Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Loksodroma“ ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito grąžinimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (1 t. 68-76 b. l.). prašo pripažinti atsakovės AB SEB banko 2017 m. birželio 1 d. vienašališką 2007 m. spalio 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1750711010408-97 nutraukimą neteisėtu; 2) pakeisti 2007 m. spalio 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1750711010408-97 sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2020 m. kovo 16 d. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2007-10-22 šalys sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 1750711010408-97, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 492 354 Eur (1 700 000 Lt) kreditas. 2015-12-23 Kreditavimo sutarties Nr. 1750711010408-97) pakeitimu Nr. 9, kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2016-03-22. Nustatytu terminu ieškovė viso kredito negrąžino, tačiau kredito grąžinimo terminas ieškovės prašymais ir atsakovės AB SEB banko žodiniu sutikimu bei konkliudentiniais veiksmais buvo pratęstas iki 2017-06-01. 2017-06-01 ieškovė elektroniniu laišku gavo atsakovės pranešimą Nr. 01.10.02-8399 dėl skolos pagal Kreditavimo sutartį Nr. 11750711010408-97 grąžinimo, kuriuo atsakovė 13 dienų terminą pareikalavo padengti 482335,98 Eur skolą. Ieškovė buvo informuota, kad tuo atveju jeigu skola nustatytu terminu nebus grąžinta, atsakovė vykdys išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Ieškovė nedelsiant kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl bendradarbiavimo ir termino paskolos grąžinimui pratęsimo iki 2017-12-31, pateikė dokumentus, kad ieškovė deda maksimalias pastangas tam, jog parduotų atsakovės naudai įkeistą administracinį pastatą ir atsiskaitytų su atsakove. 2017-06-23 ieškovė gavo Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro pranešimą, kuriuo buvo įpareigota per dvidešimt dienų terminą sumokėti skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. 2017-07-28 ieškovė gavo 2017-07-19 Vilniaus miesto 15- ojo notaro biuro notarės D. J. pranešimą apie išduotą vykdomąjį įrašą, kuriuo notarė siūlo pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti skolą iš ieškovės turto. Ieškovė nei iki 2017-06-01, nei iki atsakovės 2017-06-01 pranešime nustatyto termino (2017-06-13) kredito atsakovei negrąžino, tačiau iki 2017-06-01 padengė 118455,85 Eur kredito. Ieškovė pagal galimybes vykdė kredito sutartį, atliko einamąsias įmokas ir iki šiol moka palūkanas. Siekdama tinkamai vykdyti įsipareigojimus, ieškovė nuolatos bendradarbiavo su atsakove, prašydama pratęsti kredito grąžinimo terminą protingam laikotarpiui. Nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių ieškovei iki šiolei nepavyksta parduoti hipoteka įkeisto turto ir galutinai atsiskaityti su atsakove. Atsakovė atsisakė bendradarbiauti su ieškove dėl sutarties sąlygų pakeitimo (termino paskolai grąžinti pratęsimo), nesiekė išsaugoti sutarties, todėl jos veiksmai 2017-06-01 vienašališkai nutraukiant 2007-10-22 Kreditavimo sutartį Nr. 1750711010408-97 privalo būti pripažinti neteisėtais bei prieštaraujančiais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Ieškovė iki 2017-06-01 padengė 118 455,85 Eur kredito, t. y. yra padengusi trečdalį kredito, tarp ieškovės įvykdytos skolos dalies ir nesumokėtos skolos dalies nėra labai didelio atotrūkio. Paskolos negrąžinimas nustatytu terminu nesuteikia pagrindo atsakovei prarasti interesą dėl prievolės įvykdymo atsakovės naudai yra įkeistas didelės vertės turtas, siekiant užtikrinti ieškovės įsipareigojimus. Ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos sąlygojo tiek pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, tiek geopolitinė padėtis pasaulyje. Sutarties nutraukimas iš esmės sukeltų didelius nuostolius ieškovei, nes išieškojus skolą iš hipoteka užtikrinto turto ir neleidžiant ieškovei įvykdyti prievolės per papildomą terminą, ieškovė nebegalėtų vykdyti pagrindinės savo veiklos (nuomos), su ja būtų nutraukiamos nuomos sutartys, ieškovė nebegautų nuolatinių pajamų, negalėtų atsiskaityti su valstybe, Sodra, tai sąlygotų ieškovės bankrotą. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai 2017-06-01 nutraukdama su ieškove sudarytą Kreditavimo sutartį ir reikalaudama iškarto sumokėti negrąžintą kreditą. Atsakovė 2007-10-22 Kreditavimo sutartį Nr. 1750711010408-97 2017-06­01 vienašališkai nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai, t. y. nesilaikant vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos ir nesant esminio sutarties pažeidimo. Kadangi ieškovei tapo sudėtinga vykdyti Kreditavimo sutartį ir jai reikalingas papildomas terminas prievolei pagal šią sutartį įvykdyti, yra visos sąlygos, būtinos Kreditavimo sutarties sąlygoms dėl prievolės grąžinimo termino pakeisti. Teismo posėdyje ieškovės atstovai vadovė V. S. ir advokatas R. R. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovės pateiktame turto balanse nurodyta turto vertė faktiškai yra didesnė, tačiau jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų neturi. Tam, kad galėtų reikšti ieškinį dėl sutarties sąlygos pakeitimo, reikėjo rasti būdą, kaip atstatyti sutarties galiojimą, todėl ir reiškia reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Mano, kad atsakovė, 2017-06-01 informuodama apie priverstinį išieškojimą, kredito sutartį nutraukė. Ieškovės turtinė padėtis nebuvo gera jau kredito suteikimo metu, atsakovė ieškovei neturėjo kredito suteikti. Ieškovės turtinė padėtis gerėja, yra sudaryta nuomos sutarčių, iš kurių gaunama pajamų. Ieškovė yra silpnesnioji šalis.Atsakovė atsiliepimo nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu ir jame dėstomais argumentais kategoriškai nesutinka, ieškinys kaip nepagrįstas ir pareikštas vien siekiant piktnaudžiauti susidariusia padėtimi ir visais būdais siekiant išvengti prievolių vykdymo, turi būti atmestas. Ieškovė 2007-10-22 kreditavimo sutarties Nr. 1750711010408-97 nevykdė tinkamai nuo pat pasirašymo iki kredito pagal sutartį grąžinimo termino pabaigos. Ieškovė nuolat vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus, nuo 2008-12-31 nuolat skaičiuojami delspinigiai. Kredito pagal sutartį grąžinimo terminas baigėsi 2016-03-22, iki nurodyto termino ieškovė kredito negrąžino. Sutartis nebuvo ir nėra nutraukta, visi ieškovės argumentai, susiję su tariamu sutarties nutraukimu, yra nepagrįsti ir neatitinkantys faktinės situacijos. Vien ta aplinkybė, kad pasibaigus kredito grąžinimo terminui, atsakovė nepradėjo skolos išieškojimo veiksmų, o derėjosi su ieškove, nereiškia, kad bankas svarstė, galėjo ar turėjo svarstyti galimą sutarties pratęsimą. Nuo pat kredito grąžinimo termino pabaigos šalys derėjosi dėl įkeisto turto greitesnio pardavimo, atidedant išieškojimo pradžią. Šalių derybos baigėsi be rezultatų, todėl bankas ėmėsi skolos išieškojimo veiksmų, o ieškovė, siekdama kaip įmanoma ilgiau išvengti prievolių vykdymo, neginčydama skolos dydžio, siekia praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovės prašymu buvo parengti ir šalių pasirašyti net 9 Sutarties pakeitimai, kuriais buvo nuolat atidedamas paskutinis kredito grąžinimo terminas, tačiau Ieškovė netinkamai vykdė savo prievoles, kylančias iš sutarties. Sutartis nebegali būti keičiama, nes skolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs dar 2016 m. pradžioje. Atsakovė yra gavusi vykdomuosius įrašus, ieškovės skola, kilusi iš pasibaigusios sutarties, yra užfiksuota ir nenuginčyta, sutarties atnaujinimas neįmanomas. Ieškinys dėl sutarties pakeitimo pateiktas tik po daugiau nei metų nuo sutarties pasibaigimo, pradėjus išieškojimą. Ekonominės krizės buvimu negalima pateisinti visiško sutartinių prievolių nevykdymo. Ieškovės pateikta informacija apie pasaulinės krizės faktą nepateisina sutarties nevykdymo iš ieškovės pusės - šios aplinkybės savaime neprilyginamos sutarties šalies dalinės ar pilnos atleidimo nuo sutartinės atsakomybės pagrindams, taip pat nėra sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo ar nevykdymo pagrįstas pagrindas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent dėl tam tikrų konkrečių krizės aplinkybių ji objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir šios rizikos neprisiėmė, negalėjo numatyti, įvertinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl pakitusių aplinkybių jai tapo neįmanoma vykdyti sutarties ar kad jai sutarties vykdymas tapo esmingai sudėtingesnis, negu kitai šaliai, todėl negali tikėtis ir reikalauti CK 6.204 straipsnio teisinių pasekmių. Ieškovė net neįrodinėja visų CK 6.204 str. taikymo sąlygų buvimo, apsiribodama bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, susijusiais su CK 6.204 str. taikymu šioje situacijoje. Ieškovės reikalavimų pagrindimas CK 6.204 straipsniu pavėluotas. Ieškovė apie sutarties pasibaigimą žinojo nuo 2016 m., tačiau nedelsdama nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdama sutartį išsaugoti. Ieškovės neveikimas patvirtina teiginių apie pakitusias aplinkybes ir tariamai pažeistas teises netaikant CK 6.204 str. nuostatų deklaratyvumą. Ieškovė pažeidė sutartį, nustatytais terminais nepardavė nei viso įkeisto turto, nei jo dalies, o tai ir nulėmė banko sprendimą nepratęsti sutarties. Vykusios tarpusavio derybos buvo ne dėl sutarties pratęsimo ar atnaujinimo, o dėl bankui įkeisto turto pardavimo ir kuo greitesnio skolos padengimo. Sutartis, kurios sąlygas prašoma keisti, yra pasibaigusi gerokai iki šios bylos pradėjimo, pradelstas terminas yra beveik 2 metai. Sutartis, kurią prašoma pakeisti, jau yra pasibaigusi, suėjus kreditų grąžinimo terminui, ieškovei jau yra kilusi sutartinė atsakomybė, nulemianti pareigą gražinti visą egzistuojantį įsiskolinimą. Ieškovė neįrodė CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų pagrindų egzistavimo. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, taikoma egzistuojant konkrečių sąlygų visetui. Ieškinio reikalavimų tenkinimas reikštų sutarties laisvės principo, sutarties šalių lygiateisiškumo paneigimą. Prisiimdama įsipareigojimus, ieškovė turėjo apsvarstyti ir įvertinti galimus savo veiksmo teisinius padarinius. Praleisdama skolos grąžinimo terminus, ieškovė pažeidė sutartį. Be banko valios nėra įmanoma pratęsti kredito grąžinimo terminą, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šiai dienai ji būtų pajėgi vykdyti sutartį, jei kredito grąžinimo terminas būtų pratęstas. Ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas ir pareikštas siekiant užvilkinti išieškojimo procesą, tuo pačiu didinat savo įsiskolinimą, dėl nuolat skaičiuojamų procesinių palūkanų.Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė E. N. su ieškiniu nesutiko, paaiškino rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovė, įvertindamas ieškovės turtinę padėtį, nematė perspektyvų pratęsti kredito grąžinimo terminą. Ieškovė sutarties tinkamai nevykdė, nuolatos vėlavo mokėti įmokas. Ieškovės turtinė padėtis bloga, turimi kreditiniai įsipareigojimai yra didesni nei turto vertė, įmonė iš esmės yra nemoki, ieškovės vadovė turėtų spręsti dėl bankroto bylos kėlimo. Įvertinus ieškovės turto balanso duomenis, ieškovės ketinamas gauti pajamas iš patalpų nuomos, ieškovė nesugebėtų vien iš gaunamų pajamų per trejus metus grąžinti viso kredito ir sumokėti palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovė UAB „Loksodroma“ ir atsakovė AB SEB bankas 2007-10-22 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1750711010408-97, pagal kurią ieškovei iki 2014 m. spalio 21 suteiktas 1700000 Lt (492354 Eur) kreditas (1 t. 26-30 b. l.), skirtas 697395 Lt įsiskolinimui bendrovei „Ūkio banko lizingas“ refinansuoti, 202605 Lt sumai administracinių patalpų, esančių Rasų g. 39, Vilniuje, įrengimo darbams finansuoti – refinansuoti, 800000 Lt avansui fiziniam asmeniui K. M. refinansuoti. Kredito grąžinimo užtikrinimui įkeistas sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas. 2015 m. gruodžio 23 d. kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 9 kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2016 m. kovo 22 d., nustatyta 3,21 proc. marža (1 t. 31-35 b. l.) 2016 m. spalio 27 ieškovė atsakovės prašė išduoti sutikimą parduoti administracines patalpas (1 t. 59-60 b. l.). 2016 m. lapkričio 16 d. atsakovės davė sutikimą iki 2016 m. gruodžio 31 d. parduoti įkeistą pastatą ar jo dalį sutikime nurodytomis sąlygomis (1 t. 58 b. l.). 2016 m. lapkričio 24 d. prašymu ieškovė prašė pratęsti sutikimo parduoti administracines patalpas terminą iki 2017-01-31, taip pat prašė perskaičiuoti ir sumažinti delspinigius. 2016 m. gruodžio 23 d. atsakovė davė rašytinius sutikimus tiek parduoti visą įkeistą administracinį pastatą, tiek jo dalį iki 2017 m. sausio 31 d. (1 t. 171-174, 196-199 b. l.). 2017 m. vasario 21 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydamas iki 2017-05-31 pratęsti sutikimų parduoti administracinį pastatą ar jo dalį (1 t. 47-48 b. l.).2017-06-01 AB SEB bankas pakartotiniu pranešimu (1 t. 37 b. l.) nurodė, kad ieškovės kredito grąžinimo terminas baigėsi 2016 m. kovo 22 d., iki šio termino pabaigos bankas kelis kartus keitė kredito grąžinimo sumas ir grafikus, buvo davęs sutikimus dėl įkeisto turto pardavimo. Kadangi bankas tikėjo, kad įkeistas turtas bus parduotas ir kreditas grąžintas prašymuose nurodytu laiku, nuo 2016-11-21 iki 2017-05-31 bankas nevykdė jokių priverstinio išieškojimo procedūrų. Ieškovė įspėta, kad per 10 dienų nesumokėjus skolos, kurią sudaro 373898,15 Eur negrąžinto kredito, 1996,46 Eur nesumokėtų palūkanų, 105268,81 Eur delspinigių, 1172,56 Eur baudos, bankas vykdys išieškojimą iš įkeisto turto.2017-02-21 ir 2017-06-12 UAB DNB būsto brokerės pažymose nurodoma, kad įkeistu turtu domėjosi potencialūs pirkėjai, tačiau įkeistas turtas nebuvo parduotas (1 t. 38,55 b. l.).2017-06-12 prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pratęsti terminą skolai pagal kreditavimo sutartį grąžinti iki 2017-12-31 (1 t. 39-40 b. l.). 2017 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė D. J. pranešimu skolininkui/įkaito davėjui informavo ieškovę, jog notaro biure gautas hipotekos kreditoriaus prašymas dėl skolos išieškojimo (1 t. 41-42 b. l.). Ieškovei pasiūlyta ne vėliau kaip per 20 dienų sumokėti kreditoriui skolą arba pateikti duomenis apie reikalavimo nepagrįstumą, išaiškinta, kad nurodytu terminu nesumokėjus skolos ar nepateikus duomenų dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo bus atliktas vykdomasis įrašas.2017 m. liepos 19 d. vykdomaisiais įrašais Nr. DJ-4013, DJ-4015 ir DJ-4017 nuspręsta priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, įskaitant netesybas ir nuostolius su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko ir įkaito davėjo pagal 20017-10-31 įkeitimo lakštus, kurių identifikavimo kodai 01220070031487, 01120070031490 ir 01120070031488 (1 t. 44, 168-170, 193-195 b. l.). 2017-07-19 notarės pranešimu skolininkui/įkaito davėjui ieškovė informuota apie atliktą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-4013 (1 t. 43 b. l.).2017 m. liepos 26 d. atsakovė antstoliui pateikė vykdomuosius įrašus vykdymui (1 t. 167, 192 b. l.). 2017 m. liepos 27 d. antstolio Vytauto Mitkaus patvarkymais notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. DJ-4013, DJ-4017ir Nr. DJ-4015 priimti vykdyti (1 t. 5, 14,18 b. l.). Raginimais (1 t. 7-9 b. l.) ieškovei nustatytas 30 d. terminas įvykdyti vykdomuosius dokumentus.2017 m. liepos 31 d. raštais atsakovė informuota apie pradėtą vykdymo procesą pagal vykdomuosius dokumentus – notaro vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymus Nr. DJ-4013, DJ-4015 ir DJ-4017, kurį 2017-07-19 išdavė Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarė D. J., dėl 433666,47 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (1 t. 6, 15,16-17 b. l.).Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad pasibaigus kredito grąžinimo terminui, šalys nuolatos aptarinėjo hipoteka įkeisto turto pardavimo klausimus (t. y. sprendė dėl sutikimo parduoti įkeistą turtą apimties ir termino), tačiau kredito grąžinimo pratęsimo klausimas iš esmės nebuvo sprendžiamas (1 t. 49-53, 93 b. l.).Iš atsakovės pateiktos pažymos apie kredito sutarties vykdymą matyti, kad ieškovė nuolatos vėlavo mokėti palūkanas bei paskolos dalį, palūkanos ir paskolos dalis buvo mokama nereguliariai (1 t. 180-191 b. l.).CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalių sudaryta sutartis galioja neapibrėžtą arba tam tikrą laiką, kuris gali būti nurodytas sutartyje arba įstatyme. Kadangi iš sutarties atsiranda prievolės, sutarties galiojimo pabaiga siejama su prievolės pabaiga. CK 6.189 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sutartyje ar įstatymuose gali būti nustatyta, jog sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą. Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad sutartis baigia galioti tik pasibaigus iš jos atsiradusioms prievolėms, nors ji ir būtų terminuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2012). Esant paskolos teisiniams santykiams terminuotos prievolės paprastai būna su atidedamuoju terminu. Tai reiškia, kad prievolė grąžinti paskolą yra egzistuojanti, tačiau nevykdytina tol, kol nesuėjo nustatytas terminas (CK 6.33 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė, sudarydama kredito sutartį, sutiko vykdyti kredito grąžinimo grafike įtvirtintą prievolę – nustatytais terminais mokėti kredito įmokas ir palūkanas. Ieškovės prievolė pagal kredito sutarties grąžinimo grafike įtvirtintą įmokų mokėjimo tvarką laikytina prievole su atidedamuoju terminu. CK šeštosios knygos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios terminuotų prievolių rūšis ir vykdymą, nustato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Ieškovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, atsakovė įgijo reikalavimo teisę priverstine tvarka išieškoti atsakovės nesumokėtas sumas. Vien tai, kad atsakovė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, nereiškia, kad kredito sutartis buvo nutraukta.Įvertinus tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį akivaizdu, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis su atidedamuoju terminu – t. y. ieškovei buvo atidėtas kredito grąžinimo terminas. Šalių sutartu terminu prievolė grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas nebuvo įvykdyta, todėl prievolė tapo vykdytina. Pažymėtina, kad pasibaigus sutartyje numatytam kredito grąžinimo terminui, atsakovė daugiau kaip vienerius metus ieškovės prašymu nepradėjo priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, sudarė ieškovei galimybę rasti pirkėją ir, pačiai pardavus turtą, grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas ir delspinigius. Nors ieškovė tvirtina, kad kredito sutartis buvo nutraukta 2017-06-01 pranešimu, tačiau tokia ieškovės pozicija yra visiškai nepagrįsta. Pažymėtina, kad kredito sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo nutraukta, iš ieškovės nebuvo pareikalauta įvykdyti prievolę anksčiau laiko. Atsakovė 2017-06-01 pranešimu tik informavo ieškovę, kad ieškovei neįvykdžius prievolės, atsakovė pradės priverstinio išieškojimo procedūrą, šiame pranešime atsakovė apie galimą kredito sutarties nutraukimą net neužsiminė. Teismo vertinimu, toks informacinio pobūdžio pranešimas apie ketinamas vykdyti priverstinio išieškojimo procedūras negali būti prilyginamas pranešimui apie vienašališką sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė nemano, kad kredito sutartis buvo nutraukta, atvirkščiai, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir teismo posėdyje teiktuose paaiškinimuose akcentuota, kad kredito sutartis nėra nutraukta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 2017 m. birželio 1 d. vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nenustačius aplinkybių, kad kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta, teisinės reikšmės neturi ieškovės argumentai dėl CK 6.217 str. ir 6.218 str. taikymo, todėl teismas išsamiau dėl šių argumentų nepasisako.Ieškovė reikalavimą dėl kredito sutarties sąlygos pakeitimo grindžia CK 6.204 straipsniu, kuriame reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių sutarties šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia ir vienai šaliai sutartį vykdyti tampa sudėtingiau negu kitai šaliai. Toks reglamentavimas patvirtina favor contractus principą, kuriuo vadovaujantis siekiama išsaugoti sutartinius santykius, vienai sutarties šaliai nebegalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės. Jei esant tokioms aplinkybėms kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas. Pažymėtina, kad sutarties šalis pirmiausia turi kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, šis prašymas pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Ieškovė siekia teismo tvarka pakeisti kredito sutarties sąlygą – nustatyti naują terminą kreditui grąžinti iki 2020 m. kovo 22 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų neteismine tvarka siekusi pakeisti sutarties sąlygą dėl kredito grąžinimo termino papildomam trejų metų laikotarpiui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė visiškai neįrodinėja CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimo, tik deklaratyviai konstatuoja, kad yra visos sąlygos sutarties pakeitimui. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina CK 6.204 straipsnio taikymui būtinos sąlygos, t. y. kad vienai sutarties šaliai įvykdyti sutartį tapo sudėtingiau. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir buvusias derybas dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo: ieškovė teikė įrodymus tik dėl to, kad su atsakove derėjosi dėl sutikimo parduoti įkeistą turtą ar jo dalį termino pratęsimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės realias galimybes grąžinti visą kreditą. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad iki 2020 metų kovo mėnesio ieškovė turės finansines galimybes grąžinti visą kreditą su palūkanomis yra neįrodyti ir deklaratyvūs. Ieškovė į bylą pateikė 2017 m. rugsėjo 30 d. balansą už 2017 m. sausio – rugsėjo mėnesius, iš kurio matyti, kad ieškovė turi turto, kurio vertė nurodoma 393205 Eur, o įsipareigojimų ir mokėtinų sumų nurodoma už 468369 Eur. Nors teismo posėdyje ieškovės atstovai nurodė, kad faktinė ieškovės turimo turto vertė yra žymiai didesnė, tačiau jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovės pateiktas balansas už 2016 metus rodo, kad ieškovė 2016 m. patyrė 41866 Eur nuostolių, šiuo laikotarpiu ieškovės turto vertė nurodoma 416732 Eur, o įsipareigojimų suma nurodoma 467837 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Ieškovės pateiktos nuomos sutartys nepatvirtina, kad ieškovė, nerealizuojant įkeisto turto, turi realias galimybes iki 2020 m. kovo mėnesio grąžinti visą nesumokėtą kredito sumą su palūkanomis ir delspinigiais. Ieškovei buvo žinoma ir suprantama, kad kredito grąžinimo terminas baigėsi 2016 m. kovo 22 d., taip pat buvo žinoma ir suprantama,, kad kredito grąžinimo užtikrinimui yra įkeistas ieškovės turtas, suprantama ir išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto esmė. Į bylą pateiktos 2014 m. liepos – spalio mėnesiais elektroninių laiškų kopijos (1 t. 77-84 b. l.) teisinės reikšmės šioje byloje neturi. Iš šio susirašinėjimo matyti tik tai, kad 2014 m. spalio 22 d. elektroniniame laiške (1 t. 83 b. l.) ieškovei buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jei atsakovei bus įkeistas po įkeistu nekilnojamuoju turtu esantis nuotekų vamzdynas ir vandentiekio tinklai, nebeliks skolų antstoliams, nebus vėlavimų dengiant įsipareigojimus atsakovei bei nemažės generuojamos ilgalaikėmis nuomos sutartimis pagrįstos nuomos pajamos, numatyto atnaujinto termino pabaigoje atsakovė svarstys kredito pratęsimo klausimą vieneriems ar keleriems metams. 2016 m. vasario - balandžio mėnesiais tarp šalių vykęs elektroninis susirašinėjimas (1 t. 88-91 b. l.) patvirtina, kad buvo svarstoma galimybė pasirašyti sutarties pratęsimą trijų arba šešių mėnesių laikotarpiui. Ieškovei buvo išaiškinta, kad sprendimui dėl sutarties pratęsimo reikalingas turto vertinimas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad toks turto vertinimas buvo atliktas. Dar daugiau, iš teismo posėdyje pateiktų ieškovės atstovės paaiškinimų spręstina, kad įkeisto turto vertinimas iki šiol nėra atliktas, taigi derybos dėl kredito sutarties termino pratęsimo negalėjo būti rezultatyvios iš dalies ir dėl pačios ieškovės pasyvumo. Ieškinyje akcentuojama, kad realizavus įkeistą turtą, ieškovė turės bankrutuoti. Teismo vertinimu, pačios ieškovės pozicija nėra nuosekli: viena vertus, ieškovė tvirtina, kad nuo 2016 m. kovo 22 d. dėjo maksimalias pastangas rasti pirkėją įkeistam turtui, kita vertus, šiuo ieškiniu įrodinėja, kad realizavus įkeistą turtą, turės bankrutuoti. Ieškovės susirašinėjimas su nekilnojamojo turto brokere (1 t. 116-122 b. l.) patvirtina aplinkybę, kad pasibaigus sutartyje numatytam kredito grąžinimo terminui, ieškovė bandė realizuoti įkeistą turtą, t. y. ieškovei buvo suprantama, kad kredito grąžinimo terminas sutartimi nebuvo pratęstas. Kita vertus, iš susirašinėjimo su brokere matyti, kad ieškovė su brokere derino bankui teikiamų pažymų turinį, t. y. tam tikrą informaciją brokerė į šias pažymas įrašė ieškovės prašymu, iš esmės net perrašydama ieškovės suformuluotus sakinius.Pabrėžtina, kad nuo 2016 m. pradžios, kai baigėsi terminas kreditui grąžinti, šalys daugiausiai derėjosi ne dėl kredito sutartyje numatyto termino kreditui grąžinti pratęsimo, o derinosi, per kokį terminą ieškovė gali geranoriškai realizuoti įkeistą turtą ar jo dalį. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju yra pradėtas vykdymo procesas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi ieškinio reikalavimus dėl atliktų vykdomųjų įrašų nuginčijimo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo dėl sutarties sąlygos pakeitimo pagrįstumo, todėl ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Atmetus ieškinį, ieškovei jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1-2 d., 98 str. 1 d.). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.