- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1401-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30367-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Loksodroma“
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 2.6.29.2Kreditavimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Loksodroma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Loksodroma“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito grąžinimo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Loksodroma“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, o 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslintu ieškiniu atsakovui AB SEB bankui ir prašė pripažinti, kad atsakovas AB SEB bankas neteisėtai 2017-06-01 nutraukė su ieškovu UAB „Loksodroma“ 2007-10-22 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1750711010408-97; pakeisti 2007-10-22 kreditavimo sutarties Nr. 1750711010408-97 sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2020-03-16.
2. Ieškovas nurodė, kad 2007-10-22 šalys sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 492 354 EUR (1 700 000 Lt) kreditas. 2015-12-23 kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 9 kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2016-03-22. Nustatytu terminu ieškovas viso kredito negrąžino, tačiau grąžinimo terminas ieškovo prašymais ir atsakovo žodiniu sutikimu bei konkliudentiniais veiksmais buvo pratęstas iki 2017-06-01.
3. 2017-06-01 ieškovas elektroniniu laišku gavo atsakovo pranešimą dėl skolos pagal kreditavimo sutartį grąžinimo, kuriuo atsakovas nustatė 13 dienų terminą ir pareikalavo padengti 482 335,98 EUR skolą. Ieškovas buvo informuotas, kad tuo atveju, jeigu skola nustatytu terminu nebus grąžinta, atsakovas vykdys išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Ieškovas nedelsiant kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl bendradarbiavimo ir termino paskolos grąžinimui pratęsimo iki 2017-12-31, pateikė dokumentus, kad deda maksimalias pastangas tam, jog parduotų atsakovo naudai įkeistą administracinį pastatą ir atsiskaitytų su atsakovu.
4. 2017-06-23 ieškovas gavo Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro pranešimą, kuriuo buvo įpareigotas per dvidešimt dienų terminą sumokėti skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. 2017-07-28 ieškovas gavo 2017-07-19 Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. pranešimą apie išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto.
5. Ieškovas nei iki 2017-06-01, nei iki atsakovo 2017-06-01 pranešime nustatyto termino (2017-06-13) kredito negrąžino, tačiau iki 2017-06-01 padengė 118 455,85 EUR kredito. Ieškovas pagal galimybes vykdė kredito sutartį, atliko einamąsias įmokas ir iki šiol moka palūkanas. Siekdamas tinkamai vykdyti įsipareigojimus, ieškovas nuolatos bendradarbiavo su atsakovu, prašydamas pratęsti kredito grąžinimo terminą protingam laikotarpiui. Nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių ieškovui iki šiolei nepavyksta parduoti hipoteka įkeisto turto ir galutinai atsiskaityti su atsakovu.
Šalies argumentai
6. Ieškovo teigimu, atsakovas atsisakė bendradarbiauti su ieškovu dėl sutarties sąlygų pakeitimo (termino paskolai grąžinti pratęsimo), nesiekė išsaugoti sutarties, todėl jo veiksmai 2017-06-01 vienašališkai nutraukiant 2007-10-22 kreditavimo sutartį privalo būti pripažinti neteisėtais bei prieštaraujančiais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Ieškovas iki 2017-06-01 padengė 118 455,85 EUR kredito, t. y. trečdalį kredito, tarp ieškovo įvykdytos skolos dalies ir nesumokėtos skolos dalies nėra labai didelio atotrūkio. Paskolos negrąžinimas nustatytu terminu nesuteikia pagrindo atsakovui prarasti interesą dėl prievolės įvykdymo; atsakovo naudai yra įkeistas didelės vertės turtas, siekiant užtikrinti ieškovo įsipareigojimus. Ieškovas susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos sąlygojo tiek pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, tiek geopolitinė padėtis pasaulyje.
7. Ieškovo teigimu, sutarties nutraukimas iš esmės sukeltų didelius nuostolius ieškovui, nes, išieškojus skolą iš hipoteka užtikrinto turto ir neleidžiant ieškovui įvykdyti prievolės per papildomą terminą, ieškovas nebegalėtų vykdyti pagrindinės savo veiklos (nuomos), su juo būtų nutraukiamos nuomos sutartys, ieškovas nebegautų nuolatinių pajamų, negalėtų atsiskaityti su valstybe, SODRA, tai sąlygotų ieškovo bankrotą. Atsakovas elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai nutraukdamas su ieškovu sudarytą kreditavimo sutartį ir reikalaudamas iš karto sumokėti negrąžintą kreditą.
8. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas 2007-10-22 kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai, t. y. nesilaikant vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos ir nesant esminio sutarties pažeidimo. Kadangi ieškovui tapo sudėtinga vykdyti kreditavimo sutartį ir jam reikalingas papildomas terminas prievolei pagal šią sutartį įvykdyti, laiko, kad yra visos sąlygos, būtinos kreditavimo sutarties sąlygoms dėl prievolės grąžinimo termino pakeisti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu ir jame dėstomais argumentais kategoriškai nesutinka, ieškinys kaip nepagrįstas ir pareikštas vien siekiant piktnaudžiauti susidariusia padėtimi ir visais būdais siekiant išvengti prievolių vykdymo, turi būti atmestas.
10. Atsakovas akcentavo, kad ieškovas kreditavimo sutarties nevykdė tinkamai nuo pat pasirašymo iki kredito pagal sutartį grąžinimo termino pabaigos. Ieškovas nuolat vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus, nuo 2008-12-31 jam nuolat skaičiuojami delspinigiai. Kredito pagal sutartį grąžinimo terminas baigėsi 2016-03-22, iki nurodyto termino ieškovas kredito negrąžino. Sutartis nebuvo ir nėra nutraukta, visi ieškovo argumentai, susiję su tariamu sutarties nutraukimu, yra nepagrįsti ir neatitinkantys faktinės situacijos. Vien aplinkybė, kad, pasibaigus kredito grąžinimo terminui, atsakovas nepradėjo skolos išieškojimo veiksmų, o derėjosi su ieškovu, nereiškia, kad bankas svarstė, galėjo ar turėjo svarstyti galimą sutarties pratęsimą.
11. Atsakovas pažymėjo, kad nuo pat kredito grąžinimo termino pabaigos šalys derėjosi dėl įkeisto turto greitesnio pardavimo, atidedant išieškojimo pradžią. Šalių derybos baigėsi be rezultatų, todėl bankas ėmėsi skolos išieškojimo veiksmų, o ieškovas, siekdamas kaip įmanoma ilgiau išvengti prievolių vykdymo, neginčydamas skolos dydžio, siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovo prašymu buvo parengti ir šalių pasirašyti net 9 sutarties pakeitimai, kuriais buvo nuolat atidedamas paskutinis kredito grąžinimo terminas, tačiau ieškovas netinkamai vykdė savo prievoles, kylančias iš sutarties. Sutartis nebegali būti keičiama, nes skolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs dar 2016 m. pradžioje.
Atsiliepimas
12. Atsakovo teigimu, ieškinys nepagrįstas dar ir todėl, kad ieškovas net neįrodinėja visų CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų buvimo, apsiribodamas bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais. Ieškovas apie sutarties pasibaigimą žinojo nuo 2016 m., tačiau nedelsdamas nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas sutartį išsaugoti. Ieškovas pažeidė sutartį, nustatytais terminais nepardavė nei viso įkeisto turto, nei jo dalies, o tai ir nulėmė banko sprendimą nepratęsti sutarties. Vykusios tarpusavio derybos buvo ne dėl sutarties pratęsimo ar atnaujinimo, o dėl bankui įkeisto turto pardavimo ir kuo greitesnio skolos padengimo. Sutartis, kurios sąlygas prašoma keisti, yra pasibaigusi gerokai iki šios bylos pradėjimo, pradelstas terminas yra beveik 2 metai. Sutartis, kurią prašoma pakeisti, jau yra pasibaigusi, suėjus kreditų grąžinimo terminui, ieškovui jau yra kilusi sutartinė atsakomybė, nulemianti pareigą gražinti visą egzistuojantį įsiskolinimą.
13. Atsakovas taip pat nurodė, kad sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, taikoma egzistuojant konkrečių sąlygų visetui. Ieškinio reikalavimų tenkinimas reikštų sutarties laisvės principo, sutarties šalių lygiateisiškumo paneigimą. Prisiimdamas įsipareigojimus, ieškovas turėjo apsvarstyti ir įvertinti galimus savo veiksmo teisinius padarinius. Praleisdamas skolos grąžinimo terminus, ieškovas pažeidė sutartį. Be banko valios nėra įmanoma pratęsti kredito grąžinimo termino, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiai dienai jis būtų pajėgus vykdyti sutartį, jei kredito grąžinimo terminas būtų pratęstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
15. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Loksodroma“ ir atsakovas AB SEB bankas 2007-10-22 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovui iki 2014 m. spalio 21 suteiktas 1 700 000 Lt (492 354 EUR) kreditas. Kredito grąžinimo užtikrinimui įkeistas sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas. 2015 m. gruodžio 23 d. kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 9 kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2016 m. kovo 22 d., nustatyta 3,21 proc. marža.
16. 2016 m. spalio 27 ieškovas prašė atsakovą išduoti sutikimą parduoti administracines patalpas. 2016 m. lapkričio 16 d. atsakovas davė sutikimą iki 2016 m. gruodžio 31 d. parduoti įkeistą pastatą ar jo dalį sutikime nurodytomis sąlygomis. 2016 m. lapkričio 24 d. prašymu ieškovas prašė pratęsti sutikimo parduoti administracines patalpas terminą iki 2017-01-31, taip pat prašė perskaičiuoti ir sumažinti delspinigius. 2016 m. gruodžio 23 d. atsakovas davė rašytinius sutikimus tiek parduoti visą įkeistą administracinį pastatą, tiek jo dalį iki 2017 m. sausio 31 d. Ieškovas 2017 m. vasario 21 d. vėl kreipėsi į atsakovą, prašydamas iki 2017-05-31 pratęsti sutikimų parduoti administracinį pastatą ar jo dalį.
17. 2017-06-01 AB SEB bankas pakartotiniu pranešimu nurodė, kad ieškovo kredito grąžinimo terminas baigėsi 2016 m. kovo 22 d., iki šio termino pabaigos bankas kelis kartus keitė kredito grąžinimo sumas ir grafikus, buvo davęs sutikimus dėl įkeisto turto pardavimo. Kadangi bankas tikėjo, kad įkeistas turtas bus parduotas ir kreditas grąžintas prašymuose nurodytu laiku, nuo 2016-11-21 iki 2017-05-31 bankas nevykdė jokių priverstinio išieškojimo procedūrų. Ieškovas įspėtas, kad per 10 dienų nesumokėjus skolos, kurią sudaro 373 898,15 EUR negrąžinto kredito, 1 996,46 EUR nesumokėtų palūkanų, 105 268,81 EUR delspinigių, 1 172,56 EUR baudos, bankas vykdys išieškojimą iš įkeisto turto. Įkeistas turtas nebuvo parduotas. 2017-06-12 prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti terminą skolai pagal kreditavimo sutartį grąžinti iki 2017-12-31.
18. 2017 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė D. J. pranešimu skolininkui/įkaito davėjui informavo ieškovą, kad notaro biure gautas hipotekos kreditoriaus prašymas dėl skolos išieškojimo. Ieškovui pasiūlyta ne vėliau kaip per 20 dienų sumokėti kreditoriui skolą arba pateikti duomenis apie reikalavimo nepagrįstumą, išaiškinta, kad nurodytu terminu nesumokėjus skolos ar nepateikus duomenų dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo bus atliktas vykdomasis įrašas.
19. 2017 m. liepos 19 d. vykdomaisiais įrašais nutarta priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, įskaitant netesybas ir nuostolius su priklausančiomis palūkanomis, iš skolininko ir įkaito davėjo. 2017-07-19 notarės pranešimu skolininkui/įkaito davėjui ieškovas informuotas apie atliktą vykdomąjį įrašą. 2017 m. liepos 26 d. atsakovas antstoliui pateikė vykdomuosius įrašus vykdymui. 2017 m. liepos 31 d. raštais atsakovas informuotas apie pradėtą vykdymo procesą pagal vykdomuosius dokumentus.
20. Pirmosios instancijos teismas iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatė, kad, pasibaigus kredito grąžinimo terminui, šalys nuolatos aptarinėjo hipoteka įkeisto turto pardavimo klausimus, tačiau kredito grąžinimo pratęsimo klausimas iš esmės nebuvo sprendžiamas. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie kredito sutarties vykdymą nustatė, kad ieškovas nuolatos vėlavo mokėti palūkanas bei paskolos dalį.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei pateiktus dokumentus, sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis su atidedamuoju terminu – t. y. ieškovui buvo atidėtas kredito grąžinimo terminas. Šalių sutartu terminu prievolė grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas nebuvo įvykdyta, todėl prievolė tapo vykdytina. Teismas atmetė ieškovo argumentus apie kredito sutarties nutraukimą 2017-06-01 pranešimu, kadangi kredito sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo nutraukta ir iš ieškovo nebuvo pareikalauta įvykdyti prievolę anksčiau laiko. Atsakovas 2017-06-01 pranešimu tik informavo ieškovą, kad, ieškovui neįvykdžius prievolės, atsakovas pradės priverstinio išieškojimo procedūrą. Teismo vertinimu, toks informacinio pobūdžio pranešimas apie ketinamas vykdyti priverstinio išieškojimo procedūras negali būti prilyginamas pranešimui apie vienašališką sutarties nutraukimą.
22. Teismas akcentavo, kad ir pats atsakovas nemano, jog kredito sutartis buvo nutraukta, atvirkščiai, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir teismo posėdyje teiktuose paaiškinimuose akcentuota, kad kredito sutartis nėra nutraukta. Dėl to teismas ieškovo reikalavimą dėl 2017 m. birželio 1 d. vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė kaip nepagrįstą. Nenustačius aplinkybių, kad kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta, teismas laikė teisinės reikšmės neturinčiais ieškovo argumentus dėl CK 6.217 str. ir 6.218 str. taikymo, todėl išsamiau dėl šių argumentų nepasisakė.
23. Teismas taip pat akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų neteismine tvarka siekęs pakeisti sutarties sąlygą dėl kredito grąžinimo termino papildomam trejų metų laikotarpiui. Be to, ieškovas visiškai neįrodinėjo CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimo, tik deklaratyviai konstatavo, kad yra visos sąlygos sutarties pakeitimui. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina CK 6.204 straipsnio taikymui būtinos sąlygos, t. y., kad vienai sutarties šaliai įvykdyti sutartį tapo sudėtingiau. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir buvusias derybas dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad iki 2020 metų kovo mėnesio ieškovas turės finansines galimybes grąžinti visą kreditą su palūkanomis yra neįrodyti ir deklaratyvūs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Loksodroma“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas laikosi pozicijos, kad kredito sutartis buvo nutraukta, o ne pasibaigusi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus atrinko selektyviai, iš esmės rėmėsi atsakovo rašytiniais paaiškinimais. Akcentavo, kad šalys kredito sutartį pratęsė konkliudentiniais veiksmais. Vien aplinkybė, kad šalys nebuvo pasirašiusios atskiro susitarimo dėl kredito sutarties termino pratęsimo, nepaneigė to, kad atsakovas žodiniu sutikimu ir savo konkliudentiniais veiksmais pratęsė kredito grąžinimo terminą.
25. Apeliantas laiko, kad šiuo atveju prievolė atsirado iš sutarties, todėl sutarties galiojimo pabaiga siejama su prievolės pasibaigimu. Taigi, nei kredito sutartis, nei prievolė nepasibaigė ir teismas nepagrįstai sprendė, kad kredito sutartis buvo pasibaigusi, o ne nutraukta. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovas teikė prašymus atsakovui, siūlė pakeisti kredito grąžinimo sąlygas. Laiko, kad į bylą pateikti įrodymai – ieškovo balansas, sutartys su trečiaisiais asmenimis neabejotinai patvirtina ieškovo realias galimybes grąžinti visą kreditą.
Atsiliepimas
26. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, priėjo teisingos išvados, kad kredito sutartis nebuvo nutraukta, tiesiog suėjo kredito grąžinimo terminas ir ieškovo prievolė grąžinti visą kredito sumą tapo vykdytina, ką patvirtina ir vykdomojo įrašo išdavimas. Pažymėjo, kad nuo pat kredito pagal sutartį grąžinimo termino pabaigos šalys derėjosi, bet ne dėl sutarties pratęsimo, o dėl bankui įkeisto turto greitesnio pardavimo, atidedant išieškojimo iš skolininko pradžią. Šalių derybos baigėsi be rezultatų, todėl bankas ėmėsi skolos išieškojimo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Loksodroma“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
29. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kredito sutartis buvo pasibaigusi, o ne nutraukta. Laiko, kad šalys derybomis ir konkliudentiniais veiksmais pratęsė sutarties terminą iki 2017-06-01, kada atsakovas, ieškovo teigimu, neteisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Atsakovas su tokia ieškovo pozicija kategoriškai nesutinka ir teisėjų kolegija tam pritaria.
30. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
31. Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Pažymėtina, kad turi būti nustatyta aiški abiejų šalių valia pakeisti sutarties sąlygas, nustatant, kaip konkrečiai buvo pakeista sutartis, taip pat turi būti nustatyta ir abiejų šalių valia, o ne tik vienai iš šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka.
32. Apeliantas teigia, kad į bylą pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tarp šalių buvus susitarimą – atsakovo žodinį sutikimą bei konkliudentinius veiksmus – dėl kredito sutarties pratęsimo, tačiau tokio savo teiginio apeliaciniame skunde nekonkretizuoja ir detalizuoja, apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais. Patikslintame ieškinyje šiems teiginiams pagrįsti ieškovas nurodo ieškinio priedus: Nr. 8 (2016-10-27 prašymo kopija); 9 (2016-11-16 sutikimo kopija); 10 (2016-11-24 prašymo kopija); 11 (2017-02-21 (prašymo kopija); 13 (2017-06-01 pranešimo Nr.01.10.02-8399 kopija); 14 (2017-06-01 elektroninio laiško kopija). Analizuojant šiuos įrodymus, matyti, kad ieškovas 2016-10-27 su prašymu (priedas Nr. 8) kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą parduoti 388,63 kv. m. ploto administracines patalpas, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 11B1p, už 400 000 EUR kainą; taip pat prašė pateikti 62 724,17 EUR dydžio delspinigių paskaičiavimą. Atsakovas 2016-11-16 notarų biurui adresuotame rašte (priedas Nr. 9) pažymėjo, kad AB SEB bankas sutinka, jog prievolių pagal 2007-10-22 kreditavimo sutartį Nr. 11750711010408-97 su visais vėlesniais jų pakeitimais įvykdymo užtikrinimui įkeistas administracinis pastatas, turintis 809,20 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), būtų parduotas visas ar jo dalis su tam tikromis, rašte nurodytomis sąlygomis.
33. Ieškovas 2016-11-24 (priedas Nr. 10) kreipėsi į atsakovą su prašymu pratęsti sutikimo parduoti 388,63 kv. m. ploto administracines patalpas, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 11B1p, už 400 000 EUR kainą, patalpas Nekilnojamojo turto registre įregistruojant kaip atskirą turtinį vienetą, terminą iki 2017-01-31; taip pat prašė perskaičiuoti ir sumažinti delspinigius pagal 2007-10-22 kreditavimo sutartį Nr. 11750711010408-97. Ieškovas 2017-02-21 prašymu (priedas Nr. 11) kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti sutikimo „Dėl įkeisto turto pardavimo“ Nr. 01.10.02-20235 parduoti 809,20 kv. m. ploto administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), terminą iki 2017-05-31; pratęsti sutikimo „Dėl įkeisto turto pardavimo“ Nr. 01.10.02-20238 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskirą turtinį vienetą ir parduoti 388,63 kv. m. bendro ploto administracines patalpas, esančias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , plane pažymėta s indeksu 11 B1p., terminą iki 2017-05-31. Apelianto minimame 2017-06-01 pranešime Nr.01.10.02-8399 (priedas Nr. 13) nurodyta, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigė 2016-03-22; nurodyta, kad bankas tikėjosi, jog iki 2017-06-01 turtas, įkeistas hipoteka, bus parduotas ieškovo, todėl nebuvo vykdomos priverstinio ieškojimo procedūros. Bankas pranešė, kad, jei iki 2017-06-13 nebus grąžinta skola, bankas pradės priverstinį išieškojimą. Iš esmės tos pačios aplinkybės pakartotos ieškovo minimame 2017-06-01 elektroniniame laiške (priedas Nr. 14).
34. Taigi, vertinant aukščiau aptartus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK, matyti, kad nė viename iš ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais jis bandė pagrįsti buvus susitarimą pakeisti kredito sutarties sąlygas dėl sutarties galiojimo termino, nėra prašymo pakeisti kredito sutarties sąlygas ir/ar atidėti skolos sumokėjimą. Be to, iš esmės ieškovas savo poziciją grindžia tik savo paties teiktais raštais ar pranešimais, į bylą nepateiktas nei vienas įrodymas, iš kurio būtų galima daryti bent tikėtiną prielaidą, jog atsakovas sąmoningai siekė iki 2017-06-01 pratęsti kredito grąžinimo terminą ar pakeisti kredito sutarties sąlygas. Priešingai, iš visų pridėtų raštų, elektroninių laiškų matyti, kad šalys nesiekė atidėti skolos sumokėjimo, abi vienareikšmiškai suprato, kad prievolės mokėjimo terminas yra suėjęs, todėl buvo derinamos tik įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo sąlygos.
35. Apelianto minima kasacinio teismo praktika, o būtent: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2012, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra aktuali ir taikytina, kadangi nesutampa bylų ratio decidendi. Apelianto minimoje byloje šalys buvo sutarusios, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kliento skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal sutarties sąlygas; be to, buvo vedamos aiškios ir nedviprasmiškos derybos dėl sutarties termino pratęsimo. Šiuo gi atveju, kaip jau buvo minėta, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad prievolės įvykdymo terminas buvo 2016-03-22, nustatytas 2015-12-23 sutarties pakeitimu Nr. 9, šalys susirašinėjimo metu nesiderėjo dėl kredito sutarties pratęsimo, o aptarė nekilnojamojo turto pardavimo klausimus, siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kredito sutartis nagrinėjamu atveju 2017-06-01 pranešimu nebuvo nutraukta ir iš ieškovo nebuvo pareikalauta įvykdyti prievolę anksčiau laiko. Atsakovas 2017-06-01 pranešimu tik informavo ieškovą, kad, ieškovui neįvykdžius prievolės, atsakovas pradės priverstinio išieškojimo procedūrą.
36. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu atmesti ieškinio reikalavimą, kuriuo buvo prašoma pakeisti 2007-10-22 kreditavimo sutarties Nr. 1750711010408-97 sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2020-03-16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų neteismine tvarka siekęs pakeisti sutarties sąlygą dėl kredito grąžinimo termino papildomam trejų metų laikotarpiui, ieškovas visiškai neįrodinėjo CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimo, tik deklaratyviai konstatuoja, kad yra visos sąlygos sutarties pakeitimui. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir motyvais.
37. Apeliantas gi teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas teikė prašymus atsakovui, siūlė įvairius susitarimo variantus. Laiko, kad kredito sutartis nebuvo pasibaigusi, todėl vyko derybos dėl sutarties termino pratęsimo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
38. Taigi nagrinėjamu atveju įrodyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o būtent – kredito grąžinimo termino pratęsimo iki 2020-03-16, nėra pateikta (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas net neįrodinėjo CK 6.204 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų, tiesiog deklaratyviais teiginiais nurodė, kad ieškovui UAB „Loksodroma“ tapo sudėtinga vykdyti kreditavimo sutartį (patikslinto ieškinio 5 lapas, 1 pastraipa). Apeliaciniame skunde taip pat apsiribota tik CK 6.204 straipsnio taikymo praktika, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir išvadas paneigiančių argumentų, nenurodyta.
39. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.