Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-15-557/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-16
Bylos Nr.: 1A-15-557/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38819-2023-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis: K. V.
Nukentėjusysis: R. P.
Advokatai: Regina Baranauskienė

Kategorijos

1.1.5.1.1Būtinosios ginties samprata ir sąlygos (BK 28 str. 1–2 d.)
1.1.5.2Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas (BK 29 str.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-557/2025Proceso Nr. 1-01-1-38819-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.5.2; 1.1.8.7.9; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Savinijaus Katausko ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,nuteistajam K. V. ir jo gynėjai advokatei Reginai Baranauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. ir jo gynėjos advokatės Reginos Baranauskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą bei visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį);

- BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį šešis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą, bei visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą, bei ir visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. V. jam priteista 2080,04 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. V. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą: 2023 m. spalio 8 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, tyčia nenustatytu daiktu išdaužė R. P. priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, dešinės pusės priekinių durelių stiklą bei apgadino statramstį, dešinės pusės priekines duris, stogą ir tokiais veiksmais R. P. padarė bendrą 1 500 Eur turtinę žalą.

1.1. K. V. nuteistas ir už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2023 m. lapkričio 25 d. apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilių neblaivumas), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais sudavė automobilyje „Volvo S80“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjusiam G. G. į veidą ir į viršutinę kūno dalį, tuo padarydamas jam kraujosruvą kairės akies obuolyje, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, odos nubrozdinimus veide ir taip mušdamas jį nežymiai sužalojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis K. V. ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., K. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius; dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., K. V. išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

2.1. Kaltinamasis prašė pirmosios instancijos teismo už G. G. nežymų sveikatos sutrikdymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio l dalies pagrindu (kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius). Tačiau apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti taikyti BK 38 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad tokia bylos baigtis neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų bei baudžiamosios atsakomybės tikslų. Be to, BK 38 straipsnio taikymui nėra įgyvendinta šiame straipsnyje įvardinta sąlyga – visiškas kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką.

2.2. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, jog K. V. ne tik susitaikė su nukentėjusiuoju, bet ir atlygino jam padarytą žalą, sumokėdamas 900 Eur. Taip pat ginčija aplinkybę, kad K. V. tik iš dalies pripažino savo kaltę. Apklaustas įtariamuoju, K. V. patvirtino, jog savo kaltę pripažįsta ir dėl įvykio gailisi. Apklaustas teisiamajame posėdyje, į klausimą, ar prisipažįsta kaltu, K. V. atsakė: ,,G. mane puolė, o aš gyniausi. Yra ir mano, ir jo kaltės, todėl mes susitaikėme <..> Dėl savo veiksmų gailiuosi. Galėjau išlipti iš automobilio ir nueiti“. Kokių nors patikslinančių klausimų dėl atsakymo formuluotės nebuvo, tačiau apie pilną kaltinamojo prisipažinimą galima spręsti ir iš netiesioginių įrodymų, o būtent, kad jis nukentėjusiojo G. G. atsiprašė, šalys susitaikė ir pasirašė taikos sutartį, kaltinamasis besąlygiškai sutiko su nukentėjusiojo G. G. įvardinta 900 Eur žala ir ją atlygino, o taip pat ir iš aukščiau nurodyto kaltės pripažinimo apklausiant įtariamuoju.

Dėl svetimo turto sugadinimo

3. Kaltinamasis niekada neneigė, jog išdaužė automobilio priekinį ir šoninį nukentėjusiajam priklausančio automobilio stiklą ir, galbūt dauždamas, apgadino statramstį, tačiau teisminio nagrinėjimo metu visiškai nesigilinta į aplinkybes, lėmusias, kodėl kaltinamasis taip pasielgė ir ko tuo siekė, bei kas iš tiesų sukėlė šią konfliktinę situaciją. Siekiant nustatyti tikrąją tiesą, buvo būtina kritiškai įvertinti prieštaringus byloje esančius liudytojų parodymus.

3.1. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, jog 2023 m. spalio 8 d. naktį, maždaug 100 metrų atstumu nuo jo gyvenamojo namo kiemo, atvažiavo keturi vyrai, tarp kurių buvo D. C., kuris pradėjo šaudyti į iš namo išėjusius ir link jo einančius K. V. bei E. G.. Viena kulka sužalojo E. G. veidą, o kaltinamasis, pagriebęs kieme buvusį pagalį, pradėjo vytis D. C. ir pribėgęs prie automobilio, du kartus trenkė į priekinį stiklą dešinėje pusėje, taip pat vieną kartą į dešinės pusės priekinių keleivio durelių stiklą, juos išdauždamas. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, jog tokiu būdu jis norėjo sulaikyti atvažiavusius asmenis. Tuo tarpu apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgus į paties K. V. paaiškinimus Bendrojo pagalbos centro operatorei ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, jis niekam nenurodė bandęs sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį (asmenis), pripažino apdaužęs automobilį, kuriuo jie atvažiavo ir kuriuo norėjo išvažiuoti, tačiau tai daręs ne sulaikymo tikslu, o tiesiog už tai, kad jį ir jo draugą užpuolė, kaip pats nurodė, gindamasis, o kaip jau nustatyta - pasibaigus pavojingam užpuolikų kėsinimuisi ir tiesiog keršydamas jiems už tai, ką jie padarė. Toks teismo vertinimas yra neobjektyvus ir neatitinka byloje esančių duomenų, kadangi tiek apklausiamas kaip įtariamasis, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad automobilį apgadino, siekdamas sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis.

3.2. Pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK numatytus padarinius šalinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. BK 29 straipsnio taikymui turi būti abi šios sąlygos ir kaltinamojo veiksmų tikslas turi būti nukreiptas būtent į šį tikslą. Kaip jau paminėta aukščiau, K. V. būtent tai ir darė, tai yra stengėsi sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį D. C., kuris aktyviai bandydamas išvengti sulaikymo, mėgino pabėgti automobiliu. Sudėtinga vertinti, kodėl teismas šiuos K. V. veiksmus vertino kardinaliai priešingai.

3.3. Pažymėtina, jog prieš atvykstant į K. V. sodybą, D. C. pats jam skambino, grasindamas išdaužyti dantis. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytojas Š. R.. Jis taip pat parodė, jog jam, C., G. ir D. vykstant pas K. V., D. C. su savimi turėjo šautuvą, kuris buvo 40-50 cm ilgio ir iš jo šaudė, pataikė E. G. Kad pas kaltinamąjį atvyko būtent keturi vyrai, teismo posėdyje apklausiamas patvirtino ir policijos pareigūnas V. M.. Jis nurodė, jog automobilyje buvo vairuotoja, taip pat ne daugiau kaip 3 asmenys, o kažkas dar buvo pasišalinęs. Esant tokiai bylos medžiaga nustatytai situacijai, kai tamsoje pasipylė šūviai, nežinant iš kokio ginklo - dujinio, pneumatinio ar kovinio - yra šaudoma, K. V. spontaniškai priėmė sprendimą sulaikyti asmenis, išdaužiant automobilio stiklus, nes, be kita ko, D. C. įsėdo į jau pradėjusį judėti automobilį. Nusikalstami D. C. veiksmai K. V. sukėlė didžiulį stresą ir susijaudinimą, todėl jis priėmė sprendimą taip elgtis šioje kritinėje situacijoje.

3.4. Nors byloje nurodyta, jog kaltinamajam buvo nustatytas 2,17 promilių girtumas, tačiau peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus nematyti, kad dėl šios aplinkybės K. V. būtų išskirtinai agresyvus, užfiksuotas tik žmogiškas pasimetimas, pyktis ir susierzinimas dėl vykstančios situacijos. Nors teismas pripažino sunkinančia aplinkybe tai, jog K. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau atsižvelgtina į tai, kad asmuo savo namuose vartojo alkoholį ir viduryje nakties į kiemą atvažiavę asmenys pradėjo šaudyti, todėl K. V. buvo priverstas gintis ir bandė sulaikyti nusikaltimą padariusius asmenis, nepaisydamas tos aplinkybės, kad yra pavartojęs alkoholio. Todėl šiuo konkrečiu atveju K. V. girtumas neturėtų būti pripažintas sunkinančia aplinkybe.

3.5. Nesuprantama, kodėl D. C. šioje byloje nėra kaltinamasis, nors jis buvo pagrindinis asmuo, įtakojęs šios konfliktinės situacijos atsiradimą. Būtent D. C. veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, nusikalstami, padaryti tiesiogine tyčia ir tuo iššaukę atsakomąją kaltinamojo reakciją, kuri pasireiškė būtent tokiais veiksmais, dėl kurių jis buvo nuteistas.

3.6. Darytina išvada, jog esant iš esmės prieštaringiems kaltinimo ir gynybos parodymams, teismas be papildomo tyrimo ir įvertinimo esamų duomenų, taip pat be paieškos papildomų naujų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų kurią nors iš prieštaringų pozicijų, vieniems - kaltinimo - įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

4. Nukentėjusysis R. P. pateikė civilinį ieškinį 4831,40 Eur sumai, pareikštą reikalavimą grįsdamas 380,04 Eur sąskaita dėl UAB (duomenys neskelbtini) atliktų automobilio langų keitimo darbų, UAB (duomenys neskelbtini) pateikta sąmata apie automobiliui reikalingo remonto sumą, sudarančią 4160,36 Eur ir 291,00 Eur suma už šios sąmatos sudarymą. Išanalizavus automobiliui reikalingo remonto darbų sąmatą, akivaizdu, kad ji sudaryta dėl viso automobilio remonto, o ne dėl K. V. atliktų veiksmų padarinių pašalinimo.

4.1. Įvykio vietos apžiūros protokole tyrėjas V. M. nurodė, jog automobilio priekinis stiklas ties keleivio vieta sudaužytas, ties stiklu ant statramsčio matomas įlenkimas. Automobilio priekinis dešinės pusės stiklas išdužęs, stiklo šukės mėtosi ant priekinės keleivio sėdynės. Ant priekinių dešinės pusės durų, ties lango rėmu, matomas įlenkimas, o vidinė durų apdaila ties dešine puse įkirsta. Daugiau tyrimui reikšmingų požymių nenustatyta. Nukentėjusysis apklausoje teisme nurodė, kad buvo išdaužtas priekinis šoninis stiklas, statramstis. Nurodė ir tai, kad iš anksčiau yra likę tam tikri apgadinimai, yra kiti surūdiję įbrėžimai, bet jie buvo iš seniau, ant stogo yra senos apgadinimo žymės, ant kapoto yra atsilupę dažai, yra keletą senų įlenkimų. Tokį su įlenkimais ir pirko. Servise nustatė, kad reikia perdažyti visą mašiną, durelės nėra įlenktos, tik yra išdaužtas stiklas.

4.2. Taigi, automobilis tikrai nebuvo nepriekaištingos būklės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog automobilio remonto sąmata sudaryta tik 2024 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų po įvykio, o civilinis ieškinys teisme gautas tik 2024 m. gegužės 6 d., todėl suprantama, jog esant tokioms aplinkybėms, jokios realios galimybės padaryti nepriklausomą ekspertizę ir objektyviai nustatyti padarytą žalą nebeįmanoma. Juo labiau, kad sąmata neabejotinai buvo sudaryta tikslu visiškai atnaujinti automobilį, o ne jį suremontuoti dėl konkrečių sugadinimų. Paminėtina bent keletas pozicijų, kurios nurodytos kaip tvarkytinos: buferio apvalkalas, variklio gaubto remontas, kėbulo dalių vidinių ertmių konservavimas, dengimas antikorozine danga, pagaliau viso automobilio perdažymas ir t. t. Sąmata sudaryta iš aštuonių lapų ir jau vien tai kelia pagrįstų abejonių, ar dėl dviejų išdaužytų langų, įlenkto statramsčio bei įlenkimo ties lango rėmu, kaip įvykio vietos apžiūros protokole nurodė tyrėjas V. M., gali būti sąmata iš aštuonių lapų.

4.3. Teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė 380,04 Eur už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus priekinio ir dešinės pusės langų stiklų keitimo darbus, 200 Eur sumą už sąmatos sudarymą ir 1500 Eur sąmatoje numatytiems darbams atlikti, t. y. viso 2080,04 Eur. Kaip nurodė nukentėjusysis R. P., į bylą pateikta tik sąmata už remontą, tačiau remontas nėra atliktas, nes nukentėjusysis neturi pinigų, tik pakeisti langai. Vadinasi nukentėjusysis turtinės žalos, kurią reikalauja priteisti iš kaltinamojo konkrečiai už automobilio remontą, net nepatyrė.

4.4. Visiškai nesuprantama ir nuosprendyje neargumentuota, kokiais kriterijais vadovavosi teismas, priteisdamas būtent 1500 Eur sąmatoje numatytiems darbams atlikti, nes konkrečiai tokia pinigų suma sąmatoje niekur nenurodyta.

4.5. Į civilinį ieškinį pateikta 380,04 Eur sąskaita už langų sudėjimą bei 291 Eur sąskaita už administracines išlaidas nuo remonto sąmatos, tačiau abi šios sąskaitos yra apmokėtos liudytojos D. M., kuri nėra civilinis ieškovas. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis R. P. šiuos pinigus D. M. sugrąžino, t. y. patyrė turtinę žalą ar kad, remiantis dokumentais, tai galėtų būti bendras šeimos turtas. Tokiu būdu ši bendra 671,04 Eur suma už nurodytas dvi sąskaitas civiliniame ieškinyje teisiškai nėra pagrįsta. Teismas, pasisakydamas dėl D. M. sumokėtų piniginių sumų ir jų priteisimo civiliniam ieškovui R. P., konstatavo, jog jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį ir dalijasi išlaidas, tik civilinį ieškinį šioje byloje jų sutarimu yra pareiškęs būtent automobilio savininku registruotas R. P.. Tačiau šie teismo teiginiai, kad jie veda bendrą ūkį ir dalijasi išlaidas bei kad susitarė, kuris bus civilinis ieškovas, yra nepagrįsti bylos medžiaga, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo K. V. ir jo gynėjos advokatės Reginos Baranauskienės apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

7. Nuteistojo K. V. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 38 straipsnį – teismo vertinimu, tokia bylos baigtis neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų bei baudžiamosios atsakomybės tikslų. Apeliantų teigimu, teismas išimtinai vertino tik tą aplinkybę, jog K. V. tik iš dalies prisipažino, kuo buvo kaltinamas. Tačiau nevertino aplinkybių, kad K. V. ne tik susitaikė su nukentėjusiuoju, bet ir atlygino jam padarytą žalą, sumokėdamas 900 Eur, ir dėl įvykio gailėjosi.

8. BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose nurodytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, jog net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

Žemesnės instancijos teismas

10. Kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog K. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl nėra sąlygų, leidžiančių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors K. V. ir susitaikė su nukentėjusiuoju G. G., o šis nurodė pretenzijų jam nebeturįs, abu sudarė taikos sutartį ir K. V. nurodė G. G. sumokėjęs 900 Eur, be to, formaliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog prisipažįsta, kuo yra kaltinamas ir gailisi, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. V. iš tiesų nuoširdžiai neprisipažino tyčia ir be pagrindo smurtavęs prieš nukentėjusįjį. 2023 m. lapkričio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, K. V. parodė, kad vairuotojas G. G. nieko jam nesakė, kad automobilyje nerūkoma, iššoko iš automobilio ir atidaręs galines duris jam trenkė į kairės pusės galvos sritį bei bandė jį ištempti iš automobilio. Po gauto smūgio jis (K. V.) trenkė G. G. atgal galimai du kartus (t. 2, b. l. 19-20). 2024 m. gegužės 8 d. teisminio nagrinėjimo metu K. V. parodė, kad G. G. jį puolė, o jis gynėsi. Yra ir jo, ir G. G. kaltės, todėl jie susitaikė. Jis užsidegė automobilyje cigaretę, o G. G. atsisukęs jam trenkė, tada jis trenkė atgal. G. G. išlipęs iš automobilio ir atidaręs galines dureles jam sudavė 2-3 kartus, tada jis (K. V.) išlipo ir jie mušėsi kumščiais (t. 2, b. l. 165). Šie K. V. parodymai patvirtina, kad jis tik formaliai prisipažino, kuo yra kaltinamas ir parodė, kad gailisi, kai tuo tarpu iš aptartų duomenų matyti, kad K. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme įrodinėjo, neva jis tik gynėsi nuo prieš jį smurtavusio G. G., kai tuo tarpu visa bylos medžiaga, surinkta dėl šios veikos padarymo, rodo, kad G. G. jokių smurtinių ar kitaip neteisėtų veiksmų neatliko, būtent K. V. provokavo konfliktą, rūkydamas G. G. automobilyje, atsisakė iš jo išlipti, o kai jau išlipo, be jokios priežasties smurtavo prieš G. G. Tai rodo, kad K. V. tik iš dalies pripažino savo kaltę. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šią nusikalstamą veiką K. V. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be šios veikos, K. V. padarė ir dar vieną nusikaltimą, numatytą 187 straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nuteistas šioje byloje. Įvertinus aplinkybes, kad D. V. per pakankamai trumpą laikotarpį padarė du tyčinius smurtinius nusikaltimus, nusikalto būdamas ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai sąlygojo nusikaltimų padarymą, savo veiksmus vertina nekritiškai, mėgindamas juos pateisinti kitų asmenų veiksmais ar susiklosčiusiomis aplinkybėmis, yra baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, tame tarpe padarytus apsvaigus nuo alkoholio, praeityje yra teistas už įvairius, tame tarpe ir smurtinius nusikaltimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje sukaupti duomenys neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad D. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nenustačius vienos iš būtinų BK 38 str. 1 d. 4 p. nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė K. V. BK 38 str. numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo dėl veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

11. Nuteistasis K. V. ir jo gynėja prašo jį dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo išteisinti, neneigiant, kad jis apgadino R. P. priklausantį automobilį, tačiau konstatuojant, kad jis šiuos veiksmus padarė gindamasis nuo šiuo automobiliu atvažiavusių asmenų smurtinių veiksmų arba siekdamas sulaikyti šiuos asmenis, minėtu automobiliu norėjusius pasišalinti iš įvykio vietos.

12. BK 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Taigi, pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK nurodytus padarinius šalinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad: 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. Kad būtų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi būti abi šios sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-546-511/2015).

13. Tačiau byloje dėl K. V. inkriminuotos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nė viena iš šių sąlygų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. V. apdaužė R. P. priklausantį automobilį, kuriuo atvažiavo D. C., G. U. ir galimai Š. R. bei ketvirtas asmuo, kurio tapatybė nenustatyta, ne bandydamas sulaikyti D. C., kuris, anot K. V., jį apšaudė ir bandė automobiliu pabėgti, o keršydamas už tai, kad jį ir jo draugą E. G. užpuolė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo situacijos vertinimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. C. ir K. V. nesutarė ir konfliktavo dar iki įvykio dienos. 2023 m. spalio 7 d. K. V. su E. G. K. V. namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo telefonu su D. C.. Tiek K. V., tiek E. G. buvo žinoma, kad dar tą pačią naktį pas K. V. santykių aiškintis atvažiuos D. C.. Pats K. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavęs automobilis liko stovėti keliuke, 100 m atstumu nuo kiemo, o jis su E. G. stovėjo kieme ir jų laukė. Anot K. V., D. C. su savimi turėjo automatinį ginklą, šaudė šratais ir pataikė E. G. į kaktą. Kai D. C. baigėsi kulkos, jis sėdo į automobilį ir norėjo išvažiuoti, tačiau K. V. pagriebė lazdos pavidalo daiktą ir jį vijosi. Kadangi jis gynėsi ir bandė sulaikyti nusikaltėlius, rankoje turėtu pagaliu išdaužė automobilio šoninį ir priekinį langą, dauždamas gal apgadino ir automobilio statramstį. Į automobilį sudavė tris kartus: pirmiausia du kartus trenkė į priekinį stiklą, o paskui į šoninį (t. 2, b. l. 164-165). Pažymėtina, kad K. V. pažinojo į jo kiemą atvažiavusį D. C., jo laukė, galėjo tikėtis, kad santykių aiškinimasis naktį, kieme, neapsiribos žodiniu konfliktu. Nors K. V. teigia, jog automobilį sudaužė norėdamas sulaikyti bandantį pabėgti nusikalstamą veiką padariusį D. C., tačiau už automobilio vairo sėdėjo ne D. C., o D. M., kuri po K. V. smūgių toliau vairavo. Be to, nei K. V., nei E. G. dėl D. C. galimai nusikalstamų veiksmų rašyti pareiškimo policijai nepanoro. E. G. atvykusiems pareigūnams parodė įdrėskimo žymę, kurią galimai paliko guminė kulka arba šratas, tačiau vykti su medikais atsisakė, pretenzijų niekam neturėjo. Visa tai rodo, kad tikslo būtent sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį K. V. neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismas K. V. atsakomybę už tokius veiksmus šalinančios aplinkybės, numatytos BK 29 straipsnio 1 dalyje, netaikė pagrįstai.

14. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.

15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1)?būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3)?kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.?2K-59/2010, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-350-222/2015, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.?2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018, 2K-142-303/2021, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023 ir kt.). Be to, nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-654/2024).

16. Iš K. V. ir jo gynėjos apeliacinio skundo matyti, kad K. V. teigia, jog D. M. vairuojamą automobilį jis apgadino gindamasis nuo į jo sodybos teritoriją su draugais atvykusio D. C., kuris galimai dar ir šaudė iš nenustatytos rūšies šautuvo ir nežymiai sužalojo E. G., o K. V., reaguodamas į tai, pasivijo bėgančius iš jo sodybos užpuolikus ir apdaužė minėtąjį automobilį, į kurį jie visi jau buvo spėję sušokti ir skubėjo išvažiuoti. Nors K. V. prašo vertinti šiuos jo veiksmus kaip būtinąją gintį ir tuo pagrindu pripažinti, kad jis nusikalstamos veikos taip elgdamasis nepadarė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Nors šiuo atveju byloje nustatyta, jog K. V. ir E. G. atžvilgiu kėsinimasis iš D. C. buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, tačiau K. V. veiksmais žala buvo padaryta ne į jį ar E. G. pasikėsinusiam asmeniui, o automobiliui, kuriame sėdėjo ir slėpėsi D. C.. Pavojingas kėsinimasis akivaizdžiai buvo pasibaigęs, nes kaip nurodė pats K. V., D. C. baigėsi šratai ir jis pradėjo bėgti nuo jo, todėl K. V. poreikio gintis nebeliko, jis pats tapo puolančiuoju. Be to, peržiūrėjus pareigūnų Body kameros vaizdo įrašą Nr. PSS-2023100P-043238UTC+0300 matyti, kad K. V. atvykusiems pareigūnams aiškina, kad: „mes gynėmės taip, kaip mes sugebame, jei reikės dar daugiau pasiginsime, mes patys save gynėmės“ (vaido įrašo 20 min. 40 sek.), kas parodo, jog K. V. turi savo supratimą apie būtinąją gintį ir jos taikymą, kuri nesutampa su baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis būtinosios ginties sąlygomis. Pats K. V. pripažino ir visa bylos medžiaga patvirtina, kad D. M. vairuojamas automobilis stovėjo už kelių šimtų metrų nuo kiemo, kuriame vyko konfliktas, jo vairuotoja nebuvo išlipusi iš automobilio ir konflikte nedalyvavo, konfliktas vyko ir pasibaigė K. V. sodybos kieme, poreikio gintis nebebuvo, todėl K. V. veiksmai (automobilio apdaužymas), atlikti jau konfliktui pasibaigus, nebeatitinka būtinajai ginčiai keliamų sąlygų. Šiais savo veiksmais, apygardos teismo vertinimu, nuteistasis siekė atkeršyti ir padaryti bet kokią žalą jį galimai apšaudžiusiam D. C.

17. K. V. ir jo gynėja, nesutikdami su K. V. inkriminuota BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje epizode), teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad K. V. alkoholį vartojo savo namuose ir viduryje nakties į kiemą atvažiavę asmenys pradėjo šaudyti, todėl K. V. buvo priverstas gintis, bandė sulaikyti nusikaltimą padariusius asmenis, nepaisydamas tos aplinkybės, kad yra pavartojęs alkoholio. Todėl šiuo konkrečiu atveju K. V. girtumas neturėjo būti pripažintas sunkinančia aplinkybe.

18. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tam, kad būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013).

19. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis K. V. iš anksto būtų planavęs apgadinti automobilį, kuriuo pas jį atvyks D. C. ir tam būtų ruošęsis – jo veiksmai (nenustatytu daiktu, galimai pagaliu, R. P. priklausančio automobilio priekinio stiklo, dešinės pusės priekinių durelių stiklo išdaužimas bei statramsčio, dešinės pusės priekinių durų, stogo apgadinimas) buvo spontaniški ir tam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu. Iškart po nusikalstamos veikos padarymo K. V. buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 67). Apie tai, kad alkoholį vartojo įvykio vakarą ir naktį, parodė ir pats nuteistasis K. V. bei liudytojas E. G.. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančių ištirtų bei, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertintų įrodymų visuma, pagrįstai nustatė, kad K. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo tiesioginės įtakos šios veikos padarymui.

Dėl civilinio ieškinio

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-489/2016, 2K-7-124-648/2016, 2K-310-699/2017, 2K-307-689/2019) yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

21. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-307-689/2019), kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas.

22. Skundžiamu nuosprendžiu K. V. nuteistas už tai, kad 2023 m. spalio 8 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, tyčia nenustatytu daiktu išdaužė R. P. priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, dešinės pusės priekinių durelių stiklą bei apgadino statramstį, dešinės pusės priekines duris, stogą ir tokiais veiksmais R. P. padarė bendrą 1 500 Eur turtinę žalą. Ši K. V. padaryta nusikalstama veika įrodyta R. P. 2023 m. spalio 8 d. protokolu – pareiškimu (t. 1, b. l. 1), kuriame jis nurodė, jog nepažįstamas asmuo apgadino jam priklausantį automobilį, išdaužė priekinį ir galinį stiklus bei subraižė automobilio šonus. Taip pat nukentėjusiojo R. P., liudytojos D. M., paties nuteistojo K. V. parodymais, pareigūnų Body kamerų įrašais, D. M. skambučio BPC garso įrašu ir kitais duomenimis. Visgi objektyviausiu laikytinas 2023 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su jo priedais, iš kurių nustatyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), kur ant žvyruotos kelio dangos matosi išbirusios stiklo duženos. Ant kelio stovi automobilis „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio priekinis stiklas ties keleivio vieta sudaužytas, ties stiklu ant statramsčio matomas įlenkimas. Automobilio priekinis dešinės pusės stiklas išdužęs, stiklo šukės mėtosi ant priekinės keleivio pusės sėdynės. Ant priekinių dešinės pusės durų ties lango rėmu matomas įlenkimas, o vidinė durų apdaila ties dešine puse įkirsta (1 t., b. l. 50-59).

23. R. P., pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2024 m. gegužės 6 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 4 831,40 Eur turtinės žalos (t. 2, b. l. 139-158), padarytos dėl jam priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimo, atlyginimo iš K. V.. R. P. savo pareikštą reikalavimą grindė UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita dėl atliktų priekinio bei dešinės pusės langų stiklų keitimo darbų (380,04 Eur) ir UAB (duomenys neskelbtini) pateikta sąmata, pagal kurią automobilio remontui reikalinga 4 160,36 Eur suma; taip pat pridėta už šios sąmatos sudarymą sumokėta 291 Eur suma, kuri jau yra sumokėta ir pateikta tai patvirtinanti PVM sąskaita faktūra. Šioje byloje K. V. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu nenustatytu daiktu išdaužęs R. P. priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, dešinės pusės priekinių durelių stiklą bei apgadinęs statramstį, dešinės pusės priekines duris ir stogą, todėl nukentėjusiajam iš K. V. turi būti priteista suma, atitinkanti šių sugadinimų apimtį ir jiems pašalinti reikalingas remonto išlaidas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra esminio ginčo dėl UAB (duomenys neskelbtini) atliktų priekinio bei dešinės pusės langų stiklų keitimo darbų būtinumo ir vertės 380,04 Eur. Prašomos priteisti 380,04 Eur turtinės žalos dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingas ir nelaikytinas per didelis. Byloje nustatyta, kad žala padaryta R. P. priklausančiam automobiliui, todėl aplinkybė, kad už automobilio stiklų keitimą sumokėjo R. P. sugyventinė D. M., nepaneigia nuteistojo pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl likusios iš K. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos 1700 Eur sumos R. P. turtinei žalai atlyginti (1500 Eur remonto darbų sąmatoje numatytiems darbams atlikti bei 200 Eur dėl užsakytos ir atliktos darbų sąmatos).

24. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

25. Nagrinėjamu atveju, esant objektyviai nustatytiems ir aptartiems automobilio apgadinimams, aprašytiems 2023 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole, bei atsižvelgus į byloje pateiktą, 2024 m. balandžio 29 d. (po 7 mėnesių nuo nusikaltimo padarymo sudarytą) sąmatą iš 8 lapų, sutiktina su apeliantų argumentais, kad ne visi sąmatoje išvardinti automobilio remonto darbai reikalingi atlikti dėl K. V. įvykdytos nusikalstamos veikos, kaip pavyzdžiui, ratų, žibintų, bagažinės remonto, ardymo – surinkimo darbai, antikorozinės dangos padengimas ir pan. (t. 2, b. l. 140-147). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų galima objektyviai nustatyti padarytą turtinę žalą dėl automobilio sugadinimo, būtini išsamūs papildomi duomenys dėl automobilio sutvarkymo kaštų, susijusių būtent su K. V. padarytų automobilio sugadinimų pašalinimu, taip pat duomenys apie tai, kokia būtų remonto darbų sąmatos, susijusios būtent su K. V. padarytais automobilio sugadinimais, sudarymo kaina.

26. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keičiama, patenkintą ieškinio dalį sumažinant iki 380,04 Eur, o likusioje dalyje, neviršijant 2080,04 Eur dydžio sumos, civiliniam ieškovui pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

27. Atitinkamai keičiama ir skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis dėl teismo pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos apimties, susijusios su padarytos turtinės žalos dydžiu. Priimtina dėmesin, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis turi esminę reikšmę veikos kvalifikavimui, nes pagal BK 187 str. 1 d. kvalifikuojamas 10 MGL (500 Eur) dydį viršijančios turtinės žalos padarymas. Akivaizdu, kad įvertinant autoremonto medžiagų ir darbų kainas, nuosprendyje nustatytų kitų K. V. padarytų automobilio sugadinimų (statramsčio, dešinės pusės priekinių durų, stogo) remonto vertė, minusavus sudaužytų stiklų pakeitimo vertę 380 Eur, yra didesnė, nei 120 Eur, t. y. bendra turto sugadinimu padaryta žala viršija 10 MGL (500 Eur) dydį. Todėl laikantis apeliacinio skundo ribų nuosprendis keičiamas laikant nustatytu, kad K. V. padarė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą, didesnę nei 500 Eur, bet neviršijančią 1500 Eur turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 332 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti įrodytu, kad K. V. sugadino svetimą turtą sekančiomis aplinkybėmis: 2023 m. spalio 8 d. apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, tyčia nenustatytu daiktu išdaužė R. P. priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, dešinės pusės priekinių durelių stiklą bei apgadino statramstį, dešinės pusės priekines duris, stogą ir tokiais veiksmais R. P. padarė tiksliai nenustatytą didesnę nei 500 Eur, bet neviršijančią 1500 Eur turtinę žalą.

Patenkintą nukentėjusiojo R. P. civilinio ieškinio dalį sumažinti iki 380,04 Eur. Likusioje dalyje, neviršijant 2080,04 Eur dydžio sumos, R. P. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Linas PauliukėnasSavinijus Katauskas Daiva Jazbutienė