Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-477-280/2012

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-09-25
Bylos Nr.: 2A-477-280/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-04021-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Jonaitienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas
Atsakovas: J. K.
Ieškovas: UAB „Litesko“
Trečiasis asmuo: Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, D. P., I. G., L. L., R. J., M. J., L. Z.

Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-477-280/2012

Teisėja Dalia Pranckienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04021-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija (S) 42.8; 42.9; 45.5; 121.14; 121.18; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litesko“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos už patalpų šildymą ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovei UAB „Litesko“ dėl šilumos vartojimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, D. P., I. G., L. L., R. J., M. J., L. Z..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės J. K. 2 298,26 Lt skolą už patalpų šildymą laikotarpiu 2009-11-01 iki 2010-04-30 ir 45,89 Lt delspinigių. Nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovei priklausančio buto šilumos įrenginiai nuo bendros pastato šildymo sistemos būtų atjungti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai yra nutraukti. Teigė, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai šilumos pirkimo-pardavimo santykiai, kurių pagrindu prašė priteisti susidariusį įsiskolinimą.

Atsakovė J. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovės buto šilumos vartojimo sutartį nutraukta nuo buto vartotojo šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos. Nurodė, kad butas nėra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau sistema nėra naudojama, kadangi, atliekant paprastojo remonto darbus, bute, (duomenys neskelbtini), buvo išmontuoti buto centrinio šildymo vartotojo įrenginiai ir nuo 2009-09-23 ieškovė netiekė šilumos energijos į atsakovės butą, butas buvo šildomas autonominiu būdu. Darė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti sutarties dėl šilumos energijos tiekimo į ieškovės butą pasibaigimą nuo buto šildymo sistemos atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas darė išvadą, kad sistemiškai vertinant atsakovės buto šildymo įrenginių atjungimo nuo namo bendros šildymo sistemos metu galiojusių statybos teisinius santykius reglamentavusių teisės aktų nuostatas byloje nagrinėjamo ginčo klausimu, ginčo sprendimui taikytinas ir Statybos įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai aktai, taip pat ir Šilumos ūkio įstatymas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Nurodė, jog pagal teisinį reglamentavimą šilumos vartotojams įtvirtinta teisė atjungti savo buto patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Nenustatė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu būtų laikiusis nurodytuose teisės aktuose reglamentuotų patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūrų. Atsakovė, norėdama įgyvendinti teisę atjungti savo buto šildymo įrenginius nuo namo bendros šildymo sistemos, privalėjo įrodyti, jog dėl jos buto šildymo sistemų atjungimo ir šildymo būdo pakeitimo kiti to namo butų ar kitų savininkai nepatirs papildomų išlaidų, ar dėl to nebus pažeidžiamos jų teisės. Iš byloje esančių butų savininkų sutikimų turinio ir kitų bylos rašytinių įrodymų visumos teismas nustatė, kad sutikimai buvo duoti viso namo atjungimui nuo miesto centrinio šildymo sistemos, be to, atjungimą atliekant visiems butų savininkams vienu metu, tuo tarpu savo buto šildymo įrenginius atsakovė atjungė viena. Dėl visų šių nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad atjungiant jos buto šildymo įrenginius nuo namo bendros šildymo sistemos, nebuvo padaryta žala kitiems namo butų savininkams. Nustatė, o taip pat tokią išvadą byloje pateikė ir Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kad atsakovė ginčo laikotarpiu, įgyvendindama savo civilines teises, nesilaikė norminių aktų nustatytos tvarkos, todėl darė išvada, kad ji savo teises įgyvendino piktnaudžiaudama teise. Kadangi atsakovė, atjungdama buto šildymo įrenginius pažeidė Šilumos ūkio įstatymą, statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų ir šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus, ginčo laikotarpiu ji išliko ieškovo tiekiamos šilumos energijos vartotoja. Pažymėjo, kad atsakovė ėmėsi veiksmų jos buto šilumos įrenginių atjungimo nuo namo bendrosios šildymo sistemos įteisinimui. Kadangi pagal galiojančius teisės aktus, iki kol namo butų ar kitų patalpų savininkai patys pasirinks name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo metodą, ieškovė taikyti kito metodo, nei labiausiai atitinkančio namo šildymo sistemą bei įrengtą atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą, neturėjo teisės, teismas darė išvada, kad namo butų ar kitų patalpų savininkai atsiskaito už šilumos energiją pagal teisės reglamentuotą tvarką. Atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovės patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo rašytinio proceso tvarka išnagrinėti ir kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti ar:

Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų, patvirtintų Ūkio ministro įsakymu 2003-06-30 Nr. 4-260, 11 p. neprieštarauja lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, proporcingumo principams, Civilinio kodekso 1.2 str., 4.39 str. 1 d., 6.156 str. 1 d., 6.156 str. 2 d., 6.384 str. 1 d. bei Šilumos ūkio įstatymo 19 str., o nustačius prieštaravimą - laikyti ji panaikintu;Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas „Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5“ neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d., 25 str., CK 4.76 ir 4.82 str. ir Civilinio kodekso proporcingumo principui;Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas „Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4“, neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d.;LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250 p. nuostata ir atitinkamai šių taisyklių 250.1-250.6. pp., 251-256 p., 256.1-256.6 pp., 257-263 p. neprieštaravo LR šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., ta apimtimi, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas), taip pat LR statybos įstatymo 20 str. 11 d. ta apimtimi, kad „<...> statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus <...> nustato Vyriausybės įgaliota institucija“, taip pat LR Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18 papunkčiui;LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 210-218 punktai, neprieštaravo LR šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., ta apimtimi, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas), taip pat LR statybos įstatymo 20 str. 11 d. apimtimi, kad „<...> statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus <...> nustato Vyriausybės įgaliota institucija“, taip pat LR Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18 pp.;LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250 p. ir atitinkamai šių taisyklių 250.1-250.6 pp., 251-256 p., 256.1-256.6. pp., 257-263 p. neprieštaravo LR statybos įstatymo 2 str. 21 d. ta apimtimi, jog kitaip numatė šildymo sistemų įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos ir buto ar kitos patalpos šildymo būdo pakeitimo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką;LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 210-218 p. neprieštaravo LR statybos 2 str. 21 d. ta apimtimi, jog kitaip numatė karšto vandens įrenginių sistemų atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką.

Šalies argumentai

Atsakovė primygtinai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei teismas to nedarys, prašo jos nagrinėjimą sustabdyti iki Konstitucinis teismas nepriims galutinio sprendimo byloje Nr. 33/2009, kurioje bus tiriama, ar CPK 319 str. 3 d. ir 352 str. 3 d. nuostatos neprieštarauja LR Konstitucijos 117 str. 1 d. Siūlo teismui kreiptis į teismą prašant nustatyti, ar CPK 153 str. 2 d. neprieštarauja Konstitucijai.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įstatymus taikė atgaline tvarka, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl toks sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisės aktų redakcija, kuri buvo priimta jau atsakovei atlikus patalpų šildymo būdo keitimo darbus. Tokiu būdu teismas pažeidė teisės principą – teisės aktai atgal negalioja. Mano, jog Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. nereguliuoja statybos, keičiant šildymo būdą, teisinių santykių, o tiesiogiai nukreipia į šiuos teisinius santykius reguliuojantį specialųjį Statybos įstatymą. Daro išvadą, kad tiek iki 2010-11-12 galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250-264 p. (tiek, kiek reglamentuoja atsijungimą nuo šildymo sistemų), tiek nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus 210-218 p. (tiek, kiek reglamentuoja karšto vandens įrenginių (sistemos) atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų) reglamentuoja butų ir kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų keitimo būdą pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., Statybos įstatymo 2 str. 21 d., 20 str. 11 d., LR Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18 p.p. ir viršydami šių Taisyklių paskirtį reglamentuoti šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Konstatuoja, kad LR ūkio ir energetikos ministrai, tvirtindami šioje byloje ginčytinas Taisyklių nuostatas, peržengė savo kompetencijos ribas reglamentuodami savo reguliavimo sričiai nepriskirtus teisinius santykius ir tokiu būdu vartotojams neteisėtai nustatydami papildomas, perteklines pareigas. Mano, jog Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. nustatytas teisinis reguliavimo turinys buvo neteisėtai pakeistas ir išplėstas žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais - LR ūkio ministerijos, o vėliau LR energetikos ministerijos patvirtintomis Taisyklėmis, nors šios ministerijos nėra įgaliotos reglamentuoti nei šildymo būdo keitimo tvarkos, nei statybos darbų. Nurodo, jog CPK 3 str. 4 d., LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str., bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar byloje taikytinas teisės norminis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

Teigia, jog nutraukus šilumos vartojimą, iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją, antraip tai prieštarautų Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatoms dėl vartotojo teisės savo nuožiūra pirkti prekes ar paslaugas bei apmokėti tik už parduotą prekę ar paslaugą. Paaiškina, kad šilumos energijos vartojimo sutartis gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo šilumos energiją tiekiančių įrenginių. Siekiant atsijunti, reikalingi statybos darbai ir pastarieji turi būti atliekami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, pagal kurią 2009-09-23 tokiems darbams nebuvo reikalingas joks projektas ar leidimas bei neprivaloma atliktus pakeitimus nustatyta tvarka priimti naudoti.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, jog ieškovės prašomu laikotarpiu atsakovė savo butą šildė alternatyviu vietinio šildymo būdu ir ieškovės tiekiamos šilumos energijos nenaudojo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šildymo būdo keitimą vartotojo iniciatyva atsakovės buto šildymo įrenginių atjungimo nuo bendrosios šildymo sistemos metu reglamentavo tiek Statybos įstatymas, statybos techniniai reglamentai, tiek ir Šilumos ūkio įstatymas bei LR ūkio ministro 2008-12-04 įsakymo Nr. 617 redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, atsakovės buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys statybos techniniai reglamentai. Pagal Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadą, atsakovės bute atlikti šilumos būdo keitimo darbai priskirtini prie paprastojo remonto, kuriam nereikalingas projektas, leidimas ar sutikimas, todėl minėti atsakovės darbai atlikti teisėtai ir laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadą dėl atsakovės atliktų darbų priskyrimo prie paprastojo remonto, kadangi minėta išvada buvo pagrįsta specialiomis žiniomis ir šias žinias atmesti teismas turėjo remdamasis motyvuotai ar pasinaudojęs į bylą iškviesto eksperto, specialisto žiniomis.

Teigia, kad ginčas tarp tiekėjo, t. y. ieškovės, ir atsakovės, kaip vartotojo, dėl galimybės nutraukti šilumos energijos tiekimo sutartį spręstinas atsižvelgiant į Vartotojų teisių gynimo įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytą teisinį reguliavimą. Nurodo, jog šilumos vartojimo sutarties nutraukimo metu buvo visos sąlygos ir aplinkybės, kurioms esant leidžiama vartotojui vienašališkai nutraukti ar pakeisti šilumos energijos tiekimo į butą sutartį. Mano, jog sutartis akivaizdžiai nesąžininga, be to, nustatyta, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio ieškovė netiekia šilumos energijos į atsakovės butą, kas leidžia daryti išvadą, kad šalis siejusi sutartis dėl šilumos energijos tiekimo į butą yra pasibaigusi nuo buto šildymo sistemos atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos. Teismui konstatavus minėtos sutarties pabaigą, toks vartotojų teisių gynimo būdas labiausiai atitiktų pareikšto reikalavimo esmę ir siekiamą tikslą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl atsakovės turėtos šilumos vartojimo sutarties nesąžiningumo, kaip atsakovės priešieškinio pagrindo pripažinti sutartį nutraukta, tuo pažeisdamas atsakovės kaip vartotojos teises. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė, pažeisdama jų teises, taiko atsakovei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas šilumos paskirstymo metodikas, apie kurias atsakovė nėra net informuotas, o šios metodikos Nr. 4 ir Nr. 5., kaip standartinės sutarties sąlygos, nėra suderinta su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip to reikalauja Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 ir Nr. 5., kuriuos privalomai parinko šilumos tiekėjas visiems vartotojams, kurie dar nepasirinko nei vieno iš kitų rekomenduojamų metodų, yra standartinė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, nes privalomai taikoma visiems šilumos vartotojams, ją nustato įgaliota institucija, o individualiems šilumos vartotojams parenka šilumos tiekėjas vienašališkai. Pažymi, kad ši standartinė šilumos vartojimo sutarties sąlyga nėra suderinta su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nors Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d. nustato standartinių sutarčių sąlygų tvirtinimo tvarką. Nurodo, kad pareiškėjos butų išskiriamas šilumos kiekis, suvartotas bendrų patalpų šildymui, apskaitytas nebuvo, nes jokia metodika to nenumato, nors pagal įstatymą turėjo būti įvertintas. Mano, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 11 p. - šilumos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 punkte nurodytu šalių - juridinių ir fizinių asmenų, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos ir iki tol šalys nesudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas - prieštarauja lygiateisiškumo, nuosavybes neliečiamumo, sutarties laisvės, proporcingumo principams, CK 1.2 str., 4.39 str. 1 d., 6.156 str. 1 d., 6.156 str. 2 d., 6.384 str. 1 d. bei Šilumos ūkio įstatymo 19 str. Teigia, kad pirmos instancijos teismas sprendimą dėl techninius ir specialiųjų žinių reikalaujančio atsakovės bute atliktų statybos darbų faktinio ir teisinio įvertinimo priėmė neturėdamas kompetentingos valstybinės statybų priežiūros institucijos išvados byloje. Teismas privalėjo į bylą išvadai pateikti įtraukti instituciją, kuri yra įgaliota kvalifikuotai įvertinti atsakovės bute atliktus paprastojo remonto darbus - Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Litesko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir prašo palikti Panevėžio miesto 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai, norėdami nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį ir atjungti savo patalpas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, turi laikytis teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedūros, nepažeisti tiek kitų daugiabučio namo bendrasavininkų, tiek šilumos tiekėjo interesų bei nepadaryti jiems žalos. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, buitinis šilumos vartotojas, ketindamas atjungti buto šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir pakeisti buto šildymo būdą, privalėjo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo sistemą. Pažymi, jog ieškovės filiale projektavimo sąlygos dėl buto šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos nebuvo rengiamos ir išduotos, kadangi savivaldybės institucija šiuo klausimu nesikreipė. Nurodo, kad konstatuoti faktą, kad vartotojas teisės aktų nustatyta tvarka atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, gali tik įgaliotos valstybės institucijos, kurios sprendžia, ar tinkamai ir ar visa apimtimi yra atlikti visi imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, ir išduoda butų ar patalpų savininkams atitinkamus dokumentus, patvirtinančius tokių darbų atlikimo teisėtumą ir užbaigtumą. Teigia, kad minėti įgaliotų valstybės instituciją aktai, pažymos yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykius tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo pasibaigusiais.

Pažymi, jog apeliantės buto šildymo įrenginių demontavimas nėra tapatus ir negali būti prilyginamas buto šildymo sistemos atjungimui nuo visos daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos, t. y. nereiškia šilumos pirkimo-pardavimo santykių tarp ieškovės ir apeliantės pasibaigimo. Nurodo, jog daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkai nėra pasirinkę daugiabučiame name suvartotos šilumos kiekio paskirstymo metodo, todėl ieškovė, paskirstant name suvartotą šilumos energiją, naudoja Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Ieškovė neturi teisės taikyti kito metodo, kol daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepasirinks metodą šilumos kiekiui paskirstyti. Pažymi, kad, kol vartotojai pasirenka šilumos kiekio paskirstymo metodą, apskaitomas visas namui tiektas šilumos energijos kiekis. Nurodo, jog kasacinio teismo suformuota praktika dėl neteisėtai atsijungusių šilumos vartotojų pasikeitė ir šiuo metu yra išaiškinta, jog šilumos tiekėjo negautas apmokėjimas už pateiktą šilumos energiją nebekvalifikuotinas kaip jo patirti nuostoliai, o pripažįstamas skola. Taip pat, patalpų savininkas, neteisėto atsijungimo atveju, pripažįstamas vartotoju ir prievolė mokėti už šilumos energiją neteisėtai atjungtų patalpų savininkui išlieka tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus įteisintas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros namo šildymo sistemos. Nurodo, jog apeliantės buto šildymo sistemos demontavimo metu galiojo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios detaliai reglamentavo pavienio daugiabučio namo buto atjungimo tvarką ir ši tvarka privaloma visiems, įskaitant ir apeliantei, šilumos vartotojams. Teigia, kad apeliantė, pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką, demontavo savo buto šildymo sistemas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, todėl piktnaudžiavo savo teise. Nurodo, jog iki 2010-10-01 galiojusiame Statybos įstatyme numatyta, jog prie statinio rekonstravimo priskiriami darbai, kuriais pertvarkomos statinio bendrosios inžinerinės sistemos, todėl šildymo sistemos pertvarkymo dėl buto, patalų šildymo keitimo darbai priskirtini prie statinio rekonstrukcijos ir apeliantei buvo būtina gauti statybos leidimą, pasirengti projektą. Pažymi, kad byloje jau yra pateikti raštai, gauti iš dalies prašytų įtraukti į bylą asmenų, todėl apeliantės argumentai dėl skundžiamo sprendimo naikinimo, nesant valstybinių institucijų išvadų, nepagrįsti. Atsakydama į apeliantės prašymus kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, ieškovė nurodo, jog Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų atitikimo teisės principams ir teisės aktų nuostatoms klausimas jau priimtas minėtame teisme ir pakartotinis klausimo pateikimas nereikalingas. Remiantis Šilumos ūkio įstatymu, šilumos paskirstymo metodai nederinami su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, todėl apeliantės prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Komisijos Metodų Nr. 4 ir Nr. 5 atitikimo Šilumos ūkio įstatymui nepagrįstas. Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nurodytų punktų ir papunkčių atitikimo Šilumos ūkio įstatymo bei Statybos įstatymo nuostatoms, pažymi, jog minėti punktai jau nebegalioja ir nėra pagrindo spręsti jų teisėtumo klausimo. Teigia, jog apeliantės buto šildymo sistemos demontavimo metu galiojusių teisės aktų nuostatos neprieštaravimo viena kitoms. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus ir administracinio teisės akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas turi padėti teismui įvykdyti teismingumą individualioje byloje, būti naudingas besikreipiančiam teismui, todėl prašymas nepagrįstas. Kadangi byla nėra išskirtinė, nėra sudėtinga ir ginčo suma tik 2 344,15 Lt, todėl apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų viršyti LR Teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtinančius maksimalius užmokesčio dydžius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį patenkinti. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini), namo butų savininkai gyventojų susirinkime pritarė atsijungimui nuo centrinės šildymo sistemos. Faktinis atsakovės buto šildymo įrenginių atjungimas nuo namo bendrosios šildymo sistemos užfiksuotas antstolės faktinių aplinkybių nustatymo protokolu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į specialisto V. T. atliktą įvertinimą. Teigia, kad atsakovė nėra ieškovės tiekiamos šilumos energijos vartotoja ir ji neturi mokėti už tą energiją, kurios nesuvartojo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką. Nurodo, jog, remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu, atsakovės atlikti darbai priskirtini prie paprastojo remonto darbų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad atsakovė J. K. nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-7). UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ tiekia šilumos energiją į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65-70). 2009-09-23 antstolė V. Daugirdienė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0004/09/F-311 konstatavo, jog bute, (duomenys neskelbtini), atjungti radiatoriai, iš sienos išvesti vamzdžiai nupjauti (1 t., b. l. 73-86). UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ buvo informuota apie buto (duomenys neskelbtini), šildymo įrenginių faktinį atjungimą nuo centrinės namo šildymo sistemos (1 t., b. l. 50). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2009-12-21 nusprendė, jog buto (duomenys neskelbtini), savininkė J. K. atjungė savo šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos pažeisdama nustatytą tvarką (1 t., b. l. 53-54). UAB „Litesko“, atstovaujama filialo „Palangos šiluma“, prašo priteisti iš J. K. už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30 2 298,26 Lt skolą už tiektą jos butui šilumos energiją. Atsakovė J. K. su tokiu reikalavimu nesutinka, tvirtindama, kad ieškovas šilumos į jos butą neteikia nuo 2009 m. rugsėjo mėn., kai ji išmontavo buto centrinio šildymo vartotojo įrenginius ir nuo 2009-09-23 ieškovė netiekė šilumos energijos į jos butą, butas buvo šildomas autonominiu būdu.

Gyvenamasis namas Vytauto g. Palanga, turi iš viso dešimt butų. Keturi jų prieš keletą metų atsijungė nustatyta tvarka nuo centralizuotos šildymo sistemos ir patalpas apšildo individualiai. Karštas vanduo į namą neteikiamas.

Atsakovė J. K., siekdama įteisinti šilumos tiekimo ir vartojimo įrengimų atjungimą savo bute Nr. 9 nuo centralizuotų tinklų, pareiškė šioje byloje priešinį reikalavimą pripažinti buto šilumos vartojimo sutartį nutraukta nuo buto vartotojo šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos 2009-09-23, pripažindama iš esmės, kad nesilaikydama nustatytų reikalavimų savo nuožiūra bute išmontavo centrinio šildymo įrenginius, tiekiama šiluma nesinaudoja. Atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos atliktas neteikus prašymo Palangos miesto savivaldybei prašymo darbams atlikti išduoti projektavimo sąlygų sąvado, nesilaikant kitų reikalavimų, kaip tuo metu reglamentavo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250 -254 str. Tai, kad atsakovės J. K. buto šildymo sistema pakeista savavališkai, nesilaikant tuo metu galiojusios tvarkos, nustatyta ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-30 nutartimi, kuria netenkintas jos skundas Valstybinės energetikos komisijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2009-12-21 sprendimo bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2010-02-02 sprendimo.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovė J. K. iš esmės neginčija. Dėl jų nėra ginčo ir tarp byloje dalyvaujančių asmenų. Jos apeliaciniame skunde pakankamai plačiai nurodomi teisiniai nesutikimo su Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimu argumentai ( skundo apimtis 42 lapai) , apeliantė nepagrindė savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl kilęs ginčas gali būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 str., 322 str.)

Gindama savo teises, apeliantė deklaratyviai tvirtina, kad pripažinus, jog atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos atliktas ne pagal norminiais aktais nustatytą tvarką, todėl neteisėtas, pažeidžiamos jos, kaip turto savininkės ir kaip vartotojo, teisės ir interesai. Tik po to, kai iš jos buvo pareikalauta sumokėti dalį namo šildymo, proporcingai tenkančio jos nuosavybės teisėmis priklausančiai namo daliai, išlaidų, ji pareiškė reikalavimą pripažinti buto šilumos vartojimo sutartį nutraukta, šį savo reikalavimą grįsdama iš esmės ta aplinkybe, kad tiek tuo metu galiojusi, tiek šiuo metu norminiais aktais nustatyta tvarka neatitinka įstatymo atitinkamų normų, todėl siūlo bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėti kitų teismų kreipimaisi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą bei Lietuvos Konstitucinį teismą.

Tačiau jeigu būtų ateityje priimti nutarimai, kuriais bus konstatuotas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių neteisėtumas, tai tų taisyklių reikalavimai bus nebetaikomi nuo nutarimų priėmimo dienos, o nagrinėjamu atveju J. K. atliko veiksmus 2009 metais, kai taisyklių reikalavimų turėjo būti laikomasi. Nenustatyta, dėl kokių priežasčių atsakovė nesilaikė nustatytos tvarkos, kas trukdo jai net ir šiuo metu įteisinti atliktus atsijungimo veiksmus.

Dar 2009-09-22 UAB „Litesko“ jos atstovei dukrai J. A. pranešė, kad teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įvertinta, ar atsijungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas patalpų šildymo būdas nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems namo šilumos vartotojams. Atsakovė tą faktą, jog atsijungė tinkamai, įrodinėja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, eksperto išvadomis. Tačiau nei konstatuotos faktinės aplinkybės, nei eksperto išvada visų reikšmingų aplinkybių, kad konstatuoti, jog atlikti veiksmai nepažeidžia kitų namo bendraturčių teisių, atitinka visus techninius reikalavimus neleidžia. Daugiabučio namo šildymo būdo keitimas reiškia bendrai naudojamo objekto pertvarkymus, dėl ko savininkai turi priimti sprendimą. Dėl atsakovės buto atjungimo individualaus sprendimo nėra, nes namo savininkai siekė atjungti visą namą, o konkrečiai dėl atsakovės buto nesprendė. Atsakovė šiomis aplinkybėmis negali savo teisių įgyvendinti tik savo nuožiūra, ji neturi pažeisti įstatymo ir kitų asmenų interesų. Nenustatyta, kad šilumos tiekėjas, šiuo atveju ieškovas, darė kliūtis ieškovės butą atjungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo, atvirkščiai, pati atsakovė nesilaikė norminių aktų reikalavimų, atjungdama butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, nesuderindama techninių šio veiksmo sąlygų norminių aktų nustatyta tvarka.

Nenustatyta, kad namui pateiktu visu šilumos kiekiu prašomu laikotarpiu naudojosi tik butai, kurie iki šiol neatjungti nuo centralizuoto šildymo. Niekaip nesuprantamas atsakovės nenoras laikytis nustatytų reikalavimų, kai akivaizdu, kad keturi butai pagal juos veikę, už šilumą nebemoka. Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-385-2012).

Atsakovė, teikdama savo teisinius argumentus, suabsoliutina savo kaip savininkės ir kaip vartotojos teises, ignoruodama tai, kad ji yra bendraturtė ir turi būti laikomasi ir kitų asmenų teisių ir interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas ir turėjo pagrindo ieškinį tenkinti visiškai (CPK 178 str., 185 str.). Naikinti ar perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Laimutė SankauskaitėBirutė JonaitienėLaimantas Misiūnas