Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7703-454/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. B. tretiesiems asmenims R. P., R. P., V. B. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui A. K., tretiesiems asmenims R. P., R. P., V. B. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Teismo sprendimas prieštarauja CPK 93 str. 4 d. bei civilinio proceso principams, todėl teismas turėjo ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Reikėtų įvertinti ir tą aplinkybę - reiškiamas reikalavimas tik dėl dalies turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir buvo siekiama nustatyti naudojimosi tvarką patalpa, kuri priklauso ne tik ieškovui ir atsakovui, bet ir tretiesiems asmenims (R. P. ir R. P.), neįtraukiant jų į bylos nagrinėjimą. Jeigu ne atsakovo pastebėjimai, patenkinus ieškinį su tokiais trūkumais, teismas būtų pasisakęs dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

5. Bylinėjimosi išlaidų klausimą nagrinėjant matematine išraiška, teismas pažeidė proporcingumo principą (CPK 93 str. 2 d.). Buvo pareikšti trys reikalavimai, todėl priteisiant proporcingai patenkintiems reikalavimams, ieškovui galėtų būti priteista 1800 Lt (2700 : 3= 900 Lt už ieškinio reikalavimą + 900 Lt už atmestą priešieškinio reikalavimą), o atsakovui 666 Lt už patenkintą priešieškinio reikalavimą (2000 Lt :3). Be to patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos turėjo būti priteistos visos išlaidos susijusios su šio reikalavimo parengimu - 250 Lt už žemės sklypo planą, o ne pusė išlaidų, kaip priteisė pirmosios instancijos teismas.

Ieškovas A. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II tomas b. l. 120 – 123) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui iš atsakovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pareikštas ieškinys prieštarauja formuojamai teismų praktikai, t.y. juo nesiekiama nusistatyti naudojimosi tvarką visu turtu ir užkirsti kelią būsimiems ginčams.

2. Nesutiktina kad ieškinys prieštarauja Civilinio proceso kodekso normoms - neįtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis, reiškiamas reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką patalpa pažymėta indeksu 1-6 - laiptine į mansardą, kuri priklauso ir R. P. bei R. P. Dar 1985 m. balandžio 1 d. sutartyje buvo numatyta naudojimosi tvarka nurodyta laiptine, t.y. nustatyta, kad laiptinė į salkas, pažymėta indeksu 1-6/4.73 kv. m, yra bendro naudojimo su 1-ojo buto gyventojais. Todėl nebuvo jokio būtinumo 1-ojo buto savininkus įtraukti į šią bylą. Visiškai nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad jis buvęs priverstas reikšti priešieškinį, kad taisyti ieškinio trūkumus. Pirma, teismas nustato ieškinio trūkumus, ir šiuo atveju jokie trūkumai nebuvo nustatyti; antra, tretieji asmenys buvo teismo įtraukti į bylą atsakovo atstovo prašymu, tačiau dar iki priešieškinio pateikimo teismui.

3. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo išvada taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl išlaidų priteisimo prieštarauja bylos medžiagoje pateiktiems įrodymams, Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai, civilinio kodekso normoms, nustatančioms ieškinio senaties termino pradžią, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Apeliacinio skundo teiginiai, kad A. B., tėvams leidus, rekonstravo jiems priklausančią namo dalį, pastatė garažą ir pavėsinę, nepagrįsti jokiais įrodymais, ir paneigti byloje apklaustų liudytojų S. V. M., T. D. ir G. M. parodymais. Liudytojai nurodė, kad bet kokie mirusios N. B. ir jos sutuoktinio turto pagerinimo darbai buvo vykdomi išskirtinai už N. B. santaupas, o atsakovas jokių lėšų į šį turtą neinvestavo.

4. Nesutiktina su tuo, kaip apeliantas aiškina civilinio kodekso 1.127 straipsnio nuostatas, nes šio straipsnio 2 ir 3 dalys nustato ieškinio senaties termino pradžią, esant prievoliniams santykiams, o šioje byloje atsakovo su mirusiąja nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Jokių pagrįstų duomenų apie tokio teisinio santykio buvimą tarp atsakovo ir jo tėvų, byloje nėra. Šiuo atveju nesant nei sandorio, nei teismo sprendimo, nei kitokių pagrindų, patvirtinančių esant galiojančiuose įstatymuose apibrėžtus prievolinius santykius, kurie būtų pagrindas atsakovui reikšti vienokius ar kitokius reikalavimus, negali būti taikomos ir ieškinio senaties termino pradžios taisyklės, nustatytos kreipiantis ieškiniu į teismą su reikalavimu dėl neįvykdytos prievolės priverstinio įvykdymo. Atsakovas nelaikytinas reikalavimo teisę turinčiu kreditoriumi, turinčiu reikalavimo teisę po N. B. mirties. Ieškovas nelaikytinas skolininku, kuriam galima reikšti reikalavimus, priėmus palikimą. Atsakovas neįrodė pagrindų, kuriais remiantis jį būtų galima laikyti mirusiosios kreditoriumi. Atsakovas, turėdamas N. B. įgaliojimą, tik vykdė jos pavedimą, t.y. įgaliotojos vardu ir lėšomis atliko tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 str. 1 d.).

5. Nepagrįstai atsakovas nurodo, kad jis, vadovaudamasis CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma pareiškė 2012-02-27 reikalavimus. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, atsakovas negali būti laikomas kreditoriumi, nes mirusioji N. B. nebuvo atsakovo skolininkė, nėra jokio teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento, ar sutarties, kurių pagrindu atsakovas būtų laikomas mirusiosios kreditoriumi.

6. Nepagrįstai apeliantas savo teisės kreiptis ieškiniu į teismą atsiradimo pradžią sieja su sužinojimu apie N. B. testamento, surašyto ieškovui, egzistavimą. Ši aplinkybė negali būti laikoma esmine, dėl kurios atsakovas anksčiau negalėjo domėtis ir imtis savalaikių veiksmų savo teisėms ar interesams ginti. Vis tik, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių patį atsakovo prisidėjimo prie gyvenamojo namo mansardos dalies rekonstrukcijos išlaidų ar garažo ir pavėsinės statybos faktą, nurodytas priešieškinio reikalavimas bet kokiu atveju atmestinas. Ieškovas priėmė palikimą, atsiradusį po N. B. mirties, jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris nebuvo nuginčytas. Nuosavybės teisė į palikimu gautą turtą įregistruota VĮ „Registrų centras”. Civilinio kodekso 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti paveldėjimo teisę ir palikimo priėmimo teisėtumą, tačiau atsakovas, nors ir manydamas, kad ieškovas neteisėtai priėmė palikimą, į kurio dalį jis pats pretenduoja (teigia, kad yra sukūręs tam tikrą šio turto pridėtinę vertę), šia teise per nustatytą vienerių metų terminą nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdamas, kad patenkinus priešieškinį iš dalies, iš jo be pagrindo atsakovui priteista 289,62 eurų už teisinę pagalbą ir 49, 23 Eur žyminio mokesčio bei valstybei - 98,32 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl skundas iš dalies pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas, paduodamas priešieškinį, sumokėjo 340 lt žyminio mokesčio (1 t. b. l. 92), kitos dalies - 679 lt žyminio mokesčio mokėjimas teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (2 t. b. l. 16). Priešieškiniu buvo pareikšti du savarankiški reikalavimai: turtinio ir neturtinio pobūdžio, todėl už kiekvieną jų mokėtinas skirtingo dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d.1 p. , 2 p.). Patenkinus priešieškinio neturtinio pobūdžio reikalavimą (dėl naudojimosi tvarkos nustatymo) pirmosios instancijos teismas iš ieškovo turėjo priteisti 145 Lt (41, 99 Eur) žyminį mokestį, o ne 170 Lt (49, 23 Eur). Priešieškinio turtinio pobūdžio reikalavimas (ginčijama suma - 29155, 64 Lt), už kurį pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. apskaičiuotas žyminis mokestis yra 874,67 Lt (253,32 Eur), atmestas. Atmetus turtinio pobūdžio reikalavimą, teismas valstybei iš atsakovo turėjo priteisti 679 lt (196,65 Eur) žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas atsakovui buvo atidėtas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi (2 t. b. l. 16). Šiuo atveju iš ieškovo nepagrįstai priteistas 98,32 Eur žyminis mokestis valstybei. Ši sprendimo dalis keistina dėl netinkamo CPK 93 str. 2 d., 96 str. taikymo. Iš ieškovo atsakovui skundžiamu teismo sprendimu priteistas žyminis mokestis - 170 Lt (49, 23 Eur) sumažintinas iki 145 Lt (41, 99 Eur); sprendimo dalis, kuria valstybei iš ieškovo ir atsakovo priteista iš kiekvieno po 339, 50 lt (98, 32 Eur) žyminis mokestis keistina, priteisiant iš atsakovo 679 lt (196, 65 Eur) žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apelianto argumentai, kad nesant ginčo tarp šalių, nepasinaudojus ikiteismine procedūra, atsakovas be pagrindo kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl to teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 289,62 eurų už teisinę pagalbą ir 49, 23 Eur žyminio mokesčio, atmestini. Byla iškelta pagal ieškovo ieškinį dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, atsakovo kreipimasis su priešieškiniu nagrinėjamoje byloje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir kitais pastatais nustatymo reiškia ne ką kitą kaip kilusį ginčą tarp bendraturčių, kuris nagrinėtinas teisme (CK 4. 75 str.). Šalys pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamos advokatų, turėjo teisę naudotis visomis procesinėmis teisėmis, taip pat užbaigti bylą taikiai, pačios sprendžia kokią poziciją pasirinkti, todėl priešieškinio 1 reikalavimo pripažinimas nepaneigia atsakovo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 42 str., CK 1.136 str. 1 d.)

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 29 155,64 Lt namo įrengimo išlaidų priteisimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad namo rekonstrukcija baigta 1998 metais, nuo šios datos skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 29 155,64 Lt namo įrengimo išlaidų priteisimo atmetė, priteikęs ieškinio senatį ieškovo reikalavimu (CK 1.126 str.). Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvada dėl šios sprendimo dalies sutinka, todėl jų nekartoja.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, o ne formaliai, taikė ieškinio senatį atsakovo priešieškinio reikalavimui dėl 29 155,64 Lt namo įrengimo išlaidų priteisimo. Nors apeliantas teigia, kad bendras 10 metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-03-20, t.y. atsakovo reikalavimo įteikimo A. K. (2 t. b. l. 9), tačiau kolegija šiuos teiginius laiko nepakankamais ieškinio senaties termino skaičiavimui nuo šios datos.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nustatyta, kad namo rekonstrukcija baigta 1998 metais, t. y. iki palikėjos N. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (1t. b. l. 7, 87). Šalys yra gyvenamojo namo bendraturčiai. Atsakovui ginčo turtas nuosavybės teise priklauso nuo 2014-02-19 (1t. b. l. 32-46). Ieškovui tenkanti ginčo turto dalis pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą priklauso nuo 2013-06-11 (1t. b. l. 9-23). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad iki palikėjos N. B. mirties tarp pastarosios ir atsakovo buvo koks nors susitarimas atlyginti atsakovui į namo rekonstrukciją investuotas lėšas ir kitas patirtas išlaidas, po 1998 m. namo rekonstrukcijos iki palikėjos mirties (2011-11-26), daugiau nei 13 m. ginčo turtas atsakovui nebuvo perleistas jo nuosavybėn, atsakovas žinojo, kad turi brolį (ieškovą) iš motinos N. B. pirmosios santuokos, todėl kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo suprasti, kad ieškovas po motinos mirties gali pretenduoti į motinos palikimą, o testamentas kaip vienašalis sandoris, kuriuo palikėjas pats nusprendžia kam palikti turtą, bet kada testatoriaus valia gali būti atšauktas, sudarytas vėlesnis testamentas (CK 5. 11 str., 5.19 str., 5.35 str.). Apelianto argumentai, kad palikėja turėjo prievolę atlyginti atsakovui į namo rekonstrukciją investuotas lėšas ir kitas patirtas išlaidas nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl apelianto argumentai dėl CK 1.127 straipsnio 3 dalies (dėl ieškinio senaties termino pradžios momento skaičiavimo nuo 2012-03-20, t.y. atsakovo reikalavimo įteikimo A. K.) taikymo atmestini. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę pareikšti nuo 1998 metų reikalavimą dėl turėtų išlaidų atlyginimo savo mamai N. B. ir tėvui V. B., tačiau to nepadarė, todėl CK 1.125str. 1d. numatytą 10 metų senaties terminą praleido be svarbių priežasčių, esant ieškovo prašymui taikyti ieškinio senatį, šiuo pagrindu ieškinį pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovas nelaikytinas reikalavimo teisę turinčiu palikėjos N. B. kreditoriumi. Nors pirmosios instancijos teismas to nekonstatavo, tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė aplinkybės, kad jis yra palikėjos kreditorius, neįrodžius prievolinių santykių buvimo su palikėja (CK 5.63 str., CPK 178 str.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų dėl šios sprendimo dalies kolegija nepasisako, nes neturi įtakos šios sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundžiama ši sprendimo dalis (dėl 29 155,64 Lt namo įrengimo išlaidų priteisimo) paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto (atsakovo) argumentus dėl sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteistos neproporcingo dydžio advokato pagalbos išlaidos ir iš ieškovo atsakovui priteistos per mažos, t.y. tik ½ dalis - 125 Lt (36, 20 Eur) kitų bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinį patenkinus visiškai, o atsakovo priešieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), proporcingai turėjo būti paskirstytos tarp šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo priešieškinio 1 reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu bei pastatais nustatymo patenkintas, atsakovo turėtos 250 Lt išlaidos už naudojimosi tvarkos nustatymo plano sudarymą (CPK 88 str. 1 d. 1 p.) patirtos būtent dėl šio patenkinto reikalavimo. Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso turėjo 2700 Lt (781,97 Eur) išlaidas už teisinę pagalbą (2 t. b. l. 49-52), nepateikė advokato išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo kaip to reikalauja CPK 98 str. nuostatos. Sutiktina su apelianto pozicija, kad ieškiniu ir priešieškiniu pareikšti trys reikalavimai, todėl priteisiant proporcingai patenkintiems reikalavimams, ieškovui turėjo būti priteista 1800 Lt (2700 : 3= 900 Lt už ieškinio reikalavimą + 900 Lt už atmestą priešieškinio reikalavimą). Ši sprendimo dalis keistina dėl netinkamo CPK 93 str. 2 d. taikymo. Iš atsakovo ieškovui pirmosios instancijos teismo priteistos 2700 Lt (781, 97 Eur) išlaidos už teisinę pagalbą sumažintinos iki 1800 Lt (521 Eur); iš ieškovo atsakovui priteistos 125 Lt (36, 20 Eur) išlaidos už naudojimosi tvarkos nustatymo plano sudarymą padidintinos iki 250 Lt 72, 40 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme

Proporcingai patenkintų bei atmestų apeliacinių skundų reikalavimų daliai, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bei priteistinos valstybei apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 3 d., 96 str.).

Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad už teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą turėjo 100 Eur išlaidas, o už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą - 250 Eur išlaidas, pateikė kvitą apie turėtas 350 Eur advokato pagalbos išlaidų (2 t. b. l. 123, 125). Ieškovo apeliacinį skundą bei atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą parengė advokatė, dalyvavusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl procesinių dokumentų parengimui nereikėjo didelių laiko ir darbo sąnaudų. Apeliaciniai skundai patenkinti ne dėl ginčo esmės, o tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl tiksliai nustatyti kompensuotinų bylinėjimosi išlaidų dydį nėra galimybės. Todėl kolegija, vadovaudamasi CPK 93 str. 4 d., sprendžia, jog iš atsakovo priteistinos ieškovui 250 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo turėtas advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų priteisimo iš priešingos šalies nenagrinėtinas. (CPK 178 str.).

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį, atsakovo prašymu pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi kitos dalies - 193 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (2 t. b. l. 84, 102). Atsakovo apeliacinio skundo dalis dėl turtinio reikalavimo netenkintas, todėl iš apelianto (atsakovo) valstybei priteistinas 193 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas (CPK 96 str.2 d.). Apeliacinių skundų reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra procesinio pobūdžio ir žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 80 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pakeisti iš dalies:

Iš ieškovo A. K. atsakovui A. B. priteistą žyminį mokestį - 170 Lt (49, 23 Eur) sumažinti iki 145 Lt (41, 99 Eur);

Sprendimo dalį, kuria iš A. K. ir A. B. priteista po 339, 50 lt (98, 32 Eur) žyminio mokesčio valstybei, pakeisti ir priteisti tik iš A. B. 679 lt (196, 65 Eur) žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas.

Iš A. B. A. K. priteistą 2700 Lt (781, 97 Eur) išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą sumažinti iki 1800 Lt (521 Eur).

iš A. K. A. B. priteistas 125 Lt (36, 20 Eur) išlaidas už naudojimosi tvarkos nustatymo plano sudarymą padidinti iki 250 Lt (72, 40 Eur).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš A. B. priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų atlyginimą A. K. ir valstybei - 193 Eur (šimtą devyniasdešimt tris eurus) žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, apeliacinės instancijos teisme.

Valstybei priteistos sumos mokėtinos į VMI prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.