Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. Š. ir S. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų G. Š. ir S. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, atsisakyta priimti ieškovų G. Š. ir S. Š. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos.

10. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme.

11. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

12. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2001 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovai G. Š. ir S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų ir atsakovės AB „Kauno energija“ šilumos ir karšto vandens (įskaitant cirkuliacijos mokestį) tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo pranešimo atsakovei apie ieškovų buto šildymo ir karšto vandens (įskaitant cirkuliacijos mokestį) ruošimo būdo pakeitimą 2011 09 06 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ieškovų ieškinį priimti atsisakė. Nutartį motyvavo tuo, jog ieškovai ieškiniu iš esmės prašo pripažinti tą pačią šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo 2011 09 06 pranešimo atsakovei apie ieškovų buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimą, dėl kurios nutraukimo aplinkybių teisėtumo pasisakė Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1176-480/2019, priimdamas 2019 08 20 nutartį ir palikdamas nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 09 17 sprendimo dalį šiuo klausimu.

15. Apeliantai laikosi priešingos pozicijos. Atskirajame skunde teigia, jog civilinės bylos Nr. 2-7955-944/2018 ginčas nėra tapatus ginčui šioje civilinėje byloje, nes naujai pradėto ginčo dalykas yra šalių sudarytos sutarties neteisėtumo ar teisėtumo nustatymas, o ne ieškovų prievolės mokėti už šilumos energiją sumažinimas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovai 2018 02 15 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti šilumos energijos tiekimo sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo, kadangi pasak apeliantų, jie civilinėje byloje Nr. 2-7955-944/2018 neprašė teismo pripažinti ieškovų ir atsakovės šilumos ir karšto vandens (įskaitant cirkuliacijos mokestį) tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta, taip pat neprašė šios sutarties pripažinti nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7955-944/2018, ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2011 10 01 iki 2013 05 01. Tvirtina, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-7955-944/2018 ir šioje byloje pateikto ieškinio reikalavimo formuluotė nesutampa, tačiau iš esmės ieškovai siekia to paties rezultato – šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2011 09 06 pranešimo atsakovei apie ieškovų buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimą. Tokia išvada darytina dėl žemiau nurodytų priežasčių.

18. Visų pirma, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2019 08 20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1176-480/2019 (nustatyta iš LITEKO duomenų), kuria buvo nagrinėjamas ieškovų apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 09 17 sprendimo, joje konstatuota, jog ieškovų reiškiamas reikalavimas yra pripažinti nutraukta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį, atsisakius nuo atsakovės AB „Kauno energija“ teikiamos šilumos energijos, ir įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą. Taip pat nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl buto šildymo sistemos atsijungimo įteisinimo, kurį, ieškovo teigimu, jis atliko 2011 05 30, užpildęs deklaraciją apie statybos užbaigimą ir apie sutarties nutraukimą šilumos tiekėjui pranešė 2011 09 06, 2011 10 24, 2011 12 19 ir kitais registruotais laiškais. Teismas sprendė, jog 2011 05 30 ieškovai neatliko visų teisės aktais reikalaujamų savo buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo veiksmų, todėl pagrindo pripažinti šalių tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2011 05 30, nenustatė. Be to nurodė, kad ieškovams atlikus buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos įteisinimo veiksmus teisės aktuose nustatyta tvarka, konkliudentiniais veiksmais sudaryta tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis galės būti teisėtai ieškovų nutraukta CK 6.390 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pagrindu.

19. Antra, ieškovai reiškiamu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-31156-1026/2019 nurodė, kad jie, teisėtai pakeitę buto šildymo būdą, 2011 09 06 raštu informavo atsakovę apie ginčo šalių šilumos ir karšto vandens (įskaitant cirkuliacijos mokestį) tiekimo ir vartojimo nutraukimą, tačiau atsakovė tik nuo 2013 05 01 nustojo ieškovui išrašyti sąskaitas už buto šildymą. Nuo 2011 09 06 iki 2013 05 01 atsakovė netinkamai skirstė šilumos energiją ginčo name, nepagrįstai priskirdama ieškovams centralizuotos šilumos energijos kiekį už buto šildymą, nes nepripažino ieškovo atlikto vienašališko šildymo sutarties nutraukimo nuo 2011 09 06. Tvirtina, jog ieškovas darbus užbaigė 2011 05 30 užpildydamas deklaraciją, o 2011 09 06, 2011 10 24, 2011 12 19 ir kitais registruotais laiškais pranešė atsakovei apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2011 05 30. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovai prašo įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2011 10 01, ieškovo butui nepriskiriant jokios centralizuotos šilumos energijos, nes šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukta nuo atsakovės informavimo apie šildymo būdo pakeitimą ir sutarties nutraukimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, laiko nepagrįstais apeliantų atskirojo skundo argumentus, kuriais nurodoma, jog civilinės bylos Nr. 2-7955-944/2018 ginčas nėra tapatus ginčui civilinėje Nr. e2-31156-1026/2019, kadangi minėtose bylose skiriasi ieškinio dalykas (reikalavimas – pripažinti sutartį nutraukta, o ne įpareigoti atlikti veiksmus) ir pagrindas (nutraukimo data – nuo 2011 09 06, o ne nuo 2011 05 30, nutraukimo pagrindas – pranešimas, o ne darbų atlikimo data). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, konstatuoja, jog apeliantai neteisingai nurodo, jog civilinėje byloje Nr. 2-7955-944/2018 reikštu ieškiniu jie prašė tik įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2011 10 01 iki 2013 05 01, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog minėtoje byloje ieškinyje ieškovai taip pat prašė pripažinti nutraukta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį, atsisakius nuo atsakovės teikiamos šilumos energijos. Šias aplinkybes, kaip minėta, konstatavo Kauno apygardos teismas 2019 08 20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1176-480/2019 (plačiau apie tai pasisakyta šios nutarties 18 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai to nekartoja). Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai, jog ieškinių pagrindas taip pat skirtingas, kadangi sutarties nutraukimo data yra nuo 2011 09 06 pranešimo, o ne nuo 2011 05 30 darbų atlikimo datos, vertintini taip pat neigiamai. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro taip pat atsižvelgdamas į jau minėtą Kauno apygardos teismo 2019 08 20 nutartį civilinėje byloje 2A-1176-480/2019, kurioje buvo konstatuota, jog ieškovai 2011 05 30 neatliko visų teisės aktais reikalaujamų savo buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimo veiksmų, todėl teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad šalių tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2011 05 30. Šiuo atveju pripažintina, kad ieškovai prašo nutraukti iš esmės tą pačią sutartį, tik nurodo skirtingą jos nutraukimo laiką – ne nuo atliktų darbų datos 2011 05 30, kaip buvo prašoma ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-7955-944/2018, o nuo 2011 09 06, kai ieškovai pranešė atsakovei apie sutarties nutraukimą 2011 09 06, 2011 10 24 ir 2011 12 19 raštais.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai, kad ieškovai ieškinyje nurodo teismų praktiką, kurios konkrečiai nebuvo paminėta ankstesnėse bylose, nelaikytina esminiu ir pakankamu skirtumu, jog šio ieškinio pagrindas yra visiškai kitos faktinės aplinkybės.

22. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 2-7955-944/2018 ir šioje civilinėje byloje pareikšti ieškiniai yra tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, pasielgė pagrįstai. Tuo vadovaujantis, apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.