovei raštišką krovinio transporto užsakymą Nr. 117, kuriame būtų buvusi sąlyga iškrauti krovinį tik su raštišku užsakovo leidimu. Bylos medžiagoje yra tik nepasirašytas ieškovės direktorės užsakymas, datuotas 2017 m. rugpjūčio 24 d. data, kuris faktiškai buvo atsiųstas elektroniniu paštu tik 2017 m. rugpjūčio 30 d. 17.36 val. Tarp atsakovės ir įmonės Fashion Trade Group sp. z.o.o. 2017 m. rugpjūčio 28 d. dar tik vyko tarpusavio derybos, sudarant aliejaus pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės direktorius 2017 m. rugpjūčio 28 d., 13.50 val. elektroniniame laiške lenkų įmonės Fashion Trade Group sp. z.o.o. klausė apie jos nurodyto pristatymo adreso (duomenys neskelbtini), teisingumą, kas patvirtina aplinkybę, kad atsakovė žinojo, kokiu tiksliai adresu yra įmonės „Wratislavia-Biodiesel S.A.“ logistikos bazė, taip pat žinojo, kad jos tikrasis adresas – (duomenys neskelbtini). Aliejaus pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 18 val. ieškovė ją gavo tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 22 val., todėl ieškovė nepažeidė jokio susitarimo dėl techninio aliejaus nugabenimo į (duomenys neskelbtini).

5. Tretieji asmenys „Wratislavia-Biodiesel S.A.“, Fashion Trade Group sp. z.o.o. atsiliepimų byloje nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovės UAB „Tito Sun“ 7 668,16 Eur skolą už pervežtą krovinį ir vilkiko prastovą ieškovei UAB „Maragnė“, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 463 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijose, kad tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės, todėl nagrinėjamam ginčui spręsti, visų pirma, taikytinos CMR konvencijos nuostatos.

8. Teismas taip pat vertino, jog nors atsakovė teigia, kad šalių sutartinius santykius apibrėžia 2017 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės užsakymas Nr. 117, kuriame yra sąlyga iškrauti krovinį tik su raštišku užsakovės (atsakovės) leidimu, tačiau pateiktas į bylą šis dokumentas yra pasirašytas tik pačios užsakovės, t. y. UAB „Tito Sun“, ieškovės parašo ant jo nėra. Atsakovės darbuotojas J. T. S. bendravo su ieškovės direktore A. M. SMS žinutėmis ir sprendė žinutėmis krovinio nugabenimo, išsikrovimo ir prastovos problemas iki 2017 m. rugsėjo 5-7 d. ir vėliau, ką patvirtino duotais parodymais teismo posėdyje, tačiau šiuo susirašinėjimu ieškovės direktorė nebuvo kaltinama pažeidus kokį nors tarpusavio rašytinį ar žodinį susitarimą, jai atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ir nekaltino kokiais nors teisės pažeidimais.

9. Pirmosios instancijos teismas darė išvadas, kad krovinį ieškovei pristačius teisingu adresu, ir jį iškrovus krovinio gavimo vietoje, kuris buvo nurodytas CMR važtaraštyje, negavus jokių tikslių žodinių nurodymų dėl neiškrovimo, kol neapmokėta, liudytojas J. T. S. neteisėtais būdais – elektroniniu laišku 2017 m. rugpjūčio 30 d. 17.36 val. persiuntė klaidinančią informaciją ieškovei su nurodyta klaidinančia data -2017 m. rugpjūčio 24 d., siekdamas, kad šioji atbuline data pasirašytų krovinio transporto užsakymą Nr. 117, taip suklastojus ir turint tikslą pakeisti kitą krovinio siuntėją ir vežėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą susitarimą – CMR važtaraštį. Tokiu neteisėtu būdu, siekiant sau naudos ir teikiant įteisinti fiktyvius dokumentus, atsakovė siekė pakeisti savo neteisėtais veiksmais šalių atsakomybės pagrindą, sandorio sudarymo laiką, krovinio pakrovimo vietą bei esminę UAB „Tito Sun“ krovinio iškrovimo sąlygą, siekdama neteisėtu būdu sau naudos. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. neturėjo net prekių, gautų iš atsakovės, todėl negalėjo būti sudaryta krovinio vežimo sutartis, kuri buvo sudaryta tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovė atbuline data nepasirašė suklastoto ir jai atsakovės pateikto krovinio transporto užsakymo Nr. 117. Tokie atsakovės neteisėti veiksmai, negali būti pagrindu civilinei atsakomybei kilti ir atsirasti, nes neatitinka jos sąlygų, o tuo pačiu prašomai 19 809 Eur žalai atlyginti.

10. Teismas sprendė, jog pati atsakovė neįrodė, kad ieškovė iškrovimą turėjo vykdyti tik su raštišku leidimu, konkrečių pretenzijų ieškovei nereiškė, o praėjus 8 dienoms po krovinio nugabenimo į pristatymo vietą, krovinio siuntėjas negalėjo paaiškinti nuostolių turinio, tai yra neįrodė priežastinio ryšio tarp UAB „Maragnė“ veiksmų ir atsiradusių nuostolių krovinio siuntėjui. Atsakovė nesumokėjo skolos ekspeditoriui, užsakyme Nr. 117 numatytos sumos už kiekvieną 79,46 t nugabento techninio aliejaus pervežimą po 42 Eur už 1 toną krovinio, viso 7 668,16 Eur. Atsakovė pati pažeidė 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudaryto užsakymo Nr. 117 nuostatas dėl mokesčio už pervežimą ir vilkiko prastovą mokėjimo, ir tuo pačiu CK 6.824 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl atlyginimo mokėjimo ekspeditoriui.

VII. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovė UAB „Tito Sun“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2022 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Maragnė“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 19 809 Eur žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės UAB „Maragnė“ atsakovės UAB „Tito Sun“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas . Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Liudytojas J. T. S. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš tikrųjų užsakymas Nr. 117 buvo paruoštas ir visos sąlygos aptartos dar 2017 m. rugpjūčio 24 d. Tačiau vežėjui UAB „Maragnė“ vėliau atsiuntus konkrečius krovinį vežančių transporto priemonių duomenis, užsakymas buvo koreguojamas ir galutinai atsiųstas pasirašyti UAB „Maragnė“ įgaliotam asmeniui tik 2017 m. rugpjūčio 30 d. Tai normali pervežimų praktika. 2017 m. rugpjūčio 24 d. – 2017 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpyje buvo atliekami krovinio pervežimo veiksmai – UAB „Maragnė“ rado tiesioginius krovinio vežėjus, 2017 m. rugpjūčio 28 d. išrašyta CMR važtaraštis, krovinys pakrautas, pervežtas ir iškrautas.

11.2. Skundžiamo sprendimo išvados, kad užsakyme buvo siekiama pakeisti krovinio siuntėją ar 2017 m. rugpjūčio 28 d. CMR važtaraštį, nelogiškos ir nesuprantamos. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog su ieškove buvo susitarta dėl esminės užsakymo Nr. 117 sąlygos, kad krovinys nebus iškrautas be išankstinio rašytinio krovinio siuntėjo leidimo, yra nepagrįsta. Teismas nenurodė, kodėl rėmėsi tik A. M. paaiškinimais, bet atmetė D. R., J. T. R. parodymus, susirašinėjimą tarp A. M. ir J. T. S..

11.3. Iš skundžiamo sprendimo nesuprantama, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį skaičiuoja įsiskolinimą už krovinio pervežimą, prastovą, jeigu iš tikrųjų, kaip reikėtų suprasti iš priimto sprendimo turinio, dėl užsakymo Nr. 117 sąlygų nebuvo susitarta ir jis ieškovės net nėra pasirašytas.

11.4. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į tai, jog krovinys pristatytas teisingu adresu, bet perduotas ne sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui Fashion Trade Group sp. z.o.o., o Wratislavia-Biodiesel S.A., kaip matyti iš spaudo ir parašo CMR važtaraštyje. Su šia įmone atsakovė neturi jokių santykių ir ji atsakovei net nežinoma. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

11.5. Nesutiktina su teismo sprendimu, kad atsakovė turi sumokėti 3 000 Eur už vilkiko 30 dienų prastovą. Ieškinyje nėra jokių duomenų, kad tai įvyko dėl atsakovės kaltės. Teismo sprendimas šioje dalyje visiškai nemotyvuotas.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Maragnė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Tito Sun“ apeliacinio skundo netenkinti, 2022 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti ieškovei UAB „Maragnė“ iš atsakovės UAB „Tito Sun“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantė neigia akivaizdžią, rašytiniu įrodymu pagrįstą aplinkybę, kad krovinio pervežimo sąlygos iš esmės buvo sudarytos 2017 m. rugpjūčio 28 d. užpildytu CMR važtaraščiu, kurį teismas analizavo skundžiamo teismo sprendimo 16 punkte, remdamasis 2017 m. spalio 26 d. UAB „Maragnė“ atsakymu į UAB „Tito Sun“ pretenzijas. Pabrėžtina, kad šio CMR važtaraščio egzistavimas, jo užpildytų 1, 3 ir 4 langelių turinys patvirtino aplinkybę, kad krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio 28 d. Tą pačią datą krovinys siuntėjo buvo perduotas krovinio vežėjui gabenti į krovinio pristatymo vietą – (duomenys neskelbtini). CMR važtaraščio užpildyto 24 langelio turinys rodo, kad krovinys ir buvo nugabentas į trečiajame CMR važtaraščio langelyje nurodytą krovinio gavimo vietą, kurioje yra tik kompanija „Wratislavia-Biodiesel S.A“ ir kurią nurodė siuntėjas.

Šalies argumentai

12.2. Apeliantės skunde nurodytas J. T. S. susirašinėjimas SMS žinutėmis nenustatė jokių pareigų ieškovei – neišsikrauti krovinio be raštiško atsakovės leidimo. J. T. S. SMS žinutės nebuvo susietos ir nekilo iš kokio nors raštiško susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės dėl krovinio iškrovimo sąlygų. CMR važtaraštyje taip pat nebuvo įrašyta sąlyga vežėjui dėl krovinio išsikrovimo krovinio pristatymo vietoje tik su atsakovės raštišku nurodymu.

12.3. Apeliacinio skundo argumentai, kad prieš iškraunant krovinį, turėjo būti gautas mokėjimo pavedimas iš krovinio gavėjo ir krovinys iškrautas tik pašalinus riziką dėl galimo neatsiskaitymo, negalėjo nulemti žalos UAB „Tito Sun“ dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė su atsakove tokių krovinio išsikrovimo sąlygų jokioje raštiškoje sutartyje nesutarė ir savo parašais nepatvirtino. Atsiskaitymas už techninį aliejų buvo atsakovės ir įmonės Fashion Trade Group sp. z.o.o. tarpusavio susitarimo reikalas.

12.4. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, ar ji bandė išsiieškoti jai padarytus nuostolius iš prekių gavėjo dėl negauto apmokėjimo už techninį aliejų. Apeliantė įvardino Lenkijos įmonę Wratislavia-Biodiesel S.A. kaip neteisėtai priėmusią techninį aliejų, tačiau pati nepagrindė, kokių protingų, sąžiningų, teisingų veiksmų ji ėmėsi, kad tvarkingai rašytiniais sandoriais išspręsti atsiskaitymą už pateiktas prekes, elgtis atsargiai ir aiškiai aptarti prekių pristatymo, perdavimo sąlygas prekių gavėjui, ir taip savo veiksmais išvengti nuostolių, nors gerai žinojo, kad pirkėjas krovinio pristatymo adresu – (duomenys neskelbtini), neturi jokios savo buveinės ar veiklos vietos, filialo ar kokio nors kito įmonės padalinio, komercinio agento ar netgi atstovo.

12.5. Atsakovė teismo proceso metu pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad ji Lenkijos Respublikoje pradėjo civilinę bylą ar inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl neatsiskaitymo su ja prieš Lenkijos įmones Wratislavia-Biodiesel S.A., ar Fashion Trade Group sp. z.o.o., nenurodė, kas jai mokėdavo už pateiktą techninį aliejų, nes kiti du kroviniai, gabenti ieškovės surastais vilkikais, buvo pateikti tai pačiai įmonei Wratislavia-Biodiesel S.A. ir dėl to jokio ginčo nekilo, be to, – atsakovė pretenzijų ieškovei nepateikė. Taip pat, apeliantė nepateikė į bylos medžiagą jokių įrodymų, kad ji pateikė 2017 m. spalio 19 d. pretenziją įmonei Wratislavia-Biodiesel S.A., jau nevertinant, kad nesikreipė netgi su pretenzija į įmonę Fashion Trade Group sp. z.o.o.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už tarptautinį krovinio pervežimą ir transporto priemonės prastovą priteisimo ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl žalos, patirtos netinkamai atlikus vežimo paslaugą, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama šiuos esminius argumentus: 1) krovinys nebuvo perduotas tinkamam gavėjui; 2) vežėjas nevykdė siuntėjo nurodymo be raštiško jo leidimo nepateikti krovinio iškrovimui, dėl ko siuntėjas patyrė nuostolius (prarado krovinį); 3) vežėjas nepagrįstai reikalauja priteisti už transporto priemonės prastovą.

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo

16. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė duoti paaiškinimus raštu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus ir byloje esančius įrodymus, 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi pats pasiūlė ieškovei ir atsakovei papildomai paaiškinti aplinkybes dėl vežimo sutarties sąlygų, taip pat pateikti visus tris (krovinys buvo gabentas trimis transporto priemonėmis) įskaitomus CMR važtaraščius. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai bei jų priedai yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, šalys iš esmės jokių naujų aplinkybių juose nenurodo, rašytiniais paaiškinimais (ir su jais susijusiais įrodymais, kurių dalis jau buvo byloje) siekia pagrįsti savo teiginių/atsikirtimų pagrįstumą, abi šalys turėjo galimybę pateikti teismui nuomonę dėl viena kitos pateiktų rašytinių paaiškinimų, sprendžia tiek apeliantės (atsakovės), tiek ieškovės rašytinius paaiškinimus priimti į bylą ir vertinti juos visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl vežimo paslaugų

18. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata ir šioje normoje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma bet kokia kelių transporto priemone vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.

19. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Tito Sun“ (užsakovas) 2017 m. rugpjūčio 30 d. el. paštu pateikė ieškovei UAB „Maragnė“ (vežėjui) 2017 m. rugpjūčio 24 d. Krovininio transporto užsakymą Nr. 117, pasirašytą tik jos vienos, kuriuo užsakė krovinio pervežimą – pasikrauti iš UAB „Centro terminalas“, esančio (duomenys neskelbtini) (užsakyme klaidingai nurodyta – (duomenys neskelbtini)), apie 75 t masės techninio aliejaus krovinį ir nugabenti jį į išsikrovimo vietą – (duomenys neskelbtini) (iškrovimas tik su raštišku leidimu). Nors šis užsakymas nėra pasirašytas vežėjo, kita vertus, byloje nustatyta, kad šalys dar 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarė dėl šio krovinio pervežimo.

20. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl vežimo sutarties tarp šalių sudarymo. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl rašytine sutartimi, vežimo užsakymu, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt. neužfiksuotų sutarties sąlygų, t. y. krovinio pristatymo kitam gavėjui nei nurodyta CMR važtaraštyje ir siuntėjo nurodymo vežėjui be raštiško jo leidimo nepateikti krovinio iškrovimui, todėl byloje reikšminga nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Maragnė“ nebuvo tiesioginė krovinio vežėja, o tik kaip tarpininkė surasdavo krovinį pervežti galinčias kitų įmonių transporto priemones. Nepaisant to, byloje nekilo ginčo, kad ieškovė turėjo vežėjo statusą CMR konvencijos prasme, t. y. įsipareigojo siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors vežė ne pati, o tik atliko ekspedijavimo paslaugas, todėl pagal šią konvenciją spręstina tiek dėl siuntėjo pareigos atsiskaityti su vežėju, tiek dėl vežėjos atsakomybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas CMR konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkami kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai taikė CMR konvencijos nuostatas dėl atsiskaitymo už atliktas vežimo paslaugas, vežėjo atsakomybės.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovei atsakovės 2017 m. rugpjūčio 28 d. perduotas krovinys trimis transporto priemonėmis 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo nugabentas į paskirties punktą, adresu (duomenys neskelbtini) ir pateiktas gavėjui „Wratislavia-Biodiesel S.A.“ iškrauti: 2017 m. rugpjūčio 30 d. ((duomenys neskelbtini); 2017 m. rugsėjo 1 d. ((duomenys neskelbtini)); 2017 m. spalio 4 d. ((duomenys neskelbtini)).

23. Kaip jau buvo minėta, byloje esminis ginčas kilo dėl to ar buvo šalių susitarimas, kaip nurodyta ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. Krovininio transporto užsakyme Nr. 117, jog vežėjas krovinį patekti iškrovimui gali tik gavęs užsakovo rašytinį sutikimą. Ieškovės teigimu, tokio šalių susitarimo nebuvo, todėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. krovinys buvo iškrautas be užsakovo sutikimo. Atsakovės teigimu, ieškovei buvo nurodyta, kad prieš iškraunant krovinį turėjo būti gautas atsakovės rašytinis sutikimas, nes tokiu būdu pašalinama rizika dėl galimo neatsiskaitymo (rašytinis sutikimas duodamas iš krovinio gavėjo gavus mokėjimo už prekę pavedimą). Atsakovė taip pat nurodė, kad krovinio gavėjui (Fashion Trade Group sp. z.o.o.) pateikta sąskaita (2017 m. rugpjūčio 29 d. Proforma invoice TS 519) neapmokėta iki šiol, todėl atsakovė 19 809 Eur sumą (krovinio vertė) prašo priteisti iš atsakovės, netinkamai vykdžiusios vežimo sutartį.

24. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012, 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, kt.). Šiuo atveju atsakovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti sutarties pažeidimo faktą bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių ir jų dydį (CPK 178 straipsnis).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei skolą už tarptautinį krovinio pervežimą, atmetant atsakovės priešieškinį dėl žalos, patirtos netinkamai atlikus vežimo paslaugą, atlyginimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

26. Visų pirma, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad krovinys buvo pristatytas ne sutartam gavėjui, o niekuo su apeliante nesusijusiam asmeniui, t. y. krovinys prarastas. CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog vežėjas siuntėjo visą jam perduotą krovinį trimis transporto priemonėmis nugabeno į paskirties punktą (adresu (duomenys neskelbtini)) ir išdavė turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (tiesiogiai gamyklai Wratislavia-Biodiesel S.A., o ne CMR važtaraščiuose nurodytam Fashion Trade Group sp. z.o.o.). Akcentuotina, kad nors CMR važtaraščiuose gavėjas buvo nurodytas Fashion Trade Group sp. z.o.o., tačiau krovinys pagal šalių susitarimą bei tikruosius ketinimus faktiškai turėjo būti pristatytas tiesiogiai gamyklai Wratislavia-Biodiesel S.A, ką patvirtina visi trys CMR važtaraščiai, pagal kuriuos krovinys buvo pateiktas tam pačiam asmeniui, bei šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad siuntėjas šį gavėją laikė tinkamu gauti krovinį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vežėjui negali būti taikoma atsakomybė pagal CMR konvenciją dėl krovinio praradimo. Taigi, šiuo atveju nėra aktualus CMR konvencijos 17 straipsnio, reglamentuojančio vežėjo atsakomybę dėl krovinio praradimo taikymas, nes, kaip nustatyta byloje, krovinys nebuvo prarastas, t. y. pristatytas teisę gauti krovinį turinčiam asmeniui (gamyklai Wratislavia-Biodiesel S.A.), krovinį gavėjas priėmė bei neginčijo, kad gavo.

27. Antra, apeliantės teigimu, vežėjas turėjo laukti, kol bus apmokėtos trečiajam asmeniui Fashion Trade Group sp. z.o.o. pateiktos sąskaitos, ir tik tuomet, gavęs siuntėjos leidimą, krovinį pateikti iškrovimui (gamyklai). Apeliantė patirtą žalą kildina iš to, jog su ja už pristatytą krovinį pagal pirkimo-pardavimo sutartį neatsiskaitė trečiasis asmuo Fashion Trade Group sp. z.o.o, kuris buvo aliejaus iš atsakovės tiesioginis pirkėjas. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovė neįrodė, kad dėl šios vežimo sąlygos šalių buvo susitarta, t. y. tokias instrukcijas (nurodymus) siuntėjas iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. butų davęs vežėjui, ir dėl kurios nesilaikymo vežėjui kiltų atsakomybė. Kaip minėta, rašytinė vežimo sutartis, kurioje aiškiai vežėjui būtų nurodyta, jog be raštiško jo leidimo nepateikti krovinio iškrovimui, iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. (pirmos transporto priemonės iškrovimo) sudaryta nebuvo. 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarytame krovinio važtaraštyje, kuris pagal CMR konvencijos 4 straipsnį yra tarp šalių sudarytas susitarimas dėl krovinio pervežimo, taip pat nėra numatyta sąlyga (instrukcija), kad vežėjas be siuntėjo raštiško leidimo negali pateikti krovinio iškrovimui. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. Krovininio transporto užsakymą Nr. 117, jog vežėjas krovinį patekti iškrovimui gali tik gavęs užsakovo rašytinį sutikimą, ieškovei el. paštu pateikė tik po to kai krovinys, vežtas transporto priemone (duomenys neskelbtini), jau buvo perduotas faktiniam vežėjui (2017 m. rugpjūčio 28 d.) ir iškrautas (2017 m. rugpjūčio 30 d.). Byloje objektyvių duomenų, jog ieškovei (vežėjai) dar iki krovinio pateikimo vežti būtų žinoma ši siuntėjo įrodinėjama sąlyga, ir, kad vežėja būtų privalėjusi jos laikytis nėra. Šios aplinkybės nepatvirtina ir šalių atstovų (darbuotojų) elektroninis susirašinėjimas, vykęs iki pirmos transporto priemonės iškrovimo. Liudytojai J. T. S. (vadybininkas) ir D. R. ((duomenys neskelbtini)) yra atsakovės UAB „Tito Sun“ darbuotojai bei suinteresuoti civilinės bylos baigtimi. Todėl šių liudytojų paaiškinimai nėra pakankami, įrodinėjant šalių susitarimus dėl esminių vežimo sąlygų. Kita vertus, sprendžiant dėl liudytojų parodymų vertinimo, svarbu pažymėti, kad nei šių liudytojų paaiškinimai, nei pačių šalių byloje išreikšta pozicija nėra lemiantys teismo išvadą kitų įrodymų kontekste, kadangi, įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. (krovinio iškrovimo) buvo davusi vežėjai nurodymą dėl krovinio pateikimo iškrovimui tik gavus raštišką siuntėjo leidimą, t. y. neįrodė sutarties pažeidimo fakto.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik po ginčo krovinio iškrovimo (2017 m. rugpjūčio 30 d.) vežėjui el. paštu pateiktas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Krovininio transporto užsakymas Nr. 117, kuriame yra nurodymas, kad vežėjas krovinį patekti iškrovimui gali tik gavus siuntėjo (užsakovo) rašytinį sutikimą, bei po to tarp šalių atstovų vykęs el. susirašinėjimas patvirtina, jog vežėjui buvo duotas aiškus nurodymas dėl krovinio iškrovimo tik su siuntėjo raštišku leidimu. Tai patvirtina ir pačios vežėjos veiksmai, vykdant šį siuntėjo nurodymą (dėl to ginčo nėra). Aplinkybė, jog vežėja pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. atsakovės išduotą įgaliojimą, siekė geranoriškai išspręsti ginčą, padedant atsakovei spręsti klausimą dėl atsiskaitymo už 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateiktą krovinį, nepakankama įrodinėjant, kad ginčo nurodymą (instrukciją) siuntėja vežėjai būtų davusi iki šio krovinio iškrovimo.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų, jų susitartų tarptautinio krovinio pervežimo sąlygų bei siuntėjo duoto nurodymo dėl asmens, kuriam turėjo būti faktiškai pristatytas krovinys, ir atsakovei neįrodžius, kad iki pirmos transporto priemonės iškrovimo (2017 m. rugpjūčio 30 d.) buvo duotas vežėjai nurodymas nepateikti transporto priemonės iškrovimui iki nebus gautas siuntėjo leidimas, sprendžia, kad ieškovei negali kilti atsakomybė atlyginti atsakovės patirtus nuostolius (krovinio vertę) dėl to, kad trečiasis asmuo su ja už prekę (aliejų) neatsiskaitė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne nuo vežėjos priklausančių aplinkybių, o dėl paties siuntėjo, kaip verslininko, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, siekiant užsitikrinti atsiskaitymą pagal su trečiuoju asmeniu Fashion Trade Group sp. z.o.o sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, bei iki šiol neišspręsto ginčo tarp atsakovės ir šio trečiojo asmens nėra atsiskaityta už pateiktą krovinį.

30. Byloje nustačius, kad ieškovė tinkamai įvykdė krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu sutartį, t. y. perduotą krovinį nugabeno į šalių sutartą paskirties punktą ir išdavė turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), bei tarp šalių nekilus ginčo dėl vežimo kainos, siuntėjui kyla pareiga sumokėti už krovinio vežimą nustatytą užmokestį, t. y. 4 038,16 Eur (su PVM) (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens Fashion Trade Group sp. z.o.o. įsipareigojimo atsakovei neįvykdymas negali būti pagrindu atsisakyti apmokėti už vežėjui suteiktą pervežimo paslaugą.

Dėl siuntėjo atsakomybės už prastovą

31. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 3 630 Eur (30 d. x 100 Eur + PVM) už transporto priemonės prastovą. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad prastova įvyko dėl atsakovės kaltės. Apeliantė teigia, jog neiškrauti tokį ilgą laiką transporto priemonės (autocisternos) buvo ne vien tik jos, bet ir ieškovės sprendimas, nes 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikus ieškovei pretenziją dėl be leidimo iškrautos transporto priemonės ((duomenys neskelbtini)) krovinio, ieškovės direktorė pagal atsakovės įgaliojimą ėmėsi veiksmų, siekiant išspręsti trečiajam asmeniui Fashion Trade Group sp. z.o.o. pateiktos sąskaitos apmokėjimo klausimą. Apeliantė taip pat nurodė, kad ji nors ir nedavė leidimo iškrauti krovinį, nes nebuvo sulaukta apmokėjimo už 2017 m. rugpjūčio 30 d. pristatytą krovinį, tačiau to ir nedraudė.

32. Byloje nustatyta, kad paskutinė transporto priemonė ((duomenys neskelbtini)) buvo iškrauta tik 2017 m. spalio 4 d., t. y. daugiau nei po 30 d., kai krovinys buvo nugabentas (2017 m. rugpjūčio 30 d.) į paskirties punktą. Byloje nekilo ginčo, kad vežėja po to, kai 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo iškrautas krovinys, laikėsi siuntėjo nurodymų ir be siuntėjo raštiško leidimo nepateikė krovinio iškrovimui. Apeliantė neginčija to, kad raštiško leidimo iškrauti krovinį, gabenta transporto priemone (duomenys neskelbtini), vežėjui nedavė, nors mokėjimas (20 514,00 Eur iš Lenkijos įmonės Petro oil group S.p.z.o.o) buvo gautas 2017 m. rugsėjo 8 d. Byloje jokių duomenų, kad siuntėja būtų davusi kitas instrukcijas dėl krovinio iškrovimo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai iš esmės sprendė pirmosios instancijos teismas, krovinys daugiau kaip 30 d. nebuvo iškrautas būtent dėl apeliantės kaltės, kuri sulaikydama krovinio iškrovimą, siekė užsitikrinti trečiajam asmeniui Fashion Trade Group sp. z.o.o. pateiktos sąskaitos apmokėjimą. Taigi, šalims neginčijant aplinkybės, kad buvo susitarta tiek dėl apmokėjimo už pervežimą, tiek už transporto priemonės prastovą, ką patvirtina ir atsakovės pasirašytas bei ieškovei 2017 m. rugpjūčio 30 d. el. paštu pateiktas Krovininio transporto užsakymas Nr. 117 (100 Eur už kiekvieną prastovos dieną), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal ieškovės ieškinį iš atsakovės priteisė 3 630 Eur (30 d. x 100 Eur + PVM) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ir nors apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nebuvo pakankamai motyvuota, tačiau tai nereiškia, kad buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.

33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytų argumentų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, arba sprendimą keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

36. Ieškovė pateikė duomenis dėl apeliacinėje instancijoje patirtų 942 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tito Sun“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maragnė“ 942 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEdvardas PaliokasLina Žemaitienė