Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, pareikštą atsakovams R. P. ir A. J. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas J. P. pateiktame ieškinyje savo reikalavimus grindė tuo, kad jo motinai A. P. nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Ieškovas kartu su savo motina minėtame turte gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. Ieškovas gyvendamas kartu su motina prižiūrėjo ir ją ir jos turtą. Dėl to ieškovo motina nusprendė, kad turtas po jos mirties turėtų atitekti ieškovui. (duomenys neskelbtini) testamentu ieškovo motina turtą paliko savo sūnui ieškovui J. P. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog po motinos mirties jis paveldės turtą bei į tai, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovas gyveno minėtame turte bei juo naudojosi, ieškovas į šio turto pagerinimus investavo didelę pinigų sumą, todėl turto vertė padidėjo atliktų darbų pagerinimų verte. (duomenys neskelbtini) ieškovo motina mirė. 2012-12-10 ieškovas sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškimu motina panaikino savo (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, ko pasėkoje ieškovo rekonstruotą Turtą paveldėjo įpėdiniai pagal įstatymą: ieškovas, atsakovai A. J. P. bei R. P. Visiems įpėdiniams atiteko po 1/3 dalį turto. 2013-01-10 ieškovas kreipėsi į teismą dėl A. P. 2011-09-20 pareiškimo, kuriuo pilnai panaikintas (duomenys neskelbtini) testamentas, pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Šakių rajono apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2015-05-29 nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, ieškovo lėšomis pagerinto turto savininkais tapo J. P., A. J. P. ir R. P. Ieškovas nurodė, kad atliko turto pagerinimo darbus, kurių vertė sudaro 31 425 eurų sumą, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų po 1/3 dalį turto pagerinimo darbų vertės iš kiekvieno atsakovo. Ieškovo teigimu, materialiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovų turėtų būti kvalifikuojami kaip atsiskaitymai grąžinus savininkui turtą iš neteisėto svetimo valdymo, todėl ginčo sprendimui taikytinos savininko teisų gynimą reglamentuojančios daiktinės teisės normos, inter alia, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.97 straipsnis. CK 4.97 str. 3 d. nustato, kad „Neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos“. Apie tai, kad motina panaikino (duomenys neskelbtini) testamentą, ieškovas sužinojo tik (duomenys neskelbtini), todėl iki (duomenys neskelbtini) ieškovas pagrįstai tikėjo, kad jo turto valdymas yra teisėtas ir jis taps turto savininku ateityje. Taigi, ieškovas laikytinas sąžiningu turto valdytoju. 2/3 dalys turto, kurį ieškovas pagerino, po motinos mirties atiteko atsakovams. Tai, jog ieškovas valdė turtą sąžiningai, suteikia ieškovui teisę reikalauti atlyginti 2/3 dalių turto pagerinimo patirtų išlaidų vertę, kuria padidėjo atsakovams priklausančių 2/3 dalių turto vertė. Taip pat ieškovas nurodė, kad patyrė 600 eurų nuostolių. Minėta suma buvo sumokėta UAB „Skena“ už turto vertinimą, todėl atsakovams kilo pareiga atlyginti ieškovui 600 eurų turto vertinimo išlaidų. Dėl šios priežasties prašomo teismo priteisti ieškovo naudai iš atsakovų po 300 eurų turto vertinimo išlaidų. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Ieškovo pajamos sudaro 500,86 eurų sumą per mėnesį. Iš šių lėšų ieškovas turi patenkinti savo minimalius poreikius.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. P. papildomai nurodė, kad ginčo namas buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) m. Jau tuo metu jis buvo ne naujas. Bėgant metams, namas reikalavo kapitalinio remonto, todėl 2002 m. jis pakeitė namo langus, 2003 m. sutvarkė kanalizaciją ir vandentiekį. 2004 m. suremontavo du mažesniuosius namo kambarius. Pagrindinę namo rekonstrukciją su projektais pradėjo 2007 m. Neneigia, kad 2007-09-10 prašyme išduoti statybos leidimą, kuris yra surašytas mirusios motinos A. P. vardu, yra jo parašas, o ne pačios mamos. Tada pakeitė namo stogą, užtvėrė tvorą, užpylė juodžemiu sklypą, užsėjo veją, pastatė terasas, išklojo šaligatvius aplink namą, pastatė priestatą, įrengė naują virtuvę, vonios kambarį, tualetą, katilinės patalpą, pastatė naują kuro katilą ir atliko kitus reikalingus darbus. Nurodė, kad visą tą laiką, kol jis gyveno tame name su mama, manė, kad namas priklausys jam, nes mama taip norėjo ir sakydavo, kad jis namą tvarkosi sau. Nurodė, kad jo mama buvo patenkinta atliekamais darbais, niekada dėl to neprieštaravo. Taip pat patvirtino, kad už visus atliktus namo remonto darbus jis mokėjo iš savo lėšų. Nurodė, kad mama prisidėdavo pinigais tik už kurą. Tai būdavo apie 1 000 Lt per metus. Namo remontui mama pinigų nedavė, nes jų ir neturėjo, kadangi gaudavo tik senatvės pensiją. Nurodė, kad jis pardavė savo butus, garažą, sodą su namu, automobilį, tam jog turėtų pinigų namo renovacijai. Taip pat patvirtino, kad visą gyvenimą dirbo (nedirbo tik nuo 2011 m. iki 2014 m. dėl sveikatos problemų), turėjo savo įmonę, o jei pritrūkdavo pinigų remontui, pasiskolindavo iš draugo. Iš viso buvo pasiskolinęs 30 000 litų. Nurodė, kad jis vienas inicijavo visų statybos darbų atlikimą ir už juos mokėjo. Visą tą laiką manė, kad namas jam atiteks, nes mama buvo parašiusi jam testamentą, ir pagal jos valią tarp jo ir brolių buvo nusistovėjusi turto naudojimosi tvarka. Nurodė, kad jo draugė kartu apsigyveno nuo 2011 m. Ieškovas yra deklaruotas minėto namo gyvenamosios vietos adresu. Pridūrė, kad namo rekonstrukcijos darbai iki šiol nėra įteisinti, nes namas turi būti priduotas 2017 m.

Teismo posėdžio metu atsakovų R. P. ir A. J. P. atstovė advokatė R. U. papildomai paaiškino, kad ieškovas J. P. visuose dokumentuose dėl namo renovacijos pasirašinėjo už savo mamą, namo savininkę A. P. Jis veikė be mamos sutikimo, klastojo jos parašą, kas prieštarauja gerai moralei. Pažymėjo, kad visi namo remonto darbai buvo atlikti savininkei esant gyvai. Ieškovas savo lėšomis gerino A. P. turtą, todėl tarp jų susiklostė kreditoriniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, kad jau yra praėjęs 3 metų naikinamasis senaties terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Nurodė, kad namo pagerinimas buvo atliekamas ir po A. P. mirties. Mano, kad daugelis byloje pateiktų dokumentų, kvitų dėl namo pagerinimo išlaidų yra pridėti nepagrįstai ir suklastoti, arba tos išlaidos galėjo būti skirtos ieškovo kitų gyvenamųjų patalpų pagerinimui.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jam žinoma, jog J. P. gyveno name, adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtas namas buvo visas suremontuotas. Nuo (duomenys neskelbtini) m. J. P. organizavo visus remonto darbus ir mokėjo už juos. Nurodė, kad namo savininkė A. P. žinojo apie statybos darbus. Jie gerai sutarė, todėl žinojo, kad visi darbai vyksta su jos sutikimu ir leidimu. Nurodė, kad J. P. visus darbus atliko iš savo asmeninių pinigų. Daugiau jokie asmenys prie remonto neprisidėjo. Nurodė, kad A. P. neturėjo pinigų tokiems darbams atlikti, nes gaudavo tik pensiją. Žino, kad ji prisidėdavo tik prie kuro pirkimo 1 000 Lt per metus. Taip pat nurodė, kad žinojo, jog J. P. buvo sudarytas testamentas, jog ginčo namas po mamos mirties priklausys ieškovui. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) m. A. P. vaikščiojo.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atliko namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Pirmiausia su J. P. suderino dėl namo stogo pakeitimo. Nurodė, kad to namo stogas buvo labai prastos būklės, stogo sparai buvo sutręšę, pro juos varvėjo vanduo. Taisyti neapsimokėjo, nes būtų dar daugiau kainavę. Nepamena, ar buvo padarytas projektas. Nurodė, kad darbų apimtis išsiplėtė, nes ieškovui davė patarimų ir darė taip, kad geriau būtų. Nurodė, kad prie namo remonto dirbo 4-6 žmonės du mėnesius laiko. Už visus atliktus darbus (be medžiagų) J. P. jam sumokėjo 36 000 Lt. Mokėjo per kelis kartus. Neatsimena ar tuo metu jam išrašė pinigų priėmimo kvitą. Nurodė, kad jie draugiškai sudarydavo sutartis, raštiškai nepasirašinėjo, tačiau savo veiklos ataskaitą vedė. Šiuo metu jau nežino, kur galėtų būti dokumentai. Taip pat nurodė, kad atliekant darbus pakalbėdavo su namo savininke A. P. Ji buvo patenkinta, kad namas remontuojamas, neprieštaravo dėl darbų atlikimo, sakė, kad J. darosi sau.

Liudytojas T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo kaip šeimos narys. Dažnai atvažiuodavo padėti prie namo darbų. Žinojo, kad namas priklausė močiutei A. P. nuosavybės teise. Nurodė, kad ji džiaugėsi, jog jos sūnus J. P. remontuoja namą, buvo dėl to patenkinta.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji J. P. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) m. Pas J. P. apsigyveno (duomenys neskelbtini) m. Žinojo, kad namas priklausė jo motinai A. P. J. P. namo remonto darbus pradėjo nuo 2002 m. Suremontavo kambarius, įrengė vonios kambarį, sutvarkė elektros instaliaciją, kanalizaciją, pakeitė namo langus. Taip pat žinojo, kad A. P. (duomenys neskelbtini) m. sudarė testamentą, pagal kurį namas turėjo atitekti J. P. Nurodė, kad vykdant namo remonto darbus, ji padėdavo tvarkytis buityje, daryti valgyti. Taip pat nurodė, kad ir ji, ir J. P. rūpinosi A. P., pirkdavo jai vaistus, maistą, mokėjo mokesčius. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. prasidėjo namo rekonstrukcija. (duomenys neskelbtini) m. privežė juodžemio, pasėjo veją, sudėjo trinkeles aplink namą, susodino medžius, gėlynus, užtvėrė tvorą aplink sklypą, padarė lietaus kanalizaciją, iškasė šulinį. (duomenys neskelbtini) m. įrengė namo priestate virtuvę ir įruošė katilinę. Nurodė, kad už visus namų remonto darbus mokėjo J. P. ir savo, ir iš skolingų piniginių lėšų. Parodė, kad A. P. sutiko dėl namo remonto darbų atlikimo ir niekad tam neprieštaravo. Taip pat nurodė, kad rašytinio sutikimo gyventi A. P. name neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

(duomenys neskelbtini) A. P. sudarė testamentą, patvirtintą Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, patvirtintą Šakių notarų biuro notarės R. V., registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo testamentu 0.0700 ha ploto namų valdos žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui J. P., likusią dalį namų valdos žemės sklypo ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui A. P., o visą kitą savo turtą paliko abiem sūnums lygiomis dalimis.

(duomenys neskelbtini) pareiškimu apie testamento panaikinimą, patvirtintu Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. panaikino savo (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų apraše nurodyta, kad bendra namo pagerinimų išlaidų suma yra 34 848,06 Eur.

Byloje ieškovo pateikti dokumentai: kvitai, sutartys, sąskaitos faktūros, su nurodytomis pinigų sumomis už pirktas prekes, atliktas paslaugas.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad mirusiosios A. P. palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis sūnus J. P.

Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. P. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė J. P., (duomenys neskelbtini) – A. J. P., o (duomenys neskelbtini) – R. P.

Panevėžio apygardos teismo 2015-05-29 nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8-829/2014, kuriuo teismas atmetė ieškovo patikslintą ieškinį dėl pareiškimo, kuriuo buvo prašoma panaikintas (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, pripažinimo negaliojančiu, paliktas nepakeistas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2015-11-16 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad J. P. (duomenys neskelbtini) gavo netekto darbingumo pensiją – 213,35 Eur.

UAB „Bosas ir Ko“ 2015-11-16 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad J. P. per mėnesį uždirbdavo – 287,51 Eur (atskaičius mokesčius).

Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 2015-11-19 raštas patvirtina, kad J. P. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-11-23 išrašas patvirtina, kad J. P. nuosavybės teise turi negyvenamąją patalpą – garažą, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2007-09-10 A. P. prašymas išduoti statybos leidimą patvirtina, kad namui, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo prašoma išduoti statybos leidimą savininkės A. P. vardu.

Šakių rajono savivaldybės administracijos 2007-09-17 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), statiniui, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), galioja iki 2017-09-17.

2016-04-21 išrašai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės patvirtina apie J. P. įmokas, priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas.

Namų valdos technikinės apskaitos byla patvirtina namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos duomenis.

UAB „Skena“ 2015-10-06 namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų statybinės vertės (sąnaudų) nustatymo ataskaita, Nr. 15-10/03 patvirtina, kad ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų statybinė vertė (sąnaudos) sumoje yra 31 425 Eur.

Dėl teisės normų ir ieškinio senaties taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą atlieka teismas, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, parinkdamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

Ieškovas pateiktą ieškinį grindžia daiktinės teisės normomis nurodydamas, kad jis yra neteisėtas, bet sąžiningas A. P. vardu registruoto namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas, todėl pagal CK 4.97 str. 2 dalį turi teisę reikalauti iš atsakovų A. J. P. ir R. P. atlyginti visas gyvenamojo namo pagerinimo išlaidas, susijusias su daikto vertės padidėjimu.

Atsikirsdami į pateiktus ieškinio reikalavimus, atsakovai nurodo, kad tarp ieškovo ir A. P. buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, todėl ieškovo pateiktų reikalavimų pagrįstumas vertintinas laikantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, t. y. CK 6.636 straipsnio reikalavimų. Atsakovai nurodė, kad ieškovas yra A. P. kreditorius ir savo reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams turėjo pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau ieškinio pateikimo dienai yra praėjęs naikinamasis 3 metų senaties terminas, todėl ieškinys turėtų būti atmestinas. Taip pat nurodė, kad už daikto pagerinimus, kurie atlikti 2002 m. yra praleistas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas bei pažymėjo, kad ieškovas negali būti pripažintas kaip neteisėtas, bet sąžiningas daikto valdytojas, nes atliekant namo rekonstrukciją jis dokumentuose pasirašinėjo už namo savininkę klastodamas jos parašą, be jokio raštiško A. P. sutikimo atlikti namo remontą.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, šalių ir liudytojų paaiškinimų bei byloje pateiktų dokumentų, matyti, kad šalims buvo žinoma aplinkybė, jog A. P. iki savo mirties buvo teisėta namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja.

Teismas pažymi, kad CK 4.22 straipsnyje daikto valdymas apibūdinamas kaip savarankiška daiktinė teisė. Tokiam valdymui būdingi du požymiai: pirmasis – faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą; antrasis – daikto valdytojas turi būti įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Taigi, daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, nuomininkas, panaudos gavėjas, saugotojas ar kitas titulinis valdytojas žino ir pripažįsta, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo. Tačiau tai nereiškia, kad nuomininkas ar kitas valdytojas apskritai neturi subjektinės teisės valdyti turimą daiktą (faktiškai turėti, kontroliuoti, daryti jam fizinį poveikį ir pan.). Nors tokių asmenų valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011). Ieškovas nėra ir niekada nebuvo įgijęs ginčo namo dalies nuosavybės teise, o jeigu jį ir valdė nuo (duomenys neskelbtini) m., atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip faktinis daikto turėtojas, daikto savininku pripažino kitą asmenį – A. P., tai nelaikytina daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, sukuriančia ieškovo nurodomas teisines pasekmes ir šalių ginčui negali būti taikomos daiktinės teisės normos.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus ir aukščiau nurodytus įrodymus laikytina, kad nuo (duomenys neskelbtini) m., kai ieškovas apsigyveno A. P. priklausančiame gyvenamajame name, tarp jų susiklostė žodinės panaudos teisiniai santykiai. A. P. dėl to neprieštaravo ir perdavė J. P. neatlygintinai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu. Ieškovui buvo žinoma, jog nekilnojamasis turtas priklauso ne jam, o šį turtą jis valdo bendru sutarimu su namo savininke A. P.. Taigi, teismas sprendžia, jog tarp mirusiosios A. P. ir J. P. buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai (Šiaulių apygardos teismo 2011-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-425-154/2011).

Panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos. Įstatymai nenustato panaudos sutarčiai konkrečios formos, jei ji sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui (CK 6.478 straipsnis), todėl, šalims nesusitarus kitaip, trumpalaikė panaudos sutartis gali būti sudaryta bet kuria įstatymo nustatyta forma – žodine, rašytine arba notarine (CK 6.192, 1.72–1.74 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad panaudos teisiniai santykiai, tarp ieškovo ir A. P. buvo susiklostę žodinės panaudos sutarties pagrindu, buvo ilgalaikiai, juos siejo artimi giminystės ryšiai. Teismas pažymi, kad nors panaudos sutartis, sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinė (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 1 dalis), tačiau pats rašytinės formos nebuvimas nedaro sandorio negaliojančiu. Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, o tik pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ginčo situacijoje įrodyta tarp ieškovo ir mirusiosios A. P. buvus panaudos teisinius santykius.

A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu nutrūko panaudos teisiniai santykiai tarp jos ir J. P. Teismas konstatuoja, kad nuo A. P. mirties, tarp palikimą priėmusių įpėdinių susiklostė paveldėjimo teisiniai santykiai. Teismas pažymi, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, teismas pabrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino taikymo klausimas dėl pareikšto reikalavimo palikimą priėmusiems įpėdiniams.

CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisę pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams įgyvendino vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų – pareiškė teisme ieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Teismas pažymi, kad toks kreditoriaus reikalavimo teisės palikėjo įpėdiniams perkėlimo būdas yra numatytas įstatymu, atitinka CK 5.63 straipsnio tikslus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad J. P., kaip mirusiosios A. P. kreditorius nepareiškė laiku reikalavimų palikėjo įpėdiniams, t. y. ieškinį teismui pateikė praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškinį teismui pateikė 2016-01-18.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių praleistas procedūrinis terminas atnaujinamas teismo CPK XXXVIII skyriaus 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą, o ieškinio senaties taikymo klausimas yra išsprendžiamas teisme sprendžiant ieškinį. Pagrindas procedūriniam terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias pareiškėjas turi nurodyti pareiškime (CPK 576 straipsnio 1 dalis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis), ir jam tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).

Teismas akcentuoja tai, jog jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis ir imperatyviai nustatytas, todėl teismas jo negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais (CPK 276 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Jeigu nagrinėjant bylą dėl procedūrinio termino, nustatyto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo nustatoma, kad ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos buvo pareikštas ieškinys teisme dėl paveldimo turto, tai teismas negali taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo termino, nes teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintys veiksmai – informavimas apie reikalavimus – jau yra atlikti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį teisme vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos bei neprašė atnaujinti praleisto trijų mėnesių termino, taip pat į tai, kad ieškinys yra pareikštas suėjus naikinamajam trejų metų terminui ir ieškovas neįrodinėjo, kad jis nėra praleistas, ieškovo ieškinys dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo atmestinas. Tai, kad ieškovas ilgą laiką bylinėjosi su atsakovu J. A. P. dėl pareiškimo, kuriuo buvo panaikintas testamentas, pripažinimo negaliojančiu, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų naikinamojo senaties termino praleidimą, nes kilęs ginčas nebuvo susijęs su kreditoriniu reikalavimu. Paminėto ieškinio pareiškimas teismui netrukdė ieškovui tuo pačiu metu pareikšti reikalavimus ir palikėjo įpėdiniams, nes šie ieškovui buvo žinomi nuo 2012 m. lapkričio bei gruodžio mėnesių, nors atsakovams nuosavybės teisė į priimtą palikimą, kartu ir į ginčo namą, atsirado nuo palikimo atsiradimo laiko, t. y. palikėjos A. P. mirties momento – (duomenys neskelbtini).

Nors teismas jau padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas dėl praleisto trejų metų naikinamojo termino pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, tačiau turi pasisakyti ir dėl kitų ieškinio materialiųjų reikalavimų.

Viena iš būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint panaudos davėjo leidimą. Nors ieškovas teigia, kad gyvenamąjį namą ir jo aplinką pradėjo remontuoti su motinos sutikimu, tačiau byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kad buvusi namo savininkė besąlygiškai išreiškė savo sutikimą leisti ieškovui atlikti remontą remontuoti namą, kad derino numatomų atlikti gyvenamo namo rekonstrukcijos darbų apimtis. Tai patvirtina ta teismo nustatyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pasirašė ne pati A. P., o ieškovas, nors pavardė ir vardas nurodytas būtent A. P. Taip pat ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad motina žadėjo ieškovui atlyginti remonto išlaidas arba ieškovas buvo sudaręs kokį nors susitarimą su motina dėl atlyginimo už atliktus remonto darbus. Teismas taip pat sprendžia, kad be to, jog nėra įrodymų, kad A. P. sutiko su namo rekonstrukcija, jos apimtimi, tačiau dauguma ieškovo nurodomų darbų net nebuvo būtini – trinkelių aplink namų išklojimas, bortų pirkimas vejai įrengti ir pan. Išlaidos susijusios su kambarių, virtuvės remontu, visų langų keitimu, terasos įrengimu, darbais ieškovas gerino savo gyvenimo sąlygas, tačiau tai nėra darbai būtini nekilnojamajam turtui išsaugoti. Pateikti kvitai nepatvirtina, kad visos pirktos prekės buvo naudojamos būtent ginčo namo remontui. Iš dalies prekių pavadinimų nėra aišku ar tai apskritai statybinės medžiagos, o kai kuriuose kvituose net nėra aišku už ką buvo mokėta, nes prekės neįvardintos, paties ieškovo ranka įrašant prekės pavadinimą. Ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – UAB „Skena“ gyvenamojo namo pagerinimo darbų statybinės vertės nustatymo ataskaita, yra sudaryta atlikus gyvenamojo namo apžiūrą (duomenys neskelbtini), todėl nėra aišku kokiu pagrindu buvo apskaičiuojamas atliktų darbų mastas, nes statinio rekonstrukcijos projektas teismui nebuvo pateiktas, nėra aišku kada jis yra padarytas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ginčo name gyveno nuo 1993 metu, sprendžia, jog ieškovo atliktas namo remontas buvo daromas palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti, dauguma rekonstrukcijos darbų atlikti jo paties poreikiams tenkinti. Pateiktų įrodymų pagrindu taip pat negali daryti išvados kiek pagerėjo daikto vertė po remonto. Nekilnojamojo turto registrų išrašas patvirtina, jog 2015-10-09 ginčo namo vidutinė vartė buvo 9 410 Eur, tai yra ženkliai mažesnė, nei ieškovo nurodoma namo pagerinimo darbų vertė.

Tai, kad ginčo name ieškovas gyveno su savo motina – namo savininke, nesuteikė teisės ieškovui be savininkės leidimo daryti remontą. Nors liudytojų teigimu, ieškovo motina remontams neprieštaravo, tačiau tai nepaneigia teismo padarytų išvadų, kad ji suprato atliekamo remonto pasekmes, tai yra, jog turės ieškovui už atliktą turto pagerinimą sumokėti, kadangi nedavė pasirašyti jai ant prašymo išduoti statybos leidimą. Nagrinėjamos civilinės bylos 2-8-829/2014 metu ieškovas įrodinėjo savo mamą (duomenys neskelbtini) buvus neveiksnia, tačiau iki pat jos mirties atlikinėjo namo remonto darbus. Negavęs tokio leidimo, neaptaręs su A. P. atlikto remonto atlyginimo sąlygų, ieškovas veikė savo nuožiūra ir prisiėmė riziką atgauti už remontą išleistas lėšas. Ieškovo nurodytas A. P. pažadas, kad ieškovas namą tikrai paveldės, nėra pagrindas tenkinti ieškinį, nes asmens testamentas yra vienašalis sandoris ir, kaip matyti iš testamento turinio, jokių išlygų dėl namo paveldėjimo ieškovo atžvilgiu testamente palikėja A. P. nebuvo padariusi, jį keitė ne vieną kartą, nes pats pirmasis testamentas buvo sudarytas dar (duomenys neskelbtini) (sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8-829/2014) (Kauno apygardos teismo 2015-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1076-264/2015). Taigi, ieškovas neįrodė, kad jis yra palikėjos – A. P. kreditorius, todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra ne tik teisinio bet ir nėra faktinio pagrindo šiam ieškinio reikalavimui patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo prašymu Šakių rajono apylinkės teismas 2016-01-28 nutartimi atidėjo likusios dalies žyminio mokesčio 235 Eur sumokėjimą iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl ieškovas įpareigotinas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovams atlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. nuostatas nėra per didelės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovo J. P. ieškinį dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, pareikštą atsakovams R. P. ir A. J. P.

Priteisti iš ieškovo J. P. nesumokėtą žyminio mokesčio dalį – 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo J. P. 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atsakovams A. J. P. ir R. P.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.