Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo ir 2011 m. rugsėjo 6 d. pranešimo atsakovui apie sutarties nutraukimą ir įpareigoti atsakovą atlikti šilumos energijos paskirstymo, atlikto pritaikius nesąžiningą šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties sąlygą, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų, perskaičiavimą ieškovui vienašališkai nutraukus šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. atsakovui nepriskiriant jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio už buto bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau į paskirstymą įtraukiant visas name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas pagal jų teisingą plotą, nurodytą nekilnojamojo turto registre bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovai nurodė, kad jie teisėtai įteisino savo buto šildymo būdą 2011 m. birželį. Teigia, kad tuo metu galiojo supaprastinta procedūra, t. y. nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. nereikėjo rengti statinio projekto (paprastojo remonto aprašo) ir nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo užpildyti vienašališkai statytojas, šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos tik statytojui informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį. Paaiškino, kad ieškovas darbus užbaigė 2011 m. gegužės 30 d. užpildydamas deklaraciją. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 6 d., 2011 m. spalio 24 d., 2011 m. gruodžio 19 d. ir kitais registruotais laiškais pranešė atsakovui apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2011 m. gegužės 30 d. atsisakius nuo ieškovo tiekiamos šilumos energijos. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai toliau skaičiavo mokestį už buto centralizuotą šildymą, nes ieškovo buto atjungimą nepagrįstai vertino kaip neteisėtą, padarytą savavališkai. Pažymėjo, kad šioje byloje būtina nustatyti faktiškai ieškovo suvartoją energijos kiekį, t. y. turi būti nustatytas ar atsakovo parinktas šilumos paskirstymo metodas atitinka namo šildymo įrenginius. Pažymėjo, kad atsakovas į šilumos energijos paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, pažeisdamas proporcingumo principą. Ieškovas nurodė, kad gyvenamojo namo rūsyje yra kitų namo patalpų (sandėliukų), kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpų, kurioms nėra priskiriama jokia dalimi šilumos energija, suvartojama bendro naudojimo patalpų šildymui. Ieškovo nuomone, kiekvienas iš namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių turi prievolę prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti proporcingai pagal nuosavybės teise valdomas visas asmenines patalpas. Ieškovas nesutinka, kad šilumos paskirstymas teisėtai galėjo būti atliktas pagal butų plotus, kurie neatitinka VĮ „Registrų centras“ duomenų, tik todėl, kad namo administratorius, o vėliau kiti butų savininkai nepateikė šilumos tiekėjui informacijos apie pasikeitusį jų butų plotą.