Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. Š. ir S. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11531-886/2020, kuria ieškovų ieškinį atsisakyta priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, pasisako apeliacinio skundo ribose.

9. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Apeliantų teigimu, ginčui šioje byloje nėra tapatus ginčui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7955-944/2018, nes skiriasi šių bylų ieškinio dalykas ir pagrindas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje, kurio 4 punkte nustatyta – jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Įstatymų leidėjui siekiant apsaugoti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta keli teismo sprendimai, yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Taigi, tam, kad am, kad galima būtų konstatuoti esant pagrindą konstatuoti ieškinio tapatumą turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios, todėl vertintinas tik ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumas.

13. Pateiktame teismui ieškinyje, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 2–4 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo, tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 str. 4 d. 4p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019; kt.). Taigi, teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, šios pareigos nevykdymas gali lemti priimto sprendimo nepagrįstumą, tačiau teismas neturi teisės keisti faktinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).

14. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kaip minėta, pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieškovai 2018 m. vasario 15 d. pateiktame ieškinyje prašė pripažinti šilumos energijos tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo ir 2011 m. rugsėjo 6 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo atsakovei, įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą ieškovui vienašališkai nutraukus šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., atsakovei nepriskiriant jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio už buto bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau į paskirstymą įtraukiant visas name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas pagal jų teisingą plotą, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovai teisėtai ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto šildymo būdą 2011 m. birželį, darbus užbaigė 2011 m. gegužės-30 d. užpildydamas deklaraciją todėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos tik statytojui informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį. Ieškovas registruotais laiškais pranešė atsakovei apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2011 m. gegužės 30 d. atsisakius nuo ieškovo tiekiamos šilumos energijos (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-7955-944/2018).

16. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę AB „Kauno energija“ atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą ieškovams G. Š., S. Š., šilumos energiją name paskirstant pagal visų jame esančių patalpų, įskaitant negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, plotą, ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ir perdavė nagrinėti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, nes nenustatė pagrindo pripažinti šalių tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2019 m. gegužės 30 d. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1176-480/2019.

17. Ieškovai Kauno apylinkės teismui 2019 m. gruodžio 5 d. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti ieškovo ir atsakovės šilumos ir karšto vandens (įskaitant cirkuliacijos mokestį) tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo pranešimo atsakovei apie ieškovų buto šildymo ir karšto vandens (įskaitant cirkuliacijos mokestį) ruošimo būdo pakeitimą 2011 m. rugsėjo 6 d. Ieškinyje nurodė, kad jie, teisėtai pakeitę buto šildymo būdą, 2011 m. rugsėjo 6 d. raštu informavo atsakovę apie ginčo šalių šilumos ir karšto vandens (įskaitant cirkuliacijos mokestį) tiekimo ir vartojimo nutraukimą, tačiau atsakovė tik nuo 2013 m. gegužės 1 d. nustojo ieškovui išrašyti sąskaitas už buto šildymą. Nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. atsakovė netinkamai skirstė šilumos energiją ginčo name, nepagrįstai priskirdama ieškovams centralizuotos šilumos energijos kiekį už buto šildymą, nes nepripažino ieškovo atlikto vienašališko šildymo sutarties nutraukimo nuo 2011 m. rugsėjo 6 d.. Tvirtina, jog ieškovas darbus užbaigė 2011 m. gegužės 30 d. užpildydamas deklaraciją, ir registruotais laiškais pranešė atsakovei apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2011 m. gegužės 30 d. (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-31156-1026/2019).

18. Teismas 2020 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nurodęs, kad juo siekiama dar kartą išspręsti ginčą dėl šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 13 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad civilinėse bylose Nr. 2-7955-944/2018 ir Nr. e2-31156-1026/2019 pareikšti ieškiniai yra tapatūs, todėl ieškinį pagrįstai atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-213-343/2020).

19. Nagrinėjamu atveju, ieškovai prašo pripažinti ieškovo ir atsakovo šilumos ir karšto vandens (įskaitant cirkuliacijos mokestį) tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovai, teisėtai pakeitę buto šildymo būdą, 2011 m. rugsėjo 6 d. raštu informavo atsakovą apie ginčo šalių šilumos ir karšto vandens (įskaitant cirkuliacijos mokestį) tiekimo ir vartojimo nutraukimą, tačiau atsakovas tik nuo 2013 m. gegužės 1 d. nustojo ieškovui išrašyti sąskaitas už buto šildymą. Nuo 2011-m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. atsakovas netinkamai skirstė šilumos energiją ginčo name, nepagrįstai priskirdamas ieškovams centralizuotos šilumos energijos kiekį už buto šildymą, nes nepripažino ieškovo atlikti vienašališko šildymo sutarties nutraukimo nuo 2011 m. rugsėjo 6 d., nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo užpildyti vienašališkai statytojas, o šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos statytojui informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį. Ieškovas darbus užbaigė 2011 m. gegužės 30 d. užpildydamas deklaraciją ir 2011 m. rugsėjo 6 d., 2011 m. spalio 24 d., 2011 m. gruodžio 19 d. ir kitais registruotais laiškais pranešė atsakovui apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2011 m. gegužės 30 d. atsisakius nuo ieškovo tiekiamos šilumos energijos, nes atsakovė nepagrįstai toliau skaičiavo mokestį už buto centralizuotą šildymą, o ieškovo buto atjungimą nepagrįstai vertino kaip neteisėtą, padarytą savavališkai. Ieškovai reiškia reikalavimą pripažinti ginčo šalių sutartį nutraukta nuo buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo, t. y. ne nuo konkrečios datos, tam tikro įvykio, sukėlusio teisines pasekmes, kurį turės įvertinti teismas.

20. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-7955-944/2018 pateiktų ieškinių tapatumo. Tiek minėtoje civilinėje byloje, tiek 2020 m. balandžio 14 d. pateiktame ieškinyje, išskyrus nežymų ieškinio dalyko formuluotės pakeitimą, reiškiamas reikalavimas pripažinti nutraukta tą pačią šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovams atsisakius nuo atsakovės AB „Kauno energija“ teikiamos šilumos energijos, tik nurodomas skirtingas jos nutraukimo momentas – ne nuo atliktų darbų datos, t. y. 2011 m. gegužės 30 d., kaip buvo prašoma ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-7955-944/2018, ne nuo 2011 m. rugsėjo 6 d., kai ieškovai pranešė atsakovei apie sutarties nutraukimą 2011 m rugsėjo 6 d., 2011 m. spalio 24 d. ir 2011 m. gruodžio 19 d. raštais, kaip prašyta 2019 m. gruodžio 5 d. ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-31156-1026/2019, o šiuo atveju sutartį prašoma nutraukti nuo buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo, t. y. sutarties nutraukimas siejamas su įvykiu. Šie skirtumai nėra tiek esminiai, kad bylų ginčo materialinis santykis galėtų būti pripažintas skirtingu, nes reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

21. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; (duomenys neskelbtini) v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, jog tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7955-944/2018, tiek nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia iš esmės to paties rezultato – šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta ieškovams atsisakius atsakovės teikiamos šilumos energijos, dėl kurios nutraukimo teisėtumo yra pasisakyta įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1176-480/2019, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktiką analogiškose bylose ir skundžiama nutartimi buvo pažeista ieškovų teisė į teisminę gynybą. Nustačius nurodytas aplinkybes, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, todėl naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.