Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui J. P., ieškovo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, atsakovui A. J. P., atsakovo atstovams advokatei Rasai Užkuraitienei, A. K., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) notarei Z. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. patikslintą ieškinį dėl pareiškimo, kuriuo buvo panaikintas 2006-03-31 sudarytas testamentas, pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovui A. J. P., trečiaisiais asmenimis byloje esant R. P. bei (duomenys neskelbtini) notarei Z. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. P., palaikydamas patikslintą ieškinį, prašo teismo pripažinti negaliojančiu 2011-09-20 pareiškimą, kuriuo buvo panaikintas 2006-03-31 sudarytas testamentas. Ieškovas nurodė, kad apie 2005 metus mama pradėjo galvoti apie testamentą. Tada mama pasakė, kad jis gerai tvarkosi, turės ją laidoti ir turtą padalino taip: jam užrašė namą, o broliui – ūkinius pastatus. Pradėjo namą remontuoti, apšiltino, pakeitė stogą. Nebuvo jokios šnekos, kad kažkas gali keistis. Brolis ūkiniame laikė balandžius. Yra lauko virtuvėle, yra garažas, dar dvi patalpos. Mamos sveikata pradėjo blogėti. Po to ir jis sunkiai susirgo. Nuo tada su juo mamos namuose pradėjo gyventi draugė A. K., su kuria ir rūpinosi mama. 2011-09-16 ryte jo draugė nuėjo mamos pakviesti pusryčių, tačiau ši iš lovos neatsikėlė. 2011-09-16 rytą su ja nėjo susikalbėti. Mamai gydytoją iškvietė jo draugė A. K.. Šeimos gydytoja atvyko greitai – nuo 8 iki 9 val. Buvo namuose gydytojai E. T. apžiūrint jo mamą buvo namuose. Pirmiausiai jos kalbėjosi vienos, paskui tik jam buvo susakyta, kad reikia psichiatro konsultacijos. Nepamena kas iškvietė daktarą R. K., kuris atvažiavo taip pat iš ryto – gal apie 10 val. Neužfiksavo informacijos, ką tiksliai juodu su mama šnekėjo. R. K. rekomendavo gulėti mamai, o dėl vaistų tiksliai negali pasakyti. Taip pat siūlė važiuoti į ligoninę. Kadangi mama nenorėjo važiuoti į ligoninę, ją vežti atsisakė. Gydytojas pasakė, kad jei pablogės per tris dienas, tada reikės važiuoti. Minėtas dienas jos sveikata išliko tokia pati. Pas mamą buvo didelė problema su širdimi, ji neturėjo geros atminties, buvo prastos klausos. Dėl sąnarių turėjo problemų – skaudėdavo blauzdas, kurias masažuodavo. Ši ir jo draugų neatpažindavo atvažiavusių. 2011-09-20 mama tikrai pati nepaėjo. Mamą išvedė per duris ir ją pasiėmė atvažiavusi anūkė A. K.. Mama po to nepasakojo kur ji buvo. Grįžo gal po kokio pusvalandžio. Mamai nebuvo nustatytas neįgalumas. Specialūs poreikiai nustatyti dėl sunkaus vaikščiojimo. Ją ir prausdavo stačią, nes atsitūpusi neatsistotų. Brolis jos slaugyti ir prižiūrėti nepadėjo. Panaikinti testamentą tikrai nebuvo jos tikroji valia. Išvykus iš namų mamos niekada neužrakindavo. Pastaroji turėdavo namo raktus. Savarankiškai iš namų dėl sveikatos būklės mama niekur išvykti negalėjo.

Atsakovas A. J. P. su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašydamas jį atmesti paaiškino, kad pas mamą ūkiniame pastate prižiūrėdavo balandžius. Jis pats gyveno bute (duomenys neskelbtini) mieste. Mama tik 2012 metais pasidarė silpnesnė, o gegužės mėnesį jos sveikata labai suprastėjo. Iki to laiko ji dar ir vieną lysvę ravėjosi. Su ja vaikščiojo kiekvieną vakarą. Nueidavo iki ligoninės tvenkinio. 2011 metais mama eidavo ir į bažnyčią, iš kurios nuėjęs parsivesdavo. Su mama kalbėdavo apie tai ką veiks kitą dieną, labai mėgdavo šnekėti apie kaimynus, kurių jau nebuvo. Mama klausinėdavo apie anūkus, ji prisimindavo jų vardus. 2011-09-16 taip pat buvo mamos namuose. Atėjo apie pietus. Negirdėjo, kad pas ją iki pietų buvo gydytojai. Vakare su ja ėjo pasivaikščioti. Mama norėjo, kad jis būtų kartu su ja, tačiau šiai sakė, kad esant namams paliktiems broliui, jis gyventi su ja negali. Pas notarą mamą atvežė anūkė A. K.. Kadangi mama vaikščiojo, todėl notarė nebuvo vežama pas ją į namus. Tiksliai nežino, kas pas notarę ją užregistravo. Nežino, kada mama su jo dukra susitarė dėl važiavimo pas notarą. Jis buvo pas mamą tą dieną. Ieškovas namuose taip pat buvo. Neprisimena kas ieškovui buvo pasakyta dėl to, kur važiuoja mama.

Trečiojo asmens R. P. atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė, palaikydama atstovaujamojo poziciją dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, prašo jį atmesti ir mano, kad mirusioji suvokė savo veiksmus. Trečiajam asmeniui kyla įtarimų dėl dokumentų klastojimo. Šią aplinkybę jis aiškinsis. Negali tiksliai pasakyti kada R. P. paskutinį kartą A. P. matė. Jis bendravo gavęs ieškinį su savo pussesere, liudytojais.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarė Z. D. nesutikdama su patikslintu ieškiniu paaiškino, kad A. P. tikrai buvo atėjusi į jos biurą, kabinete buvo dviese. Pareiškimą ji pasirašė pati. Jai buvo išaiškintos visos testamento panaikino pasekmės. Ši atvykusi jau žinojo, kad testamentą gali panaikinti, vadinasi ją kažkas konsultavo. Senyvo amžiaus žmogus tokio dalyko nežinotų. Ji laisvai judėjo, su ja ėjo susikalbėti. Jokių abejonių dėl A. P. veiksnumo nekilo. Ji sakė, kad panaikina testamentą, kurs yra pas jos sūnų, kurio šis jai neduoda. Tai buvo po pietų. Užtruko kol pasikalbėjo, buvo parašytas dokumentas, kuris buvo taip pat perskaitytas. Kai A. P. patvirtino, kad tikrai yra tokia jos valia, dokumentas buvo patvirtinamas. Ar susitikimas buvo sutartas, neatsimena. Gal A. P. nepasirašė ant jai skirto egzemplioriaus dėl to, kad pavargo. Jai visgi buvo 91 metai. Tuo metu nebuvo tokios rekomendacijos duoti kelis egzempliorius. Nemano, kad nebuvimas parašo ant jai palikto egzemplioriaus yra pažeidimas. Laikė, kad dokumentas yra pasirašytas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti paliekamu turtu. Savo valią asmuo išreiškia testamentu, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris. Testamentas suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos CK 5.2 str. 2 d.).

Būtini sandorio elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Sudarant testamentą itin reikšmingas elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valią taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

Nagrinėjamu atveju 2011-09-20 testamento panaikinimas ginčijamas dėl A. P. valios nebuvimo, jos negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, tai pat dėl to, kad pasirašytas buvo netinkamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. 2006-03-31 testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino 1992-12-23 (duomenys neskelbtini) notarės R. V. patvirtintą testamentą ir 0.07 ha namų valdos žemės sklypą, gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui J. P. (ieškovui), o likusią namų valdos žemės sklypo dalį, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui A. J. P. (atsakovui). Visą likusį turtą paliko abiems sūnums lygiomis dalimis (b.l. 13).

2011-09-20 pareiškimu apie testamento panaikinimą, A. P. panaikino savo 2006-03-31 sudarytą testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).

Ginčijant testatorės valią Lietuvos Respublikos CK 1. 89 str. pagrindu, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad testamento panaikinimo metu jo mama A. P. buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Savo argumentams įrodyti ieškovas teismo prašė paskirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

Pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kuri buvo paskirta tenkinus ieškovo prašymą, buvo atliekama vadovaujantis ekspertams pateikta bylos medžiaga bei dviem A. P. sveikatos istorijos kortelėmis. Ekspertė padarė išvadą, kad 2006-03-31 testamento panaikinimo metu – 2011-09-20 A. P. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo psichikos sutrikimu – Kraujagysline demencija. Ekspertė pažymi, kad prerogatyvą darydama išvadas teikė medicininei dokumentacijai (b. l. 108-110). Tai ekspertė patvirtino ir teismo posėdžio metu. Taip pat nurodė, kad iki tol A. P. diagnozuoti susirgimai neturėjo įtakos jos psichinės būsenai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

Teismo nuomone, 2014-04-07 ekspertizės išvada yra nepakankama nustatyti, kad A. P. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akto išvados neišsamios, neišplaukia iš tyrimo eigos. Akte chronologiškai išdėstomos A. P. ligos: nuo 1983 metų A. P. diagnozuota Išeminė širdies liga, stenokardija; 1990 metais nustatytas skrandžio uždegimas; 1998 metais nustatyta pirminė hipertenzija, daug kartų gulėjo vidaus ligų stacionaruose; 2001 metais nustatyta Senatvinė katarakta, hypermetropija; psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje nebuvo įrašyta; 2002 metais skundžiasi spaudžiančiojo pobūdžio skausmais už krūtinės; 2006 metais konstatuoti dusuliai; 2007 metais A. P. užfiksuoti nusiskundimai sąnarių, stuburo skausmais, o 2010 metais – sloga ir galvos skausmais; 2011-09-16 A. P. dėl jos sveikatos sutrikimų kviečiami gydytojai į namus. 2011-09-16 bendrosios praktikos gydytoja E. T. apžiūrėjo A. P. ir skubos tvarka siuntė neurologo konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo, gydymo taktikos. Medicininėje kortelėje užfiksuota, kad A. P. blogai jaučiasi apie savaitę laiko, ypatingai paskutiniąsias dvi dienas. Nurodoma, kad A. P. nepaeina, nepastovi, susimėto, lyg tai pacientė buvo pykinama, stigo kalba. Labai svaigsta galva, aptemsta akyse, pykina, silpna, bloga, sutriko pusiausvyra, kartais silpnesnė klausa. Iš gydytojo R. K. įrašo matyti, kad A. P. ir jos namiškiai skundžiasi A. P. eisenos – koordinacijos sutrikimu, galvos svaigimu, kairės pusės galūnių silpnumu. Gydytojas nurodo, kad A. P. kalba yra dizartiška, vyzdžiai lygūs, palyginta kairė nosies – lūpų raukšlė, meninginių simptomų nėra, jutimo sutrikimas įvertintas sunkiu dėl pažintinių funkcijų sutrikimo, bloga klausa. Iš gydytojo R. K. 2011-09-23 įrašo matyti, kad A. P. jaučiasi kiek geriau, valdo kairės pusės galūnes, namiškiai pažymi blogą jos atmintį, neadekvatų elgesį, dezorientaciją. A. P. diagnozuota Išeminis galvos smegenų insultas. Iš šių paskutinių ligų (2011-09-16, 2011-09-23) aprašymo ekspertė darė išvadą, kad dėl neadekvataus elgesio, dezorentuotumo A. P. diagnozuoja Kraujagyslinę demenciją, todėl 2011-09-20 A. P. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Teismas daro išvadą, kad ekspertizės akte akivaizdžiai trūksta išvadų apie priežastinį ryšį tarp A. P. ligų ir jai nustatytos diagnozės (neveiksnumo): kaip greitai galėjo vykti ir vyko atminties ir pažintinių procesų sutrikimai, kokio lygio jie buvo, ar procesas buvo negrįžtamas be pokyčių, ar tai galėjo būti tik periodiški sutrikimai, ar negalėjo tuo metu ji būti recesijoje ir jei taip – kaip dažnai ir ilgai tai trūko, galėjo kartotis, kaip tai priklausė nuo jos gyvenimo būdo, vartojamų vaistų, kokiu momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją dėl kurios A. P. prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir jų valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan. Liudytojais apklaustų gydytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo abstraktūs, kas nesustiprino ekspertės padarytos išvados teisingumo. Gydytojas R. K. nurodė, kad jam atėjus A. P. apžiūrėti, ją rado gulinčią. Sūnus J. P. pasakė, kad nusilpo A. P. kairės pusės galūnės. Klausinėjo A. P., kuri sugebėjo pasakyti savo vardą, pavardę. Atsakė ir į kai kuriuos kitus klausimus. Gimimo metų nepasakė, nes neprisiminė. Jai atrodė, kad yra viskas gerai, tik negali paeiti. Gydytojas pažymėjo, kad A. P. buvo bloga klausa. Diagnozę patvirtino neurologinis ištyrimas – jokių kitų tyrimų praktiškai atlikti nereikėjo. Tikrino kalbą – ji buvo dizartiška, vyzdžiai lygūs, meninginių simptomų nebuvo. Širdies ritmo sutrikimo pasėkoje atsirado šie sveikatos sutrikimai. Gydytoja E. T. šios A. P. apžiūros neprisiminė ir nieko paaiškinti negalėjo. Taigi, gydytojas R. K. nenurodė, kad A. P. turėjo psichinių problemų, kad su ja buvo neįmanoma susikalbėti, kad ji buvo praradusi gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę. Iš ligos istorijos matyti, kad testatorė dažnai nesilankė sveikatos priežiūros įstaigose ir nėra pakankamai išsamių medicininių duomenų, leidžiančių konstatuoti jos būklę testamento panaikinimo metu – išsamesniam medicininiam ištyrimui A. P. nebuvo vežama į medicininę įstaigą, o pagal medicininius dokumentus 2011-09-23 dar vieną kartą buvo konsultuota gydytojo R. K., kuris patvirtino, kad A. P. jaučiasi geriau, valdo galūnes. Medicininiuose dokumentuose yra užfiksuota, kad namiškiai skundžiasi A. P. bloga atmintimi, neadekvačiu elgesiu, tačiau kokiais veiksmais tai pasireiškė netirta, nedetalizuota, taip pat byloje nenustatyta, kad iki testamento panaikinimo A. P. būtų siųsta psichiatro konsultacijai, nebuvo skirti vaistai gydyti psichikos sutrikimus. Tiriamojoje ekspertizės dalyje privalo būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus.

Ekspertizės aktų išvados paremtos paskutiniais prieš ir po testamento panaikinimo padarytais medicininiais įrašais apie testatorės būklę. Tačiau byloje buvo apklaustas ne vienas liudytojas, tvirtinęs, kad testatorė gebėjo bendrauti buitine kalba, orientavosi aplinkoje, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio. Nors liudytojos A. K. teigimu, su A. P. 2011-09-16 ryte ji nesusikalbėjo, nes šis nesugebėjo žodžio pasakyti. Parėjus po darbo A. P. bandė tarti žodį ir tik praėjus kelioms dienoms po 2011-09-16 A. P. kalba atsistatė. Tuo tarpu gydytojas R. K. nurodė, kad susikalbėjo su A. P., ši net pasakė, kad jai viskas gerai, tik paeiti negalinti. 2011-09-23 apžiūros metu gydytojas R. K. medicininiuose dokumentuose atžymi, kad A. P. jaučiasi geriau, valdo kairės pusės galūnes. Kad A. P. nebuvo gulintis ligonis, patvirtina ir UAB „Dermavita“ užvesta A. P. sveikatos istorija, iš kurios matyti, kad pas odos ligos gydytoją ji lankėsi 2011-09-26, skundėsi veido bėrimu.

Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorė yra mirusi, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatorės gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą, galimus testatorių argumentus dėl turto palikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. P. tiek 2006-03-31 testamento sudarymo metu, tiek 2011-09-20 testamento panaikinimo metu turėjo vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Liudytojų B. S., M. S., L. P. nurodymu, A. P. nuolat lankydavosi bažnyčioje, į kurią ją nuveždavo arba sūnus J. P., arba ši nueidavo pati, vakarais dažnai eidavo pasivaikščioti sūnui A. J. P. įsikibusi į parankę. Tai buvo ir 2010, 2011 metais, taip pat dar ir 2012 metais. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad A. P. santykiai su jos sūnumis būtų buvę blogi – tiek su ieškovu, tiek su atsakovu jos santykiai buvo geri, todėl tikėtina, kad ji galimai norėjo panaikinti 2006-03-31 sudarytą testamentą, kuriuo dalį namų valdos žemės sklypo ir visą gyvenamąjį namą ji buvo palikusi tik vienam sūnui – ieškovui J. P., o dalį namų valdos žemės sklypo ir ūkinius pastatus – atsakovui A. J. P., ir šį turtą palikti abiems sūnums lygiomis dalimis. Tai, kad mirusiosios santykiai su atsakovu buvo geri, apibūdina ir ta aplinkybė, kad jo iniciatyva A. P. buvo užrašyta odos gydytojo apžiūrai ir 2011-09-26 pas jį nuvežta. Kad A. P. skundėsi bėrimais, paliudijo ir A. K., ieškovas J. P.. Priešingai, ieškovas ne tik pats, jei gyveno kartu su A. P. ir ją prižiūrėjo, nevežė jos pas gydytojus detalesniam ištyrimui po 2011-09-16 sveikatos pablogėjimo, taip pat nesikreipė į gydytojus dėl jos nusiskundimų veido bėrimu.

Notarė, 2011-09-20 patvirtinusi testamento panaikinimą, paaiškino, kad bendravo A. P. dviese jos kabinete. Ši testamento panaikinimo metu aplinkoje orientavosi, mintis dėstė rišliai, aiškiai ir logiškai. Notarei nekilo jokių abejonių dėl A. P. veiksnumo. Netikėti šiais paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 2, 31 str.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal rašto braižą, tiek ant 2006-03-31 sudaryto testamento, tiek ant 2011-09-20 pasirašyto pareiškimo apie sudaryto testamento panaikinimą matyti, kad jie yra pasirašyti to paties asmens, o atsižvelgiant, kad testamentas panaikintas praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo jo sudarymo dienos, taip pat atsižvelgiant į A. P. garbingą amžių, šis raštas galėjo šiek tiek ir pakisti, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad A. P. pasirašė būdama neveiksni.

A. P. valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju tenka asmeniui, užginčijusiam testamentą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. tokias aplinkybes, kurios būtų pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nėra pagrindo pripažinti testatorės A. P. 2011-09-20 testamento panaikinimo negaliojančiu (Lietuvos Respublikos CK 1.90 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad testatorius nėra įpareigotas prieš asmenis, kurių naudai buvo sudarytas ankstesnis testamentas, o suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomas prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (Lietuvos Respublikos CK 5.18 str. 1 d.).

Teismas negali remtis tik liudytojo – K. G. parodymais nustatant testatorės A. P. valią, kadangi jis nepatvirtino, jog testamento panaikinimo metu A. P. buvo praradusi gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus, suvokti jų reikšmę ir nepaneigia A. P. valios.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad po testamento panaikinimo – 2011-09-20 A. P. turėjo visas galimybes pakeisti savo valią, nes mirė tik po metų, tačiau to nepadarė. Byloje nenustačius, kad testamentas prieštarautų įstatymo reikalavimams, bei to, kad A. P. buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, tai yra, kad testamento panaikinimas neatitinka tikrosios mirusiosios valios, pripažinti jį negaliojančiu teisinio pagrindo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šiuo atveju iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos 3500 litų dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į buvusių teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovė, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.18 punktuose nustatytų dydžių (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str., 99 str. 1 d.).

Nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos iki 2014-12-01 paskirto teismo posėdžio teismas patyrė 100 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 110 str.), kurios išnagrinėjus bylą turi būti atlyginamos pagal bendrąsias taisykles. Kadangi ieškinys šiuo atveju atmetamas, todėl minėtos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (Lietuvos Respublikos CPK 92 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d.,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tris tūkstančius penkis šimtus litų (3 500 Lt) (nuo 2015-01-01 1013,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą litų (100 Lt) (nuo 2015-01-01 28 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.