Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis priklauso jam, o jį vairuoja jo sugyventinė D. M., kuri dirba pavežėja; automobilis jokių pavežėjo skiriamųjų ženklų neturi. Automobilį pirko prieš 4-5 metus, jis jau tada nebuvo naujas, buvo parvežtas iš užsienio, tačiau jokiame eismo įvykyje nebuvo dalyvavęs. Ant automobilio stogo buvo senos apgadinimo žymės, ant kapoto ir stogo atsilupę dažai, keletas senų įlenkimų, tačiau jie byloje nefiksuoti. 2023 m. spalio 8 d. jo draugė jam paskambino ir pasakė, kad vežė pažįstamą asmenį į kaimą ir vos sustojus kažkas pribėgo prie automobilio, į jį kažkuo kelis kartus smogė ir išdaužė langą. Kiek žino, ji išsikvietė policijos pareigūnus; policija turėjo užfiksuoti automobilio apgadinimus. Apžiūrėjęs automobilį, jis pamatė, kad buvo išdaužtas priekinis šoninis stiklas, įlenktas statramstis įsmigusios stiklo šukės apgadino gumą aplink lango stiklą, stogas yra įbrėžtas, greičiausiai nuo smūgio pagaliu, apgadintos durelės; stiklo šuke buvo įplėšta ir viena sėdynė. Visi šie apgadinimai švieži, padaryti šio įvykio metu, jų anksčiau nebuvo. Draugė buvo nuvežusi automobilį į servisą, kur buvo nustatyti apgadinimai, nustatė, kad reikia perdažyti visą automobilį. Prašo priteisti visą prašomą 4 831 Eur žalos sumą, nes pateikė visus įrodymus dėl tokios žalos padarymo. Automobilio dar neremontavo, nes neturi tam lėšų, tik langus pakeitė.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėja, vairuoja automobilį „Audi A4“, kuris priklauso jos sugyventiniui R. P.. 2023 m. spalio 8 d. naktį vežė pažįstamą (buvusį klasioką) D. C. su draugu pasiimti kito draugo; važiavo iš Priekulės link Drevernos pusės, tiksliai nežino kur, vyrai jai rodė kelią. Nieko, išskyrus asmeninius daiktus, jie automobilyje nesivežė, daiktų panašių į ginklą neturėjo, net krepšių, kuriuos būtų reikėję dėti į bagažinę, neturėjo, todėl ji net nebuvo jiems jos atidariusi; žino tik, kad jie turėjo telefoną. Kai ji paprašyta sustojo (kažkam prisireikė parūkyti ar nusišlapinti), vaikinai, išlipo iš automobilio, vienas kelis žingsnius pasitraukė, o D. stovėjo šalia, niekur nebuvo nuėjęs, ji net iš automobilio nebuvo išlipusi, kai tas vaikinas grįžo sakydamas „važiuok, kažkas parbėga“. Ji užvedė automobilį, pradėjo po truputį riedėti, vaikinai stovėjo šalia automobilio, dar nebuvo įsėdę. Tada ji pajuto smūgį į šoninį keleivio pusės langą, nuo kurio langas išdužo; ji spėjo paslėpti veidą, kad šukės jo nesužalotų. Tada buvo 2-4 smūgiai į priekinį langą, bet jis nesudužo. Smūgiuota buvo visur, matė daiktą, panašų į plaktuką ir nesuprato, kodėl daužomas jos vairuotas automobilis. Kai tik sugebėjo, pradėjo greitai važiuoti, nuo tos vietos, kur automobilis buvo apdaužytas, nuvažiavo iki stotelės, gal apie 600 m, o tada paskambino policijai. Po kokių 20-30 min. atvažiavo policija, paklausė ar nereikia greitosios pagalbos, apžiūrėjo automobilį, o po to nuvažiavo į tą vietą, kur jis buvo apdaužytas. Iš aprangos atpažino žmogų, kuris išdaužė langus ( K. V.). Kaltinamasis prisipažino, kad sudaužė langus, tačiau pareigūnams nesakė, kodėl tai padarė, bent jau ji negirdėjo. Nuo automobilio sudaužymo vietos iki to kiemo buvo 300-400 m atstumas; tame tarpe dar buvo kitų sodybų. D. M. tvirtina gerai mačiusi, kad automobilį daužė vienas žmogus, o kiek jų buvo iki jo atbėgę - negali pasakyti. Automobiliui iškart po įvykio buvo pakeisti langai, nes kitaip negalėjo juo važinėti, sumokėjo 380 Eur; byloje yra tai patvirtinantys įrodymai. Visi sugadinimai, kurie yra užfiksuoti autoremonto įmonės sąmatoje, padaryti šio įvykio metu, seni automobilio sugadinimai nebuvo įskaičiuoti į sąmatą. Vien už kėbulo apgadinimą žala yra 4 500 Eur. Automobilis yra 2010 metų laidos; šiuo metu jo rinkos vertė 9 000 – 10 000 Eur. Buvo suplėšyta durelių apdaila, yra iškabintas didelis apdailos gabalas. Šoninio stiklo kainos net nenurodė, nes nupirko jį dėvėtą pigiai. Tuo metu automobilis buvo draustas pavežėjo draudimu, nebuvo draudimo nuo klientų padarytos žalos, drausti buvo tik keleiviai.

Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra K. V. draugas ir 2023 m. spalio mėn., naktį iš 7 į 8 d. abu buvo pas K. V. namuose: gurkšnojo alkoholį, bendravo. K. V. kelis kartus skambino ir E. G. pažįstamas D. C., jie sukonfliktavo; K. V. leido D. C. atvykti išsiaiškinti nesutarimų. Kiek vėliau prie K. V. kiemo automobiliu atvažiavo 4 asmenys – D. C., Š. R. ir kiti du vyrai, E. G. žinomi iš matymo, vieno pravardė „Z.“; kokiu atstumu nuo kiemo stovėjo automobilis, E. G. nežino, jo nematė. Į kiemą pėsčias atėjo Š. R.. Kažkas pradėjo šaudyti į juos iš šratinio šautuvo, pataikė E. G. į kaktą. Iš šūvius lydėjusių žodžių E. G. suprato, kad šaudė D. C.. Šautuvo nematė, nes jis su K. V. buvo šviesoje, o atvykėliai - tamsoje. Kai pradėjo šaudyti, K. V. nuo žemės pasiėmė pagalį ir nusivijo D. C., visi išsilakstė, tik E. G. liko stovėti kieme. Po kiek laiko grįžęs K. V. pasakė, kad išdaužė automobilio langus. Jie išsikvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą; policija atvažiavo gal po 2 val., o greitosios med. pagalbos ekipažas atvažiavo greit, apžiūrėjo E. G. kaktą, nufotografavo jo sužalojimą, tačiau jis atsisakė važiuoti į gydymo įstaigą, nes sužalojimas buvo nedidelis. Greitajai išvažiavus jie toliau nuėjo vartoti alkoholį, laukė policijos pareigūnų. Kai atvažiavo policija, medikų jau nebebuvo. Policija patikrino jo ir K. V. girtumą, juos apsiklausė. Jie sakė pareigūnams, kad kažkur turėtų mėtytis šratai, tačiau pareigūnai jų neieškojo. Vėliau Š. R. jam ir K. V. papasakojo, kad jie su D. C. automobiliu kartu atvažiavo aiškintis santykių.

Liudytojas D. C. teismo posėdžio metu parodė, kad K. V. pažįsta, kažkada buvo klasiokai, kiemo draugai, E. G. – taip pat. 2023 m. spalio 7 d. taksi automobiliu, kurį vairavo iš mokyklos laikų pažįstama D., važiavo iš Drevernos pasiimti draugo, o po to su G. U. važiavo pas jį (D. C.) į (duomenys neskelbtini). Važiuodami užsinorėjo parūkyti; kadangi vairuotoja automobilyje rūkyti neleido, paprašė ją sustoti; ji pasuko į keliuką ir atsitiktinai sustojo netoli K. V. namų. V. sodyba dar buvo toli, už kokių 500 m, jie į jo kiemą neįėjo. V. galėjo pamatyti automobilio šviesas. Jis iš automobilio buvo gal tik vieną koją iškėlęs, G. net nespėjo išlipti, kai išgirdo žingsnius ir rėkimą „C., užmušiu“. Tuo metu spėjo tik įšokti į automobilį ir pabiro šukės, dužo automobilio langas; strypu dar gavo į petį. Tada D. liepė greit važiuoti; automobiliu spėjo pabėgti, sustojo netoliese ir D. iškvietė policijos pareigūnus dėl išdaužytų langų. Atvažiavo du ekipažai, vienas dėl D. iškvietimo, o kitas buvo iškviestas K. V. neva dėl šaudymo. Policininkai patikrino automobilį, bet jokio šautuvo nerado. Kadangi pareigūnai sakė, kad K. V. su E. G. buvo girti ir agresyvūs, D. C. ir su juo buvusiems liepė sėdėti automobilyje, o jie patys nuėjo pas K. V. į kiemą. D. C. girdėjo eilę necenzūrinių žodžių, girdėjo, jog K. V. sakė apie kažkokį šaudymą, tačiau jie nešaudė. Po to pareigūnai juos palydėjo iki jo (D. C.) namų, nes su sudaužytais langais vieniems neleido važiuoti. Įvykio metu su juo kartu buvo tik G. U., kuris šiuo metu yra užsienyje, Š. R. kartu nebuvo. Asmens pravarde „Z.“ jis nežino.

Liudytojas Š. R. teismo posėdžio metu parodė, kad K. V. yra jo draugas, kuriam jis padeda atlikti paminklų statymo darbus; pažįsta ir D. C., anksčiau buvo draugai. 2023 m. spalio mėn., naktį iš 7 d. į 8 d. Š. R. buvo pas D. C., gėrė alų keturiese – jis, D. C., G., pravarde „Z.“ ir D. C. draugas D.. D. bendravo su K. telefonu, susiginčijo, todėl jie keturiese automobiliu, kurį vairavo moteris, nuvažiavo iki K. V. namų esančio žvyrkelio. Likus apie 400 m iki V. sodybos, D. C. pasakė vairuotojai, kad ji juos paleistų prie kelio ir jie iki vietos nueis. D. C. su savimi turėjo atsivežęs šautuvą, kuris buvo 40-50 cm ilgio. Jie išlipo iš automobilio ir nuėjo link sodybos; K. savo kieme buvo įjungęs ilgąsias automobilio šviesas ir jie ėjo link tų šviesų. Jis pakeliui sutiko K. ir E., jie klausė, kur yra D. C.. Po kelių minučių iš už posūkio išlindo D. C., jie pradėjo ginčytis. Tada D. C. nubėgo, pasiėmė šautuvą ir grįžęs pradėjo šaudyti. Šautuvą nešėsi arba D. C., arba G. U.. Šaudydamas D. C. pataikė E. G. į kaktą. K. nusivijo D. C. su šautuvu, o jis su E. liko stovėti kieme. Girdėjo tris smūgius, o po kelių minučių grįžo K., kuris pasakė, kad reikia eiti link namų, tuoj atvyks pareigūnai. D. C., G. ir vairuotoja liko stovėti prie keliuko. Jis dėl šios situacijos ir jos metu patirto šoko išėjo, nematė nei greitosios, nei policijos; pareigūnų apklaustas buvo tik vėliau. Kai grįžo prie automobilio, matė jo apgadinimus, buvo išdaužtas šoninis ir priekinis langas.

Liudytojas G. U. teismo posėdžio metu parodė, kad K. V. nepažįsta. 2023 m. spalio 8 d. naktį buvo pas draugus Drevernoje ir turėjo grįžti į Klaipėdą. Kadangi draugai atsisakė jį parvežti, jis paskambino D. C. ir paprašė, kad jis suorganizuotų jam grįžimą. D. C. atvažiavo su pavėžėja ir jie išvažiavo. Važiuodamas jis užsimanė nusišlapinti, dėl ko pavėžėja sustojo šalikelėje prie žvyrkelio, į keliuką neįsuko. G. U. nurodė, kad vos spėjęs iš automobilio iškelti vieną koją, išgirdo, kaip dužo automobilio langas; kas ir kaip jį išdaužė, jis nematė. Į automobilį buvo suduoti keli smūgiai, jis neatsimena, ar D. C. spėjo išlipti iš automobilio. Siekiant išvengti daužymo, automobilis pavažiavo į priekį ir sustojo Pakalnės stotelėje. Pavėžėja paskambino policijai ir pareigūnai netrukus atvažiavo. Kol policija atvažiavo, jie laukė stotelėje. Policijos pareigūnai jo klausė, ar girdėjo šaudymo garsus; jis sakė, kad nieko negirdėjo ir šautuvo nematė. Pareigūnai jį paleido ir jis išsikvietęs kitą vairuotoją išvažiavo namo, o D. su pavėžėja liko vietoje. Policininkai gal ir tikrino bagažinę, tačiau jo jau nebebuvo.

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. spalio mėn. dirbo Klaipėdos apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėja. Spalio 28 d. su kolega M. K. vyko į iškvietimą dėl apgadinto automobilio. Įvykio adreso neprisimena, tačiau pamena, jog nuvykus šonuose buvo miškas, keliukas, stotelėje stovėjo „Audi“ automobilis, buvo lyg trys asmenys, ir iš automobilio išlipusi mergina sakė, kad apgadintas jos automobilis. Apžiūrėjus automobilį, matėsi, kad jo priekis buvo apgadintas. Greičiausiai pagal nukentėjusios pateiktą informaciją vyko į sodybą netoliese. Nuvykus į sodybą, ten buvo keli asmenys, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs ir pikti; nors ji siekė išsiaiškinti įvykio aplinkybes dėl automobilio apgadinimo, jie nurodė buvę apšaudyti, minėjo ginklą. Neprisimena, ar ieškojo ginklo ar šovinių, o jeigu ir ieškojo, ji su kolega jų nerado. Netrukus atvažiavo kitas policijos ekipažas ir jie išvažiavo, todėl ji nebežino, kas dar buvo atlikta vietoje.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. spalio 8 d. naktį buvo atvykęs padėti kolegoms pagal pranešimą dėl automobilio apgadinimo. (duomenys neskelbtini), stotelėje link Priekulės stovėjo kitas pareigūnų ekipažas ir apgadintas automobilis; buvo apgadintas automobilio prekinis stiklas, statramstis, dešinės pusės langas išdaužtas. Automobilyje buvo vairuotoja ir ne daugiau kaip du keleiviai, kažkas sakė, kad dar kažkas buvo pasišalinęs; Kaip suprato, buvo konfliktas. Visiems nuvažiavus keliuku link sodybos, apie 100-200 m, ten buvo du neblaivūs vyriškiai, jie buvo agresyvūs, konfliktiški. Kaip suprato, tie vyriškiai sakė, kad atvažiavo kompanija su automobiliu ir juos užpuolė, šaudė, todėl jie sudaužė automobilį metalinėmis lazdomis. Ten nematė nei vieno sužaloto asmens, mėlynių, sutinimų nesimatė, niekas neprašė iškviesti medikų. Pavežėja pasakė, kad atvežė vaikinus, jie išlipo iš automobilio ir tada vienas asmuo užpuolė ir apdaužė jos automobilį. Ant žvyruotos dangos matėsi stiklo šukės. Keleiviai, kurie važiavo su pavežėja, pasakojo, kad jie nurodė kur važiuoti, nes norėjo su kai kuo pabendrauti. Įvykio vietoje nebuvo jokių požymių, jog buvo šaudyta, nei tūtelių, nei užtaisų nerasta; niekas nepripažino, kad šaudė. Detalios automobilio apžiūros nedarė, bagažinės netikrino, ginklo neieškojo, automobilį apžiūrėjo tiek, kiek iš išorės matėsi.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0123000606241) išrašo matyti, jog 2023 m. spalio 8 d., 03.28 val., pranešėja D. M. pranešė, jog ką tik neblaivūs asmenys apdaužė jos vairuoto automobilio langus, daiktus, apgadino automobilį (1 t., b. l. 7-10).

Iš 2023 m. spalio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl apgadinto automobilio nustatyta, kad 2023 m. spalio 8 d. policijos pareigūnai gavo pranešimą apie tai, kad 2023 m. spalio 8 d., apie 03.28 val., (duomenys neskelbtini), neblaivūs asmenys pradėjo daužyti ir apgadino automobilį. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja D. M., kuri paaiškino, kad ji dirba pavėžėja ir iš Priekulės vežė pažįstamą D. ir jo draugą. Nuvežus juos į nurodytą vietą, pribėgo nepažįstamas vyras ir pradėjo kažkokiu daiktu daužyti jos vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Išdaužė automobilio priekinį dešinės pusės stiklą, šoninį priekinį stiklą bei apgadino statramstį. Automobilis priklauso sugyventiniui R. P.. Tikslinant įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur juo pasitiko du akivaizdžiai neblaivūs vyrai, kurie reiškė nepasitenkinimą, jog ilgai teko laukti policijos pareigūnų. Matėsi, jog vyrai buvo agresyvūs. Abu teigė, jog atvažiavo trys ar keturi asmenys ir pradėjo į juos šaudyti. Pareigūnai nustatė, kad tai K. V., kuriam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, ir E. G., kuriam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. K. V. prisipažino, jog išdaužė automobilio langus, paaiškindamas, kad nėra ko važinėtis į jo teritoriją ir šaudyti į juos (1 t., b. l. 12-15).

Iš 2023 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), kur ant žvyruotos kelio dangos matosi išbirusios stiklo duženos. Ant kelio stovi automobilis „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio priekinis stiklas ties keleivio vieta sudaužytas, ties stiklu ant statramsčio matomas įlenkimas. Automobilio priekinis dešinės pusės stiklas išdužęs, stiklo šukės mėtosi ant priekinės keleivio pusės sėdynės. Ant priekinių dešinės pusės durų ties lango rėmu matomas įlenkimas, o vidinė durų apdaila ties dešine puse įkirsta (1 t., b. l. 50-59).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas – R. P. (1 t., b. l. 59).

Iš 2023 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pranešėja, tyrimui žinoma kaip D. M., operatorei nurodo, kad reikia policijos ekipažo, kadangi vežė žmones iki adreso ir kažkokie asmenys pradėjo daužyti automobilį, išdaužė priekinį ir šoninį stiklą, ji šiuo metu yra kelyje link Drevernos, važiavo nuo Priekulės, stovi autobusų stotelėje su įjungtais avariniais žibintais, automobilis „Audi“. Operatorė nurodo kad mato, kur ji yra bei, kad ši lauktų kol privažiuos policija. Kitame garso įraše girdėti, jog pranešėjas, tyrimui žinomas kaip K. V., operatorei nurodo, jog nori pranešti apie užpuolimą adresu (duomenys neskelbtini). Operatorė teiraujasi kas nutiko, pranešėjas nurodo, kad kažkas atvažiavo pas jį su automobiliu, užsipuolė, tada jis jiems išdaužė langus; tai buvo iš matymo pažįstami žmonės, jie pradėjo į juos iš šratinio šaudyti ir tik tada jis su draugu jiems išdaužė automobilio langus, visa tai buvo prieš 3–5 minutes. Po to operatorė nurodo, kad pas juos vyksta policija. Kitame garso įraše girdėti BPC operatorės pokalbis su GMP mediku, kuris nurodo, jog jie yra (duomenys neskelbtini) bei teiraujasi, ar čia atvyks policija ir ar jos laukti, kadangi nukentėjo vyrukai, buvo šaudoma į juos šratiniu šautuvu, visi sveiki gyvi, jie niekur nebus vežami. Ketvirtame ir penktame garso įrašuose girdėti, kaip pareiškėjas BPC operatorei nurodo, jog į (duomenys neskelbtini) jau senokai buvo kviečiama policija, laukia dvi valandas, medikai jau buvo atvykę, policijos nesulaukia bei pradeda reikšti pretenzijas, kad čia žmonės pjaunasi, šaudosi, o policija miega, jie nežino ką jiems daryti. Operatorė nurodo laukti policijos (1 t., b. l. 60-62).

Iš 2023 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, policijos pareigūnai atvyksta į vietą, kur yra dar vienas policijos pareigūnų ekipažas. Pareigūnė aiškinasi, kur yra įvykio vieta, kur yra išdaužyto stiklo šukės bei kalbina vieną iš asmenų, dėl kokių priežasčių jie čia vyko. Asmuo nurodo, kad atvažiavo pasiimti draugo ir juos šioje vietoje užsipuolė, kažkas jam šaukė, kad jis bėgtų, jis vos spėjo į automobilį įšokti. Pagal šio asmens pasakojimą, pareigūnai priima sprendimą, kad atvyko ne tuo adresu, sėda į automobilį ir vyksta nurodytu adresu. Ten juos pasitinka kiti asmenys ir D. C. paaiškina, kad juos užsipuolė, šaudė. K. V. pasakoja kaip pas jį į kiemą atvažiavo ir pradėjo šaudyti iš automatinio šautuvo, tačiau kalbėdamas smulkmenų nupasakoti negali, kalba abstrakčiai, įrodymų nepateikia tik reiškia pretenzijas reikalaudamas, kad pareigūnai eitų rinkti šratų sakydamas „tai eikit ir ieškokit“. Pareigūnė paprašo pateikti asmens dokumentą ir eina prie tarnybinio automobilio, asmuo taip pat ateina prie automobilio ir į prašymą papasakoti kas čia vyko, nurodo, kad iš Priekulės atvyko C. ir vyko „razborkės“, reiškia priekaištus, kodėl pareigūnai iš viso atvažiavo po 2-jų valandų. Atsakydamas į pareigūnų prašymą pasisakyti kas jis toks yra, šis nurodo, kad yra E. G.. Į pareigūno klausimą kodėl buvo sudaužytas automobilis, E. G. nurodo „o ką daryti jeigu į tave šaudo“, „į mane šaudė, nemačiau kas daužė stiklus“. Pareigūnai tikrina šio asmens neblaivumą. Po to kalbasi su K. V., kuris pokalbio metu pripažįsta kad išdaužė automobilio langus, bet nenurodo kur padėjo įrankį motyvuodamas, kad tas daiktas jam pačiam yra reikalingas. K. V. taip pat aiškina kad „jie puolė mane, aš gyniausi“, „jie trys ar keturi buvo, šaudė, buvo tarp jų D. C., jis bėgo į tą mašiną, aš sudaužiau tą mašiną, tegul jis ir atlygina žalą“. Policijos pareigūnams sunkiai sekasi su K. V. susikalbėti, jis tvirtina savo versiją, kad jis gynėsi, nors pripažįsta, kad išdaužė automobilio stiklus. K. V. viso pokalbio metu stengiasi įtikinti pareigūnus kad jis pasielgė teisingai, kad jis gynėsi. Kitame vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į vietą ir pradžioje vaizdo įrašas dubliuoja ankstesnį vaizdo įrašą. Pervažiavus nurodytu adresu, yra tęsiamas pokalbis su E. G. ir K. V., kurie tvirtina, kad jie gynėsi, kad į juos šaudė ir piktinasi pareigūnų kalbomis, pyksta, kad jie nieko neieško, nors patys nieko konkrečiai paaiškinti, nurodyti negali. K. V. aiškina, kad „jie patys atvažiavo į jo namus, norėjo sumušti, jie puolė, jie šaudė, jis gynėsi, jis išdaužė mašinos langus, tai darė netyčia, nes į jį šaudė“. Pokalbio metu vyksta aiškinimasis, E. G. ir K. V. teigia, kad jie gynėsi ir laikosi savo versijos (1 t., b. l. 63-65).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2023 m. spalio 8 d., 04.50 val., K. V. nustatytas 2,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 66-68).

Iš 2023 m. spalio 8 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėtas E. G., kurio smilkinio srityje buvo matomas gumbas ir įdrėskimas (1 t., b. l. 91-96).

Išanalizavęs ir įvertinęs visą apie šį įvykį byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad K. V. veiksmuose apdaužant ir taip apgadinant R. P. priklausantį automobilį formaliai yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y., jis tyčia aktyviais veiksmais ir dar pasitelkdamas sunkų įrankį, juo smūgiuodamas apgadino šį jam nepriklausantį turtą, padarydamas byloje nustatytus apgadinimus ir turtinę žalą, viršijančią 500 Eur, nukentėjusiajam.

Kaltinamasis K. V. ir jo gynėja reikalavo jį dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo išteisinti, neneigiant, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus R. P. automobilio atžvilgiu, tačiau pripažįstant, kad jis juos padarė gindamasis nuo šiuo automobiliu atvažiavusių asmenų smurtinių veiksmų arba siekdamas sulaikyti šiuos asmenis, šiuo automobiliu norėjusius pasišalinti iš įvykio vietos.

BK 28 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) ji galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, o besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo poreikio gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-220-895/2017).

Šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad į K. V. sodybą, kurioje jis buvo kartu su E. G., 2023 m. spalio mėn., naktį iš 7 į 8 d. D. M. vairuotu R. P. automobiliu buvo atvykę D. C., G. U. ir Š. R. ir buvo kilęs rimtas konfliktas, kurio metu, kaip rodo byloje surinkti duomenys, atvykusieji netgi šaudė iš nenustatytos rūšies šautuvo ir nežymiai sužalojo E. G., o K. V., reaguodamas į tai, pasivijo jau pabėgusius iš jo sodybos užpuolikus ir apdaužė minėtąjį automobilį, į kurį jie visi jau buvo spėję sušokti ir skubėjo išvažiuoti. Nors kaltinamasis nuo pat paaiškinimo policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, prašo vertinti šiuos jo veiksmus kaip būtinąją gintį ir tuo pagrindu pripažinti, kad jis nusikalstamos veikos taip elgdamasis nepadarė, teismas negali su tuo sutikti. Nors šiuo atveju byloje nustatyta, jog K. V. ir E. G. atžvilgiu buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis iš D. C., G. U. ar Š. R. pusės, K. V. veiksmais žala buvo padaryta ne į jį ar E. G. pasikėsinusiam asmeniui, pavojingam kėsinimuisi akivaizdžiai pasibaigus ir aiškiai nebesant poreikio gintis. Pats K. V. pripažino ir visa bylos medžiaga patvirtina, kad R. P. automobilis stovėjo už kelių šimtų metrų nuo kiemo, kuriame vyko konfliktas, jo vairuotoja nebuvo išlipusi iš automobilio ir konflikte nedalyvavo, tuo labiau jame nedalyvavo jos sugyventinis R. P., kuriam priklausė apgadintasis automobilis ir kuris tuo metu buvo namuose (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad konfliktas vyko ir pasibaigė K. V. sodybos kieme, poreikio gintis nebebuvo, todėl K. V. veiksmai (automobilio apdaužymas), atlikti jau konfliktui pasibaigus ir dargi padarant jais žalą ne besikėsinančiam asmeniui, nebeatitinka būtinajai ginčiai keliamų sąlygų; šiais savo veiksmais kaltinamasis siekė tik atsikeršyti užpuolikams, nebesiaiškindamas, kad priklauso tas turtas (automobilis), kurį jis nustatytu būdu apgadino ir pats tai pripažino.

BK 29 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK numatytus padarinius šalinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. BK 29 straipsnio taikymui turi būti abi šios sąlygos ir kaltinamojo veiksmų tikslas turi būti nukreiptas būtent į šį tikslą. Šiuo atveju, kaip matyti iš visos įrodymų visumos, akcentuojant paties K. V. paaiškinimus BPC operatorei ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, jis niekam nenurodė bandęs sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens (asmenų), pripažino apdaužęs automobilį, kuriuo jie atvažiavo ir kuriuo norėjo išvažiuoti, tačiau daręs tai ne sulaikymo tikslu, o tiesiog už tai, kad jį ir jo draugą užpuolė, kaip pats nurodo, gindamasis, o kaip jau nustatyta – pasibaigus pavojingam užpuolikų kėsinimuisi ir tiesiog keršydamas jiems už tai, ką jie padarė. Pažymėtina, kad K. V. pažinojo pas jį atvykusius asmenis, galėjo juos įvardinti ir įvardijo atvykusiems pareigūnams, automobilio, kuris nuo jo atliktų apdaužymo veiksmų atlikimo vietos pavažiavo vos kelis šimtus metrų, nebesivijo. Visa tai rodo, kad tikslo būtent sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį K. V. neturėjo ir šį baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė negali būti pripažinta įrodyta šioje byloje.