Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. e2S-53-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-18Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-11-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
e2S-53-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30367-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Loksodroma“
Atsakovas
AB SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-53-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30367-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Loksodroma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Loksodroma“ ieškinį atsakovei AB SEB bankas dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito grąžinimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Loksodroma“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovė AB SEB bankas neteisėtai 2017-06-01 nutraukė su ieškove 2007-10-22 kreditavimo sutartį Nr. 1750711010408-97; pakeisti 2007-10-22 kreditavimo sutarties Nr. 1750711010408-97 sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2020-03-16. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0240/17/01508, Nr. 0240/17/01509 ir Nr. 0240/17/01510 vykdymą iki bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės teismo sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-21 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, nurodydamas, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų; pati ieškovė su ieškiniu pateikė duomenis, jog nuo 2016-03-22, kai baigėsi šalių raštu sutartas terminas kreditui grąžinti, ieškovė siekė įkeistą turtą realizuoti ir gautas lėšas panaudoti atsiskaitymui su kreditoriumi; ieškovė, nurodydama, kad išieškojimo nukreipimas į hipoteka įkeistą turtą, reikštų visišką ieškovės veiklos sužlugdymą ir bankrotą, nepateikė jokių duomenų, kaip konkrečiai išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto galėtų paveikti ieškovės veiklą. Ieškovė pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0240/17/01508, Nr. 0240/17/01509 ir Nr. 0240/17/01510 vykdymą iki bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės teismo sprendimas. Ieškovė nesutinka su teismo 2017-08-21 nutartimi ir nurodo, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Ieškovė šalino 2017-08-09 nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, teismas ieškinį priėmė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Įrodymų pakankamumo klausimas bus sprendžiamas teismui nagrinėjant bylą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-29 nutartimi ieškovės UAB „Loksodroma“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, jog šioje byloje 2017-08-21 nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo atmestas, ieškovė šios teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė, pasirinko kitokio pobūdžio teisių gynimo būdą – reikšti pakartotinį prašymą. Pakartotinis prašymas iš esmės paremtas ne naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios galėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, bet bandymu įvertinti 2017-08-21 nutarties pagrįstumą. Teismo įsitikinimu, išsamesnis ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas, nei nurodytas 2017-08-21 nutartyje, galėtų reikšti ginčo nagrinėjimą iš esmės, o tai daryti šioje proceso stadijoje įstatymas neleidžia. Vien tai, jog teismas priėmė ieškinį, nereiškia nei to, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nei to, kad jis bus patenkintas. Ieškovė pakartotiniame prašyme iš esmės pakartojo savo ankstesniame prašyme nurodytus argumentus dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas šiuos argumentus įvertino 2017-08-21 nutartyje. Teismas pakartotinai atkreipė ieškovės dėmesį, kad pati ieškovė, pasibaigus kredito sutartyje numatytam kredito grąžinimo terminui, siekė įkeistas patalpas parduoti, taigi pati ieškovė buvo nusprendusi įkeistose patalpose veiklos nevykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Loksodroma“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas išspręstas neobjektyviai, skubotai, atmestinai ir formaliai, o skundžiama nutartis iš esmės nemotyvuota. Teismas, vertindamas tikėtiną ieškinio pagrįstumą, peržengė preliminaraus vertinimo ribas, dėl šios priežasties ieškovė nutarė teikti pakartotinį prašymą ir atkreipti teismo dėmesį, kad iš ieškinio, jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad jis yra tiek aiškiai nepagrįstas, kad gali būti konstatuotas preliminarus jo nepagrįstumas, t. y. kad ankstesnės išvados apie tai, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas yra neteisingos ir teismas jas turėtų iš naujo (pakartotinai) įvertinti. Patikslinto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, o prie ieškinio buvo pridėti ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai. Pakartotiniame prašyme ieškovė aiškiai atkreipė teismo dėmesį į tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra ir galimai ne tik areštuotas, bet ir žemesne nei rinkos kaina realizuotas visas jos turtas, tuo ieškovei padarant neabejotiną žalą. Ieškovė pakartotiniame prašyme nurodė, jog ji nėra bankrutavusi, vykdo veiklą, administracines patalpas nuomoja tretiesiems asmenims, todėl akivaizdu, kad antstoliui perleidus visą ieškovės turtą su visais nuomininkais tretiesiems asmenims, ieškovės veikla iš esmės bus priverstinai nutraukta. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vykdomasis procesas pradėtas pagrįstai ir neturi būti stabdomas. Vien aplinkybė, kad pasibaigus kredito pagal sutartį grąžinimo terminui bankas nepradėjo skolos išieškojimo veiksmų, o derėjosi su ieškove, dar nereiškia, kad bankas svarstė, galėjo ar turėjo svarstyti galimą sutarties pratęsimą. Ieškovė nepagrindė, jog sutartis, sudaryta su banku, yra nutraukta. Jei sutartis nutraukiama prieš terminą, yra siunčiamas sutarties nutraukimo raštas, ko ieškovė nepateikė. Sutartis nebuvo nutraukta, tiesiog baigėsi kredito grąžinimo pagal sutartį terminas ir jis nebuvo nei pratęstas, nei atnaujintas. Skunde nenurodyti jokie konkretūs materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, dėl kurių skundžiama nutartis taptų neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-280/2012). Tai reiškia, kad paaiškėjus ar iškilus naujoms aplinkybėms, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-482-823/2016).Vadovaudamasis aukščiau pateiktu teisiniu reguliavimu bei jo taikymo praktika panašiose bylose, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog šioje byloje 2017-08-21 nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau kartą buvo atmestas, ieškovė šios nutarties apeliacine tvarka neskundė, o reikšdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė jį ne iš esmės naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios galėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, bet bandymu įvertinti 2017-08-21 nutarties pagrįstumą, kas yra pagrindu ieškovės prašymą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog būtinoji pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo sąlyga – faktinių aplinkybių pasikeitimas bei atsiradimas naujų aplinkybių, kurios patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Šiuo atveju ieškovė nenurodė, kad tokios aplinkybės buvo atsiradusios bei neįrodė jų egzistavimo.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-29 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės UAB „Loksodroma“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius