Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei J. K. ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui UAB „Litesko“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta, tretieji asmenys: Palangos miesto savivaldybė, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, D. P., I. G., L. L., R. J., M. J., L. Z., ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 9 p. nurodytais pagrindais atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012. Nurodė, kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu: 1) 2014-02-25 iš VĮ Registrų centras“ pateiktų duomenų sužinojo, kad UAB „Litesko“ vardu ieškinį pareiškė filialo „Palangos šiluma“ darbuotoja D. D., kuri neturėjo teisės atstovauti ieškovui, nes ieškinio pareiškimo metu nebuvo UAB „Litesko“ darbuotoja (CPK 56 str. 2 d.), ieškinys neatitiko CPK 135 str. reikalavimų, nes nebuvo pateikta įrodymų, kad pareikšti ieškinį ieškovo vardu turi jo filialas. Be to, teismų sprendimuose yra padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtus sprendimus: 1) teismais netinkamai kvalifikavo ieškinio faktinį pagrindą ir ieškovės reikalavimą bei neatskleidė bylos esmės (turėjo būti nagrinėjama, ar ieškovė faktiškai suvartojo šilumos energiją, o ne ar ji teisėtai pakeitė šildymo būdą); 2) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu, be pagrindo sprendė, jog šildymo būdo pakeitimo statybos darbus reglamentuoja ne tik Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai, bet ir Šilumos ūkio įstatymas, kurį detalizuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės; 3) ieškinys turėjo būti atmestas kaip pareikštas netinkamai atsakovei J. K., nes turėjo būti pareikštas faktinei šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šaliai I. A., kuri bute deklaravo savo gyvenamąją vietą, jį valdo ir naudoja pagal panaudos sutartį; 4) buto šildymo būdo pakeitimas į vietinį centrinį šildymą nepadarė žalos namo bendraturčiams, ginčo laikotarpiu butas nebuvo centralizuotai šildomas, buto šildymui ji negavo ginčo šilumos energijos kiekio, o ginčo skola susidarė dėl pačios ieškovės namui netinkamai parinkto šilumos paskirstymo metodo; 5) teismai taikė 2003 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, kurios Lietuvos administracinio teismo 2013-01-17 sprendimu yra pripažintos negaliojančiomis, todėl teismas jomis remtis negalėjo; 6) teismai pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos; 7) LVAT 2013-01-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-35/2012 buvo konstatuota, kad šilumos tiekimo ir vartojimo normos, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys ir prašomi atnaujinti teismų sprendimai, prieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., todėl jos pripažintos negaliojančiomis (6 t., b. l. 2-17).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-05-20 nutartimi pagal pareiškėjos prašymą atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012. Teismas nurodė, kad procesas dėl teisės normų taikymo klaidos negali būti atnaujintas, kadangi sprendimas byloje Nr. 2-28-739/2012 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o prašymą atnaujinti procesą pateikė ne Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Procesas byloje negali būti atnaujintas ir dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes neįrodyta, kad buvo esminių bylos aplinkybių, kurios, jeigu būtų buvę žinomos nagrinėjant bylą, byloje būtų priimtas kitoks sprendimas. Teismas nepagrįstu vertino pareiškėjos teiginį, kad ieškovo vardu ieškinį buvo pareiškęs neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas rašytinių įrodymų pagrindu nustatė, kad filialas buvo juridinio asmens padalinys, pagal kompetenciją turėjęs teisę veikti juridinio asmens UAB „Litesko“ vardu. Filialo darbuotojai buvo pripažįstami ir juridinio asmens darbuotojais. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie tai, kad 2013-01-17 LVAT sprendimu konstatuotas tam tikrų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų prieštaravimas įstatymams ir Vyriausybės nutarimui, neturi esminės reikšmės šiai bylai, nes LVAT konstatavo, jog taisyklių nuostatos, įtvirtinančios vartotojo pareigą nepažeisti kitų butų ir patalpų savininkų teisių ir interesų, atjungimo projektavimo bei įrengimo ir kt. su atsijungimu susijusius darbus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka, gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, atjungti įrenginius, dalyvaujant pastato valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, baigus atjungimo darbus, su minėtais asmenimis pasirašyti įrenginių atjungimo aktą, taip pat įtvirtinančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes, neprieštarauja įstatymams. Teismas nurodė, kad šioje byloje buvo nustatyta, kad Taisyklių bei CK 6.390 str. reikalavimai byloje priteistos skolos susidarymo laikotarpiu įgyvendinti nebuvo, todėl 2013-01-17 LVAT sprendimas neturi reikšmės. Esant nurodytoms aplinkybėms (neįvykdžius nurodytų taisyklių reikalavimų, kurie nepripažinti prieštaraujančiais įstatymams, nutarimui, nepateikus įrodymų apie tai, jog atsijungimu nepažeisti kitų butų ir patalpų savininkų teisės ir interesai), ir šiuo metu byloje būtų pagrindas priimti analogišką sprendimą jau priimtajam. Kitas pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip negalinčias būti proceso atnaujinimo pagrindu, nes jos nėra naujai paaiškėjusios, jos visos buvo žinomos tiek pareiškėjai, tiek teismams, nagrinėjusiems bylą, jos įėjo į bylos įrodinėjimo dalyką, buvo apeliacijos pagrindas, buvo tiriamos, vertinamos bylos proceso metu. Nurodė, kad minėti motyvai ir argumentai jau buvo išaiškinti pareiškėjai 2013-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-1447-828/2013 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-00526-2013-2), tačiau pareiškėja pakartotinai ir naujame prašyme teismui pateikė iš dalies tas pačias aplinkybes kaip proceso byloje atnaujinimo pagrindą. Todėl teismas pareiškėjai išaiškino įstatyme numatytą atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str., 6 t., b. l. 58-60).

Apeliantė (pareiškėja) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-20 nutartį ir proceso atnaujinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad procesas šioje byloje turi būti atnaujintas LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškinį ieškovo vardu pareiškė įgaliotas vesti bylą asmuo ir kad tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą. Bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma ir tik 2014-02-25 iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ Nuostatų sužinojo, kad ieškovo UAB „Litesko“, atstovaujamo jo filialo „Palangos šiluma“, vardu ieškinį pareiškė D. D., kuri neturėjo teisės atstovauti ieškovui, nes ieškinio pareiškimo metu nebuvo jo darbuotoja, o buvo filialo darbuotoja, kuris yra savarankiškas darbdavys. Nebuvo pateikta įrodymų, kad filialas turi juridinio asmens teises ir kad jis turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme UAB „Litesko“ vardu (CPK 56 str. 2 d.). Filialo darbuotoja kartu su ieškiniu pateikė UAB „Litesko“ įgaliojimą, tačiau nepateikė įrodymų, kad ji tuo metu buvo ne tik filialo, bet ir UAB „Litesko“ darbuotoja. Todėl turėjo būti konstatuota, kad ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, nes jį pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo arba prieš tai dar turėjo būti nustatytas terminas trūkumams, nes ieškinio subjektas išlieka pats juridinis asmuo. Teismo išvada, kad filialo darbuotojai yra pripažįstami ir juridinio asmens darbuotojais, nepagrįsta teisės normomis ir įrodymais, prieštarauja teismų praktikai. Darbuotojo statusas turi būti nustatomas pagal DK normas, o pagal jas pareiškimą pasirašiusi D. D. buvo tik UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ darbuotoja (6 t., b. l. 70-74).

Atsiliepimų į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Litesko“ prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisingai nusprendė, kad procesas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu negali būti atnaujintas, nes pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos baigčiai. Ieškovas UAB „Litesko“ yra juridinis asmuo, veikiantis pagal Įstatus, turintis struktūrinį padalinį ir Palangos mieste, kuris veikia patvirtintų Nuostatų pagrindu bendrovės vardu, atlieka dalį juridinio asmens funkcijų, tačiau neturi juridinio asmens teisių (CK 2.47 str., 2.53 str. - 2.55 str., 2.58 str., 2.63 str. 1 d., 2.81 str.). Tai, kad filialui buvo suteikta tam tikra kompetencija darbo teisinių santykių srityje, nesudaro pagrindo filialo darbuotojus laikyti ne UAB „Litesko“ darbuotojais. Filialo veiksmai sukuria teisinius padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui (CK 2.81 str.). Filialas nelaikomas juridiniu asmeniu, todėl, pagal suteiktą kompetenciją filialui priėmus darbuotoją, jis laikomas UAB „Litesko“, t. y. juridinio asmens, darbuotoju. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinį pasirašiusi bendrovės filialo darbuotoja I. K., o ne D. D., nebuvo bendrovės darbuotoja. Jai buvo suteiktas įgaliojimas atstovauti Bendrovės ir filialo interesus teismuose, o kartu su ieškiniu buvo pateiktas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Pagal filialo Nuostatus, jis turėjo teisę veikti Bendrovės vardu kitoje negu Bendrovės buveinė vietoje, buvo įgaliota Bendrovės vardu atstovauti bendrovės interesus teisėsaugos organuose, tame tarpe – pareikšti ieškinius. Mano, kad pareiškėja, pakartotinai reikšdama analogiško turinio prašymus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (6 t., b. l. 84-87).

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų nepateikė.

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Apeliantės atskirojo skundo pagrindą sudaro faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai apie tai, kad šioje byloje yra pagrindas atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, nes tik iš 2014-02-25 iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ Nuostatų sužinojo, kad ieškovo UAB „Litesko“, atstovaujamo filialo „Palangos šiluma“, vardu ieškinį pareiškė D. D., kuri neturėjo teisės atstovauti ieškovui, nes ieškinio pareiškimo metu nebuvo jo darbuotoja, o buvo filialo darbuotoja, kuris yra savarankiškas darbdavys, ir nebuvo pateikta įrodymų, kad filialas turi juridinio asmens teises ir kad jis turi teisę pareikšti ieškinį teisme UAB „Litesko“ vardu (CPK 56 str. 2 d.), kas sudarė pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens (6 t., b. l. 70-74).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentams ir motyvams, kurių pagrindu buvo padaryta išvada atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014-04-17 pakartotinai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. numatytais pagrindais: 1) dėl naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir 2) kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Proceso atnaujinimas teismų praktikoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo UAB „Litesko“ padalinys, neturintis juridinio asmens teisių, yra filialas „Palangos šiluma“, kuris veikia bendrovės UAB „Litesko“ vardu kitoje nei bendrovės buveinė (bendrovės buveinė yra Basanavičiaus g. 19-2, Vilnius) vietoje ir įgyvendina tikslą – vykdyti bendrovės veiklos sritis, numatytas Bendrovės Įstatuose pagal bendrovės įgaliojimą; bendrovės filialas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Bendrovės Įstatais, bendrovės valdymo organų nutarimais; sutartis sudaro Bendrovės vardu; filialas yra įgaliotas Bendrovės vardu, jeigu tai susiję su filialo vykdoma veikla, civilinio ir baudžiamojo proceso tvarka reikalauti atlyginti žalą, atstovauti Bendrovės interesus visuose teisėsaugos organuose, jeigu toks atstovavimas yra susijęs su filialo veikla; savo kompetencijos ribose teismuose pareikšti ieškinius (6 t., b. l. 18-20 – filialo Nuostatų 1.1 p., 1.2 p., 2.3p., 3.1p., 3.4 p., 3.4.3 p.). CK 2.53 str. 1 d. numato, kad juridinio asmens filialas atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Juridinio asmens filialas neturi visų juridinio asmens požymių, todėl juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles, o filialas – pagal juridinio asmens prievoles. Šioje byloje 2010-07-28 ieškinį ir jo patikslinimą UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, veikiantis UAB „Litesko“ vardu, pasirašė ne D. D., kaip kad procesiniuose dokumentuose tvirtina apeliantė, bet juristė I. K. pagal 2010-07-19 įgaliojimą Nr. 20-2010, galiojusį iki 2011-07-19 (1 t., b. l. 21-22, 25, 45-49). Minėtas įgaliojimas yra išduotas UAB „Litesko“ generalinio direktoriaus L. S., kuris, vadovaudamasis bendrovės Įstatų jam suteikta teise priimti valdymo sprendimus, įgaliojo bendrovės filialo „Palangos šiluma“ juristę I. K. atstovauti bendrovės vardu jos ir bendrovės filialo „Palangos šiluma“ interesus, įskaitant ir pareiškimo arba ieškinio pateikimą (1 t., b. l. 25). Tai, kad filialo Nuostatų 3.3.4 p., 5.5 p. numatyta, kad filialas ir jo direktorius, remiantis Bendrovės vykdoma politika, įgaliojami priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, nustatyti pareigines funkcijas, darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą, rūpintis darbų sauga, reiškia tik tai, kad dalis bendrovės funkcijų darbo teisės srityje yra perduota filialui, tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant atstovavimo Bendrovei pagal Įstatus ir Nuostatus klausimą. Todėl įgaliotinė I. K. ieškinį UAB „Litesko“ vardu pasirašė pagrįstai ir teisėtai, kadangi ją, kaip Bendrovės filialo „Palangos šiluma“, turinčio teisę pagal Įstatus ir Nuostatus atstovauti Bendrovę, juristę, UAB „Litesko“ įgaliojo atstovauti Bendrovės ir filialo „Palangos šiluma“ interesams, nagrinėjant civilinę bylą bei atlikti visus su atstovavimu susijusius veiksmus, įskaitant ir ieškinio pasirašymą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad filialas „Palangos šiluma“ turėjo kompetenciją veikti juridinio asmens UAB „Litesko“ vardu, teisėta ir pagrįsta.

Vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į visas konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Tai reiškia, kad skundai gali būti grindžiami tik tokiais kasacinio teismo pateiktais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose ar iš esmės panašiose į bylos, kurioje priimtas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nes apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktika taikant tam tikras darbo teisės normas yra suformuota byloje, kuriose yra nustatytos kitokios faktinės aplinkybės ir buvo sprendžiami atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, o ne tinkamo atstovavimo juridiniams asmenims pagal steigimo dokumentus klausimai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu pagal pareiškėjo prašymą bylos atnaujinimas negalimas. Apeliantė nėra subjektas, galintis teikti pareiškimą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. procesas gali būti atnaujintas tik esant visoms žemiau nurodytoms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (išskyrus, kai prašymą šiuo pagrindu pateikia Generalinis prokuroras); b) teismas sprendime padarė aiškią ir esminę (sprendimą darančią neteisėta ar nepagrįstą) materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą. Pareiškėjos prašomoje atnaujinti Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2014 2012 m. balandžio 5 d. teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-477-280/2012 (4 t., b .l. 155-160, 5 t., b. l 119-126). CPK 368 str. 2 d. numatyta, kad „prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas <...> šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju - jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimas įsiteisėjo 2012-09-25, o prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu pateiktas 2014-04-17 (7 t., b. l. 2), tai, vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, šiuo pagrindu prašymas atnaujinti procesą nebegali būti teikiamas.

Dėl išdėstyto daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.